Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.14; 1.2.14.6.2; 1.2.18.11; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.9; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. sausio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei J. D., kaltinamajam L. Ž., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, nevedęs, dirbantis įkalinimo įstaigoje, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime), teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme ir baudos bausme.

2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį arešto bausme.

3) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį baudos bausme.

4) Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų bausme.

5) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį baudos bausme.

6) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 301 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį baudos bausme.

7) Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (27 epizodai), BK 203 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), BK 302 straipsnio 1 dalį (22 epizodai), BK 182 straipsnio 1 dalį (20 epizodų), BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), BK 215 straipsnio 1 dalį (71 epizodas), BK 216 straipsnį 1 dalį (8 epizodai), 198¹ straipsnio 1 dalį (42 epizodai), BK 182 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (5 epizodai) terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 242 straipsnį baudos bausme.

10) Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme ir baudos bausme.

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme ir baudos bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d., nutartimi 2017 m. balandžio 20 d. ir 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas ir bauda. Bausmę atliko 2021 m. sausio 22 d.

12) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 70 MGL (2636,2 Eur) bauda.

13) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai ir 7 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės - 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo pridėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 70 MGL (2636,2 Eur) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 70 MGL (2636,2 Eur) bauda. Nurodyta laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas L. Ž. išbūtas iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. gegužės 10 d.) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį iš dalies atliktos bausmės laikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalis).

14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-06-01) ir 183 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-06-01).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

L. Ž., laikotarpiu nuo 2017-11-21 iki 2018-02-05, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); registracijos adresas (duomenys neskelbtini) ) vadybininku, tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei per UAB “K” direktorę S. U. (buvusi pavardė K.), bei laikotarpiu nuo 2018-02-05 iki 2018-03-29 per UAB “K” direktorę O. V. (jos pavardė buvo ir K.), veikdamas bendrovės vardu, laikotarpiu nuo 2017-11-21 iki 2018-03-29, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1835, 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalį, kur nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai <...>“ , turėdamas pareigą veikti bendrovės naudai ir interesais; 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalies 1 punktą, kur nurodyta, kad: „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdamas atsakingu už UAB “K” veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, o nuo 2018-03-29 G. M. tapus „K“ direktore, jis laikotarpiu nuo 2018-03-29 iki 2018-09-17, būdamas UAB “K” vadybininku, užimamų pareigų pagrindu, būdamas materialiai atsakingu, veikdamas vieninga tyčia, savo žinioje turėdamas UAB “K” priklausantį turtą, t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB “K” priklausantį turtą, o būtent:

UAB “K” direktorei S. U. (buvusi pavardė K.), jo (L. Ž.) nurodymu, 2017-11-23, bendrovės vardu akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“ banke atidarius atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei užsakius su bendrovės atsiskaitomosiomis banko sąskaitomis susietas debetines mokėjimo korteles Nr. 535550*****6702 (išduota L. Ž. vardu) ir Nr. 535550*****6694 (išduota S. U. (buvusi pavardė K.) vardu)), kurios buvo aktyvuotos 2018-01-12, šias debetines mokėjimo korteles su slaptažodžiais perėmė savo (L. Ž.) žinion ir:

- laikotarpiu nuo 2018-01-13 iki 2018-05-03, naudodamas AB „Swedbank“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. 535550*****6702 išduotą UAB “K” jo vardu, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 75 (septyniasdešimt penkis) kartus, įvairiuose bankomatuose išgrynino 21 530,00 Eur;

- laikotarpiu nuo 2018-01-24 iki 2018-03-30, naudodamas AB „Swedbank“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. 535550*****6694 išduotą UAB “K” S. U. (buvusi pavardė K.) vardu, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), per 8 (aštuonis) kartus, įvairiuose bankomatuose išgrynino 2 251,83 Eur,

o UAB “K” direktorei O. V. (jos pavardė buvo ir K.), jo (L. Ž.) nurodymu, 2018-02-08, bendrovės vardu AB „SEB bankas“ banke atidarius atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei užsakius su šia banko sąskaita susietą debetinę mokėjimo kortelę Nr. 559080*****0653, šią mokėjimo kortelę su slaptažodžiais perėmė savo (L. Ž.) žinion ir laikotarpiu nuo 2018-02-14 iki 2018-05-11, naudodamas šią mokėjimo kortelę (Nr. 559080*****0653), iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 67 (šešiasdešimt septynis) kartus, įvairiuose bankomatuose išgrynino 30 225,00 Eur,

taip pat, laikotarpiu nuo 2017-11-26 iki 2018-05-08, jis (L. Ž.), iš UAB “K” priklausančių banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas“), naudodamasis internetinės bankininkystės paslauga, nesant pagrindo, atliko mokėjimo pavedimus, bendrai 4 640,00 Eur sumai, kuriais pervedė pinigines lėšas į fizinių asmenų, objektyviai neturėjusių galimybių suvokti apie jo (L. Ž.) atliekamų veiksmų neteisėtumą, asmenines banko sąskaitas, davė tiems asmenims nurodymus į jų banko sąskaitas pervestas pinigines lėšas išgryninti ir perduoti jam, t. y.:

- 2017-11-26 iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 600 Eur mokėjimo pavedimą į A. M. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2017-11-26, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);

- 2017-12-06 iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 350 Eur mokėjimo pavedimą į K. Ž., kurio turto administratore 2016-12-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu yra paskirta V. Ž., priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);

- atliko mokėjimo pavedimus iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2017-12-07 - 300 Eur; 2017-12-08 - 100 Eur; 2017-12-14 - 50 Eur; 2017-12-27 - 80 Eur; 2017-12-28 - 50 Eur, kuriais bendrai pervedė 580 Eur į R. B. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);

- 2017-12-28 iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 50 Eur mokėjimo pavedimą į D. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);

- atliko mokėjimo pavedimus iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2017-12-28 – 200 Eur; 2017-12-30 – 1 380 Eur, kuriais bendrai pervedė 1 580 Eur į A. R. (jos pavardė buvo ir S.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);

- 2017-12-29 iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 130 Eur mokėjimo pavedimą į A. L. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2017-12-29, tiksliai nenustatytu laiku, bankomate adresu (duomenys neskelbtini), gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.),

- 2018-01-08 iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 250 Eur mokėjimo pavedimą į R. B. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);

- 2018-01-11 iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 320 Eur mokėjimo pavedimą į A. M. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);

- 2018-01-26 iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 80 Eur mokėjimo pavedimą į D. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);

- atliko mokėjimo pavedimus iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2018-03-20 – 150 Eur; 2018-05-07 - 150 Eur, kuriais bendrai pervedė 300 Eur į A. R. (S.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);

- 2018-05-08 iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko 400 Eur mokėjimo pavedimą į L. B. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);

taip pat, jis (L. Ž.), ūkio išlaidoms iš UAB “K” kasos, kaip atskaitingas asmuo, pagal 2018-03-03 kasos išlaidų orderį (be numerio), gavo 1 190,00 Eur grynaisiais pinigais.

Tokiu būdu, jis (L. Ž.), iš UAB “K” bendrai gavo 57 604,83 Eur bendrovei priklausančių piniginių lėšų, tačiau dalies gautų piniginių lėšų, t. y. 25 839,76 Eur, UAB “K” veikloje nepanaudojo, panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, į UAB „K“ kasą ar bankines sąskaitas neįnešė ir taip pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą - UAB “K” priklausantį, turtą: 25 839,76 Eur pinigines lėšas ir tuo UAB “K” padarė 25 839,76 Eur turtinę žalą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Taip pat jis laikotarpiu nuo 2017-11-20 iki 2018-09-17, būdamas UAB “K” (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) vadybininku, tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei ir laikotarpiu nuo 2017-11-20 iki 2018-02-02 per UAB “K” direktorę S. U. (K) bei laikotarpiu nuo 2018-02-02 iki 2018-03-28 per UAB “K” direktorę O. V. (jos pavardė buvo ir K), veikdamas bendrovės vardu, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574): 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB “K” apskaitos organizavimą, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB “K” apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu, nuo 2017-11-20 iki 2018-03-28, pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, aplaidžiai organizavo UAB “K” buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574):

- 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama; objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ reikalavimus;

- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“,

nes jis UAB „K“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonės UAB „J“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) buhalterei D. J., nepateikė duomenų apie 2018-01-08 pervestą 250 Eur avansą L. Ž. iš bendrovės priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) į R. B. sąskaitą, dėl ko į bendrovės „K“ atskaitingo asmens L. Ž. avanso apskaitą nebuvo įtraukti duomenys apie 250 Eur gavimą,

nes jis UAB “K” buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonės UAB „J“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) buhalterei D. J., nepateikė duomenų apie 2018-03-03 iš bendrovės kasos L. Ž. išduotas pinigines lėšas – 1 190,00 Eur, dėl ko į bendrovės „K“ atskaitingo asmens L. Ž. avanso apskaitą nebuvo įtraukti duomenys apie 1 190,00 Eur gavimą,

dėl šių pažeidimų, iš dalies negalima nustatyti UAB “K” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31.

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.).

Taip pat jis laikotarpiu nuo 2018-05-09 iki 2018-09-25, dirbdamas UAB “V” (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); registracijos adresas (duomenys neskelbtini).) vadybininku, užimamų pareigų, į kurias buvo paskirtas 2018-05-08, UAB “V” direktorės G. M. įsakymu „Dėl priėmimo į darbą“, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą bendrovės turtą, pasisavino didelės vertės jam patikėtą, svetimą – UAB “V” priklausantį turtą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2018-05-25 iki 2018-09-23, naudodamas AB „SEB bankas“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. 559080******4318 išduotą UAB “V”, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 90 (devyniasdešimt) kartų, įvairiuose bankomatuose išgrynino 35 509,20 Eur,

- tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018-05-13, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš UAB „V“ direktorės G. M. gavęs AB „Swedbank“ verslo debetinę mokėjimo kortelę Nr. 535550******9315 su slaptažodžiu, išduotą UAB “V”, G. M. vardu, jis (L. Ž.), laikotarpiu nuo 2018-05-13 iki 2018-09-17, naudodamas šią mokėjimo kortelę, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) per 55 (penkiasdešimt penkis) kartus, įvairiuose bankomatuose išgrynino 24 200,00 Eur,

- laikotarpiu nuo 2018-09-06 iki 2018-09-18, jis (L. Ž.), naudodamas AB „Luminor bank“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. 406105******9697, išduotą UAB “V”, jo (L. Ž.) vardu, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 5 (penkis) kartus, įvairiuose bankomatuose išgrynino 3 860,00 Eur,

taip pat, jis (L. Ž.), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau negu iki 2018-05-23, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš UAB „V“ direktorės G. M. gavo UAB “V” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės sistemos prisijungimo duomenis, po ko, jis (L. Ž.), naudodamasis internetinės bankininkystės paslauga, atliko mokėjimo pavedimus: 2018-05-23 - 930 Eur, 2018-09-07 - 2000 Eur, 2018-09-23 - 25 Eur, kuriais bendrai pervedė 2 955,00 Eur į A. R. (jos pavardė buvo ir S.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri objektyviai neturėdama galimybių suvokti apie jo (L. Ž.) atliekamų veiksmų neteisėtumą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.),

taip pat, jis (L. Ž.), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018-05-18, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš UAB „V“ direktorės G. M. gavo UAB “V” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) internetinės bankininkystės sistemos prisijungimo duomenis, po ko, jis (L. Ž.), naudodamasis internetinės bankininkystės paslauga, atliko mokėjimo pavedimus: 2018-05-18 - 400 Eur, 2018-05-24 - 250 Eur, į K. Ž., kurio turto administratore 2016-12-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu yra paskirta V. Ž., priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri objektyviai neturėdama galimybių suvokti apie jo (L. Ž.) atliekamų veiksmų neteisėtumą, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.),

taip pat, jis (L. Ž.), 2018-06-06, pagal Pinigų priėmimo kvitą Serija 18-6 Nr. 1 iš E. P. priėmė 423,50 Eur atsiskaitymą grynaisiais pinigais už UAB “V” suteiktas pervežimo paslaugas,

tokiu būdu, jis (L. Ž.), laikotarpiu nuo 2018-05-13 iki 2018-09-23, iš UAB “V” bendrai gavo 66 769,05 Eur bendrovei priklausančių piniginių lėšų, tačiau dalies gautų piniginių lėšų, t. y. 30 637,96 Eur, UAB “V” veikloje nepanaudojo, panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, į UAB “V” kasą ar bankines sąskaitas neįnešė ir taip pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį svetimą - UAB “V” priklausantį, turtą: 30 637,96 Eur pinigines lėšas ir tuo UAB “V” padarė 30 637,96 Eur turtinę žalą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimas ir jų aprašymas pateikiami žemiau dėl atskirų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų.

Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir turto pasisavinimas

(BK 223 straipsnio 1 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.), 183 straipsnio 2 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.)

Kaltinamasis L. Ž. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo dvi bendrovės „K“ ir “V”, juose buvo 8 vilkikai. „K“ buvo įkurta 2017 m., jos mažesnis buvo įstatinis kapitalas, ji turėjo dvi licencijas, vėliau buvo įkurta “V”, kuri galėjo daugiau licencijų turėti, nes didesnis įstatinis kapitalas, joje buvo 6 vilkikai, už 4 iš jų buvo mokėti pradiniai įnašai. Darbai vyko sklandžiai. Iš tų pačių pinigų dėl kurių kaltina, jog išvaistė, tai už juos pirko kurą, mokėjo atlyginimus, išleido automobilių remontui. Dėl kaltinimų, jog pervedė pinigus į sąskaitas, tai tuo metu gal neturėjo įmonė kortelės, jog iš bankomato būtų galima nuimti pinigus grynais. Iš tų pinigų buvo tęsiamas darbas. Kai atsidūrė pataisos namuose negalėjo susisiekti su vairuotojais, negalėjo paimti jokių dokumentų, kurie pateisintų išlaidas. Į pataisos namus pateko, nes grįžus iš atostogų buvo sulaikytas neblaivus už vairo. Padarė pažeidimą dėl kurio labai gailisi, gailisi ir dėl šitos situacijos. Skambino iš pataisos namų, sakė, jog tęstų darbus toliau, bet automobiliai buvo atsiimti. „K“ vadybininku buvo nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 5 d., tuo laiku buvo laisvėje ir buvau materialiai atsakingas už įmonių turtą. Faktiškai jis vadovavo bendrovėms. Įmonė buvo registruota Alytuje, nes jis tuo metu buvo Pusiaukelės namuose, atlikinėjo jam paskirtą bausmę. Pinigus skolinosi iš draugų, tėvų, o sumos buvo įvairios. Pasiskolinami pinigai nebuvo užpajamuoti įmonės kasoje, nes to padaryti jis nespėjo. UAB “K” jis nupirko su įstatiniu kapitalu, įmonės sąskaitose lėšų nebuvo, įmonė turėjo: įstatinį kapitalą, banko sąskaitą, adresą. Įmonės sąskaitoje lėšų nebuvo. Į darbą jis nepriiminėjo darbuotojų, nes jo pareigos buvo vadybininkas. S. U. vardu buvo įsteigta „K“, nes prašė jos, jog ji užregistruotų įmonę, nes pats būdamas pataisos namuose negalėjo to padaryti, taip pat turėjo skolų antstoliams, todėl vengė atviros veiklos. S. U. buvo jo draugo draugė ir ji sutiko su jo (L. Ž.) pasiūlymu. UAB “K” veiklos pobūdis buvo tarptautinių krovinių pervežimas. Po S. U. direktore buvo O. V., kuri yra jo (L. Ž.) pažįstama. Prašė jos, kad ji būtų direktorė, nes S. U. pasakė, jog išvyksta į užsienį. G. M. buvo UAB “K” ir UAB “V” direktorė, ji taip pat yra jo (L. Ž.) pažįstama. Prašė jos, jog ji taptų direktore, o jis (L. Ž.) buvo vadybininku įdarbintas. G. M. domėjosi įmonės veikla, kartu su ja jis (L. Ž.) važiuodavo sudaryti sutarčių su klientais. Ji taip pat ieškodavo klientų. Vykdant veiklą ji (G. M.) jam daug padėjo. Tačiau faktinis įmonių vadovas buvo jis (L. Ž.). Su direktorėmis buvo žodinis susitarimas, jog įmones administruos jis (L. Ž.). UAB “K” sąskaitoje pinigų nebuvo, pinigų atsirado, kada buvo pradėti darbai. Pinigai buvo pervedami už atliekamą veiklą, užsakovai juos pervesdavo. Veiklai jis (L. Ž.) buvo skolinęsis pinigų, tačiau jų niekur nepajamavo. Visur, tais skolintais pinigais atsiskaitė grynaisiais. Buvo dvi įmonės kortelės. Viena kortelė buvo išduota jo (L. Ž.), o kita kortelė buvo išduota S. U. vardu, tačiau abi banko kortelės buvo jo (L. Ž.) žinioje. Nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., per 75 kartus iš UAB “K” sąskaitos, naudodamasis banko kortele, išgrynino 21 530 Eur. Tai buvo UAB “K” lėšos. Dėl išgrynintų 21 530 Eur, paaiškino, kad šias lėšas panaudojo įmonės veiklai, nes šiuos pinigus išleido vilkikų nuomai, kurui, kelių pirkimui, vairuotojų atlyginimams, detalėms. Būdavo, jog paima sąskaitą, tačiau būdavo ir taip, jog sąskaitos, galinčios patvirtinti išlaidas, ir nepaimdavo. Sutinka, kad nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. kovo 30 d., per 8 kartus išgrynino 2 251,83 Eur. Sutinka, jog nuo 2018 m. vasario 14 d. iki gegužės 11 d., išgrynino 30 225 Eur. Paaiškino, kad pinigus panaudojo ir savo poreikių tenkinimui, nes savo automobiliui kurą pirko, gal kažkiek pragyvenimui išleido, mokėjo už visureigio nuomą. Be to, ir vykdant veiklą, kur tik reikėdavo atsikaityti, tai vis prašydavo atsiskaityti tik grynaisiais pinigais, todėl jis buvo priverstas visada turėti grynųjų pinigų. Pavyzdžiui už kurą vilkikams pardavėjai visada prašydavo atsikaityti grynaisiais, nes tokiu atveju jie padarydavo nuolaidą kurui. Be to jis (L. Ž.) kurą vilkikams pirkdavo nelegaliais. Patvirtino, jog jis (L. Ž.) neturėjo jokių finansinės apskaitos pagrindų, tačiau samdė buhalterinę įmonę, jog tvarkytų įmonių finansinę apskaitą, dokumentus. Kurą vilkikams jis (L. Ž.) pirko nelegaliai, todėl nebuvo jokių tokias išlaidas patvirtinančių finansinės apskaitos dokumentų. Taip pat L. Ž. manė, jog įmonės apskaitoje išlaidas parodys per servisų sąskaitas, per kelių, kelto mokesčius. Sutinka, jog jo požiūris į įmonės finansinę apskaitą buvo aplaidus, neatsakingas, todėl jis suklydo. Manė, jog kažkur mokėjimuose nurodys didesnes sumas ir viskas pasidengs buhalterijoje. Suprato, jog buhalterijai turi būti pristatyti dokumentai, patvirtinantys išlaidas. Iš jų turėjo būti matoma, kur yra panaudoti įmonės pinigai. Taip pat pinigus iš sąskaitos išgrynindavo dar ir dėl to, jog antstoliai nenuskaičiuotų lėšų už skolas. Dėl nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. pervestų pinigų A. M., išgryninimo ir perdavimo jam (L. Ž.), paaiškino, kad tuo laiku nebuvo banko kortelių. A. M. yra jo pažįstamas. Pasakė jam (A. M.), jog atliks jam 600 Eur pavedimą. Klausė jo ar jis galės nuimti pinigus. Įmonės apskaitoje nepažymėjo, jog A. M. pervesti pinigai. Pervesdamas pinigus A. M., pavedimo paskirtyje gal ir pažymėjo, jog pavedimo paskirtis ūkinėms išlaidoms. Pervedė jam (A. M.) įmonės „K“ lėšas, jis tuos pinigus išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.). Šiuos pinigus L. Ž. sumokėjo vairuotojui. Vairuotojui pinigai buvo sumokėti grynaisiais, todėl buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimą. Dėl 2017 m. gruodžio 6 d., iš „K“ sąskaitos atlikto 350,00 Eur mokėjimo K. Ž., jis (L. Ž.) paaiškino, kad K. Ž. yra jo brolis. Brolis yra neįgalus, juo rūpinasi jo (L. Ž.) motina. Kadangi L. Ž. buvo pasiskolinęs pinigų įmonių veiklai ir iš savo tėvų, tai tuos pinigus jis pervedė, kaip skolą. Gal tuo metu tėvai jau jo buvo prašę grąžinti skolas. Gali būti, jog ji (L. Ž.) motina, tuos jo broliui pervestus pinigus išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.). Tiksliai visų aplinkybių nepamena, nes praėjo nemažai jau laiko. Prašė savo motinos, jog ji 350 Eur nuimtų ir jam juos perduotų. Grynieji jam buvo reikalingi tikriausiai dėl to, jog vėl kažkam reikėjo sumokėti. Šis pinigų nuėmimas nebuvo fiksuotas įmonės finansinėje apskaitoje, nebuvo pateikti dokumentai patvirtinantys tokias išlaidas. Dėl mokėjimo pavedimų iš UAB “K” banko sąskaitos: 300 Eur - 2017 m. gruodžio 7 d., 2017 m. gruodžio 8 d. – 100 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. – 50 Eur, 2017 m., gruodžio 27 d. – 80 Eur, 2017 m. gruodžio 28 d. – 502 Eur, R. B. paaiškino, tai jis (R. B.) yra jo pažįstamas. UAB “K” vadovė O. V. draugavo su R. B.. Jeigu reikėjo grynųjų pinigų įmonės veiklai vystyti, o jis (L. Ž.) neturėjo banko kortelės, kad galėtų nuo sąskaitos nuimti reikiamą grynųjų pinigų sumą, todėl pinigus pervedė į R. B. sąskaitą, kad šis galėtų išsigryninti pinigus, perduoti jam (L. Ž.), kad jis (L. Ž.) galėtų sumokėti pinigus tam, kam reikia, jog įmonės darbas tęstųsi. R. B. jam pervestus jo (L. Ž.) pinigus nuėmė nuo savo sąskaitos ir juos atidavė jam (L. Ž.), tačiau kam jis (L. Ž.) juos panaudojo, tiksliai jau nepamena. Buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių šių pinigų panaudojimą nėra. Dėl 50 Eur pervedimo 2017 m. gruodžio 28 d., D. J., paaiškino, kad ji buvo įmonės pirmoji buhalterė, todėl galėjo būti, jog jai buvo ir pervesti pinigai, tačiau kokiu tikslu, neatsimena. Dėl atliktų pavedimų iš UAB “K” banko sąskaitos 200 Eur, 1380 Eur ir bendrai 1580 Eur A. R. (S.), paaiškino, kad jis (L. Ž.) su ja kartu gyveno. Ji buvo jo sugyventinė, todėl pervesti pinigai tikriausiai buvo panaudoti pragyvenimui, buto paskolai padengti, todėl ir nėra šias išlaidas pateisinančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Dėl 2017 m. gruodžio 29 d., pavedimo 130 Eur A. L. paaiškino, kad jis yra jo pažįstamas ir šiuos pinigus pervedė jam, o šis juos išgrynino ir grąžino jam (L. Ž.). Neatsimena, kam buvo panaudoti pinigai. Sutinka, kad nėra jokių šias išlaidas pateisinančių dokumentų. 2018 m. sausio 8 d. iš UAB “K” sąskaitos pervestų 250 Eur R. B., paaiškino, kad jis yra jo pažįstamas. Pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, jis juos išgrynino ir atidavė atgal jam (L. Ž.). Kam tiksliai buvo panaudoti šie pinigai jis (L. Ž.) neatsimena. Dėl 2018 m. sausio 11 d., atlikto 320 Eur mokėjimo pavedimo A. M., paaiškino, kad jis yra jo (L. Ž.) pažįstamas. Minėta pinigų suma buvo pervesta į jo sąskaitą. Jis (A. M.) tuos pinigus išgrynino ir perdavė juos jam (L. Ž.). Kam buvo panaudoti šie pinigai, jis (L. Ž.) nežino. Sutinka, jog nėra šias išlaidas pateisinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, nes jie nebuvo surašyti. Jis (L. Ž.) teigia, jog suvokė, kad įmonės administravimas nėra paprastas dalykas, tačiau tokios veiklos vis tiek ėmėsi. Patikslino, kad kaltinime nurodyti pavedimai buvo atlikti, viskas kaltinime yra nurodyta teisingai ir jis (L. Ž.) to neneigia. L. B. yra taip pat jo (L. Ž.) pažįstamas. Jam jis (L. Ž.) 2018 m. gegužės 8 d., pervedė 400 Eur. Pervestus pinigus jis (L. B.) išgrynino ir grąžino šiuos pinigus jam (L. Ž.), kam buvo panaudoti šie pinigai, jis (L. Ž.) nežino. Patikslino, jog jis (L. Ž.) gavo iš UAB “K” kasos 1190 Eur grynais. Teigia, kad šiuos pinigus išleido įmonės reikmėms. Pateisinančių išlaidas dokumentų nėra. Sutinka, jog iš UAB “K” bendrai gavo 57 104,83 Eur, bet 25 839,76 Eur UAB “K” veikloje nepanaudojo, pateisinančių dokumentų nepateikė. Pripažįsta, jog padarė UAB „K“ turtinę žalą. Sutinka su kaltinimu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes tikrai nėra buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių 25 839,76 Eur lėšų panaudojimą ir kad jos buvo panaudotos tikrai UAB “K” veiklai. Paminėjo, jog įsteigė UAB “V”, jog būtų įstatinis kapitalas didesnis, jog būtų daugiau vilkikams licencijų, o direktorė buvo G. M., kuri buvo jo (L. Ž.) pažįstama ir ji priėmė jį (L. Ž.) į darbą vadybininku, nes buvo toks susitarimas. Jis (L. Ž.) buvo materialiai atsakingas už visą bendrovės turtą. Sutinka, kad iš UAB “V” sąskaitos jis (L. Ž.) išgrynino 35 509,20 Eur. Teigia, jog šios lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, tačiau šių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nėra, nes nespėjo jų surinkti. Sutinka, jog išgrynino 24 200,00 Eur iš UAB “V” sąskaitos. Banko kortelė, UAB “V” buvo priskirta jam, ja jis disponavo ir naudojo įmonės lėšas. Sutinka, jog nėra buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie pateisintų minimas išlaidas. 3 860 Eur jis taip pat išgrynino. Visur atsiskaitė grynaisiais, todėl nėra išlaidas pateisinančių dokumentų. Sutinka, kad A. R. (S.) pervedė 2955,00 Eur, o ji juos išgrynino ir perdavė juos jam. A. R. (S.) buvo jo sugyventinė. Sutinka, jog nėra šias išlaidas pateisinančių dokumentų. Paminėjo, kad visus šiuos pinigus jis (L. Ž.) panaudojo ne savo reikmėms. Pinigus jis naudojo keltui, atsiskaitymams už automobilių remontą. Pinigų pervedimų iš įmonės sąskaitos, naudojantis el. bankininkyste, nedarydavo, nes tokie pavedimai užtrukdavo ir tada jis (L. Ž.) negaudavo norimų paslaugų. Pamenu, jog buvo atliktas jo įmonės auditas. K. Ž. buvo pervestos kaltinime nurodytos lėšos, tačiau jis (L. Ž.) nepamena, kodėl jis paprašė savo motinos, kad tas lėšas ji nuimtų ir perduotų jam (L. Ž.) atgal. Sutinka, kad iš E. P. priėmė 423,50 Eur už “V” jam suteiktas pervežimo paslaugas, nes E. P. buvo užsakovas. Iš E. P. paimtus pinigus tikriausiai panaudojo darbo užmokesčiui sumokėti UAB “V” darbuotojams. Sutinka, jog 30 637,96 Eur UAB “V” veikloje nepanaudojo, nes nėra jokių tai patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Sutinka, jog savo neteisėtais veiksmais padarė UAB “V” 30 637,96 Eur turtinę žalą. Patikslino, kad jis buvo faktinis UAB “V” vadovas. Tokiu vadovu jis buvo visada. Niekada nebuvo oficialiu šios įmonės vadovu. UAB “V” dirbo su G. M., o UAB “K” jis dirbo vienas. Teigia, kad su buhalterija jis tarėsi, jog G. M. jį priims į darbą, ir kad jis (L. Ž.) bus materialiai atsakingas už įmonės turtą. Pripažįsta, jog pasisavino UAB “K” priklausančias lėšas, kurios yra 25 839,76 Eur. Taip pat pripažįsta, jog pasisavino UAB “V” priklausiančias pinigines lėšas, kurios yra 30 637,96 Eur. UAB “V” ir UAB “K” dirbo darbuotojai, jie buvo registruoti „Sodroje“, buvo mokėti mokesčiai. Darbo užmokestis vieniems darbuotojams buvo mokamas grynaisiais, o kitiems darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas ir atliekant pinigų pervedimus į jų sąskaitas. Kai kurie darbuotojai pageidaudavo gauti darbo užmokestį grynaisiais, nes jeigu jiems pinigai būtų pervesti į sąskaitą, tai tuos jų gautus pinigus galėjo nuskaičiuoti antstoliai, kurie vykdė įsiskolinimų išieškojimą iš jų. Į Alytaus pataisos namus jis (L. Ž.) buvo grąžintas rugsėjį 2018 metais. Kas tuo metu vyko su jo įmonėmis jis nežino, nes neturėjo galimybės vadovauti joms. Žino tik tiek, jog vilkikų nuomotojai juos atsiėmė. Dalis pinigų, kurie buvo išgryninti per bankomatus, per fizinius asmenis iš įmonių sąskaitų buvo panaudoti automobilių nuomai, atlyginimams, bet dalį tokiu būdu išgrynintų lėšų jis panaudojo ir savo asmeninėms reikmėms.

Siekiant patikrinti kaltinamojo parodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (17 t., b. l. 8-10; 17-24; 27-29; 41-43; 54-60).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-02, įtariamuoju apklaustas L. Ž. parodė, kad 2017 metais, jam atliekant bausmę Alytaus pusiaukelės namuose, adresu Alytus mieste, pagal nuteistųjų programą turėjo įsidarbinti, puikiai išmanė krovinių pervežimo sritį, todėl jo iniciatyva buvo nupirkta UAB “K”. Internete rado įmonę, kuri parduoda įmones, užsiima jų steigimu, šiuo metu įmonės pavadinimo neprisimena vadovė I. J.. Per pažįstamus rado S. U., kuriai pasiūlė būti įmonės vadove, nes buvo nuteistas, bei turėjo daug įsiskolinimų, todėl pats negalėjo būti įmonės vadovu. Telefonu su I. J. suderino dėl įmonės „K“ įsigijimo, šiuo metu tiksliai nepamena, ar kartu su S. U. vyko, ar ji viena pasirašė dėl akcijų pirkimo. Jis UAB “K” buvo įdarbintas vadybininko pareigose. Vėliau įmonės vadove tapo O. V., nes S. U. turėjo išvykti į užsienį. Su O. V. susipažino Alytuje, jai pasiūlė būti UAB “K” vadove, ji sutiko. Po to įmonės vadovė buvo G. M., kurią rado per pažįstamą E. J.. Jis yra įsitikinęs, kad S. U. suprato, kokias pareigas turėjo atlikti, už tai gavo atlygį. Taip jis pats asmeniškai ieškojo užsakymų, vairuotojų, kurie vežtų krovinius, nes norėjo, kad įmonė pelningai dirbtų. Stengėsi dirbti ir užsidirbti. Dėl O. V. gali pasakyti, kad ji net lankė vadovų kursus, taip pat suprato, kad buvo įmonės vadovė, už tai gavo atlygį. Gali paaiškinti, kad jam geriausiai sekėsi dirbti su G. M., nes ji buvo protingiausias žmogus, su ja buvo galima dirbti, priimti bendrus sprendimus. Matėsi, kad žmogus nori dirbti ir užsidirbti, vykdyti šią veiklą. Ji daug indėlio įdėjo į šią veiklą, pasirašinėjo sutartis dėl užsakymų. Pirmoji įmonės buhalterė buvo G. B., jis ją rado ir jai pasiūlė dirbti įmonės buhaltere. Po to dėl apskaitos tvarkymo su S. U. rado UAB „J“ ir susitarė dėl apskaitos tvarkymo. Po to įmonės apskaitą tvarkė L. K.. Apskaitos dokumentus, kuriuos jis turėjo, tai jis teikė, kuriuos turėjo tuo metu buvę vadovai, vadovai, taip pat dokumentai buvo teikiame el. paštu. Su įmonės vairuotojais jis bendravo, iš jų paimdavo CMR, kuro čekius ir pateikdavo buhalterei. Pačioje pradžioje įmonė turėjo tik vieną vilkiką, įsivažiavo, kai vadove tapo G. M., nes kaip minėjo suprato ir pati daug darė dėl įmonės veiklos. Iš viso įmonė nuomojo du vilkikus. Įmonės vairuotojų tiek jis, tiek įmonės vadovas ieškojo. E. J. buvo įdarbintas vadybininko pareigose, su juo susipažino Alytaus pusiaukelės namuose. Jis tuo metu ieškojo darbo ir paprašė darbo, taip jis buvo įdarbintas UAB “K”. E. J. su juo važiuodavo pas vairuotojus, užsakovus. Jis asmeniškai E. J. iš turėtų įmonės grynųjų pinigų, kuriuos buvo išgryninęs iš įmonės sąskaitos, yra davęs, bet kokią sumą įvardinti negali, galės nurodyti vėliau. Jokių patvirtinančių dokumentų dėl pinigų išmokėjimo E. J. nepildė ir buhalterei neteikė. Nori paaiškinti, kad įmonė UAB “K” turėjo AB „Swedbank“ banko sąskaitą, buvo išduotos dvi mokėjimo kortelės, viena jo vardu, kita S. U. vardu, kurias turėjo savo žinioje ir su jomis iš UAB “K” nuiminėjo grynuosius pinigus. Grynuosius pinigus nuiminėjo, kad padengtų turimas išlaidas susijusias su įmonės veikla. Jis ne visas patirtas išlaidas susijusias su įmonės veiklas turėjo ir galėjo pateikti įmonės buhalterei. Todėl gali būti, kad įmonės apskaitoje nėra pateisinamųjų dokumentų 26 666,16 Eur sumai, kuri nurodyta jam pateiktame įtarime. Nori paaiškinti, kad jo tikslas buvo vystyti UAB “K” veiklą, uždirbti ir su visais laiku atsiskaityti. Įmonės UAB “K” ofisas buvo adresu (duomenys neskelbtini). Gali paaiškinti, kad krovinių pervežimų srityje vykdė veiklą, nes tą sritį puikiai suprato, daug turi pažįstamų. UAB „K“ buvo įdarbinti jo tėvai V. Ž. ir V. Ž.. Tėvai jam padėjo dirbti. Tėvas dirbo vairuotojo pareigose, motina, tiesiog jo prašymu, paimdavo įvairius dokumentus. Tėvų gyvenamojoje vietoje buvo laikomi vilkikai. Jam atliekant bausmę Alytaus Pusiaukelės namuose jis galėjo išeiti tik darbo valandomis pagal darbo sutartį, laisvai naudotis mobiliojo ryšio telefonu, kokiu tuo metu telefono numeriu naudojosi šiuo metu neprisimena. Neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes įtarime nurodytos pinigų sumos nepasisavino, visus pinigus išleido įmonės reikmėms, o pateisinamų dokumentų nekaupė ir neteikė buhalterei.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-01-18 – 2021-01-22, įtariamuoju apklaustas L. Ž. parodė, kad parodymus duotus 2020-07-02 įtariamojo apklausos metu prisimena ir juos tvirtina. Nori papildomai pareikšti, kad jo iniciatyva buvo įsteigta UAB “K”, už įmonės akcijas jis mokėjo apie 350 Eur, tiksliai sumos šiuo metu nepamena. Dėl įmonės antspaudo gali pasakyti, kol įmonės vadovu buvo S. U. antspaudas buvo pas jį, kai O. V., tai pas jį, tai pas O., kai įmonės vadove buvo G. M., tai irgi tai pas jį, tai pas G.. Dėl banko kortelių, tai gali paaiškinti, kad jis S. U. nurodė išsiimti UAB “K” „Swedbank“ banko korteles ir el. bankininkystės prisijungimus, kurias jai gavus ji viską jam perdavė, kada tiksliai šiuo metu neatsimena ir vietos negali nurodyti. Šias korteles turėjo jis, nes S. U. nepasitikėjo. Jai buvo pasiūlęs tapti įmonės vadovu ir akcininku, nes tuo metu pats negalėjo, nes atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pusiaukelės namuose Alytuje. S. U. rado per pažįstamus, kokius nurodyti negali, nes aplinkybių neprisimena. S. U. buvo tik kaip popierinis vadovas, o jis buvo faktinis UAB “K” vadovas. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, ar O. V. tapus vadove, jis jai buvo perdavęs įmones korteles ir prisijungimus prie el. bankininkystės, reikėtų klausti O.ar ji turėjo banko mokėjimo korteles ir turėjo prisijungimus prie el. bankininkystės. G. M. tapus UAB “K” vadove ji turėjo prisijungimus prie el. bankininkystės, o mokėjimo kortelės buvo pas jį iki jo perkėlimo iš Pusiaukelės namų į Alytaus pataisos namus. Gali pasakyti, kad prisijungimus prie el. bankininkystės taip pat turėjo buhalterė D. J. ir L. K., jos darė pavedimus. Šiuo metu neatsimena, ar jam teko daryti el. bankininkystėje pavedimus. Darbuotojus jis rasdavo ir jis duodavo jiems nurodymus. Dėl 4 MRT kurie buvo paimti iš Bitės, kai vadovė buvo S. U., tai jis viską suderino telefonu su Bitės darbuotoju, o S. U. reikėjo tik nueiti ir paimti telefonus, kuriuos po to jam perdavė. Šiuos 4 telefonus jis pardavė, kam tiksliai nepamena, kiek gavo irgi neatsimena. Už šiuos pinigus išnuomojo iš „M“ vilkiką „Mersedes“ su puspriekabe. 2018-04-03 su UAB „Bitė“ pagal jam išrašytą įgaliojimą, pasirašė sutartį Nr. GSCD/11864/2018 ir gavo 2 MRT ( Samsung Galaxy A5 (2017) ir Samsung Galaxy S8), kuriuos irgi pardavė, kam pardavė neatsimena ir kiek gavo irgi neatsimena. Gautus pinigus už šiuos telefonus panaudojo vilkikui su puspriekabe nuomai iš „M“. Į klausimą: Dėl 2017-11-25, 1 200 Eur pavedimo iš P. Z. į UAB “K” Swedbank sąskaitą (duomenys neskelbtini)? Atsakė, kad įmonei reikėjo apyvartinių lėšų ir per pažįstamus ieškojo kas paskolins ir P. Z. pagal žodinį susitarimą sutiko ir pervedė minėtus pinigus. O jis jam vėliau grąžino, bet jokio patvirtinančio dokumento, kad jam pinigus grąžino neturi, nes grąžino grynaisiais pinigais. Taip pat negali pasakyti kada ir kur perdavė P. Z. 1 200 Eur. Į klausimą: Dėl 2018-02-12, 600 Eur ir 2018-05-09, 900 Eur pavedimų iš V. Ž. į AB „K“ Swedbank sąskaitą (duomenys neskelbtini)? Atsakė, kad įmonei trūko apyvartinių lėšų ir motinos paprašė, kad įmonei paskolintų pinigų, todėl ji į įmonės sąskaitą pervedė minėtas sumas. Jokia paskola sudaryta nebuvo, vėliau pinigus grąžino, bet jokio patvirtinančio dokumento nesurašė, grąžinimo fakto ji gali ir neatsiminti, nes jai buvo daryta galvos operacija. Į klausimą: Dėl atskaitingo asmens 2018-02-05 įsakymo Nr. B-1804, kuris surašytas direktorės O. K. vardu, bet nepasirašytas, ar buvote supažindintas? Atsakė, kad jis gali pasakyti, kad dėl UAB “K” jis buvo įgaliotas nuo įmonės įsteigimo, t. y. kai buvo vadovė S. U. irgi buvo išrašytas jam įgaliojimas, kad galėtų įmonės vardu atstovauti, kad kiekvienu atveju nereikėtų prašyti vadovų parašų. Jis žinojo ir suprato, kad yra materialiai atsakingas, kad atstovauja įmonės interesams. Kur yra tas įgaliojimas negali pasakyti. Ar buvo supažindintas su šiuo 2018-02-05 įsakymu Nr. B-1804, tiksliai neatsimena, bet žinojo, kad ar pagal šį įsakymą, ar pagal anksčiau minėtą įgaliojimą yra įgaliotas įmonės vardu atstovauti ir yra materialiai atsakingas, bei gali laisvai disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis ir turtu. Į klausimą: Kas spręsdavo kam reikia pervesti UAB “K” priklausančius pinigus? Koks buvo eiliškumas dėl atsiskaitymų su įmonėmis ir darbuotojais? Kas atlikdavo tuos pavedimus? Atsakė, kad pagrinde pavedimus darė buhalterės, taip pat ir jis darė pavedimus. Dėl eiliškumo tai buhalterės pačios žiūrėjo kam reikia pervesti, bei pagal jo nurodymus atlikdavo pavedimus. Į klausimą: Ką galite paaiškinti dėl pavedimų atliktų iš AB „K“, „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į A. M. sąskaitą 600 Eur, K. Ž. - 350 Eur, R. B. - 580 Eur, D. J. - 50 Eur, A. S. - 1580 Eur, A. L. - 130 Eur, iš viso 3 290 Eur, kas šiuos pavedimus atliko? Atsakė, kad šiuo metu tiksliai neprisimena, ar šiuos pavedimus jis atliko, ar buhalterė, jeigu šiuos pavedimus atliko buhalterė, tai jo nurodymu. A. M. buvo pervesta 600 Eur, nes buvo grąžinama skola, jis skolino įmonei grynaisiais pagal žodinį susitarimą. K. Ž. irgi buvo skola grąžinta, jis irgi skolino įmonei apyvartinėms lėšoms, skolinti pinigai buvo pagal žodinį susitarimą. R. B. buvo grąžinta 580 Eur skola, taip pat skolino įmonei apyvartinėms lėšoms, skolinti pinigai buvo pagal žodinį susitarimą, jokių dokumentų pasirašyta nebuvo. D. J. buvo buhalterė, tai pinigai 50 Eur buvo skirti už apskaitos vedimą, arba už priemones. A. S. buvo UAB “K” darbuotoja ir jo sugyventinė, tai tuos pinigus jam galėjo perduoti, arba panaudoti įmonės reikmėms, sumokėti už kurą, draudimą, tiksliai aplinkybių neprisimena. Į klausimą: Dėl 2017-11-29, S. U. (K) iš AB „K“, Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini), pervestų 600 Eur už keltą, kodėl buvo mokėta iš S. U. sąskaitos, o ne iš įmonės sąskaitos, kodėl nėra mokėjimą patvirtinančio dokumento? Atsakė, kad tiksliai aplinkybių neatsimena, bet jeigu pavedimo paskirtyje nurodyta, kad už keltą, tai ir buvo mokėta už keltą. Gali būti, kad sąskaita į kurią reikėjo pervesti pinigus už keltą buvo kito banko, todėl jai ir buvo padarytas pavedimas, kad ji nuimtų ir įneštų į kitą banką ir sumokėtų. Kodėl nėra mokėjimą patvirtinančio dokumento nežino, gal pasimetė. Į klausimą: Dėl šių pavedimų: 2018-01-10, P. A., 7,60 Eur; 2018-02-13, R. J. 26,70 Eur; 2018-01-05, U. T. 70,00 Eur, ką galite paaiškinti? Atsakė, kad šių pavedimų atlikimo aplinkybių neatsimena, šių asmenų nepažįsta. Į klausimą: Dėl V. P. per 7 kartus pervestų 930 Eur, ką galite paaiškinti? Atsakė, kad šio žmogaus nepažįsta, dėl šių atliktų pavedimų aplinkybių neprisimena. Į klausimą: Kai keitėsi įmonės vadovai, ar buvo perduodami įmonės dokumentai ir turtas, surašant priėmimo – perdavimo aktus? Atsakė, kad kai keitėsi įmonės vadovai, tai nei įmonės dokumentai, nei turtas perduodamas nebuvo, taip pat jokie dokumentai surašomi nebuvo. Visos įmonės UAB “K”, banko mokėjimo kortelės, el. banko prisijungimai, taip pat įmonės antspaudas buvo pas jį iki tol kol jo 2018-09-29, neperkėlė į Alytaus pataisos namus. Viską paliko ir juos paėmė E. J. su G. M.. Į klausimą: Dėl kokių priežasčių nuiminėjo grynuosius pinigus iš UAB “K” sąskaitų? Atsakė, kad gali pasakyti, kad jis nuo įmonės įsteigimo buvo įgaliotas atstovauti įmonės interesus ir buvo materialiai atsakingas, turėjo teisę laisvais disponuoti įmonės pinigais, kur minėtas įgaliojimas negali pasakyti. Grynuosius pinigus nuiminėjo, nes bijojo, kad antstoliai areštuos sąskaitą ir tada įmonė negalės vykdyti veiklos. Jis iš įmonės sąskaitos nuiminėjo grynuosius pinigus tiek su jo vardu išduota mokėjimo kortele, tiek su S. U. vardu išduota mokėjimo kortele. Su šiomis kortelėmis galėjo išgryninti įtarime nurodytą pinigų sumą 25 554,91 Eur, bei 2018-03-03, pagal kasos išlaidų orderį gavo 1 190 Eur, iš viso jo žinioje buvo 26 666, 16 Eur, kuriuos jis panaudojo įmonės reikmėms, taip pat iš šių pinigų grąžino skolą Z. P. 1 200 Eur ir V. Ž. 1 500 Eur. Visų išlaidų patvirtinančių dokumentų neturi ir pateikti negali, bet pinigai buvo išleisti įmonės reikmėms. Į klausimą: Dėl darbuotojų įdarbintų UAB “K”: A. L., A. B., I. M., S. C., T. G., J. D., P. A., kas rado, kas duodavo nurodymus, kokį darbą atliko? Atsakė, kad visi išvardinti darbuotojai buvo vairuotojai, kuriuos jis rado ir jis jiems duodavo nurodymus susijusius su darbu, t. y., kur važiuoti, kur pasikrauti. J. D. dirbo vadybininkės pareigose, taip pat jis rado jos skelbimą internete, kad ieško darbo. Į klausimą: Dėl 2018-03-02, 1 694 Eur pavedimo į O. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėtojas (duomenys neskelbtini), ką galite paaiškinti? Atsakė, kad gali paaiškinti, kad tuo metu galėjo būti užblokuota įmonės „K“ sąskaita, todėl minėta suma 1 694 Eur buvo pervesta į įmonės vadovės O. K. sąskaitą, šie pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms. Į klausimą: Kokiomis aplinkybėmis buvo įsteigta UAB “V” ? Atsakė, kadangi buvo tikslas didinti vilkikų skaičių, tam reikėjo licencijų, bei didesnio įmonės kapitalo, todėl buvo įsteigta nauja įmonė UAB “V” su didesniu įstatiniu kapitalu. Dėl įmonės steigimo buvo kreiptasi pas I. Š. (J.). Įmonės vadove tapo G. M., kuri tuo metu buvo UAB “K” vadove. Kiek prisimena už įmonės akcijas mokėjo G., kiek buvo mokėta šiuo metu tiksliai nepamena. Įmonės antspaudas buvo tai pas G., tai pas jį. Į klausimą: Jo vardu buvo išduota „Luminor“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), prie sąskaitos (duomenys neskelbtini), bei „SEB“ banko mokėjimo kortelė Nr. 5590 80** ****4318, prie UAB “V” priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), prie kokių aplinkybių buvo išduotos minėtos kortelės? Ar naudojosi tik šiomis, ar ir kitomis kortelėmis, kurios buvo išduotos G. M.? Atsakė, kad taip jam buvo išduotos minėtos banko kortelės, kadangi buvo materialiai atsakingas, kokiu dokumentu buvo paskirtas šiuo metu nepamena. Šiuo metu negali pasakyti, nes neatsimena, ar teko naudotis kitomis banko kortelėmis, kurios buvo išduotos G. M.. Į klausimą: Kas turėjo prieigą prie el. bankininkystės? Kas darė pavedimus? Atsakė, kad: prie el. bankininkystės prieigą turėjo buhalterė, jis ir G. M.. Pavedimus tiek jis darė, tiek G., tiek buhalterė. Į klausimą: Kas rasdavo užsakymus, kas pasirašinėdavo sutartis? Atsakė, kad užsakymus rasdavo vadybininkai, t. y. jis ir E. J., sutartis dažniausiai pasirašydavo vadovas, t. y. G. M., taip pat jam irgi yra tekę pasirašyti sutartis, sutartis pasirašydavo, nes turėjo įgaliojimą. Įmonės vairuotojus rasdavo tiek jis, tiek E. J., tiek įmonės vadovė G. M., vairuotojus rasdavo interneto skelbimuose ir per pažįstamus. A. S. įmonėje dirbo, kaip pagalbinis darbuotojas, dokumentus vežiodavo, pinigus nuveždavo vairuotojui kurui, už vilkiko stovėjimo aikštelę sumokėdavo. E. R. buvo įmonės vadybininkė. Į klausimą: Dėl 2018-07-14, 550 Eur pavedimo į UAB “V”, Swedbank banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), iš UAB „R“ (bankrutavusi, išregistruota) nėra dokumentų, kad būtų teiktos paslaugos? Atsakė, kad tiksliai aplinkybių nepamena gali būti, kad skolino įmonei pinigų, jeigu grąžinti, tai buvo grąžinta grynaisiais, jokių patvirtinančių dokumentų neturi. Į klausimą: Dėl 2018-09-03, 600 Eur ir 2018-09-04, 600 Eur pavedimų į UAB “V”, Swedbank banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš E. T.? Atsakymas: tiksliai aplinkybių nepamena gali būti, kad paskolino įmonei pinigų, šio asmens nepažįsta, gali būti E. J. pažįstamas. Nežino, ar pinigai buvo grąžinti. Į klausimą: Dėl 2018-05-18, 400 Eur, 2018-05-24, 250 Eur, 2018-06-06, 100 Eur pavedimų į UAB “V”, „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (susieta su Verslo debeto kortele 535550******9315 kortelės turėtojas G. M.) iš K. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini), pavedimo paskirtis L. ūkinėms išlaidoms? Atsakė, kad skola įmonei, skolino motina V. Ž. ir pavedimus darė per brolio K. Ž. sąskaitą. Skolą grąžino grynaisiais, jokių patvirtinančių dokumentų neturi. Į klausimą: Dėl 2018-05-23, 930 Eur pavedimo iš UAB „V“, „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. (surašytas išmokėjimo žiniaraštis, kad išmokėta L. Ž.)? Atsakė, kad tiksliai aplinkybių neatsimena, jeigu nurodyta, kad jam išmokėta, tai A. S. jam perdavė tuos 930 Eur. Į klausimą: Dėl 2018-06-06, gautų 423,50 Eur iš E. P. pagal PPK kvitą, ką galite paaiškinti? Atsakė, kad nieko paaiškinti negali, aplinkybių neprisimena, E. P. nepažįsta. Į klausimą: Dėl pavedimų 2018-05-25, 200 Eur, 2018-06-01, 100 Eur, 2018-06-04, 100 Eur, 2018-09-04, 50 Eur, 2018-09-04, 100 Eur, iš UAB “V”, „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į A. S. sąskaitą, bei dėl pavedimų: 201-09-07, 2000 Eur ir 2018-09-23, 25 Eur iš UAB „V“, „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. S. sąskaitą, ką gali paaiškinti? Atsakė, kad dėl šių aplinkybių nieko paaiškinti negali, nes neprisimena, pavedimus jis galėjo daryti, arba buhalterė jo nurodymu, dalis pinigų buvo išleista įmonės reikmėms, kita dalis jam buvo perduota. Į klausimą: Dėl V. K., neįformintas, 2018-06-18, pervesta 300 Eur iš UAB “V”, „SEB“ banko priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio išlaidoms, ką gali paaiškinti? Atsakė, kad dirbo darbuotoju, turėjo būti sutartis. Į klausimą: D. J., neįformintas, 2018-08-24, 68 Eur, 2018-08-24, 150 Eur, 2018-08-30, 240 Eur pavedimai iš UAB “V”, „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), ką gali paaiškinti? Atsakė, kad šio asmens nepažįsta, aplinkybių neatsimena, galėjo būti vairuotojas. Į klausimą: Kokia tvarka, kokiu eiliškumu buvo vykdomi atsiskaitymai? Kas sprendė dėl mokėjimų už UAB „K“, kas turėjo prieiga prie el. bankininkystės? Atsakė, kad eiliškumas buvo sprendžiamas pagal situaciją, t. y. kam reikėjo tuo metu pervesti pinigus, dėl pavedimų sprendė tiek jis, tiek G., pavedimus darė buhalterė, jis ir G. M.. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių, kad naudodamas „SEB“ banką AB jo vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. 5590 80** ****4318 iš UAB “V” priklausančios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios „SEB“, AB išėmė grynųjų pinigų bendroje sumoje 35 415 Eur iš įvairių Lietuvos komercinių bankų bankomatų, laikotarpiu nuo 2018-05-09 iki 2018-09-25, naudodamas Luminor bank AB, jo vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. 4061050000109697 iš UAB „V“ priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor“ banke išėmė grynųjų pinigų 3 860 Eur, bendroje sumoje iš įvairų Lietuvos komercinių bankų bankomatų, gali paaiškinti, kad pinigus nuiminėjo, nes bijojo, kad antstoliai užblokuos sąskaitą ir nebus galima tęsti įmonės veiklos. Pinigus naudojo įmonės veikloje. Jam jokių apribojimų, kaip atsakingam asmeniui nebuvo, nebuvo nurodyta kokią pinigų sumą gali išgryninti, jis laisvai disponavo įmonės lėšomis. Jam nereikėjo nepanaudotų pinigų grąžinti į įmonės sąskaitą, arba į kasą. Jis visus pinigus naudojo įmonės reikmėms, patvirtinančius dokumentus pateikdavo buhalterei. Taip pat dalį pinigų naudojo ir savo reikmėms, t. y. atlyginimo dalį, gali būti per mėnesį iki 2 000 Eur. Gali pasakyti, kad G. M. buvo įmonės UAB “V” vadove, ji atliko savo darbą, t. y. ji važiuodavo ir pasirašydavo sutartis, bendravo su vairuotojais, visi žinojo, kad įmonės vadovė yra G. M.. Ji suprato savo pareigas ir atsakomybę. Dėl UAB “K” gali pasakyti, kad G. M. irgi atliko kaip vadovės pareigas, rūpinosi įmonės veikla, teikdavo buhalterei dokumentus. Jo vaidmuo tiek dėl UAB “K”, tiek dėl UAB “V” buvo kaip vadybininko, surasti darbuotojus, vilkikus, klientus. Kadangi jis šioje veikloje turi patirties, tai jo iniciatyva buvo įsteigtos įmonės, bet vadovės suprato ir žinojo savo pareigas ir atsakomybę, tik S. U. buvo labiau „popierinė“ vadovė, nes ji nieko nesuprato ir jai nebuvo galima patikėti įmonės banko mokėjimo kortelių. O. V. daugiau rūpinosi įmonės veikla, bet viską darė su jo nurodymu, G. M. buvo tikra vadovė, kuri turėjo supratimą ir su kuria buvo galima spręsti problemas, vykdyti veiklą. Dėl įtarimo, kad pasisavino UAB “V”, bei UAB “K” pinigines lėšas, gali paaiškinti, kad pinigai buvo naudojami plėtoti veiklą, dalį pinigų, kokią sumą tiksliai nurodyti negali, gali būti apie 2 000 Eur per mėnesį panaudojo savo reikmėms, t. y. pragyvenimui.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-09, įtariamuoju apklaustas L. Ž. parodė, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai. Jam buvo užduotas klausimas: Ką galite paaiškinti, dėl 2018-03-02 trišalio susitarimo su UAB „IC“ pagal kurį O. V. AB SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) UAB „IC“ pervedė 1 694 Eur, po ko 2018-03-02 iš O. V. AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į A. L. sąskaitą buvo pervesta 1 400 Eur, 2018-03-03 iš A. L. sąskaitos į O. V. „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 1 400 Eur, po ko 2018-03-03 atliktas 200 Eur pavedimas I. M. (vairuotojas), 2018-03-03, per du kartus 1000 Eur ir 190 Eur išgryninta bankomate (duomenys neskelbtini)?. Atsakymas: tiksliai aplinkybių neprisimena, bet gali būti, kad UAB “K” sąskaita tuo metu buvo areštuota, todėl 2018-03-02 buvo surašytas susitarimas, kad UAB „IC“ pervestų į įmonės vadovės O. V. sąskaitą. Šiuo metu tiksliai neprisimena, jis arba O. V. 2018-03-03 per du kartus 1 000 Eur ir 190 Eur išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), jeigu O. V., tai ji jam šiuos pinigus perdavė.

