Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-413-503/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-10-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2015-06-04Vilniaus apygardos teismas
  3. T-674-246/2017Nutartis · 2017-05-03Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-11
Bylos Nr.
1-413-503/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00598-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
D. G.
Nukentėjusysis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-413-503/2013(Proceso Nr. 1-10-1-00598-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1.; 1.1.4.2, 1.2.14.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant H. Chmieliauskienei, G. Levickienei, R. Braškienei, I. Mitrulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei L. Golubkienei,kaltinamajam D. G., jo gynėjui advokatui S. Zabitai,nukentėjusiajam J. B.,vertėjaujant A. Adomavičienei, A. Krušnai,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. G., turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą - žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą - dviejų lapų 2010-02-19 preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, pagal kurią J. B. įsipareigojo parduoti D. G. dalį (3 ha) jam priklausančio 6,53 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). už 1 200 000 Lt, kurių dalį - 1000 Lt D. G. sumokėjo šios sutarties pasirašymo metu, t.y., D. G., 2010-02-19 pasirašęs su J. B. minėto turinio sutartį, nuo 2010-02-19 iki 2010-03-24 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje sunaikino šios sutarties pirmąjį lapą, o antrojo lapo kitoje pusėje kompiuterinės technikos pagalba atspausdino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad neva J. B. įsipareigoja parduoti D. G. 6,53 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). už 600 000 Lt ir D. G. 2010-02-19 - šios sutarties pasirašymo metu, neva sumokėjo J. B. 560 000 Lt. Tokiu būdu, suklastojęs tikrą dokumentą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsniu, D. G. minėtą žinomai suklastotą sutartį pateikė Vilniaus apygardos teismui Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, kur buvo padarytas sutarties nuorašas ir pridėtas prie 2010-03-24 D. G. ieškinio dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties patvirtinimo ir pripažinimo galiojančia. Tačiau šio nusikaltimo D. G. nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes J. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė teismui, kad sutartis yra suklastota. Tokiu būdu D. G. pasikėsino apgaule įgyti J. B. priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2010-02-19 buvo 527 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neprisipažino. Teismui iš esmės paaiškino, kad ne vieną žemės sklypą pirkęs ir pardavęs Kaune, Vilniaus raj. ir kitur. Jis ketino įsigyti žemę Vilniaus rajone. Jį domino žemės ūkio paskirties žemė. Jis susipažino su žmogumi, kuris buvo pasiskelbęs internete. Šis jam parodė, davė Vilniaus rajono bendrąjį planą. Su šiuo sutarė dėl vieno žemės sklypo už 1000 Lt už arą. Šiame plane jis pamatė kaltinime nurodytą žemės sklypą. Šį jis sudomino. Jis sužinojo šio sklypo savininko telefono numerį. Šiam paskambino. Atsiliepė ponia. Ji pasakė, kad savininko nėra, davė jo telefono numerį. Kitą dieną ar vėliau jis vėl paskambino. Jis pasakė, kad nori pirkti jo sklypą, diskutavo. Po to jie susitiko pasikalbėti dėl to žemės sklypo, jis šio paklausė ar parduoda šį sklypą. Jam vyriškis pasakė, kad reikia pagalvoti. Vėliau jie vėl suskambino, vyriškis jam pasakė, kad parduos. Jie susitiko ir vyko derybos. Po to jie susitikimo, vyko derybos. Tačiau jos buvo kažkurį laiką savotiškai atitrūkę, nes tiek jam reikėjo pagalvoti, tiek jam. Jie galiausiai sutarė sudaryti sandorį, sutarė sumą ir ruošėsi sandoriui. Jie sutarė, kad sutartį padarys jie (kaltinamasis ir kt.). Taip ir buvo. Sutartis buvo padaryta ir sutartą laiką sutartyje nurodyta pinigų suma buvo atvežta, perduota ir pasirašyta sutartis. Sutartis buvo pasirašyta dviem egzemplioriais, kaip yra visada daroma, kiekvienai šaliai po vieną egzempliorių. Vėliau, kai įsipareigojimai buvo neįvykdyti, jis kreipėsi pas advokatą dėl žemės sklypo arešto ir tai buvo padaryta Vilniaus apygardos teisme. Po to buvo susirašinėjami su advokatu, - jų pozicija, advokato pozicija, dublikas ir triptikas. Tų pačių metų lapkričio mėnesio pabaigoje pas jį į Kauną atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad reikia važiuoti į Vilnių. Jis Vilniuje, policijos įstaigoje davė pirminius parodymus. Davęs parodymus, iš tardytojos suprato, kad reikia pasirašyti taikos sutartį. Tuomet jautė savotišką, kaip ir spaudimą. O jo situacija buvo ta, kad jis buvo komercijos direktorius. Jam tuo metu už viską brangiau buvo laisvė, nei pinigai. Be to, įmonė, kuri buvo mamos, vykdė derybas jau pusę metų, o pagrindinį vaidmenį ten atliko jis. Jam šios derybos buvo svarbios kaip ir visai jo šeimai, o jis nespėjo jų įvykdyti. Vėliau jį suėmus, į sulaikymo patalpas atėjo tardytoja ir prokurorė, jis vėl jautė savotišką spaudimą, kad jis arba pasirašo taikos sutartį arba jį vėl veš į teismą ir skirs ilgą laiką suėmimo. Pagal šias aplinkybes, jis su anksčiau jo buvusiu advokatu pasitarė. Šis advokatas atvežė jau paruoštą taikos sutartį. Jam tai priimti buvo labai sunku. Tačiau laisvė jam buvo svarbiau ir neišspręsti šeimos visi komerciniai klausimai, kuomet turėjo būti realizuojamas kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Taigi jo apsisprendimą nulėmė šios taikos sutarties pasirašymui aplinkybės. Atsakė, kad kaltinime nurodyta sutartis buvo pasirašyta vasario 19 d., o šios visą tekstą (duomenis) pagal jo žodžius į kompiuterį suvedė jo brolis. Be to, prieš tai su J. B. buvo viskas aptarta nuo, iki, ir dėl kainos. Broliui šiuos duomenis (informaciją) jis davė kelios dienos iki vasario 19 d. Broliui šią sutartį atspausdinus, jis šią paėmė Kaune ir tą pačią dieną, turėdamas šią sutartį, nuvažiavo pas J. B. į Vilnių susitikti lygtai Salininkuose. Į klausimą, kodėl buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, ar žino, kas tai yra per sutarties forma, kas pasiūlė pasirašyt preliminariąją sutartį, atsakė, kad kiek jam žinoma iš praktikos jie tokių sutarčių pasirašę ne vieną. Nesvarbu ar tai yra kilnojamas turtas ar būtų perkamas nekilnojamas. Galima rašyti įvairiai. Negali tiksliai pasakyti. Be to pirkimo ir pardavimo sutartis yra sudaroma pas notarą. Ši rašoma kada yra galutinis atsiskaitymas. O preliminarioji sutartis yra tada, kai yra nesumokėta visa suma. Notarai preliminarios sutarties nedaro. Į klausimą kiek trūko pinigų, kad būtų sumokėta visa suma, atsakė, kad trūko 40 000 litų, kurie vėliau buvo sumokėti banko pavedimu. Todėl buvo pasirinktas preliminarios sutarties tipas. Minimą žemės sklypą pirko dėl to, kad vėliau būtų padarytas detalus planas, kad vėliau statyti kelius, komunikacijas, ir kad būtų pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Tai yra namų valda. Tačiau jie nieko nebūtume statę, nors buvo visokių minčių, - daryti gyvenamą rajoną, statyti tvenkinius. Taigi planų turėjo visokių, bet pagrindinis tikslas buvo keisti žemės ūkio paskirtį. Kur tie sklypai išsidėlios, ar kur atsiras tvenkinukas, tai čia jau buvo sekantis žingsnis. Dėl sumos, kuri, pasak jo, buvo sumokėta 560 000 Lt, ar jis pats nusprendė, kad tai bus įmokėta kaip avansas, atsakė, kad taip, čia buvo iškart nuspręsta, ar sumokėti prieš tai, ar vėliau. Jis nemato jokio skirtumo, nes vis tiek būtų reikėję sumokėti. O ar prieš pasirašant šią sutartį jau B.žinojo, kad jis sumokės šią sumą 560 000 Lt pasirašant tokią sutartį, atsakė, kad taip, kaip ir minėjo, šitas klausimas buvo, suma, atsikaitymas, viskas buvo žinoma prieš sutarties pasirašymą. Be to B. žinojo, kad jis iškart atveš šitą sumą, - 560 000 Lt. Į klausimą, kodėl nepalaukė tų kelių dienų, kol surinks visą sumą pinigų, kad vėliau forminti pas notarą, kai būtų įsitikinta ir paklausta abiejų šalių dėl valios ir atsiskaitymo, o visgi kažkur automobilyje nusprendė susimokėti, kas tai nulėmė, kad nusprendė pagal preliminariąją sutartį, atsakė, kad jie tai darė ne vieną kartą. Jie būtume atėję pas notarą, parašę šitą avanso priėmimą, tačiau tai būtų vienas bereikalingas notarinis sandoris. Pagal preliminarią sutartį buvo duodama suma ir jis buvo susitaikęs su ta mintim, kad šitas sklypas bus nupirktas. Likusi suma buvo surinkta, bet kaip pavedimas buvo padarytas jis dabar tiksliai nepamena. Jie buvo apsitarę, kad kai bus visas atsiskaitymas, tada parašys pas notarą visą sutartį visiškai. Jie tarėsi, kad pas notarą eis tik vieną kartą. Tai kad būtų padarytas pinigų pavedimas, jis sulaukė iš J. B. skambučio. Šis jau norėjo milijono, o tas daiktas (žemė) nebuvo tiek verta. J. B. paskambino ir paklausė, kur likusios sumos ir pasakė, kad nori didesnės sumos. O tiksliai kiek, negali tiksliai pasakyt. Be to, jis iš jo tiksliai nesuprato, bet jis sakė virš milijono. Tačiau jis (kaltinamasis) pasakė, kad visa suma jau yra. Šis pasakė, kad ne visa. Jis (kaltinamasis) kreipėsi pas advokatą ir tada prasidėjo visa šita byla. Į klausimą, ar pasinaudojo teise, kilus ginčui, reikalauti, kad būtų gražinti pinigai sumokėti už žemės sklypą, nes preliminarioji sutartis tai leidžia daryti, atsakė, kad, keik pamena, buvo civilinis ieškinys, žemės sklypas buvo areštuotas. Todėl jis nereikalavo grąžinti pinigus, o kai jie darė sandorį jam reikalinga buvo prekė. O išeina, kad sumoki pinigus, o paskui nori vėl juos susigražinti. Jis taip nedaro, nes neturi tokio tikslo. Jei jis sumoka pinigus, o žmogus nesilaiko sąlygų, tai jis nori atgauti nupirktą daiktą. Jie šią sutartį surašė pagal bendrus nuostatus. Į klausimą kokią sumą turėjo tuo metu, kai sudarinėjo šį sandorį, kokia pinigų suma disponavo, ar 600 000 Lt turėjo, atsakė, kad jis nepilnai turėjo, dėl to jie sandorį būtų padarę iškart, bet kitą sumą jie būtų padarę pavedimu. Į klausimą, kiek kartų bendravo su nukentėjusiuoju, kai jis pradėjo reikalauti daugiau pinigų, atsakė, kad šis jam skambino apie tris kartus. Be to, jų derybų metu jis matė, kad žmogus sako vieną kainą, paskui kitą kainą. Matė, kad buvo šokinėjama nuo vienų iki kitų kainų. Be to, šis jam paskambinęs pasakė, kad reikalauja daugiau pinigų, nepamena, bet virš milijono. Nukentėjusysis atsisakė sutarties ir jam to atsisakymo priežastys nėra žinomos. Nes pinigų suma buvo aptarta ir viskas buvo pasirašyta. Jis (kaltinamasis) kaip suprato, tai reikalavimas buvo daugiau pinigų. Nukentėjusysis žinojo, kad jis atveš tuos pinigus. Be to, kai jie susitiko, tai ten stovėjo dar kelios mašinos. Todėl jis pagalvojo, kad gal ten buvo jo giminaičiai. Tačiau negali to tiksliai pasakyt, nes neišlipo iš automobilio ir neklausė nukentėjusiojo, ar kas jį lydi. Patikslino, kad broliui pateikė, padavė sutarčiai duomenis surašytus ant lapelio. O 560 000 Lt jis sumokėjo automobilyje. Sutarties egzempliorių buvo du, kiekvienai šaliai po egzempliorių. Vieną šios egzempliorių atidavė nukentėjusiajam, o kitą pasiliko sau. Jis buvo suimtas šešias ar septynias dienas. Taikos sutarties pradžia vyko jam esant sulaikyme. Be to, atsakė, kad jis nukentėjusiajam 560 000 Lt sumokėjo stambiom kupiūrom. Pinigus skaičiavo nukentėjusysis, šis užtruko, nes skaičiavo kelis kartus. Jie tuo metu kalbėjo lietuvių kalba, vienas kitas žodis buvo rusų kalba. Jis pateikė paruoštą sutartį ir kiekviena sutartis buvo ant dviejų lapų, abiejų pusių. Prieš pasirašant šią sutartį, jis šią perskaitė. Padavė abu egzempliorius pasirašyti nukentėjusiajam. Šis viską pats perskaitė. Ant sutarties pirmas pasirašė nukentėjusysis, bet jis (kaltinamasis) tuo nėra tikras. Tačiau šis pasirašė ant abiejų sutarčių abiejų pusių. Be to, pirmam sutarties puslapyje reikėjo pasirašyti ir antram, ties pavarde, ties suma. Jis šiam davė pasirašyti, tai pasakydamas. Po to nukentėjusysis pasirašė vienodai ant abiejų egzempliorių. Taigi nukentėjusysis taip pasirašė pirmas, o jis antras pasirašė taip pat. Tekstą, kad „pinigus gavau“, parašė nukentėjusysis, nes jis (kaltinamasis) pasakė, kad reikia tuos pinigus tvirtinti, ir šis pats parašė, kad pinigus gavo. Šituos žodžius jis parašė savo ranka, Tačiau jis (kaltinamasis), jam taip atrodo, kad neprašė, kad nukentėjusysis taip rašytų. Taigi jis iš nukentėjusiojo paėmė tą sutartį ir pats pasirašė. O sutarties dešinėje pusėje, antroj lapo pusėje jis savo valia pasirašė. Notarai šitaip irgi daro. Jis (kaltinamasis) tik pasakė, kad jiems reikia pasirašyti po teksto apačia sutartį. Jis (kaltinamasis) pasiėmė vieną sutartį (šios egzempliorių), o kita buvo pas nukentėjusįjį rankose. Taigi jis sutartį pasirašė ir padavė nukentėjusiajam atgal pasirašytą. Po to jis paėmė kitą sutartį iš nukentėjusiojo vėl pasirašė ir pasiliko sau. O pats pasirašė ir kitam puslapį todėl, kad ir nukentėjusysis pasirašė. Sutartys turėjo būti vienodos, todėl ir jis (kaltinamasis) pasirašė, kad nesiskirtų. Po to jie pasikalbėjo laisva forma, jis (kaltinamasis) išvažiavo su vienu egzempliorium. Sutinka, kad šioje sutartyje parašyta, kad ši sutartis yra suprantama savo turiniu abiem šalims, kad ši sutartis atitinka abiejų šalių valią ir yra priimtina, pasirašyta lapo kiekvienoje pusėje ir įteikta šalims dviems egzemplioriais lietuvių kalba. Įsiteikė po vieną egzempliorių. Šioj sutartį turėjo omeny, kad po vieną egzempliorių, na bet jie (kaltinamasis) supranta ir šitaip kaip parašyta. Tačiau iš viso buvo du egzemplioriai ir abi šalys gavo po vieną. Nukentėjusiajam atsakius, kad jis negavo nei vieno egzemplioriaus, į sekantį klausimą, jog sutartyje parašyta, kad įteikta šalims dviem egzemplioriais, tai turėjo būti keturi egzemplioriai, ir kodėl jis (kaltinamasis) paprašė (nepareikalavo), kad prie to prierašo „pinigus gavau“ būtų dar parašyta pinigų suma, o būtent 560 000 Lt, atsakė, kad ne, turėjo būti po vieną egzempliorių. O notarai net daro trim egzemplioriais arba keturiais, vieną į registrų centrą, kitą notaras turi, o dar kitas šalims duoda. Tačiau šiuo atveju buvo padaryti du egzemplioriai, kiekvienai šaliai po vieną, o šalys paėmė po vieną. O dėl konkrečios pinigų sumos nurodymo, tai kaip buvo, taip buvo, jeigu žmogus savo ranka parašė, kad gavau pinigus, tai vadinasi gavau. Ar ten kokiomis kupiūromis gavau parašyti? Nu aš ... Be to, į klausimą kokiu tikslu jis sugrįžo atgal į tą vietą, praėjus penkiolikai minučių, ar jis paskambino nukentėjusiajam ir liepė sugrįžti, kad šis pasirašytų, jog pinigus gavau, atsakė, kad šito dalyko nepamena, bet gali būti, kad taip ir buvo. Galbūt jis (kaltinamasis) kažkur buvo išvažiavęs, nepamena. Be to, atsakė, kad jis suprato, jog nukentėjusysis lenkų tautybės bet šis kalbėjo pakankamai aiškiai ir kai reikėjo susikalbėti jie susikalbėjo. Į klausimą, kokius tame ratelyje dėl sutarties sąlygų buvo įrašęs duomenis, atsakė, kad nepamena kokie duomenys, bet prieš ruošiant sutartį J. B. buvo davęs savo paso kopiją, žemės dokumentus. Jis su broliu paslapčių neturi, ką jis perku, tą jis šiam ir visada pasako. Negali tiksliai pasakyti, ką jis (kaltinamasis) buvo raštelyje surašęs, bet suma galėjo būti neįrašyta, o sumą jis šiam galėjo tik pasakyti ir jis tikrai būtų atsiminęs. Be to jo turėjo būti įrašytas nukentėjusiojo asmens kodas, vardas pavardė, gyvenamoji vieta. Kada jis šiuos broliui duomenis davė nepamena. Tačiau J. B. duotų dokumentų visas kopijas jis broliui buvo davęs. Galbūt jis broliui padavė šias kopijas prieš dieną ar dvi, bet jis neatsimena. Į klausimą, o kai buvo rašomas tas sutarties tekstas, ar jis su broliu diskutavo kaip geriau reiktų parašyti, ar vienas brolis sprendė, ar jis (kaltinamasis) patarinėjo, atsakė, kad sutarčių blankus jis su broliu paima ir visą tekstą nurašo. Jiedu nuo vienų sutarčių padaro kitas sutartis. Tačiau jis aplinkybes su broliu aptarinėjo, bet kaip, kokias neatsimena. Į klausima, ar pas jį tame popierėlyje viskas buvo labai sklandu, kad visą tai brolis atspausdino, po ko jis atėjo ir tai (sutartį) pasiėmė, atsakė, kad gal jie (jis ir brolis) ką nors ir pakoregavo, bet nepamena. Į klausimą, jog yra dvi skirtingos pirkimo ir pardavimo sutartys, viena rasta vienuose namuose, kita surasta ... tiesiog, trečiasis punktas, byloje yra šie dokumentai, tai yra originali sutartis ir sutartis, kuri buvo surasta kratos metu; tai skirtingas trečiasis punktas; yra dar ir kita pirkimo ir pardavimo sutartis tarp tų pačių šalių; tai pirmas sutarties lapas, kuris skiriasi nuo sutarties, kurią ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai rado kratos metu; yra kitoks tekstas, trečias punktas kitaip suformuluotas, nei buvo pasirašyta, kas ją rašė; kaltinamasis pažiūrėjęs į šias sutartis atsakė, kad galbūt iš pradžių buvo ruošiama viena sutartis, paskui gal ji buvo pakoreguota ir paruošta kita, jis nepamena ir negali atsakyti. Be to, tai ne dokumentas, jis be rekvizitų, be parašų. Šio dokumento jis neatsimena. O pas juos namuose pilna sutarčių. Tai gal juodraštinis variantas, galbūt čia kaip advokatas sakė. Be to, paaiškino, jog jis nesutinka su byloje esančia specialistės išvada, bei šios teisme duotais paaiškinimais. Nes kaltinime nurodyta sutartis buvo atspausdinta ant naudoto popieriaus lapo. Be to, ši sutartis buvo atspausdinta baigiantis tonerio milteliams (rašalui). Tai patvirtina jo pateikti į bylą dokumentai (t. 4, b. l. 10-20).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis D. G. kaltu neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Teisme apklausto nukentėjusiojo J. B. paaiškinimais (parodymais), kad 6,53 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime jis pagal testamentą paveldėjo iš savo močiutės. Tikslaus laiko nepamena, tačiau 2009 metų lapkričio pabaigoje, gruodžio pradžioje į jo namų telefoną paskambino nežinomas asmuo, kuris neprisistatė ir pasakė, kad jo telefoną gavo iš savo draugo, kuris minėjo, kad J. B. parduoda žemę. Jis (J. B.) pasakė, kad žemės parduoti neketina, nes tuo metu tokių minčių nebuvo. Minėtas asmuo pasiūlė jam pagalvoti. Po savaitės minėtas asmuo tuo pačiu klausimu vėl paskambino. Jis šiam taip pat atsakė, o šis jam pasakė, kad dar pagalvotų. Po to vėl šis asmuo paskambino, paklausė ar pagalvojo. Be to, pasakė pagalvoti iki Kalėdų, nes jis iš jų nori nupirkti žemę. Jis (J. B.) pasakė šiam savo telefono numerį ir pasakė, kad turi pasitarti su žmona, vaikais. Tačiau šio pokalbio metu jiedu jokių klausimų dėl pirkimo pardavimo žemės nesprendė. Sausio mėnesį jis (J. B.) pasitarė su žmona, vaikais ir nutarė parduoti dalį sklypo, 3 ha žemės pietų pusėje. Minėtas asmuo (kaltinamasis) buvo atvažiavęs pasižiūrėti žemės. Visą sausio mėnesį jie derėjosi dėl 3 ha žemės pardavimo kainos. Į susitikimus kaltinamasis atvažiuodavo dažniausiai vienas. Maždaug sausio pabaigoje, vasario pradžioje jie susitarė dėl kainos už 3 ha žemės – 1 milijonas 200 tūkstančių litų ir kaltinamasis paprašė dokumentų kopijų. Jis jam jas perdavė vasario pradžioje. Tuomet kaltinamasis pasirašė, kad kopijas gavo, o būtent D. G.. Kaltinamasis pasakė, kad jeigu viskas bus tvarkoj, jis paruoš pirkimo ir pardavimo sutartį. Vėliau jie susitiko maždaug po savaitės. Kaltinamasis jam liepė atidaryti sąskaitą SEB banke. Po keleto dienų jie susitiko Galgiuose ir jis šiam perdavė sąskaitos atidarymo kopiją ir paso kopiją sutarties sudarymui. Kaltinamasis pasakė, kad viską kuo greičiau paruoš ir paskambins. Vasario 19 dieną kaltinamasis turėjo atvažiuoti pas jį, jam atvežti dokumentus. Kaltinamasis jam paskambino, paklausė kur jis yra ir pasakė, kad privažiuos po valandos, apie sutartį nieko nekalbėjo. Jie susitarė susitikti Salininkuose. Kaltinamasis vasario 19 dieną atvažiavo vienas. Atvažiavus J. B., kaltinamasis persėdo į pastarojo automobilį su dokumentams. Kaltinamasis pasakė, kad atvežė sutartį. Šis išsiėmė sutartį ir davė jam skaityti. Jis buvo be akinių, todėl nelabai gerai matė. Tačiau jis šią perskaitė, kas sutartyje parašyta, t.y., kad pardavėjas įsipareigoja parduoti 3 ha žemės iš bendro 6,53 ha pietinėje pusėje už 1 200 000 litų, kaip jie ir buvo prieš tai susitarę. Taip pat sutartyje buvo nurodyta, kad D. G. sumoka 1000 litų avansu. Taip pat sutartyje buvo nurodyta, kad kaltinamasis įsipareigoja likusią sumą - 1 199 000Lt pervesti į jo (J. B.) sąskaitą iki 2010-02-26. Sutartyje buvo numatytos ir visos kitos sąlygos. Sutartis buvo sudaryta ant dviejų atskirų lapų, t. y. dalis sutarties punktų buvo ant vieno lapo, o kiti ant kito lapo. Tų lapų antros pusės buvo neužpildytos. Jis perskaitė ir viskas atitiko kaip ir buvo sutarta. Kaltinamasis jam perdavė 1000 Lt, kurie buvo kupiūromis po 10 ir 20 litų. Skaičiuojant šiuos, pinigai iškito ir jis juos rinko nuo automobilio grindų. Kaltinamasis paprašė dar kartą perskaičiuoti. Suma sutapo. Tada kaltinamasis pasiūlė jam pasirašyti sutartį. Kaltinamasis pirmas pasirašė pirmoje lapo pusėje, po sutarties punktais, tada apvertė lapą ir pasirašė apačioje ant tuščio lapo. Tada jis (J. B.) pasirašė pirmoje lapo pusėje po sutarties punktais, o po to ant tuščio apversto lapo kaip ir kaltinamasis. Po to ant kito sutarties lapo kaltinamasis ranka parašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Po to ir jis (J. B.) ant kito sutarties lapo parašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Po to kaltinamasis (D. G.) šios sutarties antrą lapą apvertė ir jie abudu pasirašė kitoje pusėje, kuri buvo be teksto. Taip pat jie pasirašė prie teksto „aš 3 punkte nurodytų pinigų sumą daviau/gavau“. Kaltinamasis pažadėjo likusius pinigus pervesti į banką. Jis (J. B.) paprašė kaltinamojo duoti sutarties kopiją, o šis pasiūlė padaryti kopiją mieste. Jis (J. B.) buvo su darbine apranga, todėl važiuoti į miestą negalėjo. Todėl kaltinamasis pasakė, kad atiduos kopiją sekančio susitikimo metu ir jie išsiskyrė. Jis (J. B.) nuvažiavo į Salininkus pas pažįstamą. Po 10-15 minučių vėl paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad ne viską pasirašė. Jis (J. B.) sugrįžo į tą pačią vietą ir kaltinamasis paaiškino, kad reikia dar papildomai parašyti ant antro sutarties lapo „pinigus gavau“. Jis tai parašė, dar kartą pasirašė kaip jis liepė ir jie išsiskyrė. Be to, kaltinamasis pažadėjo jam atvežti šios sutarties kopiją. Po savaitės kaltinamasis jam paskambino, pasakė, kad nori susitikti. Kaltinamasis atvažiavo pas jį į Galgius. Kaltinamasis jam pasakė, kad sirguliuoja, nespėja, todėl paprašė palaukti su pinigų pervedimu. Jis (J. B.) sutiko. Praėjus savaitei, dviems jis paskambino kaltinamajam, paklausė ar pervedė pinigus. Kaltinamasis atsakė, kad serga. Vėliau maždaug kovo viduryje kaltinamasis vėl jam paskambino ir pakvietė susitikti. Jie vėl susitiko Salininkuose už geležinkelio pervažos. Kaltinamasis jam pasakė, kad kažkokią sumą pervedė, bet lyg tai pats nežino kokią, todėl pasakė pažiūrėti. Kitą dieną jis pasitikslino banke ir pamatė, kad pervesta 40 000 Lt, nusiraminęs, kad procesas eina, jog kaltinamasis sakė, kad likusius pinigus perves, laukė toliau. Praėjus savaitei jis pasižiūrėjo, kad daugiau pinigų niekas nepervedė. Praėjo savaitė. Jis vėl pažiūrėjo banke, ar pinigai pervesti. Šių nebuvo. Jis paskambino kaltinamajam. Šis atsakė, kad perves pinigus, o šiuo metu užimtas, važiuoja pas mamą, vėliau pinigus perves. Jis (J. B.) vėl laukė. Kaltinamasis jam daugiau nepaskambino. 2010 m. balandžio mėnesio pradžioje jis gavo laišką, kuriame buvo dokumentas, kad areštuota jo žemė. Po to jis gavo vėl laišką, kuriame buvo teismo dokumentas – ieškinys, susitarimas (sutartis), kurios jis nematęs, nepasirašęs. Ši sutartis buvo ant vieno lapo, joje buvo parašyta, kad 560 000 Lt jam sumokėjo už žemę. Tačiau jiedu nėjo pas notarą, žemės jis neperrašė (nepardavė). Teismui pateikta sutartis dėl žemės pirkimo buvo visiškai suklastota, jis apie tai, kas šioje sutartyje parašyta su kaltinamuoju nekalbėjo. Be to jis (J. B.) tokios sutarties nepasirašinėjo, pinigų už žemę, išskyrus 40 000 Lt ir 1000 Lt avanso, jis negavo. Po to jis kreipėsi į advokatą. Be to, prieš pasirašydamas 2010-02-19 Preliminarią sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., pardavimo kaltinamajam, jis domėjosi kokia yra vidutinė vieno ha rinkos vertė. Jis peržiūrėjo informaciją laikraščiuose, be to iš kaimynų sužinojo, kad Vilniaus raj., šalia esančiuose kaimuose vidutinė žemės kaina buvo apie 7 000 Lt už arą, todėl nusprendė savo sklypą parduoti už vidutinę kainą, t. y. po 4 000 Lt už arą. Tiek jam, tiek kaltinamajam ši kaina už arą tiko. Be to Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp jo ir kaltinamojo, pagal kurią šis atsisakė nuo ieškinio, kuriuo siekė patvirtinti minėtą preliminarią sutartį pagal kurią neva buvo parduotas jam (J. B.) priklausantis 6,53 ha žemės sklypas. Pagal minėtą nutartį jis kaltinamajam grąžino 40 000 Lt, kuriuos šis pervedė pagal preliminarią sutartį į jo banko sąskaitą. 1000 Lt, kuriuos kaltinamasis jam perdavė grynais pasirašant preliminarią sutartį, jis negrąžino, kadangi taikos sutartyje tai nebuvo numatyta. Be to, teismui parodžius byloje ant dokumentų esančius parašus, rankraščius, atsakė, kad šie jo (t. 3, b. l. 189-193).

