Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. (S) ieškinį atsakovei V. N. – S, išvadą duodanti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo ir pagal atsakovės V. N. – S priešieškinį ieškovui M. S., išvadą duodanti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu (I t. 2-5 b.l., 52 b.l., II t. 56-57 b.l., III t. 60 b.l.) pareiškė reikalavimus:

1) nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą 2011-07-16 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.452, dėl atsakovės V. N.-S kaltės;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su mama V. N. – S, a.k. (duomenys neskelbtini)

3) Iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečių vaikų M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S. (S), a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. S. (S), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350 litų mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės;

4) Nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

- tėvas bendrauja su vaikais pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį nuo 12 iki 19 valandos jų gyvenamojoje vietoje iki vaikams sukaks penkeri metai;

- su penkiamečiais (ir vyresniais) vaikais tėvas bendrauja tuo pačiu metu, pasiimdamas juos į namus.

5) priteisti M. S. kilnojamąjį turtą - sekciją 1900 Lt vertės, spintą 1300 Lt vertės, minkštą kampą 2800 Lt vertės, komodą 800 Lt vertės.

6) iš M. S. priteisti V. N. - S pinigines kompensacijas: už jam priteistus baldus 3400 litų, už parduotą automobilį 8000 litų. Iš V. N. –S, įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, priteisti M. S. 9299,08 eurų kompensaciją už jam netenkančią piniginių lėšų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje;

7) iš V. N.-S priteisti M. S. fotoaparatą „Canon EOS60D" su blykste, kurių bendra vertė yra 7188 litai.

8) įpareigoti atsakovę V. N.-S, kiekvieną mėnesį iki 15 dienos teikti ataskaitą apie nepilnamečių vaikų išlaikymui praeitą mėnesį skirtų piniginių lėšų panaudojimą, pridedant išlaidas patvirtinančius dokumentus;

9) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „S“, o atsakovei „N“;

10) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Savo reikalavimus ieškovas grindžia tuo, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalta atsakovė, nes tik ji yra santuokos nutraukimo iniciatorė, sudariusi aplinkybes, dėl ko sutuoktiniams gyventi kartu ir išsaugoti šeimą tapo nebeįmanoma. Atsakovė paliko šeimą, kai nuo 2012 metų balandžio mėn., šeimoje susidarė konfliktinė situacija. Nurodė, jog jos ciniškumą ir neigiamą požiūrį į sutuoktinių toleranciją vienas kitam įrodo tai, kad atsakovė taip elgėsi besilaukdama trečiojo jų vaiko, kuris ir gimė jau atsakovei gyvenant atskirai. Nurodė, jog atsakovė nesirūpino buitiniais reikalais, negamino maisto, nesirūpino vaikų auklėjimu bei priežiūra, aplaidžiai naudojosi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, nors jis ją priėmė gyventi į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Nurodė, jog ieškovui būnant jūroje, atsakovė pasinaudojo esama padėtimi ir pasisavino atsakovo asmenines (dovanotas) pinigines ir visas šeimos lėšas. Mano, jog šeimos santykių pasibaigimą lėmė nepakankamas atsakovės dėmesys sutuoktiniui (ieškovui) ir jos noras praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodė, jog jis sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų mama – atsakove ir įsipareigoja vaikų išlaikymui kas mėnesį skirti kiekvienam po 350 Lt (101 Eur). Nurodė, jog šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė, todėl ieškovo vardu registruotas nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini)su ten esančiais daiktais bei atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini)., su ten esančiais daiktais yra įgyti iki santuokos, todėl jie nedalintini. Mano, kad tarp šalių turėtų būti padalintas tik įgytas santuokos metu turtas - lėšos, gautos už parduotą automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 16000 Lt vertės; fotoaparatas Canon EOS 60 D su blykste – 7000 Lt vertės; bei 54220,98 Lt deklaruotų bylos iškėlimo teisme metu. Nurodė, jog ieškovas geranoriškai atsakovei yra nusprendęs sumokėti 8000 Lt kompensaciją už parduotą automobilį, o kadangi atsakovė atsiliepime nurodė, jog fotoaparato Canon EOS 60 D su blykste vertė yra 7978 Lt, mano jog tarp šalių yra įvykę lygiaverčiai mainai natūra. Dalintino turto balansą sudaro atsakovės atsiskaitomojoje sąskaitoje sukaupti pinigai, Swedbank pensijų fonde sukaupti pinigai, kredito unijoje „Memelio taupomoji kasa“, kur buvo padėti ieškovo asmeniniai 20 000 Lt atsakovės vardu, atsakovei išmokėti delspinigiai ir jo atsiskaitomojoje sąskaitoje buvę 14 220,98 Lt – iš viso 54220,98 Lt (15 703,48 Eur) deklaruotų pinigų bylos iškėlimo metu, todėl jis prašo, priteisti jam iš atsakovės 22889,51 Lt santuokoje sukauptų lėšų dalį ir jo asmenines lėšas ( 54 220,98-20 000,00; 17 110,98-14 220,98+20 000 Lt) (6629,26 Eur). 2015-12-15 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo turto padalinimo klausimu ieškovas pareikalavo pridėti prie šios sumos atsakovės atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje AB SEB banke 2013-05-15 dienai, kai ji paliko šeimą buvusios 4619.33 Eur sumos pusę ir “Swedbank” AB pensijų fonde sukauptos iki 2012-12-31 - 720.31 Eur sumos pusę bei išsiaiškinti kredito unijoje “Memelio taupomoji kasa” išmokėtų delspinigių dydį ir 25 785.43 Eur lėšų, gautų iš VSDFV kaip motinystės pašalpa panaudojimą.

Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (I t., 27-41 b.l.), kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovė pateikė priešieškinį (II t., 63-76 b.l.), kuriuo pareiškė reikalavimus:

1. Santuoką tarp atsakovės ir ieškovo, įregistruotą 2011-07-16 Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 452, nutraukti dėl M. S. kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo.

2. Priteisti atsakovės V. N.-S naudai iš ieškovo M. S. 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

3. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: atsakovei „N“, o ieškovui-„S “.

4. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės nepilnamečių vaikų M. S. gim. 2010 07 29, V. S. gim. 2011 11 18, E. S., gim. 2013 07 04 gyvenamoji vieta yra jų mamos V. N.-S gyvenamoji vieta.

5.Iš atsakovo M. S. priteisti išlaikymą nepilnametei M. S. gim. 2010 07 29, nepilnamečiui V. S. gim. 2011 11 18, E. S., gim. 2013 07 04 mokamą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt per mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui, išlaikymą nepilnametei M. S. gim. 2010 07 29 ir nepilnamečiui V. S. gim. 2011 11 18 priteisiant nuo 2013 metų vasario mėnesio 01 dienos, o išlaikymą nepilnamečiui E. S., gim. 2013 07 04 priteisti nuo 2013 07 05, V. N.-S skiriant nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja.

6.1. Pripažinti bendrąja daline M. S. ir V. N. - S nuosavybe (po 1/2 dalį kiekvienam) šį iki santuokos įgytą turtą: fotoaparatą (Canon EOS 60D) su papildomu objektyvu ir blykste, vertė 7000 Lt; virtuvės baldus, vertė 2500,00 Lt., vandens filtrą, vertė 500,00 Lt., šaldytuvą, vertė 1000,00 Lt; indaplovę, vertė 500,00 Lt; gartraukį, vertė 100,00 Lt; orkaitę, vertė 100,00 Lt; viryklę, vertė 500,00 Lt; lovą su čiužiniu, vertė 800,00 Lt, kilimą, vertė 400,00 Lt; siurblį, vertė 300,00 Lt; užuolaidas, vertė 300,00 Lt., ir po santuokos sudarymo įgytą turtą - ratlankius, vertė 3000,00 Lt; fotoaparato stovą, vertė 500 Lt; virtuvės stalą, kėdes, vertė 1500,00 Lt; minkštą kampą, vertė 2800,00 Lt; svetainės baldus, vertė 1500,00 Lt; atminties bloką, vertė 500,00 Lt; spausdintuvą, vertė 200,00 Lt; spintą koridoriuje ir prie virtuvės, vertė 1300,00 Lt; spintą balkone, vertė 800,00 Lt.

