- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-351-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01341-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
- Atsakovas
- G. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-15664-490/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ patikslintą ieškinį atsakovei G. R. dėl negrąžintos paskolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (iki reorganizavimo UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“) (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė teismo priteisti iš atsakovės G. R. (toliau – ir atsakovė) 272,02 Eur negražintą paskolą, 178,03 Eur palūkanas (kurias sudaro 158,73 Eur pelno palūkanos, 11,10 Eur atidėtos palūkanos ir 8,20 Eur palūkanos nuo pradelstos paskolos), 67,13 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 014,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,00 Eur žyminis mokestis ir 992,20 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.
2. Ieškovė nurodė, kad su UAB „Jonavos paslaugos“ 2017 m. spalio 25 d. buvo sudaryta daugiabučio namo atnaujinimo paskolos sutartis Nr. E/D-46JO-P687/6 (toliau – paskolos sutartis) dėl 272 588,15 Eur paskolos daugiabučio namo Jonavoje, Kosmonautų g. 8 (toliau – daugiabutis namas), atnaujinimui (modernizavimui). Paskolos sutartį UAB „Jonavos paslaugos“ pasirašė butų ir kitų patalpų savininkų naudai. Paskolos (naudos) gavėjai turi prievolę mokėti įmokas pagal paskolos sutartį. Atsakovė, būdama paskolos (naudos) gavėja (viena iš daugiabučio namo savininkių), prievolės nevykdė, todėl iš jos prašoma priteisti negrąžinta paskola, palūkanos ir kiti mokėjimai už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2023 m. liepos 1 d. Atsakovei nepateikus procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį), ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
3. Atsakovei patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų̨ terminas atsiliepimui pareikšti, įteikti 2023 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovė atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu už akių patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 272,02 Eur negrąžintą paskolą, 158,73 Eur pelno palūkanas, 11,10 Eur atidėtas palūkanas, 67,13 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 322,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią patikslinto ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas, pasisakydamas dėl atmestos patikslinto ieškinio dalies (išlaidų už advokato teisines paslaugas pagrįstumo) nurodė, kad nors už ieškinio (jo patikslinimą) surašymą patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) maksimalaus dydžio 8.2. punkto nuostatų, civilinė byla nėra sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, ruošti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, todėl, teismo vertinimu, ji nereikalavo didelio ieškovės atstovo pasiruošimo bei laiko sąnaudų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko teismas nustatė, kad ir kitus analogiško turinio ieškinius (dėl paskolos iš daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų priteisimo) rengia tas pats ieškovės atstovas, iš esmės tik pakoreguodamas atsakovo duomenis ir reikalavimo dydį, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei priteisti visas prašomas, t. y. 992,20 Eur, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pagal Rekomendacijas maksimali už ieškinio rengimą teisinių paslaugų apmokėjimo metu priteistina suma buvo 4 899,75 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos (820,00 Eur + 172,20 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) neviršija Rekomendacijose numatyto priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Tuo tarpu teismo priteista 300,00 Eur suma yra net 16 kartų mažesnė už Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį. Ji net nepadengia valstybei mokamų mokesčių̨ sumos nuo gauto advokato atlygio (992,20 Eur), kas nėra suderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
6.2. Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovės atstovas rengia standartinius ieškinius, kuriems nereikia didelių laiko sąnaudų ar teisinių žinių, kadangi ieškovės atstovas turi analizuoti skirtingas paskolos sutartis ir kitus dokumentus, tikrinti duomenis registruose, atlikti techninius ieškinio parengimo darbus, taip pat analizuoti specialius įstatymus ir įstatymus įgyvendinančius aktus. Šie darbai reikalauja laiko sąnaudų. Be to, ieškovės atstovas byloje rengė ne tik šešių lapų ieškinį, skanavo trisdešimt aštuonių lapų apimties ieškinio priedus, tačiau byloje rengė ir kitus procesinius dokumentus bei apeliacinį skundą, ir neprašė už juos priteisti bylinėjimosi išlaidų, kas patvirtina aplinkybes, kad atstovas suteikė daugiau teisinių paslaugų, nei įvardyta.
6.3. Teismas nesirėmė suformuota teismine praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei analogiško pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl skolų̨ priteisimo iš renovuotų daugiabučio namo savininkų, kuriose priteisiama visa ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (2023 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7471-649/2023, 2023 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-16273-845/2023, 2023 m. spalio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-9825-1194/2023). Be to, teismai didesnes bylinėjimosi išlaidas priteisia netgi bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriose pareiškimo rengimas yra žymiai paprastesnis.
