Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-10-21 · Civilinė byla Nr. e2A-338-798/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-21
Bylos Nr.
e2A-338-798/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Jadvyga Mardosevič, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
Nyderlandų Karalystės draudimo, UK P
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Arūno Žigo firma“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-338-798/2025Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00606-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.5; 3.3.1.19.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Nyderlandų Karalystės draudimo ir perdraudimo paslaugų įmonės UK P&I N.V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UK P&I N.V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arūno Žigo firma“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų – A. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nyderlandų Karalystėje registruota bendrovė UK P&I N.V. (toliau – ieškovė) patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arūno Žigo firma“ 145 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad įmonė LOGISTAD ALMACENES Y DISTRIBUCIONES, SL (toliau – LOGISTAD), kuri teikia logistikos ir prekių sandėliavimo paslaugas, sudarė sutartį su ekspeditoriumi EKOL SPAIN LOGISTICS, SL (toliau – EKOL) dėl siuntos, kurią sudarė 217 576,13 Eur vertės įvairių prekės ženklų kvepalai (toliau – Krovinys) ir kurią įmonė SIA STREAM DISTRIBUTION išsiuntė įmonei DUTY FREE JONQUERA, SL. Prekės turėjo būti gabenamos iš SIA STREAM DISTRIBUTION patalpų Marupėje, Latvijoje, iki LOGISTAD patalpų, esančių Ribarroja del Turia, Valensijoje, Ispanija. EKOL sudarė transporto paslaugų sutartį su UAB „Delamode Baltics“ dėl Krovinio pervežimo maršrutu Latvija-Valensija. UAB „Delamode Baltics“ persamdė kitą vežėją – atsakovę UAB „Arūno Žigo firma“.

3. Krovinio vežimo Ispanijoje metu atsakovės transporto priemonės valdytojas (toliau – ir vairuotojas) sustojo privalomajam poilsiui nesaugioje aikštelėje (atsakovė buvo neatidi, nerūpestinga ir neatsargi), todėl vertingo krovinio dalis buvo pavogta. Siurvejeris (žalų administravimo ekspertas) atliko įvykio tyrimą ir parengė ataskaitą, kurios duomenimis iš vežtų 5496 vienetų prekių buvo prarasti 4 947 vnt. prekių, t. y. 90 proc. krovinio, sudariusio 195 887,51 Eur vertę. Pradinė vežėja UAB „Delamode Baltics“ (draudikė UK P&I N.V.) ir ekspeditorė EKOL SPAIN LOGISTICS SL (toliau – ir EKOL) (draudikė ZURICH INSURANCE PLC NIEDERLASSUNG FÜR DEUTSCHLAND) derybų metu susitarė dėl kompensacijos už prarasto krovinio dalį sumažinimo iki 150 000 Eur. Taip pat buvo sumokėta 5 000 Eur franšizės suma. Dėl to ieškovė reikalauja iš atsakovės 145 000 Eur nuostolių (prarastos krovinio dalies vertės).

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Arūno Žigo firma“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad ieškovė remiasi prarasto krovinio dalies vežimo grandinėje dalyvavusių vežėjų ir jų draudikų susitarimais, kuriuose atsakovė nedalyvavo. Byloje nėra ginčo, kad krovinio dalis buvo prarasta. Ginčai kilo dėl ieškovės reikalavimo teisės, atsakovės atsakomybės laipsnio (atleidimo nuo atsakomybės dėl ginkluoto krovinio plėšimo) ir nuostolių dydžio. Pradinė vežėja UAB „Delamode Baltics“ žinojo apie krovinio didelę vertę, tačiau apie tai atsakovės neinformavo ir specifinių instrukcijų (kokio tipo (tentinė ar kietašonė) turi būti transporto priemonė; kokie reikalavimai taikomi transporto priemonės stovėjimo aikštelei) UAB „Arūno Žigo firma“ nenurodė. Atsakovės darbuotojas (vairuotojas) didelio neatsargumo veiksmų neatliko. Negavusi reikalavimų ir instrukcijų, atsakovė suprato, kad krovinio vertė patenka į 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas 8,33 specialiosios skolinimosi teisės (toliau – SDR) už bruto kilogramą atsakomybės ribas. Maksimali kompensacijos už prarastą krovinį suma, ieškovei įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas bei reikalavimo teisę, sudaro 17 376,45 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pažymėjo, kad vairuotojui grasinimo ginklu faktas nenurodytas pirminiuose dokumentuose (pranešime policijai ir pirmame vairuotojo paaiškinime), o taip pat draudikų atstovai Ispanijoje krovinio ginkluoto plėšimo fakto nenustatė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovės UK P&I N.V. patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Arūno Žigo firma“ 5 409,55 Eur bei trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, A. K. 1 630 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimus.

8. Teismas nustatė, kad EKOL ir UAB „Delamode Baltics“ sudarė krovinio pervežimo sutartį. Kroviniui gabenti pradinė vežėja UAB „Delamode Baltics“ pasitelkė atsakovę UAB „Arūno Žigo firma“. Krovinio gabenimo metu, Ispanijoje, degalinėje „Cepsa“, prieš Taragonos miestą, įvyko įvykis, dėl kurio į paskirties vietą nebuvo pristatyta 195 887,51 Eur vertės prekių. Ieškovė nurodė, kad derybų metu kompensacija už prarastą krovinio dalį buvo sumažinta iki 150 000 Eur. Ieškovė išmokėjo prarastos krovinio dalies draudimo išmoką pagal CMR konvencijos nuostatas ir atsakinga už žalą laiko atsakovę (faktinę vežėją) UAB „Arūno Žigo firma“. Krovinys buvo gabenamas keliomis transporto priemonėmis, už užmokestį. Krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingų CMR konvencijos narių valstybių teritorijos. CMR konvencijoje siekiama subalansuoti vežėjo ir siuntėjo padėtį, numatant tam tikras vežėjo gynybos priemones. CMR konvencijos 17 straipsnyje nurodyti vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindai. Kai yra nustatomos aplinkybės nurodytos 17 straipsnio 2 dalyje, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės arba atsako iš dalies. Pagal CMR konvencijos 2 dalį, vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jeigu tai įvyko dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad plėšimas turi būti įvykdytas jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kuriomis neprotinga būtų priešintis.

9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. K. paaiškino, kad Ispanijoje degalinėje „Cepsa“, prieš Taragonos miestą, sustojo privalomam poilsiui. 2022 m. gegužės 28 d. apie 2.30 val., būdamas transporto priemonės kabinoje, pajuto, kad puspriekabė juda ir per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė apie 7–8 užpuolikus, panašius į marokiečius, kurie iš puspriekabės nešė dėžes. Prie transporto priemonės durų stovėjo žmonės, kurie rankose turėjo daiktus, panašius į ginklus ar metalinius strypus, šautuvo vamzdžius. Dėl blogo apšvietimo negalėjo tiksliai pamatyti. Suprato, kad kilo grėsmė sveikatai ir gyvybei, todėl iš transporto priemonės kabinos neišlipo, užvedė variklį ir pradėjo signalizuoti. Šalia buvę kitų transporto priemonių vairuotojai iškvietė policiją, kuriai atvykus plėšikai jau buvo pasišalinę. Policija įvykio neįformino, vairuotojo neapklausė, o liepė aikštelėje nestovėti ir važiuoti į krovinio iškrovimo vietą. Krovinio iškrovimo vietoje policija išrašė pažymą. A. K. ispanų kalbos nemoka. Darbdaviui parašė du paaiškinimus dėl įvykio. Pirmąjį neišsamų ir antrąjį – įvykį detalizuojantį.

10. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo netikėti trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, A. K. paaiškinimais, kadangi jie neprieštarauja ankstesniems paaiškinimams ir bylos medžiagai.

11. Teismas įvertino, kad tokia situacija, jog nebuvo krovinio ginkluoto užpuolimo yra naudinga tik ieškovei, tačiau ji nėra teisinga ir sąžininga. Tai, kad sudarant taikų susitarimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo nebuvo nustatytas ginkluotas krovinio plėšimo faktas, nereiškia, kad šis faktas buvo neįrodytas. ZURICH INSURANCE PLC NIEDERLASSUNG FÜR DEUTSCHLAND elektroninio susirašinėjimo duomenimis krovinio užpuolimo aplinkybės Ispanijoje nebuvo tirtos. Byloje nustatyta, kad policija buvo atvykusi į įvykio vietą, tačiau nesiėmė veiksmų įvykio aplinkybėms aiškintis, o tik nurodė vairuotojui važiuoti į krovinio pristatymo vietą. Kiti į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad krovinio užpuolimas policijos buvo tinkamai tirtas ir buvo nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys.

12. Teismas nusprendė, kad UAB „Arūno Žigo firma“ atleista nuo civilinės atsakomybės, kadangi atsakovės gabento krovinio dalies pasisavinimui buvo panaudoti jėga ir daiktai, panašūs į ginklus. Tai reiškia, kad galimai buvo įvykdytas ginkluotas krovinio užpuolimas. Užpuolimui priešintis nebuvo jokios galimybės, nes vairuotojui buvo iškilusi grėsmė sveikatai ar gyvybei. Nustatytos aplinkybės priskirtinos prie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, kurioms esant pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas negali atsakyti už krovinio praradimą.

13. Konstatavęs ginkluoto įvykio atvejį ir pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį atsakovę atleidęs nuo civilinės atsakomybės, teismas dėl kitų ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir dalinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį nepasisakė.

14. Teismas įvertino, kad atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija nagrinėjamoje byloje rekomenduojamų priteisti užmokesčių advokatams už suteiktą pagalbą maksimalių dydžių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) UK P&I N.V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, kad prarastų prekių vertė sudarė 195 887,51 Eur, šalių derybų metu buvo susitarta dėl kompensacijos už prarasto krovinio dalį sumažinimo iki 150 000 Eur ir šią sumą apeliantė išmokėjo. Ieškovė pareiškė reikalavimą paskutinei vežėjai UAB „Arūno Žigo firma“ dėl nuostolių atlyginimo, netaikant ribotos atsakomybės, priteisimo, kadangi krovinio dalis buvo pavogta dėl sąmoningų atsakovės veiksmų – pasirinko nesaugią privalomojo poilsio aikštelę.

15.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisingą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas, kadangi teismas konstatavo, kad krovinio dalis prarasta tikėtinai (galimai) įvykdžius ginkluotą plėšimą; teismas neatliko vairuotojo pirmojo ir antrojo rašytinių bei teismo posėdyje duoto žodinio paaiškinimų analizės bei neatsižvelgė į tai, kad byloje be A. K. paaiškinimų nėra kitų duomenų apie krovinio ginkluotą užpuolimą.

Šalies argumentai

15.3. A. K. rašytiniai paaiškinimai skiriasi iš esmės. Antrasis paaiškinimas surašytas siekiant atsakovei išvengti atsakomybės. A. K. nurodė, kad antrojo paaiškinimo paprašė darbdavės UAB „Arūno Žigo firma“ vadovas, nes pirmasis netiko. Vairuotojas nurodė, kad sustojo pasirinktoje degalinėje vairavimo pauzei, o antrajame paaiškinime nurodė, kad buvo privestas sustoti aikštelėje dėl transporto priemonės gedimo (pradėjo kaisti variklis). Pirmajame paaiškinime nurodė, kad pajautė judėjimą transporto priemonėje, pradėjo signalizuoti ir išlipo iš transporto priemonės, kai atvyko policija. Aplinkybė apie ginkluotus asmenis nenurodyta. Antrajame paaiškinime nurodė, kad naktį pajuto judėjimą transporto priemonėje ir per veidrodėlį suskaičiavo 7–8 užpuolikus, prie transporto priemonės durų stovėjo po asmenį, kurie laikė daiktus, panašius į ginklus ir tie asmenys jam grasino (rodė ginklus), dėl to jis buvo transporto priemonėje iki atvažiavo policija. Teisme A. K. neužsiminė apie transporto priemonės gedimą ir nurodė, jog visų (7–8) plėšikų nematė, šį skaičių jam nurodė kitas vairuotojas. Taip pat A. K. paaiškinimai apie ginkluotą krovinio užpuolimą skiriasi ir survejerio padarytos išvados, kad nėra duomenų apie krovinio ginkluotą užpuolimą (plėšimą).

Atsiliepimas

15.4. Atsakovė nebuvo (nėra) pateikusi antrojo darbuotojo paaiškinimo draudikei If P&C Insurance AS filialui. Survejerio atstovai buvo nuvykę apžiūrėti likusios krovinio dalies, bendravo su krovinio gavėja. Jeigu vairuotojas būtų papasakojęs apie įvykį, kurio metu jam buvo grasinta, tikėtina, kad ši informacija būtų survejerių ataskaitoje nurodyta.

15.5. Ispanijos padalinio draudikų atstovė THROUGH TRANSPORT MUTUAL SERVICES yra patvirtinusi, kad policijoje nebuvo (nėra) duomenų apie krovinio ginkluotą plėšimą. Prieš sudarant taikų susitarimą buvo įvertintos įvykio aplinkybes, tirta bylos medžiaga ir krovinio pešimo faktas nenustatytas. Pagal Ispanijos teismų praktiką vežėjos elgesys atitinka didelį neatsargumą, dėl to civilinė atsakomybė neribojama.

15.6. Teismas neatsižvelgė į draudikų atstovų el. laiške pateiktą informaciją apie policijos medžiagą (buvo fiksuojamos vagystės aplinkybės), vairuotojo paaiškinimus, kad policija apžiūrėjo įvykio vietą ir netyrė ginkluoto apiplėšimo fakto, dėl to padarė neteisingas išvadas. Skundžiamame teismo sprendime nurodoma: „Kaip matyti iš el. susirašinėjimo, kad, nors atsakovė vykdydama susirašinėjimą su krovinio draudiku Zurich Insurance PLC Niederlassung Fur Deutschland, su kuriuo taikų susitarimą sudarė ieškovės draudėjas Delamode Baltic, UAB ir kėlė klausimą dėl ginkluoto užpuolimo tyrimo, tačiau krovinio užpuolimo aplinkybės nebuvo tirtos“. Tačiau šiame el. laiške yra aiškiai nurodyta – buvo domėtasi policijos žinioje atliktu tyrimu ir nustatyta, kad vairuotojas nurodė policijai tik pažeisto tento faktą, nenurodant ginkluoto krovinio užpuolimo. Dėl to draudiko atstovai krovinio plėšimo fakto netyrė. Toliau teismas pakartojo A. K. paaiškinimą: „Byloje nustatyta, kad vagystės vietoje policijos darbuotojai buvo atvykę, tačiau nesiėmė jokių priemonių įvykio aplinkybėms išaiškinti, o tik nurodė vežti krovinį į pristatymo vietą.“

15.7. Nagrinėjamoje byloje palikta daugybė neaiškumų ir abejonių, o palikus skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą bus sukurtas vežėjams itin palankus precedentas piktnaudžiauti padėtimi. Vežėjams pakaks pateikti teismui atbuline data surašytą papildytą darbuotojo paaiškinimą apie ginkluotą įvykį ir teismo posėdžio metu patvirtinti sau naudingas aplinkybes dėl ginkluoto krovinio pagrobimo ir taip išvengti atsakomybės už prarastus krovinius. Vežėjai yra savo srities profesionalai, kuriems labai gerai žinomos jų atsakomybės sąlygos, atleidimo nuo atsakomybės tvarka. UAB „Arūno Žigo firma“ turi patirtį vežimų srityje ne vieną dešimtmetį ir žinojo (turėjo žinoti), kad labai svarbu tinkamai užfiksuoti vagystės (ypač ginkluotos) faktą. Bet kuris profesionalas praneš policijai krovinio ginkluoto plėšimo aplinkybes.

