- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-353-315-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00309-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- M. Ž., D. B.
- Kategorijos
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-315/2014
Teisėja D. Šuminaitė Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00309-2010-1
2014 m. balandžio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo M. K. ieškinys ir iš atsakovų M. Ž. ir D. B. priteista solidariai M. K. 9200 litų Lt turtinei žalai atlyginti, iš M. Ž., D. B. ir M. B. priteista solidariai M. K. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš M. Ž., D. B. ir M. B. priteistos solidariai M. K. jo turėtos advokato paslaugų išlaidos – 570 Lt. Taip pat iš M. Ž., D. B. ir M. B. priteista
solidariai į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – 34,89 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžiu M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 138 str. 2 d. 8 p., M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2010 m. spalio 9 d. apie 1 val. 30 min. I. Š. gatvėje, Širvintų mieste prie Širvintų savivaldybės kultūros centro pastato, kuriame vyko jaunimo diskoteka, M. Ž. priėjo prie M. K., stovėjusios su draugais, ir ėmė prie jo kibti, koliotis necenzūriniais žodžiais, stumdytis, tyčia kumščiu jam sudavė į pakaušio sritį, sukeldamas jam skausmą. M. K. siekdamas išvengti konflikto, kartu su draugais pasitraukė nuo kultūros centro pastato ir ėjo I. Š. gatve tolyn nuo pastato Plento gatvės pusėn. Iš paskos ėmė eiti ir M. Ž., taip pat ir D. B.. Ties UAB „Swedbank“ pastatu I. Š. g. 8, M. Ž. pasivijo M. K. ir, smūgiuodamas rankomis, bandė suduoti M. K., kuriam atsitraukus nuo smūgių į šalį, M. Ž. griebė jį už drabužių ir pargriovė ant žemės. Tuo metu prie gulinčių ant žemės priėjo M. B. ir D. B.. Kol M. K., siekdamas išvengti M. Ž. smūgių, laikė jį prispaudęs prie žemės, pribėgęs M. B. kumščiu sudavė vieną smūgį M. K. į burnos sritį, sukeldamas jam skausmą. Tuo metu D. B., pakėlęs nuo grindinio trinkelę, padavė ją gulinčiam M. Ž., sakydamas „pribaik“, ir M. Ž. smogė ant jo sėdinčiam ir jį laikančiam M. K. trinkele į dešinį skruostą. Nuo patirto smūgio M. K. apsvaigus ir nuo gulinčio M. Ž. nukritus ant žemės, M. B. kojomis ne mažiau kaip tris kartu įspyrė M. K. į pečių sritį, mušė jį rankomis. Tuo metu atsistojęs nuo žemės M. Ž., spardė gulintį M. K. į galvos sritį, suduodamas apie aštuonis smūgius. Tokiais veiksmais M. Ž. ir M. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o M. Ž. bendrininkaudamas su D. B., dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų. Nuosprendžiu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovų D. B., M. Ž. ir M. B. 17 000 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš M. Ž. ir D. B. solidariai M. K. 9200 Lt turtinei žalai atlyginti, iš M. Ž., D. B. ir M. B. priteisė solidariai M. K. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš M. Ž., D. B. ir M. B. priteisė solidariai M. K. jo turėtas advokato paslaugų išlaidas – 570 Lt. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas M. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti ir jo ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovų M. Ž. ir D. B. solidariai 17 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovų M. Ž., D. B. ir M. B. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų M. Ž., D. B. ir M. B. solidariai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad apylinkės teismas priteisė jam 9200 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismo išvada, kad karieso pažeistų dantų gydymas yra būtinas ruošiantis ortodontiniam gydymui, tačiau su padaryta trauma ryšio neturi, yra nepagrįsta. Kaip matyti iš teismui pateiktų medicininių dokumentų, 2010-06-06 jis kreipėsi į gydytoją A. V.-S. profilaktiniam patikrinimui. Šio patikrinimo metu jokio karieso ir nusikilusių dantų nebuvo fiksuota. Kaip matyti iš gydymo plano, sudaryto po patirtos traumos, 2011-01-13 buvo nustatyta, kad karieso pažeisti yra net septyni dantys, taip pat reikalingas šešių nuskilusių dantų kampukų estetinis plombavimas, o 36 dantis giliai nulūžęs, protezavimui netinkamas, todėl reikalinga implantacija ir protezavimas ant implanto. Teismo posėdžiu metu A. V.-S. paaiškino, kad kariesui atsirasti galėjo turėti įtakos metalinės konstrukcijos, kuriomis po traumos buvo fiksuotas skandis, kadangi su įtvarais praktiškai nėra galimybės kokybiškai valyti dantų. Taigi akivaizdu, kad po traumos nustatytas septynių dantų kariesas, tiek šešių dantų nuskilę galiukai bei nulūžęs 36 dantis yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su dėl atsakovų M. Ž. ir D. B. nusikalstamų veikų 2010-10-09 ieškovui padarytu sveikatos sutrikdymu. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, priteisiant iš atsakovų M. Ž. ir D. B. solidariai 17 000 Lt išlaidų, susijusių su ieškovo sveikatos atstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime kriterijus, reikšmingus neturtinės žalos nustatymui, vertino netinkamai, juos tik formaliai nurodė, neatsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir visiškai neargumentavo, kodėl ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino tik 3000 Lt. Teigia, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeistos neturtinės vertybės specifiką bei pažeidimo pobūdį. Dėl minėtos traumos jis patyrė didelį fizinį skausmą, skubos tvarka buvo stacionarizuotas į Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, kur jam buvo atlikta operacija, tai yra atlikta antaninė osteosintezė, sąkandis fiksuotas elastine fiksacija. Po operacijos turėjo tris savaites nešioti įtvarus, galėjo valgyti tik skystą maistą, negalėjo išsižioti ir kalbėti. Be to, nuėmus įtvarus dar du mėnesius negalėjo kramtyti kieto maisto, pasireiškė didelės problemos su dantimis, nes dėl pasikeitusios dantų padėties atsirado sąkandžio problemos, dėl uždėtų metalinių konstrukcijų aptrupėjo priekiniai dantys, o septyniuose dantyse atsirado kariesas. Pažymi, kad jam buvo paskirtas ortodontinis gydymas, kuris yra labai brangus, todėl pats nepajėgė gydytis. Be to, dėl patirto sužalojimo negalėjo dirbti, todėl buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Dėl atsakovų kaltų veiksmų patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, nes buvo sumuštas viešoje vietoje, dėl ko suprastėjo jo, kaip kario, reputacija.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad tokio pobūdžio bylose nustatomas ženkliai didesnis priteisiamos neturtinės žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei grubiai pažeidė teisingumo principus, todėl jam turi būti priteista 15 000 neturtinės žalos atlyginimo.
