- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-893-254/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- I. C.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties pagal pareiškėjos I. C. skundą suinteresuotiems asmenims – antstolei S. V., K. M. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/01635.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. C. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolės S. V. 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymą Nr. S-20-114-14714 priimti 2020 m. lapkričio 13 d. Europos vykdomąjį raštą – Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. FD20P00126 byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymą Nr. S-20-114-14996, įpareigojantį I. C. atlikti patvarkyme nurodytus veiksmus.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad po Anglijos karališkojo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo buvo priimti trys vėlesni Aukštojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus sprendimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: 2020 m. kovo 27 d. sprendimas dėl bendravimo tvarkos, suteikiantis teisę kontaktuoti netiesiogiai, tik šiame etape, du kartus per savaitę iki 30 minučių vienu metu; 2020 m. liepos 9 d. sprendimas, kuriuo vaiko motina yra įpareigota užtikrinti kontaktą tarp nepilnamečio vaiko ir vaiko tėvo per „Skype“ ateinančias 6 dienas, 20 minučių kiekvieną vakarą, 19 val. Lietuvos laiku, pradedant liepos 9 d. 2020 m. liepos 15 d. sprendimas, kuriuo išieškotojui K. M. nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: 2020 m. liepos 25 ir 26 dienomis (paeiliui einančius šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11:00 iki 17:00 val. kiekvieną dieną; 2020 m. rugpjūčio 29 ir 30 dienomis (paeiliui einančius šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11:00 iki 17:00 val. kiekvieną dieną; minėtas bendravimas vyks Kaune, Lietuvoje; vaiko perdavimo vieta bus prie (duomenys neskelbtini), arba kitoje tėvų sutartoje vietoje, dėl kurios privaloma sutarti iš anksto prieš kiekvieną susitikimą; tokie susitikimai vyks su sąlyga, kad tėvas perduos motinai savo Norvegijos pasą ir asmens tapatybės kortelę bei visus kitus turimus kelionės dokumentus. Motina jam grąžins dokumentus kiekvieno susitikimo pabaigoje. Jei tėvas pateiks dokumentus pasirašytame ir užantspauduotame voke, motina turės juos grąžinti tame pačiame užantspauduotame voke; netiesioginis bendravimas per „Skype“ vyks sekmadienį, antradienį ir trečiadienį 19:00 val. Lietuvos laiku, po 20 minučių. Visi trys nurodyti sprendimai, įskaitant ir paskutinį 2020 m. liepos 15 d. sprendimą, kuriame įtvirtinta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, buvo patvirtinti 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003) 42 straipsnyje nurodytais sertifikatais, kurie yra naujausi vykdytini dokumentai. Todėl antstolės 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymas yra neteisėtas, nes jis prieštarauja Reglamento Nr. 2201/2003 47 straipsnio 2 dalies reikalavimams, kadangi Anglijos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas negali būti vykdytinas, jei jis nesuderinamas su paskesniais Anglijos teismo 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 15 d. vykdytinais sprendimais. 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymo įpareigojant skolininkę paruošti vaiką iš anksto 2020 m. Kūčių, Kalėdų laikotarpiu bendrauti su tėvu, nusivežant tėvui vaiką šventėms į Norvegiją, nepagrįstumą ir neteisėtumą patvirtina ir tai, kad vėlesniu Anglijos Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2020 m. liepos 15 d. sprendimu nustatytos papildomos sąlygos kreditoriaus K. M. atžvilgiu – neišvežti ar nebandyti išvežti vaiko iš Lietuvos ir nenurodyti, neskatinti bei nesiūlyti to daryti jokiam kitam asmeniui. Galiojant sprendimui, įtvirtinančiam K. M. draudimą išvežti ar bandyti išvežti sūnų iš Lietuvos, o taip pat neskatinti ir nesiūlyti to daryti jokiam kitam asmeniui, t. y. draudžiant teikti prašymus antstoliams atlikti tokius veiksmus, 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymas laikytinas neteisėtu, nes jis nesuderinamas su paskesniu ir vykdytinu 2020 m. liepos 15 d. sprendimu.