Šalies argumentai

15.8. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad krovinys prarastas dėl force majeure aplinkybės (ginkluoto plėšimo). Teismas nepagrįstai suabsoliutino galimo ginkluoto apiplėšimo faktą ir neįvertino kitų aplinkybių, dėl kurių krovinio dalis buvo pasisavinta. Teismas turėjo atsakyti į klausimą, ar atsakovė galėjo išvengti įvykio. Apeliantės pozicija –UAB „Arūno Žigo firma“ pasirinko nesaugią ir nepatikimą stovėjimo aikštelę ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad išvengti krovinio dalies praradimo. Neatsakingas ir neprofesionalus atsakovės elgesys sukėlė įvykį. Krovinys naktį buvo nesaugomoje, kurioje paplitusios vagystės, aikštelėje. Saugumą užtikrinančių priemonių (užtvarų, tvoros, apsaugos, filmavimo kamerų ir pan.) nebuvimas padidina vagysčių riziką, ypač, kai krovinys vežamas ne kietašone, o tentine puspriekabe. Nesaugi aikštelė buvo vagims palanki: tamsiu metu, vairuotojui miegant suplėšė puspriekabės tentą ir pasisavinę krovinio dalį pabėgo į mišką, esantį šalia aikštelės. Teismo posėdžio metu vairuotojas nurodė, kad kartu su policija ėjo į mišką ir rinko išmėtytas prekes.

15.9. Jeigu vairuotojo teiginius apie ginkluotus plėšikus laikyti teisingais, tuomet, apeliantės nuomone, krovinio vagystė peraugo į plėšimą tik tada, kai vairuotojas atsibudo pajutęs judėjimą ir pamatęs plėšikus, kurie jam grasino ginklais ar kitais daiktais, t. y. po to, kai vairuotojas pastebėjo nuskalstamą veiką. Kol vairuotojas miegojo vagys buvo įsibrovę į tentinę puspriekabę ir savinosi joje buvusias prekes.

15.10. A. K. nurodė, kad atsakovė nedavė jokių instrukcijų dėl stovėjimo aikštelių (įvyko aikštelę pasirinko pats, nes buvo pakeliui), tačiau vairuotojai žino, jog dėl paplitusių vagysčių geriau nesustoti prieš Taragonos miestą; vagys–marokiečiai Ispanijoje siautėja seniai ir jų reikia saugotis.

15.11. Teismas apsiribojo tik tuo, kad nustatė priežastinį ryšį tarp krovinio plėšimo ir krovinio dalies praradimo, tačiau šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės aplaidaus veikimo ir nuostolių atsiradimo. Dėl to teismas padarė materialinės teisės normų (CMR konvencijos 17, 23 straipsnių) pažeidimą.

Atsiliepimas

16. Atsakovė UAB „Arūno Žigo firma“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

16.1. Faktinė prarastos krovinio dalies vežėja buvo UAB „Delamode Baltics“, nes ji atlygintinai naudojosi atsakovės UAB „Arūno Žigo firma“ jai perduota transporto priemone (vilkiku su puspriekabe) bei žmogiškuoju resursu (vairuotoju). Atsižvelgiant į liudytojos, UAB „Delamode Baltics“ darbuotojos (transporto vadybininkės), I. D. (buvusi pavardė – A.) parodymus, apeliantė klaidingai traktuoja atsakovę paskutine faktine vežėja. Iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, kad UAB „Arūno Žigo firma“ turėjo teisinį subjektiškumą.

Šalies argumentai

16.2. A. K. aiškiai nurodė, kad jokių nurodymų, ką rašyti detalizuotame paaiškinime, iš UAB „Arūno Žigo firma“ vadovo negavo. Vairuotojas buvo telefonu papasakojęs atsakovės vadovui įvykio aplinkybes, todėl jo buvo paprašyta parašyti išsamesnį paaiškinimą, t. y. aprašyti įvykį. Be to, A. K. ir UAB „Arūno Žigo firma“ seniai nesieja darbo teisiniai santykiai, todėl nėra objektyvių priežasčių betikėti priesaiką pasirašiusio asmens liudijimu.

16.3. Apeliantė civilinės bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai. Bylos nagrinėjimo pradžioje laikėsi pozicijos, kad į įvykio vietą nebuvo iškviesta policija, o vėliau šios pozicijos atsisakė. Atsakovei nėra žinoma, ar visa informacija, kuri buvo pateikta draudimo brokeriui, buvo perduota draudikui. Nei atsakovės komunikacija su draudiku, jos prievolių draudikui pagal sudarytą draudimo sutartį vykdymas, nei draudiko sprendimas žalos byloje neturi ir negali turėti jokios įtakos civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir jos apimties.

16.4. Ginkluoto apiplėšimo faktą atsakovės atstovė buvo nurodžiusi draudimo bendrovės ZURICH INSURANCE PLC NIEDERLASSUNG FÜR DEUTSCHLAND (kuri Ispanijoje inicijavo civilinę bylą prieš UAB „Delamode Baltics“) atstovei advokatei A. S. Garc?ai 2023 m. balandžio 21 d. rašytame el. laiške: „<...>krovinys buvo pavogtas ginkluoto apiplėšimo metu, kai šiame apiplėšime dalyvavo iki 8 žmonių. Šią informaciją man pateikė klientas, remdamasis vairuotojo paaiškinimu“. Advokatė A. S. Garc?a 2023 m. balandžio 21 d. el. laiške rašė: „perduosime Jūsų pastabas mūsų pagrindiniam klientui. Atsakysime Jums kuo greičiau“. Atsakovė jokio atsakymo negavo. Vairuotojo paaiškinimas buvo išsiųstas UAB „Delamode Baltics“ atstovui teisininkui G. S. 2023 m. liepos 7 d. Apeliantės atstovė 2023 m. liepos 19 d. el. laišku atsakovės atstovui patvirtino, kad UAB „Delamode Baltics“ advokatams Ispanijoje buvo perduota „informacija apie vairuotojo paaiškinimą“ ir jie „tikrina vairuotojo pateiktus duomenis apie vagystę“.