Klausimas: Ar dirbant UAB “K” Jūsų darbo užmokestis buvo vedamas į A. R. (S.) banko sąskaitą? Atlikti pavedimai: 2017-12-28 - 200 Eur, pavedimo paskirtis L. avansas; 2017-12-30, 1 380 Eur, pavedimo paskirtis L. avansas; 2018-01-03, 200 Eur, pavedimo paskirtis L. avansas; 2018-03-20, 150 Eur, pavedimo paskirtis L. avansas; 2018-05-07, 150 Eur, pavedimo paskirtis L. avansas, viso pervesta 2 080 Eur? Ar A. R. (S.) Jums pervedė 2 080 Eur?

Atsakymas: galiu paaiškinti, kad jo visos sąskaitos yra areštuotos, todėl jo UAB “K” darbo užmokestis buvo vedamas į tuo metu sugyventinės A. S. (šiuo metu nėra jo sugyventinė, nepalaiko jokių ryšių) sąskaitą. Taip, A. S. jam perdavė 2 080 Eur.

Klausimas: Ar turėjote A. R. (S.) SEB banko mokėjimo kortelę? Ar iš UAB “V”, „SEB“ AB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į A. R. (S.) „SEB“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2018-05-23 pervedėte 930 Eur, 2018-09-07, pervedėte 2 000 Eur, 2018-09-23, pervedėte 25 Eur, po ko 2018-05-23, 750 Eur SEB ATM218 CASH, ŠIAULIAI su kortele Nr. ************3433. 2018-09-08, 900 Eur, su kortele Nr. **********3483 SEB ATM218 CASH, ŠIAULIAI; 2018-09-08, 1 000 Eur, su kortele Nr. **********3483, ATM PC NORFA, išsigryninote?

Atsakymas: taip jam A. S. buvo davusi savo SEB banko mokėjimo kortelę su kuria jis grynino iš UAB “V” į sąskaitą pervestus pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-09, įtariamuoju apklaustas L. Ž. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmė aiški ir suprantama. Anksčiau duotus parodymus tvirtina ir prašo jais remtis. Gali parodyti, kad dėl 30 076,16 Eur pasisavintų piniginių lėšų iš įmonės „K“, kad dalis pinigų buvo panaudota įmonės reikmėms, nes ne visada gaudavo atsiskaitymo kvitus, arba pamesdavo, o kita dalis apie 10 000 Eur panaudojo savo reikmėms. Jis žinojo ir suprato, kad buvo materialiai atsakingas už įmonės lėšas. Kai įmonės vadovu buvo S. U. ir O. V. tai visą veiklą pats vykdė, jos buvo tik taip vadinamos „popierinės“ vadovės. Kai įmonės vadovu tapo G. M. tai su ja tarėsi ir ji buvo ne tik „popierinė“, bet ir tikra vadovė. Dėl apgaulingos apskaitos vedimo, tai kai vadovė buvo S. U. ir O. V., tai jis ieškojo kas ves apskaitą ir rūpinosi visais klausimais, o kai vadove tapo G. M. tai jie kartu buhalterei teikė dokumentus. Todėl jis nuo 2017-11-20 iki 2018-03-28 organizavo UAB “K” apskaitos tvarkymą. Dėl 60 742, 24 Eur pasisavintų piniginių lėšų iš „V“, tai dalis pinigų buvo panaudota įmonės reikmėms, nes ne visada gaudavo atsiskaitymo kvitus, arba kitus mokėjimą patvirtinančius dokumentus, dalis dokumentų buvo neperduota buhalterei, nes jį 2018-09-24 Alytaus pusiaukelės namuose sulaikė dėl neblaivumo ir 2018-09-25 buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus, todėl neturėjo galimybės turėtus apskaitos dokumentus perduoti, kur tie dokumentai dingo jis nežino. Iš šios sumos 60 742,24 Eur savo reikmėms panaudojo apie 15 000 Eur, kitus įmonės reikmėms. Gali paaiškinti, kad pinigus nuiminėjo, nes bijojo, kad antstoliai areštuos sąskaitą ir nebus galima tęsti įmonės veiklos. Pinigus naudojo įmonės veikloje. Jam jokių apribojimų, kaip atsakingam asmeniui nebuvo, nebuvo nurodyta kokią pinigų sumą gali išgryninti, jis laisvai disponavo įmonės lėšomis. Jam nereikėjo nepanaudotus pinigus grąžinti į įmonės sąskaitą, arba į kasą. Gali pasakyti, kad pagal jam parodytą 2018-04-10 sutikimą, kad jis sutiko ir prisiėmė materialinę atsakomybę įmonės UAB “V” vykdomojoje veikloje, gali parodyti, kad šį sutikimą pasirašė, kad laisvai galėtų disponuoti įmonės lėšomis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-01-14, įtariamuoju apklaustas L. Ž. parodė, kad dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai, labai gailisi. Ankstesnius savo duotus parodymus tvirtina. Gali paaiškinti, kad jo iniciatyva buvo įsteigta UAB “K”, už įmonės akcijas jis mokėjo apie 350 Eur, tiksliai sumos šiuo metu nepamena. Tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pusiaukelės namuose ir pats negalėjo būti įmonės vadovu, todėl interneto „Facebook“ puslapyje susipažino su S. U., kuriai ir pasiūlė būti įmonės akcininke ir vadove. Ji sutiko, nes jis jai nurodė, kad nieko jai daryti nereikės, kad jis viskuo rūpinsis. Visi su įmone susiję dokumentai, įmonės antspaudas buvo pas jį. Tik esant reikalui, kai reikėdavo jos parašo, tai jis su ja susisiekdavo ir kur reikėdavo ji pasirašinėdavo. Jis S. U. nurodė „Swedbank“ banke atidaryti sąskaitas, išsiimti banko korteles ir el. bankininkystės prisijungimus. Buvo išimtos dvi banko kortelės, viena jo vardu, kita S. U. vardu. Šias abi korteles su PIN kodais ir el. bankininkystės prisijungimais S. U. jam perdavė, kada tiksliai šiuo metu neatsimena ir vietos negali nurodyti, nes neprisimena. S. U. šiomis kortelėmis nesinaudojo, iš sąskaitų pinigų nenuiminėjo. Vėliau įmonės akcininke ir direktore tapo O. V.. Jis šiuo metu tiksliai aplinkybių neprisimena, bet gali būti, kad S. U. nebenorėjo būti direktore ir jis rado O. V.. O. V. tapus įmonės akcininke ir direktore, pas jį liko visi įmonės dokumentai, antspaudas, mokėjimo kortelės, el. bankininkystės prisijungimai. O. V. irgi buvo tik „popierinė“ direktorė, jam nurodžius ji pasirašinėjo dokumentuose, bet jis buvo faktinis vadovas, jis rūpinosi užsakymais, darbuotojams duodavo nurodymus, el. bankininkystėje atlikdavo pavedimus, iš kortelių nuimdavo pinigus. O. V. įmonės banko kortelių neturėjo, jomis nedisponavo ir iš įmonės sąskaitos pinigų nenuiminėjo. Šiuo metu tiksliai datos neprisimena O. V. nurodė „SEB“ banke atidaryti įmonės sąskaitą, išimti mokėjimo kortelę ir el. bankininkystės prisijungimus. Jam nurodžius, O. V. jam perdavė įmonės „SEB“ banko sąskaitos mokėjimo kortelę su PIN kodu ir el. bankininkystės prisijungimus, kadangi jis buvo faktinis vadovas, todėl jis ir disponavo įmonės lėšomis, bei sprendė visus rūpimus klausimus susijusius su įmonės interesais. Kada O. V. jam perdavė „SEB“ banko kortelę su PIN kodu ir el. bankininkystės prisijungimus, jis šiuo metu neprisimena. Vėliau įmonės akcininke ir direktore tapo G. M., nes O. V. dėl kažkokių priežasčių nebegalėjo būti, bet tiksliai šiuo metu aplinkybių neprisimena. Taip pat neprisimena prie kokių aplinkybių susipažino su G. M., kaip jai pasiūlė tapti įmonės vadove. G. M. tapus UAB “K” direktore ji turėjo prisijungimus prie el. bankininkystės, o visos mokėjimo kortelės liko pas jį. G. M. pati rūpinosi visais rūpimais klausimais, domėjosi įmonės veikla, betarpiškai bendravo su įmonės buhaltere L. K., kuriai pati ir perduodavo įmonės apskaitos dokumentus. G. M. tapus įmonės vadove, jis atliko vadybininko pareigas, t. y. rūpinosi užsakymais, koordinavo vairuotojų darbą. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kad pasisavino didelės vertės svetimą - UAB “K” priklausantį, turtą: 25 839,76 Eur pinigines lėšas ir tuo UAB “K” padarė 25 839,76 Eur turtinę žalą, prisipažįsta pilnai, kad pasisavino tokią pinigų sumą, nes šiuos pinigus išleido savo reikmėms. Įmonę steigė, kad vykdyti krovinių pervežimo veiklą ir įmonė tikrai vykdė šią veiklą. Jis pinigus iš įmonės sąskaitų nuiminėjo, nes atsiskaitant buvo reikalingi ir grynieji. Jis neskaičiavo ir nežinojo kiek turi pinigų, taip pat niekur nesižymėjo. Dėl atliktų pavedimų iš įmonės sąskaitų į kitų asmenų sąskaitas gali paaiškinti, kad visus el. bankininkystėje pavedimus atliko jis, įtarime išvardinti asmenys jo prašymu į savo sąskaitą gavo šiuos pinigus ir šiuos pinigus nuėmė ir jam perdavė, dėl kokių priežasčių jis įmonės pinigus vedė į kitų asmenų sąskaitas šiuo metu nepamena ir paaiškinti negali. 2017-11-26, jis iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. M. priklausančią banko sąskaitą pervedė 600 Eur, kuriuos jis išgrynino ir perdavė jam. Šiuo metu nei laiko, nei vietos neatsimena, kada buvo nuimti ir jam paduoti minėti pinigai. Dėl kokių priežasčių jis įmonės pinigus vedė į A. M. sąskaitą šiuo metu nepamena ir paaiškinti negali. 2017-12-06, jis iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. Ž., kurio turto administratorė yra jo motina V. Ž., pervedė 350 Eur, kuriuos motina išgrynino ir perdavė jam. Šiuo metu nei laiko, nei vietos neatsimena, kada buvo nuimti ir jam paduoti minėti pinigai. Dėl kokių priežasčių jis įmonės pinigus pervedė į brolio sąskaitą šiuo metu nepamena ir paaiškinti negali. Iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko šiuos pavedimus: 2017-12-07 - 300 Eur; 2017-12-08 - 100 Eur; 2017-12-14 - 50 Eur; 2017-12-27 - 80 Eur; 2017-12-28 - 50 Eur, kuriais bendrai pervedė 580 Eur R. B. priklausančią banko sąskaitą, kuris išgrynino ir perdavė jam. Šiuo metu nei laiko, nei vietos neatsimena, kada buvo nuimti ir jam paduoti minėti pinigai. Dėl kokių priežasčių jis įmonės pinigus pervedė į R. B. sąskaitą šiuo metu nepamena ir paaiškinti negali. 2017-12-28, iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. J. priklausančią banko sąskaitą pervedė 50 Eur, ji šiuos pinigus išgrynino ir perdavė jam. Šiuo metu nei laiko, nei vietos neatsimena, kada buvo nuimti ir jam perduoti minėti pinigai. Dėl kokių priežasčių jis įmonės pinigus pervedė į D. J. sąskaitą, šiuo metu nepamena ir paaiškinti negali. Iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko šiuos pavedimus: 2017-12-28 – 200 Eur; 2017-12-30 – 1 380 Eur, kuriais bendrai pervedė 1 580 Eur į A. R. (S.) priklausančią banko sąskaitą, ji šiuos pinigus išgrynino ir perdavė jam. Šiuo metu nei laiko, nei vietos neatsimena, kada buvo nuimti ir jam perduoti minėti pinigai. A. R. (S.) yra jo buvusi sugyventinė, tuo metu vedė bendrą ūkį, todėl įmonės pinigus vedė į jos sąskaitą, o ji šiuos pinigus nuimdavo ir jam atiduodavo. 2017-12-29, iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. L. priklausančią banko sąskaitą pervedė 130 Eur, kuris šiuos pinigus išgrynino ir perdavė jam. Šiuo metu nei laiko, nei vietos neatsimena, kada buvo nuimti ir kam perduoti minėti pinigai. Dėl kokių priežasčių jis įmonės pinigus vedė į A. L. sąskaitą šiuo metu nepamena ir paaiškinti negali. 2018-01-08 iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. B. priklausančią banko sąskaitą pervedė 250 Eur, jis juos išgrynino ir perdavė jam. Šiuo metu nei laiko, nei vietos neatsimena, kada buvo nuimti ir jam perduoti minėti pinigai. Dėl kokių priežasčių jis įmonės pinigus vedė į R. B. sąskaitą šiuo metu nepamena ir paaiškinti negali. 2018-01-11, iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. M. priklausančią banko sąskaitą pervedė 320 Eur, jis juos išgrynino ir perdavė jam. Šiuo metu nei laiko, nei vietos neatsimena, kada buvo nuimti ir jam perduoti minėti pinigai. Dėl kokių priežasčių jis įmonės pinigus vedė į A. M. sąskaitą šiuo metu nepamena ir paaiškinti negali. 2018-01-26, iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. J. priklausančią banko sąskaitą pervedė 80 Eur, ji šiuos pinigus išgrynino ir perdavė jam. Šiuo metu nei laiko, nei vietos neatsimena, kada buvo nuimti ir jam perduoti minėti pinigai. Dėl kokių priežasčių jis įmonės pinigus vedė į D. J. sąskaitą, šiuo metu nepamena ir paaiškinti negali. Iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko šiuos pavedimus: 2018-03-20 – 150 Eur; 2018-05-07 - 150 Eur, kuriais bendrai pervedė 300 Eur į A. R. (S.) priklausančią banko sąskaitą, ji šiuos pinigus išgrynino ir perdavė jam. Šiuo metu nei laiko, nei vietos neatsimena, kada buvo nuimti ir jam perduoti minėti pinigai. A. R. (S.) yra jo buvusi sugyventinė, tuo metu vedė bendrą ūkį, todėl įmonės pinigus vedė į jos sąskaitą, o ji šiuos pinigus nuimdavo ir jam atiduodavo. 2018-05-08 iš UAB “K” priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į L. B. priklausančią banko sąskaitą, pervedė 400 Eur, kuris gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam. Šiuo metu nei laiko, nei vietos neatsimena, kada buvo nuimti ir jam perduoti minėti pinigai. Dėl kokių priežasčių jis įmonės pinigus vedė į L. B. sąskaitą šiuo metu nepamena ir paaiškinti negali. Patvirtina, kad jis disponavo UAB “K” debetine mokėjimo kortele Nr. 535550*****6702 (išduota L. Ž. vardu), su kuria laikotarpiu nuo 2018-01-13 iki 2018-05-03, iš bendrovės sąskaitos nuėmė 21 530,00 Eur. Patvirtina, kad jis disponavo UAB “K” debetine mokėjimo kortele Nr. 535550*****6694 (išduota S. U. (K.) vardu), su kuria iš bendrovės sąskaitos nuėmė 2 251,83 Eur. Patvirtina, kad jis disponavo UAB “K” debetine mokėjimo kortele Nr. 559080*****0653 (išduota O. V. (K.) vardu), su kuria laikotarpiu nuo 2018-02-14 iki 2018-05-11, iš bendrovės sąskaitos nuėmė 30 225,00 Eur. Patvirtina, kad iš UAB “K” kasos, kaip atskaitingas asmuo, pagal 2018-03-03 kasos išlaidų orderį gavo 1 190 Eur grynaisiais pinigais. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kad aplaidžiai tvarkė UAB “K” buhalterinę apskaitą, prisipažįsta visiškai. Gali paaiškinti, kad tiek S. U., tiek O. V. buvo tik popierinės vadovės, o jis tuo metu buvo faktinis šios bendrovės vadovas, jis rūpinosi visais įmonės interesais, jis rado įmonę UAB „J“, kurios darbuotoja D. J. tvarkė UAB “K” buhalterinę apskaitą. Jis jai teikė dokumentus, informaciją dėl ūkinių operacijų. Prisipažįsta visiškai, kad buhalterei D. J. nepateikė duomenų apie 2018-01-08 pervestą 250 Eur avansą į R. B. sąskaitą, bei kad 2018-03-03 iš bendrovės kasos paėmė 1 190 Eur. Dėl ko į bendrovės „K“ apskaitą tie duomenys nebuvo įtraukti. Dėl UAB “V” steigimo gali paaiškinti, kadangi buvo tikslas didinti vilkikų skaičių, tam reikėjo licencijų, bei didesnio įmonės kapitalo, todėl buvo įsteigta ši įmonė su didesniu įstatiniu kapitalu. Dėl įmonės steigimo buvo kreiptasi į I. Š. (J.). Įmonės vadove tapo G. M., kuri tuo metu buvo ir UAB “K” vadove. Jis buvo įdarbintas vadybininko pareigose. Kai įmonėms pradėjo vadovauti G. M., tai ji buvo faktinė įmonių vadovė, ji pasirašinėjo dokumentuose, ieškojo vairuotojų. Kadangi jis pervežimo srityje turėjo patirties, tai jis koordinavo vairuotojų darbą, tačiau su G. M. buvo derinami įvairūs klausimai susiję su krovinių pervežimais. Jo santykiai su G. M. buvo tik darbiniai, su ja susipažino tik jai tapus UAB “K” vadove, iki šiol pažįstami nebuvo. G. M. kaip įmonės direktorė buvo atidariusi AB „SEB“ banke, AB „Swedbank“ banke ir „Luminor“ banke sąskaitas, buvo išduotos mokėjimo kortelės ir el. bankininkystės prisijungimai. AB „SEB“ banke jo vardu jam buvo išduota debetinė mokėjimo kortelė Nr. 559080******4318, „Luminor bank“ jo vardu jam buvo išduota debetinė mokėjimo kortelė Nr. 406105******9697 bei G. M. jam buvo davusi įmonės AB „Swedbank“ verslo debetinę mokėjimo kortelę Nr. 535550******9315 su PIN kodu, visos kortelės jam buvo duotos dėl darbo, kad esant reikalui galėtų nuimti pinigus ir naudoti įmonės reikmėms. Taip pat turėjo „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), internetinės bankininkystės sistemos prisijungimo duomenis. Banko mokėjimo kortelės, kurios buvo išduotos jo vardu, jis pats gavo, AB „Swedbank“ verslo debetinę mokėjimo kortelę Nr. 535550******9315 su PIN kodu ir el. bankininkystės sistemos prisijungimo duomenis jam perdavė G. M., kada ir prie kokių aplinkybių buvo paduoti šiuo metu neprisimena. Dėl to, kad įmonės pinigus naudos įmonėms reikmėms ir bus už tai materialiai atsakingas, pasirašė 2018-04-10 sutikimą. Kadangi G. M. buhalterei L. K. pateikdavo apskaitos dokumentus, tai vis jo prašė, kad jis atsiskaitytų už nuimtus grynuosius pinigus. Jis jai vis sakydavo, kad turi pateisinančius dokumentus, bet iš tikrųjų nežinojo kiek buvo išleidęs savo reikmėms, koks yra pinigų likutis, jokių užrašų nevedė, kokius dokumentus turėjo, tokius teikė G. M., arba buhalterei. Įmonės pinigus leisdavo savo reikmėms, apie tai G. M. nežinojo. Jis jai sakydavo, kad pateiks pateisinančius dokumentus, bet pats tuo metu nežinojo kokią pinigų sumą yra išleidęs savo reikmėms. G. M., kaip įmonės UAB “V” vadovė atliko savo darbą, t. y. ji važiuodavo ir pasirašydavo sutartis, bendravo su vairuotojais, visi įmonės darbuotojai žinojo, kad įmonės vadovė yra G. M.. Ji suprato savo pareigas ir atsakomybę. Dėl UAB “K” gali pasakyti, kad G. M. irgi atliko kaip vadovės pareigas, rūpinosi įmonės veikla, teikdavo buhalterei dokumentus. Kadangi jis šioje veikloje turi patirties, tai jo iniciatyva buvo įsteigtos minėtos įmonės, jis ieškojo užsakymų, koordinavo darbuotojų veiklą. Prisipažįsta visiškai, kad nuo 2018-05-13 iki 2018-09-23, iš UAB “V” bendrai gavo 66 769,05 Eur bendrovei priklausančių piniginių lėšų, tačiau dalies gautų piniginių lėšų, t. y. 30 637,96 Eur, UAB “V” veikloje nepanaudojo, išleido savo reikmėms, ką pirko, kur leido tiksliai šiuo metu neatsimena, pagrinde pramogoms, maistui, drabužiams. Prisipažįsta, kad laikotarpiu nuo 2018-05-25 iki 2018-09-23, naudojo AB „SEB bankas“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. 559080******4318 išduotą UAB “V”, iš kurios atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 90 (devyniasdešimt) kartų, įvairiuose bankomatuose išgrynino 35 509,20 Eur. Prisipažįsta, kad iš UAB “V” direktorės G. M. gavęs AB „Swedbank“ verslo debetinę mokėjimo kortelę Nr. 535550******9315 su slaptažodžiu, išduotą UAB “V”, G. M. vardu, jis laikotarpiu nuo 2018-05-13 iki 2018-09-17, naudodamas šią mokėjimo kortelę, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) per 55 (penkiasdešimt penkis) kartus, įvairiuose bankomatuose išgrynino 24 200,00 Eur. Prisipažįsta, kad laikotarpiu nuo 2018-09-06 iki 2018-09-18, jis naudodamas AB „Luminor bank“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. 406105******9697, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 5 (penkis) kartus, įvairiuose bankomatuose išgrynino 3 860 Eur. Prisipažįsta, kad iš direktorės G. M. gavo UAB “V” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės sistemos prisijungimo duomenis ir atliko šiuos pavedimus: 2018-05-23 - 930 Eur, 2018-09-07 – 2 000 Eur, 2018-09-23 - 25 Eur, kuriais bendrai pervedė 2 955 Eur į A. R. (S.) priklausančią banko sąskaitą, ji šiuos pinigus išgrynino ir perdavė jam. Šiuo metu nei laiko, nei vietos neatsimena, kada buvo nuimti ir jam perduoti minėti pinigai. A. R. (S.) yra jo buvusi sugyventinė, tuo metu vedė bendrą ūkį, todėl įmonės pinigus vedė į jos sąskaitą, o ji šiuos pinigus nuimdavo ir jam atiduodavo. Patvirtina, kad iš G. M. gavo UAB “V” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) internetinės bankininkystės sistemos prisijungimo duomenis ir atliko šiuos pavedimus: 2018-05-18 - 400 Eur, 2018-05-24 - 250 Eur, 2018-06-06 100 Eur, kuriais bendrai pervedė 750 Eur į K. Ž., sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio turto administratorė yra jo motina V. Ž., visus pinigus motina išgrynino ir perdavė jam. Šiuo metu nei laiko, nei vietos neatsimena, kada buvo nuimti ir jam paduoti minėti pinigai. Dėl kokių priežasčių jis įmonės pinigus vedė į brolio sąskaitą šiuo metu nepamena ir paaiškinti negali. Patvirtina, kad 2018-06-06, pagal Pinigų priėmimo kvitą Serija 18-6 Nr. 1 iš E. P. priėmė 423,50 Eur atsiskaitymą grynaisiais pinigais už UAB „V“ suteiktas pervežimo paslaugas. Dėl savo poelgio labai gailisi, supranta, kad įmonės pinigus negalėjo naudoti savo reikmėms, pasižada ateityje daugiau nusikaltimų nedaryti. Šiuo metu neturi galimybės atlyginti padarytą turtinę žalą atlyginti, nes nei tokių pinigų, nei jokio turto neturi. Pripažįsta baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį ir sutinka, jog privalo atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

Po šių jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo teisme, L. Ž. pareiškė, jog šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko ir juos patvirtina, nes jie yra teisingi.

Išvada dėl L. Ž. kaltės padarius nusikaltimus numatytus BK 223 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija iki 2023-06-01) ir BK 183 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2023-06-01), be jo paties paaiškinimų grindžiama ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš liudytojos S. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta S. K. parodė, kad kaltinamojo L. Ž. nepažįsta. Jos sesuo buvo susijusi su šia byla. Ikiteisminio tyrimo metu vyko pas tyrėją dėl laidavimo už savo seserį G. M.. G. M. jai smulkiai nieko nepasakojo. Žino, jog ji buvo „pakišta“, ja buvo pasinaudota, nes ji vieniša. G. M. dirbo maisto pramonėje pagal specialybę. Nežino, kaip ji susipažino su kaltinamuoju. Nežinojo, jog ji dirba toje įmonėje, apie tai sužinojo tik kada ji (G. M.) atvyko pas ją verkdama. Apie sesers darbą UAB “K” ir UAB “V” S. K. nieko nežino. Apie tą situacija G. M. papasakojo, kada prasidėjo teismai. Tada S. K. sužinojo, kad ji buvo kažkokia direktorė, bet ji nieko nesuvokia apie įmonių valdymą. Apie įmonių veiklą nieko nepasakojo, žino, kad tai buvo susiję su transportu. Ji pasakojo, kad yra problemos su teisėsauga. Kokiu laikotarpiu ji ten dirbo nežino, koks įmonės pavadinimas buvo nežino. Ji sakė, kad ji turėdavo atlikti ką jai liepia L. Ž..

Iš liudytojos G. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta G. B. parodė, kad pažįsta L. Ž.. L. Ž. pakvietė ją tvarkyti apskaitos, nes ji yra buhalterė. Ji sutiko. Apskaitą tvarkė įmonėse „K“ ir “V” nuo lapkričio mėnesio pabaigos, kada buvo pasirašyta darbo sutartis. L. Ž. atrodė patikimai, bet vėliau viskas pasidarė neaišku, todėl toliau dirbti nesutiko. 2017 m. lapkritį dirbo adresu: (duomenys neskelbtini), ten jos įmonė nuomojasi patalpas ir jis ten išsinuomojo patalpas. L. Ž. nesakė, jog atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Įmonių veikla buvo susijusi su transportu, logistika. Dirbo apie porą savaičių, o tada parašė prašymą savo noru išeiti ir darbo, ir pasidarė atleidimą. L. Ž. buvo informuotas, jog ji išeina iš darbo. L. Ž. nebuvo vadovas, kuo jis tuo metu ten dirbo nepamena. Nepamena jokių dokumentų, jog būtų buvę, nes buvo tik pati pradžia, bet buvo priimtų žmonių, gal figūravo tėvas ar motina, nes jie buvo įdarbinti ir buvo darbo sutartys. Ar darbo užmokestis jiems buvo išmokėtas nežino, nes prie banko dokumentų nepriėjo. Ar buvo lėšų sąskaitose nepamena, nepamena ar buvo sandorių. Tuo metu darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, bet vėliau su ja atsiskaitė pagal darbo sutartyje nurodytą užmokesčio dydį. Dėl darbo užmokesčio tarėsi su L. Ž., nes kito asmens nežinojo, būtent jis buvo įmonių atstovas. Atsimena, kad į įmones darbui buvo įdarbinami darbuotojai. Buhaltere ji dirba nuo 1979 metų. Po kelių pabendravimų su L. Ž. kilo įtarimų, jog kažkas negerai. Dar paskaitė apie jį internete ir rado blogus atsiliepimus, tada kilo įtarimas, jog kažkas negerai. Ką tiksliai apie jį paskaitė šiuo metu jau nepamena. L. Ž. jai pasirodė nuoširdus. Įmonė „K“ buvo nulinė.

Siekiant patikrinti liudytojos G. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 70-71).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-07, liudytoja apklausta G. B. parodė, kad ji į UAB “K” buvo priimta dirbti, jeigu gerai atsimena, 2017 metų lapkričio mėnesį, buhalterės pareigose. Tuo metu jų bendrovės adresas buvo Kaune. Šios bendrovės darbuotojas L. Ž. su darbo pasiūlymu į ją kreipėsi asmeniškai. Su šiuo asmeniu darbo klausimus aptarė (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena. Konkrečiai darbo sąlygų nesitarė, kadangi jai buvo nežinomas jų vykdomos veiklos pobūdis ir darbo krūvis. Ji neatsimena, ar pasirašė darbo sutartį su šia bendrove, pareiginių nuostatų nepasirašė. L. Ž. nurodymu, jeigu gerai atsimena, išsiuntė pranešimus „Sodrai“ apie įdarbintus asmenis, paskaičiavo šių asmenų atlyginimus. UAB “K” ofisas buvo (duomenys neskelbtini) , apie jų vykdytą veiklą negali nieko nurodyti, nes į tai nesigilino. Ji šios bendrovės darbinio telefono neturėjo. Koks buvo numatytas atlyginimas neatsimena, vienintelis galutinis darbo užmokesčio atsiskaitymas jai buvo sumokėtas grynaisiais pinigais, praėjus kuriam laikui po jos darbo santykių nutraukimo su šia bendrove. Tai padaryti nusprendė pasidomėjusi internete viešai skelbiama neigiama informacija apie L. Ž.. UAB „K“ ji jokių pretenzijų neturi, nes su ja buvo atsiskaityta

Po liudytojos G. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo liudytoja paaiškino, kad šiuos parodymus jis patvirtina ir palaiko.

Iš liudytojos I. J. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta I. J. parodė, kad su L. Ž. teko bendrauti, nes ji yra įmonių steigėja, jas įsteigia ir parduoda. 2017 metų pabaigoje jai paskambino ir pasakė, kad reikia įmonės. Jai buvo atsiųsti moters duomenys. Steigiant įmonę ji (I. J.) pasirašė mobiliu parašu ir ta moteris pasirašė mobiliu parašu. Ta moteris buvo S. K.. Kada įmonė buvo įsteigta, jos perėmimui pas ją (I. J.) atvyko S. K. ir L. Ž.. Apie įmonių įsteigimą ji skelbia portale „Skelbiu.lt“. Įmonė buvo UAB “K”. Atsimena, kad jai paskambino ir pasakė, kad nori pirkti įmonę. Kokia buvo įmonės kaina, nepamena. Veiklos pobūdis – krovinių pervežimas. Steigiant įmonę ji (I. J.) surašo įstatus, nurodo veiklos pobūdį, įregistruoja įmonę. Tuo metu buvo direktorė ir dalinė akcininkė, o po to atvykus perimti įmonės, ji parduoda tą dalį akcijų ir naujas akcininkas paskiria direktorę. Įstatinis kapitalas yra įskaitomas į parduodamos įmonės kainą. Įmonėje būna tik įstatinis kapitalas, kurį ji pati įneša. Kada parduoda įmonę paimu pigus už darbą, o įstatinį kapitalą perduoda per įmonės kasą. L. Ž. neaiškino, kaip vykdys veiklą. Įsteigtos įmonės adresas buvo (duomenys neskelbtini), apie įmonės adreso perregistravimą ji nieko nežino. Nuo pardavimo momento įmonės veikla nesidomi, kai kuriais atvejais teikia parduotai įmonei apskaitos paslaugas. Šiuo atveju L. Ž. neprašė tvarkyti įsigytos įmonės apskaitos. Pardavimas įvyko Kaune, jos ofise, sumokėta už parduotą įmonę buvo grynais. Atsimena, kad direktorė buvo paskirta S. K., ji ir pasirašė įmonės pirkimo dokumentus. L. Ž. buvo įdarbintas vadybininku. Įmonės pirkimo iniciatorius buvo L. Ž., o S. K. tik sėdėjo ir pasirašė įmonės pirkimo dokumentuose. Vėliau tos įmonės veikla ji (I. J.) nesidomėjo. Įmonę “V” taip pat įsteigė ji. Atsimena, kad kažkur po pusmečio jai paskambino L. Ž. ir pasakė, kad reikia antros įmonės, kad direktore vėl bus S. K.. Kada įmonė buvo paruošta perdavimui, jai pasakė, kad atvyks G. M.. UAB “V” įteigta buvo 2016 metais, o perregistruota buvo 2018 metų balandžio 6 d. Atsimena, kad pas ją atvyko G. M. ir pasakė, kad ji bus direktorė ir vienintelė akcininkė. L. Ž. tada atvykęs nebuvo, buvo tik viena G. M.. Atsimena, kad tuo metu buvo pasirašyta ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, nes buvo susitarta, kad jos (I. J.) įmonė tvarkys UAB “V” apskaitą. Praėjus kažkur dviem mėnesiams po įmonės pardavimo, jai paskambino iš UAB “V” ir pasakė, kad jiems buhalteriją patogiau tvarkyti Alytuje, todėl buvo nutraukta buhalterinių paslaugų sutartis ir buvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai. UAB „V“ veiklos pobūdis taip pat buvo krovinių pervežimas. Šioje įmonėje S. K. nedalyvavo. UAB “V” apskaitos asmeniškai ji netvarkė, tačiau ją tvarkė jos (I. J.) darbuotoja K.. Buvo L. Ž. įdarbinimas, direktorės įdarbinimas, o sandorių iš pradžių nebuvo. UAB “V” kol jos įmonė vedė apskaitą tai nebuvo jokių sandorių. Sąskaitą įmonės ji atidarė, tačiau jos ji neperduoda kartu su įmone, nes pats direktorius tai turi susitvarkyti. Parduodant įmonę, kasoje būna tik įstatinio kapitalo lėšos. 2 416,28 Eur galėjo būti įmonės kasoje. Po įmonės pardavimo ji nebesidomi įmonės pinigų judėjimu. UAB “V” apskaitą jos įmonė tvarkė apie vieną mėnesį. Pagrinde ji bendravo su G. M. ir ji buvo atvykusi pasiimti buhalterinės apskaitos dokumentų. Atvykusi G. M. pasirašė sutarties nutraukimą dėl buhalterinės apskaitos paslaugų ir pasiėmė buhalterinės apskaitos dokumentus. Jai (I. J.) nekilo jokių įtarimų dėl UAB “V” neskaidrios veiklos, neteko girdėti, kad L. Ž. turi reikalų su teisėsauga, jis atrodė pilnas energijos, nieko blogo neįtarė. Paminėjo, kad ji buvo įsteigusi ir įmonė „E“. Dėl šios įmonės pirkimo jis taip pat skambino vyras, kuris prisistatė vardu K.. Parduodant įmonę atvyko pas ją moteris, ji pasirašė visus įmonės pardavimo – pirkimo dokumentus. Po kurio laiko ji (I. J.) sužinojo, kad vyras prisistatęs vardu K. buvo L. Ž.. Vėliau jai teko girdėti, kad L. Ž. įmonėse buvo blogai tvarkomos buhalterinės apskaitos.

Iš liudytojo A. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. B. parodė, kad L. Ž. buvo jo darbdavys, įmonės pavadinimo nepamena, tai galėjo būti UAB „K“, joje dirbo vairuotoju. Kokiu metu dirbo nepamena. Atsimena, kad jam paskambino pažįstamas ir pasakė, kad reikia vairuotojo, tuo metu buvo laisvas ir išvyko į Švediją. Buvo sudaryta darbo sutartis. Vežė krovinį į Švediją iš Lietuvos. Krovinys buvo arklių kraikas ir baldai. Kur pasiimsi krovinį ir kur jį vežti pasakydavo L. Ž.. Darbo užmokestis buvo mokamas pavedimu. Kaip vairuotojas teikdavo krovinio lydraščius, kuro čekius. Šiuos dokumentus siųsdavo paštu, o kartais juos pasiimdavo L. Ž.. Atsiskaitymo lapelių negaudavo. Automobilis, kuriuo vežė krovinius buvo išnuomotas. Apie UAB “K” apskaitos tvarkymą nieko nežino, apie tai nesidomėjo. Po vieno reiso nebuvo aišku, kada bus kitas. Pagrinde vykdavo į užsienį. Dienpinigių vykstant negaudavo, viskas būdavo mokama kartu su atlyginimu. Dėl kuro užpylimo, tai laukdavau prie degalinės su vilkiku, tada atvykdavo žmogus, kuris užpildavo kuro. Kieno lėšomis buvo pilamas kuras tikrai nesidomėjo ir nežinojo. Nepamena ar pats L. Ž. buvo atvykęs pilti kuro. Atsimena, kad vieną kartą jo vairuojamas automobilis buvo nuslydęs nuo kelio žiemos metu Švedijoje. Visus nuostolius atlygino draudimas. Dėl avarijos jis bendravo su L. Ž., jis buvo informuotas, draudimas buvo informuotas. Atsimena, kad tuo metu, kada įvyko avarija, tai iki kelionės tikslo buvo likę apie 1 km. Į įvykio vietą atvyko pats ūkininkas, kuriam ir buvo vežamas kraikas, ir pats nusivežė krovinį į namus. Kada krovinys buvo iškrautas į Lietuvą jis automobiliu grįžo sava eiga. Automobilį pats remontavo. Toje avarijos vietoje buvo dvi dienas, nes atvežė akumuliatorius iš Lietuvos kažkoks L. Ž. draugas. Susitvarkė automobilį ir juo atvažiavo atgal į Lietuvą. Automobilį ištraukė techninė pagalba, su gelbėtojais, mano, kad atsiskaitė draudimas. L. Ž. jam nesakė, kad jis su jais atsiskaitė. Viskas buvo drausta, draudimas jokių pretenzijų neturėjo. Jokie purkštukai nebuvo atvežti jam į Švediją. Kol tvarkė automobilį Švedijoje, dvi dienas gyveno viešbutyje.

Iš liudytojo J. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas J. K. parodė, kad L. Ž. jis nepažįsta, tačiau buvo jo įkurtos įmonės darbuotojas. Dirbo UAB “V” transporto vadybininku prieš 2-3 metus. Įmonei vadovavo moteris, ji su juo bendraudavo telefonu. L. Ž. taip pat su juo bendraudavo telefonu. L. Ž. prisistatė, kaip įmonės savininkas, jam buvo reikalingas transporto vadybininkas, o jį (J. K.) jis susirado per skelbimą ir įdabino. L. Ž. jam pats pranešė, kad įmonės vadovas yra moteris, o jis yra savininkas. Apie UAB „K“ jis (J. K.) nieko nežino. Žino, kad UAB “V” apskaitą tvarkė kažkokia įmonė Kaune, o vėliau kažkokia įmonė, esanti Alytuje. Apie piniginių lėšų pasisavinimą jam (J. K.) niekas nežinoma. Su juo buvo atsiskaityta. Iš darbo jis išėjo savo noru. Apie nusikalstamą veiką tvarkant apskaitą ar pinigų pasisavinimą jam niekas nežinoma. Jo darbo funkcijos buvo susijusios su krovinių vežimo licencijomis. Jis pats krovinių pervežime nedalyvavo.

Iš liudytojos A. R. (buvusi pavardė S.) parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta A. R. (buvusi pavardė S.) parodė, kad su L. Ž. prieš daug metų buvo pora. Šiuo metu jų santykiai yra nutrūkę. Nežino kokioje įmonėje buvo įdarbinta, nes negavo darbo sutarties. Tuo metu dirbo globos namuose, bet L. Ž. paprašydavo, jog grįžus vilkikams, paimtų vairuotojus, jog nuvežtų vairuotojams pinigus ir pan. Čekius, kuriuos atiduodavo vairuotojai pasiimdavo L. Ž. arba juo ji nuveždavo pas L. Ž. tėvus, nes jo tėvų namuose stovėdavo vilkikai. Jeigu ji nedirbdavo pagrindiniame savo darbe, tai vežiodavo vairuotojus iki vilkikų arba veždavo vairuotojams pinigus, kuriuos L. Ž. pervesdavo į jos sąskaitą, jog vairuotojai galėtų užsipilti kurto ir pan. Kai jį sulaikė Pakelės namuose, visus čekius ji vežė buhalterei, tada ir sužinojo, kad ir jos banko kortelė buvo atiduota vilkikų vairuotojams, todėl ją užblokavo. Vyko su L. Ž. tėvu į Alytų pas buhalterę, ten sužinojo, jog buvo kelios įmonės ir jie buvo įdarbinami iš vienos įmonės į kitą. Šiuo metu ji gerai nepamena įmonių pavadinimų. Įvykiai galėjo būti 2018 metais. Tuo metu ji bendravo su L. Ž.. L. Ž. jai sakė, kad jis dirbs sąžiningai, jog įsidarbino vadybininku krovinių pervežimo įmonėje, jog viskas yra patikima. Su juo ji yra pažįstama apie 8 metus. Žino, kad jis prieš tai buvo nuteistas už dokumentų klastojimą, svetimo turto pasisavinimą. Kai buvo Pusiaukelės namuose jis sakė, kad dirbs įmonėje, bet nesakė, kad čia jo verslas. Jis jai pasiūlė įsidarbinti, bet iš pradžių jis prašydavo, jog ji tik padėtų jam vežioti vairuotojus. Ji prašė jo daug kartų, jog duotų jai darbo sutartį, bet jis tik žadėjo ją duoti, tačiau taip ir nepadavė. Jokių darbo sutarčių ji nepasirašinėjo ir niekas jai jų nedavė. Suprato, jog į įmonę buvo oficialiai įdarbinta. Įmonės direktorė, tuo metu, buvo G., su ja ji bendravo 2 kartus. Įmonės veiklos pobūdis buvo krovinių pervežimas. Suprato, jog L. Ž. į jos sąskaitą iš įmonės sąskaitos pervesdavo pinigus skirtus vairuotojams. Nors prašė jo, jog duotų jai darbo banko kortelę, jog nebūtų pinigai pervedami į jos asmeninę sąskaitą, tačiau L. Ž. tik žadėjo padaryti kortelę, tačiau taip ir nepadarė. Pinigus pervesdavo į jos banko kortelę. Ji gautus pinigus nuimdavau ir grynais paduodavo vairuotojams. Pinigus jai reikėjo išgryninti, nes sakė, kad nėra kito būdo paduoti vairuotojams pinigus, nes jiems irgi buvo nepagamintos kortelės, taip daryti liepdavo L. Ž.. Buvo atvejų, jog ir G. pervedė pinigų. Įmonės pavadinimo tikslai nepamenu, bet tai galėjo būti UAB “K”. L. Ž. joje dirbo kartu su E. vadybininkais. Ji klausė G. ar nereikia pagalbos, kai L. Ž. buvo sulaikytas, bet ji sakė, kad pati susitvarkys. Gaudavo darbo užmokestį į sąskaitą, bet pinigų vairuotojams trūkdavo ir tuos pačius gautus pinigus atiduodavo jiems, tai būdavo apie 200-300 Eur per mėn. L. Ž. sakė, kad ji yra oficialiai įdarbinta, nors darbo sutarties ir nebuvo pasirašiusi. L. Ž. žadėjo duoti jai darbo sutartį, tačiau taip nepasielgė. Kai buvo daromi jai pavedimai, ji pastebėjo, jog buvo parašyta – atlyginimas. L. Ž. atlyginimas; avansas ir pan. Vairuotojai kuro čekius paduodavo jai, o kai kurie nuveždavo juos pas L. Ž. tėvus. Nežino kiek L. Ž. tėvai tame dalyvavo, bet vilkikai stovėjo pas juos. Apie verslą ji nekalbėjo su juo, nes jai jis duodavo nurodymus ir viskas. Vėliau viskas pradėjo aiškėti, nes pradėjo skambinti asmenys ir sakyti, kad ten vyksta negerai, viskas su ta įmone: nemokėta už keltus, vilkikus ir pan. Ji klausė G. kokios yra skolos, ji sakė, kad yra didelė suma, ji nurodė sumą. Sakė, kad už keltus yra skola gal apie 17 000 Eur. G. jai sakė nesikišti. Vairuotojai pradėjo jai išsakyti nepasitenkinimą, jog jeigu bus dar skolų, jog nevažiuos ir pan. Skundėsi darbuotojai, jog nemokami atlyginimai. Buhalterė buvo vyresnio amžiaus moteris, ji jai ir pasakė, kad skolos yra tūkstančiais. Klausė iš kur tokios skolos, nes jis (L. Ž.) pats vaikščiodavo apiplyšęs, prašydavo jos, jog nupirktų rūbų. Klausė buhalterės, tai kur tie pinigai, nes jie nieko neturėjo, iš jos dar L. Ž. pinigų skolinosi, ir ji jai pasakė, kad kitoms moterims L. Ž. leidžia pinigus, nes darbiniame pašte matė jo susirašinėjimus su kitomis moterims. Buhalterė sakė, kad jis pinigus išleisdavo moterims. Buhalterė prašė gauti iš G. bankinius duomenis, jog galėtų tvarkytis, bet jai pabandžius su G. susisiekti, ji pasakė nesikišti. Nežino kiek įmonė turėjo pajamų, nes jis (L. Ž.) visada dar jos prašydavo paskolinti pinigų. Kur jis tiksliai naudojo įmonės pajamas nežino. Vilkikai važiuodavo, dėl to turėjo būti pajamų ir buvo keista, jog jis neturėjo pinigų. Buhalterė pasakė, kad jis pinigus išleidžia moterims. Jis jai pinigų neduodavo, kartais parsiveždavo maisto. Su juo bendravimą nutraukė, kai jis buvo sulaikytas Pakelės namuose dėl nusižengimo, nes viskas tada paaiškėjo. L. Ž. yra psichologinis aferistas, jis moka įkalbėti žmones būdamas aukos vaidmenyje. Buhalterine apskaita nesidomėjo, tik buhalterė pasakė, kad yra nesutvarkytų dokumentų. UAB “V” jai yra žinoma iš L. Ž. pokalbių su jo draugu, nes jie kalbėdavosi apie pervežimą, ta įmonė taip pat vykdė veiklą su krovinių pervežimu. Buhalterė buvo ta pati ir šios įmonės. Iki jo sulaikymo buvo tos dvi minėtos įmonės. UAB “V” ji dirbo tą patį darbą – vairuotojus nuveždavo, pinigus perduodavo. Dėl asmeninės banko kortelės perdavimo, tai buvo taip, kad ji gulėjo ligoninėje, į ją atvyko L. Ž. ir pasiūlė sumokėti mokesčius, viskuo pasirūpinti. Todėl ji jam perdavė savo banko kortelę. Tai buvo 2018 metų gegužę. Kortelę perdavė tam, kad jis sumokėtų mokesčius, kol ji yra ligoninėje. Vėliau pradėjo jo klausinėti, kur yra ta kortelė. L. Ž. jai žadėjo, jog kortelę jai atiduos, tačiau taip jos ir neatidavė. Vėliau išaiškėjo, jog ta jos kortelė keliavo su vairuotojais, nes jis atidavė ją vairuotojams, į ją pervesdavo vairuotojams pinigus. Jog į jos kortelę buvo pervedami pinigai pasakė buhalterė ir E.. Tada ji kortelę užblokavo, užsisakė naują, išsiėmė senos kortelės išklotinę ir pamatė, kad buvo pervedami pinigai, iš kur pinigai buvo pervedami nežino, nes nurodytas buvo tik sąskaitos numeris. Kortelės neatgavo, ją užblokavau ir pasigamino naują. Vėliau E.grąžino kortelę, kai atvarė į jos kiemą automobilį su kuriuo jie važinėjo Pakelės namuose, nes jis skambino, pasakė, jog atvarė automobilį ir jame yra jos kortelė. Ji (A. R.) paskambino L. Ž. tėvui ir pasakė jog jis pasiimtų automobilį, nes kortelės jai nebereikėjo, kadangi ji jau buvo užblokuota. 2018 metų rugsėjį nutrūko darbas įmonėse. Kada ji pakalbėjo su buhaltere, nuo tada ir su L. Ž. netrūko bendravimas, nes jis tik pinigų reikalavo, pavargo nuo jo. Mano, jog neįmanoma būnant Pakelės namuose turėti verslą, gal jis ir žinojo kaip surasti krovinius pervežimui, bet abejoja ar jis galėjo sugebėti įmonei vadovauti, nes jis neturi jokio išsilavinimo, daug metų praleidęs kalėjime. Galėjo į jos sąskaitą būti pervesta 3 000 Eur ir daugiau. Jai pervesdavo atlyginimą, bet jį turėdavo atiduoti vairuotojams, tų pinigų pati nematė. Perduodama pinigus vairuotojams buhalterinių dokumentų nepasirašinėjo. Neturi priežasčių pykti ant L. Ž. ir duoti neteisingus parodymus. Neturi tikslo jam pakenkti. Jis grasino jai ir jos dukrai skambindamas, tačiau ji parašė pareiškimą policijai. Tai buvo prieš 2 metus.

