Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 45 MGL (2250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir A. B. paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį A. B. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas A. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-11-15, 1.34 val. iki 2020-11-16, 14.00 val. (2 paros) jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai. Nustatyta, kad A. B. paskirta 56 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda turi būti savanoriškai sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą. Nurodyta, jog per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka. A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, palikta galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 metus. Nurodyta šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2020-11-16. Nurodyta vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, konfiskuoti: nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir nusikalstamos veikos dalyką – A. B. turtą – 20 Eur. Nurodyta 2020-11-17 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti. Nurodyta 2020-12-30 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. B. turtą – 20 Eur, pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl turto (20 Eur) konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti. Nurodyta nuteistojo A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai yra jis, 2020-11-15, apie 01.37 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,15 prom. neblaivumas.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad pats netiesiogiai pasiūlė mažesnį nei 1 MGL dydžio kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra jis 2020-11-15, apie 01.43 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tarnybiniame policijos automobilyje „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pats, valstybės tarnautojams, t. y. policijos pareigūnams – Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui E. P. ir būrio vadui M. B. netiesiogiai, t. y. siūlydamas susitarti, pasiūlė 20 Eur kyšį. Kyšį pasiūlė siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad policijos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka nefiksuotų jo padaryto teisės pažeidimo ir netrauktų jo baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis tą pačią dieną vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,15 prom. neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.8. Apeliantas pažymi, jog nuosprendis yra teisingas tuo atveju, kai teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bylos nagrinėjimo teisme dalyviams nekyla jokių abejonių dėl to, kad šie duomenys yra įrodymai ir teismas jais grindžia savo išvadas. Tačiau tais atvejais, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje šios abejonės turi būti išanalizuotos ir padaryta kategoriška išvada, laikytini duomenys įrodymais ar ne. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Nuteistojo nuomone įvertinus anksčiau nurodytų aplinkybių visumą bei kitus byloje esančius įrodymus, yra visi pagrindai vadovaujantis BK 40 straipsniu A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. A. B. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį sutaptį, tačiau mano, kad teismas netinkamai pritaikė BK normas, nustatančias bausmių bendrinimo tvarką, nes šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Taip pat skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (prašoma sumažinti nuteistajam paskirtą baudą ir sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo terminą iki 1 metų). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, ištyrusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai A. B. pripažino kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas

7. Nors apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį, perduodant jį laiduotojos J. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes byloje nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.

8. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020).???

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad BK esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010). Teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018).

10. ???Atsižvelgdama į aptartas BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir Aukščiausiojo Teismo praktiką teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga. Nors A. B. nėra teistas, tačiau jam inkriminuotos dvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 4 dalyje ???numatytos nusikalstamos veikos sudaro realią, o ne idealią sutaptį.

11. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Teismų praktikoje pasisakoma, kad kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji. Pagal teismų praktiką realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019).

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nors tarp A. B. 2020-11-15 padarytų nusikalstamų veikų praėjo mažai laiko, tačiau jo neteisėtų veiksmų nejungė vieninga tyčia. Pirmąja įvykdyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika A. B. pažeisdamas KET reikalavimus vairavo transporto priemonę automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija. Po to, nustačius neblaivumą, A. B. ėmėsi kitų neteisėtų BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytų veiksmų (policijos pareigūnams pasiūlė 20 Eur dydžio kyšį) siekdamas išvengti atsakomybės už pirmuosius veiksmus (vairavimą neblaiviam). Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. B. sumanymas daryti nusikalstamas veikas abu kartus kilo iš naujo ir tai reiškia, kad jo tyčia buvo susiformavusi ne nusikalstamų veikų visumai, o atskiroms konkrečioms nusikalstamoms veikoms. Be to, šios veikos buvo padarytos skirtingais, o ne vieningais (tapačiais) kaltininko veiksmais: BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika buvo padaryta neblaiviam A. B. vairuojant transporto priemonę, o BK 227 straipsnio 4 dalyje numatyta veika – tyčia siūlant kyšį po to, kai vairavimo neblaiviam veika jau buvo pasibaigusi, t. y. nuteistasis transporto priemonės nebevairavo, o naujai atliktais nusikalstamais veiksmais siekė išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviam. Tai reiškia, jog apylinkės teismo nusikalstamų veikų kvalifikavimas jas laikant realios sutapties dviejų nusikalstamų veikų daugetu yra pagrįstas ir teisingas.

13. Dėl šios priežasties atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos turėtų būti vertinamos kaip sudarančios idealiąją sutaptį ir jam galima taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Nustačius, jog A. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su J. B. tinkamumu būti laiduotoja.

Dėl bausmės

14. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

15. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės laikėsi bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas. Apylinkės teismas A. B. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą parinko švelniausią bausmės rūšį – baudą. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir kategorijos. Nuteistajam inkriminuota BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Nuteistajam inkriminuota BK 227 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika pagal BK 12 straipsnį priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą, už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda.

17. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – įvykdytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vienas BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas, taip pat į nusikalstamų veikų stadijas – veikos baigtos. Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – neteistas (t. 1, b. l. 97), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 92–95), nedirba (t. 1, b. l. 91; t. 2, b. l. 22–23). Pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis nedirba, tačiau teisiamojo posėdžio metu pats nuteistasis A. B. nurodė: „<...> gyvenu iš pašalpos, gaunu 1000 eurų, yra kreditas, butas, darbo gauti neįmanoma.“ (t. 2, b. l. 30), o prie apylinkės teismui pateikto 2021-02-18 prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo pridėtas paties nuteistojo iš norvegų kalbos verstas Norvegijos įmonės 2020-03-16 pranešimas, kuriame nurodyta, kad dėl COVID-19 viruso pandemijos A. B. bus atleistas iš darbo ir jam rekomenduota susisiekti su šia įmone norint gauti bedarbio pašalpą (t. 2, b. l. 23). Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, jog nuteistasis dirba. Duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis šiuo metu dirba nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Įvertinęs aptartas A. B. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti užtikrinta nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 227 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas baudas, kurių dydį nustatė gerokai mažesnį, nei sankcijose numatytas vidurkis. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes teismas pagrįstai subendrino griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, teismas nuteistajam nustatė 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad A. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Vadovaudamasis BK 66 straipsnio nuostatomis į nuteistajam paskirtą bausmę teismas pagrįstai įskaitė jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020-11-15, 1.34 val. iki 2020-11-16, 14.00 val. (2 paras), kurios prilyginamos 4 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis).

18. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam A. B. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. B. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. B. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirta 90 MGL dydžio bauda ir už BK 227 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta 45 MGL dydžio bauda, kurios yra gerokai mažesnės nei BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti šios bausmės rūšies dydžio vidurkiai, yra aiškiai per griežtos. Taip pat nėra ir jokio pagrindo teigti, jog A. B. už abi jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta bausmė – 56 MGL (2800 Eur) dydžio bauda, kurios dydis yra nustatytas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui už nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir kurios savanoriško sumokėjimo terminas nustatytas net 12 mėnesių, būtų per griežta.

19. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. B. finansinę būklę ir tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės, kaip jau minėta, lėmė tai, kad nuteistajam buvo skirta pakankamai švelni galutinė subendrinta bausmė. Dar kartą remiantis tomis pačioms aplinkybėmis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Vertindama skundo argumentus, jog nuteistasis ir jo šeima gyvena iš 1000 Eur per mėnesį, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, o apelianto žmona nedirba, teisėjų kolegija pažymi, jog skirtingiems asmenims skiriamos bausmės – baudos efektyvumas neabejotinai gali skirtis dėl skirtingos jų turtinės padėties. Natūralu, jog asmenys gaunantys mažas pajamas, net ir sumokėję santykinai nedidelę baudą, patirs didesnį nubaudimo poveikį, nei tie, kurių pajamos yra didelės. Todėl nustatant kaltininkui skirtinos baudos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į jo turtinę padėtį. Priešingai nei mano apeliantas, nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta. Vien tai, kad A. B. gauna nedideles pajamas, savaime nereiškia, jog jo finansinė padėtis yra tokia bloga, kad pirmosios instancijos teismo jam skirta galutinė subendrinta 56 MGL dydžio bauda, kurios sumokėjimo terminas nustatytas net 12 mėnesių, yra neadekvati, neatitinkanti teisingumo, proporcingumo principų, todėl turėtų būti mažinama. Kita vertus, apeliantas prieš darydamas nusikalstamas veikas, žinojo apie savo prastą finansinę padėtį, kreditorinius įsipareigojimus bankui ir poreikį išlaikyti šeimą, todėl turėjo realią galimybę, siekdamas išvengti galimų didelių nuostolių, nedaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. To nepadaręs ir pasirinkęs neteisėtai veikti, nuteistasis privalo prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius, taigi ir jo turtinės padėties pablogėjimą.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

20. A. B. taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 metus, sutrumpinant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki 1 metų. Tokį prašymą apeliantas argumentuoja tuo, jog jam parinkta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 metus – yra per griežta. Nurodo, kad teisės vairuoti neturėjimas turės įtakos jo darbui, kuris yra susijęs su automobilio vairavimu, taip pat, jog ši teisė jam reikalinga jo onkologine liga sergančio tėvo priežiūrai (vežimui į ligoninę, procedūroms), todėl tai neigiamai atsilieps jo šeimos interesams.

21. Kaip minėta, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, apeliantas padarė apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,15 promilės neblaivumas). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendimas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones – ir jos taikymo trukmė (2 metai) apylinkės teismo buvo išsamiai ir tinkamai motyvuota. Teismo nuomone minimalaus, nuteistojo poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį. Apylinkės teismas siekdamas sulaikyti A. B. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgė į tai, kad jis nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, todėl, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu uždraudė A. B. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo, tai yra nuo 2020-11-16.

22. Nagrinėjamu atveju, įvertinus A. B. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir aplinkybes – jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu KET pažeidimu, – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,15 promilės neblaivumas, tokiais savo veiksmais sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir gyvybei, taip pat įvertinus jo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, nėra duomenų, jog šiuo metu dirbtų, darytina išvada, kad apylinkės teismo nustatytas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai, todėl nėra pagrindo jo švelninti (trumpinti).

23. Pažymėtina, kad kaltininko asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau nei valstybės ir visuomenės interesai. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, jog remiantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiosiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo vienerių iki penkerių metų. Tai reiškia, kad vidutinis šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra treji metai, o teismas A. B. skyrė mažesnį už vidurkį 2 metų terminą. Be to, šį terminą teismas paskyrė palankiai apeliantui – ne nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuo 2020-11-16, todėl jo dar labiau trumpinti nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialiąja teise, padarymą, sąmoningai griežtina šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sąlygas. Be to, įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas A. B. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

24. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, todėl A. B. apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021-03-18 nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.