16.5. Survejerio sudaryta pažeidimų ataskaita Nr. 2205.0374.JP netiksli, nepatikima ir kyla abejonių dėl ją surašiusių darbuotojų profesionalumo. Survejeris neapklausė vairuotojo ir aiškiai įrašė, kad išvada apie įvykį padaryta remiantis EKOL pasakojimu. EKOL pasakojimas prie pažeidimų ataskaitos nepridėtas. Pažeidimų ataskaitoje nurodyta, kad vairuotojas sustojo poilsiui vietoje, kurios koordinatės 41.141747N, 1.345843E. Tai yra poilsio aikštelė „Area de Servicio MEDOL“, esanti AP-7 greitkelyje į pietus, 237 km, Altafulla (Taragona). Tai yra aptarnavimo zona, kokias paprastai yra greitkeliuose. Į ją gali patekti tik AP-7 greitkelio naudotojai, įvažiavimas yra šiaurinėje pusėje, o išvažiavimas – pietinėje. Teritorija ribojasi su atvirais laukais, mišku ir yra aptverta metaline tvora. Aikštelėje galima naudotis „Cepsa“ degaline, restoranu, iškylų vieta, taip pat automobilių ir sunkvežimių stovėjimo aikštelėmis. Teritorijoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, iš kurių viena nukreipta į sunkvežimių stovėjimo aikštelę. A. K. nurodė, kad aikštelė buvo apšviesta, aptverta, su veikiančia kavine ir degaline, lauko iškylų vieta, todėl objektyviai atrodė saugi, joje buvo ir kitų transporto priemonių, t. y. įprasta transporto priemonių stovėjimo vieta.

16.6. Survejerio paslaugas užsakė EKOL ir jos draudikas. Survejeriui žinoma, kad klientė – draudimo bendrovė yra išmokėjusi draudimo išmoką pagal krovinio draudimo sutartį, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Draudikui šiuo atveju svarbu, kokioje apimtyje gali būti įgyjama reikalavimo teisė, t. y., ar vežėjas prieš draudiką galės gintis CMR konvencijoje įtvirtintu vežėjo atsakomybės ribojimu, ar ne.

16.7. Atsakovės pozicija – neapdairiai, neatsakingai ir aplaidžiai krovinio vežimo metu elgėsi UAB „Delamode Baltics“, kuri žinojo krovinio vertę ir specifiškumą (vertingos kosmetikos prekės), taigi, didesnę vežimo riziką. EKOL dėjo visas pastangas, kad būtų užtikrintas vežamo krovinio saugumas: i) pateikė UAB „Delamode Baltics“ informaciją apie krovinio tipą ir vertę; ii) uždraudė krovinio pervežimui samdyti trečiuosius asmenis; iii) pateikė detalius nurodymus sustojimo ir stovėjimo vietoms. UAB „Delamode Baltics“ nesudarė su UAB „Arūno Žigo firma“ rašytinės krovinio pervežimo sutarties, užsakymą pervežti krovinį pateikė atsakovei programa „Skype“ ir nenurodė, kaip krovinį gabenti (jokių instrukcijų atsakovei nepateikė), kokio tipo transporto priemone vežti. Privalomas aikštelės su ypatingais saugumo požymiais pasirinkimas turėjo, tačiau nebuvo, šalių susitartas.

16.8. UAB „Delamode Baltics“ sudarė palankesnes vertingo krovinio dalies praradimui sąlygas, nes vertingo krovinio dalis buvo pakrauta puspriekabės gale. Krovinių pervežimo versle yra įprasta, kad vertingi kroviniai nekraunami į puspriekabės galą. Taip daroma dėl to, kad transporto priemonę apvogti norintiems asmenims būtų apsunkintas patekimas prie tokio krovinio. Kroviniai į tentinę puspriekabę yra pradedami krauti nuo vilkiko priekio ir kraunami į puspriekabės galą.

16.9. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, atsakovė prašo taikyti CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytą vežėjo atsakomybės ribojimo taisyklę (vežėjas atsako už krovinį ribotai, t. y. 8,33 SDR už kilogramą krovinio bruto svorio). Atsakovei civilinė atsakomybė negali būti didesnė kaip 17 949,38 Eur.

Atsiliepimas

17. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

17.1. A. K. pirmasis paaiškinimas yra siauresnis, o antrasis – platesnis ir tarp jų nėra prieštaravimų. Apeliantė neteisingai teigia, kad A. K. patvirtino, jog pirmasis ir antrasis paaiškinimai skiriasi, o antrasis paaiškinimas buvo parašytas todėl, kad darbdaviui netiko pirmasis paaiškinimas. A. K. nurodymų, ką rašyti apie įvykį, iš atsakovės negavo. Antrasis paaiškinimas skirtas detalizuoti anksčiau pateiktą lakonišką paaiškinimą. Tai, kad pirmajame paaiškinime nenurodė apie ginkluotus asmenis, nereiškia, kad jų nebuvo. A. K. nėra teisininkas, todėl nežino skirtumo tarp vagystės ir plėšimo.

17.2. Byloje nėra duomenų, kad A. K. žinojo, jog aikštelė yra nesaugi ir nebuvo gavęs informacijos apie galimą šios aikštelės nesaugumą arba dėl sustojimo poilsiui tik konkrečioje Ispanijos aikštelėje. Aikštelę pasirinko todėl, kad aikštelė buvo apšviesta, aptverta, su veikiančia kavine ir degaline, lauko iškylų vieta, t. y. aplink buvo daug žmonių. Policijos informacija apie ankstesnius nusikaltimus aikštelėje buvo pateikta tik po įvykio ir apie tai A. K. nežinojo.

17.3. Apeliantė neteisingai teigia, kad vairuotojas iki įvykio žinojo, jog vagys–marokiečiai siautėja Ispanijoje. A. K. paaiškino, kad asmuo, kuris stovėjo šalia transporto priemonės buvo labai garbanotas, plaukai tamsesni nei ispanų. Po įvykio, pakalbėjęs su vairuotojais, sužinojo, kad: „po tenais tik Marokas siaučia; su peiliais vaiko vairuotojus, jeigu pabando išlipt“. Byloje nėra įrodymų, kad vairuotojas elgėsi nerūpestingai (žinojo apie aikštelės nesaugumą, todėl galėjo iš anksto numatyti krovinio dalies pasisavinimą).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų.

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės patikslintas ieškinys, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

20. Apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padarytomis faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir įvykio nusikalstamos veikos kvalifikavimo (vagystės ar ginkluoto plėšimo) klaidomis bei netinkamai pritaikytomis CMR konvencijos nuostatomis. Dėl to teisėjų kolegija iš naujo analizuoja faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir tiria bei vertina byloje esančius įrodymus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Prekių (krovinio) siuntėja STREAM DISTRIBUTION SIA pasamdė logistikos ir prekių sandėliavimo paslaugų įmonę OGISTAD ALMACENES Y DISTRIBUCIONES SL (toliau – ir LOGISTAD).

11. LOGISTAD ir ekspeditorė EKOL SPAIN LOGISTICS SL (toliau – ir EKOL) sudarė sutartį dėl 217 576,13 Eur vertės prekių, skirtų gavėjai DUTY FREE JONQUERA SL.

12. Prekės turėjo būti vežamos iš STREAM DISTRIBUTION SIA patalpų Marupėje, Latvijoje į LOGISTAD patalpas Ribarroja del Turia, Ispanijoje.

13. EKOL ir UAB „Delamode Baltics“ (vežėja) sudarė 2022 m. gegužės 16 d. krovinio pervežimo maršrutu Latvija–Ispanija sutartį.

14. EKOL užsakyme nurodyti du prekių pakrovimo taškai: i) Plienciema g. 5, Latvija ir ii) Metalo g. 2, Vilnius, Lietuva.

15. UAB „Delamode Baltics“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė krovinio pervežimo užsakymą UAB „Arūno Žigo firma“.

16. 2022 m. gegužės 28 d., UAB „Arūno Žigo firma“ vairuotojo A. K. privalomojo poilsio metu, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje Ispanijoje, prieš Taragonos miestą, šalia degalinės „Cepsa“, buvo įsibrauta į UAB „Arūno Žigo firma“ transporto priemonės puspriekabę ir pasisavinta krovinio (kosmetikos prekių) dalis.