3. Antstolė S. V. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, skundą ir vykdomąją bylą perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad pareiškėjos prie skundo pridėti ir minimi teismo sprendimai nėra galutiniai ir įsiteisėję, visuose juose nurodomos kitų posėdžių datos. Informacijos apie galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimą pareiškėja nepateikė, todėl teigti, kad antstolė neteisėtai priėmė vykdyti Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą, nes jis prieštarauja Reglamento Nr. 2201/2003 47 straipsnio 2 dalies reikalavimams, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) K. M. atsiliepime į skundą prašo bylą nutraukti, o teismui nusprendus, kad turi jurisdikciją nagrinėti skundą, skundą atmesti kaip nepagrįstą, skirti skolininkei baudą iki 5 000 Eur už akivaizdžiai nepagrįsto skundo pareiškimą. Nurodė, kad ginčas nėra teismingas Lietuvos teismams, nes, remiantis Reglamento Nr. 2201/2003 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti klausimų dėl Anglijos Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuris buvo patvirtintas pažymėjimu pagal Reglamento 41 straipsnio 1 dalį, galiojimo ir vykdytinumo Lietuvoje. Valstybės narės, į kurią išvežtas vaikas, turi teisę spręsti tik procesinius klausimus, t. y. klausimus dėl sprendimo vykdymo tvarkos, o pareiškėjos skundas nesusijęs nei su formos reikalavimais, nei su procesiniais klausimais, tačiau yra ginčijamas Anglijos Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas. Pareiškėja nepaaiškino, kaip pasireiškia Anglijos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo nesuderinamumas su paskesniais Anglijos teismo 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 15 d. vykdytinais sprendimais, kad būtų galimybė taikyti 47 straipsnio 2 dalį, kurią taikyti gali tik Anglijos teismas (Reglamento 47 straipsnis). Anglijos teismas 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 15 d. priėmė ne sprendimus iš esmės dėl bendravimo tvarkos, o tiesiog kol buvo sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu tėvu ir vėliau nuo 2020 m. gegužės 19 d. dėl vaiko sugrąžinimo į Jungtinę Karalystę pagal Anglijos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį, patvirtintą Reglamento 42 straipsnio pažymėjimu, Anglijos teismas buvo pritaikęs vienkartines laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo su vaiku, kurių vykdymo laikotarpis jau yra pasibaigęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos I. C. skundą dėl antstolės 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymo Nr. S-20-114-14714 ir 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymo Nr. S-20-114-14996 atmetė.
6. Teismas nurodė, kad įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus. Taigi nepaisant to, kad antstolis vykdo užsienio valstybės teismo sprendimą, antstolio, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, procesinių veiksmų teisėtumo kontrolė priskirtina Lietuvos teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju skolininkė skundžia antstolio veiksmus, t. y. prašo panaikinti antstolio priimtus patvarkymus, o šių klausimų nagrinėjimas priskirtinas vykdymo vietos valstybės teismo kompetencijai. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo nutraukti civilinę bylą, kaip neteismingą Lietuvos teismams.
7. Teismas nustatė, kad antstolei buvo pateiktas Anglijos karališkojo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, išieškotojas K. M., skolininkas I. C., kurio pagrindu buvo išduotas 2020 m. lapkričio 13 d. Europos vykdomasis raštas Nr. FD20P00126. Antstolė 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. S-20-114-14714 priėmė vykdyti 2020 m. lapkričio 13 d. Europos vykdomąjį raštą – Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. FD20P00126 byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, o 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymu Nr. S-20-114-14996, įpareigojo I. C. atlikti patvarkyme nurodytus veiksmus.
8. Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. kovo 27 d. Anglijos teismas priėmė sprendimą dėl pasimatymo teisių, kuriuo, suteikė teisę kontaktuoti netiesiogiai, tik šiame etape, du kartus per savaitę iki 30 minučių vienu metu. Teismas nurodė, kad 2020 m. kovo 27 d. neišduos grąžinimo akto, o galutinis posėdis dėl šios bylos Aukščiausiojo teisingumo teismo Šeimos skyriuje įtrauktas į pirmos laisvos po 2020 m. gegužės 4 d. dienos darbotvarkę (7 punktas). 2020 m. liepos 7 d. sprendimu motina buvo įpareigota užtikrinti kontaktą tarp nepilnamečio vaiko ir vaiko tėvo per „Skype“ ateinančias 6 dienas, 20 minučių kiekvieną vakarą, 19 val. Lietuvos laiku, pradedant liepos 9 d. 2020 m. liepos 15 d. sprendimu išieškotojui K. M. nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: 2020 m. liepos 25 ir 26 dienomis (paeiliui einančius šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11:00 iki 17:00 val. kiekvieną dieną; 2020 m. rugpjūčio 29 ir 30 dienomis (paeiliui einančius šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11:00 iki 17:00 val. kiekvieną dieną; minėtas bendravimas vyks Kaune, Lietuvoje; vaiko perdavimo vieta bus prie (duomenys neskelbtini), arba kitoje tėvų sutartoje vietoje, dėl kurios privaloma sutarti iš anksto prieš kiekvieną susitikimą; tokie susitikimai vyks su sąlyga, kad tėvas perduos motinai savo Norvegijos pasą ir asmens tapatybės kortelę bei visus kitus turimus kelionės dokumentus. Motina jam grąžins dokumentus kiekvieno susitikimo pabaigoje. Jei tėvas pateiks dokumentus pasirašytame ir užantspauduotame voke, motina turės juos grąžinti tame pačiame užantspauduotame voke; netiesioginis bendravimas per „Skype“ vyks sekmadienį, antradienį ir trečiadienį 19:00 val. Lietuvos laiku, po 20 minučių. 2020 m. liepos 15 d. sprendimu K. M. nurodyta „ <...> neišvežti ar nebandyti išvežti vaiko iš Lietuvos ir nenurodyti, neskatinti bei nesiūlyti to daryti jokiam kitam asmeniui“.
9. Teismas konstatavo, kad Anglijos teismo 2020 m. kovo 27 d. 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 15 d. sprendimais buvo nustatyti konkretūs laikotarpiai dėl bendravimo teisių / pareigų: 2020 m. kovo 27 d. sprendime bendravimo teisės nustatytos tik šiame etape ir nurodoma kita posėdžio data po 2020 m. gegužės 4 d. dienos; 2020 m. liepos 7 d. sprendimu – ateinančioms 6 dienoms; 2020 m. liepos 15 d. sprendimu – 2020 m. liepos 25 ir 26 dienomis ir 2020 m. rugpjūčio 29 ir 30 dienomis. Visi šie laikotarpiai yra pasibaigę. Europos vykdomasis dokumentas išduotas 2020 m. lapkričio 13 d., t. y. jau po skolininkės nurodomų 2020 m. kovo 27 d. 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 15 d. priimtų teismo sprendimų. Vykdomasis dokumentas yra priimtas vykdymui 2020 m. lapkričio 30 d. Vykdymo veiksmai atliekami dėl vėlesnių bendravimo laikotarpių, kurie nepatenka į 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 15 d. priimtuose teismo sprendimuose nurodomus laikotarpius. Nors ir teigiama, kad šie sprendimai patvirtinti sertifikatais pagal 42 straipsnį, tačiau kartu su jais nėra pateikti Reglamente nustatytos formos pažymėjimai.
10. Teismas pažymėjo, kad įstatymai nesuteikia antstoliui teisės viršyti savo įgaliojimus ir spręsti, ar teismai pagrįstai priima atitinkamus sprendimus, antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, nagrinėjamu atveju – galiojančius Anglijos teismo vykdytinus dokumentus. Antstolė, nepažeisdama nei Europos Sąjungos, nei CPK nustatytų normų, priėmė vykdyti Reglamento reikalavimus atitinkančius dokumentus (vykdytiną teismo sprendimą ir pažymėjimą), kurie privalo būti besąlygiškai vykdomi tiek antstolės, tiek vykdymo proceso dalyvių, vadovaujantis CPK VI dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Todėl nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir naikinti skundžiamus patvarkymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja I. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymą Nr. S-20-114-14714 priimti 2020 m. lapkričio 13 d. Europos vykdomąjį raštą – Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. FD20P00126 byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir antstolės 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymą Nr. S-20-114-14996, įpareigojantį I. C. atlikti patvarkyme nurodytus veiksmus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Po Anglijos Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kurio pagrindu išduotas 2020 m. lapkričio 13 d. Europos vykdomasis raštas, buvo priimti trys vėlesni Aukštojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus sprendimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Reglamento Nr. 2201/2003 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo sprendimas, patvirtintas pažymėjimu pagal 41 straipsnio 1 dali? ar 42 straipsnio 1 dali?, negali būti vykdytinas, jei jis nesuderinamas su paskesniu vykdytinu teismo sprendimu.
