Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S., dalyvaujant atsakovei L. K., jos atstovui advokato padėjėjui L. R., atsakovui R. K., jo atstovui advokatui A. S., teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Liudytoja V. Š. parodė, kad šalis pažįsta nuo 2000 metų. Jie gyveno kartu iki 2013 metų. Atsakovas padėjo remontuoti ieškovės butą, bet remontas buvo tik kosmetinis. 2012 metais balandžio mėnesį ieškovė paskolino atsakovui 3000 litų, o po to dar davė 500 litų grynais pinigais. Atsakovas minėjo, kad pinigus grąžins.

Liudytojas S parodė, kad ji žino, jog ieškovė paskolino atsakovui 125000 litų, nes šiuos pinigus paveldėjo po mamos mirties. 9000 litų pervedė per banką, o 3500 litų davė grynais. Atsakovas žadėjo grąžinti pinigus po 2 metų.

Liudytoja D. S. parodė, kad abi šalys ilgą laiką gyveno kartu. Ieškovė mokėjo mokesčius, pirko maistą, o atsakovas savo pinigus taupė. Jis buvo nusipirkęs mašiną, po ko taupė namui. Matė, kad jie remontavo butą, išklijavo tapetais, kalė dailylentes, dėjo plyteles, kabino pakabinamas lubas. Atsakovas pats remontavo. Ieškovė paskolino 2012 metais atsakovui 12500 litų, 9000 litų pervedė į sąskaitą, o 3500 litų davė grynais. Kartą girdėjo, kaip ieškovė kalbėjo telefonu su atsakovu ir prašė pinigų, o jis žadėjo grąžinti.

Liudytoja M. K. parodė, kad šalys ilgą laiką gyveno kartu. Ji skolino sūnui 10000 litų namo pirkimui. Dar buvo skolinusi 2000 litų automobilio pirkimui, o to 3000 litų namo langų pirkimui. Jokių pinigų sūnus negrąžino, nes ji niekada neprašė. Apie jokią paskolą iš ieškovės nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012-05-05 ieškovė L. K. pervedė atsakovui R. K. 3000 litų, 2012-05-09 ieškovė pervedė atsakovui 3000 litų, 2012-05-12 ieškovė pervedė atsakovui 3000 litų (b.l.7). Ieškovė nurodo, kad dar yra skolinusi atsakovui 3500 litų grynais pinigais, tai yra 2012m. balandžio mėnesį davė 3000 litų, o 2012 metų apie gegužės 16d. davė 500 litų. L. K. parodė, kad šiuos pinigus 3500 litų atsakovas grąžino savo mamai M. K., kuri prieš tai buvo skolinusi sūnui pinigų. L. K. nurodė, kad pinigus skolino atsakovui jo namo Naujoji 7,Marijampolė remontui. Atsakovas nurodė, kad jis gavo iš ieškovės 9000 litų, kuriuos įdėjo į namo remontą, tai yra pirko pečių, plyteles į vonios kambarį, prisidėjo prie namo langų pirkimo, tačiau aiškina, kad šie pinigai buvo ieškovės kompensacija už jo buto remontą. Atsakovas nepripažino, kad ieškovė davė 3500 litų grynais pinigais.

LR CK 6.871 str. 3 d. numato, kad rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinka bet koks dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pinigų perdavimą atsakovui patvirtina pateiktas ieškovės L. K. sąskaitos išrašas (b.l.7). Šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Atsakovas nurodė, kad jis gavo iš ieškovės 9000 litų, kuriuos įdėjo į namo remontą, tai yra pirko pečių, plyteles į vonios kambarį, prisidėjo prie namo langų pirkimo, tačiau aiškina, kad šie pinigai buvo ieškovės kompensacija už jo buto remontą. Atsakovas nepripažino, kad ieškovė davė 3500 litų grynais pinigais. Apklaustos liudytojos V. Š., V. S., D. S. parodė, kad joms yra žinoma, kad ieškovė skolino bendroje sumoje 12500 litų, iš jų 9000 litų pervedė į sąskaitą, o 3500 litų davė grynais.

LR CK 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies naudai (paskolos gavėjui) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos gavėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos teisiniai padariniai atsiranda tik perdavus pinigus. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Be to, pagal šalių teisių ir pareigų pasiskirstymą tai yra vienašalė sutartis, nes po sutarties sudarymo (taigi, ir po paskolos sumos perdavimo paskolos gavėjui) paskolos davėjas turi tik teises, o paskolos gavėjas – tik pareigas. Iš paskolos sutarties sąvokos matyti, kad paskolos sutarties būtinosios sąlygos yra šios: 1) paskolos davėjo paskolos gavėjui paskolos dalyko perdavimas; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti paskolą.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. V. K. , bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinės formos paskolos sutarties šalys nebuvo sudariusios; atsakovės sąskaitos išrašu nustatyta, kad ji pervedė atsakovui per kelis kartus 9000 litų nurodant mokėjimo paskirtį – sąskaitos papildymas (b.l. 7). Ieškovė, remdamasi šiuo banko mokėjimo nurodymu bei liudytojų parodymais įrodinėjo tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius reikalaudama grąžinti ne tik 9000 litų, bet ir 3500 litų, kuriuos perdavė grynais. Atsakovas ginčijo šį faktą tuo, kad 3500 litų visai negavo, o 9000 litų buvo investuoti į jo rengiamą namo ir tai buvo ieškovės mokestis už jo atliktą anksčiau ieškovės buto remontą.