17. Siurvejerė SARETEC SURVEY IBÉRICA atliko įvykio tyrimą ir parengė žalos ataskaitą Nr. 2205.0374.JP.

18. LOGISTAD kompensavo 195 887,51 Eur prarastų prekių vertę jų gavėjai DUTY FREE JONQUERA SL.

19. Barselonos 1-ajame komerciniame teisme buvo iškelta byla Nr. 1455/2022-C pagal ieškovės LOGISTAD ieškinį atsakovėms EKOL ir jos draudikei ZURICH INSURANCE PLC NIEDERLASSUNG FÜR DEUTSCHLAND dėl 195 887,51 Eur kompensacijos priteisimo.

20. ZURICH INSURANCE PLC NIEDERLASSUNG FÜR DEUTSCHLAND sumokėjo LOGISTAD 201 857,51 Eur, įskaitant 195 887,51 Eur prarastų prekių kompensacijos, sumą.

21. Valensijos komerciniame teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 450/2023 pagal ieškovės ZURICH INSURANCE PLC NIEDERLASSUNG FÜR DEUTSCHLAND ieškinį atsakovei UAB „Delamode Baltics“ dėl 195 887,51 Eur kompensacijos priteisimo.

22. Pradinės vežėjos UAB „Delamode Baltics“ draudikė UK P&I N.V ir ZURICH INSURANCE PLC NIEDERLASSUNG FÜR DEUTSCHLAND derybų būdu susitarė dėl kompensacijos už prarastas prekes (žalos) sumažinimo iki 150 000 Eur.

23. UK P&I N.V 2023 m. lapkričio 16 d. sumokėjo ZURICH INSURANCE PLC NIEDERLASSUNG FÜR DEUTSCHLAND 150 000 Eur kompensacijos sumą.

24. UAB „Delamode Baltics“ sumokėjo UK P&I N.V. 5 000 Eur frančizę.

Dėl vežėjo atsakomybės už prarasto krovinio (prekių) dalį

25. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje vežėjui nustatyta pareiga atsakyti tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.

26. CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalyse yra nustatyta, kad tuo atveju, kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti; krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. CMR konvencijos 29 straipsnyje yra pateikta šios taisyklės, apribojančios vežėjo atsakomybę, išimtis – jo 1 dalyje reglamentuota, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.

27. Taigi, pagal CMR konvenciją, viena vertus, vežėjo atsakomybė yra apribota ir atlygintina suma yra apskaičiuojama pagal šioje konvencijoje nustatytas taisykles, kita vertus, šis ribojimas netaikomas esant vežėjo sąmoningiems veiksmams ar jo kaltei, prilyginamai tyčiniams veiksmams.

28. CMR konvencijos 37 straipsnyje įtvirtinta, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis šių nuostatų: a) vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas; b) jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančią sumą; jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma, kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimą; c) jeigu neįmanoma nustatyti, kuris iš vežėjų yra atsakingas už padarytą žalą, nuostolių kompensacinė suma paskirstoma visiems vežėjams proporcingai, taip kaip nurodyta „b“ papunktyje.

29. Byloje nėra ginčo, kad krovinio dalis 2025 m. gegužės 28 d. buvo prarasta Ispanijos aikštelėje atsakovės UAB „Arūno Žigo firma“ transporto priemonės valdytojo privalomojo poilsio metu.

30. Ieškovė (draudikė) UK P&I N.V regreso teise reikalauja 145 000 Eur žalos atlyginimo tik iš paskutinės (faktinės) vežėjos UAB „Arūno Žigo firma“ ir įrodinėja, kad krovinio dalis buvo prarasta būtent dėl atsakovės kaltės – transporto priemonė sustojo (stovėjo) nesaugioje ir nesaugomoje aikštelėje, dėl to krovinio dalis buvo pavogta.

31. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį 23 punkte ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, ieškovei įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas bei reikalavimo teisę, maksimali galima reikalauti iš UAB „Arūno Žigo firma“ kompensacijos suma sudaro 17 949,38 Eur (1691,94 Eur krovinio svorio trūkumas × 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio × krovinio pakrovimo dienai 1 SDR buvo prilyginamas 11,27356). UAB „Arūno Žigo firma“ įrodinėja, kad krovinio dalis buvo pasisavinta, vairuotojui grasinant ir dėl pradinės vežėjos UAB „Delamode Baltics“ kaltės: nepateikė antrajai vežėjai duomenų apie krovinį ir jo vertę bei specifinių instrukcijų bei reikalavimų transporto priemonės stovėjimo aikštelei.

32. Atsakovė nesutinka su apeliante, kad draudikų atstovai nustatė, jog vežėjos elgesys atitinka didelį neatsargumą ir pagal Ispanijos teismų praktiką vežėjo atsakomybė tokiu atveju nebūtų ribojama. Apeliantės pateiktame dokumente išversta taip: „Ieškinys pareikštas dėl 195 887,51 Eur, o atsiliepimas į ieškinį buvo beveik niekinis“. Tikslus šio sakinio vertimas būtų toks: „Ieškinys buvo pareikštas dėl 195 887,51 Eur, o gynyba buvo niekinė“. Vertimo klaidingumą įrodo antrasis susirašinėjime pateiktas sakinys „jei būtume laikęsi procedūros ir būtume pateikę atsiliepimą į ieškinį, būtume praradę galimybę derėtis“. Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad UAB „Delamode Baltics“ ir jos draudikė (apeliantė) jokio atsiliepimo į EKOL ieškinį Ispanijoje neteikė, nors atsakovė susirašinėjimų metu laikėsi nuoseklios pozicijos – su atsakomybe nesutinka, nes dėl ginkluoto apiplėšimo jos išvengti nebuvo įmanoma. Vadinasi, apeliantė sutiko su ieškiniu, sudarė taikos sutartį ir draudimo išmoką sumokėjo. Į civilinės bylos Ispanijoje nagrinėjimą vežėja UAB „Arūno Žigo firma“ nebuvo įtraukta.

33. Ieškovės ir Ispanijos padalinio draudikų atstovo THROUGH TRANSPORT MUTYAL SERVICES susirašinėjimo duomenimis, <...> be ginkluoto apiplėšimo įrodymų Ispanijos teisme nebuvo įmanoma apginti ieškinio, tačiau pagal Ispanijos teismų praktiką transporto priemonės pastatymas nesaugomoje vietoje yra laikomas tyčiniu veiksmu (nusižengimu). Šiuo atveju transporto priemonė su kroviniu stovėjo nesaugomoje (neprižiūrėtoje) aikštelėje.

34. Nagrinėjamu atveju dėl vežėjo civilinės atsakomybės sprendžiama pagal Lietuvos kasacinio teismo suformuotą praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą, gali būti prilyginamas vežėjo didelis neatsargumas, t. y. tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-151-421/2020, 67 punktas). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiais veiksmais CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme laikytini sąmoningi ir pakankamai tikslingi vežėjo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas. Siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus: objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų); subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017, 29–30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

35. Pirmosios instancijos teisme UAB „Delamode Baltics“ transporto vadybininkė I. D. (buvusi pavardė – A.) patvirtino, kad iki įvykio UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Arūno Žigo firma“ bendradarbiavo daugiau nei vienerius metus laiko. Atsakovė UAB „Arūno Žigo firma“ nurodo, kad buvo perdavusi savo transporto priemonių parką ir žmogiškuosius išteklius (13 transporto priemonių ir vairuotojus) UAB „Delamode Baltics“, kuri mokėjo atsakovei už transporto priemonių nuvažiuotus kilometrus.