Siekiant patikrinti liudytojos A. R. (buvusi pavardė S.) parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 193-195).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-12, liudytoja papildomai apklausta A. R. parodė, kad ji už darbą UAB “K”, kai vykdė vadybininko L. Ž. nurodymus, gavo atlyginimą šiais pavedimais, kur nurodyta pavedimo paskirtis atlyginimas arba avansas: 2018-02-05 - 150 Eur, pavedimo paskirtis avansas; 2018-02-08 - 290,96 Eur, pavedimo paskirtis (iš kurių darbo užmokestis A. R. 190,96 Eur); 2018-03-15 - 150 Eur, pavedimo paskirtis avansas; 2018-04-21 - 200 Eur, pavedimo paskirtis atlyginimas; 2018-05-03 - 100 Eur, pavedimo paskirtis avansas; 2018-05-09 - 50 Eur, pavedimo paskirtis avansas. Darbo užmokestis L. Ž. buvo padarytas šiais pavedimais, kurių paskirtis L. avansas: 2017-12-28 - 200 Eur, pavedimo paskirtis L. avansas; 2017-12-30 – 1 380 Eur, pavedimo paskirtis L. avansas; 2018-01-03 - 200 Eur, pavedimo paskirtis L. avansas; 2018-03-20 - 150 Eur, pavedimo paskirtis L. avansas; 2018-05-07 - 150 Eur, pavedimo paskirtis L. avansas. L. Ž. jai buvo pasakęs, kad su UAB “K” buvo sudaręs sutartį, kad jo atlyginimas būtų pervedamas į jos Swedbank banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Darbo UAB “K” laikotarpiu buvo L. Ž. sugyventinė, todėl sutiko, kad jo atlyginimas būtų pervedamas į jos banko sąskaitą, gautą L. Ž. atlyginimą vėliau išgrynindavo bankomatuose ir visus pinigus atiduodavo jam pačiam. Kad jau yra įdarbinta į UAB “V”, kur dirbo nuo 2018-07-12 iki 2018-09-26, sužinojo tik 2018-09-22, kai susitiko su UAB „K“ buhaltere, jos vardo ir pavardės neatsimena. Tuomet turėjo pasirašyti įmonės dokumentus ir iš buhalterės sužinojo, kad yra įdarbinta į įmonę UAB “V”, nes UAB “K” turi skolų, yra nesumokėti mokesčiai. Buhalterė ją informavo, kad UAB “K” skolos susidarė dėl L. Ž. lėšų išvaistymo, o direktorė G. informavo, kad dėl skolos kuri susidarė neatsiskaičius su vilkikų keltų įmone. Tuo meta dar sužinojo, kad ir UAB “V” taip pat turi skolų. UAB “V”, kurioje dirbo nuo 2018-07-12 iki 2018-09-26, atliktus pavedimus į jos „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), gautus pinigus išgrynindavo ji pati nurodytuose bankomatuose. Žemiau nurodytų 2018-06-01 ir 2018-06-04 pavedimų pervestas lėšas išgrynino L. Ž., ir kiek žino naudojo įmonės automobilių priežiūrai. Atlikti pavedimai: 2018-06-01 - 100 Eur, pavedimo paskirtis - ūkinėms išlaidoms, kurie 2018-06-01, 11:51 val. išgryninti, (duomenys neskelbtini). 2018-06-04 - 100 Eur, pavedimo paskirtis - ūkinėms išlaidoms, kurie 2018-06-04, 13:18 val. išgryninti, adresu (duomenys neskelbtini) . Žemiau nurodyti 2018-09-04 ir 2018-09-04 pavedimai buvo atlikti jai kaip atlyginimas už darbą, gautus pinigus išsigrynino ji pati. Atlikti pavedimai: 2018-09-04 - 50 Eur, pavedimo paskirtis - avansas, kurie 2018-06-04, 13:18 val., išgryninti, adresu (duomenys neskelbtini) ; 2018-09-04 - 100 EUR, pavedimos paskirtis - avansas, kurie 2018-09-04 išgryninti per Perlo terminalą, (duomenys neskelbtini) . Swedbank banko, kurio sąskaita (duomenys neskelbtini), kortele naudojosi tik ji pati. Laikotarpyje nuo 2018-05-21 iki 2018-06-04, kai po operacijos gulėjo Šiaulių ligoninėje, L. Ž. 2018-06-01 ir 2018-06-04 buvo atėjęs jos aplankyti. Pas ją atėjusiam L. Ž. 2018-06-01 ir 2018-06-04, jo prašymu davė savo „Swedbank“ banko kortelę, kad jis galėtų išgryninti iš įmonės pervestus pinigus. L. Ž. išsigryninęs pinigus, banko kortelę jai iškart grąžindavo.

Po šių jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo A. R. (buvusi pavardė S.) paaiškino, kad gavo atlyginimą pavedimais, kur nurodyta pavedimo paskirtas – atlyginimas arba avansas. Jos parodymai teisingi. Jai sakė, kad buvo oficialiai įdarbinta ir buhalterė patvirtino, jog yra oficialiai įdabinta. Darbo sutarčių nepasirašinėjo, jų neturėjo. Prašė L. Ž., jog parvežtų kasos išlaidų orderius, jog vairuotojai pasirašytų, kai jiems perduodavo pinigus, bet jis tik žadėjo parvežti, bet taip jų jai ir neparvežė. Į jos sąskaitą buvo pervedamas ir L. Ž. atlyginimas, ji tuos pinigus jam atiduodavo, arba paduodavo jam kortelę ir jis pats nusiimdavo. Kur L. Ž. panaudodavo savo atlyginimą nežino, jie kartu negyveno, jis pas ją nė vienos nakties nenakvojo. Jo pagarsintuose parodymuose nurodytos lėšos buvo pervestos, viskas teisingai nurodyta, tvirtina šiuos parodymus. Sąskaitas turėjo „Swedbank“ ir „SEB“ bankuose. Su L. Ž. nebuvo sugyventiniai. Dėl pinigų pervedimo, tai jis jos net neklausė ar gali pervesti pinigus, tiesiog pamatė, jog įkrito pinigai „L. Ž. avansas“, jis sakė, kad viskas yra gerai ir taip galima. Jokių „K“ apskaitos dokumentų ji nepasirašinėjo. Dėl darbo UAB “V”, tai kada nuvyko pas buhalterę ji ją informavo apie įdarbinimą ir perdarbinimą iš vienos įmonės į kitą. Nežino kas pasirašė darbo sutartis, nes jų pati nepasirašė. Buhalterė sakė, kad yra dideli pinigų iššvaistymai, kad yra nuostoliai ir visiems baigsis blogai. Buhalterė sakė, kad L. Ž. jai nepateikė duomenų, čekių ir ji negali sutvarkyti apskaitos. G. sakė, jog įmonės turi įsipareigojimų, bet sakė, jog ji viską susitvarkė. Jos (A. R.) banko kortele naudojosi L. Ž., o kas paskui ja naudojosi nežino. Į jos sąskaitą nebuvo dažnai atliekami pavedimai, kiek buvo pavedimų ji sužinojo iš sąskaitos išrašus ir buhalterei juos nusiuntė el. paštu. Visus jai pervestus pinigus nuimdavo ir atiduodavo L., ir dar iš savo pinigų apmokėdavo būtiniausius atsiskaitymus. Nuimtus pinigus atiduodavo vairuotojams ir L. Ž.. L. Ž. nesakė, kur naudoja tuos pinigus. Sumos, kurias išgrynindavo būdavo iki 500 eurų. Klausė L., kodėl nėra įmonės kortelės, jis sakydavo, kad yra problemų, bet viskas susitvarkys. Pagarsinti jos parodymai dėl kortelių teisingi, nes „Swedbank“ kortelę jis jai iš karto grąžindavo, nes į ją ji gaudavo atlyginimą. „SEB“ banko kortelė buvo. „Swedbank“ sąskaitos numerio pabaiga 767 ir tą kortelę jis iš karto jai grąžindavo. O „SEB“ banko kortelė dingo. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, juos palaiko. Iš kur lėšos pervedamos nematė, tik sąskaitos numerį rodydavo, bet Liudas pasakydavo, jog „įkris“ pinigai vairuotojams. Iš „Swedbank“ kortelės ji išimdavo pinigus ir duodavo vairuotojams. Sau tų pinigų nenaudojo, nes L. dar ir iš jos pasiimdavo pinigų. Su L. Ž. šiuo metu nėra jokių santykių. Dėl L. Ž. pinigų neturėjimo, tai klausė jo, kure jis deda pinigus, bes jis sakydavo, kad trūksta pinigų, būdavo, kad jį pamatę žmonės prieina ir reikalauja pinigų. Mano, kad jis buvo ir iš seniau žmonėms skolingas. Jis visur turėjo skolų. Neklausė, kur jis išleidžia pinigus, nes matė, kad yra kažkas negerai. Dėl jo pirkinių, tai jis nieko nesipirko tik tėvui nupirko traktorių žolei pjauti. Mano, jog jis senas skolas atidavinėjo, nes jis neturėjo pinigų, jie kartu, kaip pora, niekur neišeidavo. Tai tik jos prielaidą, jog L. iš ankščiau turėjo skolų. Buvo asmenų, kurie iš jo reikalavo padengti ankstesnius įsiskolinimus. Jis sudarė rūpestingo žmogaus įvaizdį, kartais jos dukrai nupirkdavo dovanų. Nežino ar jis kitoms moterims pervedinėjo pinigus. Kur jis (L. Ž.) deda pinigus, jai nesakydavo. Vairuotojai sakydavo, kad jiems nesumokėta, ji klausdavo L. Ž. apie tai, bet jis sakydavo, kad G. tvarko tuos reikalus ir pan. Apie vilkikų gedimus vairuotojai nieko nesakydavo. Buhalterės vardo ir pavardės nepamena, ją matė tik vieną kartą. Jos (A. R.) pareigos buvo atvežti vairuotojams pinigus ir vežioti vairuotojus. Jai kuro užpildavo L. Ž.. Būdavo, jog kurą pildavosi ir iš savo pinigų. Visus čekius iš vairuotojų atiduodavo L. Ž. arba veždavo pas jo tėvus, nes ten buvo dėžutė į kurią visi dėjo dokumentus. Jai L. Ž. pinigus grąžindavo, kaip atlyginimą pervesdamas, o grynais nėra nė karto atidavęs. L. Ž. motina tvarkydavo dokumentus, po jo sulaikymo, buvo radusi kasos orderius, bet jie buvo tušti ir jie jos nepasiekė. Jos kortelė buvo atiduota vilkiko vairuotojui, kiek vairuotojų naudojosi jos kortele nežino, bet jos neturėjo apie 2 mėnesius. Į tą kortelę buvo pervedami pinigai vairuotojams, kaip kelionės išlaidoms. Skaitė L. Ž. susirašinėjimą su kitomis moterimis, ten nebuvo kalbos apie pinigus, ten buvo apie santykius ir pan. Vėliau jai buvo perduotas L. Ž. telefonas, kuriame buvo susirašinėjimai, kad jis vykdavo į pasimatymus ir pan. Perskaitytose žinutėse apie pinigus informacijos nebuvo. Jai buvo pervedami 200-300 Eur atlyginimo, nes sakė, jog ji įdarbinta mažu etatu. Kitus piginus atiduodavo vairuotojams be parašų, bet vairuotojai parveždavo čekius, užsidėdavo kažkokius antspaudus. L. Ž. visada būdavo su draugu E., kuris yra iš (duomenys neskelbtini), jie kartu buvo Pakelės namuose. Jie kartu visur važinėdavo. Tai buvo E. J.. Dėl keltų, tai ji niekam pinigų nepervedinėdavo. Nuimdavo grynus pinigus. Įmonės automobilis buvo išnuomotas. Buhalterė apie automobilio nuomos išlaidas nieko nesakė. Buhalterė sakė, jog gavo sąskaitą dėl automobilio suniokojimo ir reikia ją padengti. G. su ja nebendravo, ignoravo ją. Iš kitų asmenų gavo informaciją, jog kada L. Ž. buvo sulaikytas, G. su asmeniu iš Pakelės namų išleido kurą degalinėje už didelę pinigų sumą. Žmonės pradėjo kalbėti, jog G. su A. iš Pakelės namų yra pora ir išleido kurą degalinėje per kelis kartus. Kalbėjo, jog G. viską iššvaistė.

Iš liudytojos L. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta L. K. parodė, kad pažįsta L. Ž., nes kartu dirbo, jis buvo vadybininkas, o ji buhalterė. Ją į darbą priėmė G. M., ji buvo direktorė. Kai pradėjo dirbti jai nurodymus pradėjo duoti L. Ž.. Klausė direktorės dėl to ir ji jai pasakė, kad L. Ž. yra geriau informuotas ir, kad ji turi klausyti ką jis pasako, bet retkarčiais nurodymus duodavo ir G. M.. Dokumentus atnešdavo ir vienas, ir kitas. Ji dirbo UAB “K” ir UAB “V”. Visą laiką būdavo įtampa, nes pinigų trūko, jie būdavo išimami ir pradėjo aiškintis, kodėl išima pinigus, o ne per banką atsiskaito, bet Liudas sakydavo, kad viską padengs sąskaitomis, tačiau ji jų negaudavo. Vieną kartą neatsiklaususi sumokėjo „Sodrai“ ir už tai buvo aprėkta L. Ž.. Buvo vyr. buhalterė, dirbo nuo 2018 metų balandžio pabaigos iki 2018 metų spalio mėnesio. Turi apskaitos įmonę, bet pas L. dirbo pagal darbo sutartį, nes jis taip norėjo. L. su G. atsitiktinai užėjo pas ją į ofisą, pasakė, kad jiems reikia buhalterės. Pirmą kartą buvo vienas L. Ž. atėjęs, o antrą kartą atėjo kartu su direktore. Jos įmonė Alytuje, nors L. įmonės buvo registruotos Kaune. L. sakė, kad įmonės vykdo pervežimą. Paskaičiavusi buvo, jog pervežimai jiems neapsimoka. Buvo atėjusi sąskaita už keltus apie 54 000 Eur, nors jie neturėjo pinigų. Pelno ten nebuvo ir dar buvo išimami pinigai. Mano, jog dar buvo mokama darbuotojams, bet nebuvo paimti parašai. Ji prašė, jog darbuotojai pasirašytų, bet jai L. su G. neatsakė. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė. Grynųjų pinigų nebuvo pas juos. L. Ž. naudojosi G. M. kortele, bet šitą informaciją ji sužinojo į pabaigą, kad ji išėmė savo vardu kortelę ir atidavė jam. Kai ji (L. K.) pradėjo G. M. spausti, kodėl ji tiek pinigų nuima ir kur sąskaitos, ji pasakė, kad pinigus atidavė L. Ž.. Tada jis (L. K.) išsikvietė L. Ž., ir jis tai patvirtino. L. K. pasakė, jog pinigus perkels ant jo ir jis sutiko. Ji nusprendė nebedirbti su L., nes pamatė, jog negerai tvarkomasi ir jos jis su G. neklausydavo. Vėliau ji sužinojo, kad dar dvi sąskaitos buvo atidarytos, bet apie tai ji nežinojo, nes jai prisijungimų nedavė. Pinigai buvo naudojami ir įmonės veiklai, nes matė, kad yra sąskaita, ji apmokėta, bet nėra kvito – pamestas. Iš vairuotojų irgi nebuvo reikalaujama dokumentų, jie atnešdavo krūvą čekių ir nebuvo aišku, kurio automobilio, kur jis važiavo ir pan. Ji L. su G. informavo, kaip turėtų būti. L. Ž., kaip vadybininkas, buvo atsakingas už vairuotojus, jis net sutartis pasirašinėjo, mano, kad turėjo įgaliojimą. Jie pas ją atėjo kartu (L. ir G.), tarėsi. Nežino ar G. M. buvo formali direktorė. Buvo įtarimų, kad kažkur dedami pinigai, liepė pinigus grąžinti į sąskaitą, bet jie nė karto jų negrąžino. Jie (L. ir G.) neturėjo suvokimo apie apskaitą. UAB “K” dirbo labai trumpai ir šios įmonės dokumentus jai jie (L. su G.) atnešė, kai jau ji iš darbo ruošėsi išeiti, paaiškėjo, kad jie nebuvo sumokėję prieš tai buvusiai buhalterei, todėl ji jiems negrąžino dokumentų. Su L. Ž. teko kalbėtis, jis jai nesakė, kad tai nėra jo pirma įmonė, tik po kurio laiko pradėjo eiti dokumentai iš antstolių ir tada sužinojo, kad jis turi skolų. Kam jis buvo skolingas nepamena, bet tų raštų buvo labai daug. Jis nesakė kuo ankščiau užsiėmė. Nuo sąskaitų jie abu (L. ir G.) nuiminėjo pinigus, bet L. Ž. daugiau. Už nuomą buvo mokama pavedimu, o už keltus buvo mokėta iš sąskaitos, bet ar buvo grynais mokėta nepamena. L. Ž. pinigus naudojo ir įmonės reikmėms, bet ne visus, kažkur buvo ir prašvaistyta. Už keltus mokėjo G. M.. Vairuotojams visada trūkdavo pinigų. Nežino ar vairuotojams buvo duodama grynais. Nežino, ar vairuotojai į reisą važiuodavo be pinigų. L. Ž. sakydavo, jog davė pinigų, klausė jo ar paėmė parašus, sakydavo, kad paims, bet tokį atvejį pamena tik vieną. Pinigų nebuvo, nes uždarbis buvo minimalus ir buvo nuimami pinigai, ir ne visi panaudojami įmonei. L. rėkdavau ant jos dėl apskaitos. Kai įplaukdavo į sąskaitą lėšos jos iš karto buvo nuimamos. Buvo kažkiek pateikiama dokumentų patvirtinančių išlaidas, bet ne tiek kiek turėjo būti. Klausdavo L., kur pinigai. Jis sakydavo, kad bus sąskaitos. Sunkiai ir jai mokėjo. Iš pradžių ji galvojo, kad jie nesupranta, aiškino jiems, tačiau veltui. Kada L. Ž. buvo suimtas, G. M. atvyko pasiimti dokumentų, tam, kad juos perduoti kitai buhalterei. Pas ją (L. K.) vairuotojai neatvyko pasirašyti dokumentų, nors siuntė jiems juos kelis kartus. Ar vairuotojai gaudavo pinigus nežino. UAB “V” ji dirbo nuo gegužės arba birželio mėnesio, nes UAB “K” buvo sustabdyta apie gegužės mėnesį. UAB “V” buvo su didesniu akciniu kapitalu ir dar didino jį. Už reisą būdavo apie 1700-1500 Eur. Šie pinigai būdavo pervedami, tai jie (L. ir G.) juos nuimdavo, ir atsirasdavo tik sąskaitos. 700 Eur sumokėdavo už keltą. Ji (L. K.) klausdavo L., kur yra likusieji pinigai, jis sakydavo, kad bus sąskaitos. Kai kada sąskaitos atsirasdavo, o kai kada ne. Klausdavo jo, kodėl nėra sąskaitų. L. sakydavo, jog bus, bet nei dokumentų, nei pinigų nesulaukdavo. Pagal ataskaitas matosi, jog pinigai iki šiol nėra sugrįžę. Už kurą ir keltus turėdavo mokėti, nes nebūtų pravažiavę, bet išimti pinigai negrįždavo ir sąskaitomis nebuvo padengti. Kurą pildavo L. Ž., jai (L. K.) ateidavo sąskaitos arba čekiai. Dėl komandiruočių išlaidų, tai buvo tvarkingai sutvarkytų komandiruočių. Mano, jog L. Ž. duodavo vairuotojams grynais, bet jis nesusirinkdavo parašų, kad jis davė. Jis jai sakė, kad duodavo pinigus. Apie tai, jog L. Ž. atlikinėja bausmę, ji sužinojo tik tada, kada jį „uždarė“. UAB “V” ji pradėjo darbą 2018 metų balandžio arba gegužės mėnesį, tačiau tiksliai nepamena.

Siekiant patikrinti liudytojos L. K. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 94-96; 117-119).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-22, liudytoja apklausta L. K. parodė, kad ji virš 20 metų tvarko įmonių buhalterinę apskaitą, dirba vyr. buhalterės pareigose. Jos darbo vieta yra(duomenys neskelbtini) , kur pagal sutartis tvarko įmonių buhalterinę apskaitą. Nuo 2018-04-10 iki 2018-10-19 dirbo UAB “K” vyr. buhalterės pareigose. Tiksliai šiuo metu laiko nepamena, bet gali būti 2018 metais balandžio mėnesį, į jos darbo vietą atvyko L. Ž., kuris paprašė tvarkyti įmonės UAB “K”, buhalterinę apskaitą. Kodėl jis pas ją kreipėsi pasakyti negali, gal kas rekomendavo, o gal matė prie kabineto iškabą „Buhalterinė apskaita“. Kadangi tuo metu turėjo mažiau darbo dėl to ir sutiko. Jis prisistatė, kaip įmonės vadybininkas ir nurodė, kad įmonės direktorė yra G. M., o įmonės veikla transporto paslaugos. Antro susitikimo metu L. Ž. jai pristatė įmonės direktorę G. M.. Pagal jo darbo sutartį jie privalėjo jai pateikti visus įmonės dokumentus. Įmonės dokumentus dažniausiai pateikdavo L. Ž., gal kelis kartus pateikė G. M.. Įmonės buveinėje ji niekada nebuvo, kiek žino įmonė registruota buvo Kaune, tiksliai šiuo metu adreso nepamena. Taip pat iš dokumentų matė, kad įmonei ateina sąskaitos už patalpas, kurias nuomojo „Swedbank“, esančias (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso nežino. Ji žinojo, kad prieš tai įmonės apskaitą tvarkė buhalterė D. J., iš kurios ji jokių dokumentų negavo. L. ir G. prašė, kad pateiktų, nes ji negalėjo atlikti tinkamai savo darbo. Jie aiškino, kad ji serga, negali pateikti. Vėliau jai pačiai pavykus susisiekti su D. J., ji paaiškino, kad dokumentų neperdavė, nes jie su ja neatsiskaitė. Ji L. ir G. pasakė, kad jie su ja atsiskaitytų, nes jai reikalingi dokumentai, kitaip negalės atlikti savo darbo. Jie kažkiek jai dokumentų pateikė, bet tikrai ne visus. Jai visą laiką dokumentai buvo pateikiami netvarkingi, visada trūko visų reikiamų dokumentų. Darbo eigoje buvo nemažai atvejų, kad iš Darbo inspekcijos skambino dėl nesumokėtų darbuotojams darbo užmokesčių, bet į tai L. Ž. nereagavo, sakydamas, kad sumokės. Pagal sudarytas įmonės sutartis matė, kad įmonė gan pigiai parduoda paslaugą - pervežimą, t. y. už pervežimą į užsienį nurodydavo 1 450 Eur, arba 1 500 Eur, o kad įmonei atsipirktų tokia paslauga, turėjo būti mažiausiai 1 900 Eur, virš 2 000 Eur. Pagal dokumentus matėsi, kad keltas brangiau kainavo, negu įmonė už pervežimą pagal sutartį turėjo gauti pinigų. Ji turėjo prieiga prie UAB “K”, „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės. L. Ž. nurodymu galėjo atlikti pavedimus, mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir sumokėti mokesčius, t. y. VMI, Sodrai. Iš banko išrašų matė, kad daug yra išgryninama grynųjų pinigų. Ji sakė L. Ž. ir G. M., kodėl jie grynina įmonės pinigus, kad taip daryti negalima. G. M. jai pasakė, kad su jos vardu išduota mokėjimo kortele pinigus išsigrynina L. Ž.. Kiek žino vėliau buvo išimta L. Ž. vardu įmonės mokėjimo kortelė. Nuo 2018-06-15 L. Ž. prašymu sutiko tvarkyti UAB “V” buhalterinę apskaitą. Jis paaiškino, kad UAB „K“ daug turi įsiskolinimų ir nupirko kitą įmonę UAB “V”, kad greičiau įsivažiuoti su nauja įmone. Tvarkant UAB “V” apskaitą gali pasakyti, kad iš esmės situacija nepasikeitė, tik iš pradžių tikroji situacija nesimatė. Sutartis buvo išrašomos UAB “V” vardu, o vilkikai buvo UAB “K”. Ji tiek L., tiek G. sakė, kad reikia perrašyti vilkikų sutartis. Ji turėjo prie įmonės UAB “V”, „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimus, kiek buvo pinigų sąskaitoje, tiek dengdavo įmonės įsiskolinimus darbuotojams, VMI, Sodrai. Ne vieną kartą prašė tiek L., tiek G., kad jie tvarkingai pateiktų visus reikalingus dokumentus, bet tai labai jiems nepatikdavo. Bendraujant su G. M. ir su L. Ž., suprato, kad Greta yra šių įmonių tik statytinė, viskam vadovavo L.. Ji ne vieną kartą G. perspėjo, kad yra negerai, bet ji tikrai nesuprato ir nesuvokė savo, kaip direktorės atsakomybės. Ji jai sakė ir aiškino, kad už įmonės pinigų išgryninimą ir panaudojimą ji bus atsakinga. Ji atsakydavo, kad visais pinigais disponuoja L., kad viską jam pasakys ir viską sutvarkys. L. Ž. jai yra sakęs, kad jis grynaisiais pinigais yra mokėjęs darbuotojams darbo užmokesčius, bet iš jų jokių patvirtinančių dokumentų neėmė. Jai teko bendrauti su E. J., tai gali pasakyti, kad jis į veiklą nesikišo, tik L. Ž. nurodymu vykdavo pažiūrėti, kaip pakrauna krovinį ir pan.. Kaip suprato E. J. turėjo būti vadybininkas, kartu važinėjo su L., bet į veiklą nesikišo. E. J. yra minėjęs, kad tėvams yra tekę nemažai dengti L. skolų. Gali pasakyti, kad tvarkant tiek UAB “K” įmonės apskaitą, tiek UAB „V“ apskaitą, įmonės pasirašinėjo tokias sutartis, kurios finansiškai buvo nenaudingos, net nuo tos mažos sumos sutartyje buvo nurodyta, kad jeigu apmokės iki 5 dienų, bus suteikta 5 procentų nuolaida. Gali paaiškinti, kad kai sutiko tvarkyti UAB “V” apskaitą, ji realios situacijos iki galo dėl UAB “K” dar nežinojo, nes buvo praėjęs mažas laiko tarpas, t. y. UAB „K“ įsidarbino nuo 2018-04-10, o UAB “V” nuo 2018-06-15, o įmonių įsiskolinimai paaiškėjo liepos pradžioje, tiksliai negali pasakyti. Pagal darbo sutartį jai buvo numatytas 660 Eur darbo užmokestis, vėliau buvo padidintas iki 1 055 Eur, pinigai buvo mokami į banko sąskaitą. UAB “V” jokio atlyginimo nemokėjo, šiai dienai skola apie 3 400 Eur. 2018-08-10, L. Ž. prašymu įmonei „V“ paskolino 1 000 Eur, nes reikėjo sumokėti už keltus, šiuos pinigus vėliau jis jai grąžino. Dar vėliau, tiksliai laiko nepamena buvo paskolinusi 100 Eur sumokėti keliams, bet šių pinigų nespėjo grąžinti, nes rugsėjo mėnesį buvo patalpintas į laisvės atėmimo atlikimo įstaigą. Kai L. „pasodino“, buvo atvažiavusi G., kuri norėjo toliau tęsti veiklą, bet niekas su ja nekalbėjo. Ką ji turėjo iš buhalterinių dokumentų, tą ji perdavė G. M..

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-02, liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausta L. K. parodė, kad su UAB “V” Swedbank, AB banko G. M. vardu išduota Verslo debeto kortele Nr. 535550******9315, kuri susieta su sąskaita (duomenys neskelbtini), naudojosi ir pinigus išgrynino L. Ž., todėl visi atlikti pinigų išgryninimai su šia kortele buvo apskaityti L. Ž. avanso apyskaitoje. Apie tai, kad šia kortele naudojasi L. Ž. ją informavo G. M., bei pats patvirtino L. Ž.. Remiantis jos vesta UAB “V” buhalterine apskaita, t. y. pateiktais apskaitos dokumentais: didžiąja knyga ir L. Ž. avanso apyskaita, L. Ž. iš viso disponavo 61 255,18 Eur lėšomis, išleido 36 131,09 Eur, likutis pabaigai 25 124,09 Eur. Kadangi L. Ž. naudojosi G. M. vardu išduota „Swedbank“ banko Verslo debeto kortele Nr. 535550******9315, tai su ja atlikti pinigų išgryninimai buvo apskaityti L. Ž. avanso apyskaitoje, todėl UAB “V” didžiojoje knygoje ir G. M. avanso apyskaitoje nurodyta, kad G. M. gauta suma yra 18 434 Eur, išleista 12 166,89 Eur, likutis pabaigai 6 267,11 Eur. Visos sumos suvestos pagal pateiktus dokumentus. G. M. išmokėtas atlyginimas/avansas buvo 1 696,70 Eur, neišmokėtas atlyginimas liko 654,05 Eur. Gali pasakyti, kad išvadoje UAB “V” dėl ūkinio - finansinio veiklos tyrimo išvadoje lėšų judėjimo skirtumai atsirado, nes specialistė neįvertino gautų sumų paskirties, t. y. nebuvo išdiferencijuoti atlyginimai. Dėl specialisto išvados 18 lentelėje, 42 psl., dėl 94,20 Eur (Lenkijoje nuimti) neįtraukimo į L. Ž. avanso apyskaitą, bei į didžiąją knygą, gali paaiškinti, kad ši suma įtraukta į avansinius apmokėjimus tiekėjams, kadangi taip jai nurodė L. Ž., kad šis mokėjimas buvo atliktas už paslaugas, jai joks dokumentas pateiktas nebuvo, ar vėliau buvo pateiktas ji nežino. Dėl specialisto išvados 18 lentelėje, 45 psl., nesuvestų 500 Eur, 46 psl., 160 Eur, 1 000 Eur ir 1 000 Eur, kurie nuimti iš „Luminor“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), dėl šių sumų nesuvedimo į L. Ž. avanso apyskaitą ir didžiąją knygą, kiek atsimena jai nuo 2018-09-01 nebuvo pateikti šios banko sąskaitos išrašai, nes iki to laiko šioje sąskaitoje įvykusios finansinės operacijos suvestos į UAB “V” apskaitą.

Po jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, L. K. patvirtino, kad šie jos parodymai yra teisingi. Patikslino, kad dėl 1 000 Eur, tai čia kai padarė jo neatsiklaususi pavedimą „Sodrai“ ir L. Ž. ją aprėkė, jog negali išleisti vairuotojo į reisą, nes nėra pinigų, tai už tai ji jam paskolino tą 1000 Eur. VMI jų netikrino, nes jie buvo tik pradėję veiklą. FNTT kai tikrino tai viską vertė ant jos (L. K.), nes nesuprato, kodėl G. M. pinigus perkėlė ant L. Ž., vėliau viską paaiškino. Kaip minėjo, taip buvo dėl jų pasikeitimo mokėjimo kortelėmis, nes G. M. kortele L. Ž. išiminėjo pinigus ir jis pats jai (L. K.) tai patvirtino, tada ji pinigus perkėlė ant L. Ž.. Taip pat buvo nesuvestų bankų, bet prisijungimų neturėjo ir negalėjo jų suvesti. Jie turėjo prisijungimą prie bankų. Kortelės buvo įmonės, bet vardas nurodytas direktorės. Dėl pinigų perkėlimo ant L. Ž. nuo G. M., tai jie turėjo pasirašyti raštą, kad jis naudojosi jos kortele, nes jis prisipažino jai žodžiu. Ar jie susirašė raštą nežino. Visus tos kortelės pinigus išimtus, kuri buvo G. M. vardu, bet naudojosi ja L. Ž., perkėlė ant jo, nes jis pats patvirtino, kad jis pats išiminėjo pinigus. B. gal ir dirbo, bet apie avariją nežino. Buvo nurodžiusi G. M. ir L. Ž., jog jie nenuiminėtų nuo sąskaitos pinigų, klausė jų, kur sąskaitos. Įmonės kortelę jie galėjo turėti prie savęs ir jie ją ir turėjo, buhalterijoje jos nepalikdavo. Įprastai direktorius visada su savimi turi įmonės kortelę. „K“ ir “V” buhalterijos buvo panašiai tvarkomos, bet iš pradžių buvo sunku pastebėti. Buvo paskaičiavusi, jog veikla nuostolinga ir jiems sakė, automobiliai buvo seni ir jie gesdavo. Prašymą atleisti iš darbo pateikė G. M. ir ji ją atleido. Išeidama iš darbo apskaitos dokumentus atidavė G. M.. Kokiomis tiksliai lėšomis disponavo L. Ž. nepamena. Kokių dokumentų neturėjo, tas ir nesuvesta. Apie „Luminor“ sąskaitą nežinojo. Prisijungimą turėjo tik prie „Swedbank“. Apie kitą banką iš viso nežinojo, kad jie (L. ir G.) turi, mano, kad jie atsidarė kitą sąskaitą, jog ji nematytų, nes bardavo juos už nuiminėjamus įmonės pinigus. Su D. J. nedirbo, tik telefonu bendravo, nes jai dokumentų trūko. Apie apskaitą su ja nebendravo.

Iš liudytojos D. J. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta D. J. parodė, kad L. Ž. pažinojo, jis prašė tvarkyti buhalterinę apskaitą. Ji turi buhalterinės apskaitos įmonę ir jis (L. Ž.) kreipėsi dėl UAB “K” apskaitos. Jos įmonė yra Alytuje, ji veikia iki šiol. L. Ž. į jos įmonę kreipėsi 2017 m. gruodį, sakė, jog vykdys veiklą susijusią su krovinių pervežimu. Jis turėjo įmonę „K“. Iš pradžių ji manė, jog jis vadovas, bet jos darbo meru minėtoje įmonėje buvo dar du vadovai, jie keitėsi. Mano, kad iš tikrųjų jis ir buvo vadovas, nes dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo įprastai kreipiasi vadovas. Kaip jis (L. Ž.) prisistatė nepamena. UAB “K” kur buvo registruota nepamena, direktorė buvo Stasė, o paskui O., o pavardžių nepamena. Buvo sudaryta sutartis dėl apskaitos teikimo. Kas buvo pateikiama, viskas buvo įtraukta į apskaitą. Dokumentus L. Ž. atnešdavo pats ir siųsdavo el. paštu. UAB “K” veikla buvo transporto paslaugos. Šioje įmonėje ji (D. J.) dirbo labai trumpai, nes jai nemokėjo pinigų ir ji nutraukė sutartį. Dėl UAB “K” apskaitos, tai ten buvo pati pradžia, tai viskas atrodė normaliai, bet užkliuvo, kad nėra atsiskaitoma su kreditoriais, buvo prašoma ir suderinimų. Ji rašydavo direktorei dėl to. Su L. Ž. mažai bendravo, nes dėl įmonės veiklos daugiausiai bendravo su direktorėmis. O. pasakė, jog išeina iš darbo. Su S.tik telefonu bendravo, o O. buvo ir atvykusi, bet viena. Kai nutraukė darbą su UAB “K”, buvo likę pas ją dokumentai iki kol dalį skolos sumokėjo. Kada atsiskaitė, tada ir dokumentus atidavė, tai galėjo būti 2018 m. rugpjūčio 9 d., o sutartis buvo nutraukta kovą arba vasarį. Iki šiol likęs yra dar jai įskolinimas. G. M. atvyko pasiimti UAB “K” dokumentų, prisistatė vadove. UAB “V” ji (D. J.) nedirbo, jai ši įmonė nėra žinoma. UAB “K” buvo tik pati veiklos pradžia. Nesimatė, jog apskaita tvarkoma nesilaikant taisyklių. Dėl priėjimo prie banko sąskaitos, tai buvo padaryti įgaliojimai, tačiau ji tuo nesinaudojo. Ar banko sąskaitoje buvo pinigų nepamena, bet įplaukų turėjo būti, nes buvo atliktų paslaugų. Su ja atsiskaitė grynaisiais, kai atnešė dalį pinigų, juos atnešė vadovė G. M.. Apskaitos planas tuo metu dar nebuvo paruoštas, tokius darbus ji galėjo padaryti tik tada, jeigu yra prašoma, bet tuo metu to nebuvo prašoma. Apskaitos dokumentus perdavė viename segtuve visus ir buvo pasirašytas perdavimo - priėmimo aktas. Buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė naujai direktorei G. M.. Dokumentai jai (D. J.) nebuvo pateikiami tvarkingai, nebuvo nei surišti, nei apskaityti. Kai kažko trūkdavo prašydavo, bet ne visada pateikdavo, prašydavo pateikti el. paštu dokumentus, o kas jai atsakinėdavo į jos siųstis el. laiškus nežino. Ne visada atsakinėjo noriai. Per jos darbo laiką nebuvo galima susekti įsipareigojimų, nes tai buvo tik 3-4 mėn. L. Ž. nesakė, kad iš sąskaitų pats nuims pinigus. Nepamena ar buvo kasos pajamų orderių. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Kodėl buvo apklausta spec. liudytoja nežino. Iš pradžių įmonės veikla buvo tvarkinga, bet kai jai nebuvo mokama, nenorėjo dirbti ir norėjo kuo greičiau perduoti viską. Patikslino, kad įmonėje buvo pajamos, klausė, kodėl jai nemoka atlyginimo, bet sakydavo, kad sumokės. Žadėjo sumokėti, kodėl nesumoka neaiškino. Šiai dienai dar yra skola apie 500 Eur.

Siekiant patikrinti liudytojos D. J. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 84-87).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-07, liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausta D. J. parodė, kad ji dirbo UAB „J“ direktorės pareigose, įmonės veikla tvarkyti kitų įmonių buhalterinę apskaitą. Įmonės buveinės adresas (duomenys neskelbtini). 2017-12-05, tarp UAB „J“ ir UAB “K” buvo pasirašyta sutartis Nr. 17.12.-29 dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. 2018-03-05, pasirašytinai supažindino UAB “K” direktorę O. K. su pranešimu dėl sutarties nutraukimo 2018 m. kovo 31 d. Taip pat buvo nurodyta, kad visi dokumentai pateikti ik 2018 m. kovo 18 d., bus sutvarkyti, surišti ir perduoti su perdavimo aktu. Taip pat prašė pateikti dokumentus už vasario mėnesį iki 2018-03-18. UAB “K” apskaitą ji tvarkė iki 2018 m. vasario mėnesio pabaigos, kadangi apskaita uždaroma iki sekančio mėnesio 20 d.. Už apskaitos tvarkymą paskutinė sąskaita Nr. JD18032 buvo išrašyta 2018-03-09, už vasario mėnesį. Kad ji UAB “K” buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2018 m. vasario pabaigos, patvirtina jos 2018-03-05 pranešimas, su kuriuo pasirašytinai susipažino UAB “K” direktorė O. K.. Nuo 2018 m. kovo mėnesio, jai jokių UAB “K” apskaitos dokumentų niekas neteikė. Jai vedant UAB “K” buhalterinę apskaitą nebuvo patvirtintas UAB “K” buhalterinių sąskaitų planas ir apskaitos politika. Ji buvo surašiusi UAB “K” didžiąją knygą, kurioje išvardintos sąskaitos pagal dokumentus. Taip pat buvo surašyta Darbinė atskaitomybės lentelė, kurioje atspindi įmonės buhalterinių sąskaitų pradžios likutis, apyvarta ir pabaigos likutis. Pagal jos išvardintus dokumentus už laikotarpį nuo 2017-12-05 iki 2018-02-28 galima nustatyti UAB “K” turtą, įsipareigojimus bendrovei, tiekėjams, darbuotojams. Kadangi jai niekas jokių kasos pajamų orderių nepateikinėjo, o L. Ž. jai nurodė, kad jis pats iš atsiskaitomųjų sąskaitų nuima pinigus, todėl rašė jo avansinėje apyskaitoje. Tyrimui buvo pateikti avansinės apyskaitos pagal darbuotojus. Į klausimą: Ką galite paaiškinti dėl parodytų UAB “K” prašymų, specialistės išvados priedas Nr. 8, 2017-12-30 kad 1300 Eur pervesti A. S., 2017-12-29 130 Eur pervesti A. L., 2017-12-28 200 Eur pervesti A. S., 2017-12-28 50 Eur pervesti D. J., 2017-12-07R. B. (suma nenurodyta), 2017-12-06 K. Ž. (suma nenurodyta), 2017-11-26 A. M. (suma nenurodyta), 2018-01-09 dėl atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio, kodėl nepasirašyti? Kodėl jie buvo surašomi? Atsakė, kad dažniausiai su UAB “K” buvo bendraujama el. paštu, tai šiuos prašymus jai atsiuntė el. paštu. Kodėl buvo daromi pavedimai į kitų asmenų sąskaitas pasakyti negali, reikėtų klausti vadovo tik ji buvo nurodžiusi, kad pinigų pavedimai turi atspindėti apskaitoje, todėl jai buvo pateikti išvardinti prašymai. Dėl 2017-12-28 jai pervestų 50 Eur, tai ji L. Ž. davė grynaisiais, po to pagal prašymą jis jai grąžino. Tuo metu galėjo būti, kad dar nebuvo išduotos bendrovės banko kortelės. Į klausimą: Ką galite paaiškinti dėl parodytų UAB “K” įsakymų, specialistės išvados priedas Nr. 23, 2018-02-05 Nr. B-1801 ir 2018-02-05 Nr. B-1803? Dėl 2018-02-05 Nr. B-1805 įsakymo, specialistės išvados priedas Nr. 28? Atsakė, kad parodo, jog apie įsakymų reikalingumą galėjo kalbėti su direktore O. K., kodėl jie nepasirašyti negali atsakyti, praėjęs ilgas laiko tarpas. Po 2018-03-05 pranešimo dėl sutarties nutraukimo dėl UAB “K” buhalterinės apskaitos vedimo su ją niekas susisiekęs dėl dokumentų perdavimo nebuvo, vėliau susisiekė nauja buhalterė kuriai siuntė reikalingus duomenis, o dokumentus perdavė tik 2018-08-09 G. M.. Anksčiau dėl dokumentų perdavimo niekas į ją nesikreipė. Dėl apskaitos vedimo ir sutarties pasirašymo bendravo su L. Ž.. Iš pradžių suprato, kad jis yra įmonės direktorius, bet pasirašant buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, pamatė, kad įmonės direktorius yra Stasė (K.) U., su kuria jai neteko bendrauti. Visus UAB “K” buhalterinius dokumentus pateikdavo L. Ž., arba buvo gaunami el. paštu iš įmonės pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Įmonės veikla buvo transporto paslaugos. Kur buvo įmonės buveinė ji nežino, jai neteko ten lankytis. Vėliau įmonės direktorius buvo O. K.. Jai teko su ja bendrauti darbo reikalais, t. y. ji jai pateikinėjo įmonės buhalterinius dokumentus. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, nes praėjęs ilgas laiko tarpas, ar darė vadovo nurodymu banko pavedimus, bei ar turėjo UAB “K” banko elektroninės bankininkystės prisijungimus. Ji nurodo, kad pagal jos vestus ir pateiktus apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2017- 12-05 iki 2018-02-28 galima nustatyti UAB “K” veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Ji surašė ir tyrimui pateikė tokius UAB “K” apskaitos dokumentus: Didžiąją knygą nuo 2017-11-29 iki 2018-02-28, kurioje surašyta visa informacija pagal buhalterines sąskaitas, išdėstyta smulkiai pagal dokumentus, avansines apyskaitas pagal atskaitingus asmenis, darbinę atskaitomybės lentelę, kurioje atspindi įmonės buhalterinių sąskaitų pradžios likutis, apyvarta ir pabaigos likutis, ji supranta, kad tai ir yra buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai, tik pavadinta darbinė atskaitomybės lentelė.

Po jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, D. J. patvirtino, kad šie jos parodymai yra teisingi.

Iš liudytojo D. T. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas D. T. parodė, kad kaltinamojo L. Ž. nepažįsta. Jis buvo UAB „V“ nemokumo administratoriumi. Su L. Ž. bendrauti neteko. Su UAB “V” dokumentais teko susipažinti ikiteisminio tyrimo metu, kai dokumentai buvo paimti iš buvusios direktorės G., tai buvo taikos sutartys, kažkiek apskaitos dokumentų. Jis (D. T.) buvo civilinio ieškovo atstovas šioje byloje, bet reikalavimas buvo perleistas kreditorių nustatyta tvarka. Reikalavimas buvo perleistas 2022 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimo metu, buvo nutarta organizuoti viešas varžytines, ko pasekoje 2022 m. spalio 26 d. pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis su A. G., jam perleista reikalavimo teisė. Bankroto procedūra buvo užsitęsusi ilgą laiką, todėl buvo priimtas nutarimas nevilkinti bankroto procedūros. UAB “K” jis neadministruoja. UAB “V” jau yra išregistruota iš juridinių asmenų registro pagal 2022 m. gruodžio 8 d., Kauno apygardos teismo sprendimą Nr. eb2-116-587/2022. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo centras“, o jis buvo įgaliotas asmuo. Teko susipažinti su UAB “V” dokumentais, bet tik su tais, kurie jam buvo perduoti iš ikiteisminio tyrimo, o su kitais dokumentais susipažinti neturėjo galimybės, nes buvusi vadovė jam jų neperdavė. Prokurorui leidus ikiteisminio tyrimo metu susipažino su dokumentais, pasidarius sutarčių aprašymą, bet iš ten naudingos informacijos nenustatyta, kuria galėtų vadovautis teikiant ieškinius dėl žalos ir t. t., nes buvo veiklos sutartys. Pinigų judėjimas įmonės sąskaitoje jam buvo žinomas. Dėl pinigų panaudojimo, tai buvo sudėtinga nustatyti neturint visų pirminės apskaitos dokumentų, nes dalis dokumentų buvo, dalis ne. Šiuo metu apie mokėjimus tiksliau nurodyti negali, nes nepamenu. Dėl grynųjų pinigų išėmimo iš UAB „V“ banko sąskaitos, tai šiuo metu nepamena visų operacijų. Sandoriai teismine tvarka nebuvo ginčyti, nes administratorius nenustatė sandorių pažeidimų iš tų dokumentų su kuriais buvo leista susipažinti ikiteisminio tyrimo metu. Jo prašymu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, buvo pateiktas civilinis ieškinys šioje byloje. Ikiteisminis tyrimas ne jo iniciatyva buvo pradėtas. Su G. M. bendravo telefonu, žino, kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, koks buvo civilinis ieškinys ji tą sumą padengė. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

Siekiant patikrinti liudytojo D. T. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 153-155).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-07, liudytoju apklaustas D. T. parodė, kad BUAB “V” nemokumo administratoriumi yra paskirtas UAB „Verslo valdymo centras“, kurio direktoriumi yra jis - D. T.. UAB “V” bankroto byla iškelta 2019-02-27 Kauno apygardos teismo nutartimi. Pagal 2019-05-14 Kauno apygardos teismo nutartį šiai 99 792,91 Eur sumai yra patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: E. B. - 4 463,70 Eur (darbuotojas); A. T. – 5 472,85 Eur (darbuotojas); M. A. - 1 075,10 Eur (darbuotojas); D. S. - 1 032,59 Eur (darbuotojas); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius - 9 116,58 Eur; UAB „AS 24 Lietuva“ - 6 756,63 Eur; Lašų ŽŪB - 8 863,99 Eur; UAB „A“ - 2 002,67 Eur; UAB „K“ - 7 105,54 Eur; UAB „O“ - 32 943 Eur; UAB „Tikvd“ - 889,50 Eur; A. B. – 3 200 Eur; UAB „D“ – 7 306 Eur; HBDP A/S - 6 653,15 Eur; UAB „B.“ - 2 911,34 Eur. Kadangi jokie UAB “V” dokumentai perduoti nebuvo, tai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas nebuvo patikrinti bendrovės sandoriai už 36 mėnesius. Bendrovės statusas šiai dienai yra bankrutavusi. Kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad dėl bendrovės darbuotojų BUAB “V” patyrė 69 964,19 Eur turtinę žalą, t. y. L. Ž. įtariamas tuo, kad pasisavino didelės vertės svetimą - UAB “V” priklausantį turtą, pinigines lėšas 60 742,24 Eur, G. M. įtariama tuo, kad pasisavino svetimą - UAB “V” priklausantį turtą, pinigines lėšas 9 221,95 Eur. Prašome atlikti ikiteisminį tyrimą dėl G. M. ir L. Ž. padarytų nusikalstamų veikų. Patikslintą civilinį ieškinį pateiksime el. paštu.

Po D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, jis patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi ir jis juos palaiko. Patikslino, kad civilinio ieškinio sumos buvo sumažintos patikslinus tyrėjams informaciją, nes G. M. suma sumažėjo ir L. Ž. sumažėjo, tai sumai ir buvo pateiktas ieškinys. Iš G. M. jis baė išsireikalauti “V” dokumentus. Ji pateikė jam paaiškinimus, kad visus turėtus dokumentus perdavė ikiteisminiam tyrimui, o kitų dokumentų neturi ir pateikti negali. Žalingų sandorių nebuvo nustatyta ir jis nesikreipė dėl jų nuginčijimo. Dėl galimo “V” turto pasisavinimo jam aplinkybės nebuvo paaiškėjusios. Vadovė minėjo, kad informacijos pateikti negali, nes nebuvo faktinė vadovė, nes veiklą organizavo L. Ž., o ji buvo įdarbinta tik kaip vadovė, bet jokios veiklos neorganizavo. El. paštu su G. M. bendravo, pagal jos žodžius “V” veiklą organizavo L. Ž., o ji buvo tik paskirta, nes pats L. Ž. negalėjo būti vadovu. Ji lyg ir nesakė kas disponavo įmonės lėšomis arba to jis nepamena. Ar ji turėjo prieigą prie sąskaitų šiuo metu nepamena. Žino, kad trūko dokumentų, nes iš turimų dokumentų matėsi, jog trūksta nemažai dokumentų.

