- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- eA-1622-442/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04557-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- Z. I. T.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. I. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Z. I. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. S-241(7-178/2016) „Dėl Z. I. T. 2016 m. liepos 27 d. skundo“ dalį, kurioje nuspręsta patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 68-189, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti 5 588,51 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 4 567,75 Eur GPM delspinigių ir 558 Eur GPM baudą; 2) panaikinti VMI 2016 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 68-189; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (6.5)-FR0682-307 „Dėl 2016 m. kovo 18 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-201 tvirtinimo“.
2. Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą atliktas neobjektyviai ir netiksliai, nes buvo vadovautasi tikėtinais apskaičiavimais. Nesutiko, kad automobilį Lexus RX 400H jis pardavė 83,52 proc. mažesne nei rinkos kaina ir kad automobilio Audi Q7 įsigijimo dokumentuose nurodyta tikrovės neatitinkanti kaina, todėl buvo pagrindas nustatyti šias išlaidas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Skundžiamuose sprendimuose netinkamai įvertintas Lexus RX 400H ir Audi Q7 markės automobilių pardavimo ir įsigijimo kainų realumas. Pareiškėjas nesutiko su mokesčių administratoriaus įvertinimu, nes Klaipėdos AVMI, apskaičiuodama mokėtinas sumas, išreiškė tik savo nuomonę ir nurodė statistinius rodiklius, nepateikė dokumentų, pagrindžiančių mokėtinų sumų realumą. Manė, kad tokiu atveju apskaičiuotos mokestinės prievolės dydis neatitinka teisingumo kriterijaus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnis, nustatantis senaties terminus, nes patikrinimo aktas dėl pareiškėjo pajamų surašytas 2015 m. spalio 20 d., taigi mokesčio apskaičiavimo terminas baigėsi ne 2008 m., o 2010 m. Be to, kadangi patikrinimas pradėtas 2013 m. gruodžio 21 d., jis pradėtas, kai dar nebuvo surašytas 2013 m. gruodžio 31 d. pavedimas tikrinti. Pabrėžė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pareiškėją išteisino, konstatuodamas, jog jis negavo pajamų iš nenustatytų šaltinių, o jo pajamos neviršijo išlaidų, tačiau Klaipėdos AVMI dar kartą tyrė tą patį dalyką.
4. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai paaiškino, kad vienas pagrindinių informacijos šaltinių, kuriuo yra motyvuojami skundžiami sprendimai, yra 2012 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. A7-21, kuri, pareiškėjo vertinimu, neatitinka objektyvumo ir patikimumo reikalavimų, todėl apskritai negali būti vertinama kaip įrodymas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad pavedimas atlikti pirminį mokestinį patikrinimą, kurio rezultatai buvo įforminti 2015 m. spalio 20 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-724, buvo surašytas 2013 m. gruodžio 31 d. (2013 m. gruodžio Nr. AB1-48), vadinasi einamieji ir penkeri praėję kalendoriniai metai skaičiuojami atgal nuo 2013 m. sausio 1 d., t. y. 2012 m., 2011 m., 2010 m., 2009 m., 2008 m. Todėl nesutiko su pareiškėju, kad mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 68 straipsnyje nustatytą 5 metų senaties terminą.
7. Teigė, kad šiuo atveju Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. išteisinamasis nuosprendis priimtas baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamasis, nagrinėjant šį mokestinį ginčą, neturi privalomosios galios, vertinant pareiškėjo veiksmus mokestiniais aspektais. Pareiškėjo mokestinis patikrinimas inicijuotas, atsižvelgiant į atliktą pareiškėjo ūkinės–finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2001 m. pradžios iki 2011 m. pabaigos, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas 2008–2011 m. gavo pajamų iš nenustatytų ir neapmokestintų šaltinių, kurių nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo GPM. Pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė jokių duomenų apie savo tikrinamuoju laikotarpiu gautas pajamas ir patirtas išlaidas.