36. EKOL ir UAB „Delamode Baltics“ sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje UAB „Delamode Baltics“ įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Latvija–Ispanija. UAB „Delamode Baltics“ krovinio dalis turėjo paimti (pakrauti) Latvijoje ir Lietuvoje. Atsakovė nurodo, kad UAB „Delamode Baltics“ nesinaudodama atsakovės transporto priemonėmis atsivežė iš Latvijos į Lietuvą 5 paletes kosmetikos prekių, kurias sudarė prarastų kosmetikos prekių dalis ir jas Lietuvoje pakrovė į atsakovės transporto priemonės puspriekabę vežimui į Ispaniją.

37. CMR važtaraštyje Nr. 2197122 nurodyti tokie duomenys: siuntėja – STREAM DISTRIBUTION (Marupė, Latvija), gavėja – LOGISTAD (Riba-roja del Turia, Ispanija); prekių paėmimo vieta – UAB „Delamode Baltics“ sandėlis (Transporto g. 16, Vilnius); vežėja – UAB „Delamode Baltics“ (Eigulių g. 2, Vilnius) ir perimanti vežėja – UAB „Arūno Žigo firma“ (vairuotojas A. K.). Taip pat šio važtaraščio 6 punkte nurodyta – 4 vienetai kosmetikos (angl. 4 Pcs Cosmetics) bei 24 punkte nurodyta, kad pranešta apie vagystę, trūksta beveik visų prekių, padarytos atidarytų dėžių, kuriuose trūksta prekių, nuotraukos; pristatyta tik ketvirtis padėklo su atidarytomis dėžėmis; trūksta beveik visko (ieškinio priedas Nr. 2).

38. 2024 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, kad EKOL krovinio vežimo užsakyme, patektame pradinei vežėjai UAB „Delamode Baltics“, nurodyta, jog be EKOL rašytinio sutikimo pervežimo negali vykdyti joks pervežėjas (subrangovas). UAB „Delamode Baltics“ darbuotoja I. D. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „Delamode Baltics“ neperpardavė krovinio vežimo UAB „Arūno Žigo firma“. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradinė vežėja UAB „Delamode Baltics“ elektroninių ryšių priemonėmis (programa „Skype“) perdavė krovinio, įskaitant prarastos dalies, pervežimo užsakymą UAB „Arūno Žigo firma“ ir CMR važtaraštyje Nr. 2197122 atsakovė nurodyta kaip krovinį perimanti vežėja.

39. Taigi, pradinė vežėja UAB „Delamode Baltics“ atsivežė krovinį (kosmetikos prekes – įvairių prekių ženklų kvepalus) iš Latvijos ir jį Lietuvoje perdavė (pakrovė iš savo sandėlio į atsakovės transporto priemonės puspriekabę) vežti atsakovei UAB „Arūno Žigo firma“. Atsakovė nurodo, kad prekių pakrovimo tvarką (tentinės puspriekabės gale) nurodė pradinės vežėjos UAB „Delamode Baltics“ vadybininkė I. D..

40. Prie atsiliepimo į ieškinį pateikto 2023 m. rugpjūčio 22 d. el. susirašinėjimo duomenimis, UAB „Delamode Baltics“ pateikto užsakymo 19 punktas numatė pradinės vežėjos įsipareigojimą užtikrinti naudojamos transporto priemonės ir krovinio apsaugą <..> vairuotojo poilsio metu ir užtikrinti, kad vežimo ir (ar) vairuotojo poilsio metu vežėjo transporto priemonė su kroviniu jokiais atvejais nebūtų palikta be apsaugos (priežiūros) ir sustotų tik transporto priemonių stovėjimo aikštelėse, kuriose transporto priemonės visą parą saugomos profesionalaus saugotojo, o tuo atveju, kai šio reikalavimo vežėjas negali įvykdyti dėl objektyvių, nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių, – aptvertose, gerai apšviestose, stebimose vaizdo stebėjimo kamerų ir mokamose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių policijos postų. Vežėjui draudžiama stovėti bei nakvoti degalinėse ar kitose nesaugomose vietose.

41. Įvykio aikštelė nėra degalinė. SARETEC SURVEY IBÉRICA pažeidimų ataskaitoje Nr. 2205.0374.JP nurodyta, kad įvykio vieta yra poilsio aikštelė „Area de Servicio MEDOL“, esanti AP-7 greitkelyje į pietus, 237 km, Altafulla (Taragona). Tai yra įprastinė aptarnavimo zona, esanti greitkeliuose. Aikštelėje galima naudotis „Cepsa“ degaline, restoranu, iškylų vieta, taip pat gali stovėti lengvosios ir sunkiasvorės transporto priemonės. Patekimas į aikštelės zoną yra ribotas – ji yra aptverta metaline tvora ir į ją gali patekti tik greitkelio AP-7 naudotojai (yra greitkelio aptarnavimo zona). Tačiau SARETEC SURVEY IBÉRICA padarė išvadą, kad įvykio aikštelė negali būti laikoma saugia ir patikima stovėjimui.

42. Atsakovė nurodo, kad SARETEC SURVEY IBÉRICA padarė išvadą dėl nesaugios aikštelės dėl to, kad ataskaitą rengė EKOL užsakymu, o EKOL ir UAB „Delamode Baltics“ sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje, be kita ko, buvo nurodyta, jog sustojimai turi būti daromi tik „pakankamai saugomose stovėjimo aikštelėse pagal IRU rekomendacijas.

43. Ieškovės pateikto Valensijos komerciniam teismui pateikto ieškovės ZURICH INSURANCE PLC NIEDERLASSUNG FÜR DEUTSCHLAND ieškinio atsakovei UAB „Delamode Baltics“ 13 puslapyje nurodyta, kad buvo nesilaikyta aiškaus nurodymo, pateikto transporto paslaugų užsakyme – krovinio gabenimo metu transporto priemonė turi stovėti arba sustoti tik saugomose stovėjimo aikštelėse. Šiame dokumente (užsakyme) aiškiai nurodyta, kad sustojimai, susiję su privalomo poilsio laikotarpiais, ir kiti sustojimai pagal IRU rekomendacijas turi būti atliekami tik pakankamai saugomose stovėjimo aikštelėse.

44. Taip pat atsakovė pažymi, kad UAB „Delamode Baltics“ turėjo nuotolinį prisijungimą prie atsakovės transporto priemonių globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau – GPS) duomenų, t. y. galėjo realiu laiku sekti krovinio vežimą bei duoti privalomuosius nurodymus dėl stovėjimo vietos (aikštelės). Be to, dėl reikalavimo stovėti visiškai apsaugotoje aikštelėje turėjo būti ne tik atsakovei pranešta, bet dėl to šalys (UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Arūno Žigo firma“) turėjo atskirai susitarti, kadangi UAB „Delamode Baltics“ mokėjo atsakovei tik už jos transporto priemonės nuvažiuotus kilometrus, o dėl tokių išlaidų (visiškai apsaugotos, mokamos aikštelės) kompensavimo šalys nebuvo susitarusios. Taigi, dėl didesnės paskutinės vežėjos atsakomybės už papildomą užmokestį šalys nebuvo susitarusios. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad po įvykio UAB „Delamode Baltics“ buvo pateikusi atsakovei UAB „Arūno Žigo firma“ atbuline data pasirašyti krovinio pervežimo sutartį, be kita ko, su sąlyga, kad atsakovė įsipareigoja vairuotojo poilsio metu užtikrinti transporto priemonės bei krovinio apsaugą. Atsakovė šio sandorio nesudarė.

