- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-17
- Bylos Nr.
- e2-2100-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00416-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovo atstovui N. P., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei I. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovui A. S. iš Lietuvos Respublikos 63 072 Eur turtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00008-19, kuriame ieškovas yra įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 216 straipsnio 1 dalyje, galimo padarymo. 2019 m. lapkričio 19 d. buvo atlikta krata ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo rasta ir paimta 1 030 000 eurų grynųjų pinigų suma, priklausanti A. S.. Paimtieji pinigai ieškovo buvo pasiskolinti iš V. V., mokant palūkanas. Juos buvo ketinama panaudoti perkant nekilnojamąjį turtą Trakuose. Prokuroro 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu kratos metu rastos ir paimtos piniginės lėšos (1 030 000 eurų) buvo pripažintos daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Nesant jokio juridinio (materialinio ir procesinio) pagrindo toliau laikyti šias pinigines lėšas ikiteisminiame tyrime Nr. 03-600008-19, taip varžant teisėto savininko teisę į nuosavybę, buvo pateiktas 2020 m. birželio 8 d. prašymas prokurorui dėl minėtų piniginių lėšų grąžinimo. Prokuroras 2020 m. liepos 17 d. nutarimu prašymą atmetė, motyvuodamas, kad „šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nėra pašalinti įvairūs prieštaravimai bei nustatyta objektyvi tiesa. Ikiteisminis tyrimas atliekamas intensyviai, sudėtingas, šiuo metu laukiama atsakymų iš įvairių valstybių dėl teisinės pagalbos suteikimo (išduoti Europos tyrimo orderiai). Tik pilnai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes, sistemiškai bei visapusiškai įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu gautus atsakymus bei atlikus visus būtinus objektų tyrimus, bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl šiame nutarime aptarimų piniginių lėšų statuso“. Nutarimas buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui, kuris skundą atmetė. Aukštesniojo prokuroro nutarimas buvo skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundą taip pat atmetė. Piniginėms lėšoms toliau be jokio pagrindo būnant sulaikytoms ir ieškovui toliau dėl to patiriant nuostolius, 2020 m. spalio 15 d. buvo pateiktas naujas prašymas prokurorui dėl minėtų piniginių lėšų grąžinimo. Prokuroras 2020 m. spalio 28 d. nutarimu prašymą vėl atmetė. Dėl šio nutarimo buvo pateiktas skundas aukštesniajam prokurorui, tačiau šis skundą taip pat atmetė. Prokurorų nutarimai apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja neskundžiama 2021 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė panaikinti aukštesniojo prokuroro nutarimą atsisakyti patenkinti skundą ir Prokuroro 2020 m. spalio 28 d. nutarimą. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškovui priklausantys grynieji pinigai - 1 030 000 eurų, negali būti laikomi daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. vasario 9 d. nutartyje nustatyta, kad nesant atitinkamo procesinio sprendimo, kuriuo būtų ribojamos nuosavybės teisės, pinigų laikymas teisėsaugos institucijų žinioje yra neteisėtas“. Prokuratūros neteisėti veiksmai, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga, kuriais buvo pažeista taip pat ir bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepadarant kitiems asmenims žalos (CK 6.246 str. 1 d., BPK 1 str., 2 str.), pasireiškė tuo, kad ieškovui priklausanti grynųjų pinigų suma (1 030 000 Eur) buvo laikoma ir ieškovui negrąžinama neteisėtai, t. y. nesant atitinkamo procesinio sprendimo, kuriuo būtų ribojamos nuosavybės teisės. Ieškovo nuostoliai pasireiškia negautomis minimaliomis pajamomis iš neteisėtai prokuratūros sulaikytų lėšų (negalėjimu šiomis lėšomis disponuoti), kurios pagal įstatymo analogiją (CK 1.8 str. 1 d.) turėtų būti apskaičiuojamos kompensacinių palūkanų principu. Pagal įstatymą kompensacinių palūkanų norma yra penki procentai metinių palūkanų (CK 6.210 str. 1 d.), kas šiuo atveju sudaro 63 072 Eur palūkanų už 448 dienų neteisėtą 1 030 000 Eur sulaikymą, todėl taikant įstatymo analogiją ir žalą kildinant iš delikto, yra visiškai teisinga, sąžininga ir protinga reikalauti atlyginti 63 072 Eur negautų pajamų. Be to pagal paskolos sutarties 4.1.2. p. ieškovas įsipareigojo mokėti paskolos davėjui penkių procentų metinių palūkanų nuo paskolos sumos, t. y. 51 500 Eur per metus. Už 448 dienų laikotarpį, kuriuo buvo neteisėtai sulaikyta 1 030 000 Eur suma, ieškovas privalo paskolos davėjui sumokėti 63 072 Eur palūkanų. Asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuris sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo ieškovui nepriteisti įstatymu nustatytų minimalių nuostolių - 63 072 Eur (CK 1.8 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.). Minimaliomis negautomis pajamomis būtų padengti ieškovo privalomi mokėti paskolos mokesčiai laikotarpiu, kada jis negalėjo naudotis neteisėtai sulaikytomis piniginėmis lėšomis. Ieškovas turtinius nuostolius (negautas pajamas) patyrė dėl prokuratūros neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str., 6.249 str. 1 d.), todėl žala ir priežastinis ryšys, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat turėtų būti laikomos įrodytomis.
