Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 2.1.3.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2025 m. rugsėjo 24 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji E. Z. 2024 m. lapkričio 20 d., apie 02.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinį J. Z., tarpusavio žodinio konflikto metu tyčia laikydama ilgintuvą už laido, trenkė juo vieną kartą gulinčiam J. Z. į galvą ir tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. Z. fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą su poodine kraujosruva kaktoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji E. Z. buvo kaltinama tuo, kad ji 2024 m. lapkričio 18 d., apie 14.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinį J. Z., tarpusavio žodinio konflikto metu tyčia kaire ranka sugriebė J. Z. už dešinio skruosto ir tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. Z. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji E. Z. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad iki 2024 m. lapkričio 18 d. įvykio keletą mėnesių jau konfliktavo su J. Z. Tą dieną antro aukšto koridoriuje įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, kad J. Z. neleido jai pažiūrėti savo telefono dėl jo (kaltinamosios) užblokuotų el. paštų, nes manė, kad bendras pažįstamas, J. Z. draugas, galėjo pakenkti jai, nes moka nulaužti paskyras ir prieiti prie el. pašto bei panaikinti laiškus, kad negalėtų pateikti paraiškos. Paskui konfliktas tęsėsi miegamajame, kur abu su J. Z. nugriuvo ant lovos. Įsikabinus už J. Z. griūdama nuplėšė jo kelnių kišenę, norėjo iš jo atimti telefoną, pamatyti susirašinėjimo su A. M. žinutes. Pripažįsta, kad griūdama galėjo netyčia įdrėksti J. Z., nes jai klausimas buvo labai svarbus. Buvo šoko būsenoje ir tokius savo veiksmus vertina kaip netinkamus. Tyčia to tikrai nepadarė.

2024 m. lapkričio 19 d. su vaikais išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur nuvežė J. Z. dovanotus kompiuterį ir telefoną, kad ištirtų kibernetinio saugumo įmonė. Vakare grįžo į (duomenys neskelbtini). Apie 20.00 val. paliko dukrą namie J. Z., o pati vieną sūnų nuvežė pas draugą, nes šis nenorėjo nakvoti namie. Į namus grįžo apie 2 val. nakties, nes dar pasiliko su sūnumi jį nuraminti, dar bandė iš kito kompiuterio prisijungti prie savo el. pašto ir dar valandą praverkė automobilyje (duomenys neskelbtini). Grįžusi namo išgirdo, kad dukra verkia viršuje. Paklausus kas yra dukrai, į apačią nulipo J. Z., kuris pradėjo „kolioti“ ir įvyko žodinis konfliktas. Pasakiusi dukrai „einam miegoti“, pasiėmė iš ilgintuvo pakrovėją, o J. Z., kuris tuo metu gulėjo ant lovos, pasakė „atiduok mano pakrovėją“. Nueidama metė J. Z. telefono pakrovėją, išimtą iš ilgintuvo, kuriame buvo trys pakrovėjai, o šis pradėjo rėkti, kad „čia smurtas, čia smurtas, tu man sužalojai akį“ ir nubėgo į vonios kambarį, esantį pirmame aukšte. Paklausė, kas jam yra, jei užgavo, atsiprašė, pasiūlė „(duomenys neskelbtini)“ tepalo, bet nukentėjusysis atsakė, kad nieko nereikia, rėkė kad ji smurtauja. Viskas vyko pirmame aukšte, virtuvės ir svetainės zonoje. Pripažįsta, kad nueidama atbula ranka metė į J. Z. pakrovėją, nes buvo supykusi, kadangi J. Z. ją koneveikė visokiais žodžiais. Nesiekė pataikyti į J. Z. kūną. Neneigia, kad galėjo užgauti J. Z., bet tikrai nenorėjo nei užgauti, nei sužaloti. Jau nuo liepos mėnesio buvo kalbėta apie skyrybas ir vyko nuolatiniai konfliktai. To įvykio metu buvo atėjęs kaimynas. J. Z. pradarė duris, parodė į ją (kaltinamąją), pasakė, kad „visai išprotėjo“ ir uždarė duris. Kaimynas į vidų nebuvo užėjęs.