Apelianto teigimu, teismui perdavus civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, nors ir priteisus mažesnes negu jo prašoma sumas, ieškovui negali būti sumažintos atlygintinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Tokio pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal procentus neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl turtinės žalos
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priimta tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiai įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam asmeniui padaryta turtinė ir neturinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Iš UAB „A.“ išrašo iš ligos istorijos matyti, kad M. K. preliminari gydymo kaina yra 17 000 Lt. Gydymo plane yra nurodytas sąkandžio atstatymas breketų sistema, taip pat yra konstatuota, kad reikalingas septynių dantų, pažeistų karieso, sugydymas, šešių nuskilusių dantų estetinis plombavimas, vieno danties rovimas ir implantacija bei protezavimas ant implanto.
Pagal teismų praktiką, žala nėra preziumuojama, privalu įrodyti ją ir jos dydį. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent – BPK 7 str. nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 str. nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Būtent tokio pagrįstumo dėl to, kad karieso pažeistų dantų gydymas yra nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmė, šioje byloje nėra. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausta liudytoja A. V.-S. teisiamajame posėdyje parodė, kad pacientas M. K. kreipėsi po traumos ir buvo nustatyta, kad jam vienas dantis po traumos buvo ne savo vietoje. Reikėjo suplanuoti gydymą su ortodontiniu gydymu, kuris yra labai brangus. Breketai nebuvo dedami, buvo atliktas tik paruošiamasis gydymas, o tam, kad galėtų statyti breketus, reikėjo sugydyti visus karieso pažeistus dantis. Karieso pažeisti dantys su trauma nesisieja, bet, norint atstatyti dantį į teisingą padėtį prieš statant breketus, dantis reikalinga sugydyti.
Pagrindo abejoti minėtos gydytojos paaiškinimais, nėra. Todėl apelianto deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad kariesui atsirasti galėjo turėti įtakos metalinės konstrukcijos, kuriomis po traumos buvo fiksuotas skandis, kadangi su įtvarais praktiškai nėra galimybės kokybiškai valyti dantų, nesudaro pagrindo didinti nukentėjusiajam priteistiną turtinės žalos dydį šioje dalyje.
Dėl neturtinės žalos
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Kolegijos nuomone, neturtinės žalos atlyginimo dydžius pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, t. y. tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais nuteistųjų veiksmais, atsižvelgė į turtinės padėties kriterijų – kad nuteistieji yra jauno amžiaus, sveiki, galintys dirbti jaunuoliai, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimus, dėl kurių kentėjo skausmus, buvo kurį laiką nedarbingas, negalėjo normaliai kalbėti, jautė įtampą, stresą, be to, pergyveno išgąstį, kentėjo skausmą, jautėsi pažemintas. Byloje nebuvo nustatyta, kad padaryta nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajam sunkių pasekmių, jis neprarado turėtų galimybių.
Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip sveikata, gyvybė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2006). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, padidinti priteistos neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. K. taip pat prašo priteisti iš atsakovų M. Ž., D. B. ir M. B. solidariai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nors nukentėjusysis prašė priteisti visas jo bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš M. Ž., D. B. ir M. B. solidariai 570 Lt M. K. jo turėtų advokato paslaugų išlaidų.
Pažymėtina, kad pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Taigi apylinkės teismas pagrįstai M. K. ieškinį tenkinęs iš dalies, atitinkamai priteisė iš atsakovų ieškovo turėtas advokato paslaugų išlaidas.
Be to, apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis pateikė 700 Lt kvitą už teisines paslaugas, suteiktas jo gynėjo advokatės G. Leškevičienės apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., kai teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, šis klausimas nagrinėjamas ir išsprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau tokiu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartis Nr. 2K-377/2009).
Šioje byloje apeliacinį skundą buvo padavęs tik nukentėjusysis M. K.. Apeliacinis skundas šiuo atveju atmestinas, kaip nepagrįstas. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika (LAT nutartys Nr. 2K-410/2008,2K-267/2009, 2K-271/210, 2K-272/2011), esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Šioje byloje nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokatui yra nepagrįstos, nes jo apeliacinis skundas, paduotas jo paties iniciatyva, atmestinas kaip nepagrįstas. Įvertintina ir tai, kad nukentėjusiojo ta pati advokatė dalyvavo Širvintų rajono apylinkės teisme nagrinėjant M. K. civilinį ieškinį atsakovams D. B., M. Ž. ir M. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o tai, be jokios abejonės, nulėmė mažesnes darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas nukentėjusiajam. Dėl šių priežasčių nukentėjusiojo prašymas priteisti išlaidas advokato darbo apmokėjimui apeliacinėje instancijoje yra atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.