8. Nors pareiškėjas paaiškinime teigė, kad jis automobilį Lexus RX 400H remontavo kartu su sūnumi, tačiau nepateikė jokių automobilio remonto išlaidų patvirtinančių įrodymų. Tokiu atveju, nesant galimybės nustatyti šio automobilio remonto išlaidų, buvo taikoma MAĮ 70 straipsnio 1 dalis ir šio automobilio remonto išlaidomis pripažinta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pajūrio autorika“ nustatyta remonto išlaidų suma (113 806 Lt). Automobilio Audi Q7 įsigijimo kainos pareiškėjas tiksliai neatsiminė, tačiau nurodė, kad ją pirko sūnui už 80 000 ar 90 000 Lt. Kadangi duomenų apie nurodyto automobilio įsigijimo kainą pareiškėjas nepateikė, mokesčių bazei nustatyti buvo pasirinkta palankesnė pareiškėjo paaiškinime nurodyta automobilio Audi Q7 įsigijimo kaina – 80 000 Lt.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo Z. I. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos AVMI, atlikusi pakartotinį pareiškėjo GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., 2016 m. kovo 18 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-201 pareiškėjui nurodė sumokėti 5 581,51 Eur GPM. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. patyrė išlaidas, kurios, įvertinus kartu su pareiškėju gyvenusios O. K. T. tikrinamuoju laikotarpiu disponuotas laisvas pinigines lėšas, 89 088,50 Lt viršijo oficialias pajamas, todėl išlaidos buvo dengiamos iš nenustatytų šaltinių ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestinamų pajamų. Pareiškėjas pateikė Klaipėdos AVMI 2016 m. balandžio 19 d. rašytines pastabas dėl patikrinimo akte padarytų išvadų. Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (6.5) FR0682-307 patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui į valstybės biudžetą sumokėti 5 588,51 Eur GPM, 4 567,75 Eur GPM delspinigių ir 558 Eur GPM baudą. VMI 2016 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 68-189 patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimą, o Komisija, išnagrinėjusi mokestinį ginčą, 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. S-241(7-178/2016) patvirtino VMI sprendimą kaip teisėtą ir pagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas vadovavosi MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-603/2007 ir, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą, darė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai – įrodymų, t. y. automobilio Lexus RX 400H remonto išlaidų ir automobilio Audi Q7 pardavimo ir įsigijimo dokumentų, nepateikimas, vengimas sumokėti GPM nedeklaruojant, yra tos aplinkybės, kurios atitinka MAĮ 70 straipsnyje nustatytas sąlygas, leidžiančias mokėtiną mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.
13. Kaip patvirtina bylos medžiaga, mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų tam, kad pagrįstų pareiškėjui papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusias sumas. Šią išvadą teismas darė įvertinęs tai, kad Klaipėdos AVMI patikrinimo metu įvertino visą informaciją apie pareiškėjo transporto priemonių pirkimą ir pardavimą bei UAB „Pajūrio autorika“ pateiktą remonto išlaidų sąmatą, pažymas apie pareiškėjo 2008–2011 m. gautas išmokas, taip pat informaciją apie kitiems asmenims sumokėtas lėšas bei paties pareiškėjo patikrinimo metu pateiktą informaciją. Minėti mokesčių administratoriaus surinkti duomenys leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. patyrė išlaidas, kurios, įvertinus kartu su pareiškėju gyvenusios O. K. T. tikrinamuoju laikotarpiu disponuotas laisvas pinigines lėšas, viršijo oficialias pajamas, todėl išlaidos buvo dengiamos iš nenustatytų šaltinių ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestinamų pajamų.
14. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių mokestinės prievolės apskaičiavimo pagrįstumą. Jo abejonės dėl surinktų rašytinių duomenų vertinimo nėra pakankamas pagrindas pripažinti nepagrįstu mokesčių administratoriaus mokestinės prievolės apskaičiavimą. Kadangi nustatyta, jog pareiškėjas nesumokėjo GPM, todėl mokesčių administratorius pagrįstai skaičiavo delspinigius ir skyrė baudas. Teismas nurodė, kad keisti delspinigių ir baudų dydį byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo.
15. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-422-347/2015 jis buvo išteisintas, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A6-238/2007 ir darė išvadą, kad baudžiamosios bylos baigtis nagrinėjamu atveju nedaro įtakos pareiškėjo apmokestinimo klausimams, nes mokestinio patikrinimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia apskaičiuotų mokestinių sumų pagrįstumą.
16. Teismas pažymėjo, kad taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju pažeidė MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą.
