- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-1052-614/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jursta“
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Apdailos projektai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jursta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Jursta“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Apdailos projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jursta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Apdailos projektai“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jursta“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 11 927,69 Eur skolos, 6 procentus metines palūkanas už priteistą sumą (11 927,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 269,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės 943,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
3. Atsakovė UAB „Jursta“ pateikė prašymą peržiūrėti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą už akių, ieškinį visoje apimtyje atmesti kaip nepagrįstą, o nenustačius pagrindų ieškiniui atmesti, atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą kildindama iš žodinės statybų rangos sutarties privalėjo įrodyti pagrindines bei esmines iš pačios rangos sutarties sampratos, išplaukiančias tokios sutarties sąlygas, t. y. pagrįsti: (i) dėl kokių statybos darbų atlikimo bei kokios statybų darbų apimties buvo susitarta; (ii) kokia sutartų darbų kaina (statybos darbų įkainiai); (iii) kokie sutarti statybos darbų atlikimo terminai; (iv) kad ieškovė laiku ir visa apimtimi įvykdė žodinės sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus ir pan. Ieškovė nepagrindė bei neįrodė nė vienos žodinės statybos rangos sutarties sąlygos iš kurios kelia savo reikalavimus. Nepaisant to, kad ilgą laiką ieškovė tiesiog vengė bendrauti bei vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atsakovei buvo pateiktas brėžinys ieškovės vertinimu – išpildomoji dokumentacija. Tačiau iš pateikto brėžinio duomenų atsakovė niekaip negalėjo suprasti kokie darbai ir kurioje objekto dalyje jie atlikti. Atsakovė brėžinyje nurodytus duomenis lygino su ieškovės pateiktų atliktų darbų aktais – ir duomenys bei informacija nesutapo. Ieškovė nepateikė papildomų dokumentų, kuriais vadovaujantis atsakovė galėjo spręsti duomenų atitikimą tiek pagal pateiktus brėžinius, tiek pagal atliktų darbų aktus. Atsakovė teikia teismui mokėjimo pavedimo kopiją, kurioje matyti, kad avansas buvo sumokėtas 2023 m. rugpjūčio 17 d. (ketvirtadienį). Tuo tarpu atliktų darbų aktai surašyti 2023 m. rugpjūčio 22 d., t. y. po penkių kalendorinių dienų, iš kurių dvi buvo nedarbo dienos (savaitgalis). Avanso apmokėjimas nebuvo iš anksto sutarta sąlyga – tai buvo iš darbų eigoje atsiradusios būtinybės, kai ieškovė nurodė neturinti lėšų atsiskaityti su darbininkais, dėl ko jie atsisakė dirbti objekte. Avanso suma – 2 000 Eur buvo sumokėta įvertinus tuo metu ieškovės atliktų darbų apimtį. Tuo tarpu gavus avansą ieškovės darbininkai taip ir neišėjo dirbti, negana to, 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo gauti atliktų darbų aktai su išgalvotais darbų kiekiais bei kainomis.
Šalies argumentai
4. Ieškovė MB „Apdailos projektai“ prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad būtent atsakovė vengė priimti jai perduodamus darbus. Dėl to ieškovė pasitelkė antstolį, kuris atvykęs į statybvietę užfiksavo ieškovės atliktus darbus. Ieškovė dirbo objekte, atliko darbus, o atsakovė vengdama už juos atsiskaityti sukėlė ieškovei dirbtinius papildomus ir perteklinius reikalavimus, neatsakinėjo į ieškovės klausimus ir prašymus, ką patvirtina 2023 m. rugpjūčio 31 d. Antstolio M. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-100-2023. Šis rašytinis įrodymas patvirtina ieškovės atliktus darbus, kurie yra aprašyti 2023 m. rugpjūčio 22 d. Atliktų darbų aktuose Nr. 1-4 ir už kurių atlikimo atlyginimą ieškovė buvo pareiškusi ieškinį. Taip pat apie atliktų darbų mastą patvirtinti galėtų kiti objekte dirbę subrangovai, užsakovo techninis prižiūrėtojas, ieškovės darbuotojai dirbę objekte A. B., R. B., R. V., S. K., U. C., L. R., P. D., H. K., K. Š., M. Z., Ž. Z.. Atsakovė klaidinančiai nurodo, kad po 2023 m. rugpjūčio 17 d. įmokėto avanso, ieškovė nustojo dirbti statybvietėje. Šią aplinkybę paneigia 2023 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. rugpjūčio 22 d. krovinio važtaraštis, kuomet ieškovė statybvietėje priėmė statybines medžiagas ir jas užgabeno