11.2. 2020 m. kovo 27 d., t. y. jau po pirminio 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo, Anglijos teismas priėmė sprendimą dėl pasimatymo teisių, kuriuo suteikė teisę kontaktuoti netiesiogiai, tik šiame etape, du kartus per savaitę iki 30 minučių vienu metu. Šiame sprendime nebuvo nustatytas nei konkretus tokios tvarkos taikymo laikotarpis, nei tokios bendravimo tvarkos galiojimo terminas į ateitį.
11.3. Pirminiu 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu buvo nustatyta sekanti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo per „Skype“ tvarka: tėvas turi teisę bendrauti su L. per „Skype“ kiekvieną nelyginę dieną 18-19 val., tėvai turėtų pranešti vienas kitam, jei tokį pokalbį reikėtų pavėlinti ir tokiu atveju pokalbis nebūtinai turi trukti visą valandą. Tuo tarpu 2020 m. liepos 7 d. sprendimu Anglijos teismas pakeitė nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo per „Skype“ tvarką: vaiko motina įpareigota užtikrinti kontaktą tarp nepilnamečio vaiko ir vaiko tėvo per „Skype“ ateinančias 6 dienas, 20 minučių kiekvieną vakarą, 19 val. Lietuvos laiku, pradedant liepos 9 dienos. Dar vėlesniu 2020 m. liepos 15 d. sprendimu Anglijos teismas dar kartą pakeitė nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo per „Skype“ tvarką: netiesioginis bendravimas per „Skype“ vyks sekmadienį, antradienį ir trečiadienį 19:00 val. Lietuvos laiku, po 20 minučių. Ir šiame sprendime nebuvo nustatytas nei konkretus tokios tvarkos taikymo laikotarpis, nei tokios bendravimo tvarkos galiojimo terminas į ateitį.
11.4. Pirminiu 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Anglijos teismas nutarė, kad 2020 m. gegužės mėn. tėvas turi teisę pasiimti sūnų į Norvegiją iki 4 naktų, 2020 m. vasarą tėvas turi teisę pasiimti sūnų į Norvegiją iki 7 naktų ir visais atvejais, kai vienas iš tėvų išveža sūnų už Anglijos ir Velso jurisdikcijos ribų, turi apie tai pranešti kitam tėvui prieš keturias savaites, pateikti atgalinio skrydžio bilietus, nurodyti kur apsistos bei informuoti apie telefono numerį nenumatytiems atvejams. Tuo tarpu vėliausiu Anglijos teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu vaiko tėvui K. M. nurodyta „<...> neišvežti ar nebandyti išvežti vaiko iš Lietuvos ir nenurodyti, neskatinti bei nesiūlyti to daryti jokiam kitam asmeniui“.
11.5. Teismo argumentas, kad „Europos vykdomasis dokumentas išduotas 2020 m. lapkričio 13 d., t. y. jau po skolininkės nurodomų 2020 m. kovo 27 d. 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 15 d. priimtų teismo sprendimų“, nesuteikia teisinio pagrindo visais atvejais automatiškai pradėti vykdomuosius veiksmus pagal tokį Europos vykdomąjį dokumentą, kadangi toks dokumentas išduodamas visais atvejais automatiškai, pateikus atitinkamą prašymą, ir netikrinant, ar yra vėlesni kitų Europos teismų sprendimai tarp tų pačių šalių tuo pačiu klausimu.
11.6. Fakto, kad Anglijos teismo 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 15 d. sprendimai yra patvirtinti sertifikatais pagal 42 straipsnį neginčijo nei kreditorius, nei skolininkė. Atitinkamai, nei viena iš šalių nematė būtinybės teikti šių Anglijos teismų sprendimų, patvirtintų sertifikatais, su jų vertimais į lietuvių kalba, taupant bylinėjimosi kaštus.
