Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-773-343/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-02
Bylos Nr.: e2A-773-343/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas: E. P.
Atsakovas: A. S.
Trečiasis asmuo: E. P., R. S., valstybės įmonė Registrų centras

Kategorijos

2.1.2.1Sandorio turinys, forma, jo sudarymo tvarka, teisinė sandorio registracija
2.1.2.7Kiti su sandoriais susiję klausimai
2.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-773-343/2022Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00260-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.7; 2.1.2.4;2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Izoldos Nėnienės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei A. S. dėl 2016 m. gruodžio 8 d. bendraturčių A. S. ir E. P. susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys E. P., R. S., valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pradinis ieškovas E. P. ieškinyje teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. gruodžio 8 d. susitarimą (toliau – Susitarimas), sudarytą tarp A. S. (toliau – atsakovė) ir E. P., 2) taikyti restituciją – atstatyti atsakovės ir E. P. nuosavybės teise valdomo turto dalis; įpareigoti valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centras ištaisyti ir atstatyti registro centrinio duomenų banko duomenis dėl atsakovės ir E. P. nuosavybės dalių, nurodant, kad atsakovei priklauso ½ dalis gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 2I1 b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių (šaligatvio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), E. P. priklauso ½ dalis gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 2I1 b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių (šaligatvio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. 2021 m. spalio 27 d. parengiamajame posėdyje protokoline nutartimi teismas tenkino trečiojo asmens E. P. prašymą pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu ir pakeitė ieškovo E. P. procesinę padėtį į trečio asmens, o E. P. – į ieškovės, kadangi ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė.

Šalies argumentai

3. Ieškovė E. P. (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Susitarimą, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovės; 23) nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinti įrašą apie juridinio fakto – Susitarimo įregistravimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo 602/1204 dalis žemės sklypo, bendras plotas 0,1204 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 95,06 kv. m. bendro ploto, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kiemo statinių (šaligatvio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė ginčijamo Susitarimo sudarymo metu asmeninės nuosavybės teise valdė kitą ½ minėto turto dalį: 602/1204 dalis žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinį pastatą ir ½ kiemo statinių (šaligatvio), 2011 m. liepos 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu. 2016 m. gruodžio 8 d. šalys pasirašė ginčijamą Susitarimą, kuriame buvo susitarta dėl savininkų naudojimosi patalpomis dalių. Susitarime nurodyta, kad 1989–2012 m. buvo atlikta pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija (praplėstas sanitarinis mazgas, įrengta mansarda, laiptinė į mansardą). Patikslinus minėto pastato kadastrinius duomenis, pasikeitė savininkų naudojimosi patalpomis dalys. Abipusiu šalių raštišku susitarimu nustatyta minėto pastato naudojimosi tvarka, atsakovei priskiriant 79/100 dalis šio pastato, o ieškovei 21/100 dalis. Susitarimas buvo pateiktas valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras, kuris 2016 m. gruodžio 9 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke. Iš Susitarime esančio teksto matyti, kad bendraturčių Susitarimo turiniu buvo keista tik bendraturčių naudojimosi statiniu dalis, o pateikus ir įregistravus šį Susitarimą VĮ Registrų centras, buvo pakeistos nekilnojamojo turto nuosavybės bendraturčių idealiosios dalys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 straipsnyje nurodytais pagrindais. Ieškovės teigimu, Susitarimu, pagal kurį VĮ Registrų centras įregistravo Nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke šalių turto dalių pasikeitimus, buvo suvaržytos bendraturčio valdomo pastato daiktinės teisės, nes įregistravus Susitarimą buvo padaryti pakeitimai centriniame duomenų banke, po kurių ieškovės valdomo turto dalis nuo 50/100 sumažėjo iki 21/100 (atitinkamai atsakovės dalis padidėjo iki 79/100), todėl toks susitarimas kvalifikuotinas kaip sandoris, pakeičiantis daiktinių teisių apimtis ir naudojimosi tvarką, kuriam taikoma CK 4.81 straipsnio 2 dalis, t. y. privaloma notarinė forma. Tuo tarpu ginčijamas Susitarimas nepatvirtintas notaro, todėl turi būti pripažįstamas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms. Anot ieškovės, Susitarimas, keičiantis bendraturčiams priklausančio nekilnojamojo turto dydį, turėjo būti keičiamas tokia pat tvarka, kokia buvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis – notarine. Susitarimas turi būti naikinamas, nes iki jo sudarymo šalys valdė po 50/100 dalį ir nė vieno bendraturčio valdomų turto dalių dydis nepasikeitė. Minėtas susitarimas turi būti panaikintas ir dėl to, kad neužtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga. Be to, Susitarimas turi turinio trūkumų – Susitarimo šalių asmens kodai nurodyti vienodi. Susitarime be asmens vardo ir pavardės nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų identifikuoti Susitarimą sudariusius asmenis, todėl toks Susitarimas negalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke.