Iš liudytojo E. J. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. J. parodė, kad jis pažįsta L. Ž., nes su juo susipažino Alytaus pusiaukelės namuose. Apie L. Ž. įmones jam žinoma, nes dirbo pas jį vadybininku UAB “V”. Vėliau ši įmonė užsidarė ir į kitą perkėlė, o kita įmonė buvo „K“, tai galėjo būti 2018 metais. Kada atvyko į Alytaus pusiaukelės namus, ta įmonė jau buvo įsteigta. “V” vadovo kažkokia direktorė, bet jos jis nėra matęs, o L. Ž. reguliuodavo reisus. Veiklos pobūdis buvo krovinių vežiojimas. Buvo su juo sudaryta darbo sutartis, ją atspausdino L. Ž., bet pasirašė direktorė. Jo funkcijos buvo ieškoti vairuotojų. Alytaus pusiaukelės namuose ryte atsikeli, išeini į darbą ir vakare pareini, ten viskas kitaip. Ieškojo vairuotojų, kad juos įdarbinti, o darbo sutartis su jais kas sudarydavo nepamena, bet būdavo L. Ž. ir direktorė, o antroje įmonėje buvo G. M.. “V” dirbo trumpai. Daugiau jis dirbo įmonėje „K“. G. M. pažįsta, jos ir L. Ž. santykiai buvo darbiniai, meilės reikalų nebuvo. Piniginių klausimų su vairuotojais nesprendė, jokių grynųjų pinigų pas jį nebuvo, neturėjo įmonės kortelės, nes viską jis (L. Ž.) pats tvarkydavo. Kada jis (E. J.) surasdavo darbuotojus – vairuotojus, tai sutvarkydavo kodą. Pinigų iš G. M. ir L. Ž. negaudavo. L. Ž. pretenzijų neturi, niekas jam (E. J.) algos nemokėjo, bet pavaišindavo jį. Nebuvo ir visada trūko pinigų.

Siekiant patikrinti liudytojo E. J. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 61-64).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-19, liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad 2018 metais atvyko į „Pakelės namus“, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įsikūrė viename iš kambarių, kambarys buvo keturvietis, o kartu su juo gyveno ir L. Ž.. Pamatė, kad L. Ž. turi kažkokį tai savo verslą, pradėjo domėtis, klausinėti, kokiu tiksliai darbu jis užsiima. Tuomet L. Ž. paaiškino, kad tai logistikos įmonė, kurioje jis faktiškai yra įmonės direktorius, tačiau to negalėjo rodyti, todėl kiek žino į direktoriaus pareigas pasamdydavo kitus žmones. Žino, kad įmonės UAB “K” vadovas buvo L. Ž., kadangi visus su įmone susijusius reikalus tvarkė pats, taip pat nurodinėjo, kuriuos darbus būtina atlikti. Tik būnant pusiaukelės namuose L. Ž. negalėjo eiti direktoriaus pareigų. Iš buvusių įmonės vadovų pamena dvi merginas, t. y. O., tačiau pavardės tiksliai neatsimena, jei gerai pamena turėjo 3 vaikus, o po jos buvo kita įmonės vadovė - G. M.. Kadangi „Pakelės namuose“ atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o norint ten būti, turėjo susirasti nuolatinį darbą, todėl L.. ir pasiūlė jam įsidarbinti į jo paties įmonę ir užimti vadybininko pareigas. Visos darbo sąlygos buvo aptartos su pačiu L, tačiau už darbą jokių pinigų negaudavo, vienintelis atlygis būdavo tik toks, kad L. visuomet nupirkdavo maisto. Pamena, kad darbo sutartis buvo sudaryta 2018 metų balandžio mėnesį, tikslios dienos negali pasakyti. Taip pat pamena, kad prie darbo sutarties buvo parašyti ir pareiginiai nuostatai, tačiau kas tiksliai buvo nurodyta negali pasakyti. UAB „K“, kaip ir ankščiau minėjo, buvo logistikos įmonė, pervežimai buvo vykdomi tik į užsienio šalis, dažniausiai į Skandinavijos šalis. Su kuriomis įmonėmis buvo sudarytos sutartys tikrai nepamena, kadangi praėjo nemažai laiko. Kiek jam yra žinoma L. įmonė neturėjo nei vieno savo vilkiko, bent jau du vilkikai buvo nuomojami, jei gerai pamena, iš didelės (duomenys neskelbtini) įmonės „M“. Pats UAB „K“ įmonės ofisas, kiek pamena, buvo Alytaus miesto centre, jei gerai pamena (duomenys neskelbtini)gatvėje, apačioje yra veikiantis „Swedbank“ filialas. Kaip ir ankščiau apklausoje minėjo, įmonėje ėjo vadybininko pareigas, t. y. kadangi, turėjo Baltarusijoje pažinčių, todėl jo darbas buvo ieškoti tolimųjų reisų vairuotojų ir jokių sutarčių nepasirašinėjo. Visus su darbu susijusius nurodymus davė pats L., kadangi jis kontroliavo ir koordinavo įmonės darbą. Pradėjus darbą įmonėje turėjo tik savo telefoną, kurį jau nurodė pildant asmens duomenis, jį turi ilgiau nei tris metus. Dirbant įmonėje neturėjo išduotos kuro kortelės, tai apie tai negali nieko pasakyti. Dėl atlyginimo už atliktą darbą aukščiau apklausoje jau buvo nurodęs, kad jokio atlyginimo, grynųjų pinigų ar pavedimų negaudavo. Apie atlyginimą „vokeliuose“ gali pasakyti, tik tiek, kad ne tik pats nėra gavęs, bet ir tai darant L. nebuvo pastebėjęs. Pamena, kad kartais važiuojant į namus L. duodavo po 50 eurų, tačiau tai nesiskaitydavo kaip atlyginimas, labiau pinigai grįžimui namo. Dėl įmonės apskaitos tvarkymo nieko negali pasakyti, kadangi tik buvo girdėjęs kuomet pats L. kalbėdavo telefonu. Iš tyrėjo išvardintų UAB „K“ galimai dirbusių asmenų žino tik - A. S., kadangi ji buvo L. sugyventinė. Pamena, kuomet įmonės vadove tapo G. M. ji viską atidavė pačiam L., kuris pats iš įmonės sąskaitos ir išgrynindavo pinigus už kuriuos pirkdavo kelto bilietus, pildavo kurą, mokėdavo vairuotojams atlyginimus. Kiek pamena, kad antstoliai užblokavo UAB „K“ banko sąskaitą, todėl L. atidarė kitą įmonę, kurios pavadinimas buvo UAB “V” ir toliau įmonės vadovė buvo G. M.. Jei gerai pamena, kad visus buvusios įmonės darbuotojus perkėlė į naujai atsidariusią įmonę su kitu ankščiau minėtu pavadinimu. Visa valdymo sistema buvo kaip ir ankščiau, niekas nepasikeitė. Pamena, kad sudarė naują darbo sutartį, kas pasirašė kaip darbdavys negali pasakyti. Naujos įmonės ofisas buvo ten pat, kur ir prieš tai. Visas darbas vyko kaip ir seniau, apie tai jau pasakojo aukščiau apklausoje. Dėl UAB “V” apskaitos tvarkymo gali pasakyti tiek, kad ta įmonė, kuri tvarkė apskaitą, buvo įsikūrusi Alytaus miesto centre, netoliese senųjų kapinių. Joje buvo samdoma buhalterė, tačiau vardo nepamena, bet atpažinti pamatęs galėtų. Apie UAB „K“ įmonėje dirbusius darbuotojus gali pasakyti tiek, kad nei vieno neprisimena pagal vardą, pavardę, galėtų nebent atpažinti pamačius. Žino, kad „Pakelės namuose“ buvo vyriškis vardu E., tačiau gyveno kitame kambaryje ir jis kartu su jais nedirbo. Dėl UAB “V” antspaudo ir banko mokėjimo kortelių nauju vardu atsidariusioje įmonėje visa tvarka buvo kaip ir seniau. Pamena, kad 2018-09-29, kuomet L. Ž. perkėlė į Alytaus pataisos namus, surinko visus daiktus, telefonus, plančetes, rūbus, taip pat daiktus iš ofiso. Dėl pačių įmonės antspaudų ir mokėjimo kortelių gali pasakyti, kad lyg ir jie pasiliko pas įmonės vadovę G. M. arba galėjo būti sudėti L. tėvo automobilyje (). Automobilį su visais daiktas pats nuvairavo iki tuometinės L. sugyventinės A. S., kuri gyveno (duomenys neskelbtini), netoliese naujos bažnyčios, lyg ir pieniniame rajone. Pamena, kad jos pačios nebuvo namuose, todėl raktus prašė paduoti kaimynei. Po to karto jokių reikalų su pačia A. neturėjo. Su pačiu L. nebendrauja nuo tada, kada jį perkėlė į Alytaus pataisos namus, taip pat jis jam yra skolingas pinigų, todėl nebenori į tai veltis. Daugiau neturėjo ką papildyti

Po E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, jis patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi ir jis juos palaiko. Patikslino, kad L. Ž. liko skolingas, nes jam paskolino pinigų, bet jis jų negrąžino. Jam tuos pinigus skolino asmeniškai. Skolino apie 1 500 eurų. Šiuos pinigus turėjo iš senų santaupų.

Iš liudytojo G. M. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta G. M. parodė, kad L. Ž. buvo jos darbdavys ir juos siejo tik darbo santykiai. Darbo vietą jai pasiūlė L. Ž. draugas E. per savo pusbrolį, nes su juo ji buvo pažįstama. Ją priėmė dirbti, jis viskuo patikėjo. Įdarbinimas vyko A., perėmė UAB “K”, o po to pasakė, kad yra dar viena įmonė UAB “V”. Jos priėmimo dokumentus ji pasirašė K., K. gatvėje. Veikla buvo vykdoma A., ten buvo buhalterė L. K., ji tvarkė visą buhalteriją, o viskam vadovavo L. Ž.. Veikla buvo krovinių pervežimas, kroviniai važiavo į Norvegiją, Suomiją, Švediją, po kurio laiko dar buvo važinėjama į Belgiją, Olandiją, Prancūziją. Galiausiai kitos įmonės pradėjo sakyti, kad joms yra nesumokama, nemokama už keltus. Ji (G. M.) suprato, kad kažkas yra negerai, nes gavo labai daug skambučių. Pati vežė vairuotoją į Olandiją su savo automobiliu, kad jis grįžtų su vilkiku į Lietuvą. Vilkikus įmonės atėmė ir viskas. Nebuvo iš ko mokėti skolas, tada ėjo pas sesę klausti patarimo. Jai patarė kreiptis pas advokatus. Taip viskas ir pasibaigė. Pirma įmonė, kurioje ji (G. M.) pradėjo dirbti buvo UAB “K”, o vėliau atsidarė UAB “V”. Tai buvo gal po kokių 2 dviejų savaičių. Jos išsilavinimas yra aukštasis universitetinis biomedicinos srities, buvo priimta į direktorės pareigas, nors neturėjo patirties įmonių valdyme. Su L. Ž. susipažino per L. M. ir E. J.. Iš karto jai buvo pasiūlytos direktorės pareigos, nes buvo sakoma, kad jai nieko daryti nereikės, kad viskam vadovaus L. Ž.. Tai jai sakė E. J. ir pats L. Ž.. L. Ž. jai aiškaus atsakymo taip ir nepateikė, kodėl jis pats negali būti direktoriumi, jis tik sakė jog dirbs vadybininku. Tuo metu ji nežinojo, kur buvo E. J. ir L. Ž. ir ką jie veikė. Tik vėliau ji sužinojo, kad jie yra Pusiaukelės namuose ir kad jie yra nuteisti. Ji ieškojo darbo, nes buvęs darbas netiko dėl pamainų, o kada jai pasiūlė dirbti minėtose įmonėse, ji sutiko. Nieko blogo nepagalvojo, jog jai yra siūlomas direktorės darbas, o nieko dirbti nereikės. Tuo metu negalvojo ką daro. Ji buvau UAB “K” akcininke, buvo pasirašyti visi reikiami dokumentai, buvo sudaryta darbo sutartis. UAB “K” ji perėmė Alytuje iš O. K., nes ji buvo šios įmonės direktorė. Su ja ji ir pasirašė įmonės priėmimo – perdavimo dokumentus. Žino, kad O. K. išėjo iš darbo UAB “K”, todėl reikėjo naujo direktoriaus ir ji sutiko ja būti. Su L. Ž. susitiko tada, kai ji (G. M.) jau buvo direktore, gal po kokių 2-3 savaičių. Prieš pardėdama dirbti ji (G. M.) nesidomėjo kokia yra įmonės finansinė padėtis. Pamena, kad buvo perduota kasa, o kiek joje buvo pinigų nepamena. Neturėjo supratimo, kaip tvarkyti apskaitą. UAB “K” sąskaitos prisijungimo kodų neturėjo. Įmonės pinigais disponavo L. Ž., nes pas jį buvo banko kortelės ir prisijungimų kodai. Pas L. Ž. ir buhalterė prašė prisijungimų kodų. UAB “K” ji (G. M.) dirbo iki galo, kol prasidėjo bankrotai, nes pas ją ir akcijų buvo šios įmonės. Jai darbo užmokestis nebuvo mokamas, tik dokumentuose jis figūravo, bet pinigų jai nemokėjo. Sutartis su įmonėmis sudarinėjo L. Ž., tačiau pačiose sutartyje pasirašydavo ji. UAB „K“ apskaitą tvarkė moteris, kurios vardo nepamena. Ta buhalterė perdavė jai ne visus dokumentu, nes L. Ž. buvo jai skolingas. Iš pradžių ji (G. M.) nesidomėjo ar yra atsiskaitoma su kreditoriais, nes nesuprato, kas tai yra, tik vėliau buhalterė L. K. pradėjo jai viską sakyti. Laikui bėgant pradėjo aiškėti, kad pinigai yra išgryninami, už paslaugas nėra apmokėta. L. Ž. sakydavo, kad už tuos pinigus mokamos algos, už krovinius, kurui, remontui. Jis rasdavo pasiteisinimų, kur dingsta pinigai, tačiau, kam pinigai realiai buvo išleidžiami, ji (G. M.) nežino, tačiau mano, kad L. Ž. juos išleisdavo savo ir jo buvusios partnerės poreikiams patenkinti. Atsimena, kad vairuotojai dažnai pykdavo, kad nėra vilkikuose kuro. Būdavo, kad vilkiko vairuotojas skambina iš Norvegijos ir sako, kad vilkikas užgeso kelio viduryje, nes pasibaigė kuras, nes jam nebuvo pervestos lėšos kurui įsigyti. Taip pat vairuotojai sakydavo, kad jiems ir atlyginimai nemokami, nemokėti kelių mokesčiai. Kokios pinigų sumos buvo nuimtos nuo įmonės sąskaitų ji tiksliai nežino. Darbo minėtose įmonėse pabaigoje, ji kalbėjo apie įmonės finansinę padėtį su L. Ž., sakė jam, kad yra skolų, kad reikia jas padengti. Jis (L. Ž.) jai sakydavo, kad viskas bus sumokėta. UAB “K” veiklą nutraukė, nes L. Ž. sakė, kad pristabdo šios įmonės veiklą, o į aukštumas kelia UAB „V“. Jai (G. M.) buvo pasiūlytos UAB “V” direktorės pareigos. Tuo metu ji nežinojo, kad „K“ yra nemoki, nes po dviejų savaičių buvo įsteigta UAB “V”. UAB “V” vykdė tą pačią veiklą. Ši įmonė veikė iki bankroto ir direktore iki to laiko buvo ji (G. M.). Tai buvo 2018 m. rugsėjo pabaiga. Ji nežino, kur buvo panaudotos šių minimų įmonių lėšos. UAB “K” pinigus nuiminėjo L. Ž., o “V”, kelis kartu pinigus nuėmė ir ji. Tie pinigai buvo atiduoti L. Ž.. Nuimti pinigus nuo minėtos įmonės sąskaitos jo prašė L. Ž.. Sakė, kad reikia sumokėti atlyginimus, reikia sumokėti už vilkikų kurą vilkikams. Kada pinigus ji nuėmė nuo įmonės sąskaitos „Luminor“ banke, tada su ja buvo ir L. Ž.. Pagal L. Ž. pasakymą, jai (G. M.) buvo žinoma, kad nuimami pinigai, bus panaudoti kurui, tačiau pasak vairuotojų, tai jie pinigų kuro įsigijimui gaudavo ne nuolatos. Ji tiksliai nežino, kur jis (L. Ž.) panaudojo nuimtus pinigus. Jis (L. Ž.) sakydavo, kai vairuotojai pinigų nori grynais. Ji nežino, kodėl pinigų kurui nepervedinėdavo į sąskaitas. Jis (L. Ž.) sakydavo, kad geriau vairuotojams pinigus duoti grynais. Atsimena, kad buhalterė pradėjo jai sakyti, kad neturi sąskaitų pinigų panaudojimui pagrįsti. Teigia, kad L. Ž. buvo aferistas. Tai ji (G. M.) suprato pačioje įmonių veiklos pabaigoje. Suprato, kad minimos įmonės veikė neskaidriai. L. Ž. išsisukinėjo dėl sąskaitų, sakydavo, kad jas suras, atveš ir pan. Ji (G. M.) mano, kad jis (L. Ž.) pinigus leido savo moteriai vardu A., nes ji važinėjo su automobiliu, kuris buvo paimtas UAB „K“ vardu, ir ji tą automobilį naudojo savo reikmėms. Ji (G. M.) nežino, ar L. Ž. turėjo kokių nors priklausomybių. Pas L. Ž. prabangos prekių nepastebėjo, tačiau jo sugyventinė vaikščiojo gražiai apsirengusi. Jis (L. Ž.) jai (G. M.) nėra pasakojęs, jog kažką nupirko savo sugyventinei. Darbuotojų minėtose įmonėse buvo gal apie 10. Iš jų 3-4 vairuotojai. Atsimena, kad buvo iš darbuotojų nusiskundimų dėl atlyginimų neišmokėjimo. Kai kurie net kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kiti skundėsi skambindami. Gal ir buvo įmonių, kurios buvo negavę paslaugų. Minėtoms įmonėms skolingų nebuvo, tik jų įmonės buvo visiems skolingos. Ji (G. M.) buvo nuteista už aplaidžios apskaitos tvarkymą, tačiau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltę pripažino. Viską darė L. Ž.. Nepamena, ar už vilkikų nuomą buvo mokami gryni pinigai. Pamena, kad buvo nuomojamos priekabos. Keltai buvo perkami pagal sąskaitas, ten grynais pinigais nebuvo įmanoma sumokėti.

Siekiant patikrinti liudytojos G. M. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (14 t., b. l. 166-170).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-07, liudytoja apklausta G. M. parodė, kad 2018 metais, jos buvęs bendradarbis (su juo kartu dirbo UAB „N“) L. M. jai paskambino ir pasiūlė susitikti. Su L. M. susitiko Kaune. Susitikimo metu jis buvo vienas. Susitikimo metu jai pasiūlė savo vardu fiktyviai užsirašyti įmonę, kuri užsiima transporto paslaugomis. Tokiu būdu neva padėtų jo pusbrolio E. J. draugui L. Ž.. Nei E. J., nei L. Ž. iki tol nepažinojo, visiškai apie juos nieko nežinojo ir nebuvo girdėjusi. L. M. ją patikino, kad įmonė, kurios vadove jai siūloma tapti, yra visiškai normaliai veikianti, ji nėra fiktyvi ir vykdys veiklą, tiesiog tikrasis jos savininkas L. Ž. dėl asmeninių priežasčių, tiksliau dėl to, kad turi kažkokių įsiskolinimų, negali pats būti įmonės akcininku ir direktoriumi. Tuo metu kai gavo šį pasiūlymą turėjo darbą, t. y. dirbo ŽŪB „N“, tačiau viena augina du mažamečius vaikus ir jai netiko tuometinio jos darbo grafikas. Ji prieš tai niekada nėra ėjusi direktorės pareigų, niekada nebuvo jokios įmonės akcininke ar buhaltere. Kadangi L. M. pasitikėjo, todėl nieko blogo neįtardama pagalvojo, kad tai puiki proga įgyti patirties, be to, žadėjo, kad turės galimybę užsidirbti pinigų, o daryti nieko nereikės. Su L. M. ji neaptarė labai konkrečių sąlygų. Kaip suprato jis buvo tik tarpininkas. Dėl konkrečių sąlygų ji turėjo susitikti su L. M. pusbroliu E. J.. Su E. J. susitiko Alytuje, kaip suprato įmonės, kurios akcininke ir direktore turėjo tapti, ofise adresu (duomenys neskelbtini) . Konkrečiai jai buvo siūloma tapti UAB “K” įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , akcininke ir direktore. UAB “K” veikla buvo transporto paslaugos. Būnant Alytuje ji paklausė E. J., kodėl nėra L. Ž.. E. J. jai pasakė, kad L. Ž. serga, guli ligoninėje ir pats negali dalyvauti, tačiau patikino, kad realiai viskam vadovaus jis. Tą pačią dieną Alytuje tarp jos ir UAB “K” akcininkės ir tuometinės direktorės O. K. buvo pasirašyta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, perdavimo aktas, tačiau kas tiksliai buvo nurodyta šiame akte, ji šiuo metu tiksliai nepamena. Taip pat pamena, kad buvo pasirašyti ir dokumentai susiję su kasos perdavimu. Koks buvo nurodytas kasos likutis, ji nepamena, tačiau realiai jokie grynieji pinigai jai perduoti nebuvo. Visus dokumentus, kuriuos pasirašė atsinešė O. K.. Prieš pasirašant dokumentus, ji juos perskaitė ir pasirašė. Kiek suprato iš O. K. ir E. J., dokumentus paruošė tuometinė UAB “K” buhalterė D. J.. Ji pati asmeniškai O. K. neklausė, kodėl ji parduoda įmonę. Dokumentai buvo pasirašyti trimis egzemplioriais. Prieš pasirašant, visus dokumentus perskaitė. Vieną iš egzempliorių gavo ji, vienas liko pas O. K.. UAB „K“ įmonės pirkimo dokumentų ji į VĮ „Registrų centras“ nepateikė, kas juos pateikė VĮ „Registų centras“, ji nežino, gali būti pati, kad juos pateikė O. K. arba buhalterė. Realiai jokie pinigai už akcijas jai matant nebuvo sumokėti, taip pat nežino ar buvo atlikti kokie nors bankiniai pavedimai į O. K. banko sąskaitą už akcijas. Ji asmeniškai tikrai jokių pinigų už akcijas nemokėjo. Ar jie apkritai buvo sumokėti, nežino. To reikėtų klausti pačios O. K. arba L. Ž.. Pasirašius UAB „K“ pardavimo dokumentus, realiai jokie dokumentai, grynieji pinigai, banko kortelės jai perduotos nebuvo. Ji negavo absoliučiai jokių dokumentų, išskyrus tuos, kuriuos pati pasirašė. Koks buvo įmonės trumpalaikis ir ilgalaikis turtas, kokie kreditoriniai ir debitoriniai įsipareigojimai, kiek buvo darbuotojų, ji nežinojo. Po įmonės UAB “K” įsigijimo, ji kurį laiką absoliučiai nesidomėjo ir nedalyvavo įmonės veikloje, nebuvo susitikusi nei su įmonės buhaltere ar darbuotojais, nepasirašinėjo jokių dokumentų, nesudarinėjo sutarčių, nemokėjo darbuotojams atlyginimų, realiai neatliko jokių veiksmų kaip įmonės direktorė. Visą įmonės veiklą koordinavo L. Ž.. Jis, dar prieš jai tampant UAB “K” direktore ir akcininke, jau buvo įdarbintas vadybininku. UAB “K” buvo įdarbintas ir E. J.. Su pačiu L. Ž. ji iš pradžių bendravo tik telefonu, jis ją patikino, kad viską kontroliuos, viskas bus gerai, kad ji jam tik padės ir turės vykdyti jo nurodymus. Manė, kad įmonė yra realiai veikianti. Neturėdama jokios vadovavimo patirties, ji nemanė, kad dalyvaus kokioje nors neteisėtoje veikoje. Už tai, kad tapo UAB “K” direktore, jai buvo padarytas berods 200 Eur pavedimas iš UAB “K” banko sąskaitos. Netrukus po to, kai tapo UAB “K” akcininke ir direktore, L. Ž. jai paskambino telefonu ir pasiūlė tapti dar vienos įmonės akcininke ir direktore, t. y. UAB “V”, į. k. 304245740. Vėlgi, nieko blogo neįtarusi su tokiu pasiūlymu sutiko. Tuomet L. Ž. jai nurodė nuvykti pas tuometinę UAB “V” vieną iš akcininkių ir direktorę I. Š.. Jis pasakė jai jos kontaktinį telefono numerį. Su I. Š. susitiko(duomenys neskelbtini) , kaip suprato jos darbo vietoje. Kaip suprato, ji turėjo savo buhalterinės apskaitos firmą. Jai atvykus pas I. Š., ji jau buvo paruošusi visus įmonės pardavimo dokumentus. Peržiūrėjusi jos paruoštus dokumentus, ji pamatė, kad yra paruoštos dvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, nes UAB “V” buvo, kiek suprato, dvi akcininkės, t. y. I. Š. ir S. U.. Nepamena, kuriai iš jų priklausė didesnė dalis akcijų, tačiau berods S. U.. Susitikime ji nedalyvavo, todėl ji atsisakė pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį surašytą dėl S. U. priklausančių akcijų pirkimo. Be akcijų pirkimo-pardavimo sutarties su I. Š., dar buvo pasirašyti kasos perdavimo dokumentai, t. y. kad perduodamas įstatinis kapitalas, kurį sudarė 17 500 Eur bei kasos likutis - 2 425 Eur, tačiau realiai jokie pinigai jai nebuvo perduoti. Ji taip pat realiai nemokėjo už akcijas. Kaip išsireiškė I. Š., ji VĮ „Registrų centrui“ perduos visus duomenis apie įmonės pardavimą, tada kai L. Ž. su ja atsiskaitys už parduodamą UAB “V”. Po šio sandorio, jai buvo perduoti pasirašyti dokumentai ir įmonės antspaudas (1 vnt.). Kiek žino UAB “V” nors ir buvo įsteigta maždaug prieš du metus iki jai tampant jos direktore, tačiau realiai jokios veiklos nevykdė. Pasirašydama UAB „V“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ji taip pat nieko nežinojo, koks buvo įmonės trumpalaikis ir ilgalaikis turtas, kokie kreditoriniai ir debitoriniai įsipareigojimai, kiek buvo darbuotojų ir pan. Kuomet tapo dviejų uždarų akcinių bendrovių akcininke ir direktore, realiai jokios savo darbo vietos neturėjo. UAB “K” turėjo sąskaitas AB „SEB“ ir AB „Swedbank“ bankuose. Kaip ir minėjo ji neturėjo UAB “K” banko kortelės, ar tokią turėjo L. Ž., tiksliai nežino. Kuomet tapo UAB “V” direktore, įmonė neturėjo jokios banko sąskaitos. Ji kaip direktorė ėjo į AB „Swedbank“, kur atidarė įmonės vardu banko sąskaitą bei užsakė banko kortelę. Visa tai irgi padarė L. Ž. nurodymu. AB „Swedbank“ banko kortelė buvo atsiųsta jai į namus, tačiau ji ją perdavė L. Ž., net gerai jos neapžiūrėjo, kokia kortelė, kieno vardu išduota ir pan. Tik vėliau sužinojo, kad kortelė buvo išduota ne UAB “V” vardu, o jos (G. M.) vardu. Vėliau L. Ž. liepimu bei jo lydima, nuėjo į AB „Luminor“ ir AB „SEB“ bankus, kur taip pat atidarė įmonės UAB „V“ vardu banko sąskaitas ir užsakė bankines korteles, tačiau L. Ž. vardu. Adresą, kuriuo reikia siųsti korteles nurodė L. Ž., ji šių kortelių taip ir negavo ir pati jomis visiškai nedisponavo. Taip pat AB „Luminor“ banke užsakė ir čekių knygelę, kuri buvo išduota jos vardu. L. Ž. vardu, bankas atsisakė išduoti čekių knygelę ir ji buvo pas ją. Nežinojo nei kokios įplaukos į šias sąskaitas, nei kokios išlaidos. Su buhaltere L. K., kuri buvo abiejų įmonių buhalterė, ji kontaktavo, tačiau tik esant kažkokiems nesklandumams, pavyzdžiui, kada neleisdavo daryti atsiskaitymų iš įmonės banko sąskaitų ir pan. Atlyginimą gaudavo į savo sąskaitą, tačiau jis nebuvo pastovus, jai pervesdavo tai 100 Eur, tai 200 Eur. Ji manė, kad jai mokama už tai, kad tiesiog pasirašė dokumentus ir išperka kelių mokesčius. Tapus direktore su L. Ž. susitikdavo gana dažnai, susiskambindavo telefonu, taip pat susirašinėdavo elektroniniu paštu. Nors jis buvo įdarbintas abiejose įmonėse kaip vadybininkas, tačiau realiai įmonėms vadovavo jis, t. y. jis buvo faktinis vadovas. Būtent L. Ž. jai nurodydavo kokius dokumentus turi pasirašyti, kur reikia nuvažiuoti, ką padaryti ir pan. Būtent kaip buvo koordinuojama įmonės veiklos, t. y. kaip buvo gaunami užsakymai, kaip atrenkami darbuotojai, kaip pasirenkamos įmonės iš kurių buvo užsakinėjamos prekės, atsiskaitoma už prekes, kaip tvarkoma apskaita, ar visos finansinės operacijos atliekamos tvarkingai, turint tai pagrindžiančius dokumentus, koks įmonių pelnas ar nuostolis, ar sudaromi sandoriai yra fiktyvūs ar ne, ji iš pradžių nesidomėjo. L. Ž. jai aiškino, kad realiai yra gaunami užsakymai dėl transporto paslaugų suteikimo, t. y. vykdomas tarptautinis krovinių pervežimas, kad vyksta veikla ir viskas yra gerai. Laikotarpiu nuo tada, kada tapo UAB “K” ir UAB „V“ direktore, tiek pati savo vardu pasirašinėjo įvairias sutartis kaip direktorė, tačiau visuomet L. Ž. nurodymu, tiek vėliau sužinojo, kad sutartis pasirašinėjo ir pats L. Ž. savo vardu, neturėdamas tam įgaliojimų, arba klastodamas jos parašą. Tikslios datos nurodyti negali (tai galėjo būti maždaug dviejų savaičių bėgyje, kuomet tapo UAB “K” direktore), tačiau jai dar dirbant ŽŪB „N“, pas ją į darbovietę atvažiavo L. Ž., kuris jai, kaip UAB “K” direktorei, padavė pasirašyti sutartį su UAB „AB“. Sutarties blankas kitos šalies buvo dar nepasirašytas, ji pasirašė sutartį ir ją perdavė L. Ž.. Kokios buvo sutarties sąlygos, ji nepamena. Netrukus jai paskambino iš UAB „AB“ ir pranešė, kad yra pagamintos kuro kortelės. Ji apie tai pranešė L.. Mano, kad korteles pasiėmė jis. Ji pati asmeniškai kuro kortelėmis nesinaudojo. Ar jos realiai buvo naudojamos įmonės veikloje, ji nežino. Tik vėliau po kiek laiko, sužinojo, kad tarp sutarties su UAB „AB“ dokumentų, buvo ir surašytas vekselis UAB „A B“, kuriame ji buvo nurodyta, kaip UAB “K” laiduotoja 3 000 Eur sumai. Apie vekselį, t. y. kad jį pasirašė, sužinojo tik iš buhalterės, kada įmonės adresu buvo gauti laiškai dėl įsiskolinimų. Kaip suprato, vekselis buvo reikalingas tam, kad ji kaip laiduotoja užtikrintų atsiskaitymą naudojantis UAB „AB“ išduotomis kuro kortelėmis. Sužinojusi, kad yra laiduotoja ir yra įsiskolinimas, ji iš UAB “V”, AB „Swedbank“ banko sąskaitos pervedė 1 000 Eur į UAB „AB“ sąskaitą. Pervedė iš UAB “V” banko sąskaitos, nes neturėjo jokių prisijungimų prie UAB “K” banko sąskaitų, be to, ten nebuvo jokių lėšų. Kadangi vekselis buvo kaip laidavimas, mano, kad atėjo pranešimas apie įsiskolinimą, nes buvo naudojamasi kuro kortelėmis, pilamas kuras, tačiau už jį neatsiskaitoma. Kas realiai be L. Ž. naudojosi išduotomis kuro kortelėmis ir kokiais tikslais, ji nežino. Taip pat yra pasirašiusi, kaip UAB “K” direktorė dėl puspriekabės nuomos sutartį su UAB „AC“. Šią sutartį jai elektroniniu paštu atsiuntė L. Ž.. Ji sutartį perskaitė, tikslių sutarties sąlygų nepamena. Sutartį atspausdino, pasirašė ir nuskenavusi išsiuntė atgal L. Ž. el. paštu. Daugiau sutarčių UAB “K” vardu berods nėra pasirašiusi. 2018-04-24, L. Ž. jai liepė nuvažiuoti į Alytų, į konkretų UAB „Tele-2“ saloną, kur, kaip jai pasakė L. Ž., yra su vadybininke suderintos sutartys dėl 4-ių mobiliojo ryšio telefonų ir 4 naujų sim kortelių, sutarčių pasirašymo. L. Ž. teigė, kad telefonai reikalingi vairuotojams, kaip darbo priemonė. Šis argumentas jai pasirodė gana įtikinamas, todėl ji nuvyko į Alytų, kur UAB „Tele-2“ salone pasirašė 4-ias sutartis, kaip UAB „V“ direktorė. Pagal pasirašytas sutartis, jai buvo duoti keturi MRT telefonai, visi „Samsung“ bei 4-ios sim kortelės. Visus pagal sutartis gautus telefonus L. Ž. jai nurodė nuvežti jo draugui Alytuje, pasakė konkretų adresą, tačiau šiuo metu nepamena, tas draugas berods taip pat vertėsi krovinių pervežimu (galimai D. M., nėra įsitikinusi), būtent jam ir atidavė visus telefonus. Po kokios valandos L. Ž. pasakė, kad tas jo draugas telefonus jam perdavė. 2018-07-27, L. Ž. pasakė, kad reikia dar telefonų ir jai nurodė nuvykti į UAB „Tele-2“ saloną, esantį Kaune, kur jau su vadybininke taip pat buvo viską aptaręs ir suderinęs dėl 3-ijų MRT ir 4-ių naujų sim kortelių. Jai nuvykus tik reikėjo pasirašyti sutartis kaip UAB “V” direktorei. Tą pačią dieną pagal sutartis gautus telefonus ir sim korteles ji perdavė L. Ž.. Nei vieno iš telefonų ji nesinaudojo ir nepasiliko sau. Vėliau iš vairuotojų sužinojo, kad jokie telefonai ir sim kortelės jiems perduoti nebuvo. Be šių sutarčių, L. Ž. įtikinta, ji dar pasirašė keletą sutarčių, kaip UAB „V“ direktorė, t. y. pasirašė sutartis su UAB „A“ dėl puspriekabės - šaldytuvo „G. A.“, tačiau ar įmonė juo naudojosi, nežino. 2018-05-29, pasirašė sutartį su UAB „O“, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jos vardu, suklastojant jos parašą, yra pasirašyta dar viena sutartis su šia įmone. Šiuo metu skola šiai įmonei sudaro apie 23 000 Eur. 2018-06-04, pasirašyta sutartis su UAB „D“, kad būtų galima pirkti reikalingas detales vilkikams. Šiai įmonei skola sudaro apie 6 693 Eur. Kaip direktorė pasirašė sutartį su UAB „N“ dėl puspriekabių nuomos. Dažniausiai visos sutartys būdavo atsiunčiamos jai elektroniniu paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini)@gamail.com, ji jas atsispausdindavo, perskaitydavo, pasirašydavo ir nuskenavusi nusiųsdavo atgal L. Ž.. Jis pagrinde naudojosi elektroniniu paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Ji, jei nesuprasdavo kokiu tikslu yra pasirašinėjamos sutartys, klausdavo L. Ž. ar tikslinga ir kam reikia tokių sutarčių. Jis visuomet turėdavo pakankamai argumentų, kam reikia sudaryti sutartis, kur bus naudojamos išnuomotos puspriekabės ar kam reikalingi kiti pagal sutartis įsigyti įsipareigojimai. L. Ž. įtikinta, ji kartu su L. Ž. nuvyko į UAB „Kl“, esančią (duomenys neskelbtini), kur, kaip UAB „V“ direktorė 2018-07-12, pasirašė vieną, o 2018-07-30, ir kitą sutartį dėl 4-ių vilkikų išperkamosios nuomos. Pradinis įnašas už vieną vilkiką buvo 3 000 Eur, todėl viso turėjo sumokėti 12 000 Eur įnašą. Tačiau UAB “V” neturėjo tokios sumos. Turėjo, tik 5 000 Eur, kuriuos nuėmę nuo vienos banko sąskaitos grynaisiais įnešė į UAB „Kl“ sąskaitą. Ji žinojo, kad už kelis išvežtus krovinius į UAB “V” sąskaitą turėtų būti pervesta 6 000 Eur, todėl pasirašydama sutartis buvo įsitikinusi, kad įsipareigojimus pagal sutartis pavyks įvykdyti. Tačiau jai nežinant, vos buvo pervesti pinigai į UAB “V” banko sąskaitą už krovinių pervežimą, L. Ž. šiuos pinigus išgrynino, teigdamas, kad juos pats nuveš UAB „Kl“ ir atsiskaitys, tačiau kaip vėliau sužinojo, jis to nepadarė ir pinigus pasisavino. Pagal pasirašytas sutartis visi 4 vilkikai realiai buvo perduoti UAB “V”. Kadangi buvo neįvykdyti įsipareigojimai, jie vėliau buvo grąžinti UAB „Kl“. Visiems darbuotojams atlyginimus mokėjo tiek buhalterė, tiek L. Ž., kartais savaitgaliais ir ji, jei sąskaitose būdavo pinigų. T. y. ji darbo užmokestį pervesdavo į darbuotojų sąskaitas. Kur L. Ž. padėjo pasisavintas įmonių lėšas, ji nežino. Apie tai, kad L. Ž. ją apgavo ir pasinaudodamas ja, kaip įmonių direktore, sudarinėjo sutartis su įvairiomis įmonėmis tikslu pasisavinti lėšas, ji sužinojo tik 2019-09-23, kada jis (L. Ž.) nebeatsakinėjo į telefonų skambučius. Tada visi pradėjo jai skambinti. Tada iš aplinkinių sužinojo, kad L. Ž. yra įkalinimo įstaigoje bei daug kartų teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus.

Po G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, ji patvirtino, kad šie jos parodymai yra teisingi ir ji juos palaiko. Patikslino, kad L. Ž. pasisavino pinigus, nes niekas daugiau to padaryti negalėjo, jis disponavo pinigais. Pasisavinimą ji supranta, kaip pasiėmimą asmeniniams tikslams. Daugiau niekas kitas negalėjo pasisavinti pinigų, nes jis tik vienas nuimdavo pinigus. Dėl duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė jog susitiko su L. M., kuris pasiūlė jai fiktyviai užsirašyti įmonę, G. M. patikslino, kad L. M. jai pasakė, kad reikia direktorės, kad nieko jai daryti nereikės, kad viską tvarkys L. Ž., ir tai ji suprato, kaip fiktyvumą. Apie pinigų plovimą jai nieko nesakė, apie machinacijas, nusikalstamas veikas jokios kalbos nebuvo. Suprato, kad ji dirbs direktore fiktyviai, kad jai nieko nereikės daryti. Sutiko su tuo, kad užregistruos įmonę savo vardu, o viską tvarkys jis (L. Ž.). L. Ž. viską darė ir jai pasakydavo ką reikia padaryti.

Iš liudytojo I. M. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas I. M. parodė, kad L. Ž. pažįsta, kaip buvusį darbdavį. Įmonė gal buvo “V”. Tiesiogiai jis jam vadovavo, kaip vairuotojui. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kiek pamena jis (L. Ž.) su juo sudarė darbo sutartį. Šiuo metu aplinkybių nepamena, nes daug laiko praėjo.

Siekiant patikrinti liudytojo I. M. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 113-116).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-08-08, liudytoju apklaustas I. M. parodė, kad jis nuo 2017 metų, nuo kurio mėnesio nepamena, įsidarbino į UAB “K”. Po to įmonė pakeitė pavadinimą ir vadinosi UAB “V”. Dirbo iki 2018 metų vasaros, tikslaus mėnesio nurodyti negali, nes nepamena. Dirbo vairuotoju. Darbinės funkcijos buvo vairuotojas - ekspeditorius. Jis veždavo su krovininiu automobiliu krovinius į Europos šalis. Šį darbą rado per pažįstamus. Jam davė telefono numerį, kuriuo pasiskambinęs, jis sutarė susitikti su L., pavardės nepamena. Susitiko (duomenys neskelbtini) mieste, prie PC „IKI“. Jis pamena, jog darbinantis į UAB “K”, jo automobilyje aptarė darbo sąlygas, sutarė dėl atlyginimo ir kitų darbo sąlygų. Patvirtina, jog jo pavardė Ž.. Bendravo su juo iki tada, kol dirbo tose įmonėse. Jis vadovavo mašinoms ir remontui. Po kurio laiko, kai pasikeitė įmonės pavadinimas į UAB “V”, darbo laiką, atlyginimą ir kitas darbo sąlygas aptarė jau su moterimi, kurios nei vardo, nei pavardės nepamena, gali būti, jog G. M.. Kaip suprato ji buvo kaunietė. Tačiau daugiausiai bendravo su L.. Jis G. matė gal kokius du kartus. Konkrečiai kas buvo minėtų įmonių direktorius, jis negali paaiškinti, nes nežino. Kiek įmonėse buvo darbuotojų, taip pat nežino. Jis net nežino, kur buvo UAB “K” ir UAB “V” administracijos patalpos, nes jose niekada nebuvo. Jis pasirašė kažkokius dokumentus, tačiau jau nepamena kokius ir kas juose pasirašė kaip darbdavys. Tačiau jis gali patvirtinti, kad dėl darbo sąlygų atlyginimo, darbo laiko darbindamasis į UAB “K” bendravo su L. Ž., o pasikeitus pavadinimui dėl darbo sąlygų, bendravo su G. M.. Paskutiniu metu, dirbdamas įmonėje suprato, kad ji yra įmonės vadovė. Daugiau su jokiais asmenimis nebendravo. Dirbdamas bendravo ir su vadybininkais. Jie duodavo nurodymus telefonu, jie kontroliavo ir koordinavo jo darbą abiejose bendrovėse. Su kokiu automobiliu vykti nurodymus duodavo L. Ž.. Ryšium su darbu jam nebuvo išduotas mobiliojo ryšio telefonas ar kitas mobilus įrenginys. Jis naudojosi savo asmeniniu telefonu. L. Ž. ir vadybininkai skambindavo į jo asmeninį telefoną. UAB „K“ ir UAB “V” numatyto atlyginimo sumos jis tiksliai nepamena. Atlyginimą per mėnesį iš įmonių pavedimu gaudavo įvairiai: ir vieną kartą, ir dalimis, pervesdavo ir avansą, komandiruotpinigius. Neoficialaus atlyginimo, t. y. „vokeliuose“ negaudavo. Krovinius vežiojo įvairiais krovininiais automobiliais. Juos pasiimdavo iš nurodytos vietos L. Ž. nurodymu. Darbo pradžioje dirbo su Mercedes markės automobiliais, o vėliau jau 2018 metais su DAF. Kiek žino, automobiliai buvo nuomojami. Kiek pamena buvo registruoti lyg ir Alytaus mieste. Kuro kortelės neturėjo. Kurą į automobilį įpildavo pats L. Ž., arba įmonė pervesdavo į jo sąskaitą pinigus, už kuriuos susimokėdavo degalinėse už kurą. Papildomas patirtas išlaidas, pavyzdžiui patirtas automobilių servise, susimokėdavo pati įmonė. Ant avanso apyskaitų nepasirašydavo, nes nebuvo sąlygų tai daryti. Kaip ir minėjo, krovinius vežiojo iš Lietuvos į įvairias Europos šalis.

Po I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, jis patvirtino, jog palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad būdavo, jog jis atvažiuoja ir (duomenys neskelbtini) pats užpildavo kuro. Europoje buvo kuro kortelės ir su jomis galėjo pilti kurą. Kuro kortelė buvo duota, ją jam davė G. M., kortelės buvo priskirtos prie automobilio. Jokių grynųjų pinigų nebuvo. Atlyginimą mokėjo pavedimu. Į darbą jį priėmė L. Ž.. Viskas teisingai nurodyta parodymuose ikiteisminio tyrimo metu. Pretenzijų L. Ž., įmonei ar G. M. neturi, buvo atsiskaitoma tvarkingai.

Iš liudytojo S. C. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas S. C. parodė, kad L. Ž. nepažįsta, nepamena ar teko su juo bendrauti. Nieko nepamena. Žino, kad buvo apklaustas kažkada, bet nieko nepamena.

Siekiant patikrinti liudytojo S. C. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 90-93).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-08-16, liudytoju apklaustas S. C. parodė, kad jis dirbo UAB “K” labai trumpai, gal kokius du, tris mėnesius. Nuo kada ir iki kada tiksliai jis ten dirbo negali pasakyti, tačiau nebedirba ten nuo 2018 metų pavasario. UAB “K” jam pasiūlė dirbti pažįstamas, kurio vardas lygtai L., pavardės neprisimena ir kuris kaip suprato buvo šios bendrovės direktorius. Būtent su L. aptarė darbo laiką, atlyginimą, kitas darbo sąlygas. Su L. susipažino per pažįstamus, tačiau per ką konkrečiai tiksliai susipažino dabar jau nepasakys, nes neprisimena. Kiek dirbo toje bendrovėje, tiek L. ir pažinojo ir suprato, kad jis buvo bendrovės direktorius. Kiek šioje įmonėje buvo darbuotojų to pasakyti negali, nes nežino. Darbo sutartį pasirašė. Kaip darbdavys buvo L.. Ar pasirašė pareiginius nuostatus dabar jau nepasakys, nes neprisimena. Su darbu susijusius nurodymus duodavo L. ir jis asmeniškai kontroliavo jo darbą. Ar jam buvo išduotas mobilaus ryšio telefonas, ar kitas mobilus įrenginys pasakyti negali, nes jau neprisimena, tačiau tokių įrenginių neturi. Minėtoje bendrovėje jis dirbo vairuotoju. Važinėdavo automobiliu „Mercedes“, kurio valstybinio numerio dabar jau neprisimena. Automobilis geltonos spalvos. Kam tiksliai priklausė šis automobilis jis nežino ir negali nurodyti. Tokios kaip kuro kortelės neturėjo. L. jam po ne daug lėšų pravesdavo į jo asmeninę banko kortelę, kad užsipiltų kuro. Būtent dėl kuro ir buvo didžiausia problema šioje bendrovėje, nes L. pravesdavo nedaug pinigų, yra pylęs kurą net ir iš savo lėšų. Ar L. jam atidavė tuos pinigus dabar jau neprisimena. Ant jokių avanso apyskaitų niekada nėra pasirašęs. Krovinius vežiodavo maršrutu Lietuva - Švedija ir atgal. Kokio dydžio atlyginimas buvo jam numatytas pasakyti negali, nes tiksliai neprisimena. Kiek prisimena jam buvo mokama už reisą. Kokia tiksliai suma buvo neprisimena. Atlygį gaudavo pavedimu į savo banko kortelę, bet gaudavo ir grynaisiais pinigais. Į banko kortelę jam pinigus pervesdavo L., arba kažkokia moteris, kurios duomenų nežino. Kaip suprato ji ten dirbo buhaltere. Grynaisiais gaudavo, t. y. kas likdavo už pristatytą prekę. Vokeliuose pinigų negaudavo, tačiau kaip minėjo jam likdavo pinigų nuo parvežtos prekės. Nori pasakyti dar ir tai, kad į Švediją jis veždavo baldus, o iš ten naudotus automobilius, kuriuos nuveždavo ten, kur pasakydavo L.. Kas likdavo nuo tos prekės, tas būdavo jo ir kurui.

Po S. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, jis patvirtino, jog palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo metu nieko nepamena. Apie darbą „K“ tai pamena tik pavadinimą ir kad buvo problemos su kuru. Trūkdavo lėšų kurui, buvo atvejis, kad viduryje kelio užgeso dėl kuro trūkumo.

Iš liudytojos S. U. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta S. U. parodė, kad su L. Ž. susipažino tada, kada jis paprašė jos būti įmonės direktore. Prieš tai su juo nebuvo pažįstama. Jis pasiūlė jai tapti įmonės direktore laikinai, sakė, kad jai nieko nereikės daryti, kad jis viską tvarkys. Ji buvo formali įmonės direktorė, neturėjo jokių bankinių prisijungimų. Su juo nuvykdavo pasirašyti ką reikėdavo, vėliau jam buvo įgaliojimas surašytas. Vėliau sužinojo, kad kažkas vyko ir buvo apklausta. Buvo su juo (L. Ž.) banke dėl sąskaitų atidarymo, bet bankinių prisijungimų neturėjo, jokiais finansais nesinaudojo. Dalyvavo, kai jam kažkur reikėjo: VMI, banke. Direktore buvo neilgą laiką, tikslaus laiko nepamena. Pasakė, kad jai reikia būti direktore, nes jis ant savęs šiuo metu negali atsidaryti įmonės, kodėl nepasakė, bet ji sutiko. Su juo (L. Ž.) susipažino per pažįstamus, nes ieškojo darbo ir jai pasakė, kad yra žmogus, kuris ieško darbuotojo. Jai tiko direktorės pareigos, nors ji jokių mokslų nėra baigusi. Jai paaiškino, kad nieko nereikės daryti. Dirbo „K“. Jos, kaip direktorės kabineto nebuvo. Ji gyveno, į banką važiavo į A.., suprato, kad viskas vyko. Jai atvažiuoti liepdavo L. Ž.. Įmonės veikla buvo susijusi su transportu, tačiau to tiksliai nežino. Kaip buvo tvarkomi pinigai nežino, bet tvarkė buhalterė, nes kelis kartus skambino, prašė pasirašyti el. parašu, nes buvo išsiėmusi laikiną el. parašą. Pasirašyti dokumentus liepdavo L. Ž.. Kokia įmonės finansinė padėtis nežinojo. Pinigų negavo iš įmonės, nežino, kaip buvo tvarkomi įmonės pinigai, nes viską tvarkė L. Ž..