6.4. Ieškovė sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, teismas tenkino visus ieškovės materialiuosius ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu atsakovė procesu nesidomėjo, ji yra darbingo jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, kad negalėtų apmokėti prašomų priteisti išlaidų.
7. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato suteikta teisine pagalba byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo už akių dalimi ieškovės prašymą priteisti patirtas byloje teisinės pagalbos išlaidas tenkino iš dalies, remdamasis tuo, kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, ruošti procesiniai dokumentai nebuvo didelės apimties, ieškovės atstovas dalyvauja analogiškuose procesuose, todėl, teismo vertinimu, ši konkreti byla nereikalavo didelio pasiruošimo bei teisės aktų apžvalgos.
11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su advokatu Ž. S. 2023 m. liepos 25 d. pasirašė Suteikiamų teisių priedą prie teisinių paslaugų sutarties Nr. 993/2023/17-21, pagal kurią advokatui buvo pavesta atstovauti ieškovės interesus visuose teismuose, tiek civilinėse, tiek administracinėse, tiek baudžiamosiose bylose. Kartu su ieškiniu yra pateikta 2023 m. liepos 25 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas ŽS2023 Nr. 080, kurioje nurodyta suteiktų paslaugų suma – 4 100,00 Eur, paskaičiuotas 21 proc. PVM – 861,00 Eur, iš viso – 4 961,00 Eur. Prie sąskaitos pridėtoje teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad už ieškinio dėl skolos išieškojimo iš G. R. ir jo priedų rengimą mokėtina suma sudaro 820,00 Eur plius PVM, iš viso 992,20 Eur, paslaugų teikimo laikas 8,2 val., ieškovės atsakovo advokato teisinių paslaugų valandos įkainis – 121,00 Eur su PVM.
12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies.
13. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
15. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50p.).
16. Pagal minėtas Rekomendacijas, už ieškinį, pateiktą 2023 m. liepos mėn., maksimali priteistina suma yra 4 899,75 Eur (1 959,90 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.), todėl ieškovės patirtos 992,20 Eur atstovavimo išlaidos už ieškinio parengimą, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir apeliantė, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jo dydžio. Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą už suteiktas teisines paslaugas sumažino nuo 992,20 Eur iki 300,00 Eur sumos, atsižvelgdamas į kitus, t. y. Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį.
17. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ši byla yra nedidelės apimties, nesudėtinga, joje spręstini klausimai nereikalavo specialių žinių, nes ieškovės vertinimu, priešingai, tam, kad ieškovės atstovas galėtų tinkamai atstovauti ieškovės interesus, buvo reikalinga turėti specialių žinių, susijusių su paskolų išdavimu daugiabučių namų renovavimui, kadangi paskolų išdavimą daugiabučių namų atnaujinimui (renovavimui) reglamentuoja specialūs įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Be to, esą ieškovės atstovo ruoštų procesinių dokumentų apimtis nebuvo itin maža: ieškinį sudarė šeši lapai argumentų, o ieškinio priedus – trisdešimt aštuoni lapai. Tam, kad parengti procesinius dokumentus, ieškovės atstovas nurodo turėjęs analizuoti skirtingas paskolos sutartis ir kitus dokumentus, tikrinti duomenis registruose, atlikti techninius ieškinio parengimo darbus, taip pat analizuoti specialius įstatymus ir įstatymus įgyvendinančius aktus ir visi šie veiksmai reikalauja advokato laiko sąnaudų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
18. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė šias bylos apimčiai ir sudėtingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes: 1) ieškovės atstovas byloje parengė ieškinį, kurio bendra apimtis nors ir yra šeši lapai, tačiau faktinės aplinkybės yra išdėstytos tik pirmose keturiose nedidelės apimties pastraipose, antroje ieškinio dalyje „Teisinis ieškinio pagrindas“, kurią sudaro pusantro lapo, yra pacituotos teisės aktų nuostatos, kasacinio teismo praktika, o trečioje dalyje nurodyti procesiniai klausimai, suformuluoti reikalavimai ir išvardinti ieškinio priedai; 2) ieškinio reikalavimas yra kilęs iš paskolos teisinių santykių, reikalaujama suma sąlyginai nedidelė – 72,02 Eur negražinta paskola, 178,03 Eur palūkanos ir 67,13 Eur delspinigiai; 3) byla užbaigta jos pasirengimo stadijoje, t. y. nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimant sprendimą už akių. Be to, apeliacinės instancijos teismas, turėdamas galimybę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad teismuose yra/buvo nagrinėjama nemažai bylų, kuriose buvo/yra pareikšti tos pačios ieškovės analogiško turinio ieškiniai (dėl paskolos iš daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų priteisimo), kuriuos rengė tas pats ieškovės atstovas advokatas Ž. S. ir kurie iš esmės yra identiški, tik reiškiami kitiems atsakovams, skiriasi reikalavimo dydis, paskolos sutarčių datos ir numeriai. Kiekviename ieškinyje už suteiktas teisines paslaugas prašoma priteisti iš atsakovų už suteiktas teisines paslaugas ta pati suma, kaip ir šioje civilinėje byloje – 922,20 Eur.
19. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovės atstovas rengė kelis identiškus ieškinius tos pačios ieškovės vardu, be to, ieškiniai dėl skolos priteisimo ir šiaip savaime nėra sudėtingi, taigi ieškinio parengimas tokio pobūdžio byloje nereikalauja specialių žinių, atitinkamai tokio ieškinio(-ių) parengimui (atsižvelgiant į ieškinių šabloniškumą) ir jo priedų pateikimui nereikalingos ilgos advokato darbo laiko sąnaudos. Be to, teismo sprendimas (sprendimas už akių) buvo priimtas nepradėjus nagrinėti bylos iš esmės ir nepareikalavo fizinio ieškovės atstovo dalyvavimo byloje. Visos šios nurodytos aplinkybės sudarė prielaidas pirmosios instancijos teismui sumažinti prašomas priteisti atstovavimo išlaidas.
20. Ieškovės atstovas nurodo, kad byloje rengė ne tik ieškinį, tačiau atliko ir kitus veiksmus, atskirai už kuriuos neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, taigi atstovas esą suteikė daugiau teisinių paslaugų, nei ieškinio parengimas. Pažymėtina, kad Rekomendacijose nenumatyta, o teisminėje praktikoje laikomasi nuomonės, kad tokios advokato ar advokato padėjėjo paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, smulkių procesinių prašymų teikimas, negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, už kurias skaičiuotina konkreti atlyginimo suma. Tokie veiksmai ir paslaugos vertintini kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktą; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktą).
21. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad teismo priteista suma yra keliolika kartų mažesnė už Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, ar kad ji nepadengia valstybei mokamų mokesčių̨ sumos nuo gauto advokato atlygio, taip pat nesudaro prielaidų spręsti, kad mažesnė nei prašyta priteisti suma pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta nepagrįstai. Pažymėtina, kad atlygintinų išlaidų už advokato pagalbą (ne)mažinimo (dalies išlaidų atlyginimo nepriteisimo) priklausomai nuo išlaidų struktūros ir sudedamųjų dalių (paslaugų teikimo sąnaudos, pelnas, mokesčiai ir pan.) įstatymai nenustato, todėl teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018 38 punktą). Teisės aktai numato tik ribas ir kriterijus, kuriais vadovaujantis tam tikros prašomos priteisti sumos už suteiktas teisines paslaugas gali būti priteisiamos iš priešingos šalies, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes kiekvienąkart teismo vertinamos individualiai, tam, kad nebūtų pažeista šalių pusiausvyra ir nebūtų sudaromos sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai išlaidauti. Negana to, teisminėje praktikoje ne tik bylos nesudėtingumas, tačiau ir nedidelė ginčo suma gali būti teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 28 punktą), kas taikytina ir šiuo atveju. Tuo tarpu apeliantės nurodyta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė, būdama jauno, darbingo amžiaus, negalėtų sumokėti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, yra visiškai nesusijusi su bylinėjimosi dydžio nustatymo klausimo sprendimui reikšmingais kriterijais.
22. Taigi, teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, protingumo, sąžiningumo, teisingumo, šalių lygiateisiškumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai iškreipta šalių teisių pusiausvyra. Todėl visais atvejais spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius.
23. Apeliantė skunde taip pat nurodo, esą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kitose civilinėse bylose, kuriose ieškovei buvo priteista visa prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, suformuotais precedentais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai reiškia, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose. Šiuo atveju ieškovė, apeliacine skunde teigdama, kad teismas turėjo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kaip esą buvo pasielgta kitose civilinėje bylose, iš esmės reikalauja tokio paties rezultato, o ne tokio paties atitinkamų teisės nuostatų turinio taikymo. Kaip jau nurodyta, klausimas dėl išlaidų dydžio kiekvienoje byloje sprendžiamas individualiai, remiantis šį klausimą reguliuojančiomis teisės nuostatomis, kurias apeliacinės instancijos teismas jau aptarė.
24. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų paskirstymą, ir pagrįstai sumažino ieškovės prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.