Atsiliepimas

5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad esminę reikšmę šioje byloje turi ne tik nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, bendrasavininkių kaita, bet ir nekilnojamojo turto pagerinimo tęstinis procesas. Atsakovė nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 1988 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Šia sutartimi O. J. atsakovei padovanojo ½ dalį vieno aukšto plytų gyvenamojo namo su veranda, gyvenamuoju priestatu ir rūsiu 1Al/p, turinčio 95,06 kv. m. naudingo ploto, įskaitant ir 59,75 kv. m. ploto plytų garažą 3Gl/p, esančius (duomenys neskelbtini). 2009 m. lapkričio 26 d. O. J. likusią minėto gyvenamojo namo dalį padovanojo I. P.. Pastaroji priėmusi dovaną patvirtino, kad susipažino su dovanojamo turto būkle ir pretenzijų dėl jo neturi. 2011 m. liepos 27 d. I. P. jai dovanotą gyvenamojo namo dalį padovanojo ieškovei. Šios sutarties sudarymo metu už ieškovę įgaliojimo pagrindu veikė dabartinis dalies namo savininkas trečiasis asmuo E. P.. Atsakovės tvirtinimu, ji, laikotarpyje nuo 1989 iki 2012 metų, savo lėšomis ir darbu rekonstravo jai priklausančio namo dalį, įrengė mansardinį aukštą. Rekonstrukcijos darbai buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, buvo pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą, atlikti nauji gyvenamojo namo kadastriniai matavimai. Po rekonstrukcijos darbų, įrengus gyvenamojo namo mansardą, gyvenamojo namo plotas padidėjo iki 164,41 kv. m. Šie duomenys užfiksuoti atlikus kadastrinius matavimus, jie įregistruoti viešajame registre. Šalys, įvertinusios tai, jog po rekonstrukcijos gyvenamojo namo plotas padidėjo, 2016 m. gruodžio 8 d. sudarė Susitarimą, kuriuo gera valia susitarė, kokiomis patalpomis naudosis kiekviena iš jų. Byloje nėra ginčo, kad mansardinis gyvenamojo namo aukštas įrengtas atsakovės ir jos šeimos lėšomis bei darbu, todėl padidėjus atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės daliai ir atitinkamai jai įgijus teisę naudotis padidėjusio turto dalimi, susiklostė CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatyta situacija, kuomet atsakovė kartu su savo šeimos nariais gyvenamojo namo rekonstrukciją atliko turėdama bendraturčių, įskaitant ir ieškovę, sutikimą, rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, visi darbai atlikti atsakovės ir jos šeimos narių lėšomis, o notarinė forma tokiam Susitarimui neprivaloma. 2017 m. kovo 2 d. ieškovė jai priklausančią gyvenamojo namo dalį padovanojo trečiajam asmeniui E. P.. Sudarant dovanojimo sutartį, nurodoma, kad trečiasis asmuo priima 21/100 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje, kaip ieškovės nuosavybės teisių pagrindas, nurodomas ir ginčijamas Susitarimas, todėl trečiasis asmuo žinojo, kokią dovaną ir, kokios apimties turtą priima dovanų. Be to, jis iki priimant dovaną buvo faktiškas turto dalies savininkas, jam buvo žinoma, kokios konkrečiai gyvenamojo namo dalys ir kam priklauso.

6. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį teismo prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimo dalis, kuria prašoma nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinti įrašą apie juridinio fakto – 2016 m. gruodžio 8 d. Susitarimo įregistravimą, suformuluota netiksliai, kadangi joks juridinis faktas apie šį Susitarimą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento šalių 2016 m. gruodžio 8 d. sudarytą Susitarimą, nurodė, kad 2016 m. gruodžio 9 d. VĮ Registrų centras buvo pateiktas šalių prašymas, siekiant atlikti Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų pakeitimus. Su prašymu buvo pateikta 2016 m. spalio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 3, 2016 m. spalio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 2, 2016 m. gruodžio 8 d. Susitarimas, 2012 m. gruodžio 21 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2013 m. kovo 1 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytų dokumentų pagrindu 2017 m. vasario 3 d. į 21/100 dalį namo ir ūkinį pastatą 1 buvo įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės, o į 79/100 dalį namo ir ūkinį pastatą 2 – atsakovės. 2017 m. kovo 2 d. ieškovė ir E. P. sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2017 m. kovo 14 d. buvo įregistruotos E. P. nuosavybės teisės į 21/100 dalį namo, 602/1204 dalį žemės sklypo ir ūkinį pastatą 1. Paskutiniai ginčo objektų duomenų pakeitimai, susiję su daiktinėmis teisėmis į ginčo objektus, Nekilnojamojo turto registre atlikti ne Susitarimo, o dovanojimo sutarties, kuri šioje civilinėje byloje nėra ginčijama, pagrindu. Jeigu teismas pripažintų, kad Susitarimas yra negaliojantis sandoris, tuo pačiu turėtų būti išspręstas klausimas, kokia dalis namo nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei ir ieškovei, įvertinant, kad 21/100 dalis gyvenamojo namo yra perleista E. P..

7. Trečiasis asmuo E. P. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad visos jo pradiniame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir motyvai iš esmės atkartoti ieškovės ieškinyje.

8. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje sutiko su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 27,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

10. Nustatė, kad 1988 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutartimi O. J. atsakovei padovanojo ½ dalį vieno aukšto plytų gyvenamojo namo su veranda, gyvenamuoju priestatu ir rūsiu, 95,06 kv. m. bendro ploto ir plytų garažą, esančius (duomenys neskelbtini). 2009 m. lapkričio 26 d. dovanojimo sutartimi O. J. padovanojo savo vaikaitei I. P. 602/1204 dalis žemės sklypo, bendras plotas 0,1204 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 95, 06 kv. m. bendro ploto, pastatą–ūkinį pastatą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamą turtą 2011 m. liepos 27 d. dovanojimo sutartimi I. P. padovanojo ieškovei. Šios sutarties, pagrindu viešajame registre ieškovei buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 602/1204 dalis žemės sklypo, ½ dalį namo, 95, 06 kv. m. bendro ploto, ūkinį pastatą 1 ir ½ dalį kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 8 d. šalys sudarė raštišką Susitarimą, kuriame nustatė namo naudojimosi tvarką, pagal kurią atsakovei teko 79/100 dalys namo, o ieškovei – 21/100 dalys. Susitarimas buvo pateiktas viešajam registrui su prašymu įregistruoti ieškovei ir atsakovei po atliktos rekonstrukcijos tenkančias bendrosios nuosavybės dalis: atsakovei – 79/100, ieškovei – 21/100. 2017 m. kovo 2 d. ieškovė padovanojo trečiajam asmeniui E. P. 602/1204 dalį žemės sklypo, 21/100 dalį namo ir ūkinį pastatą 1.

11. Konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė padidino ginčo namą savo lėšomis ir rekonstrukcija buvo atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Taipogi byloje nėra ginčo, kad namo rekonstrukcijos metu buvusi bendraturtė I. P. būtų nedavusi sutikimo atsakovei atlikti namo rekonstrukciją. Sprendė, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad namas buvo padidintas laikantis CK 4.77 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis, todėl pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį atsakovė įgijo teisę reikalauti jai tenkančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinti ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką.

12. Atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad ginčijamu Susitarimu nebuvo keičiama bendraturčių turto dalis. Tokios pozicijos laikėsi, nes iš ginčijamo Susitarimo turinio nustatė, kad šalių susitarimu naudojimosi tvarka buvo nustatoma dėl to, kad po rekonstrukcijos pasikeitė savininkų naudojimosi patalpomis dalys ir jos buvo užfiksuotos ginčijamo Susitarimo eilutėje „Gyvenamojo namo dalys tenkančios bendrasavininkams“, nurodant, kad atsakovei tenka – 79/100 dalys, o ieškovei – 21/100. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, darė išvadą, kad po namo gyvenamojo ploto padidėjimo atlikus rekonstrukciją atsakovės lėšomis tikrieji šalių ketinimai, ginčijamo Susitarimo esmė ir jo sudarymo tikslas ir buvo nustatyti šalims tenkančias dalis po rekonstrukcijos atlikimo, atitinkamai pakeičiant ir naudojimosi tvarką.

13. Vertino, kad ginčijamas Susitarimas, kuriuo buvo pakeistos kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys ir naudojimosi tvarka, buvo įregistruotas laikantis CK 4.254 straipsnio 1 punkte nustatyto reikalavimo – viešame registre turi būti registruojami sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Pažymėjo, kad netrukus po Susitarimo sudarymo, ieškovė 2017 m. kovo 2 d. trečiajam asmeniui (savo sūnui) E. P. padovanojo 602/1204 dalį žemės sklypo, 21/100 dalį gyvenamojo namo ir į ūkinį pastatą, į kuriuos jam nuosavybės teisės buvo įregistruotos dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

14. Konstatavo, kad nors ginčijamas Susitarimas nesudarytas notarine forma, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalys, o vėliau ir trečiasis asmuo, kuriam buvo padovanota ieškovės namo dalis, laikėsi iš 2016 m. gruodžio 8 d. Susitarimo kylančių pareigų ir tinkamai įgyvendino savo teises, t. y. Susitarimo sąlygas pripažino, todėl ši naudojimosi daiktu tvarka pagal kasacinio teismo praktiką yra privaloma tiek bendraturčiams, sudariusiems tokį susitarimą (šalims), tiek naujam bendraturčiui – trečiajam asmeniui.

15. Atmetė kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, kad po ginčijamo Susitarimo sumažėjo jai priklausanti namo dalis ir tuo jai buvo suvaržytos daiktinių teisių apimtys, taip pat, kad buvo neužtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga. Tokios pozicijos teismas laikėsi, nes Susitarimu atsakovei tenkanti didesnė gyvenamojo namo dalis padidėjo dėl jos lėšomis atliktų rekonstrukcijos darbų, po kurių iki 164, 41 kv. m. padidėjo bendras namo plotas, ko pasėkoje šalims tenkančios namo bendro ploto dalys persiskaičiavo pagal naują namo plotą, o ne ieškovei tenkančio gyvenamojo namo dalies sąskaita. Tuo tarpu anksčiau šalims tekusios dalys – kiekvienai po ½ , buvo nustatytos pagal buvusį namo bendrą plotą 95,06 kv. m.

Šalies argumentai

16. Ieškovė nurodė, kad pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį ir CK 6.183 straipsnio 3 dalį ginčijamas Susitarimas turėjo būti keičiamas tokia pat tvarka, kokia buvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. notarine. Teismas atkreipė dėmesį, kad ši norma reglamentuoja sutarties pakeitimą arba papildymą pagal ankstesnę šalių sudarytą sutartį. Šiuo atveju tarp šalių namo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Nuosavybės teises į atitinkamas namo dalis šalys įgijo skirtingų sutarčių pagrindu: ieškovė – 2011 m. liepos 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovė – 1988 m. gruodžio 1 d. sutarties pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad šiuo atveju ieškovės nurodytos normos ginčijamam Susitarimui netaikomos.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas, ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ginčijamame Susitarime yra nurodyti vienodi šalių asmens kodai, laikė rašymo apsirikimu.

18. Sprendė, kad nėra pagrindo ginčijamą Susitarimą pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs ieškinio, netenkino ir išvestinių reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas visiškai nepasisakė dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo pasekmių ginčijamam Susitarimui, tik formaliai nurodė, kad nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovė su tokia teismo pozicija nesutinka. Jos teigimu, ginčijamas Susitarimas yra ydingas tiek įstatyminio turinio, tiek dokumento formos prasme, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.

19.2. Teismas nevertino, kad be jokio teisinio pagrindo buvo suvaržytos gyvenamojo namo bendraturčio daiktinės teisės į tuo metu ieškovei priklausiusią 50/100 turto dalį, kadangi įregistravus Susitarimą buvo padaryti pakeitimai centriniame duomenų banke, po kurių ieškovės valdomo turto dalis sumažėjo iki 21/100, o atsakovės padidėjo iki 79/100. Toks Susitarimas kvalifikuotinas kaip sandoris, pakeičiantis daiktinių teisių apimtis ir naudojimosi tvarką, kuriam taikoma privaloma notarinė forma. Tuo tarpu ginčijamas Susitarimas nepatvirtintas notaro, todėl turi būti pripažįstamas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms. Be to, prašymas (Susitarimas), keičiantis bendraturčiams priklausančio nekilnojamojo turto dydį, turėjo būti keičiamas tokia pat tvarka, kokia buvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. notarine.

