Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų savivaldybėje atstovei A. U.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „IPF Digital Lietuva“, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas kreditorės D. M. pareiškimas (b. l. 2-3), kuriuo prašė iš skolininko D. M. priteisti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui – dukrai G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki ši sulauks pilnametystės.

2018 m. rugsėjo 17 d. teismo įsakymu (b. l. 13) nutarta išieškoti iš D. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. M. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo įsakymo priėmimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Gavus skolininko prieštaravimus, Alytaus aplinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartimi (b. l. 17) 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo įsakymas panaikintas, kreditorei nustačius terminą ieškiniui pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. M. ir D. M. nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalis. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės D. M. ir atsakovo D. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. M. (b. l. 32). Bylos duomenimis spręstina, kad ieškovė yra tvirtai nusprendusi nutraukti santuoką, prašo neskirti termino susitaikymui, nes šalių jau ilgą laiko tarpą niekas nesieja, jiedu metai laiko gyvena atskirai, atsakovas visiškai nesirūpina šeima, neremia materialiai. Ieškovės paaiškinimais teisme šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko neilgai padirbdavo, visa šeimos išlaikymo našta teko ieškovei, be to, atsakovas buvo konfliktiškas, agresyvus, smurtavo jos ir jos sūnaus atžvilgiu. Ieškovė tvirtai apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo, taikytis ir gyventi toliau kartu su atsakovu nenori, atsakovas būdamas pasyvus ir abejingas procesui savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė, kas įgalina spręsti, jog ji ieškiniui neprieštarauja ir su juo sutinka. Bylos duomenimis atsakovas praeityje baustas administracine tvarka, teistas už smurtą artimoje aplinkoje ieškovės ir jos sūnaus atžvilgiu. Tokias aplinkybes neginčijamai patvirtina Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2017 m. liepos 23 d. tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, D. M. sukėlė fizinį skausmą, o jos sūnui R. K. nežymiai sutrikdė sveikatą (b. l. 51-53). Pasak ieškovės, po šio įvykio atsakovas išėjo gyventi pas savo motiną, tačiau nepakeitė gyvenimo būdo, požiūrio į šeimos vertybes, ieškovės neatsiprašė, jis ir toliau girtauja, šeima visiškai nesirūpina, nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų, nedėjo jokių pastangų šeimos išsaugojimui, yra visiškai abejingas ir nepilnametės dukros G. M. atžvilgiu. Bylos duomenimis spręstina, kad šalys daugiau nei metai laiko kaip sutuoktiniai negyvena ir bendro šeimos ūkio neveda, nuo 2018 m. balandžio mėnesio atsakovas visam išėjo iš bendrų šeimos namų. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės išsakytą poziciją, termino susitaikymui neskyrė (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Atsakovas priešingų duomenų teismui nepateikė, jis visiškai nesidomėjo bylos eiga, ieškovės kaltės neįrodinėjo, savo valios nei vienu iš ieškinio reikalavimų neišreiškė, kas duoda pagrindo išvadai, kad ieškiniui neprieštarauja ir su juo sutinka. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms akivaizdu, kad pilnavertis šeimyninis gyvenimas neįmanomas, šalių santuoka tėra formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, o byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nustačius aplinkybę, jog atsakovo atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, yra pagrindas pripažinti, jog šalių santuoka iširo pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytą prezumpciją – kai asmuo nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, nereikalaujant jokio kito papildomo įrodinėjimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukus ieškovė pageidavo pasilikti santuokinę pavardę – M., atsakovui palikti pavardę – M.. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, dėl ieškovės reikalavimo nepasisakė, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokinių pavardžių tenkintinas, jai paliktina santuokinė pavardė – M., atsakovui – M. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų, sutuoktinių išlaikymo

Santuoką nutraukiant turi būti išspręstas ir sutuoktinių išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011).