Lietuvos Respublika atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leista atlikti kratą A. S. gyvenamojoje vietoje, siekiant surasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus, tame tarpe pinigus, gautus vykdant nusikalstamas veikas. Šios nutarties pagrindu 2019 m. lapkričio 19 d. atlikus kratą ieškovo gyvenamajame name be kitų daiktų, buvo rasta ir paimta 1 030 000 eurų. Šie pinigai 2019 m. lapkričio 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu, motyvuojant tuo, jog pinigai gali būti iš nusikalstamos veikos gautas turtas, nusikalstamos veikos priemonės ar rezultatas, kuriuos būtina tinkamai ištirti ir išnagrinėti, buvo pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti. 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovui buvo pranešta, jog jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d., veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus - ne mažesnę kaip 7 485 000 eurų grynųjų sumą. 2020 m. rugsėjo 14 d. kratos metu paimti pinigai buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai. 2021 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs antrą ieškovo skundą dėl prokurorų nutarimų, kuriais atsisakyta grąžinti ieškovui kratos metu paimtus 1 030 000 Eur, panaikino skundžiamus nutarimus ir nutartyje nurodė, jog paimtiems pinigams iškyla būtinybė taikyti nuosavybės teisės apribojimą, numatytą BPK 151 straipsnyje. Atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. nutartyje išdėstytą teismo poziciją, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2021 m. vasario 12 d. nutarimu laikinai (iki 2021 m. rugpjūčio 12 d.) apribojo nuosavybės teisę įtariamojo A. S. piniginėms lėšoms, gryniesiems pinigams - 1 030 000 Eur, saugomiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyboje civiliniam ieškiniui bei galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Ši prokuroro pritaikyta procesinė prievartos priemonė pagal ieškovo skundus buvo peržiūrėta teismo ir palikta galioti kaip teisėta ir pagrįsta. Dviejų instancijų teismai pasisakė, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkti duomenys, A. S. inkriminuojamos nurodytos nusikalstamos veikos pobūdis, tai, kad įtariamasis dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavęs pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, suteikia pagrindą manyti, jog jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Visuma bylos aplinkybių rodo, jog netaikant procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisių apribojimo įtariamojo A. S. priklausančiam turtui - piniginėms lėšoms, gali būti apsunkintas civilinio ieškinio užtikrinimas bei galimo turto konfiskavimo įvykdymas, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. S. turtui yra pagrįstas ir teisėtas. Taip pat konstatavo, kad A. S. teisės nėra suvaržytos labiau nei tai yra būtina, baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisių apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą kratos metu pas A. S. rastoms piniginėms lėšoms. Prokuroras turėjo teisinį pagrindą kratos metu iš ieškovo paimtus pinigus paimti ir laikyti kaip daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, su kuo sutiko ir ikiteisminio tyrimo teisėjas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atmesdamas įtariamojo A. S. skundą. Vėlesni teismų sprendimai taip pat patvirtino aplinkybę, jog būtinybė ikiteisminio tyrimo metu paimti ir laikyti pinigus buvo. Tai, kad vėliau prokuroras pakeitė teisinį pinigų laikymo pagrindą, priimdamas nutarimą taikyti nuosavybės teisių apribojimą, nedaro neteisėtais jo ankstesnių sprendimų, kuriais buvo paimti ir laikomi ginčo pinigai. 2021 m. vasario 9 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje padarytos išvados dėl netinkamo kratos metu paimtų pinigų laikymo, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų prokuratūros veiksmų, kaip prielaidos civilinei atsakomybei kilti CK 6. 272 straipsnio pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00008-19, kuriame ieškovas yra įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 216 straipsnio 1 dalyje, galimo padarymo. 