17. Įvertinęs tai, kad pavedimas atlikti pirminį mokestinį patikrinimą buvo išrašytas 2013 m. gruodžio 31 d., teismas pažymėjo, jog einamieji ir penkeri praėję kalendoriniai metai skaičiuojami atgal nuo 2013 m. sausio 1 d. Taigi mokesčių administratorius nepažeidė MAĮ 68 straipsnyje numatytų mokesčių apskaičiavimo terminų.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pažymėjo, kad nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamus sprendimus, nes mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjui nurodė sumokėti 5 588,51 Eur GPM, 4 567,75 Eur GPM delspinigių ir 558 Eur GPM baudą.
III.
19. Pareiškėjas Z. I. T. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo tokius pagrindinius argumentus:
19.1. Mokesčių administratorius netinkamai taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas. Vienas pagrindinių informacijos šalinių, kuriuo yra motyvuojami skundžiami sprendimai, yra Klaipėdos AVMI 2012 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. A7-21, kuri neatitinka objektyvumo ir patikimumo reikalavimų, todėl negali būti vertinama kaip įrodymas. Vadovaujasi baudžiamojoje byloje Nr. I-422-347/2015 nustatytomis aplinkybėmis ir pažymi, kad specialisto išvadoje nebuvo vertinama, ar pareiškėjas 2007 m. turėjo laisvų lėšų įsigyti automobilį Lexus RX 400H. Specialisto išvadoje vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento internetiniame puslapyje paskelbtais duomenimis apie vidutines pinigines vartojimo išlaidas tiriamuoju laikotarpiu, t. y. statistinėmis išlaidomis, kurios yra tik tikėtino pobūdžio. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje nėra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas, ir mano, jog tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalimi. Be to, pajamos, išlaidos ir mokėtinos sumos turi būti pagrįstos neginčijamais įrodymais, o Klaipėdos AVMI, apskaičiuodama mokėtinas sumas, išreiškė tik nuomonę ir statistinius rodiklius bei nenurodė dokumentų, pagrindžiančių mokėtinų sumų realumą. Taigi mokesčių administratoriaus nustatytas mokestinės bazės dydis neatitinka teisingumo kriterijų.
19.2. Mokesčių administratorius netinkamai nustatė transporto priemonių pirkimo ir pardavimo kainas. Nebuvo įvertinta faktinė aplinkybė, kad automobilis Lexus RX 400H buvo visiškai sudaužytas, importuotas iš JAV ir kad pardavimo kaina gali skirtis nuo vidutinės rinkos vertės, lyginant su kitomis analogiškomis transporto priemonėmis. Skundžiamuose sprendimuose mokesčių administratorius nevertino, kad automobiliui Lexus RX 400H 2008 m. vasario 21 d. techninę apžiūrą patvirtinantys dokumentai kaip naujai transporto priemonei buvo išduoti jos netikrinant. Teismas suabsoliutino UAB „Pajūrio autorika“ pateiktą išlaidų sąmatą, nevertino pareiškėjo argumentų dėl minėto įrodymo. Minėtoje sąmatoje skaičiuojama, kad remontuojant automobilius, detalės buvo keičiamos naujomis, tačiau pareiškėjas pateikia UAB „Giedrola“ parengtą Lexus RX 400H kalkuliacijos detalizaciją, kurioje nurodytos automobiliui suremontuoti reikalingų naudotų detalių kainos (19 824 Lt). Pažymi, kad būtinybė pateikti šį naują įrodymą atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, susipažinus su skundžiamo sprendimo motyvais. Akcentuoja, kad naudotų automobilių vertė priklauso ne tik nuo automobilio markės, jo galingumo parametrų ir gamybos metų, bet ir nuo kiekvieno konkretaus automobilio techninės būklės.
19.3. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 68 straipsnio nuostatas, nes automobilį Lexus RX 400H pareiškėjas įsigijo 2007 m. Mokestinis patikrinimas negalėjo apimti ir neapėmė 2007 metų, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo GPM nepriemoką už minėtą automobilį. Taip pat nevertinta, kada įsigytos detalės šio automobilio remontui.
19.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo detaliai įvertinti aplinkybes dėl ginčo automobilių įsigijimo, remonto ir detalių įsigijimo, kurios reikšmingos nagrinėjant pareiškėjo skundą. Teismas taip pat turėjo įvertinti baudžiamojoje byloje Nr. I-422-347/2015 užfiksuotus liudytojų parodymus. Iš jų matyti, kad pareiškėjo sūnus N. T. patvirtino, jog automobilių įsigijimu rūpinosi jis, tėvas tik finansavo.
