Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-760-1083/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-12-28Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-03-18Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-28
Bylos Nr.
1-760-1083/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08735-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1-760-1083/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08735-2023-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 28 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorei Rimai Matulionienei,kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punkto reikalavimus, t. y. 2023 m. kovo 10 d. apie 6 val. ties namu, esančiu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į šalia esantį griovį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kelio kelkraštį (sankasą); po šio eismo įvykio jis vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo ir alkoholio kiekio matuokliu 7.37 val. jam buvo nustatytas 3,22 ‰ girtumas (be paklaidos), o 7.52 val. jam buvo nustatytas 3,39 ‰ girtumas (be paklaidos).

2. Įrodymai

2.1. Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2023 m. kovo 9 d., apie 18–19 val., atvyko pas A. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. Pas A. B. atvyko savo automobiliu „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jiedu šnekučiavosi ir gėrė alkoholinius gėrimus, žiūrėjo krepšinį. Jis (kaltinamasis) tą vakarą išgėrė 1 butelį alaus ir rūkė cigaretes. Pasibaigus krepšiniui, tikslaus laiko nepamena, bet buvo jau po 22 val., nutarė perstatyti savo automobilį, nes kieme buvo užstatęs A. B. šeimos (A. B. ir jo sutuoktinės) automobilius. Išvarė savo automobilį ant gatvės ir pastatė jį šalikelėje, prie griovio. Automobilis stovėjo pasviręs, nes dešinės pusės ratai buvo įleisti giliau į griovį, kad automobilis netrukdytų eismui gatvėje. Grįžęs atgal pakalbėjo su A. B. ir apie 23 val. nuėjo miegoti į svečių kambarį. Ryte, atsikėlęs apie 6 val., norėjo važiuoti į namus, bet priėjęs prie savo automobilio „Jeep Grand Cherokee“ pamatė, kad jis dar labiau pasviręs į dešinę pusę, nei paliko vakare, kad automobilis stipriai įlūžęs. Matė įlūžusį ledą. Kai vakare pastatė automobilį, jis (kaltinamasis) nepastebėjo, kad ten yra gilus griovys, nes jis buvo užšalęs (vakare griovyje buvo ledas). Vakare nematė, kad ten buvo ledas, nes buvo sutemę. Ryte ledas buvo įlūžęs, bet neištirpęs. Negali paaiškinti, kodėl ledas nėra užfiksuotas nuotraukose (fotonuotraukoje Nr. 1 (1 t., 10 b. l.)) ir kaip jo automobilis, stovėdamas per naktį, galėjo įlūžti. Mano, kad naktį galėjo būti atodrėkis, o nuotraukose (fotonuotraukoje Nr. 1 (1 t., 10 b. l.)) užfiksuotas vanduo yra virš ledo. Bandė pasikelti automobilio pakabą (užvedęs automobilio variklį), įjungti antipraslydimo sistemą, tačiau išvažiuoti iš griovio jam nepavyko. Bandant išvažiuoti iš griovio tiek į priekį, tiek atgal, jo automobilio ratai prasisukinėjo ir automobilis įklimpo taip, kaip užfiksuota byloje esančiose nuotraukose. Vėliau bandė ieškoti pagalbos, skambino telefonu pagalbos numeriais, draugams, bet pagalbos nesurado. Nepavykus išvažiuoti nieko nebedarė, sėdėjo automobilyje ir šildėsi (automobilio variklis buvo įjungtas, automobilio priekiniai žibintai buvo įjungti). Neužilgo, tikslaus laiko nežino, bet jau buvo po 6 valandos, prie jo privažiavo moteris, kuri, priėjusi prie jo automobilio, pabeldė į jo automobilio vairuotojo durelių stiklą. Jis atidarė vairuotojo durelių stiklą. Moteris paklausė, ar viskas gerai, ar jam reikalinga pagalba. Atsakė, kad pagalbos jam nereikia (su moterimi bendravo pro pradarytą automobilio durelių stiklą). Tada moteris nuėjo. Supratęs, kad gali sulaukti dėmesio, jis užgesino automobilio variklį, užrakino automobilį ir palikęs automobilį nuėjo atgal pas A. B. miegoti. Sugrįžęs pas A. B. buvo susinervinęs. Pagalvojo, kad pagalbos nesulauks ir manydamas, kad nesukėlė eismo įvykio, iš namo virtuvėje buvusio baro pasiėmė viskio butelį ir jį išgėrė (prisigėrė). Kaip jis vartojo alkoholį niekas iš name buvusių asmenų nematė, jis viskį gėrė vienas. Atsikėlus R. B. (tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti apie 7 val.) bendravo su ja (ji paklausė, ar jis (kaltinamasis) dar nemiegojo, o jis atsakė, kad miegojo). Tuo metu jis jau buvo išgėręs apie pusę butelio viskio. R. B. nuėjus praustis, jis nuėjo miegoti į svečių kambarį. Miegojo su rūbais. Po to jį pakėlė policijos pareigūnai, kurie klausinėjo jo apie įvykį. Jis bandė paaiškinti įvykio aplinkybes, bet jo niekas neklausė ir siūlė jam prisipažinti, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Vėliau policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu du kartus patikrino jo girtumą ir nustatė jam daugiau kaip 3 ‰ girtumą. Policijos pareigūnai paprašė atiduoti automobilio raktelius, vairuotojo pažymėjimą, jis (kaltinamasis) viską atidavė. Po to visi išėjo prie jo automobilio. Buvo iškviestas evakuatorius, kuris ištraukė automobilį iš griovio. Automobilį iš griovio evakuatorius ištraukti bandė užkabinus automobilį už priekio, už galo ir už šono, bet vėliau automobilis buvo ištrauktas prikabinus jį už priekio. Apžiūrėjęs ištrauktą savo automobilį pamatė, kad automobilio dešinė pusė (šonas) yra apgadinta – nubrozdinti automobilio dažai ir nėra dešinės pusės priekinio sparno rato arkos plastikinės apsaugos (iki tol dešinė automobilio pusė nebuvo apgadinta). Tada policijos pareigūnai užfiksavo įvykį, įteikė jam šaukimą atvykti į policijos įstaigą ir automobilį išvežė į automobilių saugojimo aikštelę. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai skiriasi nuo teisiamajame posėdyje duotų parodymų. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu, praėjus kelioms dienoms po įvykio, apklaustas pas tyrėją jis (dėl patirto spaudimo prisipažinti) buvo pasimetęs ir netiksliai nurodė įvykio aplinkybes. Vakare jis automobiliu važiavo atbuline eiga šalikele ir automobilio ratai buvo ant šalikelės, bet ne griovyje. Nežino kaip ryte automobilis nuo šalikelės atsirado griovyje. Mano, kad nuo ratų prasisukimo kelkraštyje galėjo likti duobės, tačiau jis automobilio ir kelio neapgadino, nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kelio kelkraštis (sankasa) galėjo būti apgadintas ištraukiant automobilį. Supranta, kad dėl jo veikos ir neapdairumo automobilį reikėjo ištraukti iš griovio ir dėl to galėjo būti apgadintas kelkraštis (sankasa), bet jis negalvojo, kad tai gali būti vertinama kaip eismo įvykis, kad dėl šio įvykio jam bus priekaištų. Nežino, kurioje stadijoje yra jam pradėta teisena dėl eismo įvykio sukėlimo.