2019 m. lapkričio 19 d. buvo atlikta krata ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo rasta ir paimta 1 030 000 eurų grynųjų pinigų suma. Paimtieji pinigai, ieškovo teigimu, jo buvo pasiskolinti iš V. V., mokant palūkanas, ir skirti pramogų kompleksui Trakuose įsigyti. Prokuroro 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu kratos metu rastos ir paimtos piniginės lėšos (1 030 000 eurų) buvo pripažintos daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. 2020 m. birželio 8 d. pateiktas prašymas prokurorui dėl minėtų piniginių lėšų grąžinimo. Prokuroras 2020 m. liepos 17 d. nutarimu prašymą atmetė. Nutarimas buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui, kuris skundą atmetė. Aukštesniojo prokuroro nutarimas buvo skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundą taip pat atmetė. 2020 m. spalio 15 d. buvo pateiktas naujas prašymas prokurorui dėl piniginių lėšų grąžinimo. Prokuroras 2020 m. spalio 28 d. nutarimu prašymą vėl atmetė. Dėl šio nutarimo buvo pateiktas skundas aukštesniajam prokurorui, tačiau šis skundą taip pat atmetė. Prokurorų nutarimai buvo apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2021 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė panaikinti aukštesniojo prokuroro nutarimą atsisakyti patenkinti skundą ir prokuroro 2020 m. spalio 28 d. nutarimą. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškovui priklausantys grynieji pinigai - 1 030 000 eurų, negali būti laikomi daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nesant atitinkamo procesinio sprendimo, kuriuo būtų ribojamos nuosavybės teisės, pinigų laikymas teisėsaugos institucijų žinioje yra neteisėtas. Atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. nutartyje išdėstytą teismo poziciją, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2021 m. vasario 12 d. nutarimu laikinai (iki 2021 m. rugpjūčio 12 d.) apribojo nuosavybės teisę įtariamojo A. S. piniginėms lėšoms, gryniesiems pinigams - 1 030 000 Eur, saugomiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyboje civiliniam ieškiniui bei galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Ši prokuroro pritaikyta procesinė prievartos priemonė pagal ieškovo skundus buvo peržiūrėta teismo ir palikta galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Ieškovo teigimu, prokuratūros neteisėti veiksmai buvo konstatuoti baudžiamajame procese, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos įsiteisėjusia ir neskundžiama 2021 m. vasario 9 d. nutartimi, kurioje nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 19 d. kratos, atliktos ieškovo A. S. gyvenamojoje vietoje, metu iš ieškovo paimti pinigai - 1 030 000 Eur laikomi nesant teisinio pagrindo, t. y. nepriėmus tai įteisinančio prokuroro nutarimo, kuriuo būtų ribojamos nuosavybės teisės, o tai reiškia, jog pinigų laikymas nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. vasario 9 d. buvo neteisėtas ir taip ieškovui padaryta žala, kuri skaičiuojama kaip jo patirti nuostoliai apskaičiuoti kaip 5 proc. metinės palūkanos nuo sulaikytos 1 030 000 Eur sumos.
Teismas tokią ieškovo poziciją vertina kritiškai.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas), yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; kt.).
Ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 200802-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2012-05-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 242/2012; 2016-11-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-219/2016). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 55/2012; 2013-01-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013).
Remiantis aukščiau pateikta teismų praktika, 2020 m. vasario 9 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria ieškovas grindžia prokuroro veiksmų neteisėtumą, savaime nepagrindžia ikiteisminį tyrimą organizavusio ir jam vadovavusio prokuroro neteisėtų veiksmų civilinės teisės prasme.
Teismų praktikoje yra nurodyta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012, 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).
