- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-974-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22351-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui 182-ajai DNSB „Žirmūnai“ dėl bendrijos įstatų pripažinimo neteisėtais, trečiasis asmuo A. M., bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. B. pateikė ieškinį atsakovui 182-ajai DNSB „Žirmūnai“ dėl bendrijos įstatų pripažinimo neteisėtais, trečiasis asmuo – A. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-05 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos išsprendimas gali turėti įtakos visų 182-osios DNSB „Žirmūnai“ narių teisėms ir pareigoms, todėl visi šios bendrijos nariai įtraukiami dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis. Teismui įtraukus trečiaisiais asmenimis į bylą visus 182-osios DNSB „Žirmūnai“ narius, teismas įpareigojo ieškovą nurodyti trečiųjų asmenų vardus, pavardes ir gyvenamąsias vietas, kad teismas galėtų juos informuoti apie nagrinėjamą civilinę bylą bei įteikti procesinius dokumentus. Taip pat ieškovą įpareigojo pateikti tiek ieškinio kopijų, kad po vieną tektų visiems tretiesiems asmenims.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-17 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad ieškovas pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu, t.y. iki 2015-11-26 teismo 2015-11-05 nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo nepašalino, t. y. nepatikslino ieškinio, nurodant visus teismo trečiaisiais asmenimis įtrauktus 182-osios DNSB „Žirmūnai“ narius (vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas) bei nepateikė jiems skirtų ieškinio kopijų. Tinkamai neinformavus 182-osios DNSB „Žirmūnai“ narių apie bylos nagrinėjimą, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo priimtas sprendimas šioje byloje, teismo procesas yra neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas J. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-05 ir 2015-12-17 nutartis panaikinti.Nurodo, jog 2015-12-17 teismo nutartis priimta 2015-11-05 nutarties pagrindu, neturint teisinių argumentų. Be to, 2015-11-05 nutartyje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio reikalavimus nenurodyta, kurioje iš šalių pusėje turi įstoti į procesą tretieji asmenys ir nepagrįsta, kodėl bylos išsprendimas gali turėti neigiamos įtakos visų bendrijos narių teisėms ir pareigoms. 2015-12-17 teismo nutartis priimta klaidingai pritaikius CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Pateiktas ieškinys, priešingai negu bandoma įrodyti, atitinka ieškinio turiniui keliamus reikalavimus reglamentuotus CPK 111 ir kituose straipsniuose. Teismas 2015-11-05 nutartyje įpareigojo ieškovą vykdyti užduotį, kuri nėra ieškovo kompetencijoje. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų įstatymas bendrijos nariui nesuteikia teisės ar įgaliojimų formuoti bendrijos narių sąrašą. Tokia prievolė suteikiama tik bendrijos pirmininkui. Pažymi, kad sąrašas nuolat kinta – butų savininkai, kurių apie 80 procentų amžius viršija 75 metus, miršta, juos keičia paveldėtojai arba nauji butų savininkai. Tuo pagrindu teismas turėjo prievolę įpareigoti bendrijos pirmininką vykdyti minėtos 2015-11-05 nutarties vykdymą, bet to nepadarė. Neturint sąrašo, ieškovas neturėjo galimybės vykdyti 2015-11-05 teismo nutartį. Teismas pažeidė CPK 199 straipsnį, kas yra viena iš daugelio priežasčių 2015-12-17 nutartį naikinti. Nurodo, jog turi būti įvertinta ir nutartyse įvardytų reikalavimų materialinė apimtis, į bylą įtraukus visus 120 bendrijos narius. Tokiu atveju ieškinys būtų ne mažiau 15 lapų, nes vien butų savininkų sąrašas yra iš 11 lapų. Tokiu būdu reiktų padauginti 15*120=1800 lapų, kurių padauginimas kiekvienam trečiajam asmeniui sudarytų 234,00 Eur. Kaštai išauga pridėjus siuntimo išlaidas ir gali artėti prie 1 000,00 Eur arba netgi viršyti. Visa tai tektų dengti atsakovui, o regreso tvarka būtų prievolė reikalauti iš konkrečių kaltininkų, nes galutinis sprendimas vis tiek bus atsakovo nenaudai. Atsakovė 182-oji DNSB „Žirmūnai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-05 ir 2015-12-17 nutartis; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Nurodo, kad parengiamojo teismo posėdžio teismas ieškovui išaiškino, kodėl, teismo nuomone, būtina traukti į bylą bendrijos narius. Teismas taip pat išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę pasirūpinti kvalifikuota teisine pagalba, jei teismo išaiškinimai jam lieka neaiškūs, Ieškiniu ieškovas ginčija bendrijos įstatus – visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtą dokumentą, todėl sprendžiant tokį klausimą teismas pagrįstai nurodė, kad būtina traukti į bylą visus bendrijos narius, nes teismo sprendimas dėl įstatų gali sukelti pareigas visiems bendrijos nariams, pavyzdžiui, ieškinį patenkinus, pareigą rinktis į visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir spręsti dėl naujų bendrijos įstatų patvirtinimo. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas privalėjo nurodyti, kurios iš šalių pusėje turi būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis bendrijos nariai. Teismui įstatymai nenustato pareigos nurodyti, kieno pusėje traukia į bylą trečiuosius asmenis, kai bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pažymi, kad ieškovui nesuteikta teisė veikti visų bendrijos narių vardu ir pasisakyti kitų bendrijos narių vardu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kuris nors bendrijos narys suteikė jam teisę teikti teismui paaiškinimus jo vardu ir/ar ginti jo tikrą ar tariamą pažeistą teisę.Teismas neįpareigojo ieškovo, kaip klaidingai teigiama skunde, formuoti bendrijos narių sąrašo. Bendrijos narių sąrašas yra sudarytas, ir ieškovo reikalavimais jam ne kartą bendrijos buvo pateiktas – visų bendrijos dokumentų, įskaitant narių sąrašą, ieškovas reikalauja nuo 2013 m. ir jam visada yra pateikiami visi dokumentai, kuriuos nariams bendrija privalo pateikti pagal įstatymus. Ieškovas po teismo jam duoto įpareigojimo nesikreipė į bendriją narių sąrašo gauti, jei anksčiau jam pateiktą sąrašą buvo praradęs, ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokio dokumento jis negali gauti. Ieškovas pačia plačiausia apimtimi naudojasi savo, kaip bendrijos nario teisėmis ir gauna visus dokumentus. Be to ir atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad „butų savininkų sąrašas yra iš 11 lapų“, kas įrodo, kad ieškovas turi visų bendrijos narių sąrašą, todėl yra pagrindas manyti, kad ieškovas turi bendrijos narių sąrašą. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė naują įrodymą – susirašinėjimo su ieškovu kopiją. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju atsakovė eksplicitiškai nenurodo, kodėl pastarasis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau yra matyti, kad šio įrodymo atsakovė negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima naują įrodymą – susirašinėjimo su ieškovu kopiją.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Ieškovo teigimu, 2015-11-05 ir 2015-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys yra neteisėtos, nes jas priimant pažeistos proceso teisės normos, ieškinys atitinka ieškiniui keliamus reikalavimus, trečiųjų asmenų vardus, pavardes ir gyvenamąsias vietas turėjo būti įpareigota nurodyti atsakovė, o ne ieškovas. Pažymi, kad įtraukus bendrijos narius trečiaisiais asmenimis nepagrįstai išaugtų bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais ieškovo argumentais nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus žemiau nurodytais motyvais.CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. CPK 113 strapsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus CPK numatytus atvejus. CPK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir iš bylos medžiagos galėdamas nustatyti, kad egzistuoja asmenys, kurių teisėms arba pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas, kuris bus priimtas išnagrinėjus bylą, ir šie asmenys nėra nurodyti ieškinyje bei nepateikti jų identifikaciniai duomenys, turi įtraukti šiuos asmenis į bylą savo iniciatyva, siekdamas išvengti pastarųjų asmenų teisių pažeidimo bei galimo teismo sprendimo panaikinimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, ir įpareigoti ieškovą pateikti šių asmenų identifikacinius duomenis (jei tokia galimybė realiai egzistuoja) bei atitinkamą procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų skaičių (išskyrus CPK numatytas išimtis), nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti.Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi būti įtraukti visi 182-osios DNSB „Žirmūnai“ nariai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrijos įstatų pripažinimo neteisėtais klausimo išsprendimas gali turėti įtakos bendrijos narių teisėms ir/ar pareigoms, nes tuo atveju, jei įstatai būtų pripažinti neteisėtais, atsirastų būtinybė patvirtinti naujus įstatus, kas sąlygoja, kad bendrijos nariai turėtų rinktis į bendrijos narių susirinkimą dėl naujų įstatų patvirtinimo ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ta aplinkybė, jog 2015-11-05 nutartyje nebuvo eksplicitiškai nurodyta, kodėl bylos išsprendimas gali turėti įtakos visų bendrijos narių teisėms arba pareigoms, nedaro įtakos pastarosios nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas bendrijos narius į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, neprivalėjo nurodyti, kurios iš šalių pusėje jie yra įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nes minėtos nutarties priėmimo metu tai nebuvo įmanoma, kadangi nebuvo aiški trečiųjų asmenų pozicija dėl ieškinio reikalavimo. Priešingu atveju pirmosios instancijos teismas būtų identifikavęs trečiųjų asmenų poziciją už trečiuosius asmenis, kas pažeistų jų teises ir teisėtus interesus.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto reikalavimo ir pagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti teismui duomenis apie trečiųjų asmenų vardus, pavardes ir gyvenamąsias vietas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straispsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę be balsavimo teisės dalyvauti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, o to paties straipsnio 5 dalies 1 punkte, kad bendrijos nariai papildomai turi teisę balsuoti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais. Šis teisinis reguliavimas implikuoja, kad ieškovas turi teisę kreiptis į atsakovę ir prašyti pateikti jos narių sąrašą bei jų identifikacinius duomenis, o atsakovė turi pareigą patenkinti šį ieškovo prašymą. Apelicinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ieškovas būtų kreipęsis į atsakovę su nurodytu prašymu ir atsakovė būtų atsisakiusi jį patenkinti, ieškovas galėtų pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus ir prašyti teismo, kad jis, vadovaudamasis CPK 199 straipsniu, išreikalautų pastaruosius duomenis iš atsakovės.Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovės pateiktus įrodymus bei kitas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog ieškovas yra kreipęsis į atsakovę dėl bendrijos narių sąrašo ir jų identifikacinių duomenų gavimo dar iki 2015-11-05 nutarties priėmimo ir atsakovė juos suteikė, tačiau ieškovas, turėdamas šiuos duomenis, sąmoningai nevykdė 2015-11-05 teismo nustatyto įpareigojimo. Kadangi ieškovas nepateikė minėtų duomenų teismui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, kuo remdamasis 2015-12-17 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškovo argumentai dėl to, jog įtraukus bendrijos narius į bylą trečiaisiais asmenimis nepagrįstai išauga bylinėjimosi kaštai, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ieškovas sprendžia, ar jam inicijuoti konkretų teisminį ginčo nagrinėjimą ar ne, kokiu būdu teikti procesinius dokumentus (popieriniu ar elektroniniu formatu), etc. Tuo tarpu inicijavus teisinį ginčą, kuris naginėjamas teisme civilinio proceso tvarka, ieškovo atžvilgiu yra taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitų asmenų priėmusių sprendimą ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka teisme, todėl jei ieškovas pateikė ieškinį, kurio (ne)tenkinimo klausimo išsprendimas gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms arba pareigoms, jie turi teisę būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, gauti ieškinio ir jų priedų kopijas bei pateikti savo poziciją teismui ir atstovauti savo interesams, o bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos, atsižvelgiant į galutinio procesinio sprendimo turinį. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas ir pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-05 ir 2015-12-17 nutartys paliekamos nepakeistos, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas yra atmestas ir apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, iš ieškovo priteisiamos atsakovės bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtos 100,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 ir 339 straipsniais,
nutaria:
Ieškovo J. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis palikti nepakeistomis.
Priteisti iš ieškovo J. B. atsakovės 182-osios DNSB „Žirmūnai“ naudai 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.