Teisme apklaustos liudytojos L. B. paaiškinimais (parodymais), kad žemė, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso jos vyrui J. B.. Šios žemės parduoti neketino. Tačiau 2009 metų lapkričio pabaigoje, gruodžio pradžioje į namų telefoną paskambino nepažįstamas asmuo ir pasiūlė ją nupirkti. Ji atsakė, kad žemės neparduoda. Tačiau šis skambino vėl keletą kartų ir siūlė įvairius pirkimo variantus. Tada jie su vyru, dukra ir sūnumi pasitarė ir nusprendė parduoti 3 ha iš turimos žemės. Vėliau visus žemės pardavimo reikalus tvarkė vyras. Jis pastarąją tik informavo apie derybų eigą. Ji pati pirkėjo niekada nematė. Vėliau vyras grįžo namo ir pasakė, kad susitarė dėl 3 ha pardavimo, nors iš vakaro jie to dar nežinojo. Kiek jai yra žinoma, jos vyras su tuo asmeniu susitiko prie Salininkų, ant kelio. Ten automobilyje jie pasirašė sutartį ir gavo avansą 1000 Lt. Kai vyras grįžo vakare iš darbo, jis parodė gautą avansą. Smulkūs pinigai kupiūromis po 10-20 Lt buvo surišti gumine juostele, jie jų neskaičiavo, tik ji nustebo, kad sandoris už tokią didelę sumą, o avansas sumokėtas smulkiomis kupiūromis. Ji dar paklausė vyro kur yra sutartis. Jis paaiškino, kad viskas vyko ant kelio ir padaryti kopijos nebuvo galimybės. Vėliau vyras dar keletą kartų bendravo su tuo vyriškiu, tačiau likusių pinigų jie negavo, tik 40 000 Lt, kuriuos pervedė į sąskaitą banke. Po to, balandžio 4 d. jie gavo pranešimą iš teismo dėl visos žemės arešto. Daugiau pinigų jie negavo ir parduoti visos žemės neketino (t. 3, b.l. 193, 194).

