Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-203-587/2015 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismo išvada, kad virtuvės baldai nėra kokybiški, yra nepagrįsta, nes teismas nesiaiškino ir nevertino, ar fotonuotraukos, kuriomis teismas grindė savo išvadą, darytos sumontavimo metu ar juos išmontavus. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis liudytojo parodymais, kad naujų baldų pagaminimas būtų lengvesnis nei esamo trūkumų pašalinimas, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų, kad šis liudytojas turi baldininko išsilavinimą ar specialių šio amato žinių. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis teismas sprendė, kad darbų atlikta 80 proc. ir tai atsakovei leido įvertinti darbų kokybę. Teismas neįvertino, kad ieškovas elektroniniu paštu atsakovei pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima vizualiai panaikinti tarpus tarp baldų ir sienos, taip pat nurodė konkrečias spintelių korekcijas ir pan.Atsakovės pasirinktas jos teisių gynybos būdas neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir nėra proporcingas, kadangi teismas nevertino, kad atsakovė iš esmės užkirto kelią ieškovui tinkamai įvykdyti sutartį neleisdama ištaisyti trūkumų, o vėliau vienašališkai išmontuojant virtuvės komplektą ir sumontuojant naujai įsigytą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad baldai buvo gaminami pagal individualų atsakovės užsakymą, todėl kitiems pirkėjams jie gali būti nepriimtini, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas sumažino badų kainą nuo 4 200 Lt iki 3 000 Lt.Teismas netinkamai vertino ieškovo bendradarbiavimo pareigos pažeidimą ir visiškai nevertino atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Ieškovas siūlė ištaisyti trūkumus, tačiau atsakovė atsisakė pareikalaudama naujo baldų komplekto. Teismo išvada, kad atsakovė buvo sudariusi sąlygas ištaisyti trūkumus yra nepagrįsta, nes atsakovė iš pat pradžių laikėsi pozicijos, kad ieškovas turi pagaminti naujus, o ne taisyti pagamintus baldus ir tai patvirtina elektroninis susirašinėjimas. Todėl nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė sudarė sąlygas trūkumams pašalinti. Galutinis darbų rezultatas neegzistuoja ir dėl to ieškovei nebuvo perduotas, nes darbų baigtumas buvo apie 80 proc.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl užsakovo, sudariusio žodinę vartojimo rangos sutartį, teises reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Byloje nustatyta, kad atsakovė elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovą ir pateikė užsakymą pagaminti virtuvės baldus. Ieškovas pats atliko virtuvės išmatavimus, šalys telefonu, elektroniniu paštu suderino baldų pagaminimo terminus, derino gaminamų baldų išmatavimus, medžiagas, 4200Lt kainą. Ieškovas pagamino dalį baldų (70-80 proc.) ir juos sumontavo atsakovės bute. Pagamintų baldų nebuvo įmanoma pritaikyti ir sumontuoti esamoje erdvėje dėl jų akivaizdžių trūkumų, kuriuos lėmė paties ieškovo padarytos matavimo klaidos – baldai neatitiko funkcionalumo reikalavimų, be to stalviršis nuskeltas, spintelių vidinės ir išorinės plokštės su įbrėžimais, įlenkimais, visos detalės negražiai išpjautos. Atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl baldų trūkumų ištaisymo, tačiau, ieškovui jų neištaisius, atsakovė atsisakė pagamintų baldų dalį priimti ir už juos sumokėti. Ieškovas atliktų darbų nėra tinkamai perdavęs, o atsakovė – priėmusi. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3 000 Lt skolą už pagamintus ir sumontuotus baldus.

Byloje nėra ginčo, kad šalių ginčo santykiams reguliuoti taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.672 – 6.680 str.). Be specialiųjų normų, šiems santykiams taip pat taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 str.), bei vartojimo pirkimo – pardavimo taisyklės (CK 6.350 – 6.370 str.). Vartojimo ranga turi atitikti šiuos požymius: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 11 27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-535/2009). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 10 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2012 05 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012 ir kt.).

Apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, kad baldai buvo nekokybiški ir kad tai sudaro pagrindą laikyti esminiu sutarties pažeidimu, argumentuodamas netinkamu įrodymų vertinimu ir jų nepakankamumu. Teigia, kad teismas nesiaiškino ir nevertino, ar baldų fotonuotraukos darytos sumontavimo metu ar juos išmontavus, rėmėsi liudytojo, neturinčio baldininko išsilavinimo, parodymais, taip nėra aišku, kuo remiantis teismas sprendė, kad darbų atlikta 80 proc. ir tai atsakovei leido įvertinti darbų kokybę. Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad nėra aišku, kuo remiantis nuspręsta, kad darbų atlikta 80 proc., nes būtent tiek darbų atlikęs nurodė pats ieškovas (b. l. 41), (2015 02 26 teismo posėdžio garso įrašas, laikas 17:59 min.), šią aplinkybę nurodo ir apeliaciniame skunde (b. l. 134). Teismas ieškovo pagamintų baldų trūkumus nustatė remdamasis ne vien atsakovės pateiktomis fotonuotraukomis ir ieškovo nurodyto liudytojo parodymais. Šią išvadą teismas darė įvertinęs visus byloje esančius įrodymus (šalių paaiškinimus, jų elektroninių laiškų turinį, liudytojų parodymus), be to, juos pripažino ir pats ieškovas (b. l. 39). Pats apeliantas pripažino, kad jis pats matavosi virtuvės išmatavimus, kad baldai buvo sumontuoti su defektais ir kad juos naudoti būtų galima tik iš dalies. Nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį. Dėl to vertinant vartotojo pasirinktų jo pažeistų teisių gynybos būdų proporcingumą, būtina atsižvelgti į nustatytų baldo trūkumų įtaką tiek jo funkcinei paskirčiai, o jei baldas skirtas ir estetinei funkcijai atlikti – ir pastarajai paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 04 24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). Iš elektroninių šalių laiškų turinio matyti, kad atsakovė įvardijo ieškovui baldų trūkumus – spintelių stalčiai braukosi į sienas, pirmas stalčius neatsidaro, nes jis remiasi į palangę, spintelės per ilgos 14 cm., todėl gartraukis tampa per žemai, vidinė spintelių dalis, lentynėlės taip pat su broku, stalviršio kampas nuskeltas ir kt. (b. l. 40). Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytus ieškovo pagamintų baldų funkcinius ir estetinius trūkumus vertino kaip esminius, turinčius įtakos baldų naudojimui pagal paskirtį ir sudarančius pagrindą atsakovei atsisakyti baldų gamybos sutarties (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo argumentai dėl tinkamo įrodymų vertinimo neteikia pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis (CPK 178 str. 185 str.).

