Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Šiauliai“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

6. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

9.1. Daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 2023 m. balandžio 20 d. trūkus šalto vandens stovo ventilio jungčiai vandeniu buvo užlietas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rūsys.

9.2. Iš draudėjos pranešimo matyti, kad ji nurodė, jog „2023 m. balandžio 20 d. sprogo vamzdis rūsio patalpoje, vanduo pakilo apie 1 m. Atvykęs „MANO BŪSTAS“ vandenį šalina”. Iš UAB „Mano būstas Šiauliai“ 2023 m. balandžio 20 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte konstatuota, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo rūsyje stiprus šalto vandens pratekėjimas, semia rūsį. 2023 m. balandžio 20 d. 12.10 val. gautas iškvietimas, kad rūsyje stiprus šalto vandens pratekėjimas, atvykus buvo rastos apsemtos rūsio patalpos, iškart buvo užsuktas šaltas vanduo namui. Išpumpavus vandenį iš rūsio nustatyta, kad trūko šalto vandens stovo ventilio jungtis. Pakeistas šalto vandens stovo ventilis su jungtimi ir 17.04 val. atnaujintas vandens tiekimas. Iš UAB „Mano būstas Šiauliai“ 2023 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. MBS-RS-23-6183 matyti kad administratorius nurodė, jog jo įgaliotiems asmenims nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad trūko šalto vandens stovo ventilio jungtis, nedelsiant buvo sustabdytas vandens tiekimas, pašalintas vanduo iš rūsio patalpos ir suorganizuotas šalto vandens stovo ventilio su jungtimi pakeitimas. Paaiškino, kad atliekant apžiūrą nustatyta, kad vandentiekio vamzdynai rūsyje pakeisti į polipropileninius, o ventilio jungtis padaryta su papildomu perėjimu į mažesnio diametro išardomą jungtį. Tokių perėjimų metalas labai plonas, greitai koroduoja, kas galimai įtakojo trūkimą. Nurodė, jog administratorius nevykdė jokių vamzdynų keitimo darbų nuo 2011 m., o ant trūkusio vamzdyno nurodyta įrengimo data 2015 m., todėl mano, kad vamzdynų keitimo darbus suorganizavo patys namo gyventojai pasamdydami trečiuosius asmenis. Papildomai informavo, kad pagal nurodytą keitimo datą įrengtiems vamzdynams galioja 10 metų garantinis laikotarpis, tad už atliktų darbų kokybę, bei už garantinius darbus atsako rangovas, kurį samdė (duomenys neskelbtini), Šiauliai gyventojai.

9.3. Iš statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto nustatyta, kad „2023 m. balandžio 20 d. 12.10 val. gautas iškvietimas, kad rūsyje stiprus šalto vandens pratekėjimas. Atvykus buvo rastos apsemtos rūsio patalpos. Iškart buvo užsuktas šaltas vanduo namui. Išpumpavus vandenį iš rūsio nustatyta, kad trūko šalto vandens stovo ventilio jungtis“. Apgadintas turtas- buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rūsys, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 28 d. buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu, draudimo liudijimo TIA Nr. 689215106. Iš 2023 m. birželio 21 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto, remonto sąmatos matyti, kad nurodyta, jog fekalijomis buvo sulietas 19,3 kv. m rūsys, reikia išvalyti rūsį ir pašalinti drėgmę drėgmės rinktuvu, už patalpos sutvarkymą po įvykio pagal draudimo sąlygas mokama 7 procentai nuo 3000 Eur draudimo sumos, t. y. 210 Eur, paskaičiuota 799,40 Eur žalos atlyginimo. Iš namų nuostolio aprašymo matyti, jog sudarytas apgadintų daiktų sąrašas. Iš 2023 m. balandžio 25 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo matyti, kad pagal pateikiamą sąrašą už namų turtą, rūbus ir žaislus (sąrašas pridedamas) 18 pozicijų likutine verte, žala sudarė 3215 Eur, pagal sąrašą 18 buities prietaisų reikalinga patikra, patikros kaina 1 prietaiso – 30 Eur (18 x 30 = 540 Eur), žala namų turtui: 3215 + 540 = 3755 Eur, max galima išmokėti draudimo sumą už daiktus pagalbiniuose pastatuose sudaro 3000 Eur.