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos taip pat nepripažino ir parodė, kad 2023 m. kovo 9 d. apie 17 val. vairuodamas savo automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš savo namų pas savo draugą A. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k.. Nuvažiavus pas A. B., dviese vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alaus. Jis išgėrė apie 4 butelius alaus. Po to visą vakarą šnekėjosi, žiūrėjo krepšinio varžybas. Pasibaigus krepšinio varžyboms apie 23 val. pasiliko pas A. B. namuose miegoti. 2023 m. kovo 10 d. atsikėlęs apie 5 val. nusprendė važiuoti į namus, nes jautėsi gerai. Visi namuose miegojo, o jis išėjo ir įsėdo į savo automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užsikūrė ir pradėjo važiuoti. Pavažiavęs apie 40 metrų jis atbulomis įvažiavo į griovį ir įstrigęs bandė išvažiuoti iš griovio, tačiau jam nepavyko. Iš karto nepavykus išvažiuoti iš griovio grįžo pas savo draugą A. B. į namus ieškoti pagalbos. Tačiau pagalbos nerado, nes A. B. miegojo, negalėjo draugo pažadinti, bandė skambinti kitiems draugams, kad padėtų, tačiau niekam neprisiskambino. Grįžo prie savo automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo automobilį, įsėdo, bet jis automobilio nebevairavo, nebuvo šio užsikūręs. Sėdint jam automobilyje prie jo automobilio vairuotojo pusės durelių į langą pabarbeno moteris, kuri jo paklausė, ar viskas gerai, jis atsakė, kad viskas gerai ir moteris išėjo. Nebuvo pradaręs automobilio durelių ir lango, su moterimi daugiau nebendravo. Tada jis pasėdėjo apie 5 minutes automobilyje, suprato, kad niekaip neišvažiuos, todėl grįžo pas A. B. į namus. Grįžęs pas A. B. į namus pradėjo gerti alkoholį – gėrė viskį, kiek išgėrė nepamena. Baigus gerti alkoholį, tikslaus laiko nepamena, nuėjo miegoti. Po to jį pažadino A. B., kuris pasakė, kad jo ieško policijos pareigūnai. Atsikėlęs jis nuėjo į virtuvę, o ten buvo keturi policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jo paklausė, ar automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo, o jis atsakė, kad taip. Po to policijos pareigūnai jo paklausė, ar jis vartojo alkoholį ir vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jis atsakė, kad būdamas neblaivus nevairavo savo automobilio, tačiau neneigė, kad šiuo metu (bendraujant su policijos pareigūnais) yra neblaivus. Vairavo automobilį praėjus 5 valandoms, kai buvo išgėręs 4 butelius alaus. Todėl galvoja, kad nebūtų pripūtęs į alkotesterį tiek daug promilių, nes pamena, kad jam buvo nustatytas daugiau kaip 3 ‰ girtumas, kuomet jis jau buvo išgėręs viskio. Įvykio metu, kai nuvažiavo nuo kelio, nekvietė policijos, nes galvojo, kad pats susitvarkys (1 t., 120–121 b. l.).

2.3. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. B.-R. parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. kovo 10 d. apie 6.55 val. – 7 val. Tuo metu ji važiavo (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) kaime ir pastebėjo kitoje gatvėje į griovį įvažiavusį automobilį. Suvokė, kad yra slidu ir pagalvojo, kad kažkam reikia pagalbos, todėl greitai atskubėjo prie paminėto automobilio. Šis automobilis buvo džipas, kiek pamena, tai buvo „Jeep“ gamintojo automobilis. Šio automobilio valstybinio numerio nepamena, bet automobilio nuotraukas ji (liudytoja) pateikė policijos pareigūnams. Paminėtas automobilis buvo pasviręs šonu, jo dešinė pusė buvo griovyje. Ji priėjo prie automobilio kairės pusės. Jai priėjus automobilio variklis buvo užvestas, degė automobilio šviesos ir automobilyje labai garsiai grojo muzika. Automobilyje buvo vyriškis – tai tas pats posėdžių salėje esantis vyriškis (kaltinamasis D. K.). Jis sėdėjo vairuotojo sėdynėje, prie automobilio vairo, automobilyje jis buvo vienas. Kaltinamasis D. K. buvo pasirėmęs galvą į automobilio durelių staktą ir miegojo (buvo užsimerkęs). Manė, kad vairuotojas yra be sąmonės, todėl pabeldė į automobilio stiklą. Vairuotojas pabudo ir atidarė automobilio durelių stiklą. Ji (liudytoja) pasiūlė kaltinamajam D. K. pagalbą, bet kaltinamasis atsisakė pagalbos ir paminėjo, kad jam padės draugai. Bendraudama su kaltinamuoju pajuto stiprų alkoholio kvapą, o kaltinamasis vengė su ja bendrauti, praverti savo burną, į jos klausimus stengėsi atsakinėti tik išleisdamas garsus (mykdamas) ir gestikuliuodamas. Negali tvirtinti, kad kaltinamasis buvo girtas, nes tuo metu matė jį tik sėdintį. Baigusi pokalbį su kaltinamuoju ji (liudytoja) nusifotografavo minėtą automobilį, įsėdusi į savo automobilį gatve pavažiavo kiek tolėliau (minėtas automobilis jai liko iš galo), sustojusi paskambino policijai ir pranešė apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Kalbėdama telefonu matė per galinio vaizdo veidrodėlį, kad kaltinamasis D. K. bandė išvažiuoti iš griovio, nes buvo įjungti automobilio atbulinės eigos žibintai, tačiau jam nepavyko išvažiuoti. Todėl išlipęs iš automobilio kaltinamasis nuėjo į vieną iš šalia buvusių namų. Negali pasakyti, ar eidamas kaltinamasis D. K. svirduliavo, iš eisenos jis neatrodė girtas. Policijos pareigūnai atvyko maždaug po 30 minučių nuo pranešimo. Kol atvyko policijos pareigūnai, prie automobilio niekas nebuvo priėjęs. Sulaukusi policijos pareigūnų jiems papasakojo apie įvykio aplinkybes ir parašė paaiškinimą.