į tą aukštą, kuriame buvo atliekami ieškovės rangos darbai. Ieškovei atlikus darbus, paprašius atsakovės priimti darbus ir pateikus atsakovei apmokėjimui sąskaitas faktūras, atsakovė pareikalavo išpildomosios nuotraukos, nurodydama, kad nežino, kurioje vietoje perduodami darbai buvo atlikti. Ieškovė siūlėsi atvykti į statybvietę ir aprodyti, nes kelis kartus vyko į vietą perduoti darbus, tačiau atsakovės atstovas neatvykdavo arba nepriimdavo darbų. Ieškovė, vien tam, kad būtų atsiskaityta už atliktus darbus, parengė išpildomąją nuotrauką, aprašydama ir įbraižydama į schemą savo atliktus darbus, tačiau atsakovė atsisakė priimti šią schemą. Tuomet ieškovė prašė, kad būtų pateikta išpildomosios nuotraukos forma arba pavyzdys ir sutiko parengti, nors ir nebuvo dėl to tartasi ir jokie teisės aktai tokios pareigos rangovui nenumato. Bet atsakovė ir vėl atsisakė pateikti išpildomosios nuotraukos formą arba pavyzdį, kokia ją tenkintų. Atsakovė nėra nei karto raštu ar žodžiu išreiškusi pastabų ieškovei dėl jos atliktų arba atliekamų darbų kokybės, savalaikiškumo ar apskritai dėl to, kaip ieškovė vykdo žodinę rangos sutartį. To atsakovė nėra pareiškusi net tuomet, kai tarp šalių kilo nesutarimas dėl išpildomosios nuotraukos parengimo. Priešingai, atsakovė prašė parengti išpildomąją nuotrauką ir iškart žadėjo apmokėti už atliktus darbus. 2023 m. spalio 4 d. vykusio pokalbio telefonu tarp ieškovės atstovo A. B. ir atsakovės direktoriaus J. M.. Šis pokalbio garso įrašas patvirtina, kad tuo metu (2023 m. spalio 4 d.) nebuvo pasitelkti kiti rangovai atlikti darbus, kuriuos dabar pareiškime atsakovė nurodo, kad atliko kiti rangovai. Ta aplinkybė, kad aukščiau nurodytus, atsakovės pateiktus darbų priėmimo – perdavimo aktus pasirašė tas pats asmuo M. H. pasirašo tiek UAB „Overus“, tiek ir UAB „Stilneda“ vardu, kad UAB „Stilneda“ įkurta tik rugsėjo mėnesį, o ieškovės darbai atlikti dar liepos mėnesį, bei kyla klausimas, kaip šie subrangovai galėjo atlikti tuos darbus, kurie jau buvo atlikti ir užfiksuoti dar iki šią įmonę įsteigiant. Dalis minėtuose dokumentuose darbų yra sudubliuoti, o kiti darbai apskritai nesusiję su ieškovės atliktais darbais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono aplinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Nurodė, kad atsakovė, prašydama peržiūrėti teismo sprendimą už akių, nenurodo jokių priežasčių, kodėl nepateikė laiku atsiliepimo. Pažymėjo, kad pirmą kartą teismo dokumentai atsakovei siųsti adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti. Teismo procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti nauju atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė dokumentų neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą, todėl atsirado pagrindas priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių galėjo būti priimtas, nes tam egzistavo visos procesinės prielaidos.
7. Nurodė, kad atsakovė neginčija fakto, kad ieškovė darbus objekte atliko, tačiau jų nepriėmė tik dėl to, kad netiko jos pateikta išpildomoji dokumentacija. Iš pateikto brėžinio aiškiai matyti objekto išdėstymas, panaudotos medžiagos ir jų kiekis kvadratiniais metrais. Ieškovė taip pat pateikė fotonuotraukas iš objekto laikotarpiu nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn., kuriose matosi statybvietės vaizdas, esančios medžiagos, atliekamų darbų eiga. Antstolio M. D. 2023 m. rugpjūčio 31 d. aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-100-2023K konstatuotos šios aplinkybės: „Kartu su A. B., buvo pakilta į pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame aukšte, pasak A. B., MB „Apdailos projektai“ darbuotojai atliko šiuos darbus: 1. Po langais sumontavo gipso kartoną; 2. Dalinai įrengė WC patalpų pertvaras; 3. Sumontavo ventiliacijos patalpos pertvaras, jas išglaistė ir nudažė; 4. Dalinai sumontavo elektros skydelio spintą. Tie patys darbai kaip ir 17 aukšte, buvo atlikti 18 ir 20 aukštuose. Į 19 aukštą buvo suneštas gipso kartono plokštės, profiliai ir vata“. 2023 m. rugpjūčio mėn. krovinio važtaraščiai taip pat patvirtina užsakytų statybinių medžiagų pristatymą į objektą adresu (duomenys neskelbtini), pirkėju nurodyta atsakovė UAB „Jursta“. Šalys dėl užsakymo bendravo tiek telefono žinutėmis, tiek elektroniniais laiškais, iš kurių matyti, jog buvo tartasi dėl medžiagų spalvos ir kiekio užsakymo, pristatymo adreso ir pan., o 2023 m. rugsėjo 14 d. susirašinėjime buvo pateiktas sąrašas darbuotojų, dirbusių minėtame objekte.