Siekiant patikrinti liudytojos S. U. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 5-7; 9-12).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-07, liudytoja apklausta S. U. parodė, kad 2017 metų rudenį, per socialinį tinklalapį www.facebook.com susipažino su vyriškiu vardu L. Ž.. Su juo susirašinėjo gal savaitę ar dvi. Jis jai parašė ir paklausė ar kur nors dirba. Tuo metu darbo neturėjo ir pasakė, kad nedirba. Jis pasiūlė ją įdarbinti, sakė, kad į kažkokią bendrovę. Taip pat sakė, kad bus įdarbinta kaip UAB-o direktorė ir bus akcininkė. Ji jo klausė kodėl jis pats nenori būti direktoriumi ir akcininku. Jis atsakė, kad negali, nes turi daug įsiskolinimų ir jo sąskaitas areštavę antstoliai. L. Ž. ją patikino, kad jai nieko daryti nereikės ir kad čia nieko nelegalaus nėra. Ji prieš tai niekada nėra buvusi nei direktore, nei kokios įmonės akcininke, visiškai šio darbo neišmanė, nežinojo nei realiai kokia yra direktorės atsakomybė, pareigos, ką turėtų daryti. Už tai jis jai pažadėjo 200 Eur per mėnesį kaip atlyginimą, kuriuos turėjo pervesti į jos banko sąskaitą. Ji nieko blogo neįtardama sutiko. L. Ž. vienas atvažiavo pas ją į namus ir pasakė, kad reikės važiuoti į Kauną pasirašyti dokumentų, kad taptų bendrovės akcininke ir direktore. Tai buvo 2017 metų rudenį, galimai lapkričio mėnesį, tikslios dienos ji tikrai nepamena. Dieną galima nustatyti pagal UAB “K” akcijų pirkimo-pardavimo sutarties datą. Atvykus į Kauną nuvažiavo į kažkokį ofisą, kokioje gatvėje negali pasakyti, nes yra ne kaunietė ir Kauno miesto gatvių nepažįsta. Reikėjo pasirašyti, t. y. UAB “K” akcijų-pirkimo pardavimo sutartį, kažkokius įsakymus, perdavimo aktus, ji skaitė dokumentus kuriuos pasirašinėjo, tačiau labai į juos nesigilino, jai juose nepasirodė nieko įtartino. Kuomet buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, ji žinoma jokių pinigų nei grynaisiais, nei pavedimu nemokėjo. Matė, kad L. Ž. tai moteriai sumokėjo 12 Eur tik už 1 vnt., įmonės antspaudą, o ar mokėjo daugiau tai moteriai ji nežino, bent jau jai matant ne. Mano, kad jie viską buvo sutarę ir atsiskaitę dar iki jai atvykstant, nes jai atvažiavus viskas jau buvo paruošta, jai tik reikėjo pasirašyti. Dauguma dokumentų buvo surašyti trimis egzemplioriais, todėl vienas liko tai moteriai, vienas jai ir vienas L.. Visus turimus dokumentų originalus galės pateikti. Nežino ar UAB “K” turėjo įsiskolinimų, ar turto, koks buvo balansas ar pinigų likutis kasoje tuo metu kai tapo vienintele jos akcininke. Iš tiesų ji tik pasirašė, tačiau niekada nebuvo faktine jos direktore. Pasirašius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį už tai negavo jokių pinigų. Maždaug po dviejų savaičių pas ją vėl atvažiavo L. Ž. ir pasakė, kad reikia važiuoti į Alytų, į banką atidaryti banko sąskaitas ir kadangi ji yra direktorė turi tai padaryti būtent ji. Kartu su L. nuvažiavo į Alytų, kodėl būtent į Alytų nežino, bet mano todėl, kad jis ten tuo metu gyveno, ir nuėjo kartu į AB „Swedbank“, kur UAB “K” vardu atidarė berods tris banko sąskaitas. Visoms trims banko sąskaitoms buvo užsakytos ir mokėjimo kortelės, t. y. viena jos kaip direktorės vardu, viena L. vardu ir berods jo tėvo vardu. L. tėvas taip pat buvo įdarbintas į UAB “K”, kokios buvo jo pareigos ir ar jis realiai ten dirbo, ji nežino. Taip pat žino, kad ir pats L. buvo įdarbintas UAB “K”, tačiau ne ji pasirašė jo darbo sutartį. Bankines korteles iš AB „Swedbank“ atsiėmė ji pati, kurias iš karto atidavė L. Ž., net ir tą, kuri buvo jos vardu. Jai liko tik vienos iš sąskaitų elektroninės bankininkystės kortelė su kuria ji galėdavo prisijungti prie banko sąskaitos, tačiau joje atlikti jokių operacijų negalėdavo, t. y. tik galėdavo pasižiūrėti kokios yra įplaukos ar išlaidos šioje banko sąskaitoje. Kartu su bankinėmis kortelėmis atidavė ir visus prisijungimus bei PIN kodus L. Ž.. Realiai nėra nei vieno karto disponavusi UAB “K” lėšomis. Nors oficialiai ji buvo UAB “K” direktorė, tačiau viskam vadovavo L. Ž.. Žino tik, kad UAB “K” turėjo užsiimti krovinių pervežimo veikla, tačiau ji visiškai neturi patirties šioje srityje ir nesuprato, kaip šis verslas organizuojamas ir vykdomas. Nežino ir kas buvo UAB “K” buhalterė tuo metu kai ji buvo direktorė. Nežino tiksliai ir kiek buvo bendrovėje darbuotojų. Darbuotojų į darbą ji nepriiminėjo, juos priimdavo pats L. Ž., jis su jais tardavosi dėl darbo sąlygų, atlyginimo ir pan. L. Ž. jai tik atveždavo pasirašyti dokumentus, ji dažniausiai jų neskaičiusi pasirašydavo ir viskas. Tarp L. Ž. jai atvežtų dokumentų buvo tiek darbo sutarčių, tiek kažkokių verslo sutarčių, tačiau ji negali prisiminti tiksliai kiek ir kokių jų yra pasirašiusi. Įmonės antspaudo taip pat niekada neturėjo, jis visuomet buvo pas L. Ž.. Bent jau ji savo darbo vietos neturėjo, o kiek jai žinoma L. Ž. buvo išsinuomojęs patalpas Alytuje, tame pačiame pastate, kur yra ir AB „Swedbank“. Šiose patalpose yra buvusi vieną kartą, tačiau negali pasakyti koks ten adresas, nes A miesto taip pat nepažįsta ir gatvių pavadinimo nežino. Darbuotojams atlyginimo ji taip pat nemokėdavo, nes kaip ir sakė, net realiai nežinojo kiek yra darbuotojų, ką jie tiksliai dirba ir koks turėtų būti jų atlyginimas. Ar yra pasirašiusi kokį nors įgaliojimą, tam, kad visus UAB “K” reikalus tvarkytų L. Ž. nežino, nes tarp daugybės dokumentų, kuriuos yra pasirašiusi galėjo būti ir koks nors įgaliojimas. Kaip ir minėjo, nežino kas buvo įmonės buhalterė, kur buvo laikomi buhalteriniai įmonės dokumentai, bent jau ji jų niekada nematė ir neturėjo. Dėl jos pasirašytų sutarčių tai pamena, kad taip pat L. Ž. liepus ir jo atvežta ji nuėjo berods į UAB „Bitė“ saloną, esantį kažkur už Kauno, tiksliai kur tikrai nepasakys, nes jis ją tiesiog privežė prie didelio pastato, ir pasakė, kad ji turi nueiti į „Bitės“ saloną ir pasirašyti sutartis bei paimti bendrovės vardu telefonus. Jis jai sakė, kad telefonai reikalingi firmos darbuotojams. Jai tai pasirodė gana įtikinama, todėl ji nuėjo pas UAB „Bitė“ vadybininke, kuri taip pat jau buvo paruošusi sutartis dėl trijų mobiliojo ryšio telefonų ir sim kortelių. Telefonai, kuriuos gavo pagal sutartis buvo berods „Samsung“, tačiau nepamena jų modelio. Kaip suprato, L. Ž. su UAB „Bitė“ vadybininke jau buvo sutaręs dėl visų sutarties sąlygų, nes jai taip pat reikėjo tik pasirašyti ir pasiimti telefonus. Sutarties sąlygų ji neskaitė. Gavusi tris telefonus ir sim korteles, ji grįžo į automobilį, kur jos laukė L. Ž. ir jam viską ką gavo salone atidavė jam. Iš karto po to, šiek tiek pavažiavus sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, kur L. Ž. išlipo iš automobilio ir lauke kažkokiam vyriškiui perdavė visus tuos tris ką tik iš „Bitė“ salono paimtus mobiliojo ryšio telefonus. Tuo metu manė, kad perdavė kokiam nors darbuotojui, o dabar suprato, kad juos tiesiog pardavė. Sim korteles berods pasiliko sau. Ji iš to jokios naudos neturėjo, negavo nei telefono, nei simkortelės ar atlygio už tai. Kadangi iš L. Ž. ji už tai, kad su juo važinėdavo, pasirašinėdavo dokumentus taip ir negavo jokio atlygio, suprato, kad jis ją apgaudinėja, be to, susirado darbą ir nebegalėjo važinėti po įvairius miestus vos tik jam paskambinus, pasakė, kad nebepasirašinės jokių dokumentų ir kad tegul susirandą kitą direktorę. Nežino iš kur ir kaip L. Ž. susirado kitą direktorę. Pamena, kad maždaug po kokio pusantro mėnesio nuo to laiko, kai tapo UAB „K“ direktore ir L. Ž. pasakė, kad nebedirbs daugiau su juo, jis į namus jai atvežė kažkokius dokumentus ir liepė pasirašyti. Ar tarp tų dokumentų buvo akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, ji nežino, nepamena. L. Ž. labai skubėjo, kai atvežė dokumentus buvo jau tamsu, todėl ji tik pasirašė neskaičiusi ir viskas. Apie tai, kad ji neva dar turėjo ar buvo ir UAB “V” akcininke, kad neva padidino šios įmonės įstatinį kapitalą, girdi pirmą kartą ir absoliučiai nieko apie tai nežino. O. K. (V.) nepažįsta ir niekada nėra su tokia bendravusi. Nepažįsta ir E. J. ar G. M..

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-03-26, liudytoja papildomai apklausta S. U. parodė, kad nori paaiškinti, kad ji buvo UAB “K” fiktyvi direktorė, jokio darbo užmokesčio iš šios bendrovės niekuomet nėra gavusi, kadangi realiai jokių pareigų ir finansinių operacijų neatliko. Jai nieko nėra žinoma, kad jos sutuoktiniui T. U. iš UAB “K” sąskaitos 2018-01-05 buvo pervesti pinigai, todėl nieko negali paaiškinti, kas juos pervedė ir iš kur sužinojo jos sutuoktinio sąskaitos numerį. Tuo metu su sutuoktiniu sutarė gerai, ji būtų žinojusi, kad jam iš šios bendrovės buvo pervesti pinigai. Ji pamena, kad įdarbinus ją UAB “K” jai skambino moteris, kuri prisistatė šios bendrovės buhaltere, jokių savo asmens duomenų pokalbio metu nenurodė, paprašė jos prisijungti prie jos nurodytos nuorodos „M“, kad ji patvirtintų per vaizdo stebėjimo kamerą savo tapatybę, kad galėtų užregistruoti ir atidaryti naują sąskaitą, tačiau ji nesutiko, nes nesiruošė vykdyti jokių funkcijų, jai nieko nebuvo žadėta, ji nebuvo susidomėjusi šiuo darbu, nes neturėjo kvalifikacijos. Kiek jai yra žinoma A. P. yra antstolė, ją žino, kadangi turi įsiskolinimų. Kaip minėjo jokių finansinių operacijų bendrovėje ji neatliko, nieko nežinojo apie vykdomą veiklą, jokių mokėjimo instrumentų neturėjo. Kadangi UAB “K” buvo įdarbinta oficialiai, todėl antstoliai galėjo tai matyti ir siųsti į įmonę skolos išieškojimo vykdomuosius raštus. J. R. yra jos dukros tėvas ir ieškovas per antstolius, kadangi jai priteisti dukros išlaikymui pinigai. Ji negavo jokio darbo atlygio iš UAB “K”. Ji mano, kad visus piniginius pavedimus, bankines operacijas atliko L. Ž., kuris ją įdarbino UAB “K” arba kitas jo samdomas darbuotojas, kuris turėjo visas galimybes naudotis bendrovės prisijungimais prie banko sąskaitų, banko mokėjimo kortelėmis. Ji pamena, kad po to, kai buvo įdarbinta UAB “K” direktore, netrukus, neilgam laikui praėjus, kartu su L. Ž. nuvykę į „Swedbank“ banką, esantį Alytaus mieste, jo prašymu, buvo atidarytos UAB “K” kelios banko sąskaitos, jų buvo apie tris. Ji būdama banko skyriuje bendraudama su banko darbuotoju suprato ir raštiškai pasirašė, kad jokių bankinių operacijų susijusių su UAB “K” negalės vykdyti. Gali nurodyti, kad būnant kartu su L. Ž. banko skyriuje, jam perdavė banko išduotus dokumentus, visus prisijungimo duomenis prie įmonės banko sąskaitų, mokėjimo korteles. Nori pažymėti, kad tvarkant visus susijusius dokumentus su UAB “K”, dalyvaudavo L. Ž., kiek suprato jis buvo neoficialus įmonės direktorius, savo įgaliojimus buvo perrašiusi jo vardu, viskas buvo oficialu. Jokios finansinės naudos iš šio sandorio ji nesitikėjo, neprašė, pažįstamo E. B. prašymu sutiko padėti jo pažįstamam L. Ž., kurio iki to laiko ji nepažinojo, jokių ryšių su juo nepalaiko ir nepalaikė.

Po S. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, ji patvirtino, jog palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad apie „K“ veiklą nieko nežinojo, tik pasirašydavo dokumentus ir viskas. Kur L. Ž. naudojo įmonės pinigus nežinojo, nes jie bendraudavo tik tada, kada reikėjo pasirašyti ar nuvykti kažkur, o kokia veikla, kas vyksta, tai jai tokios informacijos neteikė.

Iš liudytojo A. P. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. P. parodė, kad pažįsta L. Ž., nes siejo darbo santykiai su juo. Dirbo vairuotoju. Alytuje jis prie jo privažiavo, pažadėjo gerą atlyginimą, bet nieko gero nebuvo, todėl išėjo iš darbo. Dirbo apie 2-3 savaites, padarė 2 reisus. Davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir ten datos yra tiksliau nurodytos, šiuo metu nepamena. Kokioje įmonėje dirbo nepamena. Suprato, kad nieko gero, nenorėjo mokėti atlyginimo ir išėjo. Kuro kortelės neturėjo. Kurui L. Ž. jam davė 50 eurų. Pats išėjo iš darbo. Darbo sutartis nebuvo sudaryta. Suprato, kad darbas nelegalus, bet nežino, kaip tiksliai buvo, nes jo duomenų prašė ir „Sodra“, matėsi, kad buvau kažkur įdarbintas. Rašytinės darbo sutarties neturėjo, jos nepasirašė.

Siekiant patikrinti liudytojo A. P. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 102-105).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-12-03, liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad gali patvirtinti, jog UAB “K” dirbo vairuotoju 2018 metais, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti vasara. 2018 metais dirbdamas kitoje įmonė ir būdamas Alytuje, išsikraunant krovinį prie jo privažiavo L. Ž., kuriam jo numerį buvo davęs jo draugas vardu A. L. kiek atsimena jam pasiūlė darbą, t. y. trumpesnius reisus ir geresnį užmokestį. Atsimena, kad Liudas jam siūlė 60 eurų į darbo dieną. Kiek pamena po savaitės susitiko su L. Alytuje ir jis jam nurodė pasiimti vilkiką, kuris bus prie jo tėvų namų, tai galėjo būti A. gyvenvietė. Po kurio laiko jis savo nuosavu automobiliu sutaręs apie reisą telefonu su L., nuvažiavo prie jo tėvų namų, kur jau stovėjo pakrautas vilkikas ir jis išvažiavo į Stoholmą, kur nurodė L. nuvežti krovinį. Kiek atsimena įdarbinimo sutarties asmeniškai nepasirašė, su L. dėl darbo susitarė žodžiu. Reiso metu įtarė, kad L. gali jį apgauti, kad jo pažadai yra nerimti, nes daug informacijos apie L. rado internete. Nuvykus į Stoholmą, jis, kaip L.. liepė, išsikrovė krovinį, kuris buvo statybiniai betoniniai liejiniai. Po to būnant Stoholme L.. jam nurodė pasikrauti automobilius ir parvežti į Lietuvą. Lietuvoje automobilius iškrovė K. ir atidavė vilkiką L. tėvams iš ten kur pasiėmė, nes ten buvo palikęs savo nuosavą automobilį. Už atliktą darbą jam L. buvo skolingas 200 eurų, kurių jis jam iki šiol nėra grąžinęs. Dėl tos priežasties daugiau pas L. nebedirbo. Kiek atsimena, krovinį vežė Mercedes markės vilkiku. Mobilaus ryšio telefoną naudojo savo. Tokios G. M. nepažinojo, neoficialų pinigų iš L. taip pat nėra gavęs.

Po A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, jis patvirtino, jog palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad pamena, jog buvo „K“ ir tai galėjo būti 2018 metais. Oficialaus atlyginimo nėra gavęs, už jį nepasirašė, nebuvo mokėta pavedimu. Kada vyko iš Švedijos, tai buvo bake likęs ketvirtis kuro. L. sakė, kad užteks. Kuro pirkimui L. Ž. grynųjų pinigų nebuvo davęs. Nesikreipė į bendrovę dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Iš liudytojo L. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas L. B. parodė, kad L. Ž. pažįsta. Dirbo A., o jis (L. Ž.) priėjo prie jo su jo (L. B.) buvusiu darbdaviu, paklausė ar turi banko sąskaitą ir kortelę, nes jam reikėjo nusiimti pinigų, kad darbai vyktų. Pasakė, kad turi kortelę, nes jam reikėjo pagalbos. Su L. Ž. buvo kartu Pusiaukelės namuose, bet su juo jis neturėjo jokių ryšių. Davė jam sąskaitą, jis „įmetė“ pinigų į jo banko sąskaitą. Tada jis iš karto nuėjo iki bankomato ir nuėmęs pinigus juos visus atidavė jam (L. Ž.). Kada tai buvo nepamena. L. Ž. neaiškino iš kur pinigai, bet sakė, kad įmonės, jam reikia sumokėti, kad toliau darbai vyktų. Jis neaiškino kokie darbai, sakė, kad reikia sumokėti darbininkams, ir užpilti kuro. Pats nuėmė pinigus ir visą sumą atidavė L. Ž.. Buvo girdėjęs, kad jis vykdo veiklą su vilkikais. Jį (L. Ž.) geriau pažinojo jo darbdavys A. D.. Toks atvejis buvo tik vienas, kada jo L. Ž. prašė minėtos paslaugos. Pasakė, kad neturi jis kortelės ir negali nusiimti pats.

Siekiant patikrinti liudytojo L. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 19-22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-11-29, liudytoju apklaustas L. B. parodė, kad 2018 metais jis turėjo AB „SEB“ banke banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Šiai dienai minėtos banko sąskaitos jis jau neturi. 2018 metais gegužės 8 dieną, Alytaus mieste jis buvo susitikęs su pažįstamu A. D., kuris dabar jau yra miręs, bei dar vienu su A.buvusiu vyriškiu, galimai tai L. Ž.. A. ir tas kitas vyriškis jo paprašė jo banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigų ir vėliau pinigus išgryninti. Tas kitas vyriškis, galimai L. Ž. sakė, kad pinigus jam į sąskaitą perves būtent jis. Jie jam sakė, kad jie dabar neturi kortelės iš kurios būtų galima dabar išgryninti pinigus. Jis sutiko ir kiek prisimena, tą pačią dieną į jo minėtą banko sąskaitą iš UAB “K” AB „SEB“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 400 Eur, kiek prisimena bankinė operacija buvo pavadinta „L. ūkio išlaidoms“. Jis kartu su jais nuvyko į bankomatą ir nuo savo banko kortelės nuėmė 400 Eur. Pinigus nuėmė Alytaus mieste, bankomate, tačiau kuriame tiksliai šiuo metu neprisimena. Išgrynintus 400 Eur jis iš karto perdavė ar tai A., ar tai tam kitam vyriškiui. Kuriam tiksliai perdavė pinigus, šiuo metu neprisimena. L. Ž. asmeniškai nepažįsta, kiek prisimena jis buvo A. D. draugas ir pas A.. yra L. kelis kartus matęs. Tokios įmonės kaip UAB “K” jis nežino, kas tos įmonės buvo vadovas jis nežino.

Po L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, jis patvirtino, jog palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad daugiau su L. Ž. nebendravo ir jis daugiau tokios pagalbos jo neprašė. Su juo (L. Ž.) susipažino Pusiaukelės namuose, nes tuo metu ten buvo.

Iš liudytojų A. L. ir L. M. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 23-25).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-29, liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad su L. Ž. susipažino Alytaus pusiaukelės namuose. A. jo paprašė atidaryti UAB „Paysera LT“ sąskaitą EVP3910003106024, jis taip pat buvo Alytaus pusiaukelės namuose. A. miręs. Kiek jam žinoma sąskaita buvo reikalinga dėl pavedimų. Jis matė, kad jo sąskaitoje nemažai įplaukų, „vaikšto pinigai“. Kiek žino L. ir A. turėjo įmones, tuos pinigus gal siuntinėjo vairuotojams, gal taip kam, nieko tiksliai nežino. Jis tuomet nesidomėjo, tų pinigų jis negavo. Taip pat turėjo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), į kurią L. Ž. 2017-12-29 iš UAB “K” pervedė 130 Eur, kuriuos jis nuėmė bankomate ir jam padavė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti L. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 41-44).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-04-04, liudytoju apklaustas L. M. parodė, kad jis yra pažįstamas su G. M.. Su ja kartu dirbo ŽŪB „N.“. Ji dirbo kaip meistrė, kaip vadinosi jos oficialios pareigos, jis nežino. Iš jos buvo girdėjęs, kad ji nori keisti darbą, nes augina du mažamečius vaikus, nes darbas yra pamaininis, reikėdavo dirbti ir naktimis, jai netiko toks darbo grafikas. Maždaug 2018 metų pradžioje, tikslaus mėnesio bei dienos tikrai neprisimena, būdamas Šiauliuose atsitiktinai susitiko su savo pusbroliu E. J., kuris buvo su draugu, kuris prisistatė kaip L. Ž.. Tuomet L. Ž. matė pirmą kartą. Iš kur E. J. pažįstamas su L. Ž., jis nežino. Pokalbio metu L. Ž. pasakė, kad ieško darbuotojų UAB-ui, kuris dirba su transportu, t. y. krovinių pervežimo paslaugomis. Jis neklausinėjo koks UAB-o pavadinimas, ar jis to UAB-o akcininkas ar direktorius, pats darbo keisti nežadėjo, todėl labai nesigilino. L. Ž. jam sudarė veiklaus ir verslaus žmogaus įspūdį, nes susitikimo metu jam nuolat kas nors skambino, jis nuolat kalbėjo telefonu, iš pokalbio nuotrupų jam susidarė įspūdis, kad tvarko kažkokius verslo reikalus. Kokių konkrečių darbuotojų, t. y. direktoriaus, vairuotojų ar vadybininkų, jis ieško, neįvardino. Pamena, kad minėjo, kad darbas būtų Alytuje. Jis prisiminė, kad G. M. minėjo norinti keisti darbą, todėl pagalvojo apie ją ir pasakė, kad galbūt žino vieną moterį, kuri norėtų pas jį dirbti. Susitarė dėl kontaktų apsikeitimo. Apie tai, kad G. M. reikės savo vardu fiktyviai užsirašyti įmonę, jis nežinojo, jam nei L. Ž., nei E. J. to neminėjo. Nepamena tiksliai ar E. J. davė G. M. telefono numerį, ar G. M. pasakė, kad yra galimybė įsidarbinti ir jai pasakė E. J. telefono numerį, kad su juo susisiektų. L. Ž. telefono numerio jis neturėjo ir pats su juo daugiau niekada nieko neaptarinėjo. Kaip įvyko G. M. susitikimas su E. J., ar L. Ž., kada ir kur tiksliai jis įvyko, kas buvo sutarta, jis nežino. Jis tiesiog davė kontaktus ir tiek. Vėliau bendravo su G. M., ji tik minėjo, kad dirba lyg dviejuose UAB-uose, bet nei jų pavadinimų, nei savo pareigų, nei gaunamo atlyginimo ji neįvardino ir nieko detaliai nepasakojo. Gal ir buvo užsiminusi, kad jos pareigos direktorė, bet kiek suprato iš jos kalbos apie darbą, ji dirbo labiau kaip vadybininkė. Suprato, kad dirba krovinių pervežimo srityje. Jis nebuvo labai artimas G. M. draugas, todėl nesidomėjo kaip jai sekasi dirbti naujoje darbovietėje. Kiek žino, E. J. taip pat dirbo pas L. Ž. kaip vadybininkas. Ar jis realiai dirbo, ar buvo tik įdarbintas, jis nežino. Vėliau girdėjo kalbas, kad tos įmonės, kuriose dirbo G.ir E. nemokėjo kažkokių mokesčių, nesumokėjo už keltus, bet daugiau nieko konkretesnio nežino. Jis pats tuose UAB-uose nedirbo ir net nežino jų pavadinimų.

Iš liudytojo A. M. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. M. parodė, kad L. Ž. pažįsta, nes Pusiaukelės namuose, Alytuje, gyveno su juo viename kambaryje. Apie jo (L. Ž.) kokią nors komercinę veiklą nieko nežino. Jis (A. M.) tuo metu atlikinėjo bausmę. Tai buvo gal 2016 metų pabaiga, gal jau 2017 metai. Įmonė „K“ jam nėra girdėta, reikalų su tokia įmone neturėjo. Kur dirbo L. Ž. jis nesidomėjo. Kaip kambariokai bendravo buitiniais klausimais, nes kiekvienas gyveno savo gyvenimą. Kambaryje jie gyveno keturiese. Jis (A. M.“ dirbo statybose, o kur dirbo L. Ž. jis nežino.

Siekiant patikrinti liudytojo A. M. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 142-144; 145-146).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-25, liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad nuo 2016-07-07 iki 2018-10-01, atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pusiaukelės namuose. Alytaus pusiaukelės namuose, kartu kambaryje gyveno su L. Ž.. Pagal jam parodytą banko sąskaitos išrašą, kad 2017-11-26 iš UAB “K” sąskaitos LT97300010153717221, į jo „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 600 Eur, gali paaiškinti, kad L. Ž. jo paprašė, kad jis išgrynintų jam pinigus, nes jis tuo metu dėl kažkokių priežasčių negalėjo pats jų išgryninti. Jis nežinojo, kad L. Ž. pervedė iš UAB “K” banko sąskaitos, ir galvojo, kad pinigai pervesti iš asmeninės L. sąskaitos. Jis (A. M.) netikrino savo el. bankininkystėje, kas pervedė jam pinigus. Jis (A. M.) savo mokėjimo kortele išgrynino ir L. Ž. padavė visus minėtomis aplinkybėmis gautus 600 Eur. Už tai jokio atlygio negavo. Šį pavedimą jis padarė prie jo, prisijungęs per programėlę savo mobiliojo ryšio telefone. Gyvenant kartu su L. Ž. jis buvo minėjęs, kad dirba įmonėje, kuri vykdo krovinių pervežimus, kiek suprato iš jo pasakojimų, tai jis nebuvo įmonės direktorius, tik darbuotojas. Jis nesidomėjo kuo L. užsiiminėja, kokį darbą atlieka ir nieko daugiau papasakoti negali. Taip pat nežinojo bendrovės pavadinimo kurioje dirbo L. Ž.. Taip pat negali pasakyti, ar L. Ž. turėdavo daug pinigų, nes jis pats dirbo Kaune statybose, ryte išvažiuoji ir vakare grįžti. Taip pat nepastebėjo, kad L. Ž. kambaryje laikytų įmonės antspaudą, dokumentus, mokėjimo korteles.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-12-15, liudytoju papildomais apklaustas A. M. parodė, kad ankstesnius savo parodymus tvirtina. Nuo 2016-07-07 iki 2018-10-01 atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pusiaukelės namuose. Alytaus pusiaukelės namuose kartu kambaryje gyveno su L. Ž.. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, tai L. Ž. prašė, kad jis išgrynintų jam pinigus, nes jis tuo metu dėl kažkokių priežasčių negalėjo pats išsigryninti. Todėl 2018-01-11 iš UAB “K” sąskaitos (duomenys neskelbtini) į jo „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 320 Eur. Jis nežinojo, kad L. pinigus į jo sąskaitą pervedė iš UAB “K” banko sąskaitos. Jis (A. M.) galvojo, kad L. pinigus pervedė iš savo asmeninės sąskaitos. El. bankininkystėje netikrino, kas jam pervedė minėtą pinigų sumą. Jis su savo mokėjimo kortele išgrynino ir L. Ž. padavė visus 320 Eur, už tai jokio atlygio negavo. Šį pavedimą jis padarė prie jo, prisijungęs per programėlę savo mobiliojo ryšio telefone. Kiek prisimena pinigus nuėmė ir L. Ž. padavė tą pačią dieną, kai juo gavo į savo sąskaitą, gali būti 2018-01-11. Kuriame bankomate nuėmė minėtus pinigus neprisimena, gali būti Alytuje, tikslaus adreso neprisimena.

Po A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, jis patvirtino, jog palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tik neatsimena ar tyrėjams tikrai sakė, jog L. Ž. dirba pervežimo įmonėje. Lyg sakė, jog nežino, kuo užsiima L. Ž.. Atrodo L. jam nesakė, kur jis dirba. Jie gyveno kartu viename kambaryje. Dėl pinigų pervedimo sutinka, buvo taip. Patikslino, kad artimai nebendravo su L. Ž., nes parvažiuoji iš darbo, pasidarai valgyti ir eini miegoti, o 5 ryto jau reikėdavo keltis, nes 6 val., išvažiuodavo į darbą. Buvo kambariokai ir tiek, „labas“ „labas“, „kaip sekasi?“ ir tiek. Kiekvienas savo rūpesčių turi. Gal ir padavė pinigus. Kur juos jis panaudojo neklausė, nes tai ne jo reikalas. Išgrynino pinigus gal mieste, gal Kaune. Pats jis negrynino, nes lyg tai neturėjo banko kortelės. Jo (A. M.) kortelė veikianti buvo ir L. paprašė paslaugos. Programėlę L.. turėjo, ir pats padarė pinigų pavedimą. Jis (A. M.) L neklausinėjo apie pinigus, jų kilmę.

Iš liudytojo A. L. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. L. parodė, kad pažįsta L. Ž.. Jis buvo jo pirmas darbdavys. Jis (A. L.) dirbo tolimųjų reisų vairuotoju įmonėse „K“ ir “V”. Tai buvo gal prieš kokius 5 metus. L. Ž. jį priėmė į darbą, prisistatė įmonių savininku. Sakė jam kada reikės važiuoti, kur pasikrauti krovinį, padavė vilkiko raktus. Pirmas reisas buvo į Švediją. Darbo sutartis buvo pasirašyta. Darbo sutartį jam padavė L. Ž.. Atlyginimas taip pat jam buvo mokamas. Darbo užmokestį jam mokėjo įvairiai, ir grynaisiais ir pavedimu. Viskas vyko su L. žinia. L. jam siūlė dirbti kadenciją Švedijoje, tačiau jis nesutiko ir išėjo iš darbo. Kurui pinigus grynaisiais duodavo L. Ž.. Į banko kortelę pinigai jam nebuvo pervedami. Tuo metu nežinojo, koks yra tolimųjų reisų vairuotojų darbas, nes tai buvo pirmoji jo darbo patirtis. Būdavo, kad L. Ž. paduodavo kvitus už kurą. Už L. duotus pinigus buvo pilamas kuras ir mokamas kelių mokestis. Už automobilio remontą mokėti nereikėjo. Jeigu jis (A. L.) pats sumokėdavo kelių mokestį, tai pateikdavo kvitus, kad jam pinigus už tai grąžintų. Kodėl keitėsi įmonių pavadinimai jis tikrai nežino. Jeigu likdavo L. jam duotų pinigų, tai ne visą laiką juos visus sugrąžindavo L., jų pasilikdavo ir sau, kaip užmokestį, nes su juo nepilnai būdavo atsikaitoma už atliktą darbą. Jam būdavo perduodamos įvairios sumos. Atsimena, kad paskutinė jam L. perduota suma buvo 300 Eur. Darbo užmokestis jam buvo mokamas ir grynaisiais ir pavedimu. Už gautus pinigus jam pasirašyti niekur nereikėjo. L. jam neprieštaravo, jog jis jam ne visus pinigus grąžindavo, nes suprasdavo, jog nėra pilnai atsiskaitęs už darbą.

Siekiant patikrinti liudytojo A. L. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 124-127).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-13, liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad jis dirbo vairuotoju UAB “K” ir UAB “V”. Tose įmonėse veždavo krovinius ( dažniausiai statybiniai blokai) į Švediją. Dirbdavo su įmonės nuomotais skirtingais automobiliais, t. y. buvo du „Mercedes“ klasės automobiliai ir „Volvo“, kiek žino, galėjo automobilius nuomotis iš įmonės UAB „D.“, įsikūrusios R.. Į minėtas įmones UAB “K” ir UAB “V” įsidarbino, kai jam paskambino L. Ž. ir pasiūlė darbą, nes buvo įdėjęs skelbimą į internetą, kad ieško darbo. Visus priėmimo į UAB “K” klausimus sprendė su L. Ž., kuris ir jį įdarbino. Su G. M. bendravo pradėjęs dirbti ir tik darbiniais klausimais, ankščiau jos nepažinojo. Žinojo, kad įmonės direktorė buvo moteris, tiksliai nežino jos duomenų, nežinojo ir kiek įmonėje dirba darbuotojų. Kiek atsimena įdarbinimo sutartį jam davė pasirašyti L. Ž., tiksliai negali pasakyti kas ją pasirašė, kaip darbdavys, ji jau buvo pasirašyta. Darbus visada derindavo su L. Ž., jis nurodydavo, kur reikia važiuoti, krautis krovinius. Atlyginimas darbo sutartyje buvo nustatytas 60 Eur į darbo dieną. Už išdirbtą darbą atlyginimą mokėdavo nepastoviai, bet atsiskaitė pilnai už jo darbą. Atlyginimą yra mokėję keliais būdais, grynais pinigais ir pavedimu. Mobilaus ryšio telefono iš įmonės neėmė, naudodavo savo mobilaus ryšio telefoną. Papildomų pinigų nėra gavęs, kiek dienų išdirbdavo už tiek dienų ir sumokėdavo atlyginimą. Atsimena, kad jo vardu įmonė buvo išėmusi „Swedbank“ kortelę, su kuria atsiskaitydavo už kurą ir kitas su darbu susijusias paslaugas.

Po A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, jis patvirtino, jog palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad gal banko kortelė ir buvo išimta. Už kelius mokėjo tais pačiais L. duotais pinigais, kurių ir sau pasilikdavo. Vėliau sužinojo, kad L. Ž. atlieka bausmę. Pasidomėjo apie jį internete. Apie jį rašė, kaip apie aferistą. Darbo pradžioje lyg viskas buvo ir normaliai, tačiau vėliau nebeduodavo pinigų kuro įsigijimui, keliams apmokėti.

Liudytojo V. Ž., kaip L. Ž. motina, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, pasinaudodama įstatymo jai suteikta tokia teise (BPK 82 straipsnis).

Iš liudytojo R. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. B. parodė, kad L. Ž. yra jo draugas. Su juo kartu atliko bausmę Alytaus pusiaukelės namuose. Kada jis (R. B.) grįžo iš pusiaukelės namų jo draugystė su L. Ž. baigėsi. Atlikdamas bausmę jis negyveno kartu viename kambaryje su L. Ž.. Ji su L. važiuodavo kiekvieną savaitgalį į namus ir jis prašydavo jo (R. B.) sąskaitos. Sakė, kad reikia į ją pervesti pinigus. Jis buvo L davęs savo sąskaitos numerį, jis į ją pervedė pinigus, tada jis (R. B.) bankomate nuėmė tuos pinigus nuo savo sąskaitos ir juos atidavė L.. Nuimtos pinigų sumos neatsimena. Atrodo, kad pinigus išgrynino Alytuje. Tiksliai nepamena. L. yra sakęs, kad jis užsiima su vilkikais. Įmonė „K“ jam yra girdėta. Būtent įmonėje „K“ L. ir užsiėmė su vilkikais. Šiaip jis (R. B.) su L. artimai nebendravo. Bendravo tik tiek, kad kartu į Šiaulius savaitgaliais važiuodavo ir grįždavo. Su L. nėra kalbėjęs apie įmonės „K“ sąskaitas, jų užblokavimą. L. yra tik sakęs, kad jo sąskaita yra užblokuota ir kad jis ja negali naudotis. Kas buvo užblokavę jo sąskaitą jis nežino, tik mano, jog tikriausiai antstoliai.

Siekiant patikrinti liudytojo R. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 5-8; 9-12).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-15, liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad 2017 metų pabaigoje, tikslios datos neatsimena, būdamas nuteistas ir atlikdamas bausmę Alytaus pusiaukelės namuose susipažino su L. Ž., kuris taip pat atlikinėjo bausmę. Su L. Ž. kiekviena savaitgalį važiuodavo į namus, esančius Šiauliuose. L. Ž. jį veždavo savo automobiliu. Jis jam buvo sakęs, kad turi savo įmonę UAB “K”, pervežimų veiklos srityje. Jis sakė, kad yra pagrindinis šios įmonės akcininkas. L. Ž. vykstant namo, yra jo kelis kartus paprašęs paslaugos išgryninti iš UAB “K” į jo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus. Gali patvirtinti, kad iš UAB “K” sąskaitos (duomenys neskelbtini) į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atlikti tokie pavedimai: 2017-12-07 - 300 Eur (pavedimo paskirtis - skolinu), 2017-12-08 - 100 Eur (pavedimo paskirtis - mokėjimas), 2017-12-14 - 50 Eur (pavedimo paskirtis - skolinu), 2017-12-27 - 80 Eur (L. avansas) ir 2017-12-28 - 50 Eur (Liudui avansas), iš viso gavo 580 Eur. Gautus pinigus iškart išgrynindavo bankomate ir paduodavo L. Ž.. Už pinigų išgryninimą jokio atlygio nėra gavęs. Už parvežimą namo į Šiaulius L. Ž. norėjo atsiskaityti, tačiau jis kategoriškai atsisakė. L. Ž. sakė, kad jis pats iš įmonės sąskaitos pinigų išgryninti negali, turi padaryti pavedimą. Dar L. Ž. minėjo, kad savo asmeninės sąskaitos neturi, o jei turėtų tai ji būtų areštuota. Šiuo metu su L. Ž. nebendrauja, jokių santykių nepalaiko. Jis apie UAB “K” ir jos vykdomą veiklą nieko nežino. Apie UAB “K” sužinojo tik iš L. Ž. kalbų, kai jis Alytaus pusiaukelės namuose visiems pasakodavo, kad turi savo pervežimo įmonę, kurioje yra pagrindinis akcininkas ir direktorius. Yra pastebėjęs, kad L. Ž. Alytaus pusiaukelės namuose, taip pat savo automobilyje laikydavo UAB “K” įvairius dokumentus, antspaudus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-11-22, liudytoju papildomai apklaustas R. B. parodė, kad 2018-01-08 iš UAB “K” sąskaitos (duomenys neskelbtini) į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 250 Eur, pavedimo paskirtis – „L. avansas“. Šiuos pinigus į jo sąskaitą pervedė L. Ž., kuriuos jis iš karto išgrynino bankomate ir padavė L. Ž.. Už pinigų išgryninimą jokio atlygio nėra gavęs. L. Ž. nurodė, kad pats iš įmonės „K“ sąskaitos pinigų išgryninti negali, turi padaryti pavedimą, o savo asmeninės sąskaitos neturi, nes areštuota antstolių.

Po R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, jis patvirtino, jog palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad jam nebuvo įdomu, kieno pinigus L. perveda į jo sąskaitą.

Iš liudytojos O. L. (buvusi pavardė V./K.) parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta O. L. (buvusi pavardė V.K.) parodė, kad ji buvo pažįstama su L. Ž.. Šiuo metu su juo nebendrauja. Su juo susipažino per vieną bendrai pažįstamą draugą. Žinojo, kad Liudas užsiima su vilkikais, vykdo kažkokią veiklą. L.. jos vieną kartą paklausė ar ji nori užsidirbti pinigų. Ji sutiko. Padėdavo L. atspausdinti popierius. Tie vilkikai būdavo ir kažkur dingdavo. Popieriai būdavo, o vilkikų nebūdavo. Jai tai buvo keisčiausiais dalykas. Kas buvo tuose vilkikuose ji nežino. Buvo atidarytos banko sąskaitos. L. buvo davęs jai pinigų butui išsinuomoti. Ji su L. važiuodavo į biblioteka atsispausdinti dokumentų dėl tų vilkikų. L. pasirašydavo dokumentus. Jis turėjo ofisą, kurį nuomojo. Tas ofisas buvo tame pačiame pastate, kur ir „Swedbank“ bankas. Vėliau O. L. bendravo su buhaltere, domėjosi, kokios yra pinigų sumos, kas važiuoja su tais vilkikais. Tokia jos veikla L. nepatiko ir jis jai sakė, jog ji nekištų nosies, kur nereikia. Ji pastebėjo, kad buvo daug neatitikimų piniginiuose reikaluose, nebuvo aišku, kur yra dokumentai. Ji L. sakė, kad viską nutraukia, kad nenori į tai veltis. Jis jai grasinančias žinutes rašė, kad sunaikins, nes skolų ji jam pridarė. Žino, kad L. savo žmonai ar draugei lizingu mašiną pirko, papuošalus visokius jai pirko, leido pinigus, kur tik norėjo. Ji dirbo L. įmonėje, tik jos pavadinimo neatsimena. Ji buvo taip vadinama statytinė direktorė. Visur yra jos parašai. Jos pavardė 2019 metais buvo V., vėliau ji buvo K., vėliau vėl tapo V., o dabar jos pavardė L.. Įmonė, kurioje ji dirbo vadinosi „K“. Atsimena, kad L. jos paklausė ar ji nori būti statytine direktore. Ji jo paklausė, o ką jai reikės daryti. L. jai atsakė, kad jai reikės atspausdinti dokumentus ir juos pasirašyti. Tai buvo dokumentai susiję su vilkikais. Tuos dokumentus reikėjo išsiųsti žmonėms, kad tie vilkikai pajudėtų. L. jai sakė, kad tiesiog reikės atspausdinti krovinių sąrašus, juos reikės atsisiųsti į el. paštą, pasirašyti ir vėl išsiųsti. Tai buvo ne buhalterės pareigos, nes buhalterę L. turėjo. Žino, kad tuo metu L. gyveno Pusiaukelės namuose, ten būdavo, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Su L. susipažino Alytuje, kada jis ir gyveno Pusiaukelės namuose. Suprato, kad L. reikėjo tokio kaip atpirkimo ožio, kad jeigu ką, tai ne jį kabintų, o visa kaltė būtų jai. Ji buvo statytinė direktorė, nes jos pareigos buvo reikalingos tam, kad banko sąskaitas atidaryti. Į jas buvo pervedami pinigai. Ji patikėjo L., tačiau liko jo apgauta. Jis sakė, kad yra firma vilkikų, kad iš užsienio į Lietuvą jos važinėjo ir atgal. Kas buvo vežama tai vilkikais ji nežino. Ji vėliau pradėjo domėtis įmonės buhalteriniais dokumentais. Surado daug neatitikimų. Matė, kad vilkikai važiuoja, tačiau tikslo nepasiekia. Buvo nemažai skolų. Jai daug kas skambino ir klausė, kur yra vilkikai, kodėl jie neatvažiuoja, buvo prašoma grąžinti pinigus. Nežino ar ji buvo įmonės „K“ akcininke. Atsimena, kad buvo ofisas Alytuje prie L., ten yra tokia kavinė, tai buvo antrame ar trečiame aukšte, ten buvo buhalterė ir ten buvo visi tie dokumentai. Kada ji susipažino su tais dokumentais, pradėjo L. priekaištauti, kodėl jis jai nesakė, kad yra skolos, kodėl jis ją į visa tai įtraukė. Dėl to L. užpyko ant jos. Ji matė, kad yra labai dideli įsiskolinimai. Pagrindiniai įsiskolinimai buvo dėl pačių vilkikų nuomos, taip pat buvo įsiskolinimai už neįvykdytas paslaugas. Jau skambindavo kreditoriai, nes L. jiems duodavo būtent jos numerį. Kreditoriai klausdavo, kad bus padengtos skolos. Jai net teko jiems meluoti, sakydavo, kad reikia palaukti, bet pinigų vis nebuvo. Darbo užmokestis kaip ir nelabai jai buvo mokamas. L. buvo svarbu, kad žmogus būtų pavalgęs, o jai reikėjo ir išlaikyti butą, nes turėjo dvi mergaites. Atlyginimą jai mokėdavo grynais, ji pasirašydavo už tuos pinigus. Atrodo, kad ji tik vieną kartą gavo darbo užmokestį. Kartą davė pinigų, nes jai reikėjo už butą mokėti. Duodamas pinigus L. pasakė, kad jai juos reikės atidirbti sutvarkant dokumentus. Tie pinigai buvo po 20 Eur, po 30 Eur. Kas mėnesį darbo užmokesčio negaudavo, jis jai nebuvo mokamas. L. jai duodavo pinigų tik tada, kada jų reikėdavo, vieną, du kartus per savaitę. Užsakymai buvo priimami el. paštu. Pinigai už paslaugas buvo pervedami į įmonės sąskaitas. Sąskaitos buvo atidarytos „Swedbank“ banke ir „Luminor“ banke. Visi prisijungimai prie sąskaitų buvo pas L.. L. jai neleido patikrinti banko sąskaitų. Ji neturėjo galimybės naudotis ir el. bankininkyste. Būdavo, kad ji susitikdavo su L.. pasikalbėti. L jai sakydavo, kad jeigu skambins kreditoriai, tai reikia prašyti atidėti mokėjimus. Tiksliai nežino kokios buvo mėnesio įplaukos į įmonės sąskaitas. Nežino, kodėl nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais. Nežino, kodėl atsirado įsiskolinimai. Mano, kad įmonės pinigai buvo naudojami L. žmonos poreikiams patenkinti. L. net prie jos yra pirkęs apyrankę žmonai už 600 Eur. Sakė, kad ją žmonai padovanos. Tad ji jo klausė, o kodėl jai jis numeta tik 20 Eur. L. jai atsakė, kad ir jai duos. Įmonėje „K“ ji dirbo gal apie pusę metų. Teigia, kad jis teko atidaryti sąskaitas bankuose „SEB“, „Medicinos bankas“, „Swedbank“. Visus prisijungimo prie atidarytų sąskaitų duomenis iš karto pasiimdavo L.. Sąskaitos buvo atidarytos jos vardu. Jeigu reikėdavo atidaryti banko sąskaitą, tai ji kartu su L. vykdavo į banką, ten L. pateikdavo kažkokius dokumentus, o jai tik reikėdavo pasirašyti. Ji kaip direktorė jokių mokesčių nemokėjo ir jokių pinigų nematė. Iš viso už darbą įmonėje „K.“ iš L. Ž. ji gavo kokius 400 – 500 Eur. Kiek tiksliai laiko ji vadovavo įmonei „K.“ nežino. Prieš tampant įmonės „K“ direktore, L. jai pasakė, kad ji bus fiktyvi įmonės vadovė. Buvo pasakyta, kad jai reikės pasirašyti vilkikų dokumentus, kuriuos jai pasirašyti pateiks L.. L. jai sakė, kad už tuos vilkikus bus pervedami pinigai. L. Ž. žmonos nėra mačiusi. Prieš tai nebuvo dirbusi jokio vadovaujamo darbo. Ji įmonės buhalterija nesirūpino. Tai darė buhalterė vardu D.. Būtent ji ir leido jai susipažinti su įmonės buhalterine apskaita. Ji nėra mačiusi pinigų judėjimo įmonės sąskaitose. Visi prisijungimai prie sąskaitų buvo pas L.. L. Ž. jai paduodavo įmonės „K.“ dokumentus, kuriuos reikėdavo pasirašyti. Pasirašant įmonės dokumentus, L. Ž. visada būdavo šalia. Jai taip pat skambindavo vilkikų vairuotojai. Klausdavo jo dėl kuro, kur jo užsipilti, kur krovinį nuvežti, ar yra atsiųsti dokumentai, ar galima jau važiuoti. Vilkikų įsigijimo dokumentų nėra mačiusi. Ji nesidomėjo savo darbo užmokesčiu. Jokių pavedimų darbuotojams nėra mačiusi. Su ja nebuvo planuojami jokie darbai. Ji su L. Ž. susitarė tik tiek, kad ji pasirašys dokumentuose. Teigia, kad ji neturėjo jokio supratimo, kaip valdyti įmonę, kad ji veiktų pelningai. L. nieko nesakydavo jai apie pinigus, neužsimindavo kam jie naudojami. Nežino, kas buvo įmonės „K“ akcininkai, nežino ar ji buvo šios įmonės akcininke. Darbą įmonėje „K“ baigė tada, kada buvo kažkoks įvykis su vilkikais. .L. pasakė, kad daugiau nebedirbs. Tada ir baigėsi bendravimas su juo. Tik L. dar pagrasino jai susidorojimu. Suprato, kad įmonė dirba neskaidriai. Žinojo, kad L. Ž. buvo teistas.

Siekiant patikrinti liudytojos O. L. (buvusi pavardė V../K.) parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 19-21; 28-31; 36-38).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-20, liudytoja apklausta O. L. (buvusi pavardė V./K.) parodė, kad maždaug 2018 metų sausio mėnesį (tikslios datos neatsimena) jai L. Ž. pasiūlė tapti UAB “K” akcininke ir direktore. Priežasties jai jis nenurodė, tiesiog pasiūlė tapti akcininke ir direktore, o ji ir sutiko. Jai už tai, kad taptų akcininke ir direktore pinigų nei jis, nei kas kitas nesiūlė ir jų nedavė. Su L. Ž. kaip susipažino ji neatsimena, galbūt per bendrus pažįstamus. Jie su juo bendravo tik tuo laikotarpiu kol ji buvo UAB “K” akcininke ir direktorė. Su L. Ž. nesutarimų neturi. Prieš UAB “K” ji nebuvo užėmusi vadovaujančių pareigų. Jie su L. Ž. susitiko tiesiog kažkur Alytaus mieste, galbūt centre, viešoje vietoje ir jis jai davė pasirašyti UAB “K” akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Ji net nebuvo nuvykusi į Registrų centrą, kaip suprato vėliau, kad tas jos parašas nieko nereiškė, buvo tik statytinė. Prieš pasirašant minėtą sutartį, ji ją perskaitė ir suprato ant ko pasirašo, ten viskas atrodė buvo tvarkoje, tačiau vėliau suprato, kad įmonė turi skolų, dėl to ji L. Ž. pasakė, kad jis susitvarkytų skolas, nes ne ji jų padarė. Minėtos sutarties pasirašymo metu ji su L. Ž. buvo dviese. Kas sutarties turinį ruošė ji nežino, tikrai ne ji, jai ją L. Ž. davė jau atspausdintą. Už UAB “K” akcijas ji nemokėjo pinigų, kas už jas mokėjo ji nežino. Kuomet pasirašė minėtą sutartį jai jokie dokumentai perduoti nebuvo. Ji nežinojo kokie buvo bendrovės įsipareigojimai, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, balansas, ar buvo kasoje pinigų. Ji žinojo tik tiek, kad Lietuvoje gabendavo krovinius - prekes, iš vieno taško į kitą, kokia veikla daugiau UAB „K“ užsiėmė ji nežino. Kiek suprato UAB “K” dirbo keletas darbuotojų, kurie ir vežiojo minėtus krovinius (vardų pavardžių ji jų nežino). Kiek atsimena pats UAB “K” ofisas buvo „Swedbank“ patalpų antrame aukšte, adresas pagal žemėlapius galėtų būti (duomenys neskelbtini). Ji tokios kaip savo darbovietės neturėjo. Ji konkrečiai įmonėje nedirbo, tačiau būdavo tarkim savaitėje du kartai, kad ją L. Ž. paima su automobiliu iš namų ir nuveža į netoli centro bibliotekos, esančią automobilių aikštelę (pagal žemėlapį adresu (duomenys neskelbtini)), ji ten pasirašydavo ant kažkokių dokumentų, kuriuos jai paduodavo L. Ž., kaip supranta, minėti dokumentai buvo skirti tam, kad prekės toliau galėtų būti gabenamos. Kokios tiksliai buvo prekės ji neįsivaizduoja, kadangi pati jų realiai nematė. Ji su pačiu L. Ž. vykdavo į miesto centro biblioteką, ten prisėsdavo prie kompiuterio ir ieškodavo darbuotojų. Su darbuotojais, kurie norėtų įsidarbinti susitikusi ji pati nebuvo. Buvo atvejų, kad keliems asmenims ji skambino ir kalbėjo telefonu, kurie norėjo įsidarbinti, tačiau realiai susitikusi nebuvo nė su vienu. Ji su L. Ž. minėtoje bibliotekoje atsispausdindavo darbuotojų įdarbinimo sutartis, tokius kaip šablonus, ji juose pasirašinėdavo, kad L. galėtų suradęs tinkamą asmenį jį įdarbinti. Ji nė su vienu asmeniu nebendravo apie įdarbinimo sąlygas ar atlyginimą. Jokių įgaliojimų, kad jos vardu galėtų kas pasirašinėti dokumentuose sudariusi nebuvo. Kiek jai žinoma atlyginimus suskaičiuodavo buhalterė D. (pavardės neatsimena). Kiek ji atsimena, buvo pas pačią D. nuvykusi keletą kartų, jos darbo vieta buvo adresu (kaip mato pagal žemėlapį) (duomenys neskelbtini), antrame ar trečiame aukšte. Kas kitiems darbuotojams duodavo atlyginimus ji nežino, tačiau mano, kad pats L. Ž.. Tuo laikotarpiu kol buvo akcininke ir direktorė, t. y. nuo 2018-02-05 iki 2018-03-29, jai atlyginimą išmokėjo L. Ž., pinigus paduodamas jai į rankas. Per visą jos minėtą laikotarpį jai L. Ž. išmokėjo ne daugiau kaip 400 eurų grynaisiais pinigais. Tikslių datų ji neatsimena, tačiau būdavo ir taip, kad jis po 20 ar 30 Eur paduodavo į rankas, kadangi pasakydavo, kad galės atskaičiuoti iš atlyginimo. Tokio kaip algalapio ar kito dokumento patvirtinančio jai sumokėtą atlyginimą nė karto nėra gavusi ar pasirašiusi. Ji kaip UAB “K” direktorė, nepasirašė jokių sutarčių, o jei ir pasirašė tuomet neatsimena. Kas kasininkas įmonėje buvo ji nežino, mano, kad ta pati minėta buhalterė. Įmonės antspaudas buvo pas ją namuose, tačiau būdavo, kad kartas nuo karto minėtą įmonės antspaudą pasiimdavo ir pats L.. Kiek atsimena ji pasirašinėjo ant įsakymų ir algalapių. Bendravo su minėta buhaltere, per ją ir sužinojo apie įmonės skolas. Pas buhalterę buvo laikomi įmonės buhalteriniai dokumentai. Jai L. Ž. pasakė, kad akcijas turėsi perrašyti kitai merginai, kuri bus akcininke ir direktorė (lyg vardas G. ar G., tiksliai neatsimena, tačiau vardas prasideda raide G). Ji už akcijų perrašymą pinigų niekam nemokėjo ir jai taip pat niekas pinigų nemokėjo. Kodėl nusprendė perrašyti akcijas ji nežino, jai L. taip pasakė ir viskas. Kas surado kitą akcininką ji nežino, ji neieškojo. Ji minėtos merginos nepažinojo. 2018 metų kovo mėnesį (tikslios dienos neatsimena) buvo pasirašyta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ji pardavė UAB “K” akcijas, pasirašė minėtame ofise „Swedbank“ patalpų antrame aukšte. Sutarties pasirašymo metu buvo ji, minėta mergina, kuriai buvo perrašytos akcijos ir E. (pavardės neatsimena, tačiau jis lyg dirbo UAB “K”). Kas ruošė sutarties tekstą ji nežino. Pasirašyti sutartį jai padavė E.. Įmonės buhalterinių dokumentų jokių neperdavė, kadangi ji jų ir neturėjo. Ji nežinojo kiek buvo pinigų kasoje. Kiek žino prisijungimus prie banko turėjo buhalterė ir pats L. Ž.. Kuro kortelės jeigu ir buvo, tai jas turėjo nebent pats L. Ž..