2.4. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai laiko nepamena, bet gali būti, jog 2023 m. kovo 9 d. vakare pas jį į namus atvažiavo jo draugas D. K.. Jis atvyko savo automobiliu „Jeep Grand Cherokee“, valstybinio numerio nepamena. Savo automobilį D. K. pastatė jo (liudytojo) namo kieme. Tuo metu D. K. automobilis išoriškai nebuvo apgadintas. Tą vakarą jiedu žiūrėjo krepšinio varžybas ir gurkšnojo alų. Tiek jis (liudytojas), tiek D. K. vartojo tik alų, stipriųjų gėrimų nevartojo. Tą vakarą jiedu išgėrė gal po 2–3 butelius alaus. Pasibaigus krepšinio varžyboms jiedu su D. K. aptarė kitos dienos planus ir išsiskirstė miegoti. D. K. minėjo, kad atsikėlęs ryte išvažiuos pas savo draugę. Jis (liudytojas) ryte, apie 9 val., buvo susiplanavęs tvarkyti savo reikalus, o D. K. tuo metu jau turėjo būti išvažiavęs. Tą vakarą D. K. nakvojo pas jį (pas liudytoją) namuose. Kiek pamena, krepšinio varžybas baigė žiūrėti ir nuėjo miegoti prieš vidurnaktį, t. y. tą patį 2023 m. kovo 9 d. vakarą. D. K. miegojo kitame kambaryje, nei jis (nei liudytojas). Kitą dieną, t. y. 2023 m. kovo 10 d., jis (liudytojas) pabudo apie 7 val., tuo metu jo sutuoktinė R. B. jau buvo atsikėlusi. Atsikėlęs jis (liudytojas) nieko neįprasto nepastebėjo, taip pat iš pradžių nematė D. K.. Maždaug po 20 minučių, apie 7.20 val., pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, su jais bendravo jo (liudytojo) sutuoktinė. Po to su policijos pareigūnais bendravo jis (liudytojas) ir bendraudamas su jais pamatė, kad D. K. nėra išvykęs iš jo (iš liudytojo) namų. Policijos pareigūnai kalbėjo apie eismo įvykį. Tuomet per langą pamatė, kad D. K. automobilis yra įvažiavęs į kelio šalikelėje esantį griovį. Bendraujant su policijos pareigūnais paaiškėjo, kad D. K. kažkur bandė važiuoti ir nuslydo nuo kelio į griovį. D. K. automobilis buvo kelkraštyje, automobilio du ratai buvo ant kelio, o kiti du ratai buvo ant šlaito (griovyje). D. K. atrodė stipriai neblaivus. Vakare, prieš nueinant miegoti D. K. buvo blaivus, o ryte jis buvo stipriai neblaivus. Jam (liudytojui) buvo keista, kad D. K. buvo apgirtęs, nes iš pradžių nežinojo, kur D. K. vartojo alkoholį. Tiksliai nepamena, ką pasakojo D. K., bet vėliau pastarasis sakė, kad jis važiavo savo automobiliu, apsisukinėjo ir įvažiavo į griovį, o po to grįžęs į jo (liudytojo) namus nenorėjo jo (liudytojo) žadinti, todėl radęs butelį stipresnio alkoholinio gėrimo vienas vartojo alkoholį. Savo namuose, virtuvėje, jis (liudytojas) matė nugertą viskio butelį (kiek pamena, viskis buvo tik nugertas, o ne išgertas). Mano, kad D. K. viskį gėrė ryte po to, kai automobilis nuslydo į griovį, nes buvo susinervinęs. Kada D. K. važiavo savo automobiliu ir kada jis grįžo į jo (į liudytojo) namus jam (liudytojui) nėra žinoma. D. K. į namus sugrįžo iki jam (liudytojui) pabundant, nes pabudęs jis (liudytojas) negirdėjo, kad kas nors būtų grįžęs į jo (į liudytojo) namus. Pas jį (pas liudytoją) namuose yra alkoholio baras, kuriame visada yra alkoholio. Alkoholio buteliai yra virtuvėje, jie matosi akivaizdžiai. Viskis, kurį gėrė D. K., buvo jo (liudytojo). Aptariamu laikotarpiu pas jį (pas liudytoją) namuose, be jo paties, jo sutuoktinės ir D. K., nebuvo kitų suaugusių asmenų, kurie galėjo vairuoti D. K. automobilį. Jis pats (liudytojas) D. K. automobilio nevairavo. 2023 m. kovo 10 d. ryte jis (liudytojas) buvo nuėjęs prie D. K. automobilio tuo metu, kai šis automobilis buvo ištraukiamas iš griovio ir matė, kad buvo paliestas kelkraščio žvyras, kad kelkraštis buvo nubrauktas automobilio dugnu.

