Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2100-392/2021 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2019 m. lapkričio 22 d. prokuroro nutarimu kratos metu rastos ir paimtos piniginės lėšos buvo pripažintos daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Nesant teisinio pagrindo laikyti šias pinigines lėšas, 2020 m. birželio 8 d. ieškovas pateikė prašymą prokurorui dėl piniginių lėšų grąžinimo. Prokuroras 2020 m. liepos 17 d. nutarimu prašymą atmetė. Minėtas nutarimas buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui, kuris skundą atmetė. Aukštesniojo prokuroro nutarimas buvo skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundą taip pat atmetė.

5. Prokurorų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovui priklausanti grynųjų pinigų suma buvo laikoma neteisėtai, t. y. nesant atitinkamo procesinio sprendimo, kuriuo būtų ribojamos nuosavybės teisės. Ieškovo nuostoliai pasireiškia negautomis minimaliomis pajamomis iš neteisėtai sulaikytų lėšų, kurios turėtų būti apskaičiuojamos kompensacinių palūkanų principu. Kompensacinių palūkanų norma yra 5 procentai, o tai sudaro 63 072 Eur palūkanų už 448 dienų neteisėtą 1 030 000 Eur sulaikymą, todėl ieškovui atlygintini 63 072 Eur negautų pajamų. Be to, ieškovas įsipareigojo mokėti paskolos davėjui penkių procentų metinių palūkanų nuo paskolos sumos, t. y. 51 500 Eur per metus. Už 448 dienų laikotarpį, kuriuo buvo neteisėtai sulaikyta 1 030 000 Eur suma, ieškovas privalo paskolos davėjui sumokėti 63 072 Eur palūkanų. Ieškovas nurodė, kad minimaliomis negautomis pajamomis būtų padengti privalomi mokėti paskolos mokesčiai. Ieškovas turtinius nuostolius patyrė dėl prokuratūrų neteisėtų veiksmų, todėl žala ir priežastinis ryšys, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, įrodyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas įrodė prokuroro neteisėtus veiksmus, kadangi įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi panaikinti ir pripažinti neteisėtais 2020 m. gruodžio 7 d. aukštesniojo prokuroro ir 2020 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu konstatuotą prokurorų procesinio veiksmo neteisėtumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio, reglamentuojančio civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, 1 dalies nuostatas, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, reguliuojančias teisės normas, konstatuota, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje (CK 6.272 straipsnis), yra griežtoji – kylanti nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tokios atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00008-19, kuriame ieškovas yra įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo. 2019 m. lapkričio 19 d. buvo atlikta krata ieškovo gyvenamojoje vietoje, kurios metu buvo rasta ir paimta 1 030 000 Eur grynųjų pinigų suma. Prokuroro 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu kratos metu rastos ir paimtos piniginės lėšos buvo pripažintos daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. 2020 m. spalio 15 d. ieškovas pateikė prašymą prokurorui dėl piniginių lėšų grąžinimo. Prokuroras 2020 m. spalio 28 d. nutarimu prašymą atmetė, aukštesnysis prokuroras 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu atmetė ieškovo skundą dėl 2020 m. spalio 28 d. nutarimo. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi panaikinti 2020 m. gruodžio 7 d. aukštesniojo prokuroro nutarimas ir 2020 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimas.

19. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. vasario 9 d. nutarties matyti, kad teismas konstatavo, jog ieškovui priklausantys grynieji pinigai – 1 030 000 Eur, negali būti laikomi daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnio nuostatas. Teismo nutartyje pažymėta, kad kratos metu paimtiems pinigams būtina taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio nuostatas, todėl nesant atitinkamo prokuroro procesinio sprendimo, kuriuo būtų ribojama įtariamojo nuosavybės teisė, pinigų laikymas teisėsaugos institucijų žinioje yra neteisėtas.

20. Bylos medžiaga patvirtina, kad prokuroras 2021 m. vasario 12 d. nutarimu laikinai apribojo nuosavybės teisę įtariamojo A. S. piniginėms lėšoms, t. y. 1 030 000 Eur, saugomiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyboje civiliniam ieškiniui bei galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Ši prokuroro pritaikyta procesinė prievartos priemonė pagal ieškovo skundus buvo peržiūrėta instancine tvarka ir palikta galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

21. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176 – 185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu priimtų procesinių dokumentų turinį, sprendžia, kad nėra pagrindo prokuroro veiksmų baudžiamojo proceso metu pripažinti neteisėtais civilinių santykių, reguliuojančių nuostolių atlygimą, prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. vasario 9 d. nutartyje nėra pripažintas kratos metu rastų pinigų paėmimo ir laikymo faktas nepagrįstu. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. vasario 9 d. nutarties motyvų, pinigų laikymo teisėsaugos institucijų žinioje nepagrįstumas nustatytas dėl netinkamo baudžiamojo proceso teisės normų taikymo, t. y. konstatuota, kad prokuroras nepagrįstai procesinį sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnio, o ne 151 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog prokuroras, paimdamas kratos metu iš ieškovo pinigines lėšas ir laikydamas jas kaip daiktinius įrodymus, o ne taikydamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą, padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui, t. y. turtinės žalos padarymui. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, vien netinkamas baudžiamojo proceso teisės normos taikymas, nenustačius, kad prokuroras apskritai neturėjo teisinio pagrindo paimti ir laikyti kratos metu pas ieškovą rastus pinigus, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovo teisės į jam priklausančias pinigines lėšas buvo suvaržytos neteisėtai (CPK 178 straipsnis).

23. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė dokumentus, pagrindžiančius piniginių lėšų kilmę ir patvirtinančius jų teisėtumą, todėl teismas negalėjo remtis tik prokuroro priimtų procesinių dokumentų turiniu. Pasisakydamas dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškinyje įrodinėjamas prokuroro veiksmų neteisėtumas dėl jau priimtų procesinių sprendimų ikiteisminio tyrimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino jų teisėtumą sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, o aplinkybė, jog po šių sprendimų priėmimo baudžiamojo proceso metu ieškovas teikė prokurorui įrodymus, nepatvirtina jau atliktų veiksmų neteisėtumo.

24. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nurodant, kad teismas tik aptarė ikiteisminio tyrimo aplinkybes, tačiau neatliko įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.

25. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

26. Iš apskųsto sprendimo matyti, kad teismas analizavo ir įvertino ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į bylą pateiktus įrodymus, t. y. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 28 d. prokuroro ir 2020 m. gruodžio 7 d. aukštesniojo prokuroro priimtų nutarimų turinį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. vasario 9 d. nutarties motyvus, taip pat 2021 m. vasario 12 d. prokuroro nutarimo turinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų yra atskleista. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė prokuroro neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktines bylos aplinkybes bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

27. Minėta, kad valstybės civilinės atsakomybės už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso srityje taikymui turi būti nustatytos trys būtinosios sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padarytos žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nenustačius prokurorų neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, skundžiamame sprendime pagrįstai nenustatinėtos kitos civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys, bei netirtas kratos metu pas ieškovą rastų piniginių lėšų teisėtumas.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

29. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apelianto apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

32. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo A. S. apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

33. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.