Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

M. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje, teistas:

1)2006-12-05 Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 str. 1 dalį 5 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta 2007-02-28;

2)2007-09-11 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, paskiriant įpareigojimą per visą bausmės laiką dirbti, bausmę atliko 2008-07-29;

3)2009-06-01 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str. 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems; 2009-09-14 Vilniaus apygardos teismas Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeitė, taikė BK 68 str. 1 d. ir 2d. ir uždraudė vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams,

4)2011-05-24 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; Vadovaujantis BK 64 str. 1 dalimi paskirtą bausmę subendrino su 2009-09-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, sudėdamas iš dalies ir paskyrė laisvės atėmimą 5 metams 4 mėnesiams ir uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemonę 3 metams, atlieka bausmę;

kaltinamas pagal BK 284 str. 1 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktą;

M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Širvintose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per metus atlyginti nukentėjusiems žalą, atlieka bausmę; gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal BK 284 str. 1 dalį;

D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Širvintose, Lietuvos respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis Ekskomisarų biure apsaugos darbuotoju, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)

kaltinamas pagal BK 24 str. 6 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. spalio 9 d. apie 1 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) savivaldybės kultūros centro pastato, kuriame vyko jaunimo diskoteka, M. Ž. priėjo prie M. K., stovėjusios su draugais, ir ėmė prie jo kibti, koliotis necenzūriniais žodžiais, stumdytis, tyčia kumščiu jam sudavė į pakaušio sritį, sukeldamas jam skausmą. M. K. siekdamas išvengti konflikto, kartu su draugais pasitraukė nuo kultūros centro pastato ir ėjo (duomenys neskelbtini) gatve tolyn nuo pastato (duomenys neskelbtini) pusėn. Iš paskos ėmė eiti ir M. Ž., taip pat ir D. B.. Ties UAB „Swedbank“ pastatu (duomenys neskelbtini), M. Ž. pasivijo M. K. ir, smūgiuodamas rankomis, bandė suduoti M. K., kuriam atsitraukus nuo smūgių į šalį, M. Ž. griebė jį už drabužių ir pargriovė ant žemės. Tuo metu prie gulinčių ant žemės priėjo M. B. ir D. B.. Kol M. K., siekdamas išvengti M. Ž. smūgių, laikė jį prispaudęs prie žemės, pribėgęs M. B. kumščiu sudavė vieną smūgį M. K. į burnos sritį, sukeldamas jam skausmą. Tuo metu D. B., pakėlęs nuo grindinio trinkelę, padavė ją gulinčiam M. Ž., sakydamas „pribaik“, ir M. Ž. smogė ant jo sėdinčiam ir jį laikančiam M. K. trinkele į dešinį skruostą. Nuo patirto smūgio M. K. apsvaigus ir nuo gulinčio M. Ž. nukritus ant žemės, M. B. kojomis ne mažiau kaip tris kartu įspyrė M. K. į pečių sritį, mušė jį rankomis. Tuo metu atsistojęs nuo žemės M. Ž., spardė gulintį M. K. į galvos sritį, suduodamas apie aštuonis smūgius. Tokiais veiksmais M. Ž. ir M. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o M. Ž. bendrininkaudamas su D. B., dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų.