19.3. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi išimtinai atsakovės ir trečiojo asmens R. S. nurodytomis aplinkybėmis, visiškai ignoruodamas ieškovės pateiktus faktus bei nurodytas faktines aplinkybes. Ieškovės nurodytų aplinkybių nenurodymas sprendime, jų nevertinimas, leidžia teigti ne tik, kad teismas buvo šališkas ieškovės atžvilgiu, tačiau nevertinus bylai svarbių aplinkybių buvo neatskleista bylos esmė. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo nurodoma, kad medžiagas ir priemones namo rekonstrukcijai už savo lėšas buvo nupirkusi O. J. dar iki 1988 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sandorio sudarymo. Šiomis medžiagomis bei priemonėmis buvo rekonstruotas namas, taip pat O. J. lėšomis buvo atliekami namo rekonstrukcijos darbai.

19.4. Ieškovės nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje buvo sumažinta be teisėto pagrindo, o teismo ginčijamame sprendime nurodyti nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamojo daikto dalį pagrindai prieštarauja CK 4.49 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms, nes ginčo atveju bendraturčių teisių pasikeitimas atsakovei padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, CK 4.77 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo įteisintas.

19.5. Byloje nepaneigta, kad ieškovė niekaip neperleido savo 29/100 turimų dalių atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Apeliantė perleido tik 21/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui E. P..

19.6. Nesutinka su atsakovei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Teigia, kad teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kokias išlaidas atsakovė patyrė ir kada ji atsiskaitė su advokatų kontora, ar nurodytos išlaidos neviršijo Rekomendacijose nurodytų dydžių. Ieškovės teigimu, atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius.

Atsiliepimas

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, o teisiniai argumentai apie jos, kaip bendraturtės, nuosavybės teisių apimties sumažėjimą, neatitinka realybės. Akcentuoja, kad įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, kad bendraturčių susitarimai dėl CK 4.77 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų aplinkybių būtų notarinės formos. Pažymi, kad VĮ Registrų centras viešajame registre net nebūtų registravęs ginčijamo Susitarimo, jeigu jis neatitiktų įstatymo keliamos formos.

20.2. Priimant skundžiamą sprendimą teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, vertino visus bylos duomenis, laikantis teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas pagrindė įrodymų viseto analize.

Šalies argumentai

20.3. Ieškovės teiginiai apie tai, kad namo rekonstrukcija buvo atlikta O. J. lėšomis ir darbu, yra klaidinantys, neteisingi, niekuo nepagrįsti.

20.4. Ieškovė nenurodo priežasčių, kodėl ji, pasirašiusi Susitarimą, praėjus daugiau nei 5 metams nuo jo pasirašymo dienos, staiga persigalvojo ir teisminio nagrinėjimo metu neigia visas aplinkybes, kurias buvo patvirtinusi savo parašu ir pavarde.

20.5. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu Susitarimą, tačiau nereiškia reikalavimo dėl sandorių, kurie buvo sudaryti ginčijamo Susitarimo pagrindu, pripažinimo negaliojančiais.

20.6. Skaičiuojant dalis kvadratiniais metrais ir po Susitarimo sudarymo ieškovės idealioji turto dalis kvadratiniais metrais nepasikeitė.

20.7. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad ji trečiajam asmeniui perleido tik 21/100 dalį savo turto, o neva kitą 29/100 pasiliko sau, gali būti vertinami, kaip siekis nepagrįstai praturtėti atsakovės ir trečiojo asmens R. S. sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

20.8. Teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra teisėtos, pagrįstos ir priteistinos.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. P. prašo tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Sutinka su apeliante, kad teismas nepasisakė dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo pasekmių ginčijamam Susitarimui, o tik formaliai nurodė, kad nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Su tokia teismo pozicija negalima sutikti, kadangi CK 1.74 straipsnio nuostatos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perdavimui imperatyviai nustato notarinę formą, o jos nesilaikymas yra niekinis ir negalioja.

Žemesnės instancijos teismas

21.2. Teismas nevertino ginčijamo susitarimo turinio, iš kurio akivaizdu, jog šalys minėtu susitarimu susitarė tik dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos, bet ne dėl nuosavybės dalių perleidimo kitai šaliai.

21.3. Teismas vadovavosi išimtinai atsakovės ir jos atstovo bei trečiojo asmens argumentais. Teismas nesiaiškino, ar ginčo Susitarimo sudarymo metu atsakovei išduotas 1989 m. kovo mėnesį statybos leidimas galiojęs tik metus laiko, buvo pratęstas, ar sutinkamai su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies nuostatomis, buvo negaliojantis. Teismas nesigilino, kad deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš viso negali būti pagrindu nuosavybės teisei atsirasti.

21.4. Ginčijamas Susitarimas nepatvirtintas notaro, todėl turi būti pripažįstamas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms.

Žemesnės instancijos teismas

21.5. Teismas netinkamai įvertino, kad apeliantės nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje buvo sumažinta be teisėto pagrindo, o atsakovės ir trečiojo asmens R. S. nurodyti nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamojo daikto dalį pagrindai prieštarauja CK 4.49 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms, kadangi ginčo atveju bendraturčių teisių pasikeitimas atsakovei padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, CK 4.77 straipsnyje nustatyta tvarka įteisintas nebuvo.

21.6. Apeliantė trečiajam asmeniui E. P. perleido tik 21/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl turi būti išlikusi apeliantės turimų 29/100 dalių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo.

