Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia,

sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant prokurorams Vingaudui Rinkevičiui ir Editai Naujokaitei,

kaltinamiesiems K. E. ir Z. I. T.,

gynėjams advokatams Nerijui Strazdui ir Auksanui Čiupailai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti IĮ "(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1 d., ir

Z. I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, spec.vidurinio išsilavinimo, pensininkas, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. E. buvo kaltinama tuo, jog ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1 d. - nuo 2010 m. gruodžio 11 d. nuosavybės teisėmis turi 2006-06-13 pirkimo – pardavimo sutartimi įgytą 162 500 Lt, t.y. didesnės negu 500 MGL vertės, nekilnojamą turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis:

- ¼ žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.0319 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m., (duomenys neskelbtini);

- ¼ gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 159.65 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

- ¼ žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.0431 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 189.46 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Z. I. T. buvo kaltinamas tuo, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1 d. - nuo 2010 m. gruodžio 11 d. nuosavybės teisėmis turėjo ir tebeturi 302 000 Lt, t.y. didesnės negu 500 MGL vertės, turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis:

- iki 2011-01-24 137 000 Lt vertės automobilį LEXUS RX400h, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos, VIN kodas (duomenys neskelbtini);

- 123 000 Lt vertės automobilį AUDI Q7, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos, VIN kodas (duomenys neskelbtini);

- 42 000 Lt vertės ½ buto su rūsiu, kurio bendras plotas 77.83 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 20/136153, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Nepriklausomo specialisto išvadoje (t.8, b.l.58-95) nurodyta, kad Z. I. T. kartu su sutuoktine O. K. T. galėjo įsigyti turtą, kuris nurodytas kaltinime, iš savo gaunamų pajamų. Taip pat ir K. E. turėjo pakankamai lėšų įsigyti žemės sklypui ir pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Iškilus ginčui tarp specialistų išvadų, teismas 2014m. liepos 4d. nutartimi paskyrė byloje ekonominę ekspertizę, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai. Ekspertizės akte konstatuojama, kad I. T. nepakako piniginių lėšų automobiliui "Lexus RX400h" įsigyti, jeigu jo vertė 137 000Lt, ir automobiliui "Audi Q7" įsigyti, jeigu jo vertė 123 000Lt ir nepakako 65000Lt dukrai K. E. padovanoti, o K. E. nepakako pinigų 2001m. įsigyti trijų kambarių butą su (duomenys neskelbtini), bei 2006m. 1/4 nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), jeigu turto pardavimo kaina buvo 650 000Lt, tačiau jeigu parduodamo turto kaina buvo 300 000Lt, tai lėšų pakako.

Teismas atkteipia dėmesį į tai, kad, nors bylos nagrinėjimo metu ir buvo nustatyta, kad K. E. gyvena kartu su gyvenimo draugu jau nuo 2004 metų, jo pajamos ir prisidėjimas prie bendro šeimos gyvenimo pajamų ir išlaidų nepaskaičiuotas. Ekspertizė atlikta imant domėn tik 2001-2011 metų laikotarpį. Tačiau , kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, I. Z. T. ir jo žmonos O. K. T. šeimos pajamos buvo didesnės iki minimo laikotarpio, nes kaltinamasis tuomet buvo darbingas ir iki 2004 metų ir jo pajamos buvo ženkliai didesnės.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime pateikiant teismui duomenis apie automobilių vertę, nurodyta ne konkrečių automobilių vertė, o paskaičiuotas tokios markės automobilių vertės vidurkis. Konkrečių automobilių būklė neįvertinta, neginčytinų duomenų teismui nepateikta. Visos abejonės vertintinos kaltinamoj asmens naudai. Kalbant apie nekilnojamo turto vertę Savanorių prospekte, Kaune, atkreiptinas dėmesys į tai, jog, net jei ir buvo sumokėta didesnė, negu sutartyje nurodyta suma, nėra absoliučiai jokių duomenų, kad būtent kaltinamoji K. E. už savo įsigyjamą turto dalį mokėjo daugiau pinigų, negu nurodyta sutartyje su pardavėju V. D..

Taigi, teismas sprendžia, jog teikiant specialistų išvadas ir atliekant ekspertizę buvo padaryta kai kurių klaidų, dėl ko buvo neįskaičiuotos didelės vertės kaltinamųjų pajamos ir netinkamai apskaičiuotos išlaidos. Tokio pobūdžio bylose specialistų išvados turi būti vertinamos itin atsargiai, kadangi asmuo gali faktiškai patirti ir ženkliai mažiau išlaidų, nei nurodoma išvadose (kaip kad nurodė liudytoja O.K. T., pasisakydama apie savo natūrinį ūkį), o nagrinėjamu atveju kaltinimas rėmėsi specialistės išvada, kuri buvo grindžiama Statistikos departamento internetiniame puslapyje paskelbtais duomenimis apie vidutines pinigines vartojimo išlaidas tiriamuoju laikotarpiu, t. y. statistinėmis išlaidomis, kurios yra tikėtino pobūdžio.

Baudžiamojoje byloje Z. I. T. ir K. E. buvo kaltinami tuo, kad negalėjo pagrįsti jų turto teisėtomis pajamomis, todėl jiems buvo inkriminuotas neteisėtas praturtėjimas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad tik 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymu Baudžiamasis Kodeksas papildytas nauja norma, kriminalizuojančia neteisėtą praturtėjimą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 2010 m. gruodžio 11 d. nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniai santykiai buvo reglamentuojami tik civilinių įstatymų normomis (CK 6.237-6.242 straipsniai).

Asmens baudžiamoji atsakomybė yra neatsiejama nuo baudžiamojo įstatymo galiojimo. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas buvo nustatytas įstatymo, įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. To paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Sutinkamai su BK 2 straipsnio 1 dalimi, asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20d. Nutarimo Nr. 38, 10 str. 2 d. numato, kad nusikaltimo padarymo laikas yra veikos (veikimo ar neveikimo) padarymo laikas, nepriklausomai nuo to, kada kilo pasekmės. Jeigu veikos padarymo metu galiojo vienas įstatymas, o pasekmių atsiradimo metu – kitas, taikomas tas įstatymas, kuris galiojo veikos padarymo metu. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 2d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsnyje taip pat nustatyta, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais.

BK 189¹ str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189¹ str. traukiami tik asmenys, kurie jame nustatytus požymius atitinkantį turtą turi įsigaliojus šiam įstatymui, taigi įstatymo leidėjas susiejo įstatymo taikymą su normoje minimo turto turėjimu įsigaliojus šiam įstatymui, bet ne su įsigijimu. BK 189¹ str. suformuluota nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio, taigi jos padarymo laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011), tačiau kvalifikavimą lemia jos nutraukimo laikas.

Teismų praktikoje taikant BK nuostatą, kuria įstatymo leidėjas uždraudė trunkamojo pobūdžio veiką, negalima pažeisti fundamentalių bendrųjų teisės principų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įstatymo leidėjas nenustatė jokio pereinamojo laikotarpio ir tvarkos, leidžiančių turto savininkui legalizuoti turimą nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą ar kitaip išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat į sąvokos „turtas“ neutralumą pavojingumo aspektu, BK 189¹ str. taikymas tiems atvejams, kai turtas, tikėtina, įgytas iš teisėtumo reikalavimų neatitinkančių pajamų iki šio įstatymo įsigaliojimo, nėra vienareikšmis. Šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į individualias kiekvieno atvejo aplinkybes. Svarbiausias teisinis reikalavimas tokiais atvejais yra tai, jog BK 189¹ str. taikymas neturi pažeisti BK 2 str. 3 d. nustatyto imperatyvo, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir, tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Situacija, kai asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn vien dėl to, kad naujas baudžiamasis įstatymas kriminalizavo tam tikrą jo „esamą būklę“, nenustačius laiko ir tvarkos pakeisti šią būklę, neatitinka įtvirtintų BK 2 str. pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų. Kartu baudžiamosios atsakomybės taikymas už turto turėjimą pagal vėliau, negu jis įgytas, įsigaliojusį įstatymą, prilygtų retrospektyviam jo taikymui. Iš tiesų, trunkančią nusikalstamą būseną (turto turėjimą) tokiu atveju nulemtų vienas poelgis (turto įgijimas), įvykdytas iki baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas daro neabejotiną išvadą, kad BK 189¹ str. įsigaliojimo dieną, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d. kaip nurodoma ir kaltinime, iš Z. I. T. ir K. E. nebuvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, kaip tą numato BK 2 str. 3 d., net jei ir būtų įrodyta, kad jų turtas negalėjo būti įsigytas teisėtomis pajamomis. Naujas baudžiamasis įstatymas kriminalizavo tam tikrą Z. I. T. ir K. E. „esamą būklę“, laikas ir tvarka šiai būklei pakeisti ir legalizuoti turimą nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą ar kitaip išvengti baudžiamosios atsakomybės nebuvo nustatyta (jie kaltinami padarę nusikalstamą veiką tą pačią dieną, kurią ir įsigaliojo BK 189¹ str.), todėl jie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinamųjų tariamai padaryta trunkama nusikalstama veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 2 str. 1 d.), tačiau šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas už turto turėjimą pagal vėliau, negu jis įgytas, įsigaliojusį įstatymą, prilygtų retrospektyviam jo taikymui, o teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit). Trunkamą nusikalstamą būseną (turto turėjimą) šiuo atveju nulėmė poelgiai (turto įgijimas), įvykdyti iki baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo. Įstatymas, kriminalizuojantis šią veiką, kaltinime nurodytu turto įgijimo metu dar negaliojo, o įsigaliojus minėtam įstatymui kaltinamiesiems įstatymo ar kitokiu būdu turėjo būti sudarytos sąlygos elgtis pagal naujai įsigaliojusi įstatymą – sudaryta galimybė pranešti teisėsaugos įstaigoms apie turimą turtą, kurio įsigijimo negalima pagrįsti teisėtomis pajamomis.

Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, konstatuotina, jog Z. I. T. ir K. E. baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą kilti negalėjo ir negali. Esant šioms aplinkybėms pagal BK 189¹ str. 1 d. kaltinamieji, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išteisintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d.1p., 297 str., 298 str., 303-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

K. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1 d. išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Z. I. T.pagal Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, pratęstą nuo 2014 m. sausio 8 d. iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla į Z. I. T. turtą – 1/2 dalį 86 100 Lt vertės buto su rūsiu, kurio bendras plotas 77.83 m2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini);

-pratęstą nuo 2014 m. sausio 8 d. iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla laikiną nuosavybės teisių apribojimą į Z. I. T. turtą - 123 000 Lt vertės automobilį -„Audi" Q7, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini); leidžiant Z. I. T. naudotis automobiliu, prieš tai jį apdraudus Kasko draudimu;

-pratęstą nuo 2014 m. sausio 8 d. iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla laikiną nuosavybės teisių apribojimą į K. E. turtą - 29500 Lt vertės 1/4 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.0319 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 74250 Lt vertės 1/4 gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 159.65 m² (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 325 Lt vertės 1/4 kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini).;

-pratęstą nuo 2014 m. sausio 8 d. iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla laikiną nuosavybės teisių apribojimą į K. E. turtą - 39500 Lt vertės 1/4 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.0431 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 88250 Lt vertės 1/4 gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 189.46 m² (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 130,50 Lt vertės 1/4 kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini)., nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.