V. N.-S asmeninės nuosavybės teise priteisti: fotoaparatą (Canon EOS 60D) su papildomu objektyvu ir blykste;

Ieškovui M. S asmeninės nuosavybės teise priteisti: virtuvės baldus, vandens filtrą, šaldytuvą, indaplovę, gartraukį, orkaitę, viryklę, lovą su čiužiniu, kilimą, dulkių siurblį, užuolaidas,

ratlankius, fotoaparato stovą, virtuvės stalą, kėdes, minkštą kampą, svetainės baldus, atminties bloką, spausdintuvą, spintą koridoriuje ir prie virtuvės, spintą balkone, iš viso turto už 19 100 litų.

6.4. A. V. N-S asmeninės nuosavybės teise iš ieškovo M. S. priteisti 6050 litų kompensaciją už jam atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

6.5. A. V. N-S, asmeninės nuosavybės teise iš ieškovo M. S. priteisti 5000 litų už investicijas, atliktas ieškovui M. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu Alksnynės g. 15-8, Klaipėda.

6.6. Atsakovei V. N-S asmeninės nuosavybės teise iš ieškovo M. S. priteisti 17000 litų kompensaciją už ieškovo M. S. be atsakovės V. N.-S sutikimo parduotą šeimos turtą - bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę F. G., 2006 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Priteisti iš ieškovo visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimus grindė tuo, kad jų santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl ieškovo kaltės, dėl jo netinkamo elgesio, todėl ji turėjo išsikelti gyventi į Vėžaičius pas tėvus. Nurodė, jog atsakovas pastovaus darbo neturėjo, namuose piktnaudžiavo alkoholiu, o išgėręs ieškodavo priekabių, būdavo neprognozuojamo elgesio, todėl tokiu elgesiu darė blogą įtaką vaikams. Nurodė, jog atsakovė pas tėvus išsikėlė gyventi 2013 m. vasario mėn.; nuo tada iki 2013 m. liepos mėn. atsakovas neteikė vaikams materialinio išlaikymo, o tik rašant ieškinį teismui pervedė dviem vaikams po 350 Lt. Mano, jog jeigu ieškovas būtų norėjęs išsaugoti šeimą, nebūtų teismui teikęs ieškinio, kai atsakovė laukėsi jų trečiojo vaiko. Nurodė, jog atsakovė ne pirmą kartą su vaikais išėjo iš ieškovo namų, tačiau jam apgailestaujant, ji grįždavo atgal. Ji bandė kalbėtis su ieškovu, siūlė imtis įvairių priemonių keisti gyvenimo būdą, tačiau visos priemonės nedavė jokių rezultatų. Ji iki santuokos sudarymo gyveno su ieškovu faktinėje santuokoje, nes dukra Marta gimė jiems nesusituokus. Jie iki santuokos gyveno kaip partneriai, vedė bendrą ūkį, ieškovas neturėjo pastovaus darbo, todėl gyveno iš atsakovės pinigų, kuriuos ji gaudavo už vaikus. Dėl netinkamų ieškovo veiksmų ji patyrė didelius išgyvenimus, stresą, todėl reikalaus iš ieškovo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, kur vaikai realiai ir gyvena bei yra auginami, o iš atsakovo jų išlaikymui priteisti po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, nes toks išlaikymas yra būtinas, jog būtų patenkinti jų poreikiai - maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ji neturi galimybės viena pati išlaikyti nepilnamečius vaikus. Nurodė, jog kiekvienam vaikui kas mėnesį aprangai yra būtina skirti po 200 Lt, pilnaverčiam maistui kiekvienam po 400 Lt, higienos reikmėms, vitaminams, maisto papildams, vaistams, ligos ir susirgimo atveju, kiekviena kas mėnesį būtina skirti po 150 Lt, ugdymo priemonėms - kiekvienam po 250 Lt per mėnesį, viso kiekvienam vaikui per mėnesį yra reikalinga 1000 Lt suma. Mano, jog ieškovas turi galimybę teikti tokį išlaikymą vaikams, nes jis pats ieškinyje nurodo, jog turėjo dideles pinigines lėšas įvairių daiktų pirkimui. Dėl bendravimo su vaikais atsakovo poreikiai ir pozicija yra neiaškūs. Nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini)r., registruotas jos vardu ir nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu, yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, todėl jis nedalintinas. Nurodė, jog ji nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, nes jie nuo 2009 metų pradėjo gyventi kartu, gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, kartu vedė bendrą ūkį, jie gyveno iš abiejų partnerių lėšų. Ieškovas pats ieškinyje nurodo, jog 2008 metais yra dirbęs tik 2 mėnesius, o nuo 2013-05-13 yra registruotas darbo biržoje, todėl didžioji dalis piniginių sumų už perkamus daiktus sudarė atsakovės piniginės lėšos. Ji prašo priešieškinyje nurodytą turtą pripažintą jų bendrąja daline nuosavybe ir padalinti jos pasiūlytu būdu: daiktus, esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute ir naudojamus atsakovo, palikti jo asmenine nuosavybe, o jai priteisti kompensaciją už didesnę atsakovui tenkančią turto dalį. Nurodė, jog atsakovui priklausančiame bute, adresu Alksnynės g.15-8, Klaipėda buvo atliktas remontas iki santuokos sudarymo ir po jos sudarymo už 10 000 Lt., todėl ji prašo pusę šios sumos grąžinti jai, kadangi ji investavo šias savo lėšas į atsakovo butą, taip prisidėdama prie jo pagerinimo. Ji nesutinka ir su ieškovo nurodyta suma už transporto priemonės pardavimą, nes transporto priemonė buvo pirkta už 34 000 Lt, jis po to automobilį pardavė draugui, todėl mano, kad šis sandoris yra apsimestinis, todėl jai turi būti grąžinta ½ dalis realios automobilio vertės, t.y. 17000 Lt. Nurodė, jog ji turi terminuotą 40 000 Lt indėlį, iš kurių 20 000 Lt yra jos asmeninės lėšos, kurias ji turėjo iki santuokos su ieškovu sudarymo, šias aplinkybes patvirtina 2009 metų išrašas iš jos bankinės sąskaitos, esančios AB SEB banke nuo 2009 metų. Likę 20 000 Lt nėra dovana ieškovui, dovanotas lėšas pasiėmė ieškovas valdė atskirai, motyvuodamas tuo, jog šie pinigai yra skirti žemės sklypo pirkimui, bet jis taip ir nebuvo nupirktas. Ieškovas bankinėse sąskaitose taip pat turėjo apie 20 000 Lt, sukauptų jiems gyvenant kartu ir santuokoje, todėl ji neturi ieškovui nieko kompensuoti. Nurodė, jog ji išlaikymo sau iš ieškovo nereikalauja, kreditorinių įsiskolinimų neturi.