Teisme apklausto liudytojo Č. B. paaiškinimais (parodymais), kad tėvai jam užsiminė, kad kažkoks vyriškis skambinėja ir siūlosi nupirkti turimą žemę. Kiek jis žino, tėvai žemės parduoti nesiruošė. Tačiau nepažįstamasis vis tiek skambinėjo. Vėliau jie su tėvu, motina ir seserimi pasitarė ir nutarė parduoti ne visą turimą žemę, o tik 3 ha. Kadangi žemės savininkas yra tėvas J. B., jis ir tvarkė visus dokumentus. Jis (Č. B.) pirkėjo niekada nematė ir telefonu su juo nekalbėjo. Be to, vieną dieną, kai namo grįžo tėvas, šis pasakė, kad pasirašė sutartį, parodė gautą avansą, kuris buvo kupiūromis po 10-20 litų, perrištos gumine juostele. Tėvas pasakė, kad jis su pirkėju sutarė parduoti šiam 3 ha už 1 200 000 Lt. Be to, jis (Č. B.) nustebo, kad tokiame sandoryje avansas buvo sumokėtas smulkiomis kupiūromis. Tėvo pasirašytos sutarties jis nematė, nes pagal tėvo pasakymą ši buvo pasirašyta ant kelio, nebuvo galimybės pasidaryti šios kopiją, todėl tėvas šios sutarties neturėjo. Be to pagal tėvo pasakymą, minėtas vyriškis žadėjo padaryti sutarties kopiją ir šią perduoti tėvui; jam buvo sumokėtas 1000 Lt avansas; jam minėtas vyras pervedė į jo sąskaitą 40 000 Lt. Tačiau daugiau jie iš pirkėjo pinigų negavo. Be to, pagal jo surinktą informaciją tuo metu minėtos žemės kaina buvo tokia, kokią sutarė tėvas su pirkėju. Ši kaina buvo tinkama pirkėjui ir jiems (t. 3, b.l. 194).