8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikia visiškai jokių įrodymų ir argumentų, kurie patvirtintų bent vieno iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, egzistavimą. Teismo vertinimu, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti teiginiai deklaratyvūs, atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių ir nesutikdama su teismo sprendimu, nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ar pagrįstumu. Priešingai, atsakovė iš esmės pripažįsta faktines aplinkybes, kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą už akių.
9. Įvertinęs atsakovės nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, galinčių turėti tiesioginės įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Priešingai, iš esmės sutiko, kad buvo atlikti darbai (tą patvirtina visi byloje esantys įrodymai), tačiau pripažino, kad už darbus neatsiskaitė dėl neteisingai/ neaiškiai pateiktos išpildomosios dokumentacijos. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas sprendimą už akių priimti galėjo ir tai buvo teismo procesinė pareiga (CPK 142 straipsnio 4 dalis), o atsakovė, teismo vertinimu, nenurodė ir į civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Jursta“ prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti 2024 m. sausio 29 d. sprendimą už akių ir 2024 m. sausio 30 d. papildomą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
10.1. Teismo pranešimas apie jos atžvilgiu pradėtą bylą Atsakovei buvo išsiųstas tik paštu – pirmiau į registruotą buveinės adresą, o gavus pašto įteikimo pranešimą su žyma „persikraustė“, dokumentai buvo išsiųsti naujuoju atsakovės korespondencijos adresu. Atsakovė nei procesinių dokumentų, nei pranešimo nuvykti į paštą atsiimti dokumentus, naujuoju korespondencijos adresu negavo. Teismas, gavęs pašto siuntos įteikimo pažymą „neatsiėmė per nustatytą terminą“, nesiėmė jokių kitų procesinių veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas atsakovės informavimas apie pradėtą procesą – nesiuntė dokumentų juridinio asmens vadovo adresu, nesusisiekė el. paštu, telefonu ir pan. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti tik registruotos buveinės ir naujuoju korespondencijos adresu, taip netiesiogiai pripažindamas ir patvirtindamas, kad buvo atlikti ne visi procesiniai veiksmai ir nebuvo imtasi papildomu atsakovės informavimo būdų, kad atsakovė kaip proceso šalis būtų tinkamai informuota. Atsakovė yra juridinis asmuo, turi savo aktyvią, veikiančią internetinę svetainę, kurioje nurodyti visi aktualūs kontaktiniai duomenys (https://jursta.lt/). Teismas neišnaudojo visų procesinių galimybių tinkamai informuoti atsakovę apie teisminį procesą ir užtikrinti tinkamą procesinių dokumentų įteikimą. Sprendimas už akių buvo priimtas skubotai, t. y. praėjus vos mėnesiui laiko po pirmojo pranešimo iš teismo išsiuntimo dienos, o skaičiuojant nuo antrojo pranešimo iš teismo išsiuntimo dienos – sprendimas už akių priimtas po 24 d.
10.2. Atsakovė nebuvo pasyvi. Atsakovė byloje dėl teismo įsakymo priėmimo (bylą nagrinėjančiam teismui įvykdžius pareigą tinkamai informuoti atsakovę – procesiniai dokumentai buvo gauti el. paštu teismo darbuotojui paskambinus kontaktiniu tel. ir išsiaiškinus kokiu būdu galėtų būti įteikti dokumentai) laiku pateikė prieštaravimus. Teismui išsiuntus pranešimą atsakovės registruotos buveinės adresu (pranešimas išsiųstas tik 2023 m. gruodžio 20 d., praėjus net dviem savaitėms po ieškinio gavimo teisme), buvo gauta pašto žyma kurioje nurodyta procesinių dokumentų neįteikimo priežastis – persikraustė, kas iš esmės nėra ir negali būti vertinama kaip atsakovės pasyvus elgesys. Atsakovė apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių sužinojo net ne iš teismo, bet pati pradėjusi domėtis, kodėl taip ilgai negauna dokumentų iš teismo, kas buvo tikėtina po to, kai buvo pareikšti prieštaravimai. Pakartotinai naujuoju korespondencijos adresu teismo pranešimas dėl atsakovės atžvilgiu priimto sprendimo už akių net nebuvo išsiųstas.