Nukentėjusysis J. Z. parodė, kad 2024 m. lapkričio 18 d. verkdama paskambino žmona E. Z., skundėsi, kad negali prisijungti prie sistemos, kur reikia pateikti paraišką, lyg sakė, kad kompiuteris neveikia. Pasiėmęs savo kompiuterį parlėkė iš darbo namo, kad žmona galėtų prisijungti. Kompiuterį paliko apačioje ir užlipo į viršų, nes E. Z. isteriškai verkė ir iš karto užsipuolė kad jis (nukentėjusysis) kaltas, su savo draugeliais bando jai pakenkti. Buvo „moteriški“ smūgiai į veidą. Veido sužalojimas buvo padarytas, kai užlipo į viršų paklausti kas nutiko, kuo gali padėti. Negaliu pasakyti kaip tada jautėsi E. Z., bet tai buvo isteriškas, gąsdinantis, neadekvatus elgesys. Buvo baisu tiek dėl savęs, tiek dėl dukros. Mano, kad kaltinamosios tikslas nebuvo sužaloti. Tai buvo tik pykčio priepuolis, išsiveržusios emocijos. Pirminiuose parodymuose sakė, kad žmona neturėjo tikslo sužaloti, tą patį galvoja ir dabar. Jam (nukentėjusiajam) nusileidus žemyn į apačią, E. Z. toliau rėkavo, puolė reikalaudama atiduoti telefoną. Telefoną buvo įsidėjęs į galinę kišenę. Tada kaltinamoji išplėšė telefoną, suplėšė džinsus, marškinėlius ir, jei neklysta, tada nešėsi jo (nukentėjusiojo) darbinį telefoną į viršų. Bandė ją sustabdyti ir atsiimti telefoną. Sužalojimus pamatė tik nuvažiavęs į darbą. Sužalojimai buvo nedideli, įdrėskimai. Darbe buvo gėda pasakyti kas nutiko, tai pasakė, kad skusdamasis susižalojo. Šoko būsenoje skausmo nejautė. Tai nebuvo toks sužalojimas, kad ilgai skaudėtų.

2024 m. lapkričio 20 d. grįžo namo. Namuose nieko nebuvo. Paskui žmona parvežė dukrą namo, dar namuose buvo žmonos sūnus. Leido vakarą kaip įprastai. Vėliau bandė užmigdyti dukrą, kuri vis klausinėjo kur mama, matėsi, kad nerimauja, negalėjo užmigti. Žmonos sūnus taip pat nemiegojo. Kaltinamoji grįžo apie 2 val. nakties. Tada įvyko žodinis konfliktas. Priekaištavo jai, kad naktimis grįžta namo, pavartojo necenzūrinius žodžius. Paskui tiesiog numojo ranka, kad nebegilinti konflikto ir kaip paprastai nuėjo ant sofos atsigulti. Abu buvo emocingi tą naktį, bet smūgis buvo jau konfliktui einant į pabaigą. Kambaryje jau buvo užgesintos šviesos ir E. Z. su dukra jau nueidinėjo. Nueinančiai E. Z. pasakė „čiulpikė“. Po šios jo (nukentėjusiojo) ištartos frazės, E. Z. pasiėmė trijų lizdų ilgintuvą už laido ir tyčia jam gulinčiam trenkė į galvos sritį, kaktos zoną, praskėlė, bėgo kraujas. Kraujas pradėjo bėgti ne iš karto. Dėl šio sužalojimo jautė fizinį skausmą. Tai buvo padaryta turint tikslą tyčia sužaloti. Iškvietė policiją, nes kaltinamoji nepaliko ramybėje, toliau tampė nuėjusi į vonią. Kai E. Z. suprato, kad jis skambina policijai, nurimo, pasiėmė dukrą ant rankų ir nuėjo į virtuvę, paskui pradėjo klykti, kad ją muša. Tada atėjo kaimynas, kuris matė jo žaizdą.