Teisme apklausto liudytojo I. G. paaiškinimais (parodymais), kad jis ir brolis užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu. Nukentėjusiojo (J. B.) jis nepažįsta ir su juo nebendravo. Atsakė, kad jis nuo seniai spausdino sutartis. O jeigu brolis D. prašydavo surašyti, tai jis palikdavo lapuką, kas turi būti surašyta, po to jis (I. G.) surašydavo. Parodžius sutartį (t. 1, b.l. 126), atsakė, kad kompiuteryje buvo, ir jis rinko tokį tekstą tą pačią dieną kaip sutartyje nurodyta, be to galėjo būti kad šį tekstą jis rinko ryte. Pagal jį, šį tekstą jis surinko pagal brolio duotą, šio ranka surašytą lapuką (duomenis). Šiuo metu jis (liudytojas) jau to lapuko neturi. Visų sutarties surašymo į kompiuterį detalių nebepamena. Tačiau minėtus duomenis jis suvedį į anksčiau turėtą sutarties blanką. Kieno šioje sutartyje ranka surašyti duomenys, jis nežino. O šią sutartį spausdintuvu, tikriausiai, jis (I. G.) atspausdino. Atspausdino šią sutartį ant vieno lapo, abiejuose puslapiuose, nes sutarties tekstas nebuvo didelės apimties, kai daug lapų blogai griebia spausdintuvas, be to dukterėčia gadina popierių, todėl pas juos amžina bėda su popieriumi, o šį perka tik jis. Ši sutartis turėjo būti atspausdinta dviem egzemplioriais, nes dvi šalys. Patikslino, kad šios buvo du egzemplioriai. Atsakė, kad spausdintuvas, kuriuo buvo atspausdinta jam parodyta sutartis buvo sugedęs, šis blogai paimdavo popieriaus lapą, baigėsi toneris, šis popieriaus lapą tepliojo. Todėl po to jie šį pardavė, tačiau nežino kam. Be to, D. kompiuteriu nelabai moka naudotis. O neatsimena, ar minimą sutartį jis D. padavė, ar šis pasiėmė. Taip pat atsakė, kad ant atspausdintos sutarties (lapo) anksčiau galėjo būti pieštuku kas tai pažymėta, nutrinta, nes lapai buvo naudoti. Tačiau jis nepamena, kada buvo pieštuko įrašas nutrintas. O ant šio lapo minimas įrašas nesusijęs su sutartimi (t. 3, b. l. 195-198).