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-03-23, liudytoja papildomai apklausta O. L. (buvusi pavardė V./K.) parodė, kad 2018 metų pradžioje ji bendravo su L. Ž.. L. jos paprašė leisti pasinaudoti bank sąskaita, kadangi jis pats negalėjo atidaryti banko sąskaitos. Ji turėjo sąskaitą banke „Swedbank“, tačiau ji buvo areštuota antstolių. Tada L. jai pasiūlė atidaryti sąskaitą „SEB“ banke. Ji sutiko su tokiu L.. pasiūlymu ir minėtame banke atidarė savo vardu sąskaitą. Su L. susitarė, kad jis naudosis šia banko sąskaita. Ji L. pasitikėjo. Po sąskaitos atidarymo ji L. atidavė visus prisijungimo prie sąskaitos duomenis. Ta sąskaita naudojosi L. Ž.. Ji neurėjo jokių prisijungimų prie įmonės „K“ banko sąskaitų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-12, liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausta O. L. (buvusi pavardė V./K.) parodė, kad UAB “K” dirbo 2018 metų pradžioje keletą mėnesių, tikslaus laikotarpio neatsimena, direktorės pareigose. Per 2018 metus buvo atsidariusi „Swedbank“, „Medicinos bankas“, „SEB“ banko sąskaitas. Būtent „SEB“ banko sąskaitą ji atidarė, tačiau visus prisijungimo duomenis perdavė L., pavardės neatsimena, bet tyrėjai atliekančiai šį ikiteisminį tyrimą jis yra žinomas, kiek ji žino. Į „SEB“ banką, Alytuje, 2018 metų pradžioje, datos tikslios neatsimena, vyko kartu su Liudu. „SEB“ banke atsidarė banko sąskaitą savo vardu, tačiau iškart išėjus iš banko patalpos, visus bankinius prisijungimus perdavė L., kad jis galėtų naudotis jos banko sąskaita. Jis tiesiog jos paprašė, kad ji savo vardu atsidarytų banko sąskaitą ir jis ja galėtų naudotis, kadangi kaip jis sakė, kad jo paties banko sąskaitos yra areštuotos, turi problemų su antstoliais, o kadangi turi kažkokią tai krovinių vežimo įmonę, tai jam būtina banko prieiga. Ji sutiko jam pagelbėti, tuo labiau jis jai už atidarytą banko sąskaitą ir leidimą naudotis banko paskyra, tą pačią dieną, davė grynais pinigais 300 eurų, už kuriuos sumokėjo už buto nuomą ir šiek tiek liko maistui nusipirkti. Pinigų perdavimo akto ar kito dokumento pagrindžiančio pinigų perdavimą neužpildė. Ji pati nė karto nesijungė prie „SEB“ banko sąskaitos patikrinti kokios vyksta piniginės operacijos, paprasčiausiai todėl, kad neturėjo prieigos, o ir pas L.. neprašė parodyti, kadangi jai tas nerūpėjo. Ji mano, kad pats L. ir atliko visus bankinius pervedimus jos banko paskyroje. Ar L. kažkam perdavė jos „SEB“ banko duomenis naudotis kitam asmeniui jai nėra žinoma. Ar „SEB“ minėta banko sąskaita yra uždaryta ji nežino, ji jos pati kiek atsimena neuždarė. Su „Medicinos“ banke atidaryta banko sąskaita buvo lygiai taip pat kaip su „SEB“ banko sąskaita, tik neatsimena, kada ją atsidarė, tačiau visus prisijungimus prie „Medicinos“ bankas perdavė L. naudotis. „Swedbank“ banko sąskaitą atsidarė savo vardu pati, ja naudojasi ir niekam prisijungimų nebuvo davusi. A. L. pažįsta, jų nebesieja jokie tarpusavio santykiai. Kiek atsimena A. su L. pusiaukelės namuose gyveno viename kambaryje. I. M. nepažįsta, galbūt iš matymo atpažintų. Už ką 2018-03-02, į jos vardu atidarytą AB „SEB“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įmonė UAB „IC“ pervedė 1 694 Eur, ji nežino, kaip ir sakė jos banko paskyra naudojosi pats L.. Ar tai buvo atsiskaitymas skirtas už UAB “K” atliktas paslaugas atsakyti negali, kadangi nežino. Kur 1 694 Eur buvo panaudoti ji nežino. Kiek žino galbūt L. leisdavo visus pinigus savo sutuoktinei, kurios nei varo nei pavardės nežino. Taip spėja, kadangi vieną kartą jis nupirko grandinėlę auksinę už 600 eurų ir parodė ją jai, pasakė, kad nupirko savo sutuoktinei šią dovaną. Kad 2018-03-02, iš jos AB „SEB“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į A. L. sąskaitą buvo pervesta 1 400 Eur, šito nežino. Minėto pervedimo neatliko, kaip ir sakė paskyra naudojosi L., jo ir reikia klausti kas tai per pavedimas. 2018-03-03 iš A. L. sąskaitos į jos „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 1 400 Eur, šito neatsimena. Kur pinigai buvo panaudoti nežino, ar ji pati atliko tolimesnius pervedimus nežino. Už ką išvis jai buvo pervesta minėta suma pasakyti negali, kadangi tikrai neatsimena. 2018-03-03, iš jos „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliktas 200 Eur pavedimas I. M.. Už ką atliktas pavedimas neatsimena. 2018-03-03, iš jos „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) per du kartus 1 000 Eur ir 190 Eur išgryninta bankomate (duomenys neskelbtini), kokiu tikslu atsakyti negali, kadangi tikrai neatsimena. Neatsimena, ar buvo kam nors pinigai perduoti. Neatsimena, ar buvo pasirašytas koks pinigų perdavimo aktas. 2018-03-03, iš jos „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini) 2,95 Eur buvo sumokėta už pirkinius, 2018-03-06, (duomenys neskelbtini), sumokėta 3,15 Eur už pirkinius, 2018-03-07, parduotuvėje „IKI“, (duomenys neskelbtini) , sumokėta 2,95 Eur už pirkinius. Kas buvo pirkta neatsimena. Patvirtinti, kad tikrai ji atliko šiuos mokėjimus negali. Tikrai žino, kad į (duomenys neskelbtini) nevažiavo. Ar gali būti, kad ir „Swedbank“ banko duomenimis davė naudotis L. ar kitam asmeniui, tiksliai neatsimena. Kodėl A. L. į jos banko sąskaitą pervedė 1 400 eurų tikrai neatsimena. Kur jie buvo panaudoti ar kam grąžinti neatsimena. Kad šie pinigai priklausytų UAB “K” ji nežinojo, arba jau tiksliai neatsimena.

Po O. L. (buvusi pavardė V./K.) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, ji patvirtino, jog palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Iš specialistės A. B. paaiškinimų duotų teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė A. B. paaiškino, kad ji dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje specialiste. Atliko UAB “V” papildomai pateiktų dokumentų apžiūrą ir pateikė išvadą, kuri buvo įrašyta į 2021 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokolą. Dėl UAB “K” nieko netyrė. Dėl išvados formavimo, kad neįmanoma nustatyti įmonės įsipareigojimų, kapitalo dydžio, tai pagal BPK 284 straipsnio 2 dalį specialistas kviečiamas išvadai paaiškinti ir papildyti, todėl galėtų tik dėl savo išvados pasisakyti. Dėl išvados pateikimo, kad negalima nustatyti, tai specialistas atlieka tyrimą ir pagal nustatytus pažeidimus pateikia išvadą. Išvadas specialistas gali pateikti tik apžiūrėjęs konkrečius dokumentus. Ar vienos ūkinės operacijos neįtraukimas jeigu yra žinoma konkreti neįtrauktų pinigų suma ar yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad neįmanoma nustatyti įmonės kapitalo, įsipareigojimų dydžio, tai negali atsakyti į abstraktų klausimą, nes kiekvienu atveju sprendžia specialistas. Išvados dėl UAB “V” negali komentuoti, nes kita specialistė rašė, o ji pateikė išvadą į apžiūros protokolą. Pirminę išvadą gali paaiškinti I. V., ji šiuo metu FNTT nedirba, nes yra pensijoje. Pateikė išvadą, kuri buvo įrašyta į 2021 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokolą, šią išvadą pilnai palaiko (14 t., b. l. 67-78). Šiuo apžiūros protokolu buvo patikslinta išvada. Pagrindinę išvadą gali pakomentuoti tik ją surašiusi specialistė, ji vertino tik papildomai pateiktus dokumentus. Ar buvo pinigų, kurių išlaidų nepatvirtino apskaitos dokumentai, tai atsižvelgiant į pradinę išvadą buvo patikslinti duomenys. Rezultatams suma nėra priskiriama, suma eina atskirai. Ar buvo nustatyti faktai apie neoficialiai mokėtą atlyginimą, tai reikia žiūrėti išvadoje ką nustatė specialistė. Ar neoficialiai išmokėtos sumos yra įtraukiamos tarp nepagrįstų, tai yra vertinama kas yra apskaitoje. Specialistas nustato kas yra užfiksuota apskaitos dokumentuose. Sumos, kurios yra nurodytos, yra nustatytos pagal apskaitos dokumentus.

Iš specialistės L. J. paaiškinimų duotų teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė L. J. paaiškino, kad ji palaiko 2021-09-13 – 2021-09-21, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes ir tvirtina savo išvadas. Čia užfiksuotos išvados buvo padarytos remiantis papildomais apskaitos dokumentais, kurie buvo pateikti patikrinimui. Juos pateikė L. K..

Iš specialistės I. V. paaiškinimų duotų teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė I. V. paaiškino, kad ji palaiko ir tvirtina savo, kaip specialisto išvadą dėl UAB “K” ūkinės finansinės veiklos ir savo, kaip specialisto išvadą dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos. Kada surašė šias išvadas neturėjo visų minėtų įmonių apskaitos dokumentų. Žino, kad šios jos išvados vėliau buvo papildytos. Patikslino, kad apskaita įmonėse buvo „suvelta“. Buvo požymių, kad apskaita minėtose įmonėse buvo tvarkoma aplaidžiai, apgaulingai. Teikdama išvadas vadovavosi apskaitos dokumentais, kurie jai buvo pateikti.

Iš G. M. pareiškime policijos įstaigai užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog 2018 metų kovo mėnesį jos pažįstamas asmuo L. M. jai pasiūlė savo vardu fiktyviai užsiregistruoti transporto įmonę ir tokiu būdu padėti jo pusbrolio E. J. draugui L. Ž.. L. M. patikino, kad įmonės finansinė padėtis nėra bloga, įmonė nėra fiktyvi ir ji vykdys veiklą. Tiesiog tikrasis jos savininkas L. Ž. dėl asmeninių priežasčių negali pats būti įmonės akcininku ir vadovu. Ji L. M. pasitikėjo todėl sutiko su jo pasiūlymu. Atvyko į Alytų ir susitiko su E. J.. Šis paaiškino, kad ji bus įforminta, kaip įmonės akcininkė ir direktorė, tačiau realus įmonės savininkas ir vadovas bus L. Ž.. E. J. taip pat paaiškino, kad šiuo metu UAB “K” akcininke ir direktore yra O. K., tačiau ji nesugeba tinkamai vadovauti įmonei, todėl ieškoma kuo ją pakeisti. Taip pat jai telefonu teko bendrauti ir su pačiu L. Ž., kuris ją patikino, kad jai nereikia nieko bijoti, nes jis faktiškai valdys įmonę, o ji tik padės jam ir vykdys jo nurodymus. Tuomet iš O. K. ji persirašė UAB “K” ir tapo šios įmonės 100 proc., akcininke ir direktore. Po kurio laiko jai vėl paskambino L. Ž. ir pasiūlė perimti ir kitą jo įmonę – UAB “V”. Nieko blogo neįtarusi ji su tokiu pasiūlymu sutiko ir 2018 metų balandžio mėnesį nuvyko pas I. Š., kuri tuo metu buvo įmonės vadovė ir viena iš akcininkių. Kita įmonės akcininkė buvo S. U.. Su I. Š. pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, akcijų perdavimo – priėmimo aktą. Po to I. Š. visus reikiamus dokumentus pateikė registrų centrui. Kada ji tapo dviejų bendrovių akcininke ir direktore, nuolatos susitikdavo su L. Ž.. Su juo taip pat susiskambindavo, bendravo el. laiškais. L. Ž. minėtose įmonėse buvo vadybininku, tačiau realiai joms vadovavo. L. Ž. jai nurodydavo, kokius dokumentus reikia pasirašyti, kur reikia nuvažiuoti, ką padaryti. Jis taip pat disponavo beveik visomis įmonių lėšomis. Vėliau ji sužinojo, kad UAB “K” skolos siekia apie 72 000,00 Eur. Taip pat pagal UAB „V“ avansines apyskaitas L. Ž. iš šios įmonės galimai pasisavino 23 264,61 Eur. Taip pat L. Ž. iš UAB “V” pasisavino pinigus juos nuimdamas nuo jos vardu išduotų kortelių. Taip pat L. Ž. pasisavino lėšas, jas nuimdamas, iš banko „Luminor“ čekių knygele. Ji taip pat buvo apgauta ir paskirta UAB “K” ir UAB “V” akcininke bei direktore vien dėl to, kad L. Ž. galėtų įgyti svetimą turtą, ji sužinojo tik 2018-09-23, kuomet jos žiniomis L. Ž. buvo pristatytas į pataisos namus atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą L. Ž. atžvilgiu (1 t., b. l. 22-36).

Iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) “V” Nemokumo administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ direktoriaus D. T. prašyme policijos įstaigai užfiksuotų duomenų ir jo priedų, kur nurodyta, kad policijos įstaigai buvo pateikti duomenys apie BUAB “V” apdraustuosius asmenis. Iš policijos įtaigai pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2018-05-09, į darbą UAB “V” vadybininko pareigoms buvo priimti L. Ž. ir E. J. (2018-05-08, UAB “V” direktorės G. M. įsakymas dėl priėmimo į darbą) (1 t., b. l. 53-59).

Iš 2022-02-04, Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu pagal laidavimą užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad G. M. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal laidavimą. G. M. buvo įtariama padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir BK 183 straipsnio 1 dalyje, dėl jos veiklos UAB “K” ir UAB “V” (1 t., b. l. 100-115).

Iš duomenų bazės „Juridinio asmens duomenys“ išraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog UAB “K”, kodas (duomenys neskelbtini) , registruota adresu (duomenys neskelbtini). Įregistravimo data: 2017-11-16. Šios įmonės direktore nuo 2018-03-29 iki 2018-12-28, buvo G. M.. O. V. šios įmonės direktore buvo nuo 2018-02-05 iki 2018-03-29. S. U. šios įmonės direktore buvo nuo 2017-11-21 iki 2018-02-05. I. J. šios įmonės direktore buvo nuo 2017-11-16 iki 2017-11-21 (5 t., b. l. 26-30).

Iš duomenų bazės „SODRA – Draudėjas ir jo darbuotojai“ išraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB “K” nuo 2018-01-09 iki 2018-03-12, dirbo A. B., nuo 2018-02-09 iki 2018-06-11, dirbo S. C., nuo 2018-03-05 iki 2018-10-05, dirbo E. J., nuo 2018-04-10 iki 2018-10-19, dirbo L. K., nuo 2018-02-02 iki 2018-04-13, dirbo O. L., nuo 2018-05-07 iki 2018-07-09, dirbo A. L., nuo 2017-12-21 iki 2018-07-05 ir nuo 2018-07-02 iki 2018-07-05, dirbo I. M., nuo 2018-04-09 iki 2019-01-03, dirbo G. M., nuo 2018-05-08 iki 2018-07-09, dirbo A. P., nuo 2018-01-11 iki 2018-07-20, dirbo A. R., nuo 2017-11-20 iki 2018-02-06, dirbo S. U., nuo 2017-11-20 iki 2017-12-12, dirbo V. Ž., nuo 2017-11-20 iki 2018-09-17, dirbo L. Ž., nuo 2017-11-20 iki 2018-07-19, dirbo V. Ž. (5 t., b. l. 31).

Iš duomenų bazės „Juridinio asmens duomenys“ išraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog UAB “V”, kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) . Įregistravimo data: 2016-05-09. Šios įmonės direktore nuo 2018-04-18 iki 2019-03-25, buvo G. M.. Direktore nuo 2016-05-09 iki 2018-04-18, buvo I. J.. Bankroto byla iškelta 2019-03-01. Bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo centras“ (5 t., b. l. 32-36).

Iš 2021-12-16, duomenų bazės „SODRA – Draudėjas ir jo darbuotojai“ išraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „V“ nuo 2018-05-09 iki 2018-10-01, dirbo E. J., nuo 2018-06-15 iki 2018-10-19, dirbo L. K., nuo 2018-09-19 iki 2018-10-10, ir nuo 2018-07-10 iki 2018-08-17, dirbo A. L., nuo 2018-08-10 iki 2018-10-12, dirbo I. M., nuo 2018-04-09 iki 2019-01-30, dirbo G. M., nuo 2018-07-12 iki 2018-09-26, dirbo A. R., nuo 2018-05-09 iki 2018-09-25, dirbo L. Ž., nuo 2018-07-19 iki 2018-10-23, dirbo V. Ž. (5 t., b. l. 37).

Iš 2019-03-14, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad G. M. ikiteisminiam tyrimui savanoriškai pateikė UAB “K” visus turimus buhalterinės apskaitos dokumentus (5 t., b. l. 38-41).

Iš 2019-03-14, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad G. M. ikiteisminiam tyrimui savanoriškai pateikė UAB “V” visus turimus buhalterinės apskaitos dokumentus (5 t., b. l. 42-45).

Iš 2020-01-23, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad D. J. ikiteisminiam tyrimui savanoriškai pateikė UAB “K” visus turimus buhalterinės apskaitos dokumentus (5 t., b. l. 46-49).

Iš 2021-05-07, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad D. J. ikiteisminiam tyrimui savanoriškai pateikė UAB “K” turimus dokumentus – 2017-12-05 buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties kopiją Nr. 17.12.-29 ir priedą Nr. 2 (5 t., b. l. 50-59).

Iš 2021-05-07, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad D. J. ikiteisminiam tyrimui savanoriškai pateikė UAB “K” turimus dokumentus – 2017-12-06 sutarties Nr. 17.12.-29, priedą Nr. 1 (5 t., b. l. 60-65).

Iš 2021-08-01, el. laiško išraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog L. K. ikiteisminiam tyrimui pateikė UAB “K” buhalterinės apskaitos dokumentus (5 t., b. l. 68-77).

Iš 2019-03-12, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad I. J. (buvusi pavardė Š.) ikiteisminiam tyrimui savanoriškai pateikė UAB “K” ir UAB „V“ turimus dokumentus (5 t., b. l. 78-98).

Iš 2020-06-10, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad I. J. (buvusi pavardė Š.) ikiteisminiam tyrimui savanoriškai pateikė UAB “V” turimus dokumentus – buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 452, UAB „V“ nutraukimo protokolą, UAB “V” dokumentų perdavimo aktą (5 t., b. l. 99-105).

Iš 2019-05-07, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad S. U. ikiteisminiam tyrimui savanoriškai pateikė UAB “K” turimus dokumentus (5 t., b. l. 106-107).

Iš 2018-12-07, Kauno apygardos teismo nutartyje užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog UAB “K” iškelta bankroto byla (5 t., b. l. 191-193).

Iš 2019-11-25, UAB „TELE2“ rašte Nr. SD-31180, policijos įstaigai užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog su UAB “K” ir su UAB “V” buvo pasirašytos sutartys, kurių pagrindu buvo įsigyti įrenginiai (6 t., b. l. 2-4).

Iš 2019-11-15, UAB „Bitė Lietuva“ rašte Nr. 5040-593, policijos įstaigai užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog su UAB “K” ir su UAB “V” buvo pasirašytos sutartys, kurių pagrindu buvo įsigyti įrenginiai. Skola 2108,72 Eur (6 t., b. l. 6-42).

Iš 2020-01-22, Alytaus pataisos namų rašte Nr. 8-478, ir jo prieduose bei 2020-01-27, Alytaus pataisos namų rašte ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad nuteistasis L. Ž. 2017-11-03 iš Pravieniškių pataiso namų buvo perkeltas tolimesnės bausmės atlikimui į Alytaus pataisos namų Pusiaukelės poskyrį. Jam atliekant bausmę Pusiaukelės namuose, buvo suteikta teisė nuvykti į namus adresu (duomenys neskelbtini) 2018-09-25, L. Ž. iš Pusiaukelės namų perkeltas į pataiso namų gyvenamąją zoną, o nuo 2019-08-23 jam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydovo. Nuteistasis nuo 2019-08-30, pagal paslaugų teikimo sutartį L. Ž. įdarbintas UAB „IAG“. Pagal patvirtintą paskyrą šios bendrovės transportu 7 val., paimamas iš pataiso namų ir 18.30 val., parvežamas atgal į pataisos namus. 2019-12-05 pataiso namų direktoriaus įsakymu buvo suteikta 3 parų išvyka į (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 64-76; 80-129).

Iš UAB „D“ el. paštu policijos įstaigai pateiktų UAB “V” sąskaitų ir raštiškų paaiškinimų, kur nurodyta, jog UAB “V” šiai įmonei skolinga 6 438,81 Eur (7 t., b. l. 3-31).

Iš UAB „A“ el. paštu policijos įstaigai pateiktų duomenų, kur nurodyta, jog UAB „V“ šiai įmonei skolinga 1 852,67 Eur (7 t., b. l. 34).

Iš 2019-09-27, UAB „A“ rašte Nr. SR-190927-01 ir jo prieduose policijos įstaigai pateiktų duomenų, kur nurodyta, jog UAB “V” šiai įmonei skolinga 243,21 Eur ir negrąžinusi planšetinio kompiuterio, kurio vertė 193,60 Eur (7 t., b. l. 37-61).

Iš UAB „O“ el. paštu policijos įstaigai pateiktų duomenų, kur nurodyta, jog UAB „V“ šiai įmonei skolinga 32 491,80 Eur (7 t., b. l. 64-90).

Iš UAB „A“, iš UAB „SCB“, iš UAB „S“, iš UAB „D“, iš UAB „Fe“, iš UAB „NL“, iš UAB „Ac“ policijai pateiktų duomenų, kurie patvirtina UAB „K“ ir UAB “V” bendradarbiavimą bei įsiskolinimus, kai kurioms iš šių įmonių (7 t., b. l. 93-102; 105-107; 110-112; 115-123; 126-160; 163-177; 180-194).

Iš UAB „DB“, iš SIA „LD“, iš UAB „IC“, iš UAB „HWL“, iš UAB „T“, policijai pateiktų duomenų, kurie patvirtina UAB „K“ bendradarbiavimą bei įsiskolinimus, kai kurioms iš šių įmonių (8 t., b. l. 3-20; 23-35; 38-66; 69-77; 80-86).

Iš 2019-08-08, duomenų bazės „Duomenys apie asmens turimas sąskaitas bankuose“, esančios informacijos apie UAB „K“ sąskaitas, esančias bankuose AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“, UAB „Medicinos bankas“ (8 t., b. l. 87-88).

Iš 2020-02-25, AB „Swedbak“ raštu Nr. S/1472 pateiktų duomenų policijos įstaigai: pateiktas UAB “K” sąskaitų ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esančių AB „Swedbank“ išrašas už laikotarpį nuo 2017-11-16 iki 2019-01-30, kuriame fiksuoti pinigų pervedimai iš UAB “K” sąskaitos į R. B., A. S., D. J., A. L., I. M., A. M. sąskaitas. Taip pat kuriame fiksuoti pinigų nuėmimai (išgryninimai) iš UAB „K“ sąskaitos. Pateikti duomenys, jog banko kortelės, kurios Nr. 535550*******6702, kuri susieta su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas buvo L. Ž. (8 t., b. l. 98-120).

Iš 2020-04-21, AB „Swedbak“ raštu Nr. S/2972 pateiktų duomenų policijos įstaigai: pateikti duomenys apie UAB “K”, kurie patvirtina, jog su sąskaitomis ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esančiomis AB „Swedbank“ buvo susieta mokėjimo kortelė MC Business Deb Nr. 535550*******6702 (kortelės turėtojas L. Ž.). Taip pat su sąskaita buvo susieta mokėjimo kortelė MC Business Deb Nr. 535550*******6694 (kortelės turėtojas S. U.) (8 t., b. l. 133).

Iš 2021-04-27, AB „Swedbank“ raštu Nr. S/3541 pateiktų duomenų policijos įstaigai: pateikti duomenys apie UAB “K”, kurie patvirtina, jog su sąskaita ((duomenys neskelbtini)), esančia AB „Swedbank“ buvo susieta mokėjimo kortelė Verslo debeto kortelė Nr. 535550*******6694 (aktyvuota 2018-01-12, Dainavos klientų aptarnavimo centre, kortelės turėtojas S. U.). Taip pat su sąskaita buvo susieta mokėjimo kortelė Verslo debeto kortelė Nr. 535550*******6702 (aktyvuota 2018-01-12, Dainavos klientų aptarnavimo centre, kortelės turėtojas L. Ž.), (8 t., b. l. 137).

Iš 2021-05-14, AB „Swedbank“ raštu Nr. S/4000 pateiktų duomenų policijos įstaigai: pateikti duomenys apie UAB “K” ir UAB „V“ sąskaitas buvusias šiame banke. UAB “V” priklausė šios sąskaitos: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). UAB “K” priklausė šios sąskaitos: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikti duomenys apie asmenis, kurie galėjo jungtis prie šių sąskaitų, tai S. U., L. Ž., D. J., G. M., L. K., V. S. (8 t., b. l. 140-141).

Iš 2020-02-14, UAB „Medicinos bankas“ raštu Nr. S/00/2020-479 pateiktų duomenų policijos įstaigai: pateikti duomenys apie UAB “K” sąskaitą buvusią šiame banke. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis nuo 2018-03-05 iki 2019-01-30. Čekių knygelės nebuvo išduotos, banko kortelė nebuvo išduota. Teise naudotis nurodyta sąskaita turėjo įmonės direktorė O. K. (8 t., b. l. 148-151).

Iš 2020-02-11, AB „SEB bankas“ raštu Nr. SEBLT/20/CR5023 pateiktų duomenų policijos įstaigai: pateikti duomenys apie UAB “K” sąskaitą buvusią šiame banke. Sąskaita atidaryta 2018-02-08. Pateiktas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), finansinių operacijų išrašas iki 2019-01-30. Pagal 2018-02-08, sudarytą įmonės elektroninių paslaugų teikimo sutartį teisė tvarkyti įmonės sąskaitą buvo suteikta L. Ž.. 2018-02-08 minėtos sąskaitos tvarkymui buvo išduota mokėjimo kortelė Nr. 559080*****0653 L. Ž. vardu. Sąskaitos išraše fiksuoti pinigų pervedimai, išgryninimai (8 t., b. l. 158-174).

Iš 2019-08-08, duomenų bazės „Duomenys apie asmens turimas sąskaitas bankuose“, esančios informacijos apie UAB “V” sąskaitas, esančias bankuose AB „Swedbank“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB „SEB bankas“ (8 t., b. l. 175-176).

Iš 2020-02-12, AB „Šiaulių bankas“ raštu Nr. S-20-02464-C pateiktų duomenų policijos įstaigai: pateikti duomenys apie UAB „V“ sąskaitą buvusią šiame banke. Sąskaita atidaryta 2019-04-16, Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 186).

Iš 2020-02-21, AB „Swedbank“ raštu Nr. S/1400 pateiktų duomenų policijos įstaigai: pateikti duomenys apie UAB „V“, kurie patvirtina, jog su sąskaitomis ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esančiomis AB „Swedbank“ buvo susietos šios mokėjimo kortelės: Su sąskaita (duomenys neskelbtini), nuo 2018-05-10 iki 2019-03-19, buvo susieta mokėjimo kortelė Verslo debeto kortelė Nr. 535550*******9315 (kortelės turėtojas G. M.). Su sąskaita (duomenys neskelbtini), nuo 2018-06-25 iki 2019-03-19, buvo susieta mokėjimo kortelė Verslo debeto kortelė Nr. 535550*******5773 (kortelės turėtojas G. M.). Su sąskaita (duomenys neskelbtini), nuo 2018-07-16 iki 2019-03-19, buvo susieta mokėjimo kortelė Verslo debeto kortelė Nr. 535550*******2745 (kortelės turėtojas V. Ž.). Pateikti sąskaitų išrašai nuo 2018-04-01 iki 2019-02-28, 1 kompaktinis diskas. 2018-2019 metų AB bankomatų vaizdo įrašai nebesaugomi (8 t., b. l. 193-194).

Iš 2020-02-11, AB „SEB bankas“ raštu Nr. SEBLT/20/CR5017 pateiktų duomenų policijos įstaigai: pateikti duomenys apie UAB „V“ sąskaitą buvusią šiame banke. Sąskaita atidaryta 2018-05-16. Pateiktas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), finansinių operacijų išrašas. Pagal 2018-05-16, sudarytą įmonės elektroninių paslaugų teikimo sutartį teisė tvarkyti įmonės sąskaitą buvo suteikta G. M.. Nuo 2018-06-14, teisė tvarkyti įmonės sąskaitą buvo suteikta G. M. ir L. K.. 2018-05-16, minėtos sąskaitos tvarkymui buvo išduota mokėjimo kortelė Nr. 559080*****4318 L. Ž. vardu. Sąskaitos išraše fiksuoti pinigų pervedimai, išgryninimai. Laikotarpio nuo 2018-05-16 iki 2019-02-28 filmuojamų AB SEB banko bankomatų vaizdo įrašai nėra išsaugoti (9 t., b. l. 7-44).

Iš 2020-05-04, AB „Swedbank“ raštu Nr. S/3179, pateiktų duomenų policijos įstaigai: pateikti duomenys apie UAB „V“, šiame banke buvo atidarytos sąskaitas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Buvo sudarytos sutartys naudojantis „Swedbank“ interneto banku. Pateiktos sutartys, kurias yra pasirašiusi G. M. (9 t., b. l. 54-56).

Iš 2021-05-14, AB „Swedbank“ raštu Nr. S/4000, pateiktų duomenų policijos įstaigai: pateikti duomenys apie UAB “V”, šiame banke buvo atidarytos sąskaitas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). UAB “K” priklausė šios sąskaitos: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikti duomenys apie asmenis, kurie galėjo jungtis prie šių sąskaitų, tai G. M. ir L. K. (9 t., b. l. 59-60).

Iš 2020-03-06, „Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus“ raštu Nr. 2020/19.11-L3011, pateiktų duomenų policijos įstaigai, kur nurodyta, kad pateikti duomenys apie UAB “V” sąskaitos išrašą šiame banke. Nepateikti grynųjų pinigų operacijų vaizdo įrašai. Čekių knygelė išduota G. M.. Prie sąskaitos N(duomenys neskelbtini), išduotos Visa Business Electron mokėjimo kortelės asmenims G. M. ir L. Ž. – kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 67-93).

Iš 2021-04-26, „Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus“ raštu Nr. 2021/19.11-L3011-1175, pateiktų duomenų policijos įstaigai, kuriuo patiektas A. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2018-03-31. Jame yra duomenys, kad nuo jo sąskaitos buvo nurašomi grynieji pinigai, kurie būdavo išgryninami Alytaus mieste, esančiuose bankomatuose. Taip pat į jo sąskaitą 2017-12-29, 14:18 val., buvo atliktas 130 Eur pavedimas (L. Avansas) iš UAB “K” sąskaitos (duomenys neskelbtini). Ši suma buvo išgryninta 2017-12-31, 10:49 val., bankomate, esančiame N(duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 3-6).

Iš 2021-05-12, AB „Swedbank“ raštu Nr. S/3942, pateiktų duomenų policijos įstaigai, kuriuo pateiktas K. Ž. (L. Ž. brolio) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas nuo 2017-12-01 iki 2018-12-31. Išraše užfiksuota, kad į šią K. Ž. priklausančią sąskaitą 2017-12-06 iš UAB “K” sąskaitos (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 350 Eur suma. Pavedimo paskirtis - paskola. Taip pat į šią K. Ž. priklausančią sąskaitą 2018-05-18 iš UAB “V” sąskaitos (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 400 Eur suma. Pavedimo paskirtis – L. ūkinėms išlaidoms. Taip pat į šią K. Ž. priklausančią sąskaitą 2018-05-24 iš UAB “V” sąskaitos (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 250 Eur suma. Pavedimo paskirtis – L. ūkinėms išlaidoms (10 t., b. l. 17-21).

Iš 2021-04-28, AB „SEB bankas“ raštu Nr. SEBLT/21/CR15620, pateiktų duomenų policijos įstaigai: pateikti laikotarpio nuo 2018-05-01 iki 2018-12-31 A. S. (buvusi L. Ž. sugyventinė) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2002-11-20) finansinių operacijų išrašai (10 t., b. l. 32-38).

Iš 2020 m. balandžio 10 d. Nr. 04/11-2-14-3977, specialisto išvadoje dėl UAB “K” ūkinės finansinės veiklos užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB “K” tiriamuoju laikotarpiu vykdė krovinių pervežimo (transportavimo) paslaugas. Krovinių gabenimo kelių transportu yra licencijuojama. Pagal tyrimui pateiktą UAB “K” 2017 metų finansinę atskaitomybę bendrovė ilgalaikio turto neturėjo. UAB “K” teikė transportavimo paslaugas Lietuvos ir užsienio pirkėjams. Iš tyrimui pateiktų pardavimo dokumentų nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-11-16 iki 2018-12-21 ji įformino pardavimų už 110 957,28 Eur su PVM. Apmokėta buvo 92 665,02 Eur. Vadinasi iš viso bendrovė disponavo 118 154,78 Eur lėšomis. Gautos paskolos buvo 2 700 Eur. Pardavimo pajamos sudarė 110 957,28 Eur (92 665,02 Eur suma buvo apmokėta dar 18 292,25 Eur galėjo gauti iš paslaugų pirkėjų). Nuosavų transporto priemonių įmonė neturėjo. Vykdydama veiklą pirko transportavimo paslaugas iš kitų vežėjų, nuomojo vilkikus, priekabas ir puspriekabes, samdė ir nuomojo vairuotojus. UAB “K” už pervežimus atsiskaitė grynaisiais pinigais ir pavedimais per atsiskaitomąją sąskaitą. Iš pirminių dokumentų nustatyta, kad UAB “K” už krovinių pervežimus pilnai neatsiskaitė, yra bankrutavusi, jokio turto neturi, liko skolinga įmonėms. Iš viso nuostolių suma 35 503,18 Eur. Pagal tyrimui pateiktu pirminius dokumentus grynaisiais pinigais buvo atsiskaityta 22 856,59 Eur sumai. Įmonėje kuro buvo užsipilta 3 137,13 litrų. UAB “K” kuro iš SIA „AB“ įsigijo už 3 323,47 Eur su PVM. Duomenų, kad už kurą buvo mokėta, tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra. Iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti kas, koks vairuotojas naudojosi magnetine SIA „AB“ kortele, kokiais transporto priemonei buvo piltas kuras, negalima nustatyti ar šios kuro sąnaudos patirtos bendrovės veiklai bei pajamoms uždirbti. UAB “K” už vežimo paslaugas tiekėjams, kurie yra nurodyti specialisto išvadoje, padarė 129 365,91 Eur nuostolį. UAB “K” yra bankrutavusi, jokio turto neturi. Bendrovės įsipareigojimais fiziniams asmenims sudaro 16 559,32 Eur. Atsakyta į 7; 8; 9; 10 užduoties klausimus: Tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-11-16 iki 2018-02-05 įsakymo dėl atskaitingų asmenų paskyrimo nėra. Nuo 2018-02-05 atskaitingi asmenys buvo paskirti. Tytimui buvo pateiktas UAB „K“ 2018-02-05 įsakymas Nr. B-1804 „Dėl atskaitingų asmenų paskyrimo ir tvarkos“ (direktorės O. K. nepasirašytas), pagal kurį atskaitingais asmenimis paskirti 5 bendrovės darbuotojai: direktorė O. K., vadybininkas L. Ž., vairuotojai A. B., I. M. ir S. C.. Įsakyme paskirti atskaitingi asmenys nesupažindinti su minėtu įsakymu – nėra jų parašų. Pasikeitus bendrovės vadovams šis įsakymas nebuvo nei papildytas, nei pakeistas. L. Ž. atskaitingu asmeniu paskirtas nuo 2018-02-05. Bendrovėje dirbo nuo 2017-11-20 iki 2019-09-17. Disponavo bendrovės grynaisiais pinigais, gavo grynuosius pinigus, vykdė ūkines operacijas nuo 2017-11-26. UAB “K” grynuosius pinigus pervedė asmenims nedirbantiems bendrovėje. Iš viso buvo nuimta 54 706,83 Eur grynaisiais pinigais (30 586,83 Eur įrašyta į avansines apyskaitas + 24 120 Eur neįrašyta į avansines apyskaitas). Įnešta į atsiskaitomąsias sąskaitas 18 965 Eur grynųjų pinigų. Bendrovės veikloje panaudota 11 244,92 Eur. Dokumentais nepagrįsta 25 554,91 Eur nuimtų iš atsikaitomųjų sąskaitų grynųjų pinigų panaudojimas bendrovės veikloje. Pagal kasos dokumentų duomenis L. Ž. iš kasos buvo išduota 1 190 Eur ūkio išlaidoms. Ši suma neįrašyta į avansinę apyskaitą, kas reiškia, kad šių pinigų panaudojimas veikloje dokumentais nepagrįstas. L. Ž. dokumentais nepagrindė 28 567,77 Eur piniginių lėšų panaudojimo. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nesimato, kad darbo užmokesti L. Ž. būtų išmokėtas per kasą arba pavedimu per atsiskaitomąją sąskaitą. Tyrimo metu nenustatyta, kad L. Ž. į jo atsiskaitomąją sąskaitą būtų pervestos kokios nors piniginės lėšos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad L. Ž. dokumentais nepagrindė 26 666,16 Eur piniginių lėšų panaudojimo. Dėl to UAB “K” šiai sumai dėl blogo vadovavimo bendrovei, patyrė nuotolį. UAB “K” yra bankrutavusi, vykdydama veiklą neužtikrino, kad piniginės lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį bendrovės pajamoms uždirbti. UAB “K” buvo pelno siekiantis juridinis asmuo. Vadinasi bendrovės vadovai pagal Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. DC-1889) 19 straipsnio 8 dalies nuostatas privalėjo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisė aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Atskaitingas asmuo L. Ž. nei kasoje užpajamavo, nei į avansines apyskaitas įrašė 24 120 Eur grynųjų pinigų nuimtų iš atsiskaitomųjų sąskaitų. Nustatyta, kad L. Ž. dokumentais nepagrindė 26 666,16 Eur piniginių lėšų panaudojimo (atsakymas į 8 klausimą). Iš tyrimui pateiktų pirminių dokumentų nenustatyta, kad į L. Ž. asmenines sąskaitas banke būtų pervesti UAB “K” priklausę pinigai. Tyrimo metu negalima nustatyti ar visos UAB “K” atsiskaitomosiose sąskaitose esančios piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, nes visiškai nesudaryti buhalterinės apskaitos registrai, tame tarpe ir atsiskaitomųjų sąskaitų, ir debitorinių įsiskolinimų, ir kreditorinių įsiskolinimų apskaitos registrai. Tyrimas atliktas ir išvados surašytos ir pirminių dokumentų. Tyrimui buvo pateikta UAB “K” tiriamojo laikotarpio: nuo 2017-11-15 iki 2017-12-31 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-02-28 Didžiosios knygos fragmentai su dalinėmis buhalterinių sąskaitų debetinėmis ir kreditinėmis apyvartomis, tačiau be nurodytų koresponduojančių sąskaitų. Nuo 2018-02-28 UAB “K” buhalterinė apskaita visiškai nevesta. Apskaitos registrai nesurašyti. Pirminiai dokumentai nesusegti, nesuarchyvuoti, nesunumeruoti ir nesusiūti. Kadangi apskaita nesuvesta, tyrimas atliktas iš pirminių dokumentų, vadinasi negalima vertinti apskaitos kaip tokios. Vadinasi visiškai nesilaikyta Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnio - Reikalavimai apskaitos informacijai nuostatų, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. 9 straipsnio l dalies - Apskaitos politika nuostatų, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ... Tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra nei patvirtinto buhalterinių sąskaitų plano nei apskaitos politikos. 11 straipsnio - Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą 1 dalies nuostatų, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris). Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-11-16 iki 2018-12-21 UAB “K” apskaitą tvarkė: laikotarpiu nuo 2017-11-28 iki 2017-12-12 G. B.; laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2018-10-19 K. L.. 11 straipsnio - Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą 2 dalies nuostatų, kad apskaitos paslaugas teikiančios įmonės ...atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu. Prie sutarties pridedama apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-12-12 iki 2018-04-10 UAB „J“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė D. J.. 16 straipsnio - Apskaitos registrai 1 dalies nuostatų, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Visiškai nesurašyti buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai. 19 straipsnio - Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka 1 dalies nuostatų, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; 2 dalies nuostatų, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo UAB “K” nenustatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, apklausus asmenis, turėjusius tvarkyti apskaitą, matyti, kad jie bendrovei dokumentų arba iš viso neperduodavo, arba apie 5-is mėnesius delsė perduoti, neaišku ar juos aplamai išsaugojo; 4 dalies nuostatų, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. UAB ,,K“ tiriamuoju laikotarpiu keitėsi bendrovės vadovai, tačiau jokie perdavimai nebuvo vykdomi. Laikotarpiu nuo 2017-11-16 iki 2017-11-20 I. J. (pagal tyrimui pateiktus dokumentus I. Š.). Laikotarpiu nuo 2017-11-20 iki 2018-02-02 S. U. (pagal tyrimui pateiktus dokumentus S. K.). Laikotarpiu nuo 2018-02-02 iki 2018-03-28 O. V. (pagal tyrimui pateiktus dokumentus O. K.); Laikotarpiu nuo 2018-03-28 iki 2018-12-21 G. M.; 5 dalies nuostatų, kad jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, ...ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, ...apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui. UAB “K” tiriamuoju laikotarpiu keitėsi apskaitos vadovai, tačiau jokie perdavimai nebuvo vykdomi.

Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-11-16 iki 2018-12-21 UAB “K” apskaitą tvarkė: laikotarpiu nuo 2017-11-28 iki 2017-12-12 G. B.; laikotarpiu nuo 2017-12-12 iki 2018-04-10 UAB „J“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė D. J.; laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2018-10-19 K. L.; 21 straipsnio - Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą pagal 1 dalies nuostatas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; Pagal 2 dalies nuostatas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. UAB “K” vadovai tiriamuoju laikotarpiu buvo: laikotarpiu nuo 2017-11-20 iki 2018-02-02 S. U. (pagal tyrimui pateiktus dokumentus S. K.); laikotarpiu nuo 2018-02-02 iki 2018-03-28 O. V. (pagal tyrimui pateiktus dokumentus O. K.); laikotarpiu nuo 2018-03-28 iki 2018-12-21 G. M..

Įvertinus tai, kad UAB “K” nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 4 straipsnio, 16 straipsnio, 19 straipsnio nuostatų reikalavimų. Dėl apskaitos nevedimo negalima nustatyti tikslių įsipareigojimų bendrovei, tiekėjams, darbuotojams. Bendrovei bankrutavus padaryti nuostoliai juridiniams asmenims 129 365,91 Eur sumai, pati bendrovė dėl bendrovės vadovų ir vadybininko L. Ž. veiklos patyrė 31 352,57 Eur nuostolį, kai lėšos buvo panaudotos ne bendrovės reikmėms, įmonės darbuotojams padarė 16 559,32 Eur nuostolių neišmokant darbo užmokesčio ir neatsiskaitant už nupirktas prekes ir paslaugas. Dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (10 t., b. l. 67-112

Iš 2020 m. birželio 12 d. Nr. 04/11-2-14-6001, specialisto išvadoje dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-02-27. UAB “V” ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas ir specialisto išvada pateikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 90 straipsnio, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos nuostatais, patvirtintais FNTT direktoriaus 2010-08-12 įsakymu Nr. V-73 (2013-12-13 Nr. V-288 redakcija ir 2020-02-11 Nr. V-24, redakcija). UAB “V” registruota adresu (duomenys neskelbtini). UAB “V” tiriamuoju laikotarpiu teikė krovinių pervežimo (transportavimo) paslaugas. UAB „V“ buhalterinės apskaitos registrų, Finansinės atskaitomybės tyrimui nepateikė. Bendrovės vienintelis akcininkas yra G. M.. UAB “V” skolinosi lėšas iš fizinių asmenų ir įmonių. Ši bendrovė teikė transportavimo paslaugas Lietuvos ir užsienio pirkėjams. Iš tyrimui pateiktų pardavimo, apmokėjimo, apskaitos dokumentų nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-02-27, ji įformino pardavimų 172 053,05 Eur sumai su PVM. Iš viso tiriamuoju laikotarpiu UAB „V“ disponavo 176 219,34 Eur piniginėmis lėšomis, iš jų 7 195,24 Eur sudarė debitoriniai įsiskolinimai, kurių iki laikotarpio pabaigos 2018-02-27 pirkėjai neapmokėjo. Bendrovė ilgalaikio turto neturėjo. UAB “V” teikdama transportavimo paslaugas nuosavų vilkikų ir puspriekabių neturėjo. Transporto priemones nuomojo iš kitų įmonių. Grynaisiais pinigais buvo atsiskaityta 14 436,59 Eur. Tai buvo atskaitingų asmenų smulkiaverčiai atsiskaitymai už kurą, kelio mokesčiai. UAB “V” įsigijo paslaugų, kuro, atsarginių dalių ir kt., iš juridinių asmenų už 167 413,25 Eur. Apmokėjo tik 33 231,92 Eur. Liko skolinga 134 181,33 Eur. Dėl to ji bankrutavo. Tvarkydama buhalterinę apskaitą, UAB “V” nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio – Reikalavimai apskaitos informacijai nuostatų, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-02-27 buvo įsakymai dėl UAB “V” atskaitingų asmenų paskyrimo. Iš tyrimui pateiktų dokumentų: avansinių apyskaitų, Didžiosios knygos, pirkimo ir mokėjimo dokumentų nustatyta, kad UAB „V“ buvo 22 atskaitingi asmenys, kuriems suteikti buhalterinių sąskaitų numeriai. Tarp jų yra ir L. Ž.. Įforminta, kad L. Ž. bendrovėje dirbo nuo 2018-05-09 iki 2019-09-25. Įsakymo dėl L. Ž. paskyrimo atskaitingu asmeniu nėra. Suteiktas 4 4861 buhalterinės sąskaitos Nr. „atskaitingas asmuo L. Ž.). Jis turėjo prisijungimus prie įmonės sąskaitų, turėjo savo vardu išduotą mokėjimo kortelę. Iš viso L. Ž. galėjo disponuoti 74 742,27 Eur bendrovei “V” priklausančiomis lėšomis. Jam išmokėta darbo užmokesčio suma yra 580,52 Eur. Pagal avanso apyskaitas: 23 264,61 Eur L. Ž. liko skolingas bendrovei; Pagal Didžiąją knygą: 26 674,09 Eur L. Ž. liko skolingas bendrovei; pagal faktinius dokumentus: 35 446,09 Eur (580,52 Eur – 36 026,61 Eur) L. Ž. liko skolingas bendrovei, vadinasi bendrovė šiai sumai patyrė nuostolį. Įvertinus tai, jeigu L. Ž. naudojosi G. M. vardu išduota kortele, tai tuo atveju, jeigu L. Ž. naudojosi ir į jo avansinę apyskaitą įrašyta 22 100 Eur suma, kurie buvo nuimti grynaisiais G. M. vardu išduota kortele, tai L. Ž. bendrovei “V” būtų likęs skolingas 57 546,09 Eur (35 446,09 Eur +22 100 Eur) vadinasi bendrovei šiai sumai būtų patyrusi nuostolį. Tuo atveju jeigu L. Ž. naudojosi visais G. M. vardu išduota kortele nuimtais grynaisiais pinigais 33 270 Eur, tai L. Ž. bendrovei “V” būtų likęs skolingas 68 716,09 Eur (35 446,09 Eur+33 270 Eur), vadinasi bendrovė šiai sumai būtų patyrusi nuostolį. UAB “V” dėl bendrovės darbuotojų veiksmų prarado 68 716,09 Eur ir šiai sumai patyrė nuostolį. Atlikus tyrimą, kaip jau nustatyta, kad tų pačių asmenų įsteigtos ir valdytos bendrovės „K“ ir “V” vykdė veiklą priešingą bendrovių tikslams, t. y. veikti bendrovių naudai ir uždirbti pajamas. Lėšos, kurios turėjo būti naudojamos bendrovių veiklai vykdyti buvo nuimamos grynaisiais pinigais, negrąžintos bendrovėms. UAB “V” lėšos buvo naudojamos ne jos veiklos vykdymui, o apmokėti bankrutuojančios UAB “K” skoloms, tuo dar labiau pabloginant bendrovės finansinę padėtį.