Liudytojas D. A. parodė, kad nepamena kelintą valandą pažadino žmona sakydama, kad kažkas kviečiasi pagalbos. Iš miegų prabudęs išgirdo kaip moteris šaukėsi pagalbos. Greitai šoko į kelnes ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Pas kaimynus duryse yra langas, todėl matė, kaip E. Z. sėdi ant grindų prie laiptų, o J. Z. ir sūnus lakstė ir ieškojo raktų, kad jį (liudytoją) įsileistų. Gan ilgai ieškojo. Dar matė mažylę, kuri buvo netoli mamos. Patalpoje buvo šviesu. Mano, kad E. Z. buvo šoko būsenos, tiesiog sėdėjo prie laiptų ant grindų. J. Z. ir sūnus elgėsi ramiai. Matė du vaikus. Vaikai taip pat buvo ramūs. Pro langą matė, kad J. Z. vaikšto su rankšluosčiu užsidengęs kaktą. Kai jau rado raktus, J. Z. atrakino duris. Matė, kad J. Z. bėga kraujas. Kraują matė akivaizdžiai. Paklausus, kas nutiko, gal reikia pagalbos, šis pasakė, kad „pas mus konfliktas“, „gavau per galvą“, „policija jau iškviesta“. Pagalbos sakė, kad nereikia, todėl jis (liudytojas) grįžo namo. Pats pas kaimynus buvo labai trumpai. Iki to įvykio kaimynai buvo labai ramūs, sakydavo, kad graži šeima, ramūs žmonės. Tai buvo pirmas toks atvejis. Kaip nukentėjusįjį matė J. Z. Būtent toks įspūdis susidarė.

Liudytojas E. S. pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo dukrą.

Liudytoja R. G. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus – reiškė įtarimą, atliko supažindinimo su teisių ir teisių dėl gynėjo protokolu veiksmus, vykdė kaltinamosios apklausas, nukentėjusįjį taip pat apklausė. Pirmosios apklausos įvykio vietoje nevykdė, ją įvykio vietoje vykdė Reagavimo skyriaus pareigūnai. Nukentėjusysis buvo J. Z., o įtariamoji – E. Z. Peržiūrėjusi bylą susidėliojo, ir, jei gerai pamena, į IBPS gavo prokurorės nurodymą nedelsiant paleisti E. Z. iš laikino sulaikymo. Nuėjo į areštinę. Ten E. Z. šūkavo, rėkavo, reiškė įvairias pretenzijas, visiems pareigūnams grasino. E. Z. buvo atvežta su vežimėliu, pati nėjo, lyg lazdą prie savęs turėjo, bet nebelabai pamena. Kadangi išeinant iš kabineto buvo užstrigusi IBPS sistema, turėtus dokumentų blankus užpildė ranka ir padavė juos E. Z. E. Z. neskaičiusi greitai pasirašė savo ranka, neturėjo jokių pastabų, nesigilino, tik „atleidinėjo visus iš darbo“ ir reiškė priekaištus. Vieną egzempliorių paliko kaltinamajai. Kiek pamena, E. Z. sakė, kad parodymų neduos, ištisai reiškė pretenzijas kodėl yra sulaikyta, kad visi už tai atsakys, ir su ja praktiškai nebuvo galima susikalbėti. Visas įvykis buvo filmuojamas ir buvo atliekama „body“ kamerų apžiūra. Visi įrašai buvo apžiūrėti ir pateikti į bylą. Pareigūnai filmuoja jau vykdami į įvykio vietą, kol privažiuoja iki pat durų, vaizdas pradedamas aprašyti, kai jau atvykstama į įvykio vietą, pats vykimas į įvykio vietą nėra aprašinėjamas. Kaltinamoji susipažino su bylos medžiaga, pastabų neturėjo, žadėjo pateikti įrašą, bet jo taip ir nepateikė.

Iš 2024 m. lapkričio 20 d. Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėjos E. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. lapkričio 20 d., apie 02.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, įvykus žodiniam konfliktui žmona E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), paėmusi ilgintuvą vieną kartą trenkė sutuoktiniui J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), į galvos sritį taip jam sukeldama fizinį skausmą (1 t., b. l. 7-9).