Dokumentais, pateiktais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK 98-179 straipsnių, numatyta tvarka (t. 3, b.l. 129-131), o būtent advokatas P. M. pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos Nr. 2-4793-450/2010 nutraukimo bei Taikos sutartį, sudarytą tarp D. G. ir J. B., kuria D. G. atsisakė nuo ieškinyje pareikšto reikalavimo, t.y. patvirtinti G. G. ir J. B. 2010-02-19 sudarytą Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo. J. B. įsipareigojo grąžinti D. G. 40 000 litų, kuriuos gavo iš D. G. pagal 2010-02-19 sudarytą preliminarią sutartį. D. G. patvirtino, kad įvykdžius šią Taikos sutartį, jis nebeturės jokių pretenzijų dėl 560 000 Lt pagal sudarytą tarp Taikos sutarties šalių 2010-02-19 Preliminariąją sutartį.

Dokumentu - pranešimu, gautu LR BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka: 2010 m. balandžio 14 d. J. B. pareiškimu dėl D. G. nusikalstamų veiksmų, kuriame nurodė, kad D. G. suklastojęs 2010-02-19 preliminarią sutartį dėl nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo ir ją pateikęs patvirtinti ir pripažinti galiojančia Vilniaus apygardos teismui, t.y. sukčiaujant siekia pagrobti jam priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškimo priedai (kopijos): D. G. 2010-03-24 ieškinys dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo ir pripažinimo galiojančia. Vilniaus apygardos teismo 2010-03-30 nutartis, kuria patenkintas D. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo J. B. turtu, t.y. nutartis areštuoti J. B. nuosavybės teise priklausantį 6,53 ha žemės sklypą , esantį (duomenys neskelbtini). Preliminari sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, kurioje nurodyta kad J. B. įsipareigoja parduoti, o D. G. nupirkti 6,63 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 p. nurodyta, kad D. G. šios sutarties pasirašymo metu sumokėjo avansu grynais pinigais J. B. 560 000 Lt, o J. B. šiuos grynus pinigus priėmė. Likusią nesumokėtą sumą 40 000 litų D. G. sumoka grynais pinigais arba banko pavedimu į J. B. nurodytą sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Mokėjimo nurodymas Nr. 869728, kuriuo D. G. 2010-02-24 J. B. sumokėjo 20 000 litų avansą už žemės sklypą (duomenys neskelbtini)Mokėjimo nurodymas Nr. 869728, kuriuo D. G. 2010-02-24 J. B. sumokėjo 20 000 litų avansą už žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Mokėjimo nurodymas Nr. 397973797, kuriuo D. G. 2010-02-25 J. B. sumokėjo 20 000 litų kaip galutinį atsiskaitymą už (duomenys neskelbtini). žemės sklypą. (t. 1, b. l. 1-14).

Kratos metu rastais daiktais, dokumentais (t. 1, b. l. 188): 2010-11-29 atlikus kratą I. G. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastais ir paimtais: nešiojamu kompiuteriu SONY PCG-61411L ir kompiuterio kietuoju disku (duomenys neskelbtini). 2010-11-29 atlikus kratą name, esančiame (duomenys neskelbtini), D. G. pateikta (b. l. 122-145): Preliminaria sutartimi dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, paveldėjimo teisės liudijimu, ieškiniu dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo ir pripažinimo galiojančia; pažymėjimu apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, kasos pajamų orderiu Nr, 869726, grynųjų pinigų pervedimo kvitu, Nr. 397973510; J. B. tapatybės kortelės kopija, sąskaitos numerio kopija. Atlikus kratą, namo antrame aukšte miegamojo kambaryje rasta preliminaria sutartimi dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, J. B. asmens duomenų kopija, sąskaitos numeriu; pažymėjimu, žemės sklypo Nr. 3002 plano kopija, paveldėjimo teisės liudijimo kopija, paskolos sutartimi Nr. 2009/09/25.

Atlikus kompiuterių, paimtų kratos metu, tyrimą gauta specialisto išvada 2011-09-30 Nr.11-3252(10), kurioje nustatyta: Tyrimui pateikto standaus disko (duomenys neskelbtini)kataloge C:\Users\Dokumentai\Domo yra failas Preliminarioji sutartis 2010 02 19.docx, kurio turinys sutampa su atspausdintos ir tyrimui pateiktos 2010-02-19 Preliminarios sutarties kopijos tekstu. Failas Preliminarioji sutartis 2010 02 19.docx atspausdintas ir įrašytas į pridedamo CD disko katalogą Samsung\C\Users\Dokumentai\Domo. Standaus disko „(duomenys neskelbtini)“ klasteriuose (duomenys neskelbtini) yra informacijos, susijusios su 2010 02 19 preliminariąja sutartimi. Atstatyto failo (duomenys neskelbtini) tekstas sutampa su standžiojo disko „Samsung“ kataloge C:\Users\Dokumentai\(duomenys neskelbtini) esančio ruošinio Preliminarioji sutartis 2010 02 19.docx tekstu, o atstatyti failai (duomenys neskelbtini) yra identiški aukščiau minėtam ruošiniui. Failai 19705(duomenys neskelbtini) įrašytį į pridedamo CD disko katalogą Samsung\Klasteriai. Tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio SONY VAIO „Model: VPC-CW290X“ standžiajame diske (duomenys neskelbtini) nėra informacijos susijusios su tyrimui pateiktais klausimais (t. 1, b.l. 192-194). Teisme apklaustas specialistas A. C. iš esmės pakartojo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad tyrimui pateiktame standžiajame diske „Samsung“ s/n 13UJ1BQ730276 rastas failas „Preliminarioji sutartis 2010-02-19 docx“, kurio turinys sutampa su atspausdintos ir tyrimui pateiktos 2010-02-19 Preliminarios sutarties kopijos tekstu, buvo sukurtas arba paskutinį kartą modifikuotas (tokio turinio koks jis yra dabar) buvo 2010-02-19 11 val. 28 min., o minėto failo įkėlimo data yra 2010-11-26 14 val. 08 min., todėl galime daryti išvadą, kad minėtas failas buvo sukurtas kitoje laikmenoje ir vėliau įkeltas į minėtą kompiuterį, tačiau minėtos datos yra nustatomos pagal kompiuteryje nustatytą laiką, kuris gali nesutapti su realiu laiku, jis palaikė išvadą (t. 3, b.l. 198-199).

