- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-1228-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03054-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- R. Č.
- Advokatai
- Miranda Kunickienė, Alvydas Buta
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. J. atstovės advokatės Mirandos Kunickienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui R. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. Č. 3 599,75 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat, siekiant užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą. Pažymėjo, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimas gali būti neįvykdomas arba jo įvykdymas gali būti apsunkintas. Skolos dydis yra pakankamai didelis, atsakovas vengia bendravimo bei kontaktų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi netenkino ieškovės E. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindiniai teismo motyvai:
2.1 Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą. Teismų praktikoje išaiškinta, jog prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
2.2 Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reiškiamo reikalavimo suma yra 3 599,75 Eur, ji pripažintina nedidele, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, kiti kreditiniai įsipareigojimai, jo pozicija.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovės atstovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo R. Č. kilnojamajam bei nekilnojamajam turtui, siekiant užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1 Ieškovė pateiktą ieškinį tikėtinai pagrindė. Mano, kad ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovui yra didelė, o tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
3.2 Taip pat mano, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės – atsakovo piktybiškas vengimas prisidėti lėšomis prie tėvų laidotuvių, pirkti kuro namo šildymui, jau yra faktas, kuris įrodo, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai.
3.3 Taip pat atsakovo nesąžiningą elgesį įrodo tai, kad jis civilinėje byloje Nr. eA2-6358-323/2020 siekia prisiteisti iš ieškovės patalpas, esančias tėvams priklausiusio namo antrame aukšte, kurias ieškovės šeima pastatė savo lėšomis, arba piniginę kompensaciją už jas.
3.4 Be to, atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00631-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnyje. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, procesinis sprendimas buvo apskųstas, byla šiuo metu yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo žinioje. Tai dar vienas faktas, įrodantis atsakovo, kaip asmenybės, nesąžiningą elgesį.
3.5 Mano, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo R. Č. kilnojamajam bei nekilnojamajam turtui, siekiant užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Skolos dydis yra pakankamai didelis, atsakovas turimą turtą stengiasi perleisti tretiesiems asmenims, vengia bendravimo bei kontaktų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo R. Č. atstovas advokatas Alvydas Buta prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovui 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
4.1 Jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje galima manyti, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas.
4.2 Atsakovo įsitikinimu, grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tik tada, jei būtų patikimų duomenų apie atsakovo ketinimą perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims ir panašiai, tačiau tokių duomenų ieškovė nepateikė.
Šalies argumentai
4.3 Ieškovė melagingais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais siekia suklaidinti teismą, nurodo, kad neva atsakovo nesąžiningą elgesį įrodo tai, kad atsakovas siekia prisiteisti iš ieškovės patalpas arba piniginę kompensaciją. Turto atidalijimo byloje Nr. eA2-6358-323/2020 atsakovui buvo priteista iš ieškovės 10 661,00 Eur dydžio suma, antstolis vis dar nesėkmingai banko išieškoti priteistas sumas. Ginčas ieškovės nurodytoje civilinėje byloje iš esmės yra pasibaigęs.
4.4 Mano, jog tai, kad atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, niekaip nesusiję su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas 2020 m. gegužės 19 d.
4.5 Ieškovės teiginys, jog atsakovas turimą turtą stengiasi perleisti tretiesiems asmenims, yra melagingas, pramanytas ir šmeižikiškas, nes atsakovas to nemano daryti. Be to, ieškovė nepateikė šiam teiginiui pagrįsti jokių įrodymų.
4.6 Mano, jog pateiktas ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tai ieškovės kerštas dėl nesėkmingų ankstesnių bylinėjimosi procesų.
4.7 Pažymi, jog ieškovės reiškiamo reikalavimo suma yra nedidelė, atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra dirbantis, nuolat gauna pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą – teisėtumo bei pagrįstumo.