45. Taigi, EKOL užsakyme buvo nurodžiusi pradinei vežėjai UAB „Delamode Baltics“ informaciją apie krovinio tipą, vertę, draudimus ir specialius nurodymus, įskaitant dėl sustojimo privalomo poilsio laikotarpiui tik pakankamai saugomose stovėjimo aikštelėse. Byloje nėra EKOL rašytinio sutikimo dėl krovinio (kosmetikos prekių) vežimo perdavimo UAB „Arūno Žigo firma“. Važtaraštyje Nr. 2197122 kosmetikos prekės neidentifikuotos (pavadinimai ir kainos (vertės) nenurodyti). Atsakovė nurodo, kad jai nebuvo pateikti duomenys apie krovinį ir jo vertę, o taip pat nebuvo perduoti pradinei vežėjai UAB „Delamode Baltics“ nustatyti reikalavimai dėl transporto priemonės stovėjimo visiškai apsaugotoje aikštelėje. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. K. atsiliepime į ieškinį (ir atsiliepime į apeliacinį skundą) teigė, kad nebuvo gavęs nurodymų dėl konkrečių ar rekomenduojamų stovėjimo Ispanijoje vietų arba draudimo sustoti įvykio aikštelėje ir tik po įvykio sužinojo, jog aikštelėje buvo kitų įvykių.

46. A. K. paaiškinimuose nurodė dvi aplinkybes, kurios gali būti traktuojamos kaip vežėjos civilinę atsakomybę šalinančios. Pirma, transporto priemonė, kuria buvo vežtos kosmetikos priemonės, sugedo – pradėjo kaisti transporto priemonės variklis, dėl to vairuotojas sustojo ir pasiliko stovėti privalomajai pauzei įvykio aikštelėje. Ši aplinkybė grindžiama vairuotojo antruoju paaiškinimu ir su 2024 m. rugpjūčio 27 d. prašymu pateikta 2022 m. birželio 9 d. sąskaita dėl transporto priemonės diagnostikos.

47. Skundžiamame teismo sprendime dėl transporto priemonės gedimo aplinkybės nepasisakyta. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 3 punktą vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad transporto priemonė, kuria jis vežė krovinį sugedo, tačiau tik įrodžiusi, jog gedimas atitinka CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte numatytas neišvengiamas aplinkybes, t. y. krovinio dalis buvo prarasta būtent dėl užkaitusio transporto priemonės variklio, atitinkamai transporto priemonės sustojimo ir stovėjimo įvykio vietoje, ir tokio gedimo nebuvo įmanoma numatyti (vežėja arba vairuotojas negalėjo tokio transporto priemonės gedimo tikėtis ir imtis priemonių nuo jo apsisaugoti).

48. Antra, krovinio dalis buvo pasisavinta, transporto priemonės vairuotojui grasinant panaudoti fizinį smurtą. Šią aplinkybę atsakovė grindžia vairuotojo antruoju (detaliuoju) ir teismo posėdžio metu duotu paaiškinimais. Apeliantė su šia pozicija nesutinka ir įrodinėja, kad krovinio dalis buvo pavogta.

49. Skundžiamo teismo sprendimo 20 punkte konstatuota, kad galimai buvo įvykdytas ginkluotas krovinio užpuolimas. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pagrįsto pirmosios instancijos teismo įsitikinimo dėl būtent ginkluoto krovinio dalies pasisavinimo fakto nebuvo. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas). Tik išsamiai ištyręs visas teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir įrodymus bei sprendime išdėstęs argumentus dėl aplinkybių nustatymo bei įrodymų įvertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 73 punktas).

50. Pažymėtina, kad byloje yra du vairuotojo A. K. 2022 m. birželio 7 d. rašytiniai paaiškinimai apie įvykį, kurių datos ir turinys nėra analogiški. A. K. yra paaiškinęs, kad paaiškinimus skiria daugiau nei kelios dienos. Skundžiamame teismo sprendime formaliai nurodyta, kad nėra prieštaravimų tarp A. K. pirmojo ir antrojo paaiškinimų. Atsiliepime į apeliacinį skundą A. K. nurodo, kad dėl transporto priemonės techninės būklės reikėjo sustoti įvykio vietoje ir šios aplinkybės antrajame paaiškinime nenurodė. Antrasis paaiškinimas yra su įvykiu susijusių aplinkybių aprašymas (detalizavimas).

51. Antrajame vairuotojo paaiškinime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 2.30 val. pajuto judėjimą puspriekabėje. Per veidrodėlį pamatė, kad iš puspriekabės nešamos prekės, suskaičiavo 7–8 užpuolikus; prie abiejų transporto priemonės durų stovėjo po žmogų, kurie rankose turėjo daiktus, panašius į ginklus, metalinius strypus ar šautuvų vamzdžius. Dėl šviesos trūkumo tiksliai pamatyti negalėjo. Vagys grasinamai parodė jų turėtus daiktus, dėl to (grasinimo sužaloti) A. K. liko transporto priemonės kabinoje, užvedė variklį ir pradėjo signalizuoti. Gale stovėję ispanų vairuotojai iškvietė policiją, kuri atvyko maždaug po valandos. Policija užfiksavo įvykio faktą ir liepė važiuoti į krovinio išrovimo Valensijoje vietą. Policija Valensijoje užfiksavo krovinio dalies trūkumo (vagystės) faktą, likusį krovinį nufotografavo ir A. K. lietuvių kalba pateikto paaiškinimo nefiksavo, nes nebuvo vertėjo. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, nurodė ir teismo posėdžio metu.

52. Skundžiamo teismo sprendimo 18 punkte teisingai nurodyta, kad krovinio praradimo aplinkybės policijos nebuvo tirtos, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog krovinio dalis buvo prarasta naudojant jėgą, ginklus.

53. Byloje nėra rašytinių oficialių (policijos, teismo) įrodymų dėl būtent ginkluoto krovinio plėšimo (užpuolimo). Taip pat byloje nėra įrodymų, kad krovinio praradimo metu vairuotojas patyrė nusikaltimo įrankio žalojančias savybes (buvo panaudota fizinė jėga). A. K. aiškiai nurodė, kad jam buvo grasinta daiktais, panašiais į ginklus ar šautuvų vamzdžius arba metalinius strypus, kuriuos jis suvokė kaip grėsmę savo sveikatai ir gyvybei.

54. UAB „Arūno Žigo firma“ ir UAB „Delamode Baltics“ atstovų 2023 m. rugpjūčio 22 d. el. susirašinėjimo duomenimis pranešimas apie krovinio dalies vagystę (2022 m. gegužės 28 d.) policijai Valensijoje buvo pateiktas 2022 m. gegužės 30 d., todėl vairuotojas turėjo laiko (kelias dienas), kad pranešti bendrovei apie transporto priemonės gedimą, krovinio dalies praradimą, prašyti vertėjų pagalbos, kad nuvykti į policijos nuovadą ir paaiškinti apie įvykį, tačiau apie tai nėra jokios informacijos.

55. Ekspertės SARETEC SURVEY IBÉRICA pažeidimų ataskaitoje Nr. 2205.0374.JP nurodyta, kad nepavyko apklausti vairuotojo ir iš jo sužinoti įvykio versiją. Pareiškime, pateiktame Civilinės gvardijos Riba-roja, Valensijoje, postui, išsamios įvykio detalės nenurodytos. Remiantis pateikta informacija, 2022 m. gegužės 26 d. (tiksli data – 2022 m. gegužės 28 d.) vežėjos UAB „Arūno Žigo firma“ transporto priemonė sustojo įvykio aikštelėje, kadangi vairuotojas jau buvo išnaudojęs leistinas vairavimo valandas. Remiantis EKOL pateiktu paaiškinimu, poilsio metu vairuotojas transporto priemonės kabinoje pajuto judėjimą, sklidusį iš puspriekabės bei per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė puspriekabės šone 8–9 žmones, pradėjo su kitais vairuotojais šaukti ir vagys pabėgo.