21.7. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neobjektyvus ir priimtas neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, netinkamai pritaikant materialines teisės normas.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą, pranešti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie E. P. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Ieškovė jokių teisinių ir faktinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą, nepateikė. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės emociniais pasvarstymais, nenurodant teismo sprendimo ydingumo, procesinių ar materialinių teisės normų pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

22.2. Teismas teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teisinį rėžimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, laikėsi įrodymų vertinimo tvarkos. Teismas grindė padarytas išvadas, sprendime analizuodamas šalių paaiškinimus, rašytinę medžiagą. Skundžiamame sprendime detaliai aptartas kiekvienas rašytinis dokumentas.

22.3. Teismas padarė teisingas išvadas, kad šalių sudarytas ginčo Susitarimas atitinka įstatymo keliamus formos reikalavimus, o jo turinys atitiko tikrąją šalių valią, teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes.

22.4. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovės veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Tokios pozicijos laikosi, nes ieškovė apgaulės būdu, t. y. teikdama teismui aiškiai objektyvios tikrovės neatitinkančius paaiškinimus ir duomenis, siekė įgyti svetimą atsakovei ir trečiajam asmeniui R. S. priklausantį didelės vertės svetimą turtą – 29/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamo sumanymo nebaigė ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, kadangi teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Tokie ieškovės veiksmai gali būti vertinamai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl prašymo kreiptis į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl E. P. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje

24. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. S. suformulavo reikalavimą kreiptis į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl E. P. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovės veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos minėtuose BK straipsniuose, požymių. Tokios pozicijos laikosi, nes ieškovė apgaulės būdu, t. y. teikdama teismui aiškiai objektyvios tikrovės neatitinkančius paaiškinimus ir duomenis, siekė įgyti atsakovei ir jam priklausantį didelės vertės svetimą turtą – 29/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamo sumanymo nebaigė ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, kadangi teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.

25. Teisėjų kolegija trečiojo asmens prašymo netenkina. Vertintina, kad ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu negali būti traktuojamas kaip veiksmas, turintis trečiojo asmens nurodomų nusikalstamų veikų požymių. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu, kadangi jos vertinimu, ginčijamas Susitarimas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises. Taigi, šiuo atveju ji tik siekė apginti savo pažeistas teises. Spręstina, kad trečiojo asmens prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ginčo esmės

26. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

27. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl Susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių perskaičiavimo, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1988 m. gruodžio 1 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) O. J. padovanojo savo dukrai – atsakovei, ½ dalį vieno aukšto plytų gyvenamojo namo su veranda, gyvenamuoju priestatu ir rūsiu, 95,06 kv. m. bendro ploto, ir plytų garažą, esančius (duomenys neskelbtini). 2009 m. lapkričio 26 d. žemės sklypo dalių ir pastatų dalių dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) O. J. padovanojo savo vaikaitei I. P. asmeninės nuosavybės teise 602/1204 dalis žemės sklypo, bendras plotas 0,1204 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 95,06 kv. m. bendro ploto, pastatą–ūkinį pastatą 2I1b, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį kitų statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). I. P. minėtą nekilnojamą turtą 2011 m. liepos 27 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo ieškovei, kurios pagrindu viešajame registre ieškovei buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 602/1204 dalis žemės sklypo, ½ dalį namo, 95, 06 kv. m. bendro ploto, ūkinį pastatą 1 ir ½ dalį kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini).

29. Byloje yra pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai – 2013 m. vasario 27 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą (iš jos nustatyta, kad gyvenamojo namo 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai pagal 1989 m. parengtą statinio projektą (duomenys neskelbtini) miesto Statybos ir architektūros skyrius 1989 m. kovo 17 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai buvo užbaigti 2013 m. vasario 27 d.), viešojo registro išrašas (iš jo nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 20 d. buvo parengta gyvenamojo namo kadastro duomenų byla). Iš šalių sudaryto Susitarimo ir 2016 m. gruodžio 9 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras Alytaus filialui, nustatyta, kad po atliktos rekonstrukcijos pasikeitus bendrasavininkų naudojimosi patalpomis dalims, namo bendrasavininkės – ieškovė ir atsakovė, 2016 m. gruodžio 8 d. sudarė raštišką Susitarimą, kuriuo nustatė namo naudojimosi tvarką, pagal kurią atsakovei teko 79/100 dalys namo, o ieškovei – 21/100 namo dalys. Šis Susitarimas buvo pateiktas viešajam registrui su prašymu įregistruoti šalims po atliktos rekonstrukcijos tenkančias bendrosios nuosavybės dalis: atsakovei – 79/100, ieškovei – 21/100. Ieškovės nuosavybės teisės į 21/100 dalį namo buvo įregistruotos 2011 m. liepos 27 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 1 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gruodžio 8 d. Susitarimo pagrindu, o nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 1 – 2011 m. liepos 27 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. spalio 19 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2 pagrindu. Tuo tarpu nuosavybės teisės į kitą 79/100 dalį namo nuo 2017 m. vasario 3 d. yra įregistruotos atsakovės vardu 1988 m. gruodžio 1 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 1 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gruodžio 8 d. Susitarimo pagrindu, o nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 2 – 1988 m. gruodžio 1 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. spalio 19 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3 pagrindu. 2017 m. kovo 2 d. ieškovė padovanojo trečiajam asmeniui – E. P. (savo sūnui), 602/1204 dalį žemės sklypo, 21/100 dalį namo ir ūkinį pastatą 1, į kuriuos trečiajam asmeniui nuosavybės teisės buvo įregistruotos Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