10.3. Ne naujų įrodymų pateikimas, bet pareiškime išdėstyti nesutikimo su ieškiniu motyvai bei argumentai buvo esminis įrodymas, ką teismas nors ir formaliai, bet vis tiek privalėjo įvertinti spręsdamas apie priimto sprendimo už akių teisėtumą bei pagrįstumą. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo aiškiai nurodė, kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ieškinys, kuris teismo buvo patenkintas, grindžiamas vien tik vienašališkai surašytais dokumentais (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, PVM sąskaita faktūra ir kt.), o pats reikalavimas kildinamas iš žodinės sutarties, kurios sąlygos ieškinyje net neįrodinėjamos, kas reiškia, kad teismas net neturėjo galimybės objektyviai patikrinti ar ieškinio reikalavimo pagrindu tapusi PVM sąskaita faktūra išrašyta pagristai ir teisingai (atitinka šalių susitarimą).
10.4. Teismas ginčą kvalifikavo kaip ginčą dėl skolos (sprendimo už akių priėmimo metu), o nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – kaip ginčą dėl rangos sutarties sudarymo fakto, nors iš esmės ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ne dėl rangos sutarties sudarymo fakto, bet dėl rangos sutarties sąlygų, atliktų darbų apimties ir reikalavimo dydžio, kitaip tariant dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Atsiliepimas
11. Ieškovė MB „Apdailos projektai“ atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
11.1. Atsakovė neigdama žodinės rangos sutarties turinį (darbų apimtį, susitartą atsiskaitymą), kurį pateiktais 2023 m. rugpjūčio 22 d. atliktų darbų aktais Nr. 1-4, 2023 m. rugpjūčio 22 d. sąskaita faktūra Nr. 00016, pokalbio garso įrašais pagrindė, ir eile liudytojų, dirbusių statybos objekte liudijimais gali patvirtinti ieškovė. Atsakovė, nors ir sutikdama, kad buvo tarp šalių sudaryta žodinė rangos sutartis, neatskleidė savo pozicijos, koks anot jos, vis tik buvo susitarimas, dėl kokių darbų ir kainos.
11.2. Atsakovės versija, jog ieškovė apskritai neatliko statybos objekte darbų, paneigtų visą iki bylos iškėlimo teisme vykusį šalių bendravimą el. paštu, sms žinutėmis ir telefonu. Aplinkybę, kad ieškovė visą rangos sutarties vykdymo laikotarpį mokėjo savo darbininkams už realiai atliktą darbą, išdirbtas valandas į objektą adresu (duomenys neskelbtini), darbo užmokestį, registravosi apsaugos tarnybos knygose, teikė užsakovui duomenis apie objekte esančius darbininkus, priiminėjo statybines medžiagas.
11.3. Vien atsakovės pateiktas argumentas, kad ieškovė turėjo pateikti išpildomąją nuotrauką niekaip nėra pagrįstas nei teisės aktais, nei realia praktika statybos objekte. Ieškovė eilę kartų žodžiu ir raštu, net kelis kartus vyko į objektą perduoti atliktus darbus atsakovei, parodyti kokius darbus ir kuriose vietose atliko, suteikti pilną ir išsamią informaciją užsakovui, tačiau ieškovė arba atsisakydavo atvykti arba sutartu laiku nepasirodydavo. Būtent dėl šių kilusių nesutarimų ieškovė pasitelkė antstolį, kad būtų užfiksuota esama padėtis ir matytųsi ieškovės atlikti darbai, jei po to atsakovė tęstų statybas ir būtų paslėpti ieškovės darbų rezultatai.
11.4. Atsakovė nėra nei karto raštu ar žodžiu išreiškusi pastabų ieškovei dėl jos atliktų arba atliekamų darbų kokybės, savalaikiškumo ar apskritai dėl to, kaip ieškovė vykdo žodinę rangos sutartį. To atsakovė nėra pareiškusi net tuomet, kai tarp šalių kilo nesutarimas dėl išpildomosios nuotraukos parengimo. Priešingai, atsakovė prašė parengti išpildomąją nuotrauką ir iškart žadėjo apmokėti už atliktus darbus.