56. Atsiliepime į apeliacinį skundą A. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teisme patikslino, jog per veidrodėlį matė krovinį grobiančius asmenis, bet jų neskaičiavo, o vairuotojas, kuris iškvietė policiją, pasakė, kad jų buvo 7–8.

57. Ieškovės ir Ispanijos padalinio draudikų atstovo THROUGH TRANSPORT MUTYAL SERVICES susirašinėjimo duomenimis, policija nebuvo iškviesta į krovinio dalies vagystės vietą Torredembaros mieste, Taragonos provincijoje, todėl nėra ginkluotą krovinio plėšimą ar policijos įsikišimą patvirtinančio dokumento. <...> Policija turi tik įrašus, kas buvo deklaruota krovinio pristatymo vietoje (Riba-roja). Taragonos miesto policija iškėlė bylą Nr. 476026/22, tačiau šios bylos duomenis atskleis tik gavusi teismo įsakymą.

58. Atsakovės susirašinėjimo su draudike ZURICH INSURANCE PLC NIEDERLASSUNG FÜR DEUTSCHLAND, su kuria ieškovė sudarė taikos susitarimą, duomenimis, buvo domėtasi policijos atliktu tyrimu ir sužinota, kad vairuotojas policijai krovinio pasisavinimo, jam grasinant panaudoti fizinę jėgą, nenurodė.

59. Vežėjai turi pareigą tarptautinio reiso metu užsienio šalyse esantiems transporto priemonių valdytojams suteikti visapusišką pagalbą. Šiuo atveju UAB „Arūno Žigo firma“ iš A. K. paaiškinimų nuo 2022 m. birželio 7 d. žinojo, kad 2022 m. gegužės 28 d. įvykio metu vairuotojas patyrė psichologinę prievartą, t. y. jam buvo grasinta, demonstruojant žalojančius daiktus ir vairuotojas nemokėjo ispaniškai bei angliškai, todėl policijai nei įvykio, nei kitoje vietoje negalėjo paaiškinti krovinio plėšimo aplinkybių bei parašyti pareiškimo dėl įvykio. Dėl to neegzistuoja Ispanijos policijos oficialus dokumentas, kuriame būtų užfiksuotas krovinio dalies plėšimo faktas pagal vairuotojo paaiškinimus arba pareiškimą. Byloje nėra pateiktų objektyvių priežasčių, dėl kurių UAB „Arūno Žigo firma“ (arba UAB „Delamode Baltics“) nesikreipė į policiją dėl įvykio tyrimo. Vežimų srities profesionalams žinoma (turi būti žinoma), kad krovinio praradimo dėl įvykdytos nusikalstamos veikos fakto oficialus registravimas ir tyrimas yra teisiškai reikšmingas jų civilinės atsakomybės taikymo aspektu.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai svarbių teisingam bylos išsprendimui aplinkybių, padarė CPK 176, 185 straipsnių pažeidimus bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl vežėjų civilinės atsakomybės ir CMR konvencijos 17 bei 29 straipsnių taikymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimas panaikinamas ir perduoda byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

61. Byloje pirmiausiai turi būti nustatyti ir įvertinti bendradarbiavusių vežėjų UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Arūno Žigo firma“ vidiniai tarpusavio teisiniai santykiai, sprendžiant civilinės atsakomybės dydį, kadangi atsakovė nurodė, kad pradinei vežėjai UAB „Delamode Baltics“ buvo draudžiama samdyti krovinio pervežėją, tačiau pradinė vežėja atlygintinai naudojosi antrosios vežėjos UAB „Arūno Žigo firma“ priklausiančia transporto priemone bei vairuotoju, o taip pat šalys nebuvo susitarusios dėl transporto priemonės stovėjimo privalomojo poilsio metu visiškai saugomoje aukštelėje. Pažymėtina ir tai, kad pradinė vežėja turėjo technines galimybes sekti krovinio vežimą bei duoti privalomuosius nurodymus atsakovės vairuotojui dėl stovėjimo aikštelės, tačiau tokių veiksmų neatliko.

62. Antra, kadangi byloje nėra tiesioginių įrodymų dėl krovinio dalies plėšimo, juolab ginkluoto, turi būti nustatinėjamas trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, A. K. paaiškinimų realumas (patikrinta atsakovės versija dėl krovinio dalies neteisėto pasisavinimo, grasinant vairuotojui) bei nustatinėjimas vairuotojo A. K. didelio neatsargumo buvimas (nebuvimas) ir sprendžiama, kam priklauso neigiamos teisinės pasekmės. Atsakovei UAB „Arūno Žigo firma“ ir A. K. turi būti pasiūlyta pateikti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (transporto priemonės gedimo ir krovinio dalies pasisavinimo, vairuotojui grasinant) motyvuotus paaiškinimus bei įrodymus.

63. Trečia, priklausomai nuo konstatuotų aplinkybių dėl vežėjų tarpusavio teisinių santykių, turi būti nustatytas bei įvertintas UAB „Delamode Baltics“ elgesys, atsižvelgiant į objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, kadangi atsakovė nurodė, kad iš savo sandėlio Lietuvoje pradinė vežėja UAB „Delamode Baltics“ nesaugiai (supainiojusi prekių pakrovimo eiliškumą) pakrovė vertingas prekes į atsakovės tentinės puspriekabės galą bei atsakovei UAB „Arūno Žigo firma“ (ir vairuotojui) nepateikė duomenų apie krovinį ir jo vertę, neperdavė specialių reikalavimų bei instrukcijų, susijusių su krovinio saugumo užtikrinimu, t. y. pasirinkti tik saugią ir patikimą transporto priemonės stovėjimo aikštelę, kurias pradinė vežėja buvo gavusi iš ekspeditorės EKOL. Taigi, turi būti atsakyta į klausimą, ar UAB „Delamode Baltics“ ėmėsi visų protingų ir būtinų saugos priemonių, siekiant išvengti galimo krovinio dalies praradimo ir (ar) atsakovė UAB „Arūno Žigo firma“ elgėsi taip, kad neprarasti krovinio dalies.

64. Nustačius, kad UAB „Delamode Baltics“ elgesys galėjo sudaryti (ar net sudarė) sąlygas žalai kilti, teismo sprendimas neišvengiamai turės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Dėl to spręstinas klausimas dėl UAB „Delamode Baltics“ įtraukimo į bylą, pasiūlant pateikti atsiliepimą į ieškinį bei įrodymus ir pasiūlyti ieškovei pateikti pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo.

65. Ketvirta, atitinkamai konstatuotam konkrečios vežėjos arba solidariųjų vežėjų elgesiui, laikantis CMR konvencijos 37 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, turi būti nustatyta ieškovei regreso teise iš vežėjos ir (ar) solidariųjų vežėjų sumokėtos prarasto krovinio dalies vertės suma (žalos dydis).

66. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, klausimas dėl apeliantės pateiktų naujų įrodymų priėmimo nesprendžiamas, todėl ieškovė turi teisę prie apeliacinio skundo pridėtus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui.

67. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus išspręstas galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgus į bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016, 37 punktas). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022, 38 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Jadvyga MardosevičAntanas RudzinskasŽilvinas Terebeiza