20. Po apeliacinio skundo padavimo pareiškėjas pateikė teismui prašymą, prašydamas pridėti prie bylos papildomą įrodymą – Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės S. J. 2017 m. gegužės 11 d. patvirtintus liudytojo N. T. parodymus.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Vien abstraktaus pobūdžio argumentai, susiję su MAĮ 70 straipsnio taikymu, nepaneigia mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui apskaičiuotos mokestinės prievolės dydžio teisingumo. Nors pareiškėjas teigia, kad buvo išteisintas baudžiamojoje byloje, mokestinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys, atsirandančios skirtingais pagrindais. Vien ta aplinkybė, jog teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, negali būti vertinama kaip šalinanti pareiškėjo mokestinę atsakomybę. Pareiškėjas, nesutinkantis su statistinių duomenų taikymu nustatant jo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nei pirminio, nei pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui nepateikė duomenų apie savo tikrinamuoju laikotarpiu gautas pajamas ir patirtas vartojimo išlaidas.
21.2. Dėl transporto priemonių pirkimo ir pardavimo kainų vertinimo pažymi, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju surinktus duomenis bei nustatytų aplinkybių visumą ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė automobilio Lexus RX 400H atkūrimo (remonto) išlaidas patvirtinančių dokumentų, bei nesant galimybės tiesiogiai nustatyti šio automobilio remonto išlaidų, nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius minėto automobilio remonto išlaidoms nustatyti taikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir automobilio Lexus RX 400H remonto išlaidomis pripažino UAB „Pajūrio autorika“ nustatytą 113 806 Lt remonto išlaidų sumą, t. y. priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, vadovavosi ne statistiniais duomenimis (automobilio vidutine rinkos kaina). UAB „Pajūrio autorika“ atlikto automobilio Lexus RX 400H remontų išlaidų vertinimo pareiškėjas neginčijo šio mokestinio ginčo metu iki pateikiant apeliacinį skundą. Mano, jog nėra pagrindo vertinti pareiškėjo prie apeliacinio skundo pateiktą UAB „Giedrola“ parengtą Lexus RX 400H kalkuliacijos detalizaciją, nes pareiškėjas nepagrindė, kodėl jos nepateikė anksčiau. UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės rinkos vertės nustatymo išvadoje pateiktą atkūrimo kaštų sumą pareiškėjas ginčijo tik tuo aspektu, kad į ją buvo įtraukta darbų kaina, tačiau į 113 806 Lt sumą įtraukta keičiamų dalių vertė, o remonto darbų vertė, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, neįtraukta. Be to, nagrinėjamu atveju duomenų, jog UAB „Giedrola“ turėtų teisę atlikti transporto priemonių vertimus, nėra. Dėl automobilio Audi Q7 pažymi, kad mokesčio bazei nustatyti pasirinkta palankesnė pareiškėjo paaiškinime nurodyta automobilio Audi Q7 įsigijimo kaina – 80 000 Lt, t. y. vertinti ne statistiniai duomenys, o paties pareiškėjo nurodyta automobilio Audi Q7 įsigijimo kaina.