11.7. Skolininkės skundą dėl 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymo Nr. S-20-114-14714 ir 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymo Nr. S-20-114-14996 antstolė gavo 2020 m. gruodžio 22 d. Taigi, terminas antstolei išnagrinėti skundą baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Antstolė patvarkymą dėl skundo surašė tik 2021 m. sausio 11 d., o teismui bylą pateikė tik 2021 m. sausio 25 d., t. y. ženkliai pažeidus procesiniame įstatyme nustatytus imperatyvius terminus.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo K. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo bylą nutraukti bylą, o jei apeliacinis teismas nuspręstų, kad turi jurisdikciją nagrinėti skundą, prašo pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir turintį akivaizdaus piktnaudžiavimo teismo procesu požymių, skirti skolininkei baudą iki 5 000 Eur už akivaizdžiai nepagrįsto skundo pareiškimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti klausimų dėl Anglijos Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. FD20P00126, kuris buvo patvirtintas pažymėjimu pagal Reglamento 41 straipsnio 1 dalį, galiojimo ir vykdytinumo Lietuvoje, kadangi valstybės narės, į kurią išvežtas vaikas, turi teisę spręsti tik procesinius klausimus, kaip tai suprantama pagal reglamento 47 straipsnio 1 dalį, t. y. klausimus dėl sprendimo vykdymo tvarkos.
12.2. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad Anglijos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas būtų nesuderinamas ir kaip nesuderinamas su paskesnėmis Anglijos teismo 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 15 d. nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurių galiojimas yra pasibaigęs Anglijos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo vykdymo Lietuvoje metu, o Anglijos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas, patvirtintas Reglamento 41 straipsnio pažymėjimu, yra Anglijos kaip kilmės valstybės sprendimas, pripažįstamos ir vykdomos Lietuvoje kaip vykdymo valstybėje narėje nereikalaujant skelbti vykdytinu ir be galimybės ginčyti jo pripažinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja I. C. pateikė naujus įrodymus – Lietuvos pašto siuntų duomenų bazės išrašą, Anglijos Aukštojo teisingumo teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą, patvirtintą sertifikatu pagal Reglamento Nr. 2201/2003 42 straipsnį su jo vertimu į lietuvių kalbą. Be to, pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė Anglijos Aukštojo teisingumo teismo 2020 m. kovo 27 d. ir 2020 m. liepos 15 d. sprendimus, patvirtintus sertifikatais pagal Reglamento Nr. 2201/2003 42 straipsnį su jų vertimais į lietuvių kalbą.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjos pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir vertinant atskirojo skundo argumentus, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl pateiktų naujų įrodymų, šie įrodymai gauti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, be to, minėtų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertina spręsdamas ginčo klausimą.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos I. C. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl jurisdikcijos
18. Suinteresuotas asmuo K. M. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti klausimų dėl Anglijos Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. FD20P00126 galiojimo ir vykdytinumo Lietuvoje, kadangi valstybės narės, į kurią išvežtas vaikas, turi teisę spręsti tik procesinius klausimus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2201/2003 47 straipsnio 1 dalį, t. y. klausimus dėl sprendimo vykdymo tvarkos, todėl ši civilinė byla nutrauktina.
19. Pagal Reglamento Nr. 2201/2003 47 straipsnio 1 dalį vykdymo tvarką reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai dėl bendravimo teisių ir dėl vaiko grąžinimo yra vykdytini dokumentai, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja I. C. skundžia antstolio veiksmus, t. y. prašo panaikinti antstolės S. V. 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 2 d. priimtus patvarkymus, kuriais yra priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas ir pareiškėjai nustatyti įpareigojimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Antstolio, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, procesinių veiksmų teisėtumo kontrolė yra priskirtina vykdymo vietos valstybės teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju sprendė, jog nėra teisinio pagrindo nutraukti civilinę bylą, kaip neteismingą Lietuvos teismams.
Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo
21. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
22. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomasis dokumentas – tai teismo vykdomasis raštas, išduotas taip pat ir teismo sprendimo pagrindu – CPK 587 straipsnio 1 punktas. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
23. Minėto CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti konkretūs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
24. Kaip minėta, antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Taigi teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.