30. Ieškovės teigimu, ginčijamu Susitarimu nebuvo keičiama bendraturčių turto dalis, o tik nustatyta bendraturčių naudojimosi daiktu tvarka. Atsakovė laikosi pozicijos, kad jai tenkančio turto dalis padidėjo po atsakovės atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos, o ieškovei iš esmės atiteko tos pačios ir tokio paties ploto patalpos.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime padarė tokias išvadas: byloje nebuvo ginčo, jog atsakovė padidino ginčo namą savo lėšomis ir rekonstrukcija buvo atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį atsakovė įgijo teisę reikalauti jai tenkančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinti ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką; atlikus rekonstrukciją atsakovės lėšomis tikrieji šalių ketinimai, ginčijamo Susitarimo esmė ir jo sudarymo tikslas buvo nustatyti šalims tenkančias dalis po rekonstrukcijos atlikimo, atitinkamai pakeičiant ir naudojimosi tvarką; ginčijamas Susitarimas, kuriuo buvo pakeistos kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys ir naudojimosi tvarka, įregistruotas laikantis CK 4.254 straipsnio 1 punkte nustatyto reikalavimo; Susitarimu atsakovei tenkanti didesnė gyvenamojo namo dalis padidėjo dėl jos lėšomis atliktų rekonstrukcijos darbų, po kurių iki 164, 41 kv. m. padidėjo bendras namo plotas, ko pasėkoje šalims tenkančios namo bendro ploto dalys persiskaičiavo pagal naują namo plotą, o ne ieškovei tenkančio gyvenamojo namo dalies sąskaita; nuosavybės teises į atitinkamas namo dalis šalys įgijo skirtingų sutarčių pagrindu, todėl šiuo atveju netaikomos ieškovės nurodytos CK 6.192 straipsnio 4 dalies ir CK 6.183 straipsnio 3 dalies normos. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo ginčijamą Susitarimą pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Toliau nutartyje teisėjų kolegija pasisakys, kodėl laikosi tokios pozicijos.

33. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad namas buvo rekonstruotas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2013 m. vasario 27 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą, taip pat kiti įrodymai – viešame registre užfiksuoti duomenys, kad 2012 m. gruodžio 20 d. buvo parengta gyvenamojo namo kadastro duomenų byla ir namo bendras plotas yra 164,41 kv. m, 2016 m. gruodžio 8 d. ginčijamas Susitarimas, kuriuo buvo nustatinėjama 164,41 kv. m ploto ginčo namo naudojimosi tvarka. Tačiau apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes, kad medžiagas ir priemones namo rekonstrukcijai už savo lėšas pirko ne atsakovė, o O. J. dar iki 1988 m. gruodžio 1 d. Dovanojimo sandorio sudarymo, taip pat į tai, kad O. J. lėšomis buvo atliekami namo rekonstrukcijos darbai. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jie neįrodyti konkrečiais įrodymais. Nesant byloje priešingų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent atsakovės lėšomis buvo atlikta namo rekonstrukcija. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad po atsakovės lėšomis atliktų rekonstrukcijos darbų namo plotas nuo 95,06 kv. m padidėjo iki 164,41 kv. m. Teisėjų kolegija, be kita ko, pripažįsta, kad namas buvo padidintas laikantis CK 4.77 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų – turint kitų bendraturčių sutikimą (ieškovės sutikimo namo rekonstrukcijai nereikėjo, nes ji namo bendrasavininke Dovanojimo sutarties pagrindu tapo nuo 2011 m., tuo tarpu atsakovė namo rekonstrukcijos darbus atliko 1989–2012 m. laikotarpyje, o su tuometine namo bendrasavininke I. P. ginčo dėl namo rekonstrukcijos atlikimo nebuvo (priešingi įrodymai nepateikti), laikantis įstatymų nustatytų taisyklių (turint statybos leidimą), bendraturčio (atsakovės) lėšomis.

34. Sprendžiant klausimą dėl ginčijamo Susitarimo turinio ir jo sudarymo aplinkybių šalių pozicijos išsiskiria. Ieškovė tvirtina, kad Susitarimu nebuvo keičiama bendraturčių turto dalis, o tik nustatyta bendraturčių naudojimosi daiktu tvarka, šalys neišreiškė valios perduoti ir perimti turto dalį. Atsakovė teigia, kad jai tenkančio turto dalis padidėjo po jos atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos, o ieškovei iš esmės atiteko tos pačios ir tokio paties ploto patalpos. Iš ginčijamo Susitarimo turinio teisėjų kolegija nustatė, kad juo naudojimosi tvarka buvo nustatoma dėl vienos aplinkybės – po atliktos rekonstrukcijos pasikeitusių patalpų dalių. Šios dalys buvo nurodytos ginčijamame Susitarime – atsakovei tenka 79/100 dalys, o ieškovei 21/100 dalis. Byloje nesant priešingų įrodymų, ieškovei nepaneigiant, kad šalių Susitarimo tikslas buvo kitoks, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir laiko ją teisinga, kad ginčijamo Susitarimo sudarymo tikslas buvo nustatyti šalims tenkančias dalis po atliktos rekonstrukcijos, tuo pačiu pakeičiant ir naudojimosi tvarką. Kadangi atsakovei tenkanti didesnė namo dalis padidėjo dėl jos lėšomis atliktų rekonstrukcijos darbų, po kurių iki 164, 41 kv. m. padidėjo bendras namo plotas, akivaizdu, jog šalims tenkančios namo bendro ploto dalys persiskaičiavo pagal naują namo plotą, o ne ieškovei tenkančio gyvenamojo namo dalies sąskaita. Anksčiau nutartyje minėta, kad ieškovei nuosavybės teisės į ½ dalį namo, 95, 06 kv. m. bendro ploto, buvo įregistruotos 2011 m. liepos 27 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o atsakovei nuosavybės teisės į ½ dalį minėto namo – 1988 m. gruodžio 1 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad namo bendras plotas minėtų sandorių sudarymo metu buvo 95,06 kv. m. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad apylinkės teismas teisingai skundžiamame sprendime konstatavo, jog anksčiau šalims tekusios dalys – po ½, buvo nustatytos pagal buvusį namo bendrą plotą 95,06 kv. m., tuo tarpu atsakovei atlikus namo rekonstrukciją bendras namo plotas padidėjo iki 164,41 kv. m, todėl pasikeitė nuosavybės teise valdomos namo dalys, kurios ir buvo perskaičiuotos, t.y. ieškovės nuosavybės teise valdoma 50/100 dalis transformavosi į 21/100 dalį. Ieškovės nuosavybės teise valdomo ploto dydis nepasikeitė. Šiuo pagrindu atmestinas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nepaneigta, kad ieškovė neperleido savo 29/100 turimų dalių atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kadangi ji perleido tik 21/100 dalį gyvenamojo namo trečiajam asmeniui E. P..

35. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo pasekmių ginčijamam Susitarimui, o tik formaliai nurodė, kad nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.

36. Vertinat šį apeliantės argumentą, pažymėtina, jog CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad notarine forma turi būti sudaromi: daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip.

37. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį, jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Nagrinėjamu atveju buvo pripažinta, kad namas padidintas laikantis CK 4.77 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų. Atliktos rekonstrukcijos pagrindu, kurios metu padidėjo bendras namo plotas, buvo sudarytas ginčijamas Susitarimas. Susitarimas buvo sudarytas laisva valia. Nagrinėjamu atveju Susitarimams, sudarytiems CK 4.77 straipsnio 1 dalies pagrindu, įstatymas nereikalauja notarinės formos, todėl nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Kita vertus, jeigu ginčijamas Susitarimas būtų neatitikęs įstatymo keliamos formos, VĮ Registrų centras jo net nebūtų registravęs viešajame registre. Taigi, atmestinas apeliantės argumentas, kad Susitarimas privalėjo būti patvirtintas notarine forma.

38. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ieškovė savo sūnui (trečiajam asmeniui E. P.) 2017 m. kovo 2 d. padovanojo 602/1204 dalį žemės sklypo, 21/100 dalį gyvenamojo namo ir į ūkinį pastatą, į kuriuos jam nuosavybės teisės buvo įregistruotos Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šioje sutartyje ieškovės nuosavybės teisės pagrindu nurodomas ir ginčijamas Susitarimas. Svarbu tai, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti Susitarimą negaliojančiu, nereiškė reikalavimo dėl sandorių, kurie buvo sudaryti ginčijamo Susitarimo pagrindu, pripažinimo negaliojančiais.

39. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kokias išlaidas atsakovė patyrė ir kada ji atsiskaitė su advokatų kontora, ar nurodytos išlaidos neviršijo Rekomendacijose nurodytų dydžių. Ieškovės teigimu, atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius.

40. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad atsakovė už suteiktas advokato teisines paslaugas sumokėjo 2 600 Eur. Vertino, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, atitinka dydžius, nustatytus Rekomendacijose, todėl visą sumą priteisė iš ieškovės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, už kokių konkrečiai veiksmų atlikimą buvo patirtos atsakovės bylinėjimosi išlaidos ir ar jos neviršijo Rekomendacijose nurodytų dydžių. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad atsakovės atstovas 2021 m. rugsėjo 27 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti 2 000 Eur išlaidas. Detalizacijoje nurodyta, kad šią sumą sudarė: susipažinimas su ieškovo E. P. pateiktais procesiniais dokumentais, jų analizė, laiko trukmė 3,5 val. – 350 Eur; susipažinimas su pateiktais atsiliepimais kitų ieškovo E. P. įtrauktų asmenų (VĮ Registrų centras, E. P.), laiko trukmė 2,5 val. – 250 Eur; atsakovės konsultavimas dėl ieškovo E. P. pateiktų dokumentų ir ieškinyje keliamų reikalavimų, laiko trukmė 3 val. – 300 Eur; atsiliepimo ir priedų rengimas į ieškovo E. P. ieškinį, laiko trukmė 8 val. – 800 Eur; pasirengimas 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžiui, laiko trukmė 1 val. – 100 Eur; atsakovės atstovavimas teismo posėdyje – 200 Eur. Šias išlaidas pagrindžia įrodymai – 2021 m. liepos 1 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr.1017584 1 000 Eur sumai bei 2021 m. liepos 9 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1017585 1 000 Eur sumai. Taip pat atsakovės atstovas 2021 m. gruodžio 6 d. teismui pateikė prašymą dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Detalizacijoje nurodyta, kad buvo patirtos šios išlaidos: susipažinimas su ieškovės pateiktu ieškiniu, jo analizavimas, laiko trukmė 1 val. – 100 Eur; susipažinimas su kitų asmenų atsiliepimais, laiko trukmė 1 val. – 100 Eur; atsiliepimo rengimas į ieškovės ieškinį, laiko trukmė 2 val. – 200 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui, laiko trukmė 1 val. – 100 Eur. Pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai – 2021 m. lapkričio 30 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1017599 500 Eur sumai ir 2021 m. gruodžio 7 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1017600 100 Eur sumai.