21.3. Atsakovas mano, jog nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl MAĮ 68 straipsnio pažeidimo, nes MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra siejama ne su mokesčių mokėtojo patikrinimo pabaiga, o su tokio patikrinimo pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-214/2009, 2009 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-351/2010), t. y. pavedimo tikrinti išrašymu. Nagrinėjamu atveju pavedimas atlikti pirminį mokestinį patikrinimą, buvo išrašytas 2013 m. gruodžio 31 d.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
23. Atsiliepime prašo nepriimti naujų įrodymų, nes pareiškėjas turėjo galimybę tiek vietos mokesčių administratoriui, tiek VMI ir Komisijai pateikti papildomus įrodymus, tačiau to nepadarė. Pažymi ir tai, kad procesas šioje byloje trunka ilgą laiką, todėl pareiškėjas turėjo galimybę visus jo nuomone reikiamus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pareiškėjo teiginys, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju pažeidė MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą 5 metų senaties terminą, nepagrįstas, nes, įvertinus tai, kad automobilis Lexus RX 400H buvo įsigytas 2007 metų gruodžio mėn. pabaigoje, o užregistruotas ir atlikta techninė apžiūra 2008 m. vasario mėn., vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatuota, jog pareiškėjas automobilį Lexus RX 400H remontavo ir remonto išlaidas patyrė 2008 metais. Atsižvelgdama į išdėstytą, Klaipėdos AVMI automobilio Lexus RX 400H remonto išlaidas pagrįstai priskyrė pareiškėjo išlaidoms už 2008 metus. Taigi mokestinė nepriemoka kildinama ne nuo automobilio įsigijimo (2007 metais), kaip teigia pareiškėjas, bet nuo automobilio remonto išlaidų pripažinimo momento, t. y. 2008 metų. Atsižvelgiant į išdėstytą, mokesčių administratorius nepažeidė MAĮ 68 straipsnyje numatytų mokesčių apskaičiavimo terminų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. (6.5)-FR0682-307 „Dėl 2016 m. kovo 18 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-201 tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjui Z. I. T. apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 5 588,51 Eur GPM, 4 567,75 Eur GPM delspinigių ir 558 Eur GPM baudą, mokesčių administratoriui konstatavus, jog pareiškėjo išlaidos 2008–2011 m. laikotarpiu viršijo jo pajamas, ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Giedrola“ parengtą 2007 m. automobilio Lexus RX400 naudotų detalių kalkuliaciją (b. l. 109), kurioje, pareiškėjo teigimu, nurodyta, jog 2007 m. automobilio Lexus RX400H remontas naudotomis detalėmis galėjo kainuoti 19 824 Lt ir prašo ją prijungti prie bylos. Be to, pareiškėjas prašo prijungti prie bylos notaro patvirtintus N. T. parodymus dėl automobilių Lexus RX400H ir Audi Q7 įsigijimo aplinkybių bei aplinkybių, susijusių su automobilio Lexus RX400H remontu (b. l. 129–133). Pareiškėjo teigimu, būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
26. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl ko minėtų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo patirtų minėtų automobilių įsigijimo bei automobilio Lexus RX400H remonto išlaidų dydžio klausimas buvo tiek mokestinio patikrinimo, tiek mokestinio ginčo dalykas. Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su vietos mokesčių administratoriaus bei mokestinį nagrinėjančių institucijų išvadomis dėl patirtų išlaidų, turėjo galimybę pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimus. Todėl pareiškėjo prašymai apeliacinės instancijos teismui dėl naujų įrodymų prijungimo ir jų tyrimo netenkinami.
28. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. MAĮ 70 straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103.
29. Aiškinant šį teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010; 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-146/2011; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012; 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-27/2013; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-502/2015; 2016 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-384-442/2016).
30. Taisyklių 4.1 punkte numatyta, jog įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais.
31. Mokesčių administratorius, mokestinio patikrinimo metu surinkęs duomenų apie tai, kad pareiškėjo išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu (2008–2011 m.) viršijo iš oficialių šaltinių gautas pajamas, turėjo teisę, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, apskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.
32. MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šias MAĮ nuostatas įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratoriui taikant MAĮ 70 straipsnį ir papildomai apskaičiuojant mokesčius bei su jais susijusias sumas, irgi yra taikomos MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės.
33. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai įvertinus, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.
34. ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis nustato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Identiška teisės norma buvo įtvirtinta iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusioje ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, nagrinėjant mokestinius ginčus teisme, bendrosios įrodinėjimo taisyklės, numatytos ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje, yra taikytinos atsižvelgiant ir į Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio nuostatas. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 57 straipsnio 4 dalies ir MAĮ 67 straipsnio nuostatas, administracinėse byloje dėl mokestinių ginčų įrodinėjimo pareiga tenka ne tik mokesčių administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-606-442/2016).
35. Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus nustatyta automobilio Lexus RX400H remonto išlaidų suma. 2007 m. gruodžio 21 d. pažyma–sąskaita Nr. DB-043 patvirtina, kad pareiškėjas iš UAB „Du barmenai“ už 10 000 Lt nusipirko automobilį Lexus RX400H (Komisijos byla, I t., b. l. 49).