Kaip jau minėta, 2019 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leista atlikti kratą A. S. gyvenamojoje vietoje, siekiant surasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus, tame tarpe pinigus, gautus vykdant nusikalstamas veikas. Šios nutarties pagrindu 2019 m. lapkričio 19 d. atlikus kratą ieškovo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų, buvo rasta ir paimta 1 030 000 eurų. Šie pinigai 2019 m. lapkričio 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu, motyvuojant tuo, jog pinigai gali būti iš nusikalstamos veikos gautas turtas, nusikalstamos veikos priemonės ar rezultatas, vadovaujantis BPK 91, 92, 93 straipsniais buvo pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti. 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovui buvo pranešta, jog jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 straipsnio 4 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d., veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus - ne mažesnę kaip 7 485 000 eurų grynųjų sumą. 2020 m. rugsėjo 14 d. kratos metu paimti pinigai buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai. Atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. nutartyje išdėstytą teismo poziciją, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2021 m. vasario 12 d. nutarimu laikinai (iki 2021 m. rugpjūčio 12 d.) apribojo nuosavybės teisę įtariamojo A. S. piniginėms lėšoms, gryniesiems pinigams - 1 030 000 Eur, saugomiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyboje civiliniam ieškiniui bei galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Ši prokuroro pritaikyta procesinė prievartos priemonė pagal ieškovo skundus buvo peržiūrėta teismo ir palikta galioti kaip teisėta ir pagrįsta. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 26 ir Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 30 nutartimis pasisakė, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkti duomenys, A. S. inkriminuojamos nurodytos nusikalstamos veikos pobūdis, tai, kad įtariamasis dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavęs pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, suteikia pagrindą manyti, jog jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Visuma bylos aplinkybių rodo, jog netaikant procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisių apribojimo įtariamojo A. S. priklausančiam turtui - piniginėms lėšoms, gali būti apsunkintas civilinio ieškinio užtikrinimas bei galimo turto konfiskavimo įvykdymas, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. S. turtui yra pagrįstas ir teisėtas. Taip pat konstatavo, kad A. S. teisės nėra suvaržytos labiau nei tai yra būtina, baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisių apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą kratos metu pas A. S. rastoms piniginėms lėšoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi iki 2021 m. lapkričio 12 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas A. S. piniginėms lėšoms – 1 030 000 Eur. Ši nutartis Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi taip pat palikta galioti.
Teismo vertinimu ieškovas nepagrįstai suabsoliutina ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. vasario 9 d. nutartyje išdėstytą poziciją dėl jam priklausančių lėšų paėmimo teisinio pagrindo, kaip besąlygišką pagrindą atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Kaip jau minėta, kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose laikosi pozicijos, jog ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido pagrįstai manyti, kad kratos metu iš ieškovo paimti pinigai galėjo būti gauti iš nusikalstamos veikos, tai yra šie pinigai galėjo būti gauti už atliktas neteisėtas finansines operacijas. Taigi, minėti pinigai galimai yra nusikalstamų veikų rezultatas. Pinigai buvo paimti sankcionuotos procesinės prievartos priemonės - kratos, metu. Kadangi ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 straipsnio 4 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d., veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, galimai legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus - ne mažesnę kaip 7 485 000 eurų grynųjų sumą, akivaizdu, jog kratos metu paimti pinigai sietini su ieškovui inkriminuota nusikalstama veika. Prokurorai vadovavosi BPK 94 straipsnio nuostatomis, kurios numato priemones, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prokuroras apskritai neturėjo teisinio pagrindo paimti ir laikyti kratos metu pas ieškovą rastus pinigus. Ikiteisminio tyrimo teisėjas 2021 m. vasario 9 d. nutartyje nekvestionavo pinigų paėmimo pagrįstumo, tik išsakė poziciją dėl nuosavybės teisės suvaržymo teisinio pagrindo tinkamumo aptariamoje situacijoje. Tai, kad prokuroras laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. vasario 12 d. pinigus laikė kaip daiktinius įrodymus, o tik 2021 m. vasario 12 d. priėmė nutarimą skirti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą, nesudaro pagrindo teigti, jog iki 2021 m. vasario 12 d. ieškovo teisės į jam priklausančias pinigines lėšas buvo suvaržytos visiškai be teisinio pagrindo. Todėl darytina išvada, kad ieškinys nėra pakankamai pagrįstas ir turi būti atmestas.
Kiti, teismo neaptarti, šalių argumentai nėra tiek reikšmingi, kad jiems pritarus galėtų būti priimtas kitoks sprendimas, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.