25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Anglijos karališkojo teismo Šeimos bylų skyrius 2019 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovė motina privalo užtikrinti L. bendravimą su ieškovu tėvu šia tvarka – 2019 m. gruodžio 28 d. nuo 10 val. iki 18 val. ir 2019 m. gruodžio 29 d. nuo 10 val. iki 18 val. bendravimas turi vykti tėvo pasiūlytoje vietoje, jis turi pranešti apie bendravimą motinai. Todėl L. turi būti iš anksto tinkamai paruoštas; 2020 m. sausio 25 d. nuo 10 val. iki 18 val. ir 2020 m. sausio 26 d. nuo 10 val. iki 18 val. bendravimas turi būti tėvo pasiūlytoje vietoje, jis turi pranešti apie susitikimą motinai. Todėl L. turi būti iš anksto tinkamai paruoštas; nuo 2020 m. vasario 29 d. 10 val. iki 2020 m. kovo 1 d. 18 val.; nuo 2020 m. balandžio 11 d. 10 val. iki 2020 m. balandžio 12 d. 18 val.; vėliau, paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo 16 val. penktadienį iki 18 val. sekmadienį; visais atvejais, kai vienas iš tėvų išveža arba suorganizuoja L. kelionę už Anglijos ir Velso jurisdikcijos ribų, kiekvienas iš tėvų turi apie tai pranešti kitam tėvui prieš keturias savaites, pateikti atgalinio skrydžio bilietus, nurodyti kur apsistos bei informuoti apie telefono numerį nenumatytiems atvejams; 2020 m. gegužės mėn. tėvas turi teisę pasiimti L. į Norvegiją iki 4 naktų, tai yra pirmosios keturios mokyklos atostogų naktys; 2020 m. vasarą tėvas turi teisę pasiimti L. į Norvegiją iki 7 naktų, tai yra pirmoji L. mokyklinių atostogų savaitė; po to tėvas turi teisę būti su L. pirmąsias dvi vasaros atostogų savaites, savaitę per Velykas ir savaitę per Kalėdų atostogas. Dėl datos ir laiko privalo susitarti. Trumpąsias pavasario, rudens ir žiemos (angl. halfterms) atostogas tėvai turi dalytis per pusę, kaip sutarta; Motina su L. 2019 m. praleis Kūčias, Kalėdų dieną ir bokso dieną ir turės teisę nuvykti su juo į Lietuvą, kad anūkas susitiktų su savo seneliais. 2020 m. Kūčias, pirmąją Kalėdų dieną ir antrąją Kalėdų dieną tėvas turi teisę bendrauti su L. ir nusivežti L. šventėms į Norvegiją; vaikas turi būti perduotas „Flitvvick“ traukinių stotyje „Starbucks“ Lutone, arba kitoje šalių sutartoje vietoje; tėvas turi teisę bendrauti su L. per „Skype“ kiekvieną nelyginę dieną 18-19 val., tėvai turėtų pranešti vienas kitam, jei tokį pokalbį reikėtų pavėlinti ir tokiu atveju pokalbis nebūtinai turi trukti visą valandą; taip pat vaikas gali susitikti ir kitais atvejais, dėl kurių tėvai susitartų raštu. Motina turi pranešti tėvui apie visus mokyklos renginius, tėvų susirinkimus, mokykloje kylančius klausimus ir visas mokyklos organizuojamas keliones. Motina privalo pateikti tėvui duomenis apie L. pasiekimus mokykloje. Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas 2020 m. lapkričio 13 d. pažymėjimas Nr. FD20P00126, kuris pateiktas vykdyti antstolei.
26. Antstolė S. V. skundžiamu 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. S-20-114-14714 priėmė vykdomąjį dokumentą (Anglijos karališkojo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir jo pagrindu 2020 m. lapkričio 13 d. išduotą pažymėjimą Nr. FD20P00126) vykdyti, o 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymu Nr. S-20-114-14996 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ nustatė skolininkei I. C. įpareigojimą nedelsiant vykdyti Anglijos karališkojo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos sprendime nustatytomis sąlygomis.
27. Pareiškėja I. C. antstolės 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 2 d. priimtų patvarkymų neteisėtumą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, kad po Anglijos karališkojo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo priėmimo buvo priimti dar trys teismų sprendimai – 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 15 d., kuriais nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra nesuderinama su bendravimo tvarka, nustatyta antstolės vykdomu 2019 m. gruodžio 9 d. Anglijos karališkojo teismo Šeimos bylų skyriaus sprendimu, todėl toks sprendimas negali būti vykdytinas pagal Reglamento Nr. 2201/2003 47 straipsnio 2 dalį.