Teismo posėdyje kaltu prisipažino kaltinamasis M. B.. M. Ž. ir D. B. savo kaltę teismo posėdyje neigė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjęs M. K. paaiškino, kad prie kultūros namų pastato spalio 9 d. naktį buvo su draugais, stovėjo visi, juokavo. Po kurio laiko pamatė, kad iš pastato pro duris išėjo M. Ž., lipdamas laiptais, suklupo, nusikeikė, kažkam skambino. Atsisukęs į jį, pasakė „Mentas, ką tu čia“, ėmė keiktis ir eiti prie jo. Jis bandė jį raminti, nors ir nelabai suprato, ko jis nori, sakyti, kai išblaivėsi, tada ir pašnekėsime. Tačiau M. Ž. jį puolė ir trenkė, tada jis M. Ž. atstūmė atgal, pastarasis pargriuvo ant žolės. Pasidarė baugu. Užvažiavo policijos patruliai, jų akivaizdoje M. Ž. jam trenkė ranka į galvą, grasino. Jis prašė policininkų sulaikyti M. Ž., policininkai pasiūlė ramintis ir išeiti. Jis suprato, kad geruoju nesibaigs ir nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Ties knygyno ir pašto pastatu, M. Ž. ėmė jį vytis, kažkam skambino, per atstumą visą laiką jam grasino „o dabar tau bus, tu mentas, tu užsirovei“. Jis net savo draugų nematė, tik stebėjo, kad M. Ž. jo nepultų. Ties sankryža su Janonio gatve pamatė M. G. ir M. B.. Pamatęs šiuos asmenis, M. Ž. ėmė jį pulti: puola, o jis atsitraukia. Kai šoko ant jo trečią kartą, užsikabino už kišenės ir suplėšė striukę, jis iš striukės išsimovė. Puldamas ketvirtą kartą, jį pagavo, abu susikabino, pargriuvo ant žemės ir ėmė voliotis. M. Ž. bandė jam smogti, tačiau jis laikė prispaudęs jo koją ir dešinę ranką, tokiu būdu bandydamas jį tramdyti. Pakėlęs galvą, sušuko draugui kviesti policiją. Tuo momentu M. B. smogė jam tiesiai į lupą, ją prakirsdamas ir nuskeldamas dantį, pasipylė kraujas, jis apsvaigo. Nuleido galvą ir tuo metu pasipylė kruša smūgiu, girdi sakant „pribaik jį, ką tu čia žaidi“, pažino D. B. balsą, po to sekė keiksmažodžiai, ir tuo metu M. Ž. iš savo kairės pusės smogė su plytele į veidą, smūgis buvo toks stiprus, kad jis apsvaigo ir krito ant žemės, po jo sekė smūgiai kojomis į šonus, jis dar bandė laikytis įsikibęs M. Ž., bet pritrūko jėgų. M. Ž. išlindo iš po jo ir dar kojomis jam sudavė į įvairias kūno vietas keletą smūgių, o M. B. kulnu į galvą. Ten buvęs M. G. ėmė rėkti, kad baigtų mušti, nes užmušit ir liepė visiems bėgti. Jis toliau gulėjo ir nejudėjo. Keltis pradėjo, kai atvyko policija.

Liudytojai policijos pareigūnai Sergėjus Vasilevskis ir Igorius Vasilevskis paaiškino, kad tą vakarą patruliavo (duomenys neskelbtini). Pravažiuodami pro kultūros namus, pastebėjo, kad stumdosi jaunuoliai ir bando tarpusavyje kažką aiškintis. Tai buvo M. Ž. ir M. K.. Jie juos išskyrė, pareiškimų nei vienas nerašė ir jie išvažiavo. Vėliau buvo iškviesti į (duomenys neskelbtini)gatvę, kur buvo rastas sumuštas M. K.. M. Ž. ir kitų nebuvo.

Liudytojas E. B. paaiškino, kad tą vakarą stovėjo su M. K. ir kitais draugais prie kultūros namų pastato prie „Kamarėlės“. Išėjo M. Ž. su D. B.. M. Ž. pradėjo prie jo kibti, aiškintis dėl žinučių, koliotis, priėjo net iki stumdymosi. Atvažiavus policijos pareigūnams ir liepus skirstytis, M. Ž. trenkė į galvą M. K.. M. K., jis ir kiti jų draugai patraukė link alėjos I.Šeiniaus gatvėje. Juos pasivijo M. Ž. ir D. B.. M. Ž. ėmė grasinti, koliotis, stumdytis, bandė trenkti M. K., bet pastarasis smūgių išvengdavo. Tačiau vienu metu abu susikibo ir griuvo ant žemės, ėmė voliotis. Jis matė, kaip tuo metu D. B. paėmė grindinio plytelę ir sakydamas „pribaik jį“ padėjo M. Ž. rankon. Po to, D. B. su plytelėmis rankose, ėmė juos vaikyti, metė plyteles į žemę ir į juos. Visi buvo išsigandę ir pabėgo už pastato. Kažkas iš jų iškvietė policiją ir tik jai atvažiavus, visi grįžo prie M. K., kuris buvo vienas ir valėsi kraujus.