41. Dėl 2021 m. rugsėjo 27 d. prašyme nurodytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pinigų priėmimo kvitai už suteiktas paslaugas išrašyti 2021 m. liepos mėnesį, teisėjų kolegija vadovausis 2021 m. pirmo ketvirčio bruto, kurį sudarė 1 517,4 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi išlaidų rūšis sutinkamai su Rekomendacijose nurodytais maksimaliais dydžiais, sprendžia, kad jos Rekomendacijose nurodytų dydžių, neviršija, nes: pagal Rekomendacijų 8.20 papunktį maksimaliai už vieną valandą galėtų būti priteisiama 151,74 Eur suma, šiuo atveju susipažinimas su ieškovo E. P. pateiktais procesiniais dokumentais, jų analizavimas truko 3,5 val., kas iš viso maksimaliai sudarytų 531,09 Eur, tuo tarpu prašoma priteisti 350 Eur; pagal Rekomendacijų 8.20 papunktį maksimaliai už vieną valandą galėtų būti priteisiama 151,74 Eur suma, šiuo atveju susipažinimas su pateiktais atsiliepimais kitų ieškovo E. P. įtrauktų asmenų truko 2,5 val., kas maksimaliai sudarytų 379,35 Eur, o prašoma priteisti 250 Eur; pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimaliai už vieną valandą galėtų būti priteisiama 151,74 Eur suma, šiuo atveju atsakovės konsultavimas dėl ieškovo E. P. pateiktų dokumentų ir ieškinyje keliamų reikalavimų truko 3 val., kas maksimaliai sudarytų 455,22 Eur, o prašoma priteisti 300 Eur; pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimaliai už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėtų būti priteista 3 793,5 Eur suma, šiuo atveju už atsiliepimo į ieškinį parengimą prašoma 800 Eur; pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimaliai už vieną valandą galėtų būti priteisiama 151,74 Eur suma, šiuo atveju pasirengimas 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžiui truko 1 val., paslaugos kaina 100 Eur; pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimaliai už vieną valandą galėtų būti priteisiama 151,74 Eur suma, šiuo atveju nustatyta, kad atsakovės atstovavimas 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje truko 1,5 val., todėl prašoma priteisti 200 Eur suma taip pat neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio.

42. Dėl 2021 m. gruodžio 6 d. prašyme nurodytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pinigų priėmimo kvitai už suteiktas paslaugas išrašyti 2021 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, teisėjų kolegija vadovausis 2021 m. antro ketvirčio bruto, kurį sudarė 1 566,4 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi išlaidų rūšis sutinkamai su Rekomendacijose nurodytais maksimaliais dydžiais, sprendžia, kad jos Rekomendacijose nurodytų dydžių taip pat neviršija, nes: pagal Rekomendacijų 8.20 papunktį maksimaliai už vieną valandą galėtų būti priteisiama 156,64 Eur, šiuo atveju susipažinimas su ieškovės pateiktu ieškiniu, jo analizė truko 1 val., kas maksimaliai sudarytų 156,64 Eur, tuo tarpu prašoma priteisti 100 Eur; pagal Rekomendacijų 8.20 papunktį maksimaliai už vieną valandą galėtų būti priteisiama 156,64 Eur, šiuo atveju susipažinimas su kitų asmenų atsiliepimais truko 1 val., o prašoma priteisti 100 Eur; pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį atsiliepimo į ieškinį rengimas maksimaliai sudarytų 3 916, tuo tarpu prašoma suma yra daug kartų mažesnė – 200 Eur; pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimaliai už vieną valandą galėtų būti priteisiama 156,64 Eur, šiuo atveju pasirengimas bylos nagrinėjimui truko 1 val., todėl prašoma priteisti 100 Eur suma atitinka Rekomendacijose nurodytą dydį.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jų rūšis, taip pat atsižvelgdama į bylos apimtį, jos sudėtingumą, sprendžia, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius ir yra pagrįstos. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi buvo priteistos tik iš ieškovės. Byloje nėra ginčo, kad pradinis ieškovas buvo E. P. ir tik 2021 m. spalio 27 d. parengiamojo teismo posėdžio metu jo procesinė padėtis buvo pakeista į trečiojo asmens, o apeliantės, tuo metu byloje dalyvavusios trečiojo asmens teisėmis, į ieškovės. Iš susidariusių bylinėjimosi išlaidų nustatyta, kad pagal pirmąjį prašymą dėl jų priteisimo (2 000 Eur) sumai, visos jos buvo patirtos teikiant atsikirtimus, konsultacijas dėl pradinio ieškovo pareikšto ieškinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas 2 000 Eur sumoje turėjo priteisti ne iš ieškovės, bet iš trečiojo asmens E. P.. Be to, pažymėtina, kad trečiasis asmuo atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu likusi bylinėjimosi išlaidų suma – 600 Eur, atsakovės buvo patirta atsikertant į ieškovės pareikštus reikalavimus, todėl ši suma pagrįstai priteista iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, atsakovės bylinėjimosi išlaidas priteisiant sekančiai: iš trečiojo asmens E. P. priteisti 2 000 Eur, o iš ieškovės – 600 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog šiuo atveju ieškinio reikalavimo pagrįstumą turėjo įrodyti būtent ieškovė, tačiau to ji nepadarė (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

46. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės ir trečiojo asmens E. P. bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė ir trečiasis asmuo R. S.. Atsakovė nurodo, kad patyrė 950 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pateikti įrodymai – 2022 m. kovo 18 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1123655 bei tos pačios dienos sąskaita už teisines paslaugas patvirtina, kad buvo patirtos atsakovės nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos. Ši suma neviršija Rekomendacijų 8.20 ir 8.11 papunkčiuose nurodytų dydžių, todėl yra pagrindas šias išlaidas priteisti.

47. Trečiasis asmuo R. S., nors ir suformulavo reikalavimą priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad trečiasis asmuo E. P. palaikė ieškovės apeliacinį skundą, sprendžia, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės ir trečiojo asmens priteistinos po lygiai, t. y. iš kiekvieno po 475 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovei A. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. P. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant 600 Eur (šešių šimtų eurų), o iš trečiojo asmens E. P. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. P. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens E. P. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 475 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisIzolda NėnienėRūta Palubinskaitė