28. Reglamento Nr. 2201/2003 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kuris kitos valstybės narės teismo sprendimas, priimtas ir paskelbtas vykdytinu pagal 2 skirsnį arba patvirtintas pažymėjimu pagal 41 straipsnio 1 dalį arba 42 straipsnio 1 dalį, yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje tomis pačiomis sąlygomis, lyg jis būtų priimtas toje valstybėje narėje (1 pastraipa). Atskirais atvejais teismo sprendimas, patvirtintas pažymėjimu pagal 41 straipsnio 1 dalį ar 42 straipsnio 1 dalį, negali būti vykdytinas, jei jis nesuderinamas su paskesniu vykdytinu teismo sprendimu (2 pastraipa).
29. Europos Teisingumo Teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendime byloje Doris Povse prieš Mauro Alpago C-211/10PPU išaiškino, kad, kaip matyti iš Reglamento 24 konstatuojamosios dalies, 42 straipsnio 1 dalies ir 43 straipsnio 2 dalies, pažymėjimas neapskundžiamas apeliacine tvarka, o šitaip patvirtintas sprendimas tampa vykdytinas savaime, be galimybės ginčyti jo pripažinimą. Be to, pagal reglamento 43 straipsnio 1 dalį bet kokiam pažymėjimo ištaisymui taikytina kilmės valstybės narės teisė, kadangi pagal reglamento 24 konstatuojamąją dalį tai galima daryti, tik jei padaryta esminė klaida, t. y. tais atvejais, kai pažymėjimas neteisingai atspindi teismo sprendimą. Taip pat reikia priminti, kad, kaip numatyta Reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje, tokių teismo sprendimų vykdymo tvarką ir toliau turėtų reglamentuoti nacionalinė teisė. Iš pirmesnių nuostatų, kuriose aiškiai įtvirtintas kilmės valstybės narės ir vykdymo valstybės narės teismų jurisdikcijos padalijimas ir kuriomis siekiama vaiko greito grąžinimo, matyti, kad pažymėjimo, išduoto pagal reglamento 42 straipsnį, dėl kurio šitaip patvirtintas sprendimas tampa vykdytinas, negalima apskųsti. Vykdymo teismas gali tik konstatuoti sprendimo, patvirtinto pažymėjimu, vykdytinumą, nes vieninteliai motyvai, kuriuos galima nurodyti dėl pažymėjimo, yra jo ištaisymas arba abejonės dėl jo autentiškumo remiantis kilmės valstybės narės teisės nuostatomis.
30. Europos Teisingumo Teismas minėtame sprendime taip pat pažymėjo, kad vienintelės vykdymo valstybės narės teisės nuostatos, kurias galima taikyti, yra procesinius klausimus reglamentuojančios nuostatos. Ir atvirkščiai – klausimai dėl paties sprendimo pagrįstumo, pirmiausia, ar tenkinamos būtinos sąlygos, jurisdikciją turinčiam teismui leidžiančios priimti tokį sprendimą, įskaitant galimus prieštaravimus dėl jurisdikcijos, turi būti iškelti kilmės valstybės narės teismuose pagal tos valstybės teisės sistemą. Prašymą sustabdyti pažymėjimu patvirtinto sprendimo vykdymą taip pat galima pateikti tik jurisdikciją turinčiam kilmės valstybės narės teismui pagal tos valstybės teisės sistemos nuostatas. Vadinasi, valstybės narės, į kurią išvežtas vaikas, teismams negalima pateikti jokio pagrindo ginčijant tokio sprendimo vykdytinumą, nes šios valstybės narės teisės nuostatose reglamentuojami tik procesiniai klausimai, kaip tai suprantama pagal reglamento 47 straipsnio 1 dalį, t. y. sprendimo vykdymo tvarka.
31. Pažymėtina, kad, nors minėtoje Europos Teisingumo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas vaiko sugrąžinimo klausimas, tačiau tos pačios vykdymo nuostatos taikomos ir pažymėjimais patvirtintiems sprendimams dėl bendravimo su vaikais teisių.