Iš 2024 m. lapkričio 20 d. Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio N. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. lapkričio 20 d., 02.03 val., dirbant ekipaže ,,P1117“ kartu su Panevėžio aps. VPK Panevėžio m. ir r. PK 2-ojo tyrėja E. N. iš Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. OVS budėtojų buvo gautas pranešimas ROIK, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas teigia, jog namuose konfliktuoja pranešėjo žmona, praskėlė jam galvą. GMP nereikia. Namuose yra du nepilnamečiai vaikai. Laukia. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko J. Z., kuris paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 20 d., apie 02.00 val., namuose, svetainės kambaryje, įvykus žodiniam konfliktui žmona E. Z., paėmusi ilgintuvą, vieną kartą trenkė sutuoktiniui J. Z. į galvos sritį, taip jam sukeldama fizinį skausmą. Buvo patikrintas asmenų neblaivumas, abu asmenys blaivūs. Pabendravus su E. Z. ši paaiškino, kad jos vyras J. Z. nulaužė jos socialinių tinklų paskyras, taip pat moteris teigė, kad buvo parkritus ir taip susižalojo koją. Dėl abiejų asmenų būklės buvo iškvieti GMP darbuotojai. Atvykę GMP medikai apžiūrėjo E. Z., bet tikslaus sužalojo nustatyti negalėjo, todėl pasiūlė kartu vykti tolimesnei apžiūrai, bet E. Z. atsisakė, nes nenorėjo palikti savo vaikų. Vėliau moters buvo pareikalauta vykti kartu su jais į Panevėžio komisariatą. E. Z. teigė, kad ji negali paeiti. Susisiekę su OVS budėtojais paprašė papildomo ekipažo, kad moterį pristatytų į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Atvyko „(duomenys neskelbtini)“ ekipažas ir išvežė E. Z. į ligoninę (1 t., b. l. 10-11).

Iš 2024 m. lapkričio 26 d. Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresn. tyrėjos R. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2024 m. lapkričio 20 d., apie 02.00 val., E. Z. fizinio smurto panaudojimo J. Z. atžvilgiu. Dirbant ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad E. Z. fizinį smurtą J. Z. atžvilgiu, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo ir 2024 m. lapkričio 18 d., apie 14 val. Todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 12-15).

Iš 2024 m. lapkričio 20 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Namo įėjimas iš lauko pusės. Matoma stiklinė durų konstrukcija su įėjimu, išklota plytelėmis. Lempa virš durų, o šalia įėjimo – pašto dėžutė. Už durų koridorius su šviesiomis sienomis ir plytelėmis dengtomis grindimis. Centre kabo šviestuvai su metalinėmis rėmeliais. Dešinėje pusėje stovi balta batų spintelė, o kairėje durys. Prie dešinės sienos matomi paltai ir batai, sukrauti šalia veidrodinės spintos. Prie sienos pastatyta dėžė ir kėdė su šviesiu minkštu paviršiumi. Koridoriaus grindis išklotos pilkos palvos plytelėmis. Kairėje už koridoriaus laiptai tamsaus metalo konstrukcijos su medinėmis pakopomis, papuošti šviesos girliandomis. Apačioje prie sienos yra balionų dekoracijos, o šalia matomi įvairūs daiktai, tarp jų – ventiliatorius ir buitiniai reikmenys. Už koridoriaus svetainė sujungta su valgomojo zona. Erdvėje vaikų žaislai, kurie išdėlioti ant kilimo ir aplink sofą. Sofa yra pilkos spalvos, šalia jos – staliukas su antklodėmis. Ant sofos yra ilgintuvas. Už jos yra langas su pilkomis užuolaidomis. Kairėje matosi apvalus valgomojo stalas, apstatytas kėdėmis. Ant stalo ir aplinkui – smulkūs daiktai, kurie sudaro šiek tiek netvarkos įspūdį. Grindys laminato ar medžio imitacijos. Iš įvykio vietos paimtas rozetės ilgintuvas, daugiau bylai reikšmingų pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 16-22).

Iš 2024 m. lapkričio 22 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas ilgintuvas, kuris yra baltos spalvos, plastikinis, trijų lizdų, su įžeminimo kontaktais, su kištuku, be jungiklio, 3 m ilgio (1 t., b. l. 23-27).

Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Z. padaryta odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, muštinė žaizda su poodine kraujosruva kaktoje, paveikus kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, 2 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimas dešiniame skruoste padarytas prieš 5-10 dienų iki apžiūros. Muštinė žaizda su poodine kraujosruva padaryta prieš 3-6 dienas iki apžiūros. Sužalojimai pagal pobūdį ir lokalizaciją, gali būti padaromi nugriuvus ir sužalotomis vietomis atsitrenkus į kietus bukus ribotą paviršių turinčius daiktus. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 59).

Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Z. padaryta odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, muštinė žaizda su poodine kraujosruva kaktoje, paveikus kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, 2 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimas dešiniame skruoste padarytas prieš 5-10 dienų iki apžiūros. Muštinė žaizda su poodine kraujosruva padaryta prieš 3-6 dienas iki apžiūros. Sužalojimai pagal pobūdį ir lokalizaciją, gali būti padaromi nugriuvus ir sužalotomis vietomis atsitrenkus į kietus bukus ribotą paviršių turinčius daiktus. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 63).

Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Z. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame skruoste pagal pobūdį galėjo būti padarytas įdreskiant nagu. J. Z. nustatyta muštinė žaizda su poodine kraujosruva kaktoje pagal pobūdį galėjo būti padaryta nuo smūgio plastikiniu ilgintuvu (1 t., b. l. 67).

Iš 2024 m. lapkričio 22 d. elektroniniu laišku J. Z. pateiktų dviejų nuotraukų matyti, kad jose užfiksuoti sužalojimai dešiniame skruoste ir muštinė žaizda su poodine kraujosruva kaktoje (1 t., b. l. 68-70).

Iš 2025 m. sausio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. Z. parodė kaip 2024 m. lapkričio 18 d. buvo sužalotas, paaiškindamas, kad kaire ranka E. Z. sugriebus už dešinio skruosto apačios, ji nagais įdrėskė jam į dešinį skruostą ir dešinę kaklo pusę – Foto Nr. 1. J. Z. parodė kurioje vietoje buvo pats įvykis – Foto Nr. 2 (1 t., b. l. 71-77).

Iš 2025 m. sausio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. Z. parodė kaip 2024 m. lapkričio 20 d. buvo sužalotas, paaiškindamas, kad sutuoktinė E. Z. ilgintuvu sudavė smūgį į galvą virš kaktos – Foto Nr. 1. J. Z. parodė kokioje padėtyje ir kurioje vietoje jis buvo smūgio sudavimo metu ir kurioje vietoje buvo padėtas ilgintuvas – Foto Nr. 2 (1 t., b. l. 78-83).

Iš 2024 m. lapkričio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad smurtą patyręs asmuo J. Z. nurodė, jog 2024 m. lapkričio 20 d., apie 02.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, įvykus žodiniam konfliktui žmona E. Z. paėmusi ilgintuvą vieną kartą trenkė jam į galvos sritį, taip sukeldama fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime užfiksuota J. Z. nustatyta žaizda (1 t., b. l. 84-86).

Iš 2024 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Įrašo pradžia 2024 m. lapkričio 20 d., 02:03:08 val. J. Z. nurodo, kad žmona praskėlė galvą (1 t., b. l. 89-91).

Iš 2024 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas iš pareigūnų kūno kamerų BODY CAM. Pareigūnui paklausus – Tai kaip čia, iš kur trenkė? J. Z. – Iš prailgintuvo. Aš gulėjau. Kaip kalė. Pareigūnas – Gerai, tada nuo pradžių. J. Z. – (nesuprantami žodžiai). Kad nulaužė instagramą, dar kažką ji pradėjo vis labiau, paranojiškai, šnekėjo telefonu, biški neadekvačiai, gal pavargo ar dar kažkas. Tokia informacija, nerimas ėmė, kad kažkas negerai. Pareigūnas – Sirgo, turi kažkokių ligų? J. Z. – Bandė žudytis, eina pas psichiatrą. Vakar paskambino visa verkianti, isterikuojanti, aš išbėgau iš darbo, kas čia darosi. Iš karto užsipuolė mane, čia va perdrėskė. Pareigūnas – Čia kada? J. Z. – Vakar. Aš pasiėmęs mažąją ant rankų, purto mane, suplėšė rūbus. Aš pasiėmiau mažąją ir išvažiavau į darbą pabūt. Pareigūnas – O dabar? J. Z. – Vakar grįžo pusę trijų. Pareigūnas – Iš kur grįžo? J. Z. – Nežinau. Šiandien grįžo antrą valandą, mažoji nemiega, nes laukia, kol mama grįš. Grįžo, klausiu kur valkatavai, apsižodžiavom. Pareigūnas – Alkoholį vartoja? J. Z. – Ne, blaivi visiškai. Pareigūnas – Medikus iškvietėt? J. Z. – Aš gyvenime rankos nesu pakėlęs, apsižodžiavom, visi apsižodžiuoja. Aš gulėjau, pasiėmė tą (rodo ilgintuvą ir kaip juo trenkė). Pareigūnas – fizinį skausmą sukėlė? J. Z. – Ta prasme? Kraują matot visur. Pareigūnas – Aš suprantu. Skauda iki šiol? J. Z. – Ta prasme kaip skauda? Kentėt galima, nenumirsiu. Aš nenoriu rašyt jokio pareiškimo, aš noriu jai padėti, neklauso manęs. Reikia gydymo, pagalbos. Man gaila jos (1 t., b. l. 92-95).