Įvertinus tai, kad UAB ,, V“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio nuostatų reikalavimų. Bendrovei bankrutavus padaryti nuostoliai juridiniams asmenims 102 854 Eur sumai, pati bendrovė dėl bendrovės darbuotojų veiksmų prarado iš atsiskaitomųjų sąskaitų grynaisiais nuimtus 68 716 Eur, šios lėšos nebuvo panaudotos bendrovės veikloje. Tokiu būdu UAB „V“ 68 716 Eur sumai patyrė nuostolį. Bendrovės darbuotojams padarė nuostolius neišmokėdami darbo užmokesčio, įmonėms padarė nuostolius neatsiskaitydami už gautas prekes ir paslaugas. Dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (12 t., b. l. 126-201).

Iš 2021-06-01, vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime „Analizė dėl A. R. (S.) atliktų pavedimų“, užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 10 d., gauta specialisto išvada dėl UAB “K” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14-3977, kurioje nurodyta, kad A. S., šiuo metu pavardė R. bendrovėje dirbo nuo 2018-01-11 iki 2018-07-20. Jai į atsiskaitomąsias sąskaitas pervesta 4 770,00 Eur ūkio išlaidoms, į avansines apyskaitas įrašyta 2 116,61Eur (3 066,98- 950,37 neišmokėti atlyginimai) išlaidų. Iš lentelės matyti, kad bendrovės pinigų pas A. S. liko 2 653,39 Eur. S. A. avanso apyskaitų nepasirašiusi. Kas už ją sudarė avansines apyskaitas iš tyrimui pateiktų dokumentų nesimato. Nesimato ir tai, kokius dokumentus ji pateikė avansines apyskaitas sudariusiam asmeniui. Tiriamuoju laikotarpiu per atsiskaitomąją sąskaitą išmokėta 390,96 Eur (190,96+200) atlyginimo (į avanso apyskaitos išlaidų dalį 24 lentelėje neįrašyta). A. S. priskaičiuota darbo užmokesčio suma sudaro 1 150,37 Eur. Tokiu atveju A. S. bendrovei „K“ galimai liko skolinga 1 893,98 Eur (2 653,39 Eur +390,96-1150,37).

L. Ž. priskaičiuota ir išmokėtina darbo užmokesčio suma yra 1 901,61 Eur. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nesimato, kad darbo užmokestis L. Ž. būtų išmokėtas per kasą arba pavedimu per atsiskaitomąją sąskaitą.

Ikiteisminio tyrimo metu išanalizavus UAB “K” AB „Swedbank“ sąskaitas, nustatyta, kad iš UAB “K” atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. R. (S.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti šie pavedimai: 2017-12-28 – 200 Eur, pavedimo paskirtis – L. avansas; 2017-12-30 – 1380 Eur, pavedimo paskirtis – L. avansas; 2018-01-03 – 200 Eur, pavedimo paskirtis – L. avansas; 2018-01-05 – 260 Eur, pavedimo paskirtis – ūkio išlaidoms; 2018-01-06 – 150 Eur, pavedimo paskirtis – ūkio išlaidoms; 2018-01-10 – 50 Eur, pavedimo paskirtis – ūkio išlaidoms; 2018-01-12 – 50 Eur, pavedimo paskirtis – ūkio išlaidoms; 2018-01-16 – 280 Eur, pavedimo paskirtis – ūkio išlaidoms; 2018-02-05 – 150 Eur, pavedimo paskirtis – avansas; 2018-02-08 – 290,96 Eur, pavedimo paskirtis - darbo užmokestis – 190,96 Eur, ūkio išlaidoms – 100 Eur; 2018-02-13 – 520 Eur, pavedimo paskirtis – ūkio išlaidoms; 2018-02-14 – 430 Eur, pavedimo paskirtis – ūkio išlaidoms; 2018-02-21 – 200 Eur, pavedimo paskirtis – ūkio išlaidoms; 2018-03-15 – 150 Eur, pavedimo paskirtis – avansas; 2018-03-20 – 150 Eur, pavedimo paskirtis – avansas; 2018-04-21 – 200 Eur, pavedimo paskirtis – atlyginimas; 2018-05-03 – 100 Eur, pavedimo paskirtis – avansas; 2018-05-07 – 150 Eur, pavedimo paskirtis – L. avansas; 2018-05-09 – 150 Eur, pavedimo paskirtis – L. avansas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. R. (S.) parodė, kad ji už darbą UAB “K”, kada vykdė vadybininko L. Ž. nurodymus, gavo atlyginimą šiais pavedimais, kur nurodyta pavedimo paskirtis atlyginimas arba avansas: 2018-02-05 – 150 Eur, pavedimo paskirtis – avansas; 2018-02-08 – 290,96 Eur (iš kurių darbo užmokesti A. R. – 190.96 Eur); 2018-03-15 – 150 Eur, pavedimo paskirtis – avansas; 2018-04-21 – 200 Eur, pavedimo paskirtis – atlyginimas; 2018-05-03 – 100 Eur, pavedimo paskirtis – avansas; 2018-05-09 – 50 Eur, pavedimo paskirtis – avansas.

Darbo užmokestis L. Ž. buvo atliktas šiais pavedimais, kurių paskirtis – L. avansas. 2017-12-28 – 200 Eur, pavedimo paskirtis – L. avansas; 2017-12-30 – 1 380 Eur, pavedimo paskirtis – L. Avansas; 2018-01-03 – 200 Eur, pavedimo paskirtis – L. avansas; 2018-03-20 – 150 Eur, pavedimo paskirtis – L. avansas; 2018-05-07 – 150 Eur, pavedimo paskirtis – L. avansas.

L. Ž. jai buvo pasakęs, kad su UAB “K” buvo sudaręs sutartį, kad jo atlyginimas bus pervedamas į jos „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Darbo UAB „K“ laikotarpiu buvo L. Ž. sugyventinė, todėl sutiko, kad jo atlyginimas būtų pervedamas į jos banko sąskaitą. Gautą L. Ž. atlyginimą vėliau išgrynindavo bankomatuose ir visus pinigus atiduodavo jam pačiam.

Remiantis liudytojos A. R. (S.) parodymais, darytina išvada, kad ji tiriamuoju laikotarpiu per atsiskaitomąją sąskaitą jai buvo išmokėtas 840,96 Eur dydžio darbo užmokestis. Pagal specialisto išvadą, priskaičiuotas darbo užmokestis 1 150,37 Eur, t. y. A. R. (S.) neišmokėtas 309,77 Eur dydžio užmokestis.

Remiantis liudytojos A. R. (S.) parodymais, darytina išvada, kad per tiriamuoju laikotarpiu per jos atsiskaitomąją sąskaitą L. Ž. buvo pervestas ir išmokėtas 2 080 Eur dydžio darbo užmokestis. Pagal specialisto išvadą L. Ž. priskaičiuota ir išmokėtina darbo užmokesčio suma sudaro 1 901,61 Eur, todėl 178,39 Eur L. Ž. išmokėtas didesnis darbo užmokestis, negu priklauso.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 12 d., gauta specialisto išvada dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14-6001, kurioje nurodyta, kad A. S., šiuo metu R., bendrovėje dirbo nuo 2018-07-12 iki 2018-09-26, priskaičiuotas darbo užmokesčio išmokėtina suma sudaro 501,74 Eur. Jai į atsiskaitomąsias sąskaitas pervesta 3 505 Eur, išleista 1830 Eur, likutis 1 675 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu išanalizavus UAB “V”, „SEB“ banko sąskaitą, nustatyta, kad iš UAB “V” AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), į A. R. (S.) SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atlikti šie pavedimai: 2018-05-23 - 930 Eur, pavedimos paskirtis - ūkinėms išlaidoms; 2018-09-07 – 2 000 Eur, pavedimos paskirtis - atlyginimas; 2018-09-23 - 25 Eur pavedimo paskirtis - papildymas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. R. (S.) parodė, kad „SEB“ banko kortelę, kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), davė naudotis L. Ž., kadangi ilgą laiką gulėjo ligoninėje ir jis pasiūlė mokėti už mokesčius, buto paskolą. Kas darė tuos pavedimus ir, kur buvo naudojami tie pinigai, nieko nežinojo.

Remiantis liudytojos A. R. (S.) parodymais, darytina išvada, kad L. Ž. turėjo A. R. (S.) AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę ir jis disponavo į šią sąskaitą gautais iš viso 2 955 Eur. Pagal specialistės išvados 21 lentelę (48 psl.), išleista 928,65 Eur, dokumentais nepagrįsta 2 026,35 Eur suma.

Ikiteisminio tyrimo metu išanalizavus UAB “V” AB „Swedbank“ banko sąskaitas, nustatyta, kad iš UAB “V” AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), į A. R. AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvo atlikti tokie pavedimai: 2018-06-01 - 100 Eur, pavedimo paskirtis - ūkinėms išlaidoms, kurie 2018-06-01, 11:51 val., išgryninti (duomenys neskelbtini) ; 2018-06-04 - 100 Eur, pavedimos paskirtis - ūkinėms išlaidoms, kurie 2018-06-04, 13:18 val., išgryninti adresu (duomenys neskelbtini); 2018-09-04 - 50 Eur, pavedimo paskirtis - avansas, kurie 2018-06-04, 13:18 val., išgryninti adresu (duomenys neskelbtini); 2018-09-04 - 100 Eur, pavedimo paskirtis - avansas, kurie 2018-09-04 išgryninti (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausus A. R. (S.) ji parodė, kad UAB “V” dirbo nuo 2018-07-12 iki 2018-09-26. Dėl nurodytų 2018-06-01 ir 2018-06-04 pavedimų pervestas lėšas išgrynino L. Ž., ir kiek žino, naudojo įmonės automobilių priežiūrai. Dėl pavedimų 2018-09-04 ir 2018-09-04, tai pavedimai buvo atlikti jai, kaip atlyginimas už darbą, gautus pinigus išsigrynino ji pati. Savo AB „Swedbank“ banko, kurio sąskaita (duomenys neskelbtini), kortele naudojosi tik ji pati. Laikotarpyje nuo 2018-05-21 iki 2018-06-04, kada po operacijos gulėjo Šiaulių ligoninėje, L. Ž. 2018-06-01 ir 2018-06-04 buvo atėjęs jos aplankyti. Pas ją atėjusiam L. Ž. 2018-06-01 ir 2018-06-04, jo prašymu davė savo AB „Swedbank“ banko, kurios sąskaita (duomenys neskelbtini), kortelę, kad jis galėtų išgryninti iš įmonės pervestus pinigus. L. Ž. išsigryninęs pinigus, banko kortelę jai iš karto grąžindavo.

Remiantis liudytojos A. R. (S.) parodymais, darytina išvada, kad A. R. (S.) į „SEB“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta iš viso 2955 Eur. 928,65 Eur išleista bendrovėms reikmėms, dokumentais nepagrįsta 2 026,35 Eur, kuriais savo nuožiūra disponavo L. Ž.. Į A. R. AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), gauti 150 Eur, kaip avansas, tai A. S. darbo užmokestis, o 200 Eur gautus, kaip ūkio išlaidas, L. Ž. panaudojo įmonės reikmėms. Dokumentais nepagrįsta 2 026,35 Eur, kuriais disponavo L. Ž. (10 t., b. l. 39-43).

Iš 2018-04-10, UAB “V” sutikime, kurį pasirašė vadybininkas L. Ž. ir direktorė G. M., užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog L. Ž. savo parašu patvirtino, kad jis, kaip dirbantis įmonėje UAB “V” vadybininku, sutinka ir prisiima visą materialinę atsakomybę įmonės vykdomoje veikloje (14 t., b. l. 60).

Iš 2021-09-13 – 2021-09-21, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūros objektas yra 2020-04-10 specialisto išvada Nr. 04/11-2-14-3977, papildomi buhalterės L. K. pateikti UAB „K“ dokumentai už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas UAB “K” ūkinės finansinės veiklos tyrimas, 2020-04-10 surašyta specialisto išvada Nr. 04/11-2-14-3977. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kuriuos būtina papildomai įvertinti ar atliekant naujai pateiktų duomenų apžiūrą nustatyti, kas keistųsi ir kaip keistųsi 2020-04-10 specialisto išvada Nr. 04/11-2-14-3977. Susipažinus su 2020-04-10, specialisto išvada Nr. 04/11-2-14-3977 ir su papildomai buhalterės L. K. pateiktais UAB “K” dokumentais už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31:

1.Atsakymas į 6 klausimą „Ar UAB “K” tiriamuoju laikotarpiu turėjo ūkinių – finansinių ar kitų įsipareigojimų fiziniams ar juridiniams asmenims?“ papildomas“

Pagal dokumentų apžiūrai pateiktą Sąskaitų apyvartos žiniaraštį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31 UAB “K” skolos tiekėjams (buh. sąsk. Nr.4430) 2018-01-01 būklei sudarė 2 434,41 Eur. Laikotarpiu 2018-01-01 iki 2018-10-31 susidaręs įsiskolinimas tiekėjams - iš viso 181 483,93 Eur, padengtas įsiskolinimas iš viso 57 913,92 Eur, skolos tiekėjams likutis 2018-10-31 datai iš viso 126 004,42 Eur.

Kokiems tiekėjams bei kiek 2018-10-31 datai skolinga bendrovė „K“, nustatyti negalima, nes už tiriamąjį laikotarpį pateiktuose bendrovės apskaitos registruose atsiskaitymai pagal kiekvieną tiekėją (kreditorių) atskirai nedetalizuoti.

Be to, pagal tyrimui pateiktą bendrovės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke išrašą ir pateiktus bendrovės apskaitos registrus (Didžiąją knygą) nustatyta, kad nuo 2018-04-01 iki 2018-05-14 (išraše nurodyta paskutinės vykusios operacijos data) sąskaitoje vykusių finansinių operacijų duomenys neužregistruoti apskaitos registruose. Pagal sąskaitos išraše nurodytus duomenis 2018-04-03 apmokėta UAB „S“ 280 Eur už draudimą (dalinis mokėjimas), 2018-05-14 apmokėta NEŠTE iš viso 45 Eur (15+30), 499,09 Eur suma pervesta antstoliui.

2. Atsakymas į 8 užduoties klausimą „ Ar UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje teisingai pateikti kasos ir atskaitingo asmens duomenų likučiai? papildomas:

Dėl kasos. Pagal įrašus kasos knygoje ir pateiktus kasos buhalterinės apskaitos registrus (buh. sąsk. Nr.2720 „Kasa“) dokumentinis kasos likutis 2018-10-31 datai – 1 822, 68 Eur (kasos operacijų nuo 2018-03-03 iki 2018-10-31 nevyko).

Dėl atskaitingų asmenų.

Pagal pateiktus atskaitingų asmenų apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31 piniginių lėšų judėjimas pas bendrovės „K“ atskaitingus asmenis:

Atskaitingas asmuo Likutis laikotarpio pradžiai Gauta, Eur Panaudota, Eur Likutis laikotarpio pabaigai, Eur Ornelija K. 0,00 2613 4592,20 -1979,20 L. Ž. 1058 46675,73 31565,07 16168,66 G. M. 0,00 915 1059,97 -144,97 A. S. 0,00 3390 1486,98 1903,02 I. M. 390 2174,59 4101,73 -1537,14 A. B. 0,00 1365,53 1303,36 62,17 T. G. 0,00 750 1890,76 -1140,76

S. C. 0,00 722,60 263,54 459,06 A. L. 0,00 0,00 1159,97 -1159,97 Iš viso 1448 58606,45 47423,58 12630,87

Pagal pateiktus apskaitos registrus, t. y. Didžiosios knygos atskaitingų asmenų apskaitos sąskaitas (buh. sąsk. Nr.44861 „A/A O. K.“, Nr.44862 „AJA L.“, Nr.44863 „AJA G. M.“, Nr.44864 „A/A A. S.“, Nr.44865 „AJA I. M.“, Nr.44866 „AJA A. B.“, Nr.44867 A/A T. G.“, Nr.44868 A/A S. C.“, Nr.44869 „A/A A. L.“) 2018-10-31 datai nepanaudotų piniginių lėšų likutis pas atskaitingus asmenis: L. Ž. 16 168,66 Eur; A. S. 1 903,02 Eur; A. B. 62,17 Eur; S. C. 459,06 Eur. Bendrovės „K“ nepadengtos atskaitingų asmenų patirtos išlaidos: O. K. 1 979,20 Eur; G. M. 144,97 Eur; I. M. 1 537,14 Eur; T. G. 1 140,76 Eur; A. L. 1 159,97 Eur.

Tačiau pagal tyrimui pateiktą bendrovės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banke išrašą nustatyta, kad nuo 2018-04-01 iki 2018-05-14 (išraše nurodyta paskutinės vykusios operacijos data) sąskaitoje vykusių finansinių operacijų duomenys neįtraukti į apskaitos registrus. Pagal sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išraše nurodytus duomenis nuo 2018-04-01 iki 2018-05-14 vyko ūkinės operacijos susijusios su atskaitingais asmenimis, t. y. iš sąskaitos grynais pinigais išimta iš viso 9 480 Eur suma, 400 Eur pervesta L. B. (L. ūkio išlaidoms), iš viso 439 Eur (50+69+70+250) suma pervesta A. L. (ūkinėms išlaidoms, avansas), 52,61 Eur apmokėta už pirkinius parduotuvėje (duomenys neskelbtini).

Apžiūrai pateiktas elektroninis dokumentas Excel formatu („L. Ž. seb bankas 2018-04-05-1“), kuriame buvusi bendrovės „K“ buhalterė L. K. nurodo, kad dėl jai nepateiktų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke išrašų už 2018 m. balandžio -gegužės mėn., ji į atskaitingo asmens L. Ž. gautų piniginių lėšų apskaitą neįrašė iš viso 9 932,61 Eur sumą, t. y.: 9 480 Eur su kortele išimų grynais pinigais, 400 Eur, pervestų į L. B. sąskaitą L. ūkio išlaidoms ir 52,61 Eur sumokėtų RIMI, taip pat į patirtas išlaidas neįrašė iš viso 200 Eur (10+50+70+70) sumą, kuri buvo į sąskaitą įnešta grynais pinigais.

Atsižvelgiant į 2020-04-10 specialisto išvadoje Nr.04/11-2-14-3977 nustatytus duomenis pagal pirminius apskaitos dokumentus (banko išrašus, kasos dokumentus bei apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus) ir duomenis pateiktuose apskaitos registruose, sudaryta lentelė dėl atskaitingo asmens L. Ž. tiriamuoju laikotarpiu gautų ir panaudotų piniginių lėšų:

Gauta/Panaudota Pagal pirminius dokumentus Pagal apskaitos registrus Neapskaityta apskaitos registruose, Eur Nepanaudotų piniginių lėšų likutis Pervesta į kitų asmenų sąskaitas „L. avansas“ 1350 950 400 Bendrovės sąskaitų banke 54006,83 44606,83 9480 Kasos 1190 1190 Atsiskaitymai „Š. “ ir R 61,51 8,90 52,61 Iš viso gauta 56608,34 46675,73 9932,61 Įnešta į bendrovės sąskaitas banke 18965 18765 200 Sumokėta už prekes ir paslaugas, išmokėti atlyginimai (t. sk.2018-10-18 suma 1874,91 Eur), dienpinigiai, pervesta kitiems atskaitingiems asmenims 11244,92 12800,07 Iš viso panaudota 30209,92 31565,07 200 Pagal pirminius dokumentus 2018 metais atskaitingo asmens L. Ž. gautos piniginės lėšos iš viso 56 608,34 Eur suma, pagal pateiktus apskaitos registrus - 46 675,73 Eur, t. y. dėl neįrašytų duomenų iš banko sąskaitos išrašo už 2018 m. balandžio gegužės mėn. 9 932,61 Eur mažiau, negu nustatyta pagal banko išrašuose ir kasos dokumentuose esančius duomenis. Atskaitingo asmens L. Ž. panaudotos piniginės lėšos pagal pirminius dokumentus sudaro iš viso 30 209,92 Eur, o pagal apskaitos registrų duomenis, iš viso 31 565,07 Eur, t. y., 1 355,15 Eur daugiau. Duomenų skirtumas susidarė dėl pagal pirminius dokumentus nenustatytų duomenų apie 1 874,91 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą 2018-10-18 data iš atskaitingam asmeniui L. Ž. išduotų piniginių lėšų, bei apskaitos registruose neapskaitytų 200 Eur atskaitingo asmens išlaidų dėl į banko sąskaitą įneštų grynųjų pinigų (1 874,91 -200). Įvertinus bendrovės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB banke išraše esančius duomenis ir buhalterės L. K. pateiktame dokumente „L. Ž. seb bankas 2018- 04-05-1“ nurodytus duomenis apie į apskaitą neįrašytas sumas laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31 piniginių lėšų apyvarta pas atskaitingus asmenis:

Atskaitingas asmuo Likutis laikotarpio pradžiai Gauta, Eur Panaudota, Eur Likutis laikotarpio pabaigai, Eur O. K. 0,00 2613 4592,20 -1979,20 L. Ž. 1058 56608,34 31765,07 25 901,27 G. M. 0,00 915 1059,97 -144,97 A. S. 0,00 3390 1486,98 1903,02 I. M. 390 2174,59 4101,73 -1537,14 A. B. 0,00 1365,53 1303,36 62,17 T. G. 0,00 750 1890,76 -1140,76 S. C. 0,00 722,60 263,54 459,06 A. L. 0,00 439 1159,97 -720,97 Iš viso 1448 68978,06 47623,58 22802,48

Atsižvelgiant į banko sąskaitos išraše esančius duomenis ir buhalterės L. K. pateiktus duomenis (atskaitingo asmens L. Ž. 2018 metais gauta piniginių lėšų suma laikoma iš viso 56 608,34 Eur, panaudotų piniginių lėšų suma - iš viso 31 765,07 Eur (31 565,07+200), 2018-10-31 datai nepanaudotų piniginių lėšų likutis pas atskaitingą asmenį L. Ž. padidėja iki 25 901,27 Eur (16 168,66+9 932,61-200).

Taip pat bendrovės „K“ atskaitingo asmens A. L. nepadengtų išlaidų suma sumažėja iki 720,97 Eur (1 159,97 - 439).

Atsakymas į 9 klausimą „Kiek tiriamuoju laikotarpiu pinigų išimta iš UAB “K” banko sąskaitų, kasos ir ar buvo pervesta pinigų į direktorės G. M. ir vadybininko L. Ž. asmenines banko sąskaitas, jei šie pervedimai nesusiję su darbo užmokesčiu? Jei taip, tai kada ir kiek?“ papildomas:

Pagal bendrovės „K“ banko sąskaitų išrašus nuo 2018-01-04 iki 2018-05-13 grynais pinigais iš sąskaitų bankuose išimta iš viso 54 006,83 Eur suma. Iš viso 1 350 Eur suma pervesta į kitų asmenų sąskaitas „L avansas“ (2018-01-08 į R. B. pervesta 250 Eur, 2018-01-11 į A. M. 320 Eur, 2018-01-26 į D. J. 80 Eur, 2018-03-20 ir 2018-05-07 į A. S. iš viso 300 Eur (150+150), 2018-05-08 į L. B. 400 Eur).

Pagal pateiktus apskaitos registrus (Didžiąją knygą) atskaitingam asmeniui L. Ž. 2018-03-03 iš bendrovės kasos įformintas 1 190 Eur sumos išdavimas grynais pinigais.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą ir apžiūrai pateiktus gautus UAB “K” dokumentus, keičiasi atsakymai į 10,11 ir 12 klausimą.

Atsakymas į 10 klausimą „Ar UAB “K” atsiskaitomosiose sąskaitose piniginės lėšos buvo naudojamos bendrovės poreikiams ir interesams? Ar pinigų panaudojimas buvo įformintas laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kas už tai atsakingas?“

Pagal pateiktus bendrovės „K“ banko išrašus ir apskaitos registrus, nuo bendrovės sąskaitos Nr.LT (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke, pasinaudojus banko kortele Nr. *****0653, kuri buvo išduota L. Ž., 2018-03-16 nurašyta 8,90 Eur suma atsiskaitymui „Š“, ir 2018-04-21 nurašyta 52,61 Eur suma, atsiskaitymui parduotuvėje „R“,. Atsižvelgiant, kad prekės įsigytos ne įmonės reikmėms, laikantis apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, iš viso 61,51 Eur (8 90+52,61) suma bendrovės „K“ apskaitoje priskirta atskaitingo asmens L. Ž. gautoms piniginėms lėšoms (8,90 Eur įrašyta į apskaitos registrą Nr. 44862 „A/A L. Ž.“, 52,61 Eur suma įrašyta į buhalterės L. K. el. paštu pateiktą dokumentą Excel formatu, pavadinimu „L. Ž. seb bankas 2018-04-05-1“).

Atsakymas į 11 klausimą „ Ar UAB “K” buhalterinės apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kas už tai atsakingas?“

Bendrovė „K“ tvarkydama buhalterinę apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574):

-4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...“;

-6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“;

-16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes pagal 2020-04-10 specialisto išvadoje Nr.04/11-2-14-3977 nustatytus duomenis, į bendrovės „K“ atskaitingų asmenų avanso apyskaitas įrašyti ne visi duomenys apie gautas ir panaudotas pinigines lėšas (2020-04-10 specialisto išvados Nr.04/11-2-14-3977 lentelė Nr.11), taip pat į bendrovės apskaitos registrus (Didžiąją knygą) neįrašytos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke 2018 m. balandžio-gegužės mėn. įvykusios finansinės operacijos, susijusios su turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimu.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“.

Nuo 2017-12-12 iki 2018-02-28 bendrovės apskaitą tvarkė UAB „J“, įm. kodas, direktorė D. J.. Laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2018-10-19 bendrovės apskaitą tvarkė L. K..

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje nurodyta, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“ ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

UAB “K” vadovai: nuo 2017-11-20 iki 2018-02-02 S. U. (pagal tyrimui pateiktus dokumentus S. K.); nuo 2018-02-02 iki 2018-03-28 O. V. (pagal tyrimui pateiktus dokumentus O. K.); nuo 2018-03-28 iki 2018-12-21 G. M..

Atsakymas į 12 klausimą „Ar pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus galima visiškai ar iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklą, jo turtą, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ar struktūrą? Jei ne, tai kokie konkrečiai pažeidimai trukdo tai nustatyti ir kas už tai atsakingas?“

Pagal 2020-04-10 specialisto išvadoje Nr.04/11-2-14-3977 nustatytus duomenis ir įvertinus buhalterės L. K. pateiktus UAB „K“ apskaitos registrus, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31 tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 str., 6 str. 2 d. ir 16 str. 1 d., reikalavimų, nes į bendrovės „K“ atskaitingų asmenų avanso apyskaitas įrašyti ne visi duomenys apie gautas ir panaudotas pinigines lėšas (pervestas L. avansas 2018-01-08 į R. B. sąskaitą 250 Eur, 2018-03-03 iš kasos išduota 1 190 Eur suma, 2018-10-18 išmokėtas 1 874,91 Eur darbo užmokestis), taip pat į bendrovės apskaitos registrus (Didžiąją knygą) neįrašytos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke 2018 m. balandžio-gegužės mėn. vykusios finansinės operacijos, dėl to pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31.

Vadovaujantis LR BAĮ 11 str. 1 d., nuostata, už buhalterinių įrašų teisingumą vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti ūkio subjekto apskaitą tvarkantys asmenys.

2020-04-10 specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-14-3977 nurodytais duomenimis, nuo 2017- 12-12 iki 2018-04-10 bendrovės apskaitą tvarkė UAB „J“, įm. Kodas (duomenys neskelbtini) , direktorė D. J.. Laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2018-10-19 bendrovės apskaitą tvarkė L. K..

Buvusi bendrovės buhalterė L. K. dokumente „L. Ž. seb bankas 2018-04-05-1“ nurodė, kad dėl jai nepateiktų sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašų už 2018 m. balandžio-gegužės mėn., į atskaitingo asmens L. Ž. apskaitą neįrašė iš viso 9 932,61 Eur gautos ir 200 Eur panaudos sumos (pagal banko išrašą, į bendrovės sąskaitą 2018 m. balandžio-gegužės mėn. gauti apmokėjimai iš paslaugų pirkėjų, apmokėta už draudimą ir kurą, pervestos sumos antstoliui ir atskaitingam asmeniui A. L., šių operacijų duomenys apskaitoje taip pat neužregistruoti ir buhalterės L. K. pateiktuose dokumentuose neanalizuoti). Vadovaujantis LR BAĮ 14 str. 2 d., vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei ir pagal 21 str. 1 d., už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

2020-04-10, specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-14-3977 nurodytais duomenimis, UAB “K” vadovai: nuo 2017-11-20 iki 2018-02-02 S. U. (pagal tyrimui pateiktus dokumentus S. K.); nuo 2018-02-02 iki 2018-03-28 O. V. (pagal tyrimui pateiktus dokumentus O. K.); nuo 2018-03-28 iki 2018-12-21 G. M. (12 t., b. l. 100-108).

Iš 2021-09-28 – 2021-11-09, apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūros objektas yra 2020-06-12 specialisto išvada Nr. 04/11-2-14-6001; UAB “V” dokumentai: G. M. avanso apyskaita Nr.2018.12.31, L. Ž. avanso apyskaita Nr. 2018.12.31, apskaitos registras „Sąskaitų aktyvumo sąskaita“ (atspausdintas 2021 m. rugsėjo l d.), kuriame užfiksuoti atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis (G. M., L. Ž. ir kt.) įrašai; buhalterės L. K. 2020-05-20 tyrimui pateikti UAB “V” apskaitos dokumentai; UAB “V” banko sąskaitų išrašai, kurie buvo pateikti el. paštu, 5 failai.

Apžiūros atlikimo eiga: Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas UAB “V” ūkinės finansinės veiklos tyrimas, 2020-06-12 surašyta specialisto išvada Nr. 04/11-2-14-6001. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kuriuos būtina papildomai įvertinti ir atliekant naujai pateiktų duomenų apžiūrą nustatyti, ar keistųsi ir kaip keistųsi 2020-06-12 specialisto išvada Nr. 04/11-2-14-6001.

1). Apžiūrai pateikta G. M. vardu sudaryta avanso apyskaita Nr.2018.12.31, pa­sirašyta L. K., tačiau nepasirašyta atskaitingo asmens G. M.. Apžiūrai pateikta avanso apyskaita Nr. 2018.12.31, sudaryta viena už 2018 m. balandžio 6 d. - 2018 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, kai tuo tarpu prie 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr.04/11-2-14-6001 pridėtos kaip 10 priedas G. M. avanso apyskaitos, sudarytos už kiekvieną mėnesį atskirai, t. y. sudarytos už 2018 m. balandžio - rugpjūčio mėnesius ir buvo pasirašytos atskaitingo asmens G. M.. Apžiūrai pateiktoje G. M. vardu sudarytoje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31 apskaityti kai kurie duomenys nesutampa su prie 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14-6001 pridėtų G. M. avanso apyskaitų duomenimis, t. y. nesutampa 2018 m. rugpjūčio mėnesio įrašai apie išleistas sumas. Apžiūrai pateiktoje G. M. vardu sudarytoje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31 aps­kaityta šios išleistos sumos, kurių nebuvo apskaityta 2018 m. rugpjūčio mėnesio G. M. avanso apyskaitoje:

Data Dok. Nr. Suma, € Pastabos 2018 08 01 6045541 149,98 UAB“BP“ 2018 08 12 20180812 100,00 I. M. 2018 08 13 7052777 10,00 UAB“V“ 2018 08 13 6982777 106,99 UAB“V“ 2018 08 14 962177150 24,62 AB „Vn“ Iš viso X 391,59 X

2018 m. rugsėjo mėnesio avanso apyskaitos prie 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr.04/11-2-14-6001 nebuvo, o apžiūrai pateiktoje G. M. vardu sudarytoje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31 yra apskaitytos 2018 m. rugsėjo mėnesį gautos ir išleistos sumos.

Apžiūrai pateikta G. M. vardu sudaryta avanso apyskaita Nr. 2018.12.31 sudaryta, nesilaikant 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 p. (2009 07 22 Nr.766 redakcija), kuriame nustatyta, kad „... Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pa­teikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos su­rašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas su­mas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. ..., 9 p. (2018-05-23 Nr. 490 redakcija), kuriame nustatyta, kad „... Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui)... pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus at­siskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne re­čiau kaip kartą per mėnesį. ...“, nes sudaryta rečiau kaip kartą per mėnesį bei nepasirašyta (nesudaryta) atskaitingo asmens.

Išdėstyti duomenys rodo, kad G. M. vardu sudarytos 2018 m. balandžio - rugpjūčio mėnesių avanso apyskaitos buvo perrašytos, sudarant naują avanso apyskaitą už 2018 m. balandžio 6 d. - 2018 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį.

Toks perrašymas neatitinka ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 18 str. 4 d. (2015-12-22 Nr.XII-2215 redakcija), kuriame nustatyta, kad „klaidos apskaitos registruose gali būti taisomos taip, kad būtų galima nustatyti padarytą taisymą, prireikus surašant buhalterinę pažymą“. Apžiūrai pateiktoje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31 apskaityta, kad 2018 m. balandžio 6 d. - 2018 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu G. M., kaip atskaitingas asmuo gavo 18 434 Eur, o išleido 12 166,89 Eur. Pagal avanso apyskaitos Nr. 2018.12.31 duomenis, G. M., kaip atskaitingas asmuo liko skolinga bendrovei “V” 6 267,11 Eur.

Pagal apžiūrai pateiktos G. M. vardu sudarytos avanso apyskaitos Nr. 2018.12.31 ir apskaitos registro „Sąskaitų aktyvumo sąskaita“ duomenis 18 434 Eur sumą sudaro:

Suma, € Buhalterinė sąskaita, Nr. Pavadinimas Pastabos 553,72 2434 Kitos gautinos skolos, akcijos (kapitalo didinimas) - 4970,00 2711 Swed bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 4970 € į G. M. banko sąs­kaitą 1024,00 2713 Swed bankas, sąskaita Nr. 107300010155489227 1020 € gryni kortele 4 € į G. M. sąskaitą 9290,00 2715 Luminor bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 4780 € gryni kortele 1590 € į G. M. sąskaitą 2700 €- gryni kortele 220 €-į G. M. sąskaitą 2416,28 272 Kasa 180,00 44861 Iš L. Ž. 18 434,00 X X X

Pagal lentelėje išdėstytus duomenis 18 434 Eur apskaitytą sumą sudaro: grynais kortele išimta iš banko sąskaitų 8 500 Eur (1020+4780+2700) suma; į G. M. banko sąskaitą per­vesta 6 964 Eur suma ( 6 784 Eur iš UAB “V” banko sąskaitų ( 4970 + 4+1590+ 220) ir 180 Eur gauti iš L. Ž.); grynais iškasos gauti 2 416,28 Eur; už akcijas skola 553,72 Eur.

Apžiūrai pateiktoje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31 užfiksuoti duomenys atitinka apskaitos re­gistre „Sąskaitų aktyvumo sąskaita“, pateikto apžiūrai (atspausdintas 2021 m. rugsėjo l d.), įrašytus duomenis bei prie 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finan­sinės veiklos Nr. 04/11-2-14-6001 pridėtų kaip 15 priedo apskaitos registrų „Sąskaitų aktyvumo sąskaita“ duomenis.

Apžiūrai pateiktoje avanso apyskaitoje apskaityta kaip gauta 18 434 Eur suma atitinka 2020 m. bir­želio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14- 6001, 15 lentelės stulpelio „gauta pagal didžiąją knygą“ duomenis.

Pagal apžiūrai pateiktos G. M. vardu sudarytos avanso apyskaitos Nr. 2018.12.31 duomenis 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veik­los Nr.04/11-2-14-6001 duomenys keičiasi taip:

a) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 15 lentelėje stulpelį „gauta, įrašyta pagal avansinę apyskaitą“ išbraukti, ir pavadinime „gauta, pagal didžiąją knygą“ pakeisti į „gauta, pagal didžiąją knygą ir pagal avansinę apyskaitą“.

b) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 15 lentelėje stulpelį „išleista, įrašyta pagal avansinę apyskaitą“ išbraukti, ir pavadinime „išleista pagal didžiąją knygą“ pakeisti į „išleista, pagal didžiąją knygą ir pagal avansinę apyskaitą“, į šį stulpelį papildomai įrašant sumas iš stulpelio „ išleista, įrašyta pagal avansinę apyskaitą“ ( bendra suma 1 470 Eur):

2018 05 01 100,00 I. M. 2018 05 29 50,00 I. M. 2018 05 31 200,00 I. M. 2018 06 03 20,00 I. M. 2018 06 22 50,00 I. M. 2018 06 25 100,00 S. K. 2018 06 27 100,00 L. R. 2018 06 28 220,00 L. R. 2018 07 02 100,00 L. R. 2018 07 02 50,00 I. M. 2018 07 03 190,00 L. R. 2018 07 04 190,00 L. R. 2018 07 07 100,00 I. M. Iš viso 1470,00 X

Taip pat į šį stulpelį papildomai įrašant apžiūrai pateiktoje G. M. vardu sudarytoje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31, 2018m. rugpjūčio 12 d. pagal dokumentą Nr. 20180812 I. M. apskaitytą kaip išleistą 100 Eur sumą, kuri nebuvo įrašyta 15 lentelėje.

c) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 15 lentelėje stulpelyje „išleista pagal didžiąją knygą ir pagal avansinę apyskaitą“ paskutinėje eilutėje „iš viso“ vietoje skaičiaus 10 596,89 Eur įrašyti 12 166,89 Eur.

d) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 15 lentelėje stulpelį „likutis, įrašyta pagal avan­sinę apyskaitą“ išbraukti, ir pavadinime „likutis, pagal didžiąją knygą“ pakeisti į „likutis, pagal didžiąją knygą ir pagal avansinę apyskaitą“ bei paskutinėje eilutėje vietoj skaičiaus 7 837,11 Eur įrašyti 6 267,11 Eur.

e ) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 24 psl., paskutinę pastraipą išdėstyti taip:

Dėl piniginiu lėšų gavimo. Pagal atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus ir kitus mokėjimo dokumentus G. M. gavo 43 349,28 Eur (42650,28 Eur, kurie išimti grynais iš banko sąskaitų (33 270 Eur), pervesti mokėjimais pavedimais, kaip atskaitingam asmeniui (6 964 Eur), gauti iš kasos (2 416,28 Eur) bei 699 Eur pervesti darbo užmokesčio), o avansinėse apyskaitose ir didžiojoje knygoje G. M., kaip atskaitingo asmens vardu apskaityta 18 434 Eur (išdėstyta aukščiau lentelėje). Skirtumas 24 216,28 Eur (42650,28 Eur – 18 434 Eur ). Detaliai ištirta gautos lėšos ir susidaręs skirtumas sekančioje 16 lentelėje.

f) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 25 psl., pirmąją pastraipą išdėstyti taip:

Dėl padarytu išlaidu dydžio. Faktiniais dokumentais pagrįsta 4 980,30 Eur išlaidos ūkio reikmėms, į avansines apyskaitas ir Didžiąją knygą įrašyta 12 166,89 Eur dydžio išlaidos.

Dėl piniginiu lėšų likučiu pas G. M.. Pagal faktinius dokumentus 37 669,98 Eur (42 650,28 Eur – 4 980,30 Eur), pagal avanso apyskaitas ir Didžiąją knygą – 6 267,11 Eur.

Tokiu atveju: Pagal avanso apyskaitas ir Didžiąją knygą: 6 267,11 Eur G. M. liko skolinga bend­rovei.

Pagal faktinius dokumentus: 37 669,98 Eur G. M. skolinga bendrovei “V”.

g) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 16 lentelėje stulpelyje „gauta, pagal dokumen­tus, įrašyti į L. Ž. avansinę apyskaitą“ perkelti iš stulpelio „gauta, pagal dokumentus, gryni kortele“ sumas – 2018-09-04 - 780 Eur, 2018-09-14 - 430 Eur, 2018-09-14 - 10 Eur (iš viso 1 220 Eur) ir paskutinėje eilutėje sumą 22 100 Eur pakeisti į 23 320 Eur.

Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 16 lentelėje stulpelyje „gauta, pagal dokumentus, „gryni neįrašyta“ palikti tik šias sumas : 2018-08-03 - 20 Eur, 2018-08-07 - 50 Eur, 2018-08-09 - 500 Eur, 2018-08-29 - 10 Eur, 2018-09-17 - 870 Eur (iš viso 1 450 Eur) ir paskutinėje eilutėje vietoje 11 170 Eur įrašyti 1 450 Eur.

Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 16 lentelėje stulpelyje „neįrašyta į didžiąją knygą“ perkelti stulpelio „gauta, pagal dokumentus, gryni neįrašyta“ aukščiau nurodytas sumas, kurių bendra suma 1 450 Eur.

Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 16 lentelėje stulpelį „pagal avansines apyskaitas“ išbraukti, o pavadinimą „pagal didžiąją knygą“ pakeisti į „pagal didžiąją knygą ir pagal avansines apyskaitas“.

h) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 34 psl., 1-3 pastraipas išdėstyti taip:

2) Pervesta į G. M. asmeninę sąskaitą – 7 663,00 Eur (ūkio išlaidoms (6 784 Eur) ir darbo užmokesčiui (699 Eur), tame tarpe ir iš L. Ž. gauti 180 Eur);

3) Nuimta grynieji kortele – 33 270 Eur, iš jų: 8 500 Eur įrašyta į G. M. avanso apyskai­tas, 23 320 Eur įrašyta į L. Ž. avansines apyskaitas (avansinių apyskaitų L. Ž. nepasirašęs, pinigų perdavimo dokumentai nesurašyti), o 1 450 Eur (570 Eur + 880 Eur) neįrašyti į avanso apyskaitas, tokiu atveju 1 450 Eur neįrašyta į L. Ž. avansinę apyskaitą turėjo likti G. M.. Tačiau G. M. teigimu jos vardu išduotą kortelę valdė L. Ž., tai tokiu atveju jos, kaip atskaitingo asmens gautų pinigų suma būtų 17 880,28 Eur (2 416,28+6 964 Eur (6784 Eur+180 Eur) + 8500 Eur)) o L. Ž. su G. M. vardu išduota kortele būtų valdęs grynais nuimtus 24 770 Eur (33 270 Eur – 8 500 Eur).

Pažymėtina, kad: avansinėse apyskaitose ir Didžiojoje knygoje G. M. pinigų gavimas nurodytas 18 434 Eur (17 880,28 Eur +553,72 Eur).

1). Pagal faktinius dokumentus: 37 669,98 Eur (G. M. bendrovei “V” būtų likusi skolinga, ir šia suma bendrovei “V” padariusi nuostolį.

2). Tuo atveju jei L. Ž. naudojosi ir į jo avansinę apyskaitą įrašyta 23 320 Eur suma, kurie buvo nuimti grynaisiais G. M. vardu išduota kortele, tai G. M. bendrovei būtų likusi skolinga 14 349,98 Eur (37669,98 - 23320) ir šia suma bendrovei „V“ padariusi nuostolį.

3). Tuo atveju jei L. Ž. naudojosi G. M. vardu išduota kortele nuim­tais grynaisiais pinigais 24 770 Eur, tai tokiu atveju G. M. bendrovei būtų likusi skolinga 12 899,98 Eur (37669,98 - 24770) ir šia suma bendrovei “V” padariusi nuostolį.

i ) Išvados 8 klausimu, 70 psl., paskutinę ir 71 psl. pirmą pastraipas pakeisti ir išdėstyti taip: Nustatyta pagal pirminius dokumentus, kad G. M. gavo 43 349,28 Eur, iš jų:

1. Gauti grynaisiais įstatinis kapitalas vertine išraiška – 2 416,28Eur.

2. Pervesta į G. M. asmeninę sąskaitą – 7 663,00 Eur (ūkio išlaidoms (6 784 Eur) ir darbo užmokesčiui (699 Eur), tame tarpe ir iš L. Ž. gauti 180 Eur);

3. Nuimta grynieji kortele -33 270 Eur, iš jų: 8 500 Eur įrašyta į G. M. avanso apyskaitas, 23 320 Eur įrašyta į L. Ž. avansines apyskaitas (avansinių apyskaitų L. Ž. nepasirašęs, pinigų perdavimo dokumentai nesurašyti), o 1 450 Eur (570 Eur + 880 Eur) neįrašyti į avanso apyskaitas, tokiu atveju 1 450 Eur neįrašyta į L. Ž. avansinę apyskaitą turėjo likti G. M..

Tačiau G. M. teigimu jos vardu išduotą kortelę valdė L. Ž., tai tokiu atveju jos, kaip atskaitingo asmens gautų pinigų suma būtų 17 880,28 Eur (2 416,28+6 964 Eur ( 6784 Eur+180 Eur) + 8500 Eur)) o L. Ž. su G. M. vardu išduota kortele būtų valdęs grynais nuimtus 24 770 Eur (33 270 Eur – 8 500 Eur).

Pažymėtina, kad avansinėse apyskaitose ir Didžiojoje knygoje G. M. pinigų gavimas nurodytas 18 434 Eur (17 880,28 Eur +553,72 Eur).

Įvertinus, tai kas nustatyta daroma išvada, kad: 1). Pagal faktinius dokumentus: 37 669,98 Eur (G. M. bendrovei “V” būtų likusi skolinga, ir šia suma bendrovei “V” padariusi nuostolį.

2). Tuo atveju jei L. Ž. naudojosi ir į jo avansinę apyskaitą įrašyta 23 320 Eur suma, kurie buvo nuimti grynaisiais G. M. vardu išduota kortele, tai G. M. bendrovei būtų likusi skolinga 14 349,98 Eur (37 669,98 – 23 320) ir šia suma bendrovei “V” padariusi nuostolį.

3). Tuo atveju jei L. Ž. naudojosi visais G. M. vardu išduota kortele nuimtais grynaisiais pinigais 24 770 Eur, tai tokiu atveju G. M. bendrovei būtų likusi sko­linga 12 899,98 Eur (37 669,98 – 24 770) ir šia suma bendrovei „V“ padariusi nuostolį.

2) Apžiūrai buvo pateikta L. Ž. vardu sudaryta avanso apyskaita Nr. 2018.12.31, kuri pasirašyta L. K., tačiau nepasirašyta atskaitingo asmens.

Apžiūrai pateikta avanso apyskaita Nr. 2018.12.31 sudaryta viena už 2018 m. balandžio 24 d.- 2018 m. rugsėjo 25 d., laikotarpį, kai tuo tarpu prie 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14-6001 pridėtos kaip 10 priedas L. Ž. avanso apyskaitos, sudarytos už kiekvieną mėnesį atskirai, t. y. sudarytos už 2018 m. balandžio - rugpjūčio mėnesius. Jos taip pat nepasirašytos atskaitingo asmens.

Apžiūrai pateiktoje L. Ž. vardu sudarytoje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31 aps­kaityti kai kurie duomenys nesutampa su prie 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14-6001 pridėtų, kaip 10 priedas, L. Ž. avanso apyskaitų duomenimis, t. y. nesutampa 2018 m. gegužės mėnesio įrašai apie gautas sumas. Apžiūrai pateiktoje L. Ž. vardu sudarytoje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31 nėra apskaityta kaip gauta 930 Eur suma iš kasos (buhalterinė sąskaita Nr. 272), kuri buvo apskaityta 2018 m. gegužės mėnesio L. Ž. avanso apyskaitoje.

Apžiūrai pateikta L. Ž. vardu sudaryta avanso apyskaita Nr. 2018.12.31 sudaryta, nesilaikant 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 p. ( 2009-07-22 Nr. 766 redakcija), 9 p. (2018-05-23 Nr. 490 redak­cija), nes sudaryta rečiau, kaip kartą per mėnesį bei nepasirašyta (nesudaryta) atskaitingo asmens.

Išdėstyti duomenys rodo, kad L. Ž. vardu sudarytos 2018 m. balandžio - rugpjūčio mėnesių avanso apyskaitos buvo perrašytos, sudarant naują avanso apyskaitą už 2018 m. balandžio 24 d. - 2018 m. rugsėjo 25 d. laikotarpį.

Toks perrašymas (klaidų taisymas) neatitinka ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 18 str. 4 d. (2015-12-22 Nr. XII-2215, redakcija).

Apžiūrai pateiktoje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31 apskaityta, kad 2018 m. balandžio 24 d. - 2018 m. rugsėjo 25 d., laikotarpiu L. Ž., kaip atskaitingas asmuo gavo 61 255,18 Eur, o išleido 36 131,09 Eur. Pagal avanso apyskaitos Nr. 2018.12.31 duomenis, L. Ž. kaip atskaitingas asmuo liko skolingas bendrovei “V” 25 124,09 Eur.

Pagal apžiūrai pateiktos L. Ž. vardu sudarytos avanso apyskaitos Nr. 2018.12.31 ir apskaitos registro „Sąskaitų aktyvumo sąskaita“ duomenis 61 255,18 Eur sumą sudaro:

Suma, € Buhalterinė sąskaita, Nr. Pavadinimas Pastabos 423,50 2411 „pirkėjų įsiskolinimas“ iš E. P. pagal kvitą 24359,48 2711 Swed bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Iš jų 233206 -išimta grynais 35542,20 2712 AB SEB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Iš jų 35415 €-išimta grynais 930,00 44863 Iš A. S. 61255,18 X X X

Apžiūrai pateiktoje L. Ž. avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31 užfiksuoti duomenys atitinka apskaitos registre „Sąskaitų aktyvumo sąskaita“, pateikto apžiūrai (atspausdintas 2021 m. rugsėjo 1 d.), įrašytus duomenis bei prie 2020 m. birželio 12 d. specialisto išva­dos „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14-6001 pridėtų apskaitos registrų „Sąskaitų aktyvumo sąskaita“ duomenis.

Apžiūrai pateiktoje avanso apyskaitoje apskaityta kaip gauta 61 255,18 Eur suma atitinka 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14- 6001, 18 lentelės stulpelio „gauta pagal didžiąją knygą“ duomenis.