32. Europos Komisijos 2014 m. balandžio 15 d. ataskaitoje Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, taikymo taip pat išaiškinta, kad, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, vykdymo valstybėje narėje negalima nurodyti jokių motyvų, kuriais ginčijamas pažymėjimu patvirtinto įsakymo grąžinti vaiką vykdymas, o paskesnis vykdytinas teismo sprendimas gali būti paremtas tik kilmės teismo priimtu sprendimu. Be to, tik kilmės teismams suteikta teisė nagrinėti prašymus užginčyti jų jurisdikciją, prašymus sustabdyti pažymėjimu patvirtinto įsakymo grąžinti vaiką vykdymą ir dėl paskesnio pažymėjimu patvirtinto įsakymo grąžinti vaiką pasikeitusias aplinkybes, kurios gali smarkiai pakenkti vaiko interesams. Lygiai taip pat vykdymo valstybės narės teismas negali atsisakyti vykdyti pažymėjimu patvirtinto įsakymo grąžinti vaiką remdamasis tuo, kad kilmės teismas galėjo pažeisti nuostatas, kuriomis reglamentuojamas pažymėjimas, aiškinamas laikantis Chartijos 24 straipsnio nuostatų dėl vaikų teisių, nes vertinimo, ar toks pažeidimas padarytas, atlikimas išimtinai priklauso kilmės šalies teismui.
33. Nagrinėjamu atveju Anglijos karališkojo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, patvirtintas Reglamento Nr. 2201/2003 41 straipsnio 1 dalyje numatytu pažymėjimu, o visus klausimus dėl kilmės valstybės teismo sprendimo vykdytinumo gali spręsti tik kilmės valstybės teismas (šiuo atveju – Jungtinės Karalystės). Tuo tarpu vykdymo valstybės teismas (Lietuvos Respublikos) turi teisę spręsti tik procesinius klausimus, t. y. susijusius su minėto sprendimo vykdymo tvarka. Šiuo atveju ginčas nėra susijęs nei su formos reikalavimais, nei su procesiniais klausimais (sprendimo vykdymo tvarka) – jame keliamas klausimas dėl sprendimo vykdytinumo. Todėl sprendimo, patvirtinto pažymėjimu, nesuderinamumo su vėlesniu vykdytinu sprendimu, kaip tai suprantama pagal reglamento 47 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, klausimas nagrinėtinas kilmės valstybės teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos I. C. atskirojo skundo argumentai, susiję su vėlesnių sprendimų (2020 m. kovo 27 d., 2020 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 15 d.) nesuderinamumu su antstolės S. V. vykdomu Anglijos karališkojo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti vertinami.
34. Anglijos karališkojo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad jo vykdymas būtų sustabdytas kilmės valstybės teismo sprendimu, taip pat duomenų, kad yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti vykdymo valstybėje (CPK 651 straipsnio 2 dalis), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo panaikinti skundžiamus antstolės 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymą Nr. S-20-114-14714 ir 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymą Nr. S-20-114-14996.
35. Pareiškėja I. C. atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, kad skundą antstolė gavo 2020 m. gruodžio 22 d., taigi terminas antstolei išnagrinėti skundą baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Antstolė patvarkymą dėl skundo surašė tik 2021 m. sausio 11 d., o teismui bylą pateikė tik 2021 m. sausio 25 d., t. y. ženkliai pažeidus procesiniame įstatyme nustatytus imperatyvius terminus.
36. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas.
37. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos I. C. skundas dėl antstolio veiksmų antstolės S. V. kontoroje gautas 2020 m. gruodžio 22 d. Antstolė pareiškėjos skundo netenkino, priimdama 2021 m. sausio 11 d. patvarkymą, kuriuo skundą su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Skundas su vykdomąja byla Kauno apylinkės teisme gautas 2021 m. sausio 25 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors pareiškėjos I. C. skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo išnagrinėtas per įstatymo nustatytus terminus ir perduotas apylinkės teismui, tačiau tai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 510 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja I. C., antstolei S. V. neišnagrinėjus jos skundo per įstatymo nustatytus terminus, būtų kreipusis į apylinkės teismą su skundu dėl antstolės neveikimo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
38. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos skyrimo
39. Suinteresuotas asmuo K. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti pareiškėjai I. C. iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už akivaizdžiai nepagrįsto skundo pareiškimą.
40. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
41. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos veiksmais, visetas nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, įgyvendino savo teisę, įtvirtintą CPK 510 straipsnyje. Skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos skundas yra atmestas, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimo procesu fakto. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens K. M. prašymas dėl baudos pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo, netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
44. Atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjos I. C. turėtos bylinėjimosi išlaidos (advokato teisinės pagalbos ir vertimo išlaidos) neatlyginamos, o suinteresuotas asmuo K. M. duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
45. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Suinteresuoto asmens K. M. prašymą dėl baudos pareiškėjai I. C. skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.