Atlikus Preliminarios sutarties, paimtos kratos metu, tyrimą, gauta specialistės išvada 2011-02-09 Nr. 11-3293 (11), 11-275 (11), kurioje nustatyta, jog didelė tikimybė, kad tirti pateiktos 2010-02-19 preliminariosios sutarties dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini). pardavimo pirmas ir antras puslapiai atspausdinti skirtingomis sąlygomis, t.y., arba jie atspausdinti to paties lazerinio spausdinimo aparato skirtingais režimais arba skirtingu metu, arba jie atspausdinti skirtingais spausdinimo aparatais (t. 1, b.l. 168-174). Teisme apklausta specialistė R. P. iš esmės pakartojo išvadoje nurodytas aplinkybes, išvadą palaikė (t. 4, b.l. 6-10).

Garso įrašais pridėtais prie bylos.

LR BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal šio kodekso 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Aukščiau aprašytais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje duomenimis nenustatyta priežasties netikėti. Nenustatyta, kad šie duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka.

J. B. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu išsamiai ir nuosekliai paaiškino (parodė), kad kaltinamasis kreipėsi į jį su pasiūlymu parduoti 6,53 ha žemės sklypą. Po derybų jis su kaltinamuoju susitarė minėto žemės sklypo dalį - 3 ha, parduoti už 1 200 000 Lt. Nukentėjusiajam kaltinamasis nurodė atidaryti sąskaitą SEB banke, kad galėtų pervesti pinigus už žemę. 2010-02-19 kaltinamasis nukentėjusiajam pasiūlė susitikti. Šią dieną apie pietus jie susitiko Salininkuose. Jų pokalbio metu kaltinamasis pasakė, kad paruošė sutartį ir davė nukentėjusiajam su šia susipažinti. Sutartyje buvo surašyti prieš tai jų aptarti pirkimo ir pardavimo sutarties įsipareigojimai, sąlygos kiti duomenys, t.y., kad parduodamas 3 ha žemės sklypas pietinėje pusėje už 1 200 000 Lt, kad D. G. sumoka 1000 Lt avansą, o likusią sumą 1 199 000 LT įsipareigojo pervesti į nukentėjusiojo sąskaitą iki 2010-02-26. Sutartis buvo sudaryta ant dviejų atskirų lapų, t.y. pirmi šešeri punktai buvo surašyti ant vieno lapo, o kiti ant kito. Šių lapų antros pusės buvo neužpildytos. Sutartį nukentėjusysis perskaitė. Po to kaltinamasis padavė jam 1000 Lt avansą smulkiomis kupiūromis (po 10, 20 Lt). Nukentėjusiajam suskaičiavus pinigus, kaltinamasis pasirašė pirmas po pirmais šešiais sutarties punktais, po to iš kart apvertė šį lapą ir pasirašė apačioje tuščiame lape, lapo krašte, apačioje. Po to šią sutartį (šį lapą) padavė pasirašyti nukentėjusiajam. Šis pasirašė analogiškai kaip ir kaltinamasis. Ant kito sutarties lapo kaltinamasis ranka parašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Po to jis apvertė šį lapą ir pasirašė tuščiame lape, lapo krašte, apačioje. Nukentėjusysis pasielgė (padarė) analogiškai. Po to kaltinamasis nukentėjusiajam pažadėjo likusius pinigus pervesti į nukentėjusiojo sąskaitą banke. Šios jau pasirašytos sutarties egzempliorius buvo vienas, nes jiedu susitarė, kad kopiją kaltinamasis atiduos sekančio jų susitikimo metu. Tačiau po jų išsiskyrimo, praėjus apie 10-15 min. paskambino kaltinamasis nukentėjusiajam ir pasakė, kad ne viską šis pasirašė. Nukentėjusysis sugrįžo į tą pačią vietą, o čia kaltinamasis paaiškino, kad reikia dar parašyti, kad „pinigus gavau“. Nukentėjusysis taip ir padarė. Be to, įvertinus D. G. paaiškinimus, kad jis tuo metu J. B. sumokėjo 560 000 Lt grynaisiais, abejotina, kad J. B. būtų nesirūpinęs šių pinigų saugumu. O tai rodo aplinkybės, kad jis „gavęs 560 000 Lt grynaisiais“, nuvažiavo pas pažįstamą toliau tęsti darbus, netrukus D. G. paskambinus vėl „su šiais pinigais“ pas jį grįžo. Taigi vėliau į nukentėjusiojo sąskaitą kaltinamasis du kartus pervedė po 20 000 Lt. Nukentėjusiajam daugiau pinigų iki sutarto laiko nebuvo pervesta, ar kitokiu būdu jis šiuos gavo. Todėl jis paskambino kaltinamajam. Šis pažadėjo sumokėti vėliau. Nukentėjusiajam kaltinamasis daugiau nebeskambino. 2010 m. balandžio 3 d. nukentėjusysis gavo dokumentus dėl žemės arešto, o vėliau Vilniaus apygardos teismo atsiųstus procesinius dokumentus su priedais.

Įvertinus J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus paaiškinimus (parodymus) teismas sprendžia, kad priešingai, ne kaltinamasis D. G., jo brolis I. G., įvertinus aukščiau aprašytus jų teisme duotus paaiškinimus (parodymus), bei byloje esančius šių ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (parodymus), J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo tikslus ir nuoseklus, aiškiai atsiminė visas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad J. B. turėjo tikslą ar motyvą (priežastį) klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūną, teismą, jog jis klaidino. Be to, J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus paaiškinimus (parodymus), tokiu pat būdu patvirtino apklausti liudytojai, t.y. jo žmona ir sūnus. Priežasties abejoti šių liudytojų teisme duotais paaiškinimais nenustatyta.