Liudytojas J. B. paaiškino, kad su M. K. ir kitais draugais atėjo prie kultūros namų, kur vyko šokiai. Laukė prie laiptų įėjusių į vidų draugų. Tuo momentu išėjo M. Ž.. Jis priėjo prie M. K. ir pradėjo plūstis keiksmažodžiais, kaip suprato, dėl merginos, stumdytis, mosikuotis kumščiais. Užvažiavo policijos pareigūnai ir liepė visiems skirstytis. M. Ž. ir prie pareigūnų buvo agresyvus, smogė M. K., kliudė net ir pareigūną. Jie klausė pareigūnų, kodėl nesulaiko M. Ž., nes jis akivaizdžiai provokuoja muštynes, bet pareigūnai jiems patiems pagrasino. Tada jie visi patraukė (duomenys neskelbtini) gatve. Iš pradžių niekas nesivijo, tačiau vėliau prie jų pribėgo M. Ž. ir D. B.. M. Ž. rėkė „užmušiu“ ir telefonu skambino, kažką kviesdamas. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atėjo vaikinas, M. Ž. pradėjo mosuotis kumščiais, susikibo su M. K. ir abu pargriuvo. Jie į konfliktą nesikišo iki tol, kol M. K. laikė M. Ž. ir M. B. netrenkė. Tada dar prisidėjo D. B., jo žodžiai „man priepuolis, man priepuolis“ ir pradėjo mėtytis su plytom, kilnoti kojas, pasidarė baisu ir nesaugu ir visi išsibėgiojo. Matė, kaip M. B. spyrė M. K. tris kartus į viršutinę kūno dalį, bandė jį nustumti nuo M. Ž., matė kai D. B. padavė gulinčiam M. Ž. trinkelę, sakė „pribaik jį“. Jis iškvietė policiją ir kai ji atvažiavo, visi sugrįžo prie sumušto M. K..

Liudytojas M. B. paaiškino, kad tą vakarą buvo šokių salėje, o draugai laukė lauke. Kai išėjo, matė garsiai kalbančius M. Ž. ir M. K.. Pasirodė policijos pareigūnai. Jis matė, kaip tuo metu M. Ž. sudavė į galvos sritį M. K.. Baigėsi tuo, kad visi išsiskirstė. Po to juos M. Ž. ir D. B. pasivijo (duomenys neskelbtini) gatvėje ties banku. Eidami M. Ž. rėkavo, vadino necenzūriniais žodžiais, o po to užpuolė M. K. ir jį sumušė. Tuo metu D. B. buvo pastvėręs trinkelių, jomis mosikavosi, kėsinosi mesti į jį, bet jis pabėgo. Jie buvo keturi, visi buvo nusiteikę agresyviai. Tai M. B., M. Ž., D. B. ir M. G..

Liudytojas A. P. paliudijo, kad prie kultūros namų tarp M. Ž. ir M. K. kilo konfliktas ir jis matė, kaip M. K. sudavė M. Ž.. Kai atvažiavo policija, jis pasišalino.

Liudytojas D. A. paaiškino, kad tarp M. Ž. ir M. K. prasidėjo konfliktas. Kas pirmas pradėjo, pasakyti negali. M. Ž. buvo nepatenkintas, bet pirmas puolė M. K., kibo į atlapus, trenkė M. Ž. į veidą. Po to rimčiau susikibo, mušėsi jie abudu, pargriuvo ant žemės. M. Ž. apačioje, o M. K. ant jo. Toliau atsirado D. B. su M. B.. Matė, kaip D. B. metė trinkeles į žemę link jų, bet nepataikė, visi išsilakstė. M. B. M. K. spyrė į galvos sritį. Kai viskas baigėsi, visi išsilakstė, liko tik M. K., atvažiavus policijos pareigūnams, sugrįžo ir M. K. draugai.