9.4. Ieškovė 2023 m. balandžio 20 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 3759,40 Eur dydžio draudimo išmoką: 1) 759,40 Eur draudimo išmoką už sugadintas patalpas, atskaičius nusidėvėjimą; 2) 3 000 Eur draudimo išmoką už sugadintus daiktus.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (jo dalies) teisėtumo

8. Pirmosios instancijos teismas (toliau – ir teismas), įvertinęs bylos duomenis nustatė, jog žala buvo padaryta trūkus šalto vandens stovo ventilio jungčiai rūsio patalpose. Teismas, nustatęs, kad šalto vandens vamzdynas bei šalto vandens stovas priklauso namo bendrojo naudojimo įrangai (CK 4.82 straipsnis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis), sprendė, kad ginčo namo administratorė netinkamai vykdė statinio techninę priežiūrą, todėl konstatavo, kad ji atsakinga už kilusią žalą. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, liudytojų paaiškinimus, priteisė ieškovei iš atsakovės 699,48 Eur nuostolių atlyginimą už sugadintas patalpas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sugadintų daiktų vertės priteisimo pažymėjo, kad ieškovės nurodytas turtinės žalos dydžio už sugadintus daiktus apskaičiavimas laikomas iš esmės neteisingu, neįrodytu, todėl ieškovės ieškinio dalį dėl 3 000 Eur žalos priteisimo už sugadintus daiktus atmetė kaip neįrodytą.

9. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 59,92 Eur sumos dėl meistro iškvietimo išlaidų ir dėl 3 000 Eur už sugadintus daiktus. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė į bylą pateikė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, remonto sąmatą, pranešimą apie žalos atlyginimą, pavedimą, jos nuomone visi šie dokumentai patvirtina ir pagrindžia išmokėtos žalos dydį. Be to, kaip matyti, turto sunaikinimo, sugadinimo akte, remonto sąmatoje yra išvardinti visi kilusiai žalai pašalinti reikalingi darbai. Apeliantė pažymi, jog žala atlyginta atskaičius nusidėvėjimą. Apeliantė mano, kad tinkamai apskaičiavo patirtą žalą už sugadintas patalpas bei daiktus ir išmokėjo draudimo išmoką. Žalą atlyginta atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Apeliantė tikina, kad visiškai įrodė aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, pateikė nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Atsakovė jokių paneigiančių faktų nepateikė.

Dėl teisinio reguliavimo ir šalių teisių bei pareigų

10. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, tai yra nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, tai yra nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

11. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad žala buvo padaryta trūkus bendro naudojimo šalto vandens stovo ventilio jungčiai rūsio patalpose. Apeliacinės instancijos teisme nebėra ginčo dėl to, kad žala kilo daugiabučio namo administratorei ne iki galo tinkamai vykdant savo pareigas, be kitų, prižiūrėti bendro naudojimo vamzdyno techninį stovį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktas, CK 4.85 straipsnis).

13. Kaip žinoma, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

14. Svarstant klausimą dėl ieškovės pareigų, aktualu tai, kad vadovaujantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.

15. Svarstant klausimą dėl įrodinėjimo, dėl žalos ir jos dydžio svarbu tai, jog kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nurodoma, jog draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę; nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą ar ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011). Taigi, pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus yra ieškovės, teigiančios, kad ji patyrė konkretaus dydžio žalą, pareiga, o atsakovės, atsikertančios į ieškovės reikalavimą, pareiga yra pateikti tai paneigiančius įrodymus.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

Dėl meistro atvykimo išlaidų priteisimo

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo sprendimo 35 punkte pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino liudytojo S. Š. aplinkybes ir padarė išvadą, jog į sąmatą įtraukta pozicija „meistro atvykimas mieste“ dėl 59,92 Eur priteisimo yra nepagrįsta. Teigiama, kad bent vienkartinis meistrų apsilankymas objekte bus reikalingas vien tam, kad būtų galima atlikti remonto, baldų demontavimo ar surinkimo, daiktų išnešimo / įnešimo darbus, o meistrai gali nuspręsti atvykti ir papildomai, prieš pradedant darbus, kad apžiūrėti remontuotiną objektą, parinktų būtinas medžiagas, su buto gyventojais susitartų dėl darbų vykdymo eigos ir kt. Be to, draudėjo patalpoms vis tiek reikalingas drėgmės pašalinimas iš sienų, grindų, dėl ko būtent į sąmatą įtraukta drėgmės surinkėjo nuoma.