Remiantis kasacinio teismo praktika, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-187/2008). Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H.-J. A. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. L. P. , bylos Nr. 3K-3-544/2011; kt.).

Teismo nuomone, ieškovės sąskaitos išrašas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, kuris laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ne tik lėšų pervedimo, bet ir paskolos sutarties sudarymo faktą. Atsakovo veiksmai (ieškovo pinigų su nuoroda – sąskaitos papildymas – priėmimas ir disponavimas jais) patvirtina ieškovo reikštą šioje byloje poziciją, t. y. šalių paskolinius teisinius santykius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G. , bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-235/2009; kt.).

Remiantis kasacinio teismo praktika pažymėtina, kad rašytinės sandorių formos reikalavimas ir draudimas remtis liudytojų parodymais šį reikalavimą pažeidus (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) įstatyme nustatyti tam, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose sukurtų daugiau stabilumo, sumažintų ginčų tikimybę bei palengvintų kilusių ginčų sprendimą, o ne tam, kad pasunkintų civilinę apyvartą ir įrodinėjimo procesą. Rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus. Dėl rašytinių įrodymų privalumų, lyginant su liudytojų parodymais, kai kurios aplinkybės, tarp jų – ir sandorio, sudaryto nesilaikius privalomos rašytinės formos, sudarymo ar įvykdymo faktas (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), negali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais.

Kaip aukščiau nurodyta, sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui.

Ieškovė L. K. 3500 litų perdavimo atsakovui faktą įrodinėja liudytojų parodymais. Teismas nesivadovauja liudytojų V. Š., V. S., D. S. parodymais , kadangi visos liudytojos yra ilgametės ieškovės draugės, todėl turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tai yra suinteresuotos padėti draugei, o be to liudytojos net ir nenurodė prie kokių aplinkybių ir kaip buvo perduoti atsakovui pinigai. Vien tai, kad ieškovė savo sąskaitoje turėjo ir galėjo atsakovui paskolinti 3500 litų dar nėra faktas, kad šią sumą paskolino, o atsakovas ją gavo.

Sutinkamai su LR CK 6.873 str. 2 d., jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Tokiu būdu, šiuo atveju nėra itin svarbu, ar šalys susitarė dėl paskolos grąžinimo termino. Ieškovei 2014-09-26 pareikalavus, paskola nebuvo grąžinta, todėl spręstina, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę. (b.l.21).

Atsakovas R. K. įrodinėjo, kad jis skolą grąžino savo darbu, o būtent buto esančio Draugystės 17-113,Marijamopolė, kuris priklauso ieškovei, remonto darbų atlikimu. Ieškovė pripažino, kad butas buvo remontuojamas 2004-2005 metais ir kad atsakovas padėjo jai remontuoti butą, tačiau nurodė, kad ji pirko medžiagas, o atsakovas , gyvendamas tame pačiame bute, savo noru ir savo darbu darė remontą ir jokio atlygio už tai nereikalavo ir kalbos apie tai niekada nebuvo. Atsakovas traktuoja , kad jis savo darbu atlygino 9000 litų skolą ieškovei, tačiau teismui neteikia jokių įrodymų apie tokio pobūdžio šalių susitarimą, taip pat neteikia įrodymų, apie jo atliktų darbų vertę( CPK 178 str.). Iš to seka, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis grąžino ieškovei 9000 litų skolą.

LR CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Todėl ieškinys tenkintinas dalinai ir iš atsakovo priteistina 9000 Lt arba 2606,58 eurai skolos.

Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Ieškovo reikalavimu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2014-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškovė turėjo 341,11 eurų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41,70 eurų sumokėtas žyminis mokestis valstybei, 135,98 eurai už antstolio paslaugas, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, 1.03 eurus už pretenzijos išsiuntimą, 162,40 eurų už advokato paslaugas.

Ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovo R. K. priteistina ieškovės naudai 121,80 eurų už advokato pagalbą , 31,27 eurus žyminio mokesčio, 102,76 eurus už antstolio paslaugas ir pretenzijos išsiuntimą. Iš atsakovo taip pat priteistina 228,30 eurų žyminio mokesčio ir 5,84 eurų pašto išlaidų valstybei . (LR CPK 80 str., 82 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 258, 289 str., 307 str., 294 str.-295 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Naujoji 7,Marijampolė - 2606,58 eurų skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 121,80 eurų už advokato pagalbą , 31,27 eurus žyminio mokesčio, 102,76 eurus už antstolio paslaugas ir pretenzijos išsiuntimą ieškovės L. K. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Naujoji 7,Marijampolė - 228,30 eurų žyminio mokesčio ir 5,84 eurų pašto išlaidų valstybei ( sumokantį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą ,įmokos kodas 5660.).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, apeliacinius skundu, gali būti skundžiamas Kauno Apygardos teismui , skundą paduodant, per Marijampolės rajono apylinkės teismą.