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykdymas gali pasunkėti. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išskirtinai neakcentavo ieškinio (ne)pagrįstumo, tačiau nenustatė, kad egzistuotų antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalomoji sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
11. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1251-1120/2020).
12. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020).
13. Grėsmę, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės dėl atsakovo veiksmų, patvirtinti gali tik duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
14. Faktą, kad kyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju tokią įrodinėjimo pareigą turi ieškovė.
15. Atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovas turimą turtą stengiasi perleisti tretiesiems asmenims, tačiau tokie argumentai niekuo nepagrįsti, nėra pateikta jokių įrodymų, kokį savo turtą ir kam atsakovas ketina perleisti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar ketina imtis veiksmų, siekdamas pasunkinti galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Realių aplinkybių, lemiančių sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą, nenurodė bei nepagrindė ir ieškovė. Galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant klausimą dėl teisių ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, šias aplinkybes reikia įrodyti. Apeliacinės instancijos vertinimu, civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas ketino ar ketina ieškovės atžvilgiu pasielgti nesąžiningai ir sudaryti jam priklausančio turto perleidimo sandorį.
16. Šioje byloje pareikšto ieškinio suma – 3 599,75 Eur. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, jam ši suma nėra didelė, atsakovas turi nekilnojamojo turto – jam nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, dirba, nuolat gauna pajamas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykdymas gali pasunkėti.
17. Atmestinas ieškovės argumentas, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės (atsakovas vengia prisidėti lėšomis prie tėvų laidotuvių, pirkti kuro namo šildymui) įrodo, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai. Pažymėtina, jog šios aplinkybės atsakovo nesąžiningumo niekaip neįrodo, kadangi ieškinys nėra išnagrinėtas, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti, turės įrodyti ieškovė, o atsakovas dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali nepripažinti, kad yra skolingas ieškovei.
18. Atsakovo nesąžiningo elgesio neįrodo ir tai, kad tarp jo ir ieškovės civilinėje byloje Nr. eA2-6358-323/2020 buvo kilęs ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo teises ir interesus kreipdamasis į teismą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog minėtoje byloje R. Č. buvo ieškovas ir jo ieškinys iš dalies buvo tenkintas.
19. Ieškovė, pagrįsdama savo argumentą, jog sprendimas gali būti neįvykdomas arba jo įvykdymas gali būti apsunkintas, remiasi ir ta aplinkybe, kad atsakovas vengia bendravimo bei kontaktų. Tačiau tai, kad atsakovas vengia bendravimo bei kontaktų su ieškove, paaiškintina tarp šalių kilusia ir pakankamai ilgai besitęsiančia konfliktine situacija, atsakovo atsiliepime nurodyta, jog šalys bylinėjasi nuo 2016 metų.
20. Sutiktina su atsakovo atstovo argumentais, jog nors atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00631-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, ši aplinkybė niekaip neįrodo atsakovo nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu.
21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovės argumentai dėl jos teisių pažeidimo netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. Nesant objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo, t. y. nesant duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdymui, laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai netaikytos.
22. Kaip anksčiau aptarta, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos esant abiem sąlygoms: ieškinio pagrįstumui ir sprendimo įvykdymo pasunkėjimo galimybei. Nustačius, jog šiuo atveju neegzistuoja viena iš privalomų sąlygų – sprendimo įvykdymo pasunkėjimo galimybė, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Dėl ieškinio pagrįstumo / nepagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakys bylą išnagrinėjęs iš esmės.
23. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo R. Č. atstovas advokatas Alvydas Buta prašo priteisti iš ieškovės atsakovui 200,00 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą buvo pateikta 2020 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymo kopija, kuri patvirtinta, jog atsakovas R. Č. advokatui Alvydui Butai sumokėjo 200,00 Eur už atsiliepimą į E. J. 2020 m. rugpjūčio 25 d. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-5485-991/2020.
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. Teismas pažymi, jog, remiantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kai pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
27. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl netenkinamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant atskirąjį skundą priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.