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimojo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-54-648/2025).

Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 18 d., apie 14.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamosios E. Z. ir nukentėjusiojo J. Z. kilo tarpusavio žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusiajam J. Z. buvo padarytas odos nubrozdinimus dešiniame skruoste. Tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis patvirtino, kad šio žodinio konflikto metu buvo susistumdymas. Kaltinamoji E. Z. teisme parodė, kad iki 2024 m. lapkričio 18 d. įvykio keletą mėnesių jau konfliktavo su J. Z. Tą dieną antro aukšto koridoriuje įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, kad J. Z. neleido jai pažiūrėti savo telefono dėl jo (kaltinamosios) užblokuotų el. paštų, nes manė, kad bendras pažįstamas, J. Z. draugas, galėjo pakenkti jai, nes moka nulaužti paskyras ir prieiti prie el. pašto bei panaikinti laiškus, kad negalėtų pateikti paraiškos. Paskui konfliktas tęsėsi miegamajame, kur abu su J. Z. nugriuvo ant lovos. Įsikabinus už J. Z. griūdama nuplėšė jo kelnių kišenę, norėjo iš jo atimti telefoną, pamatyti susirašinėjimo su A. M. žinutes. Pripažįsta, kad griūdama galėjo netyčia įdrėksti J. Z., nes jai klausimas buvo labai svarbus. Buvo šoko būsenoje ir tokius savo veiksmus vertina kaip netinkamus. Tyčia to tikrai nepadarė. Nukentėjusysis J. Z. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad 2024 m. lapkričio 18 d. verkdama paskambino žmona E. Z., skundėsi, kad negali prisijungti prie sistemos, kur reikia pateikti paraišką, lyg sakė, kad kompiuteris neveikia. Pasiėmęs savo kompiuterį parlėkė iš darbo namo, kad žmona galėtų prisijungti. Kompiuterį paliko apačioje ir užlipo į viršų, nes E. Z. isteriškai verkė ir iš karto užsipuolė kad jis (nukentėjusysis) kaltas, su savo draugeliais bando jai pakenkti. Buvo „moteriški“ smūgiai į veidą. Veido sužalojimas buvo padarytas, kai užlipo į viršų paklausti kas nutiko, kuo gali padėti. Negali pasakyti kaip tada jautėsi E. Z., bet tai buvo isteriškas, gąsdinantis, neadekvatus elgesys. Buvo baisu tiek dėl savęs, tiek dėl dukros. Mano, kad kaltinamosios tikslas nebuvo sužaloti. Tai buvo tik pykčio priepuolis, išsiveržusios emocijos. Pirminiuose parodymuose sakė, kad žmona neturėjo tikslo sužaloti, tą patį galvoja ir dabar.