Nukentėjusiojo paaiškinimams (parodymams) priešingai paaiškino kaltinamasis D. G.. Jis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad neatsimena, kas paruošė ir atspausdino 2010-02-19 preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo. Gal būt jis, o gal būt jo brolis Ignas. Tačiau šios sutarties buvo du egzemplioriai, po vieną lapą, o tekstas buvo atspausdintas abejose lapo pusėse. Be to, jis neatiminė kokiu kompiuteriu buvo atspausdinta ši sutartis. Tačiau kratos metu ši sutartis buvo surasta jo namuose; ši buvo pasirašyta jo automobilyje, Salininkuose. Be to tuo metu jis J. B. perdavė 560 000 Lt. Šie buvo sudėti į polietileninį maišelį kupiūromis po 100, 200, 500 Lt. J. B. perskaitė sutartį, suskaičiavo visus pinigus ir pasirašė sutartį. Jis (D. G.) vieną minėtos sutarties egzempliorių pasiliko sau, o šios kitą atidavė J. B.. Tai, kad jis iš J. B. pirko žemę, motina ir brolis nežinojo. Pagal minėtą sutartį jis 2010-02-24 ir 25 d. į J. B. sąskaitą pervedė bendrai 40 000 Lt. Be to minėtoje sutartyje buvo numatyta, kad notarinė sutartis bus sudaryta iki 2010-03-05. Bet nukentėjusysis sudaryti tokią atsisakė ir pradėjo reikalauti, kad jam jis sumokėtų daugiau pinigų. Kiek pinigų jis nori, nepasakė. Tuomet kreipėsi į advokatą, kuris padėjo surašyti ieškinį dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties patvirtinimo ir pripažinimo galiojančia. Tokios pačios faktinės aplinkybės buvo išdėstytos ir jo ieškinyje Vilniaus apygardos teismui. Šiame nurodyta, kad ieškovui (D. G.) visiškai atsiskaičius už 2010-02-19 sutartyje aptartą žemės sklypą, pardavėjas, pagal šios sutarties 5 punktą, privalėjo iki 2010-03-05 įforminti 6,53 ha žemės sklypo perleidimą notarine tvarka. Tačiau atsakovas J. B. šios pareigos neįvykdė. Dėl jam (D. G.) nežinomų priežasčių J. B. vengia jų sudarytą sutartį patvirtinti notarine tvarka ir įforminti galutinį ieškovo įsigyto žemės sklypo perleidimą. Be to šiame ieškinyje D. G. nurodė nežinantis priežasties, kodėl J. B. atsisako pasirašyti pagrindinę pirkimo ir pardavimo sutartį. Tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu D. G. šią priežastį įvardijo, o būtent, kad J. B. pareikalavo daugiau pinigų. Tačiau aiškiai, įtikinamai nepasakė kiek gi pinigų J. B. iš jo reikalavo, kodėl reikalavo daugiau pinigų. Be to, D. G. ikiteisminio tyrimo metu neatsiminė ir kitų šio sandorio surašymo, atspausdinimo ir kitų svarbių aplinkybių, t.y. tyrimo pradžioje neatsiminė kas šią sutartį surašė ir atspausdino. Vėliau, prisiminęs, kad galimai ją spausdino brolis, pamiršo, kokiu būdu šią sutartį iš pastarojo paėmė. Negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl pasirašė preliminariąją, o ne pagrindinę pirkimo ir pardavimo sutartį, jei sumokėjo, kaip jis teigia, didžiąją dalį sumos, t.y. 560 000 Lt. Šių aplinkybių jis teisminio bylos nagrinėjimo metu įtikinamai (aiškiai, nuosekliai, logiškai) nepaaiškino. Įvertinus minėtą pinigų sumą, D. G. nurodytą visą sandorio kainą, kad 560 000 Lt sumokėjo grynaisiais, sandorio įvykdymo riziką, nenaudojus efektyvių sandorio užtikrinimo priemonių, D. G. paaiškinimus apie jo kaip komercijos direktoriaus įdirbį nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo srityje, akivaizdu, kad šiuo atveju būtų buvę logiška, patikima, kad pasirašyti ne preliminariąją, o pagrindinę minėtos žemės pirkimo ir pardavimo sutartį. Tačiau akivaizdu, o akivaizdu dar ir iš pačio D. G. paaiškinimų apie sutarčių pasirašinėjimą, tvirtinimą pas notarą, kad tokiu atveju jau notaras ruoštų sutartį, šią tvirtintų, dalyvaujant šalims, ir įsitikinęs, kad šalys laisvai išreiškė valią dėl sutartinių įsipareigojimų, sąlygų. Todėl neabejotina, kad D. G. suvokė, kad sutartis galiausiai gali būti nepatvirtinta pas notarą, ir jo apgaulė išaiškės, jis neteks galimybės sukčiauti. Be to, jis aiškiai, įtikinamai nenurodė, kodėl 40 000 Lt pervedė į specialiai jo pasiūlytą J. B. šio atidarytą banko sąskaitą ir per du kartus. Be to, atmetant, kaip neįtikinamus D. G. teisme duotus paaiškinimus, svarbu ir tai, kad bylos medžiaga patvirtina, kad D. G. iniciatyva pasirašyta taikos sutartis, kuria jis atsisakė ne tik nuo ieškinio, bet ir nuo 560 000 Lt. O pagal tai teismas sprendžia, kad šie pinigai J. B. nebuvo sumokėti. Be to, D. G. gynybinės pozicijos dalis, kad šią sutartį (taikos) jis pasirašė dėl psichologinio tyrėjos ir prokurorės spaudimo byloje jokiais duomenimis nepagrįsta. Bylos rašytiniai duomenys rodo, kad D. G. norą pasirašyti tokią sutartį išreiškė posėdyje, sprendžiant klausimą dėl jam kardomosios priemonės – suėmimo, niekieno neverčiamas, dalyvaujant jo gynėjui. Be to ši sutartis buvo tvirtinama vėliau Vilniaus apygardos teisme, taigi jam esant laisvėje. Pagal tai akivaizdu, kad jis turėjo visas galimybes nuo jos atsisakyti, jis to nepadarė. Todėl ši jo versija neįtikinama, vertinama kaip pramanyta.

Kaltinamasis D. G. neigė, jog kaltinime nurodytą žinomai suklastotą sutartį pateikė Vilniaus apygardos teismui, kur buvo padarytas sutarties nuorašas ir pridėtas prie jo 2010-03-24 ieškinio dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties patvirtinimo ir pripažinimo galiojančia. Šį jo neigimą paneigia teisme ištirta byloje esanti rašytinė medžiaga, kuri įstatymo nustatyta tvarka gauta iš nukentėjusiojo J. B., advokato P. M. bei teisiamojo posėdžio metu išklausytais kaltinamojo ir advokato P. M. padėjėjo pokalbio garso įrašais (įrašai pridėti prie bylos).

Aukščiau aptartus duomenis (nukentėjusiojo teisme duotus paaiškinimus, aukščiau aprašytą rašytinę bylos medžiagą), papildo specialistės išvada 2011-02-09 Nr. 11-3293 (11), 11-275 (11), kurioje nustatyta, jog didelė tikimybė, kad tirti pateiktos 2010-02-19 preliminariosios sutarties dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo pirmas ir antras puslapiai atspausdinti skirtingomis sąlygomis, t.y., arba jie atspausdinti to paties lazerinio spausdinimo aparato skirtingais režimais arba skirtingu metu, arba jie atspausdinti skirtingais spausdinimo aparatais. Kaip matyti iš šios išvados ir pagal šios specialistės teisme duotus paaiškinimus, ši išvada tokia, nes antras sutarties puslapis buvo išspausdintas mažesniu tonerio sluoksniu raidėse, ženkluose bei skirtingas foninis užteršimas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek D. G., tiek jo brolis I. G., įvertinus tai, kad jau po gautos šios specialistės išvados, minėtą išvadą neigė aplinkybėmis susijusiomis su naudotų popieriaus lapų panaudojimu, spausdintuvo gedimu (popieriaus lape tepliojimu, spausdinimui miltelių ir (ar) rašalo taškymu, spausdinimo metu popieriaus strigimu), besibaigiančiu rašalu, kasetės purtymu ir kt. Tačiau teisiamojo posėdžio metu specialistė visus minėtus kaltinamojo, jo brolio paaiškinimus dėl spausdintuvo įtikinamai paneigė. Ši išvada, minėtos specialistės teisme duoti paaiškinimai iš esmės patvirtino J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus nuoseklius, išsamius paaiškinimus, - kad byloje esantis preliminarios sutarties tekstas yra pakeistas, šios viena lapo pusė yra atspausdinta keičiant tikrąjį jos tekstą, t.y. suklastota.

Kita byloje esant specialisto išvada paneigia liudytojo I. G. teisme duotus paaiškinimus (parodymus), kad teismo tiriama preliminari sutartis, kurią paprašė atspausdinti jo brolis, buvo atspausdinta kompiuteriu, paimtu kratos metu. Tačiau pagal šią specialisto išvadą ir specialisto teisme duotus paaiškinimus, šis nustatė, kad tyrimui pateiktame standžiajame diske „Samsung S/N: 13UJ1BQ730276“ rastas failas „Preliminarioji sutartis 2010-02-19 docx“, kurio turinys sutampa su atspausdintos ir tyrimui pateiktos 2010-02-19 Preliminarios sutarties kopijos tekstu, buvo sukurtas arba paskutinį kartą modifikuotas (tokio turinio koks jis yra dabar) buvo 2010-02-19 11 val. 28 min., o minėto failo įkėlimo data yra 2010-11-26 14 val. 08 min. Teismas neturi priežasties abejoti minėto specialisto išvada, kad minėtas failas buvo sukurtas kitoje laikmenoje ir vėliau įkeltas į minėtą kompiuterį.

