Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Vaidui Paulauskui ir atsakovės atstovei Miglei Mainionytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. I. T. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai paaiškino, kad vienas pagrindinių informacijos šaltinių, kuriuo yra motyvuojami skundžiami sprendimai yra 2012 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. A7-21, kuri, pareiškėjo vertinimu, neatitinka objektyvumo ir patikimumo reikalavimų, todėl apskritai negali būti vertinama kaip įrodymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos AVMI, atlikusi pakartotinį pareiškėjo GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., 2016 m. kovo 18 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-201 pareiškėjui nurodė sumokėti 5 581,51 Eur GPM (MGK byla Nr. 6.11-(7-178/2016) (toliau – byla), t. 1, b. l. 41–46). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. patyrė išlaidas, kurios, įvertinus kartu su pareiškėju gyvenusios O. K. T. tikrinamuoju laikotarpiu disponuotas laisvas pinigines lėšas, 89 088,50 Lt suma viršijo oficialias pajamas, todėl išlaidos buvo dengiamos iš nenustatytų šaltinių ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestinamų pajamų. Pareiškėjas pateikė Klaipėdos AVMI 2016 m. balandžio 19 d. rašytines pastabas dėl patikrinimo akte padarytų išvadų (bylos t. 1, b. l. 33–37). Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (6.5) FR0682-307 patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui į valstybės biudžetą sumokėti 5 588,51 Eur GPM, 4 567,75 Eur GPM delspinigius ir 558 Eur GPM baudą (bylos t. 1, b. l. 21–28). VMI 2016 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 68-189 patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimą, o MGK, išnagrinėjusi mokestinį ginčą, 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. S-241(7-178/2016) patvirtino VMI sprendimą kaip teisėtą ir pagrįstą (bylos t. 1, b. l. 7–10, t. 2, b. l. 174–185).

Šioje byloje ginčas kilo dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti 5 588,51 Eur GPM, 4 567,75 Eur GPM delspinigius ir 558 Eur GPM baudą, mokesčių administratoriui konstatavus, jog pareiškėjo išlaidos 2008–2011 m. laikotarpiu viršijo jo pajamas, t. y. kad pareiškėjas gavo kitų pajamų, kurių mokesčių įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtinų mokesčių.

MAĮ 70 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

MAĮ 70 str. 1 dalies norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (LVAT 2007 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-603/2007).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo veiksmai – įrodymų, t. y. automobilio Lexus RX 400H remonto išlaidų ir automobilio Audi Q7 pardavimo ir įsigijimo dokumentų, nepateikimas, vengimas sumokėti GPM jų nedeklaruojant, ir yra tos aplinkybės, kurios atitinka MAĮ 70 straipsnyje nustatytas sąlygas, leidžiančias mokėtiną mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Kaip patvirtina bylos medžiaga, mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų tam, kad pagrįstų pareiškėjui papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. įvykdė Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 dalyje nustatytą pareigą pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusias sumas. Ši išvada darytina įvertinus tai, kad Klaipėdos AVMI patikrinimo metu įvertino visą informaciją apie pareiškėjo transporto priemonių pirkimą ir pardavimą bei UAB „Pajūrio autorika“ pateiktą remonto išlaidų sąmatą, pažymas apie pareiškėjo 2008–2011 m. gautas išmokas, taip pat informaciją apie kitiems asmenims sumokėtas lėšas bei paties pareiškėjo patikrinimo metu pateiktą informaciją. Minėti mokesčių administratoriaus surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. patyrė išlaidas, kurios, įvertinus kartu su pareiškėju gyvenusios O. K. T. tikrinamuoju laikotarpiu disponuotas laisvas pinigines lėšas, viršijo oficialias pajamas, todėl išlaidos buvo dengiamos iš nenustatytų šaltinių ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestinamų pajamų.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių mokestinės prievolės apskaičiavimo pagrįstumą. Jo abejonės dėl surinktų rašytinių duomenų vertinimo nėra pakankamas pagrindas pripažinti nepagrįstu mokesčių administratoriaus mokestinės prievolės apskaičiavimą. Kadangi nustatyta, jog pareiškėjas nesumokėjo GPM, todėl mokesčių administratorius pagrįstai skaičiavo delspinigius ir skyrė baudas. Keisti delspinigių ir baudų dydį byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-422-347/2015 buvo išteisintas (Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-422-347/2015, t. 10, b. l. 154–160) ir nuosprendyje nurodyta, jog jis negavo pajamų iš nenustatytų šaltinių, o jo gautos pajamos neviršijo išlaidų.

Atsakydamas į šį pareiškėjo argumentą, teismas pažymi, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas baudžiamojoje byloje negali būti vertinamas kaip šalinantis pareiškėjo mokestinę atsakomybę. Baudžiamajame procese sprendžiamas galbūt nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiniame procese sprendžiamas pareiškėjo apmokestinimo klausimas. Todėl pareiga sumokėti mokesčius ir pareiga atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą nėra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007). Taigi darytina išvada, kad baudžiamosios bylos baigtis nagrinėjamu atveju nedaro įtakos pareiškėjo apmokestinimo klausimams, nes mokestinio patikrinimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia apskaičiuotų mokestinių sumų pagrįstumą.

Taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju pažeidė MAĮ 68 str. 1 dalyje nustatytą senaties terminą.

Pagal MAĮ 68 str. 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Taigi įvertinus tai, kad pavedimas atlikti pirminį mokestinį patikrinimą buvo išrašytas 2013 m. gruodžio 31 d. (bylos t. 1, b. l. 91). Vadinasi, einamieji ir penkeri praėjusieji kalendoriniai metai skaičiuojami atgal nuo 2013 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius nepažeidė MAĮ 68 str. numatytų mokesčių apskaičiavimo terminų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamus sprendimus, nes mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjui nurodė sumokėti 5 588,51 Eur GPM, 4 567,75 Eur GPM delspinigius ir 558 Eur GPM baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo Z. I. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.