36. Remdamasis Muitinės informacinių sistemų centro pateikta informacija mokesčių administratorius nustatė, jog UAB „Du barmenai“ minėtą daužtą automobilį Lexus RX400H importavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Pagal minėtos bendrovės užsakymą UAB „Pajūrio autorika“ atliko minėtos transporto priemonės įvertinimą ir vertinimo ataskaitoje Nr. 20071130-3-7 nurodė, kad pareiškėjo įsigytas automobilis yra sugadintas po autoįvykio ir nevažiuojantis, jo atkūrimo (remonto) kaštai, įvertinus keistinų detalių vertę, yra 113 806 Lt, vidutinė šio automobilio rinkos vertė iki autoįvykio – 132 000 Lt, sugadintos transporto priemonės vertė – 11 427 Lt (Komisijos byla, I t., b. l. 50–60).
37. Tai, jog minėtas automobilis buvo suremontuotas ir buvo eksploatuojamas, patvirtino pareiškėjas paaiškinime, pateiktame Klaipėdos AVMI, nurodydamas, kad automobilį Lexus RX 400H pirko 2007 m. gruodžio 21 d.; automobilis buvo daužtas; jis su sūnumi automobilį remontavo patys, kainavo tik detalės; automobiliu naudojosi dvejus metus, po to pardavė už tokią pat kainą, kaip ir pirko, nes automobilis po remonto nebuvo geros prekinės išvaizdos (Komisijos byla, I t., b. l. 63). Klaipėdos AVMI 2016 m. kovo 18 d. mokestinio patikrinimo akte Nr. FR0680-201 nurodyta, kad pagal turimą informaciją automobilis Lexus RX 400H laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, 2008 m. vasario 21 d. buvo atlikta jo techninė apžiūra (Komisijos byla, I t., b. l. 41–46). 2010 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėjas automobilį Lexus RX 400H pardavė už 10 000 Lt (Komisijos byla, I t., b. l. 47).
38. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po įsigijimo minėtą automobilį remontavo, kaip pats patvirtino, pirko detales, t. y. pareiškėjas patyrė išlaidas. Jokių faktinių duomenų, patvirtinančių automobilio Lexus RX 400H remonto išlaidas bei jų dydį, pareiškėjas mokestinio patikrinimo atlikimo metu nepateikė. Tokių duomenų jis nepateikė taip pat ir mokestinį ginčą nagrinėjusioms institucijos (VMI, Komisijai, pirmosios instancijos teismui).
39. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie tai, kokio dydžio automobilio Lexus RX400H remonto išlaidas patyrė, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas gyventojų pajamų mokestį pagal jo įvertinimą, pagrįstai rėmėsi UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje atkūrimo kaštai yra pateikti įvertinus darbų kainą, nes, kaip matyti iš šios ataskaitos turinio, skaičiuojant transporto priemonės atkuriamąją (remonto) vertę, buvo apskaičiuota tik keičiamų detalių vertė.
41. Kaip matyti iš Klaipėdos AVMI 2012 m. lapkričio 30 d. specialisto išvados Nr. A7-21, pareiškėjo apklausos baudžiamojoje byloje protokole užfiksuota, jog pareiškėjas paaiškino, kad automobilį Audi Q7 2010 m. rugpjūčio 10 d. nupirko sūnui už 80 000 ar 90 000 Lt (Komisijos byla, I t., b. l. 101–123). Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-422-347/2015 nurodyta, kad liudytojas N. T. parodė, jog mašinas pirko tėvams vežioti jis. Mašinos Audi ir Lexus buvo kaip šeimos mašinos. Už Audi mokėjo 80 000 Lt (b. l. 20–26). Atsižvelgiant į šiuos faktinius duomenis, mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, įsigydamas automobilį Audi Q7, patyrė 80 000 Lt išlaidų.
42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 68 straipsnio nuostatas, nes automobilį Lexus RX 400H jis įsigijo 2007 metais, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo GPM nepriemoką už minėtą automobilį, taip pat nevertinta, kada įsigytos detalės šio automobilio remontui.
43. Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
44. Klaipėdos AVMI 2016 m. kovo 18 d. mokestinio patikrinimo akte Nr. FR0680-201 nurodyta, kad tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Kaip matyti iš minėto patikrinimo akto turinio, mokesčių administratorius pareiškėjo išlaidų automobiliui Lexus RX400H įsigyti nevertino, tačiau šio automobilio remonto išlaidas (113 806 Lt), nustatytas pagal UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitą, priskyrė 2008 metų išlaidoms.