18. Apeliacinės instancijos teismas dėl meistro atvykimo pažymi tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad meistras buvo reikalingas sutaisyti spyną, apgadintas duris. Pastebėtina tai, kad byloje duomenų, kad būtų apgadintos durys, ar sugadinta spyna, nefiksuota nei viename dokumente, nei fotonuotraukose, to nepatvirtino ir liudytojai. Liudytojas S. Š. nurodė, jog meistras buvo reikalingas išsiurbti vandenį, išnešti / įnešti daiktus, tačiau iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog vandenį išsiurbė atsakovės darbuotojai, o daiktų išnešimas / įnešimas yra apskaičiuoti kitoje remonto sąmatos eilutėje. Pažymėtina, kad ieškovės sąmatoje yra nurodytos dvi pozicijos: drėgmės surinkėjo nuoma 10 parų – 113,20 Eur, drėgmės surinkėjo transportavimas (pristatymas ir atsiėmimas) mieste– 49,74 Eur. Pritartina atsakovei, kad tas pats specialistas, kuris pristatė drėgmės surinkėją galėjo patarti, kaip prietaisą įjungti / išjungti. Kita aspektas tas, kad neįrodyta, kad meistrų atvykimas į objektą yra būtinas (CPK 12, 178 straipsniai). Rūsio valymas, esant elektriko išvadoms dėl elektrinės dalies tinkamumo naudotis, išsausinus patalpas, nereikalauja specialių statybinių žinių. Pridėtina, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kad rūsio sienos / grindys / lubos buvo žymiai geresnio stovio, nei įprastai būna daugiabučio namo rūsiuose ir jas reikalinga atstatyti. Spręstina, kad 59,92 Eur už meistro atvykimą į sąmatą ieškovė įtraukė nepagrįstai, nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės atstovo ir liudytojų parodymai dėl meistro atvykimo reikalingumo ir jo atliktų darbų skiriasi.

19. Dėl nurodytų aplinkybių pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad meistro atvykimo išlaidos neįrodytos ir nepagrįstos.

Dėl sugadintų daiktų vertės (nuostolių) priteisimo

20. Apeliantė nurodo, jog už sugadintus daiktus (pažymėtus žalia spalva) apskaičiuota žala sudarė 3 215 Eur. Kadangi žala viršijo maksimalią sumą pagal draudimo sąlygas, draudėjai buvo išmokėta 3 000 Eur. Apeliantė teigia, kad ji draudėjai už sugadintus daiktus išmokėjo 3 000 Eur draudimo išmoką. Jos nuomone, šios žalos dydį patvirtina namų turto nuostolio aprašymas, surašytas ieškovės eksperto, sugadintų daiktų sąrašas (rašytas draudėjo ranka) ir elektroninis laiškas, kuriame išvardinti sugadinti daiktai ir jų vertė. Taip pat apeliantė kartu su dubliku pateikė namų turto nuostolio aprašymą, tik surašytą kompiuteriniu būdu. Apeliantė tikina, kad žalos atlyginimo faktą patvirtina ir pranešimas apie žalos atlyginimą ir mokėjimo nurodymas. Atkreipia dėmesį, kad namų turto byloje skaičiuota likutinė daiktų vertė, t. y. draudėjui atlyginta žala, įvertinus nusidėvėjimą ir atlyginta reali žala.

21. Byloje nustatyta, kad ieškovė apskaičiavo ir atlygino draudėjui už šiuos sugadintus daiktus pagal jų vertes taip: dirbtinė kalėdinė eglutė - 500 Eur, likutinė vertė - 200 Eur, žaisliukai, dekoracijos rankų darbo - 500 Eur, likutinė vertė - 200 Eur, Cybex autokėdutė – 400 Eur, likutinė vertė – 400 Eur, Cybex kėdutės bazė - 350 Eur, likutinė vertė - 350 Eur, šviestuvai 2 vnt. - 100 Eur, likutinė vertė - 100 Eur, bokso įranga - 300 Eur, likutinė vertė - 300 Eur, US polo batai - 70 Eur, likutinė vertė - 70 Eur, kraujotakos kojinės - 700 Eur, likutinė vertė 700 Eur, darbiniai batai Garmont – 200 Eur, likutinė vertė – 200 Eur, darbiniai batai Atlas 2 poros – 60 Eur., likutinė vertė – 60 Eur, Nike kedai – 40 Eur, likutinė vertė – 40 Eur, gertuvė Delimano - 20 Eur, likutinė vertė - 20 Eur, termosas - 75 Eur, likutinė vertė - 75 Eur, rūbai pažeisti nuo vandens - 200 Eur, likutinė vertė - 200 Eur, gitara Yamaha - 300 Eur, likutinė vertė - 300 Eur, viso – 3215 Eur.

22. Dera pažymėti, kad AB „Lietuvos draudimas“ draudimo taisyklių Nr. 067 (2021 m. kovo 30 d. redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 16 d,) (e. b., t. 1, b. l. 9), III dalies skirsnyje „Šalių teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu“ nurodyta, jog draudimo sutarties galiojimo metu Mes privalome: gavę pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, nesant galimybių žalos įvertinti nuotoliniu būdu (pagal Jūsų Mums pateiktas nuotraukas, filmuotą medžiagą), prireikus sutartu laiku atvykti apžiūrėti įvykio vietos dalyvaujant Jums ar Jūsų įgaliotajam atstovui; nedelsdami paprašyti iš atitinkamų įstaigų dokumentų, patvirtinančių įvykio faktą ir aplinkybes, jei tokie dokumentai būtini (4.2, 4.3 punktai).