Liudytojas V. Ž. paaiškino, kad kitą dieną po įvykio 11 val. jis telefonu šnekėjosi su nukentėjusiuoju ir mano, kad pokalbio metu žandikaulis nukentėjusiam nebuvo sulaužytas, nes jis normaliai kalbėjo. Jis jo paklausė, kas įvyko, tai nukentėjęs jam pasakė, kad buvo konfliktas su jo broliu, kad jie susimušė, tačiau jis brolį sutvarkė, o nuo M. B. gavo per galvą.

Teismo medicinos specialisto išvadoje M. K. yra konstatuotas apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos dešinės pusės lūžimas, odos nubrozdinimai kaktoje ir dešinės pusės paakio ir skruosto srityse. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

M. Ž. ir M. B. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 dalį, nes viešoje vietoje rodydami aiškią nepagarbą visuomenei, įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį. Bylos medžiaga nustatyta, kad M. Ž. prie kultūros pastato centro, susirinkusio į diskoteką jaunimo akivaizdoje be jokios priežasties kibo, koliojo, grasino, smūgiavo nukentėjusiam, o vėliau (duomenys neskelbtini) gatvėje, prisijungus M. B., panaudodami fizinį smurtą, nukentėjusį sumušė.

M. Ž. veiksmai kvalifikuojami ir pagal BK 138 str. 2 dalies 8 punktą, nes iš chuliganiškų paskatų smurtaudamas – D. B. paduota tam tikslui trinkele suduodamas į veidą - tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusį.

D. B. veiksmai kvalifikuojami kaip padėjėjo pagal BK 24 str. 6 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktą, nes, paduodamas trinkelę ir liepdamas nukentėjusįjį pribaigti, padėjo M. Ž. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai jį sužaloti. Bylos medžiaga nustatyta, kad D. B. ėjo kartu su M. Ž., pastarajam ėmus pulti nukentėjusįjį, D. B. elgėsi aplinkinių atžvilgiu agresyviai: rėkavo, mėtė trinkeles į žemę ir į ten buvusius jaunuolius, juos vaikė. Teismo posėdyje apklausti liudytojai E. B. ir J. B. paliudijo, kad matė D. B., paduodant trinkelę gulinčiam M. Ž. ir sakant pribaigti nukentėjusįjį. Šią aplinkybę patvirtino ir kiti ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai. Nukentėjęs M. K. teismo posėdyje patvirtino, kad girdėjo, liepiant M. Ž. jį pribaigti, pažino D. B. balsą. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymais.

Nukentėjęs M. K. yra pareiškęs ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad kreipėsi į UAB „Alidenta“, kuri sudarė nuskylusių dantų ir pakitusios dantų padėties gydymo planą ir nustatė preliminarią gydymo kainą 17 000 Lt. Prašo ją priteisti iš kaltų asmenų. Dėl jį sumušusių asmenų veiksmų jis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą žmonių akivaizdoje, emocinę depresiją, kad buvo sužalotas. Patyrė nepatogumus, nes negalėjo normaliai valgyti, kalbėti, šypsotis. Neturtinę žalą vertina 15 tūkstančių litų ir prašo ją priteisti. Pagal LR CK 6.263 str. kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarius žalos privalo ją atlyginti. CK 6.250 str. 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra atlyginama, kai ji padaroma nusikaltimu asmens sveikatai. Bylos duomenys rodo, kad nukentėjusiam M. K. nusikaltimu buvo sužalota sveikata. Pagal CK 6.283 str. 1 dalį jis turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą.