CK 6.680 str. nustatyta, kad, jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 str. numatytomis pirkėjo teisėmis. Apeliantas teigia, kad atsakovės pasirinktas jos teisių gynybos būdas, įtvirtintas CK 6.334 str. 1 d. 4 punkte, neatitinka interesų pusiausvyros ir nėra proporcingas, kadangi atsakovė iš esmės užkirto kelią ieškovui tinkamai įvykdyti sutartį neleisdama ištaisyti trūkumų, o pareikalaudama pagaminti naują, vėliau vienašališkai išmontuojant virtuvės komplektą ir sumontuojant naujai įsigytą. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą kitokiai išvadai. Iš tarp šalių vykusio elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, kad atsakovė nurodė, jog jai tinka jos pasirinktos medžiagos, spalvos, tačiau ji reikalauja pagaminti baldus be defektų (b. l. 40), siekė, jog būtų ištaisyti trūkumai – ji nurodė baldų trūkumus ir sutiko sumokėti už kokybiškai pagamintus ir sumontuotus, be jokių vidinių ir išorinių plokščių pažeidimų, baldus; ieškovas taip pat nurodė savo argumentus dėl pareikštų pretenzijų (b. l. 40). Atsakovė 2013 10 18 laiške (b. l. 77), klausė ieškovo , ,,ar jūs apsiimate man pagaminti nebrokuotą virtuvę" ir prašė duoti atsakymą iki 2013 spalio 21-25 dienos. Atsakovė 2013 10 25 laiške (b. l. 80) sutiko, kad ieškovas pagamintų naujus virtuvės baldus be jokių papildomų išlaidų, o jei jis nesutinka, kad išsivežtų jau sumontuotus. Ieškovas 2013 10 24 laiške nurodė, kad broką pripažįsta iš dalies ir yra pasiruošęs ištaisyti, paruoš rašytinę sutartį ir persiųs ją derinimui, tačiau duomenų, kad ją persiuntė atsakovei nepateikė, baldų trūkumų neištaisė ir visai nutraukė bendravimą su atsakove. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė atsisakė ieškovo siūlymo savo sąskaita ištaisyti trūkumus ir tuo užkirto ieškovui galimybę tinkamai įvykdyti sutartį (CPK 186 str.). Priešingai, pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad nebuvo aktyvus sprendžiant baldų trūkumų ištaisymo klausimą – nebuvo atvykęs pas atsakovę pašalinti baldų trūkumų, (2015 02 26 teismo posėdžio garso įrašas, laikas 11:07 min.), nors jau montuodamas baldus jis pastebėjo jų trūkumus, tačiau atsakovei apie tai nieko nesakė, vėliau apie baldų trūkumus atsakovė jam nurodė pati (2015 02 26 teismo posėdžio garso įrašas, laikas 14:20 min.); ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad pats atsisakė ištaisyti trūkumus (2015 02 26 teismo posėdžio garso įrašas, laikas 01:05:20 min.); posėdyje apklausti liudytojai T. G., B. G. nurodė, kad skambino ieškovui, nes atsakovė iš jo nesulaukia jokių žinių. Todėl atsakovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip nutraukti sutartį, nes ieškovas nei ištaisė baldų trūkumus, nei pagamino naujus kokybiškus baldus. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia apelianto skundo argumentus dėl netinkamo šalių bendradarbiavimo pareigos vertinimo (CPK 185 str.). Kasacinis teismas ne kartą pabrėžė bendradarbiavimo pareigos svarbą vykdant rangos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 12 22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; kt.) bei pažymėjo, kad sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principai (CK 6.200 straipsnis) yra darnios, tarpusavyje koreliuojančios vartotojų teisių apsaugos ir rangos santykių teisinio reguliavimo sistemos sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 05 12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas sutarties nutraukimą proporcingumo principų atžvilgiu, pažymi, kad apeliantas pripažino, jog būtent jis neteisingai pamatavo virtuvės išmatavimus, jog jis yra sumontavęs tik dalį baldų, ir ta sumontuota dalis yra nekokybiška su trūkumais ir sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė nesudarė jam galimybės pašalinti baldų trūkumus, kad jis, sudaręs vartojimo rangos sutartį, atlikdamas atsakovės užsakytą darbą veikė taip, kad labiausiai atitiktų vartotojo (atsakovės) interesus, todėl ji pagrįstai ir motyvuotai atsisakė sutarties (CPK 186 str., 185 str.). Aplinkybė, kuria remiasi apeliantas apeliaciniame skunde, kad baldai pagaminti pagal individualų užsakymą, todėl negali būti lengvai realizuojami kitam pirkėjui, nepaneigia atsakovės, kaip vartotojos, teisių gynybos ir kad toks jos teisių gynybos būdas yra proporcingas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė ir tinkamai taikė materialainės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 punktas).

Kadangi netenkintas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. atsakovei iš ieškovo priteistinos 500 Eur advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (b. l. 146–148).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. Š., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. G., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.