11.5. Atsakovė taip ir neįvardijo kokių vis tik papildomų pastangų turėjo imtis pirmosios instancijos teismas siekdamas informuoti atsakovę apie iškeltą civilinę bylą. Teismas siuntė korespondenciją ne tik atsakovės buveinės adresu, bet ir jos pačios nurodytu korespondencijos adresu. Atsakovė nenurodė kur ir kokios papildomos informacijos apie atsakovę turėjo ieškoti teismas ir kokių veiksmų pati atsakovė ėmėsi, kad jai būtų įteikiama korespondencija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Remiantis CPK 285 straipsnio 5 dalimi, 287 straipsniu atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
15. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo už akių priėmimą lėmė atsakovės be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikimas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nurodė, kad nepateikė atsiliepimo į pateiktą ieškinį, kadangi jos nepasiekė teismo siųsti procesiniai dokumentai, apeliantė nežinojo apie pateiktą ieškinį.
18. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas. Procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
19. Nagrinėjamos bylos atveju procesinių dokumentų įteikimas atsakovei vyko du kartus. Pirmą kartą teismo procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu grįžo neįteikti, nurodant, kad atsakovė persikraustė. Antrą kartą teismas siuntė procesinius dokumentus nauju atsakovės adresu korespondencijai, tačiau atsakovė dokumentų neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nesiėmė jokių kitų būdų, siekiant užtikrinti tinkamą atsakovės informavimą apie pradėtą procesą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš pradžių ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas 2023 m. spalio 30 d. priimtą įsakymą siuntė atsakovės deklaruotos buveinės adresu, o jo nepavykus įtekti, siuntė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini). Pateiktuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo atsakovė prie savo kontaktų nurodė tiek deklaruotos buveinės adresą, tiek korespondencijos adresą. Pateiktame ieškinyje, prie atsakovės kontaktų, ieškovė nurodė atsakovės deklaruotos buveinės adresą bei atsakovės el. pašto adresą (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad teismas gavęs ieškinį, teismo procesinius dokumentus atsakovės korespondencijos adresu (kuri pati atsakovė nurodė) siuntė tik vieną kartą, procesiniai dokumentai nebuvo siųsti atsakovės el. pašto adresu, t. y. tokiu būdu, kuriuo atsakovė su teismu komunikuodavo priėmus teismo įsakymą. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei ir nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą. Ši aplinkybė vertintina kaip teismo, kuriam priskirtina pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, netinkamas CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas.
20. Minėta, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).
21. Vertinant CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, apskųsti šį sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka šiai šaliai suteiktų procesinių garantijų kontekste, pažymėtina, kad pasyvioji šalis tokiu atveju turi teisę pasinaudoti specialia teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra, t. y. ji gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Toks pasyviosios šalies procesinių teisių ribojimas yra pateisinamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priima atlikdamas formalų atvykusios (procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, visapusiškai netiria bylos aplinkybių ir neatlieka išsamaus surinktų įrodymų vertinimo. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 24 punktas).
22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-21-826/2023, 19 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis dėl statybų darbų atlikimo. Ieškovė teigė, kad atsakovė neapmokėjo atliktų darbų, kuriuos pagrindžia 2023 m. rugpjūčio 22 d. atliktų darbų aktai bei jų pagrindu išrašyta sąskaita faktūra ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovė teigė, kad ieškovės nurodyti darbai buvo perduoti kitiems objekte dirbusiems atsakovės subrangovams už kuriuos atsakovė atsiskaitė, pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovė atsiskaitinėjo su kitomis įmonėmis už atliktus statybos darbus. Taigi tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė atliko darbų aktuose nurodytus statybos darbus. Sprendimas už akių buvo priimtas įvertinus tik ieškovės poziciją ir pateiktus įrodymus, nevertinant atsakovės nurodytos aplinkybės, kad darbus galimai galėjo įvykdyti kiti subrangovai. Atsižvelgiant į nurodytą, galima daryti išvadą, jog civilinėje byloje priimant sprendimą už akių nebuvo įvertintas tikslus ieškovės atliktų darbų mąstąs, įvertinta, ar tikrai visi 2023 m. rugpjūčio 22 d. atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo įvykdyti. Pirmiau nurodyti argumentai leidžia teismui prieiti prie išvados, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovės išdėstyti argumentai, dalis kurių grindžiami bylos duomenimis (byloje esančiais įrodymais), gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
24. Teismas, konstatavęs, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 288 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti aplinkybes, be kita ko, susijusias su sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).
25. Teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytas pagrindas naikinti apskųstą teismo procesinį sprendimą ir, panaikinus sprendimą už akių bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine ar kasacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 15, 24 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teismo sprendimo už akių peržiūrėjimu, kaip ir kitų bylos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą už akių ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. papildomą sprendimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduodi bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.