2.5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad tiksliai laiko nepamena, bet galimai 2023 m. kovo 9 d., vakare, apie 19 val., į namus pas jos sutuoktinį A. B. atvažiavo D. K.. D. K. atvažiavo savo automobiliu „Jeep“ (valstybinių numerių ji (liudytoja) nežino). D. K. atvyko vienas. Jis su savimi atsinešė maišelį, tačiau kas buvo maišelyje ji nematė. Kadangi jai (liudytojai) tą vakarą nebuvo moteriškos kompanijos, ji buvo su savo vaiku ir kartais prieidavo prie vyrų. Pastarieji žiūrėjo krepšinio varžybas ir gėrė alų, grilyje kepė mėsą. Jie tą vakarą vartojo tik alų ir ji (liudytoja) nematė, kad būtų vartojami stiprieji gėrimai. Apie 22 val. ji (liudytoja) su vaiku nuėjo miegoti. 2023 m. kovo 10 d. ji atsikėlė apie 6.40 val. Eidama į vonią pamatė prie valgomojo stalo (salelės) sėdintį D. K.. Ant stalo (salelės) stovėjo tušti alaus buteliai ir atidarytas viskio butelis. Visi alaus buteliai buvo tušti, o kiek butelyje buvo viskio ji (liudytoja) nežino. Viskį vartoja ir perka jos (liudytojos) sutuoktinis A. B., šio gėrimo yra bare, kuris yra virtuvėje, prie tos vietos kur sėdėjo D. K.. Ji nematė, kad sėdėdamas prie stalo D. K. gertų viskį, tačiau D. K. atrodė neblaivus. D. K. ryte buvo su striuke, nors iš vakaro buvo be striukės. Pamatęs ją D. K. paprašė pažadinti A. B., bet ji savo sutuoktinio nežadino ir nuėjo praustis bei ruoštis į darbą. Jai išėjus iš vonios D. K. jau buvo svetainėje ir gulėjo ant sofos. Apie 7 val. jai pakėlus vaiką, kartu nuėjus į vonią ir išėjus iš jos, svetainėje D. K. nebebuvo – jis buvo svečių kambaryje. Apie 7.20 val. ji išėjo į kiemą pašildyti automobilio ir pastebėjo, kad kieme nėra D. K. automobilio. Užvedusi automobilio variklį ir sugrįžusi į namus, ieškodama D. K. automobilio pasižiūrėjo per kitus namo langus, bet D. K. automobilio nematė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, su kuriais bendravo ji (liudytoja). Policijos pareigūnai paklausė apie automobilio „Jeep“ savininką ir ji nurodė, kad šio automobilio savininkas yra D. K., palydėjo juos iki D. K.. Tuo metu D. K. jau miegojo svečių kambaryje. Policijos pareigūnai pažadino D. K., o ji (liudytoja) – sutuoktinį A. B.. Policija patikrino D. K. girtumą, tačiau nepamena, koks buvo D. K. girtumas. Suprato, kad D. K. buvo girtas. Ji parašė paaiškinimą policijos pareigūnams, o vėliau visi išėjo į kiemą. Matė, kad D. K. automobilis buvo įvažiavęs į griovį, kad automobilio dešinė pusė buvo griovyje. Taip pat matė, kaip D. K. automobilis buvo ištrauktas iš griovio, kad sankasa (griovys) buvo sugadinta („išarta“). Po to ji paklausė D. K., kas atsitiko ir matė, kad pastarasis buvo susinervinęs. D. K. nenorėjo pasakoti ir atsiprašinėjo jos (liudytojos), nes jos vaikas buvo išsigandęs, kadangi namuose buvo policijos pareigūnai. Po to ji (liudytoja) išvyko į darbą. Vėliau sutuoktinis A. B. jai sakė, kad viskas yra ne taip, kaip atrodytų, kad D. K. viskį gėrė po įvykio. Aptariamu laikotarpiu namuose, be jos (be liudytojos), jos sutuoktinio A. B. ir D. K., kitų suaugusių asmenų nebuvo, ji pati (liudytoja) su D. K. automobiliu į griovį neįvažiavo. Nežino, kada D. K. važiavo automobiliu.

2.6. Liudytoja (policijos pareigūnė) R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos ir laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. kovo 10 d. ryte. Tuo metu, dirbdama su kolege J. Š., gavo pranešimą apie Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., nuo kelio nuvažiavusį automobilį. Atvykusi į įvykio vietą matė į griovį įvažiavusį tamsios spalvos automobilį – džipą (automobilis dešine puse buvo griovyje). Įvykio vietoje jas pasitiko pranešėja, automobilio vairuotojo nebuvo. Jai (liudytojai) įforminant eismo įvykį, jos kolegė viename iš šalia buvusių namų surado automobilio savininką ir pakvietė ją (liudytoją) ateiti. Būdama namo viduje ji pildė dokumentus, o jos kolegė bendravo su automobilio savininku. Neužilgo atvyko kiti kolegos, kurie atvežė alkoholio kiekio matuoklį ir automobilio savininkui nustatė girtumą. Ji (liudytoja) užpildė neblaivumo nustatymo aktą. Girdėjo, kaip automobilio savininkas neigė vairavęs automobilį, o po to kolegė jai pasakė, kad automobilio savininkas prisipažino vairavęs. Nuo automobilio vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Ji (liudytoja) šį įvykį įformino kaip eismo įvykį, nes tai buvo nuvažiavimas nuo kelio – matėsi, kaip iš namo kiemo automobilis išvažiavo atbulas, įvažiavo į griovį ir apgadino kelio sankasą. Pagal įvykio vietoje buvusius pėdsakus (sankasos nubraukimo žymes) matėsi, kad automobilis važiavo nuo to namo, kuriame buvo surastas automobilio vairuotojas. Matėsi, kad automobilis buvo nuvažiavęs grioviu tolėliau nuo namo. Matėsi, kad grioviu buvo važiuota atbulomis, nes važiuojant buvo nubrauktos sankasos žemės ir pats griovys. Sankasos apgadinimai buvo priekyje automobilio, o tai rodė, kad automobilis važiavo atbulomis. Apibendrindama situaciją mano, kad automobilio vairuotojas, išvažiuodamas iš kiemo atbulomis, nesilaikė saugaus atstumo ir įvažiavo į griovį, o bandydamas išvažiuoti iš griovio atbulomis apgadino kelio sankasą. Jos (liudytojos) supratimu, tai buvo eismo įvykis. Po to atvyko evakuatorius, kuris ištraukė automobilį iš griovio. Automobilį ištraukti iš griovio buvo labai sudėtinga. Automobilis iš griovio buvo ištrauktas priekiu (trosą prikabinus už automobilio priekio). Ištraukus automobilį ir užkėlus jį ant evakuatoriaus, su kolege buvo priėjusios prie automobilio. Nustačius girtumą automobilio vairuotojui ji (liudytoja) pastebėjo, kad alkoholio kiekio matuoklio rodomas laikas neatitiko realaus laiko (alkoholio kiekio matuoklis rodė viena valanda mažiau, nei buvo iš tiesų), nes buvo netinkamai nustatytas laikas alkoholio kiekio matuoklyje. Apie tai ji (liudytoja) pažymėjo savo tarnybiniame pranešime.

2.7. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja (policijos pareigūnė) J. Š. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. kovo 10 d. ryte. Dirbdama su kolege R. K. gavo pranešimą apie Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., į griovį įvažiavusį automobilį, apie galimai neblaivų asmenį. Šis pranešimas buvo pirmas (joms pradėjus pamainą). Į šį pranešimą reagavo iškart. Nuvykus į įvykio vietą pamatė į griovį nuvažiavusį automobilį – džipą. Automobilis į griovį buvo įvažiavęs dešiniu šonu, o automobilio kairė pusė buvo pakibusi ant šlaito. Apžiūrint įvykio vietą buvo matyti automobilio važiavimo kryptis. Pagal ant sankasos paliktus pėdsakus buvo matyti, kad automobilis grioviu važiavo atbuline eiga ir bandė išvažiuoti. Griovyje matėsi automobilio vėžės, griovys buvo gilus. Buvo apgadintas kelio kelkraštis (sankasa), nes buvo bandyta išvažiuoti ir automobilio ratai buvo prabuksavę. Įvykio vietoje buvo liudytoja, o automobilio savininko vietoje nebuvo. Liudytoja nurodė, kad ji matė jaunuolį, kuris buvo automobilyje, o po to išlipo iš automobilio ir išėjo. Liudytoja nurodė kryptį kur nuėjo jaunuolis. Pamena, kad patikrino kelis namus ir greitai surado šį jaunuolį. Jis buvo surastas pas draugą name, esančiame netoli nuo įvykio vietos. Name buvo namo šeimininkai, jų vaikas ir jaunuolis (automobilio savininkas), kuris buvo stipriai neblaivus ir neigė, kad vairavo. Tada ji (liudytoja) pasikvietė kolegę. Vėliau atvyko kiti kolegos, kurie atvežė alkoholio kiekio matuoklį ir automobilio savininkui nustatė girtumą. Po to buvo iškviestas evakuatorius, kuris iš griovio ištraukė automobilį. Automobilį ištraukė labai sudėtingai, palengva, iš lėto, nes automobilio ratai buvo giliai įlindę į žemę. Ištrauktas iš griovio automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Nepamena, ar apžiūrėjo ištrauktą automobilį, bet pamena, jog automobilio savininkas pasakė, kad jei automobilio padangos nebūtų plikos, būtų išvažiavęs.