Iš nukentėjusiojo pateikto dantų gydymo plano negalima kategoriškai padaryti išvados, kad visas gydymas tapo reikalingu tik dėl padarytų sužalojimų. Plane minima septynių dantų, pažeistų karieso, gydymas, šešių nuskylusių dantų estetinis plombavimas ir panašiai. Teismas mano, kad reikalinga papildoma specialisto konsultacija, kurioje būtų aiškiai pasakyta, ar visos plane numatytos gydymo paslaugos turi būti atliktos dėl nukentėjusiam padarytų sužalojimų. Vienas iš kriterijų neturtinei žalai nustatyti, yra padarytos turtinės žalos dydis. Kadangi negalima turtinės ir neturtinės žalos galutinai apskaičiuoti, neatidėjus bylos nagrinėjimo, todėl nukentėjusio civilinio ieškinio dydžio klausimą teismas perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka(BPK 115 str. 2 dalis).

Teismas, kaltinamiesiems skiria bausmę, įvertinęs bylos aplinkybes, svarbias šio klausimo išsprendimui ir vadovaujantis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

M. Ž. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Padarė nusikalstamas veikas tyčia, viena iš jų yra laikoma apysunkiu nusikaltimu. Pažymėtina, kad M. Ž. už viešosios tvarkos pažeidimus yra teisiamas trečią kartą. Šiuo metu atlieka bausmę už tyčinio ir neatsargaus nusikaltimo padarymą. Šias nusikalstamas veikas padarė, atlikdamas bausmę, t. y., neatlikęs Vilniaus apygardos teismo 2009-09-14 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pats savo veiksmų kritiškai nevertina, laiko, kad nusikaltimo nepadarė. Visos šios aplinkybės rodo, kad M. Ž. taisytis nelinkęs. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, ją nustatant atlikti pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2009-09-14 nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu. Paskyrus šiuo nuosprendžiu bausmę, pagal nuosprendžių sutaptį, bausmė turi būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis šio nuosprendžio priėmimo dienai

M. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltu prisipažino ir gailisi, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusio. Jo padaryta nusikalstama veika yra nesunki. Nusikalto, neturėdamas teistumo. Jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, paskiriant įpareigojimus.

D. B. padarė apysunkį nusikaltimą. Teisiamas pirmą kartą. BK 55 str. yra sakoma, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 138 str. 2 dalies 8 punkte numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. D. B. charakterizuojamas gerai. Jo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visos šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal LR BK 284 str. 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 138 str. 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dviem metams. Pritaikius BK 63 str. 1 ir 5 punktus apėmimo būdu bausmes subendrinti ir galutinę bausmę už šiuos nusikaltimus paskirti laisvės atėmimą dviem metams, atliekant bausmę pataisos namuose. BK 64 str. 1 ir 4 punktų pagrindu šios paskirtos bausmės dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu pridėti prie Vilniaus apygardos teismo 2009-09-14 nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos su Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies 2 metų 8 mėnesių 15 dienų ir galutinę bausmę pagal nuosprendžių sutaptį paskirti laisvės atėmimą keturiems metams šešiems mėnesiams 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose, uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams;

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos 2012 m. kovo 27 d.

Iki įsiteisės nuosprendis skirti kardomąją priemonę suėmimą.

M. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu vieneriems metams. BK 63 str. 4 ir 9 punktais šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2011 m. gegužės 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir pagal ankstesnįjį nuosprendį nukentėjusiems atlyginti žalą. Į bausmės laiką įskaityti 2011m. gegužės 24 d. nuosprendžiu atliktą bausmę.

Iki įsiteisės nuosprendis kardomosios priemonės neskirti.

D. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 24 str. 6 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 75 str. Bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms parom.

Iki įsiteisės nuosprendis kardomosios priemonės neskirti.

Pripažinti M. K. teisę į ieškinio patenkinimą ir ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktus – striukę ir džemperį – grąžinti M. K..

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą, o M. Ž. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.