23. Kaip matyti iš Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies ir AB „Lietuvos draudimas“ taisyklių, šios nuostatos įpareigoja ieškovę, gavus pradinę informaciją apie galbūt draudžiamąjį įvykį, operatyviai apžiūrėti įvykio vietą, surinkti įvykio aplinkybių nustatymui reikalingus dokumentus, tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Tačiau byloje yra duomenys, kad nei vienas iš draudimo bendrovės darbuotojų iš karto įvykus įvykiui nebuvo atvykęs, nevertino patalpų bei daiktų būklės, nesurašė jokio įvykio vietos apžiūros akto. Nustatyta, jog sąrašą surašė tiek pati draudėja, tiek jos sutuoktinis, tiek draudimo įmonės darbuotojas D. B. 2023 m. balandžio 25 d., t. y. ne iš karto po įvykio, o po kelerių dienų (pranešimas apie įvykį ieškovės įmonėje gautas 2023 m. balandžio 20 d.) (e. b., t. 1, b. l. 13).

24. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, kad apeliantė, 2023 m. balandžio 20 d. sužinojusi apie draudžiamąjį įvykį, ėmėsi bent vieno iš nurodytų veiksmų. Priešingai, ji keletą dienų įvykio vietos neapžiūrėjo, nerinko dokumentų, reikalingų įvykio aplinkybių nustatymui.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, ne iki galo tinkamai laikydamasi savo pačios draudimo taisyklėse ir Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų, apribojo savo galimybes įsitikinti įvykio aplinkybėmis, todėl negali neveikimo argumentu visiškai remtis kritikuodama teismo ir (ar) atsakovės motyvus dėl žalos dydžio nustatymo. Kaip minėta, AB „Lietuvos draudimas“ taisyklės ir Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis neatleidžia apeliantės nuo pareigos operatyviai nustatyti įvykio aplinkybes ir rinkti duomenis, kurie gali padėti nustatyti įvykio aplinkybes.

26. Apeliacinės instancijos teismas, ištyrės bei įvertinęs bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių apeliantės nurodomų daiktų įsigijimo datas ir kainas, jų likutinės vertės paskaičiavimo teisingumo ir paaiškinimų, kaip apskaičiuota daiktų vertė. Be to, pateikta tik dalis galbūt sugadintų / apgadintų daiktų fotonuotraukų, tačiau neaišku, nei kada jos darytos, nei kurioje vietoje. Iš pateiktų sąrašų bei fotonuotraukų neaišku, ar žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė, ar nurodytas sugadintas turtas buvo užlietose patalpose, ar jis priklausė draudėjai.

27. Nors ieškovė nesutinka su teismo argumentais dėl dirbtinės eglutės, kojinių likutinės vertės, kt., tačiau pažymėtina, kad pati ieškovė nepateikė įrodymų dėl šių daiktų, arba panašių rinkoje parduodamų daiktų kainų, kaip ir visų kitų daiktų, už kurių sugadinimą prašo priteisti žalą (CPK 12, 178 straipsniai).

28. Atsižvelgiant į tai, teismas visiškai pagrįstai pritarė atsakovės argumentams, jog nei vieno daikto nei kaina, nei likutinė vertė neįrodyta, beje, likutinė vertė, išskyrus eglutės ir žaislų, nurodyta tokia pati, kokią nurodė draudėja. Byloje nėra jokių duomenų, jog daiktų vertė buvo kaip nors lyginama su rinkos kainomis, tuo labiau, kad net nežinoma, nei kada įsigyti minėti daiktai, nei jų modelis ir t. t., jokių tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų pateikta nėra.

29. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog esant prieštaringiems įrodymams bei argumentams dėl žalos dydžio bei skaičiuotės neišsamumo, detalizacijos trūkumų, ieškovės nurodytas turtinės žalos dydžio už sugadintus daiktus apskaičiavimas laikomas iš esmės neįrodytu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio dalį dėl 3000 Eur žalos priteisimo už sugadintus daiktus atmetė kaip neįrodytą. Pridėtina, kad ieškovės skaičiavimai pagal jos vidines taisykles neįrodė, kad jos nurodomi nuostoliai / skaičiavimai atitinka realias rinkos kainas.

30. Atsižvelgdamas į tai, kad paliekama galioti (nekeičiama) teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl 3 059,92 Eurų (3000 +59,92) žalos atlyginimo priteisimo, atitinkamai atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl 196,17 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

31. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

35. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

36. Atsižvelgiant į bylos baigtį, atsakovei iš ieškovės priteistina 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Šiauliai“, juridinio asmens kodas 144619514, iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 217,80 bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.