2.8. Iš daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra ties namu, esančiu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Įvykio vietoje, šalia kelio esančiame griovyje stovi automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio dešinės pusės priekinis ir galinis ratai yra šalia kelio esančiame griovyje, ratai iki pusės vandenyje. Nuo automobilio į priekį griovyje ledo nėra (fotonuotrauka Nr. 1), nuo automobilio į galą griovyje yra ledas (jis apsnigtas) (fotonuotraukos Nr. 3). Automobilio variklio dangtis yra šiltas. Įvykio vietoje kelio kelkraštis (sankasa) apgadinta automobilio ratų (aiškiai matyti duobės po šio automobilio ratais). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo raktelis (1 t., 7–8, 10–14 b. l.).

2.9. Iš eismo įvykio fiksavimo protokolo matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – apgadintas automobilio priekinis bamperis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, galinis dešinės pusės ratas, galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės. Taip pat eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio kelkraštis (sankasa) (1 t., 36–37 b. l.).

2.10. Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinta dešinė pusė – dešinės pusės priekinis ir galinis sparnai, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, ant priekinio dešinės pusės sparno nėra rato arkos apsaugos plastikinės detalės, šis sparnas įlenktas. Paminėtos automobilio detalės (dešinės pusės priekinis ir galinis sparnai, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės) apgadintos, be kita ko, nubraukiant jų dažus horizontaliai (2 t., 107–114 b. l.).

2.11. Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matuoklio rezultatų fotonuotraukų matyti, kad 2023 m. kovo 10 d. kaltinamajam D. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba. Alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu 7.37 val. jam buvo nustatytas 3,22 ‰ girtumas (be paklaidos), o antro patikrinimo metu 7.52 val. – 3,39 ‰ girtumas (be paklaidos) (pagal tarnybinius pranešimus (1 t., 25–28 b. l.) ir liudytojų (policijos pareigūnių) parodymus teisiamajame posėdyje seka, kad alkoholio kiekio matuoklyje nustatytas laikas ir neblaivumo nustatymo akte nurodytas laikas buvo viena valanda anksčiau, nei buvo faktinis laikas, todėl neblaivumo nustatymo akte ir alkoholio kiekio matuoklio rezultatų fotonuotraukose užfiksuotas laikas yra netikslus (prie šio laiko reikalinga pridėti vieną valandą)) (1 t., 16, 18, 19 b. l.).

2.12. Iš policijos pareigūnių J. Š. ir R. K. tarnybinių pranešimų matyti, kad alkoholio kiekio matuoklyje nustatytas laikas neatitiko kaltinamojo D. K. girtumo patikrinimo laiko (alkoholio kiekio matuoklis rodė viena valanda mažiau, nei faktinis laikas) (1 t., 25–28 b. l.).

2.13. Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. kovo 10 d. 6.51 val. liudytoja G. B.-R. pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo kelio nuslydusį pilkos spalvos automobilį (džipą), kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio variklis užvestas ir automobilis bando išvažiuoti iš griovio. Šio automobilio vairuotojas neblaivus, vos šnekantis (1 t., 72–74 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

2.14. Iš byloje esančios liudytojos G. B. pateiktos fotonuotraukos matyti, kad joje užfiksuotas automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra nuvažiavęs nuo kelio į šalikelėje esantį griovį. Automobilio dešinės pusės ratai yra griovyje, o kairės pusės ratai – ant šalikelės. Automobilio priekiniai žibintai įjungti (1 t., 52 b. l.).

2.15. Iš policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų padarytų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, jog vaizdo įrašuose užfiksuota kaip 2023 m. kovo 10 d. laikotarpiu nuo 7.14 val. iki 9.49 val. policijos pareigūnė bendravo su liudytoja G. B.-R., kuri nurodė, jog automobilio „Jeep“ vairavimo fakto nematė, tik matė automobilyje sėdintį girtą vyriškį (tuo metu automobilio variklis buvo įjungtas ir švietė automobilio šviesos); liudytoja nurodė, kur nuėjo automobilyje „Jeep“ sėdėjęs vyriškis; policijos pareigūnė nuėjo į netoliese įvykio vietos esantį namą, kalbėjosi su moterimi, kuri nurodė, kad jie turi svečią (kaltinamąjį D. K.), kuris atvažiavo su džipu, eidama užkurti savo mašinos pastebėjo, kad nėra jo džipo; moteris parodė policijos pareigūnei, kur yra kaltinamasis D. K., toliau policijos pareigūnė bendravo su kaltinamuoju D. K.; po kiek laiko į įvykio vietą atvyko kiti policijos pareigūnai; kaltinamasis D. K. pasakė, kad džipas yra jo, kad sėdėjo automobilyje, kad bandė išvažiuoti iš griovio, tačiau neigė jį vairavęs būdamas neblaivus; alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajam D. K. pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 3,22 ‰ girtumas (be paklaidos), o antro patikrinimo metu – 3,39 ‰ girtumas (be paklaidos) (1 t., 76–79 b. l.).

2.16. Iš byloje esančių duomenų apie elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją bei policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog 2023 m. kovo 10 d. laikotarpiu nuo 0.07 val. iki 7.31 val. kaltinamojo D. K. mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs prie bazinių stočių, esančių Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. A. M. laikotarpiu kaltinamojo D. K. mobiliojo ryšio telefonas 5.33 val. ir 5.34 val. kontaktavo su telefonu, kurio savininkas nenustatytas, o 7.24 val. kontaktavo su liudytojos R. B. telefonu (1 t., 89–95, 97, 99 b. l.).

2.17. Iš duomenų apie automobilį matyti, kad automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo D. K. (1 t., 23 b. l.).

3. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

3.1. Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime kaltinamasis D. K. iš esmės kaltinamas tuo, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pakeitė kaltinimą – kaltinamąjį D. K. iš esmės kaltina tuo, kad jis vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, po jo vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 ‰ girtumas (2 t., 62 b. l). Kaltinamasis D. K. neneigia to, kad būtent jis vairavo automobilį, tačiau jis neigia, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus ir kad jis sukėlė eismo įvykį.

3.2. Šioje byloje esantys duomenys leidžia tik numanyti, kad kaltinamasis galėjo automobilį vairuoti būdamas neblaivus, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta pakankamų ir neginčytinų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog automobilio vairavimo momentu kaltinamojo D. K. girtumas buvo 1,51 ‰ ir didesnis.

3.3. Tačiau byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais įrodyta, jog aptariamo įvykio metu kaltinamasis D. K., vairuodamas automobilį ir jo nesuvaldęs įvažiavo į griovį bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kelio kelkraštį (sankasą), o po šio eismo įvykio vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ girtumas.

3.3.1. Vertindamas kaltinamojo D. K. parodymų patikimumą teismas atkreipia dėmesį į jo duotų parodymų nesutapimus ir prieštaravimus. Antai, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. parodė, kad jis 2023 m. kovo 9 d. vakare išgėrė 4 butelius alaus, o teisiamojo posėdžio metu jis teigė, kad išgėrė tik 1 butelį alaus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. tvirtino, kad jis 2023 m. kovo 10 d. pabudo ir važiavo automobiliu apie 5 valandą, o teisiamojo posėdžio metu – apie 6 valandą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2023 m. kovo 10 d. pabudęs apie 5 valandą jis išėjo, įsėdo į savo automobilį, užsikūrė ir išvažiuodamas iš namo kiemo atbulomis įvažiavo į griovį, bet teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad savo automobilį iš namo kiemo į gatvę jis išvarė 2023 m. kovo 9 d. apie 22 val., prieš eidamas miegoti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. parodė, kad 2023 m. kovo 9 d. apie 22 val. išvaręs savo automobilį iš namo kiemo jį gatvėje paliko pasvirusį, nes automobilio dešinės pusės ratai buvo įleisti giliau į griovį, tačiau vėliau, to paties teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vakare jis automobiliu važiavo atbuline eiga šalikele ir palikto stovėti automobilio ratai buvo ant šalikelės, bet ne griovyje ir negalėjo paaiškinti, kaip ryte automobilis nuo šalikelės atsirado griovyje. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. parodė, kad įvažiavus į griovį ir nepavykus iš jo išvažiuoti, jis grįžo pas savo draugą A. B. į namus ieškoti pagalbos (be kita ko, skambino telefonu kitiems draugams), tačiau nesuradęs pagalbos grįžo prie savo automobilio, o teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad pagalbos jis ieškojo sėdėdamas automobilyje (ne grįžęs į A. B. namus). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad antrąkart priėjęs prie savo automobilio jis apžiūrėjo automobilį, įsėdo į jį, bet automobilio nebevairavo ir nebuvo šio užsikūręs, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad nepavykus išvažiuoti į griovio jis nieko nebedarė, sėdėjo automobilyje ir šildėsi (automobilio variklis buvo įjungtas, automobilio priekiniai žibintai buvo įjungti). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. teigė, kad bendraudamas su liudytoja G. B.-R. jis nebuvo pradaręs automobilio durelių ir lango, o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su paminėta liudytoja jis bendravo atidaręs savo automobilio vairuotojo durelių stiklą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. negalėjo nurodyti įtikinamų ir objektyvių priežasčių, dėl kurių jo parodymai skiriasi. Akivaizdu, jog neigdamas savo kaltę kaltinamasis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aptariamo įvykio aplinkybes aiškino sau palankia linkme, savo parodymus derindamas prie kitų byloje esančių duomenų bei liudytojų parodymų, nutylėdamas jam nepalankias aplinkybes (teisiamojo posėdžio metu jis parodymus davė po liudytojų apklausų, t. y. paskutinis). Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas tokią nenuoseklią kaltinamojo D. K. poziciją vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją ir siekį išvengti atsakomybės už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokią kaltinamojo gynybinę poziciją paneigia kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai.

3.3.2. Tai, kad įvykio vietoje kaltinamasis D. K. sėdėjo minėtame automobilyje už vairo, kad automobilio variklis buvo užvestas ir kaltinamasis D. K. mėgino automobiliu išvažiuoti iš griovio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino liudytoja G. B.-R. (teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja patvirtino mačiusi, kad kaltinamasis D. K. bandė išvažiuoti iš griovio, nes buvo įjungti automobilio atbulinės eigos žibintai). Šios liudytojos parodymus patvirtina Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolas (liudytoja G. B.-R., būdama įvykio vietoje, Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad, be kita ko, kaltinamojo D. K. automobilio variklis užvestas ir automobilis bando išvažiuoti iš griovio). Nors liudytojai A. B. ir R. B. tiesiogiai nematė to, kad kaltinamasis D. K. vairuotų savo automobilį, tačiau iš jų nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būtent kaltinamasis D. K. (nes liudytojai nurodė, kad pašalinių asmenų, kurie galėtų išvažiuoti su kaltinamojo D. K. automobiliu, jų namuose nebuvo, jie patys kaltinamojo automobilio nevairavo). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad bendraudamas su policijos pareigūnais sužinojo, jog ryte kaltinamasis D. K. kažkur bandė važiuoti ir nuslydo nuo kelio į griovį (apie tai, kad kaltinamasis 2023 m. kovo 9 d. vakare būtų išvaręs savo automobilį iš kiemo, liudytojui A. B. nebuvo žinoma). Svarbu tai, kad šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog vėliau jam kaltinamasis D. K. taip pat sakė, kad jis (kaltinamasis) važiavo savo automobiliu, apsisukinėjo ir įvažiavo į griovį (apie automobilio išvarymą iš namo kiemo 2023 m. kovo 9 d. vakare kaltinamasis jam nesakė). Liudytojai A. B. ir R. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino matę, kad kelio kelkraštis (sankasa) buvo apgadinta (kelkraštis (kelkraščio žvyras) buvo nubrauktas automobilio dugnu, kelio sankasa (griovys) buvo sugadinta („išarta“)).