Ieškovė D. M. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi už 6 500,00 Lt (1 879,69 Eur), buvo įgytas nekilnojamasis turtas: 57.00 kv. m. butas su 14.54 kv. m. rūsiu, pažymėtu R-5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 650,00 Eur vertės, 1/8 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 113,40 Eur vertės, 1/8 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52,25 Eur vertės, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė paskaičiuota VĮ Registrų centras duomenimis (b. l. 35-36, 37, 38-40). Kito santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuriam reikalinga teisinė registracija, šalys neturi. Tokias aplinkybes patvirtina Valstybės įmonės Registrų centas (b. l. 34-37,41-44) ir VĮ „Regitra“ pažymos (b. l. 45, 46). Ieškovė prašo visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo palikti ieškovės asmeninėje nuosavybėje, priteisiant atsakovui 908,00 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ ieškovės nuosavybėn tenkančio nekilnojamojo turto vertės, nes atsakovas piktnaudžiauju alkoholiu, išgėręs būna agresyvus bei nenuspėjamas, smurtauja, kelia triukšmą, nepilnametė dukra jo bijo ir vengia. Be to, kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, dėl atsakovo skolų (skolos dydis buvo 1 500,00 Eur) 2016 metais šiam butui buvo taikytas areštas, skola šiai dienai ieškovės yra išmokėta, areštas nuimtas, tačiau, kadangi atsakovas nemokėjo ir nemoka skolų, dėl ko ji bijo likti gatvėje. Atsakovas šalims priklausančiame bute negyvena, nesirūpina jo išlaikymu, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra pas motiną. Ieškovė sutinka sumokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Detalizuodamas sutuoktinių turtinių prievolių rūšis kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei UAB „IPF Digital Lietuva“ pripažinti asmenine atsakovo D. M. prievole. Nurodė, kad 300,00 Eur sumą atsakovas pasiskolino be jos žinios, ji nebuvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui, ji nėra davusi rašytinio sutikimo paskolai gauti. Kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį, būdamas tinkamai informuotas, neatvyko. Kaip ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu nurodė patvirtino ieškovė šeima gyvena skyrium faktiškai nuo 2018 m. balandžio mėn. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas su UAB „IPF Digital Lietuva“ paskolos sutartį sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 162-164). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog atsakovas tuo metu valkatavo, negyvendavo namuose mėnesį – du, pasiimtą kreditą išleido savo reikmėms, alkoholiui. Apie atsakovo įsipareigojimus ieškovė sužinojo gavusi pranešimus apie šią skolą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas paskolą paėmė savo asmeninių poreikių tenkinimui, ja neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, jos gerovės, ji nebuvo panaudota sutuoktinių (šeimos) bendriems interesams, ieškovė nei sutikimo, nei patvirtinimo tam davusi nebuvo, priešingų duomenų byloje nėra pateikta. Dėl paminėto nėra pagrindo prievolės, kylančios iš skyrium gyvenančio atsakovo prisiimtų įsipareigojimų, pripažinti bendra šalių prievole (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.109 straipsnio 3 dalis), nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreditą būtų panaudojęs šeimos poreikiams tenkinti. Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti, kad atsakovo prievolės kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ turi būti vykdomos iš asmeninio atsakovo turto, laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Ieškovė D. M. sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, atsakovas reikalavimų šiuo klausimu byloje taip pat nepateikė. Duomenų, jog ieškovė ir atsakovas turėtų sveikatos problemų ir/ar dėl to būtų nedarbingi ir reikalingi paramos, nepateikta, todėl išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteistinas.

Dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku nustatymo

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukros G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo kartu su jos motina D. M.. Atsakovas teismui savo pozicijos dėl šio reikalavimo, kaip ir visais kitais ieškinio klausimais, nepareiškė. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp jos ir mergaitės yra glaudus tarpusavio ryšys, dukra bijo girto tėvo, todėl geriausia dukros gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad šalims gyvenant skyrium visa našta, susijusi su mergaitės auklėjimu ir išlaikymu, teko ir tenka ieškovei D. M.. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į mergaitės amžių bei jos išreikštą nuomonę, kurią išsakė institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių skyrius, teismas mano, kad G. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina D. M. geriausiai atitinka nepilnametės interesus. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, išklausęs paaiškinimus, susipažinęs su Vaiko teisių apsaugos įstaigų išvadomis, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, į dukros amžių, prieraišumą prie motinos, artimą tarpusavio ryšį, atsakovui nebendraujant ir nerodant iniciatyvos dukros atžvilgiu, nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinas pareigas, vestų amoralų gyvenimo būdą, būtų teista ar bausta administracine tvarka, o atsakovui, kurį charakterizuojantys duomenys liudija priešingai, neįrodžius, kad jis rūpinasi ir galėtų geriau pasirūpinti dukra nei, kad jos motina, atsižvelgiant ir į atsakovo konfliktišką elgseną, teismas sprendžia nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina (CK 3.169 straipsnis). Ieškovė nuo gimimo iki šiol tinkamai prižiūrėjo dukrą, gyvena su ja, rūpinasi vaiko auklėjimu, sveikata ir ugdymu, kas geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl bendravimo su dukra ginčo tarp šalių nėra, todėl jos nustatyti neprašo. Ji nedraudžia atsakovui matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra, tačiau atsakovas tam iniciatyvos nerodo. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai, ši prievolė negali būti perkelta kitiems vaiko giminaičiams ar seneliams. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Be to, Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiui vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atgauti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Bylos duomenimis ieškovė D. M. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 54). Šeimos sudėties pažyma patvirtina, jog ieškovės D. M. šeimą sudaro nepilnametė dukra G. M. (b. l. 31), abi gyvenamąją vietą deklaravusios adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Sutuoktinių bendrąja nuosavybe priklauso butas su rūsiu, 1/8 dalis tvarto, 1/8 dalis daržinės, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-37, 45). Ieškovė teismui pateikė mėnesio išlaidų sąrašą, būtiną nepilnametės G. M. tinkamam poreikių tenkinimui, kurį per mėnesį sudaro 400,00 Eur: maistas – 200,00 Eur, higienos reikmenys – 25,00 Eur, drabužiai, avalynė – 120,00 Eur, vaistai, vitaminai – 30,00 Eur, vaiko ugdymo priemonės ir laisvalaikis 25,00 Eur (b. l. 55). Teismo posėdžio metu nurodė, kad šeimos, jai tenka visa išlaikymo našta, taip pat mokesčiai už elektrą, vandenį, internetą, malkas. Kadangi būstas kūrenamas krosnimi, šildymo sezonui tam skirti reikia apie 400,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad nuo praeito pavasario atsakovas neremia dukros materialiai, yra davęs po 100,00 Eur kartą pavasarį ir kartą rudenį, iš viso 200,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad šalių dukra eis į pirmą klasę, jai šiemet sueis septyneri metai, sveikatos sutrikimų mergaitė neturi, už būrelius mokėti nereikia, tačiau dukra dainuoja, šoka, vaidina, koncertuoja, veža ją į pasirodymus, kainuoja apranga. Vaiko poreikiai yra dideli, darželis kainuoja 40,00 Eur, 15,00 Eur kainuoja internetas, 13,00 Eur vitaminai, maisto papildai, vaisiai, daržovės, tenka pirkti higienos priemones, šampūnus, dukros ilgi plaukai, kuriems reikalinga priežiūra, dukros lavinimui, darželio renginiams skiria 30,00 Eur – 50,00 Eur. Ieškovės gaunamos pajamos pagal sezoniškumą svyruoja nuo 450,00 Eur žiemą iki 600,00 Eur vasarą, be to, ieškovė gauna 50,00 Eur vaiko pinigų. Ieškovės teigimu, atsakovas sutiko mokėti 140,00 Eur dukros išlaikymui. Teismui pareikštuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovas sutiko mokėti 120,00 Eur dukros išlaikymui kas mėnesį (b. l. 16). Atsakovas D. M. teismo reikalavimo pateikti duomenis apie turtinę padėtį – gaunamas pajamas/išmokas per paskutiniuosius 12 mėnesių bei registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą neįvykdė. Teismo iniciatyva, vadovaujantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 376 straipsniu, buvo surinkti įrodymai apie atsakovo D. M. turtinę padėtį – gautas pajamas/išmokas per paskutiniuosius 12 mėnesių bei registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, jog atsakovas šiuo metu oficialiai nedirba (b. l. 101-105), Užimtumo tarnyboje nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas bedarbio statusu, nuo (duomenys neskelbtini) jam paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka (b. l. 119), asmenine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovas kaip ir ieškovė neturi (b. l. 41-44, 46). Šalių dukra G. M. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo skyriaus priešmokyklinę grupę, nemokamo maitinimo negauna, maitinimo mokestis dienai 1,88 Eur (b. l. 47). Akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus, greitai augančiam vaikui, reikalingas gyvenamasis būstas, būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, mokyklinės priemonės, laisvalaikis, ugdymas ir pan., tačiau, teismo manymu, ieškovės teismui prie ieškinio pateikiamoje vaiko poreikių lentelėje išlaidos vaiko drabužiams, avalynei, sportinei aprangai – po 120,00 Eur kas mėnesį, kas sudarytų 2 400,00 Eur per metus yra pernelyg padidintos. Nors vaikas ir auga, tačiau tiek lėšų skirti avalynei bei rūbams, ieškovei nepateikus jokių tokias patiriamas ar turėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nelaikytina pagrįsta. Iš dalies kritiškai vertintinos ir ieškovės nurodytos išlaidos vaiko laisvalaikiui, interneto paslaugoms apmokėti, juolab, kad internetu, kuris skirtas ne vien šalių dukros poreikių užtikrinimui, natūralu, kad naudojasi ne tik šalių nepilnametis vaikas, bet ir jo įstatyminiai atstovai. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad darželio renginiams skiria 30,00 Eur – 50,00 Eur, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė. Be to, nors ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad vaistams ir vitaminams reikalinga suma per mėnesį yra po 30,00 Eur vaikui, tačiau bylos duomenimis jokių kitų ekstraordinarių poreikių šalių nepilnametis vaikas neturi. Kita vertus, pasisakant dėl būsto, kuriame gyvena ieškovė su dukra, išlaikymo, malkų pirkimo, pažymėtina tai, kad tokios išlaidos patiriamos nepaisant to ar būste gyvena viena ieškovė, ar kartu su nepilnamete dukra. Šalių vaikas auga bei vystosi pagal amžių. Įrodymų, kad būtų reikalingos papildomos lėšos dėl vaiko sveikatos, ieškovė nepateikė. Teismo nuomone, tokie vaiko poreikiai turėtų būti ne tik tenkinami, bet ir vertinami protingai, nepaneigiant ir įstatyminių atstovų galimybės absoliučiai patenkinti vaiko poreikius (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kaip jau minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių, vaiko amžiaus bei tėvų galimybių.

Ieškovė vaikų poreikių lentelėje nurodė, kad vaiko tinkamam poreikių patenkinimui per mėnesį reikėtų 400,00 Eur, tuo tarpu teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad dukrą išlaiko savo gaunamomis pajamomis, kai jos darbo užmokestis yra apie 450,00 – 600,00 Eur. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vertinant tai, kad ieškovė, gaudama per mėnesį vidutiniškai 525,00 Eur darbo užmokestį ir iš savo gaunamų pajamų vaikui skirdama po 400,00 Eur užtikrina nepilnamečio vaiko poreikius bei išlaiko gyvenamąjį būstą ir save, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma yra neadekvati, akivaizdžiai per didelė ir surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais nepagrįsta.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008), todėl manytina, kad 300,00 Eur per mėnesį suma septynerių metų amžiaus neturinčiam vaikui yra pakankama užtikrinti būtinas sąlygas augti, vystytis bei lavinti, vertinant tai, kad abiejų tėvų pareiga yra prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Įvertinus atsakovo poziciją bei pasyvią elgseną bylos nagrinėjimo metu, kitus faktinius bylos duomenis, negalima teigti, jog atsakovo turtinė padėtis iš tikrųjų yra sunki, o priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 150,00 Eur, pažeistų proporcingumo principą. Tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, nesuteikia atsakovui pagrindo didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku našta, kadangi su ja kartu gyvena nepilnametė šalių dukra, dėl ko jai tenka kasdieninis vaiko rūpestis bei priežiūra. Be to, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad atsakovo, kaip jauno ir darbingo asmens, neturinčio sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, bei kitų išlaikytinių, nes tokie duomenys byloje nepateikti, materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, t. y. po 150,00 Eur, nes tėvo pareiga išlaikyti vaiką iki pilnametystės yra absoliuti, įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnyje.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje dėl santuokos nutraukimo konstatuota atsakovo kaltė. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Klausimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui ( CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Taigi, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Ieškovė nurodė, kad ji patyrė išgyvenimus, emocinį nepatogumą, įtampą dėl atsakovo sutuoktinio pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą. Ieškovė teigia, kad atsakovas sugriovė jos viltį turėti gražią bei darnią šeimą. Jai skaudu ir sunku dėl nenusisekusių judviejų santykių, kadangi tai buvo jos antroji santuoka. Pirmoji santuoka taip pat iširo dėl patirto smurto. Vienok, šiuo aspektu ieškovė apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdama jokių nurodytas aplinkybes, pagrindžiančių rašytinių įrodymų, o taip pat nesiremdama jokiomis kitomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas pažymi, kad neigiami dvasiniai išgyvenimai, kuriuos sukelia santuokos nutraukimas, yra natūrali dalyvavimo šeimyniniame gyvenime pasekmė, tačiau ne visada nepateisinti šeimyniniai lūkesčiai kartu lemia ir neturtinės žalos padarymą. Nors ieškovė teigė, kad dėl atsakovo elgesio liko nepateisinti jos lūkesčiai gyventi darnioje šeimoje, tačiau pati ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo pat santuokos sudarymo pradžios tinkamai nesirūpino šeima, nebuvo lojalus šeimos atžvilgiu, linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, dėl ko neilgai padirbdavo, tačiau, nepaisant nurodytų aplinkybių, šalys santuokoje bendrai pragyveno daugiau nei šešerius metus, kas duoda pagrindo manyti, kad abi šalis tokie santykiai tenkino. Nors, kaip nustatyta bylos duomenimis, Prienų rajono apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 2 d. D. M. atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis teismo įsakymas dėl fizinio skausmo sukėlimo ieškovei, kas duoda pagrindo preziumuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau, nepaisant to, ieškovė baudžiamojo proceso metu D. M. civilinio ieškinio nereiškė, dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo ir pretenzijų nereiškė (b. l. 51-53), objektyvių duomenų, dėl turėtų kitų nepatogumų dėl neblaivaus atsakovo veiksmų, byloje ji nepateikė. Taigi, vien tai, kad ieškovė patyrė neigiamų emocijų dėl nepasisekusios ir nutrūkusios šalių santuokos, teismo manymu, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, šio ieškinio reikalavimo nepagrindus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Neturtinės žalos dydžiui įrodyti ją patyręs asmuo, be to, toks asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų nustatant neturtinės žalos patyrimo faktą bei dydį. Tokiais kriterijais, šios konkrečios bylos atveju, teismas, laiko duomenų, pagrindžiančių tokios žalos egzistavimą, nepateikimą (CPK 12, 178 straipsniai). Šioje byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala pagal ieškovės nurodytų išgyvenimų pobūdį konstatuoti, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, neturtinės žalos padarymo fakto ir šio ieškinio reikalavimo netenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė D. M. kreipdamasi į teismą už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sumokėjo 185,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 65). Šios išlaidos, įvertinus tenkintų/atmestų reikalavimų dalį, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė D. M., prašydama iš atsakovo priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė sąskaitas už teisines konsultacijas – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 29), pinigų priėmimo kvitus (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 28), kurie patvirtina, kad ieškovė už pareiškimo dėl teismo įsakymo ir ieškinio parengimą sumokėjo 420,00 Eur. Be to, teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžia, kad 420,00 Eur advokato išlaidos už teisinę pagalbą neviršija minėtų rekomendacijų 8 punkte nustatytų rekomenduojamų priteistinų maksimalių užmokesčių, todėl minėtos išlaidos tenkintų/atmestų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 22,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus iš dalies priteistinos tenkintų/atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio D. M. kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei D. M. palikti santuokinę pavardę – M., atsakovui D. M. – M..

Ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise palikti 57.00 kv. m. butą su 14.54 kv. m. rūsiu, pažymėtu R-5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 908,00 Eur (devynių šimtų aštuonių eurų 00 ct) kompensaciją už ieškovės nuosavybėn tenkančią nekilnojamojo turto dalį.

Nustatyti nepilnametės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti sūnaus motinai D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Po santuokos nutraukimo prievolę UAB „IPF Digital Lietuva“ pripažinti asmenine atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 336,00 (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 00 ct) ieškovei iš ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už advokato paslaugas ir 148,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18,30 Eur (aštuoniolika eurų 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Ši suma turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.