Taigi tiek iš kaltinamosios E. Z., tiek ir iš paties kaltinamojo parodymų akivaizdu, kad E. Z. neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiojo J. Z., o tiesiog buvo labai susijaudinusi dėl to, kad negali prisijungti prie savo paskyros ir pateikti paraiškos dėl paramos verslui, ji nervinosi ir kilus konfliktui su nukentėjusiuoju pagauta emocijų jiems abiem grumiantis netyčia įdrėskė. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju nėra vieno iš būtinojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl laikytina, kad šiuo atveju yra pagrindas išteisinti E. Z. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 18 d. veika), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta ir tai, kad 2024 m. lapkričio 20 d. tarp kaltinamosios E. Z. ir nukentėjusiojo J. Z. vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. Z., tyčia laikydama ilgintuvą už laido, trenkė juo vieną kartą gulinčiam J. Z. į galvą ir tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. Z. fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą su poodine kraujosruva kaktoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis J. Z. teisme parodė, kad 2024 m. lapkričio 20 d. kaltinamoji namo grįžo apie 2 val. nakties. Tada įvyko žodinis konfliktas. Priekaištavo jai, kad naktimis grįžta namo, pavartojo necenzūrinius žodžius. Paskui tiesiog numojo ranka, kad nebegilinti konflikto ir kaip paprastai nuėjo ant sofos atsigulti. Abu buvo emocingi tą naktį, bet smūgis buvo jau konfliktui einant į pabaigą. Kambaryje jau buvo užgesintos šviesos ir E. Z. su dukra jau nueidinėjo. Nueinančiai E. Z. pasakė „čiulpikė“. Po šios jo (nukentėjusiojo) ištartos frazės, E. Z. pasiėmė trijų lizdų ilgintuvą už laido ir tyčia jam gulinčiam trenkė į galvos sritį, kaktos zoną, praskėlė, bėgo kraujas. Kraujas pradėjo bėgti ne iš karto. Dėl šio sužalojimo jautė fizinį skausmą. Tai buvo padaryta turint tikslą tyčia sužaloti. Tai, kad nukentėjusiajam J. Z. iš tiesų buvo padaryta žaizda kaktos srityje matyti, tiek iš byloje esančių fotonuotraukų, tiek ir iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog J. Z. padaryta muštinė žaizda su poodine kraujosruva kaktoje, paveikus kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, 2 trauminiais poveikiais. Muštinė žaizda su poodine kraujosruva padaryta prieš 3-6 dienas iki apžiūros. Sužalojimai pagal pobūdį ir lokalizaciją gali būti padaromi nugriuvus ir sužalotomis vietomis atsitrenkus į kietus bukus ribotą paviršių turinčius daiktus (1 t., b. l. 63). Taigi abejonių, kad 2024 m. lapkričio 20 d. J. Z. buvo sužalotas ir, kad tą sužalojimą padarė kaltinamoji E. Z., šioje byloje nėra. Tačiau šiuo atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas sužalojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis)) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015). Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (LAT 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dar iki tiriamo įvykio sutuoktinių J. Z. ir E. Z. tarpusavio santykiai jau keletą mėnesių buvo įtempti ir konfliktiški, o vėliau dar labiau paaštrėjo. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Pats nukentėjusysis J. Z. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad netinkamą kaltinamosios E. Z. elgesį, t. y. smūgį ilgintuvu, išprovokavo būtent jo paties kaltinamajai pasakyta frazė „čiulpikė“, kuri neabejotinai yra itin skaudinanti ir įžeidžianti moterį. Šioje vietoje svarbu pažymėti ir tai, kad nukentėjusiojo parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs viso proceso metu. Pirmosios apklausos metu 2024 m. lapkričio 20 d. jis nurodė, kad E. Z. „paėmusi baltos spalvos ilgintuvą, metė į mane pataikydama man į galvos sritį. Manau, kad jai ilgintuvas išslydo iš rankų, kadangi nemanau, kad ji norėjo mane sužeisti“( 1 t., b. l. 37-40). Tačiau 2024 m. lapkričio 22 d. apklausoje nukentėjusysis jau tvirtino, kad E. Z. „baltos spalvos ilgintuvą laikydama už laido trenkė man vieną kartą į galvą virš kaktos“ (1 t., b. l. 41-45). Teisme J. Z. teigė, kad E. Z. pasiėmė trijų lizdų ilgintuvą už laido ir tyčia jam gulinčiam trenkė į galvos sritį, kaktos zoną, praskėlė, bėgo kraujas. Tai buvo padaryta turint tikslą tyčia sužaloti. Tuo tarpu kaltinamoji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad ji metė į J. Z. rankoje turėtą telefono pakrovėją, bet užgauti nenorėjo, atsiprašė, siūlė pagelbėti. Pažymėtina ir tai, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių, buvo padaryta nedidelė žaizdelė, kuri greitai užgijo. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis nurodė, kad nenori, jog kaltinamajai būtų skiriama bausmė.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021).

Teismas, įvertinęs pirmiau paminėtas konfliktinės situacijos kilimo aplinkybes, nukentėjusiojo veiksmus, tai, kad nusikalstamos veikos padariniai nėra dideli, liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai nenustatyta, įgyvendindamas humanizmo, atsakomybės diferencijavimo, teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, daro išvadą, kad E. Z. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) taikymas. Šiuo atveju, įvertinus tiek kaltinamosios padarytą veiką, tiek jos asmenybę (nėra teista, dirba, turi nepilnamečių vaikų), sprendžiama, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus E. Z. atžvilgiu galima užtikrinti taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, tai yra atleidžiant E. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jos įvykdytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Siekiant kaltinamąją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamoji įvykdė prieš sutuoktinį, tikslinga E. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Z., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 20 d. veika), vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. Z. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 18 d. veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.