3.3.3. Kaltinamojo D. K. automobilio vairavimą ir eismo įvykio sukėlimą taip pat patvirtinta liudytojų (policijos pareigūnių) R. K. bei J. Š. parodymai, policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų padarytų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolas bei eismo įvykio fiksavimo protokolas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojos (policijos pareigūnės) R. K. ir J. Š. patvirtino, kad atvykusios į įvykio vietą (prieš kaltinamojo automobilio ištraukimą iš griovio) matė, kad buvo apgadintas kelio kelkraštis (sankasa). Liudytoja J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje buvo matyti automobilio važiavimo kryptis – pagal ant sankasos paliktus pėdsakus buvo matyti, kad automobilis grioviu važiavo atbuline eiga ir bandė išvažiuoti; griovyje matėsi automobilio vėžės; buvo apgadintas kelio kelkraštis (sankasa), nes buvo bandyta išvažiuoti ir automobilio ratai buvo prabuksavę. Liudytoja R. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad įvykio vietoje matėsi, kaip iš namo kiemo automobilis išvažiavo atbulas, įvažiavo į griovį ir apgadino kelio sankasą; pagal įvykio vietoje buvusius pėdsakus (sankasos nubraukimo žymes) matėsi, kad automobilis važiavo nuo to namo, kuriame buvo surastas kaltinamasis D. K.; matėsi, kad automobilis buvo nuvažiavęs grioviu tolėliau nuo namo; matėsi, kad grioviu buvo važiuota atbulomis, nes važiuojant buvo nubrauktos kelio sankasos žemės ir pats griovys; sankasos apgadinimai buvo priekyje automobilio, o tai rodė, kad automobilis važiavo atbulomis. Abi šios liudytojos parodė, kad aptariamas įvykis yra eismo įvykis, todėl būtent taip jos šį įvykį ir įformino (pavyzdžiui, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 23200450155 už eismo įvykio sukėlimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį (1 t., 110 b. l.)). Daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokole bei eismo įvykio fiksavimo protokole užfiksuoti, be kita ko, kelio kelkraščio (sankasos) apgadinimai, iš daiktų ir įvykio vietos apžiūros metu padarytų fotonuotraukų, o taip pat ir iš kaltinamojo gynėjo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad įvykio vietoje kelio kelkraštis (sankasa) akivaizdžiai apgadinta, matyti automobilio dugnu nubraukta kelio sankasa, po automobilio kairės pusės ratais akivaizdžiai matyti ratų prabuksavimo žymės (aiškiai matyti duobės po šio automobilio ratais) (1 t., 7–8, 10–14, 36–37 b. l.; 2 t., 31, 32 b. l.). Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje užfiksuoti kelkraščio (sankasos) apgadinimai yra priekyje automobilio, o už automobilio kelkraštis (sankasa) neapgadinta, už automobilio esantis sniegas nesuterštas žemėmis (pavyzdžiui, fotonuotraukos Nr. 1 ir Nr. 3 (1 t., 10, 11 b. l.), kaltinamojo gynėjo pateiktos fotonuotraukos (2 t., 82, 83 b. l.)), o tai patvirtina liudytojų (policijos pareigūnių) parodymus, jog kaltinamasis D. K. iš tiesų, įvažiavęs į griovį ir bandydamas iš jo išvažiuoti, savo automobiliu važiavo atbuline eiga, kol įstrigo ir nebegalėjo pajudėti. Tai, kad automobilis buvo įstrigęs ir kad jį buvo sudėtinga ištraukti iš griovio, teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino tiek kaltinamasis D. K., tiek liudytojai A. B., R. B., R. K. ir J. Š.. Tokiai įvykio sekai neprieštarauja ir automobilio apžiūros metu nustatytų automobilio apgadinimų susidarymo mechanizmas – automobilio dešinės pusės kėbulo detalių dažai buvo nubraukti ne stačiai (ne automobiliui įlūžtant, judant žemyn ir atsirėmus į griovio kraštą), o horizontaliai (automobiliui griovyje judant atbuline eiga ir automobilio kėbulo dešinės pusės detalėms remiantis į griovio kraštą) (2 t., 107–114 b. l.).

3.3.4. Pagal byloje esančius duomenis seka, kad nesuvaldęs automobilio ir įvažiavęs į griovį kaltinamasis D. K. automobiliu apgadino kelio kelkraštį (sankasą), t. y. jis sukėlė eismo įvykį (pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punktą ir KET 3.7 bei 3.8 punktus eismo įvykiui pakanka kelio kelkraščio (sankasos) apgadinimo (tai akivaizdžiai užfiksuota daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio fiksavimo protokole, fotonuotraukose, vaizdo įrašuose (1 t., 7–8, 10–14, 36–37, 76–79 b. l.; 2 t., 130 b. l.)). Po šio eismo įvykio sukėlimo kaltinamasis D. K. vartojo alkoholį (tai, be kita ko, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino pats kaltinamasis D. K.) ir jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 ‰ girtumas (alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 3,22 ‰ girtumas (be paklaidos), o antro patikrinimo metu – 3,39 ‰ girtumas (be paklaidos)). Tokiu būdu kaltinamasis D. K. neabejotinai pažeidė KET reikalavimus, draudžiančius su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio (iki kol bus patikrintas girtumas) vartoti alkoholinius gėrimus.

3.3.5. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismui pateiktoje (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pažymoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės valdyba neturi informacijos apie 2023 m. kovo 10 d. gatvei ar jos šlaitui padarytą žalą, nuvykus į vietą apžiūrėti (duomenys neskelbtini) gatvės žalos faktas gatvei nenustatytas (2 t., 80 b. l.). Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, byloje esantys duomenys patvirtina, kad aptariamo įvykio metu kaltinamasis D. K., vairuodamas automobilį, jo nesuvaldęs, įvažiavęs į griovį ir bandydamas iš jo išvažiuoti, apgadino kelio kelkraštį (sankasą) ir taip sukėlė eismo įvykį. Vien tik tai, kad po aptariamo įvykio kaltinamojo D. K. veika kelio kelkraščiui (sankasai) padaryta žala galėjo buvo pašalinta ir po kurio laiko nuvykus į įvykio vietą žala kelio kelkraščiui (sankasai) nebuvo nustatyta, nepaneigia kelio kelkraščio (sankasos) apgadinimo aptariamo įvykio metu fakto, eismo įvykio sukėlimo fakto ir nešalina kaltinamojo D. K. atsakomybės.

3.3.6. Kaltinamajam D. K. pareikštuose kaltinimuose nurodyta, kad aptariamas eismo įvykis galėjo įvykti 2023 m. kovo 10 d. apie 6.50 val. Tačiau iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų duomenų matyti, kad eismo įvykis galėjo įvykti 2023 m. kovo 10 d. apie 6 val. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai koreguojamas kaltinamajam D. K. pareikštuose kaltinimuose nurodytas aptariamo įvykio laikas.

