Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo K. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-12-01 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Institucija) registratorė ekspertė O. V. K. P. 2020-11-10 surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad K. P., nuo 2011-05-30 būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau ­– UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2018 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ne vėliau kaip iki 2019-06-01, 2019 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ne vėliau kaip iki 2020-06-01, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimo Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 punktų reikalavimus.

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2020-12-01 nutarimu konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 ir 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, tuo pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies nuostatas bei ABĮ 58 straipsnio 3 dalies ir Nuostatų 120 bei 123 punktų reikalavimus. Tokie K. P. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, požymius. Spręsdamas K. P. skirtinos baudos dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl K. P. skyrė ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 1 600 Eur baudą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Be to, apelianto nuomone, jam paskirta 1 600 Eur bauda nagrinėjamu atveju yra neproporcinga. Apeliantas anksčiau baustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nebuvo. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė veikla buvo sustabdyta ir apie tai raštu buvo informuota Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) pranešimu, VMI šiuo klausimu priėmė Sprendimą „Dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų duomenų pateikimo“, galima teigti, kad valstybei faktiškai jokia žala padaryta nebuvo. Kita vertus, VMI sprendimas būtent ir suklaidino apeliantą dėl VĮ Registrų centrui pateiktinų bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą jam paskirti sankcijoje numatytą minimalią 200 Eur dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą dėl K. P. kaltės padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju apelianto padarytas administracinis nusižengimas neabejotinai įrodytas. Kadangi apeliantas su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jis pripažintas kaltu padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, sutinka, apygardos teismas plačiau dėl apelianto kaltės nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu, būtent administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą apeliantui apygardos teismas analizuos.

9. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

11. Apeliantas yra nubaustas už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Kaip minėta, savo kaltės dėl šio nusižengimo padarymo apeliantas neneigia. ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

12. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nenustatęs apelianto administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė apeliantui baudą, lygią ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui – 1 600 Eur.

13. Tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius rašytinius duomenis, taip pat apelianto pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto prisipažinimo dėl administracinio nusižengimo padarymo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų akivaizdu, kad apeliantas niekada neneigė aplinkybės, kad nepateikė Institucijai jos nurodomų duomenų. Tokia apelianto pozicija matoma iš jo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, taip pat iš apelianto duotų parodymų pirmosios instancijos teismui, t. y. apeliantas neginčija aplinkybės, kad jis Institucijai nepateikė reikalaujamų dokumentų, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad Bendrovės veikla yra sustabdyta, apie tai yra informuotos valstybinės institucijos (tiek VMI, tiek ir Registrų centras), apeliantas mano, kad jis neturėjo pareigos teikti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, nes jokios finansinės-ūkinės operacijos Bendrovės veiklos sustabdymo laikotarpiu nebuvo atliekamos. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, ne kartą yra pažymėjęs, jog toks asmens faktinių bylos aplinkybių vertinimas gali būti paaiškinamas subjektyviu savo veiksmų suvokimu ir interpretavimu, taip pat skirtingu teisiniu vertinimu, nei buvo nustatyta baudžiamojo proceso metu, tačiau tai nepaneigia viso baudžiamojo proceso metu pareikšto kaltės pripažinimo, kritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus ir gailėjimosi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-976/2020, 2K-211-1073/2019, 2K-516-697/2015 ir kt.). Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra susidariusi analogiška situacija, t. y. apeliantas neginčija aplinkybės, kad jis nepateikė Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, pripažįsta, kad aplaidžiai pasižiūrėjo į Institucijos priminimą dėl Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo, taip pat pripažįsta, kad turėjo atidžiau pasidomėti teisiniu reglamentavimu dėl jam kaip Bendrovės vadovui kylančių pareigų, susijusių su tinkamu duomenų valstybės institucijoms pateikimu, tačiau, kaip minėta, manydamas, kad Bendrovei veiklos nevykdant jokių kitokių duomenų pateikti negu buvo pateikęs informuodamas tiek VMI, tiek Registrų centrą apie Bendrovės veiklos sustabdymą negali, tokių duomenų neteikė.

14. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas pripažino, kad laiku nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 ir 2019 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, ir taip padėjo išaiškinti ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ši aplinkybė pripažintina apelianto administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Apeliaciniame skunde taip pat reiškiamas reikalavimas apeliantui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, negu numato ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcija, baudą, t. y. prašo skirti nuo 50 iki 100 Eur baudą.

16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui ir švelnesnės negu ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas baudos minimumas skyrimui, todėl apelianto prašymas skirti jam baudą nuo 50 iki 100 Eur netenkinamas.

17. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena apelianto administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – apeliantas pripažino, kad laiku nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 ir 2019 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir taip padėjo išaiškinti ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, į jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad apeliantas yra nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (b. l. 33), į tai, kad apelianto šeimos pajamos nėra didelės, t. y. vienintelė pajamas gaunanti yra apelianto sutuoktinė (b. l. 34), į tai, kad apeliantas su sutuoktine augina nepilnametį vaiką (b. l. 29, 31), kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą (b. l. 30), į tai, kad nors ir pavėluotai, tačiau šiuo metu Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 ir 2019 metus yra pateikti (Klaipėdos apygardos teisme 2020-12-31 gauti tai patvirtinantys dokumentai) bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą – 1 600 Eur baudą, todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, skundžiamas nutarimas keistinas ir apeliantui skirta bauda sumažintina iki artimo ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos minimumo – 400 Eur (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad apeliantui negali būti skiriama ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali 200 Eur bauda, nes tokiu atveju paskirta administracinė nuobauda pasieks ne visus ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus administracinei nuobaudai keliamus tikslus – per švelnios administracinės nuobaudos paskyrimas neatgrasys apelianto nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir nepaveiks jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-12-01 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir sumažinti K. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtą baudą iki 400 Eur.

Nutartis neskundžiama.