Pagal apžiūrai pateiktos L. Ž. vardu sudarytos avanso apyskaitos Nr. 2018.12.31 duomenis 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veik­los Nr. 04/11-2-14-6001 duomenys keičiasi taip:

a) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 18 lentelėje stulpelį „gauta, įrašyta pagal avan­sinę apyskaitą“ išbraukti, ir pavadinime „gauta, pagal didžiąją knygą „pakeisti į „gauta, pagal didžiąją knygą ir pagal avansinę apyskaitą“.

b ) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 18 lentelėje stulpelyje „išleista pagal didžiąją knygą“ išbraukiant 2018 m. rugsėjo 20 d. data įrašytą 400 Eur sumą. Papildomai įrašyti 2 075,53 Eur sumą, kurią sudaro L. Ž. vardu sudarytoje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31 pada­ryti įrašai nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.:

Data Dok. Nr. Pastaba Suma. € 2018 07 22 1807221 AJA L. Ž. 350,00 2018 07 22 Č365728 V, UAB 47,95 2018 07 23 Č4761427 UAB“A ‘ 21,95 2018 07 24 1807241 AJA L. Ž. 100,00 2018 07 24 Č18234 Šiaulių techninių apžiūrų centras 3,77 2018 07 24 Č843916417 V-n, AB 53,07 2018 07 25 1807251 AJA L. Ž. 300,00 2018 07 27 Č6245 AB Lp 3,20 2018 07 28 Č1713448 UAB“A“ 50,04 2018 07 30 1807301 A/A L. Ž. 50,00 2018 07 30 1807302 A/A L. Ž. 800,00 2018 0731 1807311 A/A L. Ž. 30,00 2018 07 31 1807312 AJA L. Ž. 150,00 2018 0731 KNKN222098 Valstybės įmonė „Regitra“ 15,55 2018 08 01 180801 AJA L. Ž. 100,00 Iš viso X X 2075,53

c) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 18 lentelėje stulpelyje „išleista pagal didžiąją knygą“ duomenis galutinę sumą 36 581,10 Eur pakeisti į 36 131,09 Eur.

d ) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 18 lentelėje stulpelį „ išleista, įrašyta pagal avansinę apyskaitą“ išbraukti, ir pavadinime „išleista, pagal didžiąją knygą“ pakeisti į „išleista, pagal didžiąją knygą ir pagal avansinę apyskaitą“.

e) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 18 lentelėje stulpelį „likutis, įrašyta pagal avan­sinę apyskaitą“ išbraukti, ir pavadinime „likutis, pagal didžiąją knygą“ pakeisti į „likutis, pagal didžiąją knygą ir pagal avansinę apyskaitą“ bei paskutinėje eilutėje vietoje skaičiaus 24 674,09 Eur įrašyti 25 124,09 Eur.

f) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 47 psl., 19 lentelę ir pastraipą po šia lentele pakeisti ir išdėstyti taip:

L. Ž. gavo pinigines lėšas iš: Suma Iš V sąskaitos Pastabos Per K. Ž. asmenine sąskaita 750,00 (duomenys neskelbtini) K. Ž. E. P. pagal PPKvita 423,50 pinigų priėmimo kvitas Iš A. S. 930,00 surašytas IŠMOKĖJIMO ŽINIARAŠTIS, ne KIO Lenkijoje nuimta grynais 94,20 L. Ž. 35415,00 (duomenys neskelbtini).SEB Grynųjų nuėmimas L. Ž. 3860,00 (duomenys neskelbtini).Luminor Grynųjų nuėmimas 41472,70 Pasinaudojus G. M. vardu išduotomis kortelėmis: G. M. 24770,00 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) GRYNIEJI kortelėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ( 5706 +24200 6) 24770,00 Iš viso 66242,70

Iš viso L. Ž. galėjo disponuoti 66 242,70 Eur bendrovei “V” priklausančiomis lėšomis.

g) Tyrimo, atsakant į 6, 7, 8 užduoties klausimus, 48 psl. 1, 2 pastraipas pakeisti ir išdėstyti taip: „Atlikus tyrimą nustatyta, kad:

Pagal avanso apyskaitas ir pagal Didžiąją knygą: 25 124,09 Eur L. Ž. liko skolingas bendrovei;“.

Pagal faktinius dokumentus: 35 446,09 Eur (580,52 - 36026,61) L. Ž. liko skolingas bend­rovei, vadinasi bendrovė šiai sumai patyrė nuostolį.

Įvertinus tai jeigu L. Ž. naudojosi G. M. vardu išduota kortele, tai

Tuo atveju jei L. Ž. naudojosi ir į jo avansinę apyskaitą įrašyta 23 320 Eur suma, kurie buvo nuimti grynaisiais G. M. vardu išduota kortele, tai L. Ž. bendrovei “V” būtų likęs skolingas 58 766,09 Eur (35 446,09+23 320) vadinasi bend­rovė šiai sumai būtų patyrusi nuostolį.

Tuo atveju jei L. Ž. naudojosi G. M. vardu išduota kortele nuimtais grynaisiais pinigais 24 770 Eur, tai L. Ž. bendrovei „V“ būtų likęs skolingas 60 216,09 Eur (35 446,09+24 770) vadinasi bendrovė šiai sumai būtų patyrusi nuostolį.

g ) Išvados 8 klausimu, 71 psl., 2 pastraipą pakeisti ir išdėstyti taip:

„ Iš lentelės matyti, kad L. Ž. grynaisiais pinigais (į jokią L. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą pinigai iš bendrovės „V“ sąskaitų nebuvo pervesti) pagal faktinius dokumentus gavo 41 472,70 Eur. L. Ž. galėjo disponuoti 66 242,70 Eur bendrovei „V“ priklausančiomis lėšomis.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad: Pagal avanso apyskaitas ir pagal Didžiąją knygą: 25 124,09 Eur L. Ž. liko skolingas bendrovei;“

Pagal faktinius dokumentus: 35 446,09 Eur (580,52 - 36026,61) L. Ž. liko skolingas bendrovei, vadinasi bendrovė šiai sumai patyrė nuostolį.

Įvertinus tai jeigu L. Ž. naudojosi G. M. vardu išduota kortele, tai tuo atveju jeigu L. Ž. naudojosi ir į jo avansinę apyskaitą įrašyta 23 320 Eur suma, kurie buvo nuimti grynaisiais G. M. vardu išduota kortele, tai L. Ž. bend­rovei “V” būtų likęs skolingas 58 766,09 Eur (35 446,09+23 320) vadinasi bendrovė šiai sumai būtų patyrusi nuostolį.

Tuo atveju jei L. Ž. naudojosi G. M. vardu išduota kortele nuimtais grynaisiais pinigais 24 770 Eur, tai L. Ž. bendrovei „V“ būtų likęs skolingas 60 216,09 Eur (35 446,09+24 770) vadinasi bendrovė šiai sumai būtų patyrusi nuostolį. Daroma išvada, kad UAB „V“ dėl bendrovės darbuotojų veiksmų prarado 60 216,09 Eur ir šiai sumai patyrė nuostolį.

3). Dėl apžiūrai pateiktų dokumentų 2020 m. birželio 12 d., specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14-6001 duomenys papildomi ir keičiasi taip: a) Skyriaus „tyrimas atsakant į 11 ir 12 užduoties klausimus“ pavadinimą pakeisti į „Tyrimas atsakant į 10 ir 11 užduoties klausimus“ bei papildyti taip:

Pagal banko sąskaitų išrašų duomenis iš šių UAB “V” banko sąskaitų buvo išimta grynais tokios pinigų sumos:

Banko sąskaita Nr. Buhalterinė sąskaitos Nr. Išimta grynais, € Įrašyta G. M. avanso apys­kaitoje, € Įrašyta L. Ž. avanso apys­kaitoje, € Neįrašyta į avanso apyskai­tas, € (duomenys neskelbtini) 2715 11340,00 7480,00 - 3860,00 (duomenys neskelbtini) 2712 35509,20 - 35415,00 94,20 (duomenys neskelbtini) 2713 1590,00 1020,00 0 570,00 (duomenys neskelbtini) 2711 24200,00 23320,00 880,00 Iš viso X 72639,20 8500,00 58735,00 5404,20

Pagal lentelėje nurodytus duomenis iš UAB “V” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios Luminor banke, išimta grynais 11 340 Eur. Iš šios sumos 7 480 Eur buvo apskaityti, kaip gauti atskaitingo asmens G. M. ir apskaityti jos vardu sudary­toje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31.

Tačiau 2018 m. rugsėjo mėnesį per 5 kartus išimti 3 860 Eur nebuvo apskaityti UAB “V” buhalterinėje apskaitoje, t. y. neapskaityta nei atskaitingų asmenų avanso apyskaitose, nei apskaitos registruose. Ši 3 860 Eur suma buvo išimta taip:

Data Suma, € 2018 09 07 500,00 2018 09 16 1200,00 2018 09 19 1000,00 2018 09 19 1000,00 2018 09 19 160,00 Iš viso 3860,00

Pagal lentelėje nurodytus duomenis iš UAB “V” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios SEB banke, išimta grynais 35 509,20 Eur. Iš šios sumos nebuvo apskaityti 94,20 Eur (išimti 2018-08-02 Lenkijoje).

Pagal lentelėje nurodytus duomenis iš UAB “V” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios banke „Swedbank“, išimta grynais 1 590 Eur. Iš šios sumos 1 020 Eur buvo apskaityti kaip gauti atskaitingo asmens G. M. ir apskaityti jos vardu sudarytoje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31.

Tačiau 2018 m. rugpjūčio mėnesį per 3 kartus išimti 570 Eur nebuvo apskaityti UAB “V” buhalterinėje apskaitoje, t. y. neapskaityta nei atskaitingų asmenų avanso apyskaitose, nei apskaitos registruose. Ši 570 Eur suma buvo išimta taip:

Data Suma, € 2018 08 03 20,00 2018 08 07 50,00 2018 08 09 500,00 Iš viso 570,00

Pagal lentelėje nurodytus duomenis iš UAB “V” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios banke „Swedbank“, išimta grynais 24 200 Eur. Iš šios sumos 23 320 Eur buvo apskaityti kaip gauti atskaitingo asmens L. Ž. vardu sudarytoje avanso apys­kaitoje Nr. 2018.12.31, o neapskaityta 880 Eur (2018-08-29 -10 Eur ir 2018-09-17 - 870 Eur) (išdėstyta 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14-6001,16 lentelėje bei aukščiau 1) g) punkte.

Iš viso pagal aukščiau nurodytus duomenis neapskaityta 5 404,20 Eur (3 860 Eur +94,20 Eur +570 Eur +880 Eur) išėmimo iš banko sąskaitų operacijos.

Šiais atvejais buvo nelaikoma Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 6 str. 2 d. (2012-04-24 Nr. XI-1988 redakcija), kuriame nustatyta, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 str. 1 d. (2012-04-24 Nr. XI-1988 redakcija), kuriame nustatyta, kad “ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos regist­ruose“.

G. M. ir L. Ž. avanso apyskaitose įrašytų kaip išleistas pinigų sumas pateisinančių dokumentų (avanso apyskaitose nurodytos jų datos, numeriai, sumos, pinigų gavėjo pavadinimas, o 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14-6001 15, 18 lentelėse - sumos) apžiūrai nepateikta.

2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14-6001, 15 lentelėje išdėstyta, kad pagal dokumentus G. M. išleista suma 4 980,30 Eur, o pagal prie 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14-6001 pridėtose G. M. avanso apyskaitose, sudarytose už 2018 m. balandžio - rugpjūčio mėnesius bei apžiūrai pateiktoje G. M. vardu sudarytoje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31 ir apskaitos registre „Sąskaitų aktyvumo sąs­kaita“, pateiktame apžiūrai (atspausdintas 2021 m. rugsėjo l d.) įrašytus duomenis išleista suma 12 166,89 Eur, t. y. 7 186,59 Eur didesnė.

2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14-6001 18 lentelėje išdėstyta, kad pagal dokumentus L. Ž. išleista suma 5 446,09 Eur, o pagal prie 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvados „Dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-14-6001 pridėtose L. Ž. avanso apyskaitose, sudary­tose už 2018 m. balandžio - rugpjūčio mėnesius bei apžiūrai pateiktoje L. Ž. vardu sudarytoje avanso apyskaitoje Nr. 2018.12.31 ir apskaitos registre „Sąskaitų aktyvumo sąskaita“, pateiktame apžiūrai (atspausdintas 2021 m. rugsėjo l d.), įrašytus duomenis išleista suma 36 131,09 Eur, t. y. 30 685 Eur didesnė.

Jeigu išleistas pinigų sumas pateisinančių dokumentų nebuvo ir įrašai G. M. ir L. Ž. avanso apyskaitose bei apskaitos registruose padaryti nesant dokumentų, tuo buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 16 str. 3 d. (2012-04-24 Nr. XI-1988 redakcija), kuriame nustatyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“.

Jeigu išleistas pinigų sumas pateisinantys dokumentai buvo, tačiau neišsaugoti, tuo buvo nelaikoma Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 19 str. l d. (2012-04-24 Nr. XI - 1988 redakcija), kuriame nustatyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemo­nes, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. (2012-04-24 Nr. XI-1988 redakcija), kuriame nustatyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai sau­gomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir ar­chyvų įstatymo (toliau - Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995-12-05 Nr. 1-1115) (2004-03-30 Nr. IX-2084 nauja įstatymo redakcija) 12 str. 1 d. (2010-06-18 Nr. XI-917 redakcija), kuriame nustatyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai as­menys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrody­mai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 p., kuriame nustatyta, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys ap­skaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)” saugomi 10 metų.

b) tyrimo, atsakant į 10 ir 11 užduoties klausimus, pastraipą (74 psl.) „Dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“ pakeisti į „Dėl to iš da­lies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nelaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001-11-06 Nr. IX - 574) 6 str. 2 d. (2012-04-24 Nr. XI-1988 redakcija), 16 str. 1 d. (2012-04-24 Nr. XI-1988 redakcija), UAB “V” buhalteri­nėje apskaitoje nebuvo apskaityti iš banko sąskaitų išimti 5 404,20 Eur.

Jeigu atskaitingų asmenų (G. M. ir L. Ž.) išleistas pinigų sumas pa­teisinančių dokumentų nebuvo ir įrašai avanso apyskaitose bei apskaitos registruose padaryti ne­sant dokumentų, tuo buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) 16 str. 3 d. (2012-04-24 Nr. XI-1988 redakcija).

Jeigu išleistas pinigų sumas pateisinantys dokumentai buvo, tačiau neišsaugoti, tuo buvo nelaikoma Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) 19 str. l d. (2012-04-24 Nr. XI - 1988 redakcija), 19 str. 2 d. (2012-04-24 Nr. XI-1988 redakcija), Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995-12-05 Nr. 1-1115) (2004-03-30 Nr. IX - 2084 nauja įstatymo redakcija) 12 str. 1 d. (2010-06-18 Nr. XI-917 redakcija), Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 p.

d) išvados 10 klausimu pastraipą „Dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“ bei išvados 11 klausimu pastraipą „Dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“ pakeisti į „Dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“.

e) išvadoje 11 klausimu sumą 68716 Eur pakeisti į 60 216,09 Eur (14 t., b. l. 67-78).

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-05-01)) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, ir 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. DC-1889) 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas ir 8 dalyje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, 37 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, 37 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, ir 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, jog faktinis UAB “K” ir UAB “V” vadovas buvo L. Ž.. L. Ž. tai pripažino ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ir to jis neneigia. Kad minėtoms bendrovėms faktiškai vadovavo L. Ž. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir teisme apklaustos buvusios šių bendrovių vadovės, tai G. M., S. U., O. L. (buvusi pavardė V./K.), taip pat minėtose bendrovėse buhalterinę apskaitą tvarkiusios L. K., D. J.. Ši aplinkybė taip pat yra nustatyta ir kitais baudžiamosios bylos duomenimis, kurie yra teismo ištirti bei aprašyti šiame nuosprendyje.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-05-01)) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje „K“ buhalterinės apskaitos tvarkytoju buvo UAB „J“ ir L. K., o tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje “V” buhalterinės apskaitos tvarkytoju buvo L. K.. Tai yra tiksliai nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, kurie yra aprašyti šiame nuosprendyje.

Ištyrus šiuos baudžiamojoje byloje esančius ir teismo aprašytus įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai L. Ž. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia tiksliai konstatuoti, kad L. Ž. būdamas faktiniu UAB “K” ir UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už teisingą minimų bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB “K” ir UAB “V” buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti šių bendrovių veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. Ž. būdamas faktiniu UAB “K” vadovu ir materialiai atsakingu už jam patikėtą UAB “K” turtą, užimamų pareigų pagrindu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB “K” priklausantį turtą ir tuo padarė šiai bendrovei 25 839,76 Eur turtinę žalą.

Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. Ž. būdamas faktiniu UAB „V“ vadovu ir materialiai atsakingu už jam patikėtą UAB “V” turtą, užimamų pareigų pagrindu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB “V” priklausantį turtą ir tuo padarė šiai bendrovei 30 637,96 Eur turtinę žalą.

L. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir pakankamai išsamiai paaiškino esmines aplinkybes aktualias šios baudžiamosios bylos teisingam išnagrinėjimui. Jo teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, su jomis sutampa bei neprieštarauja byloje esančių visų reikšmingų duomenų turiniui, jų visetui.

Be L. Ž. prisipažinimo dėl jam pareikšto kaltinimo, teisingam nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir L. Ž. kaltei pagrįsti reikšmingos aplinkybės yra tiksliai nurodytos 2020-06-12, specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-14-6001, bei 2021-09-28 – 2021-11-09, apžiūros protokole, taip pat 2020-04-10, specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-14-3977 bei 2021-09-13 – 2021-09-21, kitų objektų apžiūros protokole, specialistų paaiškinimuose, juos apklausiant teisiamajame posėdyje.

Teismas išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą teisme, ištyręs ir įvertinęs visus joje esančius duomenis (įrodymus), neturi pagrindo jais abejoti, todėl jais vadovaujasi.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada), atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra laikomas įrodymu ir nustatant bylos aplinkybes vertinamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti byloje esantys įrodymai.

Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.

Taip pat pažymima, kad pagal teismų praktiką išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja bylą nagrinėjantis teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas kaip vieną iš įrodymų.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką specialisto išvada kaip įrodymų šaltinis yra lygiavertė ekspertizės aktui.

Išanalizavus visus aukščiau aprašytus įrodymus, nekyla abejonių dėl L. Ž. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų susijusių su aplaidžiu apskaitos tvarkymu bei turto pasisavinimu, nes byloje esantys ir teismo patikrinti visi paminėti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo L. Ž. kaltei pagrįsti dėl visų jam pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių atskirų veikų padarymą: 1) finansinės (buhalterinės) apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų finansinės (buhalterinės) apskaitos tvarkymą; 3) finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. Finansinės (buhalterinės) apskaitos netvarkymas arba finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus finansinės (buhalterinės) apskaitos tvarkymas – tik neatsargiai.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytų visų trijų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje nustatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-237-489/2015).

Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už finansinės (buhalterinės) apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis finansininkas (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) finansų (buhalterinių) ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto finansinė (buhalterinė) apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis finansų (buhalterinėmis), audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) verslo subjekto vadovas – už finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Pagal teismų praktiką, finansinės (buhalterinės) apskaitos organizavimas ir finansinės (buhalterinės) apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat ir už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įsakymą dėl įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje bei apskaitos dokumentų išsaugojimo. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, tokiais atvejais pripažįstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-237-489/2015, 2K-133-697/2019). Pagal teismų praktiką įmonės vadovas yra tinkamas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes būtent jis, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą įmonės buhalteriui, kuris privalo juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-273-1073/2019).

Aplaidus finansinės (buhalterinės) apskaitos tvarkymas, tai buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Pavyzdžiui nesurašoma arba nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nuostatų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ir jų nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas buhalterinę apskaitą.

Baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą kyla tik tada, jei dėl minėtų veikų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Padariniai yra būtinasis šio nusikaltimo požymis.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neatsargus nusikaltimas ir padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

Veika dėl nusikalstamo pasitikėjimo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau sąmoningai jų nevykdė arba jas vykdė netinkamai, ir numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, bet lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti.

Veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo nežinojo arba nepakankamai žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas ir nenumatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tačiau pagal einamas pareigas ar darbo specifiką privalėjo ir galėjo tai žinoti ir numatyti tų teisės aktų nevykdymo padarinius.

Šio nusikaltimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo.

Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnį traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tarp jų ir ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką, taip pat ir buhalterinių, audito, konsultacinių įmonių specialistai, tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis.

Jeigu buhalterinę apskaitą nusikalstamai aplaidžiai tvarko kitas asmuo, nesusijęs su įmone darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su įmonės vadovu ar savininku, tai pagal BK 223 straipsnį atsako įmonės vadovas arba savininkas.

Jeigu aplaidžiai tvarkant finansinę (buhalterinę) apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui turto pasisavinimas), visos jos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 223 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius.

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-05-01) 21 straipsnio 1 dalis numatė, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numatė, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

To paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numatė, kad apskaitos politika - apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti.

To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais.

To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numatė, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šiame Įstatyme nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

To paties straipsnio 3 dalis numatė, kad apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu.

To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numatė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numatė, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

To paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numatė, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

To paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numatė, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius.

To paties straipsnio 3 dalis numatė, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.

To paties straipsnio 4 dalis numatė, kad apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius.

To paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numatė, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

To paties straipsnio 3 dalis numatė, kad likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

To paties straipsnio 4 dalis numatė, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.

To paties straipsnio 5 dalis numatė, kad ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybės archyvui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų valstybės archyvui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų.

2020 m. balandžio 10 d. Nr. 04/11-2-14-3977, specialisto išvadoje dėl UAB “K” ūkinės finansinės veiklos, taip pat 2020 m. birželio 12 d. Nr. 04/11-2-14-6001, specialisto išvadoje dėl UAB “V” ūkinės finansinės veiklos tiksliai yra nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus L. Ž., būdamas faktiniu UAB “K” ir UAB „V“ vadovu, pažeidė ir kokios pasekmės dėl to atsirado. Šioje baudžiamojoje byloje aprašytose specialistų išvadose konstatuotos aplinkybės leidžia objektyviai įvertinti L. Ž. veiksmus ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.).

L. Ž. pripažino ir neginčijo šioje baudžiamojoje byloje nurodytose specialisto išvadose konstatuotų aplinkybių, neginčijo teisiamųjų posėdžių metu apklaustų specialistų nurodytų aplinkybių, susijusių su jo neteisėtų veiksmų pobūdžiu ir atsiradusiomis pasekmėmis.

Taip pat L. Ž. neteisėtus veiksmus, kurie yra nurodyti jam pareikštame kaltinime dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, patvirtino ir kiti teismo ištirti bei įvertinti duomenys, kuriuos teismas yra nurodęs šiame nuosprendyje.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu L. Ž. paaiškino, kad jis nelabai žinojo ir domėjosi, kaip įmonėje turi būti tvarkoma buhalterinė apskaita.

Šios L. Ž. nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Siekdamas tinkamai vadovauti įmonėms, būdamas jų faktiniu vadovu, vadovaudamas jam dirbantiems žmonėms, privalėjo domėtis buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumais, konsultuotis su specialistais buhalterinės apskaitos klausimais ir veikti taip, kad buhalterinė apskaita jo vadovaujamose įmonėse būtų vedama nepriekaištingai ir skaidriai. Jis, vadovaudamasis buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, turėjo rinkti, kaupti ir analizuoti visus būtinus finansinės apskaitos dokumentus ir juos laiku teikti buhalterinę apskaitą tvarkantiems subjektams, tačiau jis taip nesielgė. Ir būtent dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo tiek UAB “K”, tiek ir UAB “V” iš dalies nebuvo galima nustatyti šių bendrovių veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigalioję BK 223 straipsnio 1 dalies pakeitimai nelaikytini lengvinančiais L. Ž. teisinę padėtį, kadangi nusikalstamos veikos kvalifikavimui jie neturi įtakos, o sankcijoje numatytos bausmių rūšys ir jų dydžiai nesikeitė.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (straipsnio ir jo dalies redakcija nuo 2023-06-01) atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

Iki 2023-06-01, kaltinamojo L. Ž. veika, vadovaujantis BK 183 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) buvo teisingai kvalifikuota pagal minimą straipsnį ir jo dalį, vertinant tai, kad jis savo nusikalstamais veiksmais pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą: iš UAB “K” jis pasisavino 25 839,76 Eur, o iš UAB “V” jis pasisavino 30 637,96 Eur. Už tokių nusikalstamų veikų padarymą buvo numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Nuo 2023-06-01, įsigaliojusi nauja BK 183 straipsnio ir BK 190 straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), palengvino nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK redakcija, kurioje, be kitų pakeitimų, taip pat buvo įgyvendinti ir BK 183 straipsnio (Turto pasisavinimas) pakeitimai.

Naujos redakcijos BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Už tokius neteisėtus veiksmus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Naujos redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

Už tokius neteisėtus veiksmus baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Nuo 2023-06-01, pasikeitė ir BK 190 straipsnis, kuriame pateikiamas turto vertės išaiškinimas. Pagal ankstesnės redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), didelės vertės turtu buvo laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (12 500,00 Eur). Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000,00 Eur) dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000,00 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000,00 Eur) dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150,00 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500,00 Eur) dydžio sumos.

Dėl minimų įstatymų pakeitimų L. Ž. veikos dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį turi būti perkvalifikuotos, taikant jai bausmę švelninantį baudžiamąjį įstatymą.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad L. Ž. iš UAB “K” pasisavino 25 839,76 Eur, o iš UAB “V” pasisavino 30 637,96 Eur.

Abiem atvejais L. Ž. pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Tokiu atveju jo veikos kvalifikacija išlieka nepakitusi, tačiau jo atžvilgiu yra taikoma straipsnio ir jo dalies redakcija įsigaliojusi nuo 2023-06-01, kadangi ji švelnina kaltinamojo L. Ž. padėtį sankcijos prasme.

Nuo 2023-06-01, įsigaliojusi BK 183 straipsnio 2 dalies redakcija, joje įtvirtintą veika priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir joje yra numatytos alternatyvios bausmės.

Iki 2023-06-01 galiojusi BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika, buvo priskirta sunkių nusikaltimų kategorijai ir už tokią veika buvo numatyta tik laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kaltinamojo L. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su turto pasisavinimu, perkvalifikuotinos iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Toks veikų perkvalifikavimas, teismo vertinimu nepažeidžia kaltinamojo teisių į gynybą, nesunkina jo procesinės padėties, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu jis buvo įspėtas apie galimą jo veikų perkvalifikavimą.

BK 183 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esminis turto pasisavinimo požymis yra kaltininkui patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Pasisavintu gali būti laikomas tik toks turtas, kurį kaltininkas tyčia paėmė ir neteisėtai juo disponuoja arba sąmoningai perdavė jį tretiesiems asmenims.

Turto pasisavinimo objektas yra visų formų nuosavybė. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu.

Pagal suformuotą teismų praktiką, kaltininkui patikėtas turtas yra užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Tokio turto perdavimas paprastai įforminamas dokumentais.

Esminis turto pasisavinimo, kaip nusikaltimo, sudėties požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Pagal suformuotą teismų praktiką, gali būti pasisavintas ir akcinių bendrovių turtas. Tai gali būti padaryta per ekonomiškai nenaudingus sandorius, apgaulingai, aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą ir pan. Pažymėtina, kad akcinės bendrovės turtas net ir vieninteliam akcininkui yra svetimas.

Turto pasisavinimas tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Paprastai šis nusikaltimas yra padaromas aktyviais įvairiais veiksmais, taip pat ir turto neteisinga apskaita.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esminis turto pasisavinimo požymis yra kaltininkui patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Pasisavintu gali būti laikomas tik toks turtas, kurį kaltininkas tyčia paėmė ir neteisėtai juo disponuoja arba sąmoningai perdavė jį tretiesiems asmenims.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis L. Ž. iš esmės prisipažino, kad pasisavino, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, svetimą UAB “K” ir UAB “V” priklausantį turtą – pinigus, kuriuos panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Tai įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir teismo ištirtais, įvertintais bei šiame nuosprendyje aprašytais duomenimis, jų visetu.

Įvertinus tai, kas paminėta, konstatuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje esantys ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, jų visetas, liudytojų parodymai, paties L. Ž. paaiškinimai dėl jam pareikšto kaltinimo įrodo, kad L. Ž. būdamas UAB “K” ir UAB “V” faktiniu vadovu ir tuo pačiu materialiai atsakingu asmeniu už šių įmonių finansinių lėšų teisingą panaudojimą, siekdamas asmeninių tikslų pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB “K” priklausantį turtą ir padarė UAB “K” 25 839,76 Eur turtinę žalą, ir taip pat pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB “V” priklausantį turtą ir padarė UAB “V” 30 637,96 Eur turtinę žalą.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tęstinė veika suprantama kaip keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Kalbant apie nusikaltimus nuosavybei, svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai „tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, ne vienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, yra pagrobiamas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis.

Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta.

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą.

Kaltininko veika yra vertinama kaip vienas tęstinis nusikaltimas tik tuo atveju, jeigu kaltininkas savinosi svetimą turtą iš to paties šaltinio.

Jau minėta, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia tiksliai konstatuoti, kad L. Ž. būdamas faktiniu UAB “K” ir UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už teisingą minimų bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB “K” ir UAB “V” buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti šių bendrovių veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. Ž. būdamas faktiniu UAB “K” vadovu ir materialiai atsakingu už jam patikėtą UAB “K” turtą, užimamų pareigų pagrindu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB “K” priklausantį turtą ir tuo padarė šiai bendrovei 25 839,76 Eur turtinę žalą.

Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. Ž. būdamas faktiniu UAB „V“ vadovu ir materialiai atsakingu už jam patikėtą UAB “V” turtą, užimamų pareigų pagrindu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB “V” priklausantį turtą ir tuo padarė šiai bendrovei 30 637,96 Eur turtinę žalą.

L. Ž. kaltinamas pasisavinęs svetimą turtą iš UAB “K”, ir UAB “V” kurių faktiniu vadovu jis buvo, nors formaliai atliko vadybininko pareigas. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, neabejojama, kad jo tikslas buvo pasisavinti svetimą turtą savo asmeninių poreikių tenkinimui. Šį tikslą ji įgyvendino naudodamasi savo padėtimi darbo santykių srityje, per turto apskaitos ypatumus, esant nedideliems laiko tarpams tarp atskirų epizodų, turėdamas bendrą nusikalstamą ketinimą, pasireiškusi vieningos tyčios forma.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad L. Ž. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir teisingai įvertintos, kaip tęstinės.

Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad visi teismo nurodyti įrodymai ir paminėtos veikų kvalifikavimo aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytos L. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir kad jas padarė kaltinamasis L. Ž.. L. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos atitinka BK 183 straipsnio 3 dalies (straipsnio redakcija nuo 2023-06-01) dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo L. Ž. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo susijusio su svetimo turto pasisavinimu, yra įrodyta.

Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad visi teismo nurodyti įrodymai ir paminėtos veikų kvalifikavimo aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytos L. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir kad jas padarė kaltinamasis L. Ž.. L. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos atitinka BK 223 straipsnio 1 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) ir BK 183 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo L. Ž. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) ir BK 183 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio pagrindais L. Ž. sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam L. Ž., 2021-01-18 tyrėjos nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šia kardomąją priemone kaltinamasis L. Ž. buvo įpareigotas kiekvieną mėnesio 5 ir 15 darbo dieną (jeigu išpuola nedarbo diena, tai sekančią darbo dieną) 9 val., registruotis Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini). Su šios kardomosios priemonės sąlygomis kaltinamasis buvo supažindintas pasirašytinai 2021-01-18 (17 t., b. l. 61-64).

2022-06-21, Kauno apygardos teismo nutartimi kaltinamajam L. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (už akių), nes kaltinamasis neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, nevykdė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų, be teismo leidimo buvo išvykęs į užsienį. Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą buvo pagrįstai manoma, kad jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ir teismo, todėl teismas 2022-06-21, nutartimi buvo paskelbęs ir L. Ž. paiešką. Paieškos vykdymas buvo pavestas Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Šiaulių apskrities VPK) (18 t., b. l. 87-93).

2022-07-01, Kauno apygardos teismo nutartimi buvo nutarta 2022-06-21, Kauno apygardos teismo nutartimi kaltinamajam L. Ž. skirtą kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti. Nutraukti kaltinamojo L. Ž. paiešką ir apie tai informuoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (18 t., b. l. 126-132).

2023-05-12, Kauno apygardos teismo nutartimi, kaltinamajam L. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 23 d.

2023-06-14, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kaltinamojo L. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmestas ir palikta galioti Kauno apygardos teismo 2023-05-12 nutartis, kuria yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas minėtam kaltinamajam (22 t., b. l. 26-36).

2023-09-12, Kauno apygardos teismo nutartimi, kaltinamajam L. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. (22 t., b. l. 117-126).

2023-10-11, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d., nutartimi kaltinamajam L. Ž. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinta, nes pradėtas vykdyti 2023-05-10, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis (22 t., b. l. 155-165).

2023-10-10, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų patvarkymu, pateiktas vykdyti įsiteisėjęs 2023-05-10, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis (22 t., b. l. 166).

Tai įvertinus sprendžiama, kad kardomajame kalinime – suėmime L. Ž. išbūtas laikas yra nuo 2023-06-23 iki 2023-10-10. Būtent šis laikas turi būti įskaitytas į šiuo nuosprendžiu L. Ž. skirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi.

Šioje baudžiamojoje byloje L. Ž. netaikoma jokia kardomoji priemonė.

Kaltinamasis L. Ž. dirba įkalinimo įstaigoje, teistas (15 t., b. l. 57-200; 16 t., 1-151; 23 t., b. l. 67; Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys), administracine tvarka baustas (15 t., b. l. 13-32).

Buvusiose darbovietėse charakterizuojamas teigiamai (20 t., b. l. 54; 22 t., b. l. 21; 22; 52; 53).

Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo L. Ž. nepakaltinamumą (15 t., b. l. 54-56).

Kaltinamasis L. Ž. turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (16 t., b. l. 156-161). Transporto priemonių registruotų L. Ž. vardu nėra (16 t., b. l. 162).

Kaltinamojo L. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo L. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl L. Ž. atžvilgiu netaikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2023-06-01) yra numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-06-01).

L. Ž. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Pagrindo taikyti L. Ž. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio nuostatas nėra.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo L. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padarytos dvi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, trečia jo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 10, 11, 12 straipsniai)); į kaltės formą ir rūšį (dvi jo nusikalstamos veikos padaryta esant tiesioginei tyčiai, trečia jo nusikalstama veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui); padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (kaltinamasis L. Ž. darydamas nusikalstamas veikas siekė savanaudiškų tikslų)), į nusikalstamų veikų stadiją (L. Ž. padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos), į kaltininko asmenybę (L. Ž. anksčiau yra teistas 14 kartų, taip pat ir už nusikalstamas veikas susijusias su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, finansų sistema, valdymo tvarka, dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu. Jo teistumai yra dažni. Jis daug kartų baustas administracine tvarka. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. 2023-05-10, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Šiame nuosprendyje nurodyta, kad L. Ž. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė 2022 m. kovo 28 dieną, t. y. jau po šioje baudžiamojoje byloje minimų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, kaltinamojo L. Ž. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. liepos 11 d., buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo L. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam skirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 2 d., bausmė neatlikta. Nusikaltimas padarytas 2023 m. sausio 21 d. L. Ž. yra nevedęs, neturi savo būsto, kaip jau minėta, jo atžvilgiu yra priimta naujų apkaltinamųjų nuosprendžių, kuriais jam skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad jis nėra atsisakęs savo nusikalstamos praeities. Taip pat pažymėtina ir tai, kad L. Ž. buvo pasislėpęs nuo teismo ir vengė atvykti į teisiamuosius posėdžius šioje baudžiamojoje byloje, savavališkai buvo išvykęs į užsienį ir buvo vykdoma jo paieška. Šios paminėtos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, jog L. Ž. yra linkęs nusikalsti, nepaisyti ir negerbti įstatymų reikalavimų, visuotinai priimtinų moralinių nuostatų, savo neteisėto elgesio nevertina kritiškai, neanalizuoja savo klaidų ir iš jų nepasimoko. Net ir būdamas griežtai struktūruotoje aplinkoje - įkalinimo įstaigoje, daro naujas nusikalstamas veikas. L. Ž. pavojingumas visuomenei yra didelis, todėl jis privalo būti nuo jos izoliuotas skiriant kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Manoma, kad būtent tik tokia bausmė atitiks savo paskirtį, o kartu ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Tokia bausmė yra numatyta ir L. Ž. inkriminuotų straipsnių sankcijose. Nustatant L. Ž. bausmės terminą atsižvelgtina į BK 61 straipsnio reikalavimus (L. Ž. elgesyje yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta).

L. Ž. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas BUAB „V“, nemokumo administratorius UAB „Verslo valdymo centras“ atstovaujamas direktoriaus (įgaliotojo asmens) D. T. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo reikalavo priteisti ieškovo BUAB „V“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) , naudai 30 637,96 Eur turtinės žalos atlyginimą iš L. Ž.. Priteisti ieškovo BUAB „V“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) , naudai 4 386,11 Eur turtinės žalos atlyginimą iš G. M.. Priteisti ieškovo BUAB „V“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , registracijos adresas (duomenys neskelbtini) , naudai 5 proc., dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šiame patikslintame ieškinyje, civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi Ieškovui iškėlė bankroto bylą. Nemokumo administratoriumi paskirta UAB Verslo valdymo centras, kurios direktorius D. T.. Administratoriui vykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau - JANI) nustatytas funkcijas, buvo nustatyta, kad dėl buvusių Ieškovo darbuotojų galimai nusikalstamų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2021 m. liepos 7 d. nemokumo administratorius buvo informuotas, jog ikiteisminiame tyrime L. Ž. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos atlikimo - didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, taip pat ikiteisminiame tyrime G. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos atlikimo - svetimo turto pasisavinimo. L. Ž. yra įtariamas tuo, jog pasisavino 60 742,24 Eur ieškovui priklausančių piniginių lėšų. G. M. yra įtariama tuo, jog pasisavino 9 221,95 Eur ieškovui priklausančių piniginių lėšų.

2022 m. sausio 6 d., nemokumo administratorius buvo informuotas, jog ikiteisminio tyrimo metu, gavus patikslintą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvadą, L. Ž. patikslintas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d. ir G. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. l d. Pagal patikslintus duomenis, L. Ž. įtariamas tuo, jog pasisavino 30 637,96 Eur ieškovui priklausančių piniginių lėšų. G. M. yra įtariama tuo, jog pasisavino 4 386,11 Eur ieškovui priklausančių piniginių lėšų. Taigi dėl nusikalstamos L. Ž. veikos ieškovui buvo padaryta 30 637,96 Eur materialinė žala, o dėl G. M. nusikalstamos veikos - 4 386,11 Eur materialinė žala, bendrai padarytos žalos dydis siekia 35 024,07 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Vadovaujantis BPK 112 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Atsižvelgiant į minėtų teisės normų nustatytas taisykles, ieškovas reiškia šį patikslintą ieškinį L. Ž. ir G. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio BPK nuostatas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visų jos sąlygų buvimą. Šios sąlygos yra įtvirtintos CK 6.246-6.249 straipsniuose - tai neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, kaltė, žala. Nagrinėjamu atveju jos visos egzistuoja. Neteisėtus abiejų įtariamųjų (L. Ž. ir G. M.) veiksmus detalizuoja ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl ieškovui priklausiusių atitinkamai 30 637,96 Eur ir 4 386,11 Eur pasisavinimo. Svetimo turto pasisavinimas ir BK kriminalizuotos veikos atlikimas vienareikšmiškai kvalifikuotinas įtariamųjų atliktais neteisėtais veiksmais. Žalos faktas pasireiškė ieškovo turto netekimu, t. y. ieškovas neteko tokio turto, nebegali juo disponuoti, be kita ko, ir tenkinti savo kreditorių reikalavimų. Žalos dydis vėlgi detalizuojamas ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir sudaro L. Ž. atveju 30 637,96 Eur, o G. M. atveju 4 386,11 Eur. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų įtariamųjų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos taip pat egzistuoja. Tuo atveju, jei įtariamieji nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų (nepasisavinę ieškovo turto), ieškovas turto nebūtų praradęs, o žala nebūtų atsiradusi. CK 6.248 straipsnio 1 dalies pagrindu skolininko (įtariamųjų) kaltė yra preziumuojama. Taigi egzistuojant visoms įstatymuose numatytoms privalomoms sąlygoms, L. Ž. privalo atlyginti ieškovui 30 637,96 Eur žalą, o G. M. - 4 386,11 Eur žalą (1 tomas, b. l. 151-153; 154-155).

Bankrutavusios UAB “V” nemokumo administratorius UAB „Verslo valdymo centras“ direktorius D. T., 2022-03-01, Kauno apygardos teismui pateikė prašymą, kuriuo atsisakė civilinio ieškinio reikalavimo jo naudai priteisti 4 386,11 Eur žalos atlyginimą iš G. M.. Ir pažymėjo, jog Ieškovas palaiko ieškinio reikalavimus dėl 30 637,96 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc., dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš L. Ž. visa apimtimi (17 t., b. l. 175-179).

2022-11-04, Kauno apygardos teisme gautas naujojo civilinio ieškovo A. G. prašymas „dėl pranešimo apie perleistą reikalavimą ir prijungimo prie bylos“, kuriame jis nurodė, kad 2022-10-26, BUAB “V” ir A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu: BUAB “V” perleidžia A. G. teisę į L. Ž., Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje BUAB “V” yra pareiškusi 30 637,96 Eur civilinį ieškinį. Ieškovas A. G. teismo prašė prijungti civilinį ieškovas A. G. prie baudžiamosios bylos bendrovės BUAB “V” pareikšto 30 637,96 Eur civilinio ieškinio apimtyje.

Pateikė 2022-10-26, reikalavimo perleidimo sutartį pasirašytą BUAB “V” nemokumo administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ įgaliotojo asmens D. T. ir A. G..

Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1. punktas numato, kad pagal šią sutartį BUAB “V” atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ įgalioto asmens D. T. (Kreditorius) ir perleidžia A. G. (Naujajam kreditoriui), reikalavimo teisę į L. Ž. (gimusį (duomenys neskelbtini) metais), Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-844/2022, kurioje BUAB “V” yra pareiškusi 30 637,96 Eur civilinį ieškinį. Sprendimas dėl reikalavimo priteisimo nėra priimtas (19 t., b. l. 53-54).

2022-11-08, vykusio teisiamojo posėdžio metu naujasis kreditorius A. G., teismo protokoline nutartimi buvo pripažintas civiliniu ieškovu, jam buvo išaiškintos civilinio ieškovo teisės ir pareigos. Naujasis kreditorius A. G. šio teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog palaiko ankstesnio civilinio ieškovo pareikšto patikslinto civilinio ieškinio reikalavimus L. Ž.. Civilinio ieškinio reikalavimų netikslins. Prašymų neturi. Nepageidauja dalyvauti tolimesniuose teismo posėdžiuose (19 t., b. l. 84-89).

Vėlesniuose teisiamuosiuose posėdžio civilinis ieškovas A. G. nedalyvavo. Apie teismo posėdžius buvo informuotas tinkamai (23 t., b. l. 8-9).

Baudžiamoji byla išnagrinėta civiliniam ieškovui A. G. nedalyvaujant BPK 252 straipsnio 2 dalies pagrindu.

BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė patenkinti visiškai civilinio ieškovo A. G. civilinį ieškinį.

Kaltinamasis L. Ž. sutiko su civilinio ieškinio reikalavimais.

Kaltinamojo L. Ž. gynėjas prašė teismo civilinio ieškinio netenkinti ir jį atmesti. Pažymėjo, kad baudžiamosios bylos proceso metu įvyko teisių perėmimas, o baudžiamosiose bylose nagrinėjami civiliniai ieškiniai tik dėl tiesiogiai padarytos žalos atlyginimo, todėl civilinio ieškovo civilinis ieškinys turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Civilinio ieškovo A. G. civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisės taikymo aspektu, motyvuotas, todėl jis tenkintinas iš dalies

Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, jog L. Ž. savo neteisėtais veiksmais UAB “V” padarė 30 637,96 Eur turtinę žalą.

Baudžiamosios bylos duomenimis yra nustatyta, kad ankstesnis ieškovas UAB „Verslo valdymo centras“ įgaliotas asmuo D. T. (Kreditorius) perleido A. G. (Naujajam kreditoriui), reikalavimo teisę į L. Ž. (gimusį (duomenys neskelbtini) metais), Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-844/2022, kurioje BUAB “V” buvo pareiškusi 30 637,96 Eur civilinį ieškinį.

Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu naujasis kreditorius A. G. įgijo teisę reikalauti iš L. Ž. atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą. Tokią teisę jis turi.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-697/2015).

Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-21-511/2017, Nr. 2K-68-489/2020).

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas <...> gali civilinį ieškinį patenkinti visiškai arba iš dalies arba jį atmesti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Tai reiškia, kad neteisėtu elgesiu, sukeliančiu civilinę atsakomybę, laikytinas bet koks žalos padarymas, jeigu jis atitinkamomis sąlygomis negali būti pateisinamas.

CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, įskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Šioje byloje įrodyta, kad L. Ž. pasisavino UAB “V” pinigus – 30 637,96 Eur. Už šią žalą atsakingas kaltinamasis, ji nėra atlyginta, todėl ši suma priteisiama reikalavimo teisę įgijusiam A. G..

Pažymėtina, jog pagal CK nuostatas palūkanos gali atlikti: a) mokėjimo funkciją; arba b) kompensacinę funkciją. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų priskirtinos ir procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, todėl CK 6.210 straipsnio nuostatos dėl palūkanų dydžių taikytinos ir procesinėms palūkanoms.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininkui, naudojančiam kreditoriaus lėšas, kai kreditoriaus interesai yra pažeidžiami pastarajam patiriant nuostolių dėl skolininko delsimo sumokėti visą skolą ir naudojimosi nesumokėta kreditoriui skolos dalimi, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu kyla pareiga mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją - procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Kartu procesinių palūkanų institutas skirtas ir operatyvaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, skolininką skatinant ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės šias palūkanas mokėti. Procesinės palūkanos atlieka skatinamąją ir kompensacinę funkcijas.

Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese yra paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų.

Tačiau pažymėtina tai, kad tiek kompensacinių, tiek ir procesinių palūkanų baudžiamojoje byloje negalima skaičiuoti taip, kaip jos skaičiuojamos civiliniame procese.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, pasisakydama dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nes toks veiksmas baudžiamajame procese nenumatytas. Be to, vykdomas baudžiamasis persekiojimas asmens atžvilgiu (taikomos kardomosios priemonės) apriboja jo galimybę susitarti su nukentėjusiu asmeniu ir tokiu būdu išvengti papildomos turtinės naštos mokėti palūkanas.

Svarbu paminėti, jog baudžiamajame procese galioja konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis). Nenustačius asmens kaltumo dėl nusikalstamos veikos padarymo, net ir neturint jokių abejonių dėl visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas (BPK 115 straipsnis).

Taigi baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis. Tokios pareigos nustatymas ir tiek kompensacinių, tiek ir procesinių palūkanų priteisimas nuo tokio momento nesiderina su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija išaiškino, kad situacija, kai dar iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo civiliniame ieškinyje nurodytos žalos skaičiuojamos procesinės palūkanos, gali riboti kaltinamojo galimybes rinktis gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdus, nes siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo kaltinamasis turėtų sutikti su ieškovo reikalavimu ir sumokėti ieškinyje nurodytą sumą iš anksto, nepaisydamas savo gynybinės pozicijos byloje. Taigi priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, galima priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis, nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija pažymėjo, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Lietuvos apeliacinis teismas 2022-11-24, nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-372-449/2022 yra pažymėjęs, jog jeigu nuteistajam skiriama laisvės atėmimo bausmė ir jis ją atlikdamas veikiausiai neturės jokių galimybių dirbti ir gauti pajamų, todėl yra neteisinga nustatyti palūkanų skaičiavimą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Toks skaičiavimas neatitiks ir procesinių palūkanų paskirties, t. y. paskatinti skolininką kuo greičiau sumokėti iš jo priteistas sumas.

Kadangi L. Ž. skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė, sprendžiama, kad būtų teisinga, jog iš L. Ž. priteistos procesinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo jo atliktinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos, o ne nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kadangi reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas yra suformuluotas neteisingai, todėl civilinio ieškovo ieškinys yra tenkintinas iš dalies, ir procesinės palūkanos priteistinos, laikantis suformuotos teismų praktikos reikalavimų baudžiamosiose bylose. Todėl iš kaltinamojo L. Ž. civilinio ieškovo A. G. naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 30 637,96 Eur sumos nuo L. Ž. atliktinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iki visiško šiuo teismo nuosprendžiu priteistos sumos sumokėjimo dienos.

Likusioje dalyje civilinio ieškovo A. G. ieškinys atmestinas.

2020-12-16, Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. D. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamojo L. Ž. turtui, esančiam L. Ž. priklausančiose atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), kredito unija „Žemdirbio gerovė“, Nr. (duomenys neskelbtini), Pakruojo ūkininkų kredito unija, (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko Radviliškio KAC esančioms piniginėms lėšoms 26666,16 Eur. Šio turto saugotojais paskirti kredito unija „Žemdirbio gerovė“, Pakruojo ūkininkų kredito unija, AB SEB bankas, AB Šiaulių banko Radviliškio KAC. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020-12-16 iki 2021-06-16 (17 t., b. l. 107-108).

2021-12-06, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas iki 2022-03-16 (17 t., b. l. 71-74).

2022-03-08, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo nutartimi, šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas iki 2022-06-16 (17 t., b. l. 181-187; 189).

2022-05-25, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo nutartimi, šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas iki 2022-12-16 (18 t., b. l. 35-42).

2022-12-05, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo nutartimi, šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas iki 2023-06-16 (19 t., b. l. 150-157).

2023-06-08, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo nutartimi, šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas iki 2023-12-16 (21 t., b. l. 135-142).

2023-12-07, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo nutartimi, šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas iki 2024-03-16 (23 t., b. l. 20-27).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai.

Todėl šioje baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turtinės žalos atlyginimo dalyje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022-09-08 teismui pateikė 2022-09-08 pažymą Nr. APD-2022-109053, kurioje nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022-09-06 gavo advokatės Marytės Vietaitės prašymą Nr. ATP-2022-20013 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą L. Ž. pagal 2022-06-16 sprendimą Nr. KTS-2022-00653.

Vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.1.1., 14.1.2.1. punktu, valstybės naudai priteistina antinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 666,67 Eur (19 t., b. l. 12-18).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023-02-13 teismui pateikė 2023-02-09 pažymą Nr. APD-2023-02534, kurioje nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023-02-08 gavo advokato Broniaus Varsackio prašymą Nr. ATP-2023-05720 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą L. Ž. pagal 2023-01-04 sprendimą Nr. KTS-2023-00084.

Vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.1.1., 14.1.2.1., 11 punktais, valstybės naudai priteistina antinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 1 208,33 Eur (20 t., b. l. 47-52).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023-02-27 teismui pateikė 2023-02-27 pažymą Nr. APD-2023-03493, kurioje nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023-02-24 gavo advokato Broniaus Varsackio prašymą Nr. ATP-2023-08126 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą L. Ž. pagal 2023-02-24 sprendimą Nr. KTS-2023-08126.

Vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.1.2.1. punktu, valstybės naudai priteistina antinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 1 268,33 Eur (20 t., b. l. 84-89).

BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam L. Ž. šioje baudžiamojoje byloje buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas, jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir jo laisvė buvo suvaržyta, todėl gynėjo dalyvavimas, ginant jo teises ir teisėtus interesus teisme, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Be to, kaltinamasis L. Ž. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, privalės atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad šio kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme kaltinamojo L. Ž. teises ir teisėtus interesus, BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies, 3 dalies pagrindu, atstovavo advokatai Marytė Vietaitė (18 t., b. l. 67-71; 72-73; 74) ir Bronius Varsackis (20 t., b. l. 6-7; 30-31).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo L. Ž. valstybės naudai nepriteisiamos, nes šiuo atveju gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas, tai pat kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. Ž., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (UAB “K”) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir skirti jam bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

L. Ž., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) ir skirti jam bausmę - 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

L. Ž., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (UAB “V”) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir skirti jam bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu L. Ž. skirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir L. Ž. skirti subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu L. Ž. skirtą subendrintą bausmę, bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinti su 2023-05-10, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu skirta galutine subendrinta bausme ir L. Ž. skirti subendrintą bausmę – 4 (keturis) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo su 70 MGL (2 636,20 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu L. Ž. skirtą subendrintą bausmę, bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, subendrinti su 2023-07-11, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu skirta galutine bausme ir L. Ž. skirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo su 70 MGL (2 636,20 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į šiuo nuosprendžiu L. Ž. skirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti jo laiką išbūtą suėmime nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. spalio 10 d. (imtinai) bei laiką L. Ž. išbūtą laisvės atėmime vykdant 2023-05-10, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią L. Ž. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 8 d.

Baudos bausmę vykdyti atskirai nuo laisvės atėmimo bausmės.

Nepriteisti iš L. Ž. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šioje baudžiamojoje byloje taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turtinės žalos atlyginimo dalyje.

Civilinio ieškovo A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. Ž. 30 637,96 Eur turtinės žalos atlyginimui A. G. naudai ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 30 637,96 Eur sumos nuo nuteistojo atliktinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iki visiško šio teismo nuosprendžiu priteistos 30 637,96 Eur sumos sumokėjimo dienos.

Likusioje dalyje civilinio ieškovo A. G. civilinio ieškinio reikalavimus atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).