Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „Bigbank“ AS, veikiančios per „Bigbank“ AS filialą, patikslintą ieškinį atsakovui I. K. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovo I. K. patikslintą priešieškinį ieškovei „Bigbank“ AS, veikiančiai per „Bigbank“ AS filialą, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: D. R., M. M. ir A. O..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

42. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-04 sprendimas dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

43. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

44. Apeliantas savo teises nusprendė ginti, pasinaudodamas sandorių negaliojimo institutu. Apelianto manymu, kredito sutartis yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo momento, nes sudaryta fizinės ir psichinės prievartos įtakoje.

45. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu apgaulę, smurtą ar grasinamus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Atsakovui teigiant, kad apgaulę panaudojo tretieji asmenys, o ieškovas apie tai žinojo, jam tenka pareiga šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas jo priešieškiniui patenkinti.

46. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti priešieškinį, pritaikius CK 1.91 straipsnio 6 dalies nuostatas. Remiantis CK 1.91 straipsnio 6 dalimi, jeigu smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Prieš pirminio 2024-03-29 bei patikslinto 2024-08-29 ieškinio pateikimą teismui ieškovė žinojo, jog buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2023-02-07 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-576/2023, kuriame teismas nustatė, jog ieškinyje nurodytą sutartį atsakovas (nukentėjęs asmuo) I. K. sudarė tretiesiems asmenims M. M., D. R. ir A. O. panaudojus prieš I. K. smurtą ir realius grasinimus. Ieškovė tuos faktus žinojo ir pareikšdama 2020-05-19 ieškinį baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Tačiau ieškovė, sudarydama 2020-01-08 sutartį su atsakovu šių aplinkybių nežinojo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė CK 1.91 straipsnio 6 dalies nuostatas ir atmetė priešieškinį.

47. Teisėjų kolegija nepritaria ir apelianto argumentui, jog turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas ir ieškinys atmestas.

48. CK 6.245 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 4 dalyje, kuri apibrėžia deliktinę atsakomybę, nustatytas pagrindinis sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo kriterijus – deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.

49. Teisės doktrinoje pažymima, kad sutarčių teisė gina lūkesčių interesą, o deliktų – tikrumo. Sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Aiškindamas deliktinės atsakomybės paskirtį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto. Deliktų teisė visų pirma gina tokias vertybes kaip gyvybė, sveikata, laisvė, nuosavybė. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Deliktinės atsakomybės santykis atsiranda tarp nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens iki žalos padarymo nesant teisinio santykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018, 22 punktas).

50. Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams, kylantiems iš delikto (dėl padarytos žalos atlyginimo). Nagrinėjamu atveju pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia pirmosios instancijos teismas nenustatė. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė nagrinėjamoje byloje reikalavimus kildina ne iš delikto, o iš sutarties. Todėl ieškovės reikalavimams negali būti pritaikytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

51. Nagrinėjant atsakovo sutartinės atsakomybės klausimą, svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-12-31 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-430/2013: paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas.

52. Atsakovas pagal ieškinyje nurodytą sutartį Nr. CL-LTC-20000519 skolinamų pinigų negavo. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023-02-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-576/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024-02-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-24-626/2024 nustatyta, kad paskolos dalyką įgijo tretieji asmenys D. R., M. M. ir A. O.. Nors atmestas ir priešieškinis, tačiau anksčiau aptartos aplinkybės yra pagrindas nuspręsti, kad sutartis Nr. CL-LTC-20000519 yra ne negaliojanti, bet nesudaryta (atsakovui negavus skolinamų lėšų). Kadangi atsakovas skolinamų lėšų realiai negavo, tai neprivalo šių lėšų ieškovei grąžinti ir neprivalo vykdyti kitų iš paminėtos paskolos sutarties kylančių prievolių. Paskolos suma paminėtu nuosprendžiu yra priteista ieškovei iš šios bylos trečiųjų asmenų kaip žalos atlyginimas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo skolą (skolinamų lėšų ieškovas negavo) ir kitų prievolių, kilusių iš paskolos sutarties, įvykdymą, visi ieškinyje atsakovui pareikšti reikalavimai atmestini, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo atitinkamą dalį ir vietoje jos priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas.

53. Dėl ankstesnėse pastraipose nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, panaikintina ir dėl šios byloje pareikštų reikalavimų dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis, paliktina nepakeista. Perskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme.

54. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

55. Šis sprendimas, atmetus ieškinį ir priešieškinį, ½ dalimi palankus ieškovei, ir ½ dalimi palankus atsakovui. Esant šioms aplinkybėms, šalys viena kitai bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, neturėjo atlyginti. Todėl panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis , kuria atsakovui iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos – 70,08 Eur.

56. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino atsakovui žyminio mokesčio permoką – 220 Eur. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šalys privalo sumokėti lygiomis dalimis: po 46,84 Eur. (93,68 : 2). Į atsakovui grąžintiną žyminio mokesčio sumą įskaitytina ½ dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (46,84 Eur). Tad atsakovui grąžintina žyminio mokesčio permokos suma yra 173,16 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šios bylinėjimosi išlaidų dalies atitinkamai pakeistina. Iš ieškovės valstybei priteistina kita išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis – 46,84 Eur.

57. Apeliantas (ieškovas) prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį – 83 Eur. Nepateikė įrodymų, kad turėjo kitų su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad turėjo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Šio sprendimo 55 pastraipoje konstatuota, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas ½ dalimi palankus ieškovei, ir ½ dalimi palankus atsakovui. Todėl apeliantui (atsakovui) iš ieškovės priteistina ½ dalis jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 41,50 Eur (83 : 2, CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-04 sprendimo dalį, kuria ieškovės „Bigbank“ AS, veikiančios per „Bigbank“ AS filialą, filialo kodas 301048563, patikslintas ieškinys dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštas atsakovui I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo patenkintas iš dalies ir nustatyta, kad 1 600,23 Eur priteistos sumos iš atsakovo I. K. turi būti išieškoma solidariai su trečiaisiais asmenimis M. M., D. R. ir A. O., iš kurių tokia suma išieškoma Vilniaus apygardos teismo 2023-02-07 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-576/2023 pagrindu ir dėl šios byloje pareikštų reikalavimų dalies priimti naują sprendimą: atmesti ieškovės „Bigbank“ AS, veikiančios per „Bigbank“ AS filialą, filialo kodas 301048563, patikslintą ieškinį atsakovui I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-04 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), patikslintas priešieškinis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pareikštas ieškovei „Bigbank“ AS, veikiančiai per „Bigbank“ AS filialą, filialo kodas 301048563.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-04 sprendimo dalį, kuria atsakovui I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės „Bigbank“ AS, veikiančios per „Bigbank“ AS filialą, filialo kodas 301048563, buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos – 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų 8 ct).

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-04 sprendimo dalį, kuria atsakovui I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas žyminis mokestis – 130,42 Eur ir nurodyti, kad paminėtam atsakovui turi būti grąžintas žyminis mokestis – 173,16 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt trys eurai ir 16 ct), žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas ZN74882, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.

Priteisti valstybei iš ieškovės „Bigbank“ AS, veikiančios per „Bigbank“ AS filialą, filialo kodas 301048563, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 46,84 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 84 ct). Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Priteisti atsakovui I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės „Bigbank“ AS, veikiančios per „Bigbank“ AS filialą, filialo kodas 301048563, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 41,50 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 50 ct).

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.