45. Nustatyta, jog pareiškėjas automobilį Lexus RX400H pirko 2007 m. gruodžio 21 d. už 10 000 Lt, o 2010 m. spalio 26 d. pardavė už tą pačią kainą. Nors automobiliui Lexus RX 400H 2008 m. vasario 21 d. buvo atlikta techninė apžiūra, tačiau UAB „Kauno techninės apžiūros centro“ 2012 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 34 nurodyta, jog pareiškėjo pirkto automobilio Lexus RX 400H techninę apžiūrą patvirtinantys dokumentai buvo išduoti kaip naujai transporto priemonei jos netikrinant (Komisijos byla, I t., b. l. 142–143). Taigi vien tik automobilio techninės apžiūros atlikimas nepatvirtina, jog iki jos atlikimo automobilis jau buvo suremontuotas. Tą iš esmės pripažįsta ir pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad jeigu techninės apžiūros dokumentai automobiliui buvo išduoti jo netikrinant, negali būti daroma išvada, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas, kadangi ši aplinkybė dėl tuometinio teisinio reguliavimo net nebuvo tikrinama, o mokesčių administratoriaus išvados yra grindžiamos prielaidomis. Savo paaiškinime pareiškėjas nurodė, jog automobiliu Lexus RX400H naudojosi dvejus metus, o po to pardavė, tai reiškia, jog, atsižvelgiant į automobilio pardavimo datą, pagal pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes, automobilis po remonto realiai buvo pradėtas eksploatuoti tik 2008 m. pabaigoje. Todėl mokesčių administratorius, remdamasis mokestinio patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis, turėjo pakankamą pagrindą automobilio Lexus RX 400H remonto išlaidas priskirti prie 2008 metais pareiškėjo patirtų išlaidų, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių minėto automobilio remontui būtinų detalių įsigijimo laiką.
46. Taisyklių 16 punktas nustato, kad tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių išlaidų sumų, vertinimui atlikti gali būti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iš kitų, taisyklių X dalyje nurodytų, informacijos šaltinių. Mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų šaltinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį. Taisyklių X dalies 29 punkte nustatyta, kad mokesčių administratoriaus pareigūnas turi teisę naudotis informacija, gauta iš: mokesčių mokėtojo (mokesčio deklaracijų, rašytinių paaiškinimų, kitų šaltinių); kitų mokesčių mokėtojų (mokesčio deklaracijų, rašytinių paaiškinimų, kitų šaltinių); kitų asmenų; Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių mokesčių administratorių, kitų institucijų; registrų (kadastrų); stebėjimo būdu; statistikos leidinių; žinynų, katalogų; spaudos, informacinių biuletenių, kitų visuomenės informavimo priemonių; interneto svetainių; kitų šaltinių, kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamus veiklos rodiklius, gauti kitą įvertinimui atlikti reikalingą informaciją.
47. Apskaičiuodamas pareiškėjo vartojimo išlaidas, mokesčių administratorius visų pirma vadovavosi gautais duomenimis (išlaidos ryšiams buvo nustatytos pagal mokesčių administratoriaus gautus duomenis iš TEO LT, AB ir UAB „Mokrovisata TV“), o kitų duomenų apie vartojimo išlaidas negavus ir pareiškėjui jų nepateikus, vartojimo išlaidas mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo vadovaudamasis statistiniais namų ūkio vartojimo išlaidų rodikliais.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nelaikomas objektyvios tiesos nustatymu, bet pagal įstatymą yra laikomas pagalbiniais faktiniais duomenimis, kurių negalima nustatyti įprasto įrodinėjimo proceso metu, todėl tam tikri nukrypimai yra galimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1236/2012; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-409/2014; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-542/2014; 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-467-602/2017).
49. Pareiškėjas, ginčydamas minėtus mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimus, iš esmės savo reikalavimus grindžia vien tik abstraktaus pobūdžio paaiškinimais dėl neteisingai apskaičiuotų mokesčių, kurie nėra pagrįsti faktiniais duomenimis, ir nepaneigia vietos mokesčių administratoriaus surinktų ir administracinėje byloje esančių įrodymų, kuriais mokesčių administratorius pagrindė pareiškėjui apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį ir su juo susijusias sumas. Todėl naikinti ginčijamus mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimus nėra pagrindo.
50. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Z. I. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.