Dėl I. G. teisme duotų paaiškinimų (parodymų). Bylos medžiaga rodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu pirmosios jo apklausos metu nieko neminėjo apie tai, jog jis spausdino tiriamą preliminariąją sutartį. Priešingai, jis teigė, kad apie J. B. nieko nežino, kaip ir nieko negali pasakyti kokius žemės pirkimo ir pardavimo klausimus sprendė jo brolis. Ikiteisminio tyrimo, antrosios apklausos metu jis jau teigė, kad būtent jis surinko šios sutarties tekstą ir šią sutartį atspausdino dviem egzemplioriais. Galiausiai teisiamojo posėdžio metu jis paliudijo, kad spausdino ant vienos pusės, nes labai taupė popierių. Vertinant šias aplinkybes, aktualu tai, kad bylos medžiaga rodo, jog kratos metu buvo rasta ne tik preliminari sutartis, bet ir preliminarios sutarties pirmasis lapas, kurios tekstas nėra identiškas sutarčiai, kuri pateikta Vilniaus apygardos teismui. Be to, kratos metu rasta ir paimta paskolos sutartis tarp Igno ir D. G., atspausdinta ant dviejų, o ne ant vieno lapo. O tai rodo, kad I. G. teisme duoti paaiškinimai (parodymai) nenuoseklūs, prieštaringi, neabejotinai nepatvirtina, kad jis taupydamas popierių spausdino sutartis ant abiejų lapų pusių.

Kaltinamasis D. G. neigė, kad nuo 2010-02-19 iki 2010-03-24 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje sunaikino šios sutarties pirmąjį lapą, o antrojo lapo kitoje pusėje kompiuterinės technikos pagalba atspausdino žinomai netikrus duomenis. Įvertinęs nukentėjusiojo teisme duotus paaiškinimus, jo žmonos, ir sūnaus, teisme duotus paaiškinimus ir minėtus kratos protokolus (juose aprašytus išimtus dokumentus), teismas sprendžia, kad pagal šiuos duomenis neabejotinai pasitvirtino, jog jis sunaikino minėtos sutarties pirmąjį lapą. Nes tiek pagal nukentėjusiojo, tiek jo žmonos ir sūnaus paaiškinimus jis (nukentėjusysis) sutarties namo neparsinešė, neparodė, o jo žmona ir sūnus patvirtino, jog nukentėjusiajam buvo pažadėta vėliau atvežti sutarties kopiją. Byloje nėra duomenų, kad D. G. būtų atvežęs, ar tai paštu ar kt. būdu būtų perdavęs šią sutartį nukentėjusiajam. Be to, kratos metu rasti dokumentai (nukentėjusiojo sąskaita banke, sklypo planas ir kt.) patvirtina, tai ką nuosekliai, nekeičiant paaiškinimų, tvirtino teisme nukentėjusysis, kad jis minėtus dokumentus davė D. G., o sutarties šis jam nedavė. Taigi aukščiau aprašyti kryptingi, nuoseklūs D. G. veiksmai, beje jam pasisekus, kad jo pavyzdžiu pasirašė nukentėjusysis, o palyginus netrukus šiam jo prašymu parašius dar ir kad „pinigus gavau“, neabejotina, jog jį vedė toliau į jo turėtą tikslą apgaulės būdu įgyti nukentėjusiojo žemės sklypą, ir jau minėtos tikrosios preliminarios sutarties pirmasis lapas jam jau buvo nebereikalingas. Todėl neabejotina, kad jis šį sunaikino. Aukščiau nurodytos teismo aplinkybės (išvados), kad tikrosios sutarties pirmasis lapas kaltinamajam buvo nebereikalingas, todėl šį jis sunaikino, kaltinamojo D. G., liudytojo I. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti paaiškinimai, kratos metu išimtas kompiuteris, minėtos specialistų išvados rodo, kad kaltinamasis D. G. antrojo lapo kitoje pusėje kompiuterinės technikos pagalba atspausdino žinomai netikrus duomenis. I. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepatvirtino, kad jam brolis davė antrą sutarties lapą ir jis atspausdino savo valia, ar brolio prašymu padiktuotus, ar vėl užrašytus ant lapuko šiuos duomenis. Jis teismą įtikinėjo, kad brolis gerai nemoka dirbti su kompiuteriu. Tačiau jis netvirtino, jog brolis iš vis nemoka naudotis kompiuteriu, spausdintuvu. Iš jo paaiškinimų aišku, kad brolis moka rašyti. Iš D. G. paaiškinimų aišku, kad jis matė, kur yra kompiuteris, spausdintuvas, matė kaip brolis šiuo naudojosi, jog šis gesdavo, o brolis spausdintuvą kratydavo ir t.t. Šios aplinkybės ir tai, kad jis buvo UAB „Raudonoji lapė“ komercijos direktorius, ir pagal jo paaiškinimus apie kriterijus, kodėl jam buvo svarbu būti nesuimtam, neabejotina, kad jis dirbo su brangiais projektais (pasiūlymais), su nepaprastais dokumentais, turėjo patirtį, pagal jo paaiškinimus galimai ir pasisekimą, rodo, jog jis mokėjo naudotis kompiuteriu, spausdintuvu. Todėl teismas sprendžia, kad pasitvirtino, jog kaltinamasis D. G. antrojo lapo kitoje pusėje kompiuterinės technikos pagalba atspausdino žinomai netikrus duomenis.

Aukščiau aprašyti duomenys patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, todėl šie yra kaltinamojo D. G. kaltės įrodymai.

Teismas ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamasis D. G., kaltinamasis D. G., turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą - dviejų lapų 2010-02-19 preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, pagal kurią J. B. įsipareigojo parduoti D. G. dalį (3 ha) jam priklausančio 6,53 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). už 1 200 000 Lt, kurių dalį - 1000 Lt D. G. sumokėjo šios sutarties pasirašymo metu, t.y., D. G., 2010-02-19 pasirašęs su J. B. minėto turinio sutartį, nuo 2010-02-19 iki 2010-03-24 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje sunaikino šios sutarties pirmąjį lapą, o antrojo lapo kitoje pusėje kompiuterinės technikos pagalba atspausdino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad neva J. B. įsipareigoja parduoti D. G. 6,53 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). už 600 000 Lt ir D. G. 2010-02-19 - šios sutarties pasirašymo metu, neva sumokėjo J. B. 560 000 Lt. Tokiu būdu, suklastojęs tikrą dokumentą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsniu, D. G. minėtą žinomai suklastotą sutartį pateikė Vilniaus apygardos teismui Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, kur buvo padarytas sutarties nuorašas ir pridėtas prie 2010-03-24 D. G. ieškinio dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties patvirtinimo ir pripažinimo galiojančia. Tačiau šio nusikaltimo D. G. nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes J. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė teismui, kad sutartis yra suklastota. Tokiu būdu D. G. pasikėsino apgaule įgyti J. B. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2010-02-19 buvo 527 000 Lt. Šie jo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių kaltinamojo D. G. kaltę padarius šias nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis D. G. pagal kaltinamąjį aktą buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą dokumentą (preliminarią sutartį) panaudojo. Aprašomojoje kaltinimo dalyje nurodyta, kad kaltinamasis šios suklastotos sutarties originalą nuo 2010-02-19 iki 2010-11-29 laikė name (duomenys neskelbtini), iki ikiteisminio tyrimo pareigūnai jį suradę kratos metu, pridėjo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-1-00598-10. Įvertinus tai, kad kaltinimas tūri būti aiškus, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas ir kitas procesines jo teises, bei įvertinus tai, kad prokurorė, turėdama teisę netikslino kaltinimo, ir atsižvelgiant į tai, kad prokurorė baigiamosiose kalbose nekalbėjo apie suklastotos sutarties originalo laikymą, teismas sprendžia, kad ši kaltinimo dalis šalintina.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. G. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. G. padarė tyčinį, baigtą nesunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas. Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, į tai, kad LR BK 182 straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, jog jis norėjo savo naudai įgyti apgaule didelės vertės svetimą turtą, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam D. G. už jo padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Jų dydžiai parenkami atsižvelgus į tai, jog nenustatyta D. G. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, jog pasikėsinimas sukčiauti mažiau pavojingas, jog D. G. palyginus jauno amžiaus, nevedęs, dirba.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme: 3 vnt. kompaktinių plokštelių su telefoniniais pokalbiais; 2 vnt. kompaktinių plokštelių su slapto sekimo įrašais; 1 vnt. vaizdajuostės su slapto sekimo įrašu, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini saugoti prie bylos (LR BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 296, 297, 301-305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

pripažinti D. G. kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, už tikro dokumento suklastojimą ir žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, ir už tai jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;

padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, už pasikėsinimą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, ir už tai jam paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti D. G. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

D. G. į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010-11-29 iki 2010-12-07, ir šia dalimi sumažinti jam laisvės atėmimo bausmę.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, nagrinėti: 3 vnt. kompaktinių plokštelių su telefoniniais pokalbiais; 2 vnt. kompaktinių plokštelių su slapto sekimo įrašais; 1 vnt. vaizdajuostės su slapto sekimo įrašu, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Petraitis