3.4. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. K., vairuodamas automobilį ir jo nesuvaldęs įvažiavo į griovį bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kelio kelkraštį (sankasą), o po šio eismo įvykio vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 3,22 ‰ girtumas (be paklaidos) bei 3,39 ‰ girtumas (be paklaidos). Akivaizdu, kad byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai patvirtina kitokias aplinkybes, nei nurodyta prokurorės kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime ir jie atitinka prokurorės prašyme pakeisti kaltinimą (2 t., 62 b. l.) nurodytas aplinkybes.

3.5. Teismas pastebi, kad prokurorės prašyme pakeisti kaltinimą (2 t., 62 b. l.) netiksliai nurodytas KET punktas, kurį pažeidė kaltinamasis D. K., nes vartoti alkoholį po eismo įvykio draudžia ne KET 14 punktas, o KET 221 punktas. Todėl kaltinamajam D. K. prokurorės prašyme pakeisti kaltinimą suformuluotas kaltinimas pakeičiami atitinkamai.

3.6. Pagal suformuotą teismų praktiką, savo turto sugadinimas ar apgadinimas nėra laikomas nusikalstama veika, todėl prokurorės prašyme pakeisti kaltinimą (2 t., 62 b. l.) kaltinamajam D. K. inkriminuojamas savo automobilio apgadinimas šalinamas iš kaltinimo.

3.7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, be kita ko, už alkoholio vartojimą po eismo įvykio, su kuriuo asmuo yra susijęs, iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ‰ ir didesnis girtumas. Atsižvelgiant į tai ir į teismo nustatytas bylos aplinkybes, kaltinamajam D. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas nekeičiamas.

3.8. Apibendrindamas visus byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus teismas sprendžia, kad visi jie neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis D. K. pažeidė KET 221 punkto reikalavimus, t. y. 2023 m. kovo 10 d. apie 6 val. ties namu, esančiu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į šalia esantį griovį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kelio kelkraštį (sankasą); po šio eismo įvykio jis vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo ir alkoholio kiekio matuokliu 7.37 val. jam buvo nustatytas 3,22 ‰ girtumas (be paklaidos), o 7.52 val. jam buvo nustatytas 3,39 ‰ girtumas (be paklaidos). Tokia savo veika kaltinamasis D. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl jam skiriama bausmė.

4. Bausmės skyrimas

4.1. Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

4.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam D. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų transporto eismo saugumui), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę (neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 2 kartus baustas administracine tvarka (paskirtos baudos sumokėtos), nedirba). Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmių tikslus bus galima pasiekti kaltinamajam D. K. paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kuri savo dydžiu yra artima minimaliai baudai (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta bauda nuo 50 MGL (2500 eurų) iki 2000 MGL (100000 eurų)).

4.3. Atsižvelgiant į kaltinamojo D. K. turtinę padėtį (šiuo metu jis niekur nedirba ir neturi savarankiško nuolatinio pragyvenimo šaltinio), jam skiriamos baudos savanoriško sumokėjimo terminas nustatomas ilgesniam laikotarpiui – 12 mėnesių.

5. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

5.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – turi būti atsižvelgta tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

5.2. Šiuo atveju kaltinamasis D. K. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones (kaltinamasis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą). Jis vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kelio kelkraštis (sankasa), o po eismo įvykio jis vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jam buvo nustatytas sunkus girtumas. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

5.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, aptariamo įvykio metu kaltinamasis D. K. buvo 2 kartus baustas administracine tvarka už smulkesnius administracinius nusižengimus (greičio viršijimą nuo 10 iki 20 km/h), paskirtas baudas buvo savanoriškai sumokėjęs, jis neteistas, jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Svarbu įvertinti kaltinamajam D. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, o alkoholį jis vartojo po to. Ne mažiau svarbu tai, kad byloje nėra kaltinamąjį D. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

5.4. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas, o taip pat į šio nuosprendžio 4.1 ir 4.2 punktuose nurodytas aplinkybes, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas švelnesnis už numatytą tokios poveikio priemonės vidurkį, t. y. 2 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų). Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokia priemone bus galima pasiekti jai keliamus tikslus.

5.5. 2023 m. kovo 13 d. nutarimu kaltinamajam D. K. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (1 t., 137–139 b. l.). Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2023 m. kovo 13 d.

6. Turto konfiskavimas

6.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone.

6.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

6.3. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką, esant tokioms pačioms aplinkybėms (asmuo automobilį vairavo būdamas blaivus, sukėlė eismo įvykį ir tik po to vartojo alkoholį) transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-85-495/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-370-932/2022 ir kt.).

6.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Aptariamo įvykio metu kaltinamojo D. K. vairuota transporto priemonė yra jo paties (1 t., 23 b. l.). Kartu su pirmiau paminėtomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir pasekmėmis būtina įvertinti ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus automobilio kaltinamasis D. K. po teismo procesinio sprendimo priėmimo galėtų toliau netrukdomai naudotis minėtu savo automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui.

6.5. Atsižvelgiant į tai, nesant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo teisinių pagrindų (nes automobilis nepaslėptas, nesuvartotas, jis nepriklauso tretiesiems asmenims ir kt.), o taip pat siekiant kaltinamajam D. K. užkirsti kelią daryti naujus teisės pažeidimus panaudojant tą pačią transporto priemonę, jam taikoma BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6.6. Teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, net ir žymiai didesnės vertės automobilio konfiskavimas nėra laikomas neproporcinga bei per griežta priemone (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1A-375-851/2021 konfiskavo iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės (vairavusio automobilį būnant neblaiviu), didesnės kaip 45000 Eur (su PVM) vertės automobilį).

7. Kiti klausimai

7.1. Kaltinamajam D. K. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (1 t., 133–135, 137–139, 141–143 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

7.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai:

7.2.1. automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis (saugomi automobilių saugojimo aikštelėje) (1 t., 20 b. l.), jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų atskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomi byloje), perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

7.2.2. kaltinamajam D. K. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“;

7.2.3. skaitmeninės laikmenos (kompaktiniai diskai) su duomenimis, saugomos byloje (2 t., 98, 130 b. l.), paliekamos saugoti kartu su bylos medžiaga.

7.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo D. K. valstybei išieškomos 6,64 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

7.4. Kaltinamasis D. K. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – baudą 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 13 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

D. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus:

- automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį (saugomus automobilių saugojimo aikštelėje), jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų atskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomus byloje), perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

- D. K. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“;

- skaitmenines laikmenas (kompaktinius diskus) su duomenimis, saugomas byloje, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš D. K. valstybei 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) dydžio proceso išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti D. K., jog paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AB „Citadele“ bankas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); LT122140030002680220 (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 6801).

Išaiškinti D. K., jog proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5662).

Išaiškinti D. K., kad mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris Nr. 1-760-1083/2023, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas