- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-12
- Bylos Nr.
- e2-3869-984/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36101-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Asta Katinienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „M. C.“, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei M. K., tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „M. C.“, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, antstoliai Laima Neniškienė, Dalius Traigys, Irena Beliačič, Aleksandras Selezniovas, dėl santuokos nutraukimo nenurodant sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti šalių santuoką, nenurodant sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę K., o atsakovei – L.; pripažinti, kad M. K. 6 332,70 Eur kreditorinis įsipareigojimas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „M. C.“ civilinėje byloje Nr. e2-29241-987/2019 yra jos asmeninė skola, kurią nutraukus santuoką, atsakovė vykdo iš savo asmeninių lėšų ir turto; pripažinti, kad ieškovo 57 Eur ir 86 Eur kreditoriniai įsipareigojimai pagal nutarimą Nr. (23.31-08)-483-31977, 19,67 Eur įsipareigojimas pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį Nr. N1-20-380/2015, 1 216 Eur įsipareigojimas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimą A2.6.-4080-201/2012 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), 470,50 Eur kreditoriniai įsipareigojimai akcinei bendrovei (toliau – AB) „Telia Lietuva“ pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1765-889/2016, yra ieškovo asmeniniai įsipareigojimai, kuriuos po santuokos nutraukimo vykdys ieškovas iš savo asmeninių lėšų ir turto; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2. Nurodė, kad susipažino netiesioginio bendravimo būdu, nes ieškovas tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Bendravimas buvo ribotas. Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. Bendraujant paaiškėjo sutuoktinių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, į šeimos vertybes, atsakomybę už šeimos santykius ir elgesį šeimoje. Šiuo metu šalių santuoka faktiškai iširusi. Terminas susitaikyti neskirtinas. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turto sutuoktiniai neįgijo. Abu sutuoktiniai yra darbingi, todėl vienas kito išlaikymo klausimas nespręstinas. Nurodė, kad šalių kreditoriniai įsipareigojimai susidarė iki santuokos sudarymo, todėl yra kiekvienos šalies asmeniniai finansiniai įsipareigojimai.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Neprieštarauja rašytiniam bylos nagrinėjimui.
5. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
6. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad šalys turi bendrų nepilnamečių vaikų.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
7. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
8. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai).
9. Ieškovas teigia, kad paaiškėjo sutuoktinių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, į šeimos vertybes, kt. Šiuo metu santuoka yra faktiškai iširusi. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių nustatyta, jog sutuoktiniai niekada kartu negyveno santuokinio gyvenimo ir nevedė bendro ūkio. Atsakovė nepateikė atsiliepimo ir prieštaravimų dėl šių aplinkybių. Ieškovas prašė santuoką nutraukti nenurodant, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Tačiau pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimą turi nurodyti dėl kurio sutuoktinio kaltęs nutraukia santuoką, ir gali nenurodyti tik konkrečių santuokos iširimo aplinkybių, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61, 3.63 straipsniai). Teismas, įvertinęs tai, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai negyvena ir negyveno kartu, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių santuokos iširimo aplinkybių.
10. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, A. K. ir M. K. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo ir nepareiškė nuomonės dėl pavardės po santuokos nutraukimo. Todėl ieškovo prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui A. K. paliktina jo pavardė „K.“, o atsakovei grąžintina ikisantuokinė pavardė – „L.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
12. Ieškovas išlaikymo buvusiems sutuoktiniams priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams vykdymo
13. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).
14. Nustatyta, kad gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo. Atsakovė iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) įgijo transporto priemonę Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nėra dalintina nutraukiant santuoką, todėl turto padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami (CK 3.89 straipsnis).
15. Iš byloje esančių ieškovo pateiktų duomenų ir Antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad atsakovė santuokoje įgijo 6 332,70 Eur kreditorinį įsipareigojimą UAB „M. C.“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-29241-987/2019. Minėtas įsipareigojimas kilo iš 2016 m. spalio 29 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos su atsakove. Ieškovas prašo šį įsipareigojimą pripažinti asmenine atsakovės prievole, atsakovė prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepateikė. Kreditorius nepateikė atsiliepimo byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir pripažįsta, kad atsakovės 6 332,70 Eur kreditorinis įsipareigojimas UAB „M. C.“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-29241-987/2019, yra asmeninis atsakovės įsipareigojimas, kurį po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo atsakovė (CK 3.126 straipsnis).
17. Ieškovas nurodė, kad įgijo 57 Eur ir 86 Eur kreditorinius įsipareigojimus pagal nutarimą Nr. (23.31-08) 483-31977 (ATPK bauda), 19,67 Eur įsipareigojimą pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. N1-20-380/2015 (proceso išlaidos valstybei), 1 216 Eur įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimą A2.6.-4080-201/2012 (ATPK bauda) VMI; 470,50 Eur kreditorinį įsipareigojimą AB „Telia Lietuva“ pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1765-889/2016 (įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, metinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos). Prašo pripažinti šiuos įsipareigojimus asmeninėmis ieškovo prievolėmis.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 57 Eur ir 86 Eur kreditoriniai įsipareigojimai pagal nutarimus Nr. (23.31-08) 483-31977 ir (23.31-08) 483-15983 (vykdomosios bylos Nr. 0010/19/07521; 0010/19/07404), 19,67 Eur įsipareigojimas pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. N1-20-380/2015 (vykdomoji byla Nr. 0010/16/00954) ir 470,50 Eur kreditorinis įsipareigojimas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1765-889/2016 (vykdomoji byla Nr. 0004/17/00067) yra įvykdyti, o vykdomosios bylos užbaigtos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad minėtos ieškovo prievolės yra įvykdytos ir nedalintinos nutraukiant santuoką (CPK 178 straipsnis).
19. Pažymėtina, kad ieškovo 1 216 Eur įsipareigojimas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą A2.6.-4080-201/2012 VMI įgytas iki šalių santuokos sudarymo, todėl šis įsipareigojimas nedalintinas nutraukiant santuoką ir lieka asmeniniu ieškovo įsipareigojimu.
Dėl nepilnamečių vaikų
20. Ieškovas nurodė, kad šalys santuokoje nesusilaukė vaikų, o byloje nėra duomenų, kad šalys turi nepilnamečių vaikų, todėl nespręstini klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu bei išlaikymo priteisimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Ieškiniu reiškiamas neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susiję reikalavimai, už kuriuos mokėtinas bendras 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
23. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2)TP-20-T-2900-101-59 (2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo pakeitimas) buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Tarnyba pateikė 2021 m. vasario 22 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr) PT-1259, kurioje nurodyta, jog iš viso valstybės naudai priteistina suma už teisinės pagalbos A. K. teikimą – 178,06 Eur.
24. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
25. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė byloje atsiliepimo, ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur žyminio mokesčio ir 178,06 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
26. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 258,43 Eur (75 Eur + 178,06 Eur + 5,37 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. K. palikti pavardę – „K.“, atsakovei M. K. grąžinti ikisantuokinę pavardę – „L.“.
Pripažinti, kad M. K. 6 332,70 Eur kreditorinis įsipareigojimas uždarajai akcinei bendrovei „M. C.“ civilinėje byloje Nr. e2-29241-987/2019 yra jos asmeninis įsipareigojimas, kurį po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo M. K..
Pripažinti, kad M. K. 130 Eur kreditorinis įsipareigojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra jos asmeninis įsipareigojimas, kurį po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo M. K..
Pripažinti, kad A. K. 1 216 Eur įsipareigojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimą A2.6.-4080-201/2012 nedalintinas nutraukiant santuoką ir lieka asmeniniu A. K. įsipareigojimu.
Priteisti iš atsakovės M. K. į valstybės biudžetą 80,37 Eur žyminio mokesčio ir pašto išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovės M. K. į valstybės biudžetą 178,06 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.