- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 2VP-3579-1149/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01629-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Pareiškėjas
- R. R.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo R. R. skundas dėl antstolės B. T. veiksmų, sustabdyti antstolės B. T. vykdomą pareiškėjo turto - žemes sklypo, kurio plotas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies pastato - poilsio pastato, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą.
2. Prašyme nurodė, kad antstolė B. T. vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/02110 vykdo 156 300,20 Eur skolos, sutartinių ir 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų išieškojimą akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ naudai iš pareiškėjo turto: žemes sklypo, kurio plotas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - poilsio pastato, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 8 d. yra vykdomos nurodyto turto pirmosios varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini). Turtą antstolė pardavinėja už 95 200 Eur, vadinasi turto rinkos vertę antstolė nustatė 119 000 Eur. Laiko, kad pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertė yra 183 965 Eur, t. y. tikroji turto rinkos vertė yra daugiau nei 64 965 Eur arba 55 proc. didesnė nei antstolės nustatyta 119 000 Eur turto rinkos vertė. Pažymėjo, kad antstolei pardavus turtą už kainą, nustatytą nuo neteisingos turto rinkos vertės, bus pažeistos pareiškėjo teisės, o antstolės turto pardavimo iš varžytinių aktas būtų pripažįstamas negaliojančiu. Be to, net jeigu turtas būtų neparduotas varžytinėse, išieškotojas galėtų jį perimti už kainą, kuri yra dvigubai mažesnė nei turto reali rinkos vertė, o tokiu būdu pareiškėjo interesai taip pat būtų nepagrįstai suvaržyti. Tai reiškia, kad teismui tenkinus pareiškėjo skundą ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, turtas antstolės vykdomojoje byloje jau, tikėtina, bus parduotas ir perleistas varžytinių laimėtojams. Tokiu atveju pareiškėjo siekis, kad turtas būtų parduodamas už tikrąją kainą, nustatytą nuo realios turto rinkos vertės, būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps nebeįmanomu ar itin pasunkės: viešose varžytinėse turtą įgijęs pirkėjas bus laikomas sąžiningu įgijėju ir iš tokio pirkėjo nebus galima reikalauti primokėti skirtumą tarp antstolės neteisėtai nustatytos turto pardavimo kainos ir realios turto rinkos vertės. Pareiškėjui tokiu atveju teks imtis papildomų teisinių veiksmų, reikšti ieškinius dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir t. t.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas netenkintinas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka.
4. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
5. Šiuo atveju pareiškėjas prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę - išieškojimo iš pareiškėjo turto vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/02110 sustabdymą.
6. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
7. Pažymėtina ir tai, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2020).
8. Šiuo atveju iš pareiškėjo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kartu su juo pridėtų dokumentų matyti, jog antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/13/02110 dėl 156 300,20 Eur skolos, sutartinių ir 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. R. išieškotojos AB „Swedbank“ naudai, išieškojimą nukreipiant į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/10 dalį žemes sklypo, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato - poilsio pastato, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 8 d. paskelbtos pirmosios nurodyto turto varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia aplinkybe, kad antstolė pareiškėjo turtą įkainojo 55 proc. mažesne verte nei reali pareiškėjo turto rinkos vertė, dėl ko turtą realizavus iš varžytinių būtų pažeista pareiškėjo nuosavybės teisė į turtą.
9. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones faktiniu pagrindu nurodytą aplinkybę dėl netinkamai nustatytos turto rinkos vertės grindžia turto pardavimo skelbimais apie nekilnojamojo turto kainas toje pačioje vietovėje, kaip ir pareiškėjo turtas. Pažymėtina, kad šie pareiškėjo nurodomi argumentai bei pridėti įrodymai yra susiję su paties pateikto skundo dėl antstolės veiksmų dalyku ir turės būti vertinami sprendžiant skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Tai reiškia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Pagal teismų praktikos išaiškinimus, pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Pareiškėjas teigia, jog, įvykus varžytinėms, už parduotą turtą gauta suma bus neproporcinga turto rinkos vertei ir dėl to bus pažeistos jo teisės. Teismas akivaizdžios grėsmės pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams nenustatė, bei sprendžia, kad šis pareiškėjo argumentas yra deklaratyvus ir nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti antstolės atliekamus vykdymo veiksmus.
10. Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėtų, tačiau šių savo teiginių nepagrindė, t. y. nepagrindė, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus teismų išaiškinimus, kad vykdymo procesas gali būti stabdomas tik išimtiniais atvejais, vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad turtą realizavus iš viešųjų varžytinių skundo dėl antstolės veiksmų tenkinimo atveju galėtų kilti poreikis naujiems teisiniams ginčams atsirasti nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu be pakankamo pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojos interesai. Taigi, apibendrinant, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios lemtų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, bei nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai motyvų bei įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 151, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo R. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.