Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B., atstovaujamos globėjo globos namų „Užuovėja“, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12735-214/2017 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. B., atstovaujamai globėjo globos namų „Užuovėja“, trečiajam asmeniui D. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo lėšų tvarkytojo skyrimo, nuolatinės globos nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, jai nustatyta nuolatinė globa, nustatytas 75-100 procentų nedarbingumo lygis. Atsakovė gyvena iš netekto darbingumo pensijos 217,04 Eur, dirbti negali, jokių kitų pajamų negauna, todėl neturi galimybių teikti išlaikymą savo dukrai. Remiantis CK 3.244 str. 1 d., nėra pagrindo iš jos priteisti išlaikymą.

Teismas be teisinio pagrindo priteisė 251,83 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, nesilaikė CPK 99, 96 straipsnių nuostatų. Atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jai skirta antrinė teisinė pagalba.

Teismas pagrįstai vadovavosi prioritetiniais vaiko interesais ir priteisė išlaikymą iš atsakovės nepilnametei dukrai. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės finansinę padėtį ir gyvenimo aplinkybes, teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimą iki 50 Eur. Priteista išlaikymo suma yra minimali, simbolinė ir neužtikrina net minimaliausių vaiko poreikių tenkinimo. Atsakovė sutiko su 50 Eur išlaikymo dydžiu. Nors atsakovė pripažinta neveiksnia, paskirtas globėjas ir turto administratorius disponuoja ir naudoja jai skiriamas lėšas. Nėra pagrindo teigti, jog atsakovė negali savarankiškai disponuoti neįgalumo pašalpa.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš neveiksnia tam tikrose srityje pripažintos motinos, taip pat ar iš jos valstybei pagrįstai priteisė išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl išlaikymo priteisimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-110727-848/2016 D. B. pripažino neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-23979-848/2016 D. B. nustatė nuolatinę globą, D. B. instituciniu globėju paskyrė globos namus „Užuoveja“. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. Al-1207 D. B. nepilnametei dukrai P. B. nustatė laikinąją globą nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d., laikinuoju globėju paskyrė Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“. 2016 m. spalio 20 įsakymu Nr. A1-1464 pakeitė minėtą įsakymą ir P. B. globėja paskyrė D. J.. Apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo apeliantės neskundžiama dalimi P. B. nustatė nuolatinę globą, vaiko globėja paskyrė D. J., vaiko gyvenamąją vietą nustatant kartu su globėja.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovės išlaikymo, remiantis CK 3.244 straipsnio 1 dalimi, numatančia neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto ir jo duodamų pajamų globėjo naudojimą išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šis principas negali būti suabsoliutintas.

Atskyrus vaiką nuo tėvų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 1, 2 dalys). Atskyrus vaiką nuo neveiksnia tam tikrose srityse pripažinta motina, jos pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą išlieka (CK 3.195 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą nustatytina, kad neveiksniu tam tikrose srityse pripažintam asmeniui turint išlaikymo reikalingų nepilnamečių vaikų, jo globėjas iš neveiksnaus asmens gaunamų pajamų privalo teikti teismo nustatytą išlaikymo dydį (Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484-372/2008, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-123-763/2013).

Pirmosios instancijoje teismo posėdyje ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio, prašė priteisti iš atsakovės po 50 Eur jos dukters išlaikymui. Apeliantė nepaneigė vaiko poreikių fakto, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Pajamas, iš kurių išskai­to­mas priteistas išlaikymas vaikui, sudaro išlaikymą privalančio mokėti tėvo (motinos) darbo užmo­kes­tis, taip pat iš visos kitos jo pajamų rūšys (CK 3.199 straipsnis). Lie­tuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vertinant tėvų turtinę padėtį, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą. Netekto darbingumo pensija, slaugos išlaidų piniginė kompensacija laikytinos kitos rūšies papildomomis pajamomis (Lie­tu­vos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų sky­riaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

Atsakovė yra pripažinta neveiksnia dėl sunkios psichinės ligos tam tikrose srityse, negali suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti, jai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis. Sodros duomenimis, atsakovės pajamas sudaro 217,04 Eur netekto darbingumo pensija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl objektyvių priežasčių (sveikatos būklės) atsakovė papildomų pajamų užsidirbti negali. Apeliantės globėjas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė negalėtų teikti 50 Eur išlaikymo, nes, iš atsakovės gaunamų pajamų atskaičius 178 Eur (80 procentų nuo visų pajamų) už pragyvenimą globos namuose, atsakovei lieka 39,04 Eur. Iš Kauno miesto savivaldybės, globos namų „Užuovėja“ ir D. B. sudarytos 2016 m. gruodžio 9 d. ilgalaikės socialinės globos teikimo ir išlaidų kompensavimo sutarties Nr. SRK-0696 2 punkto matyti, kad socialinės globos kalendorinio mėnesio kaina 586 Eur. Šią socialinės globos kainą sudaro 124,33 Eur asmens mokamos lėšos ir 461,67 Eur valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšos, kuriomis finansuojamas socialinės globos kainos ir asmens mokamų lėšų už socialinę globą skirtumas (sutarties 3.1.1. punktas, 3.2 punktas). Iš to seka, kad, iš atsakovės pajamų išskaičius lėšas už jos gyvenimą globos namuose, atsakovei lieka 92,71 Eur (217,04-124,33). Taigi apeliantės globėja nepagrįstai remiasi teiginiu dėl iš atsakovės pajamų išskaičiuotinų 178 Eur (vietoje 124,33 Eur). Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė neturi galimybių teikti 50 Eur išlaikymo savo dukrai. Šias aplinkybes patvirtina ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovo sutikimas dėl 50 Eur dydžio išlaikymo vaikui priteisimo (garso įrašas 13:30-14:05 min.).

Atsižvelgiant į vaiko amžių (1 metai 5 mėnesiai), atsakovės gaunamas pajamas ir jos poreikius gyvenant globos namuose, į tai, kad priteistas išlaikymo dydis yra ženkliai mažesnis nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo dydis, negalima spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio nepagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (1,4 dalys).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-1824-9078 atsakovei D. B. suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Šio sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkte nurodoma, kad, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, teisinės pagalbos gavėja (D. B.) 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 28 pažymoje Nr.(2.16)NTP-7-8764 nurodoma, kad, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą D. B., antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 251,83 Eur.

Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 251,83 Eur išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kuri atsakovei apmokama 100 procentų iš valstybės biudžeto. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės galėtų būti priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos atitinkamuose CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tokias ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovė atleista nuo kitų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs atsakovės turtinę padėtį ir jos galimybę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, pagrįstai priteisė prašomo dydžio išlaikymą; netinkamai pritaikęs procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, iš atsakovės valstybei nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas panaikinant jo dalį, kuria iš atsakovės priteista 251,83 Eur už antrinės teisinės pagalbos suteikimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteista 251,83 Eur už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.