Ieškovas M. S atsiliepime į priešieškinį (II t. 88 b.l.) nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, kadangi atsakovė pati paliko šeimą, niekada ja nesirūpino, negamino valgio, neatliko parastų buitinių darbų, o pašalpas, sudarančias bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, ji naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovė ruošėsi išsikelti gyventi su tėvais į jai asmenine nuosavybe priklausantį namą, atlikinėjo jame remontą už šeimos pinigus - lėšas, gautas iš savo ir ieškovo darbinės veiklos bei ieškovui asmeniškai dovanotus pinigus. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, tačiau jis negali skirti vaikų išlaikymui daugiau kaip po 350 Lt (101 Eur)/mėn. ir mano, jog abiejų tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra lygios, o jų turtinė padėtis yra apylygė. Nurodė, jog jis nesutinka su ieškovės pasiūlytu būdu padalinti santuokoje įgytą turtą.

Išvadą teikiančios institucijos išvadoje ( I t., 11 b.l.) nurodyta, kad nepilnamečių vaikų M. S., V. S. ir E. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina 9atsakove) užtikrina vaikų teisių ir interesų apsaugą. Tėvas (ieškovas) turi teikti vaikams reikalingo dydžio išlaikymą, o jo bendravimo su vaikais tvarką lemia nedidelis vaikų amžius, ilgalaikis nesimatymas su tėvu ir kt., dėl ko ieškovas turėtų pradėti bendrauti su savo vaikais jų gyvenamojoje vietoje, o laikui bėgant, ši tvarka galėtų keistis pagal vaikų poreikius ir tėvo galimybes.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį prašė atmesti atsiliepimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovas papildomai paaiškino, kad jis su atsakove artimai bendrauti pradėjo 2009 vasarą, todėl spalio mėn. pasiūlė jai persikelti gyventi į jo butą, susimokant už komunalinius patarnavimus. Jau prieš tai jis buvo užbaigęs buto remonto darbus ir pridavęs butą registrui. Buvo likę tik išdažyti ir iškloti nupirktas grindis, ir ne visi baldai dar buvo supirkti. Gruodžio mėnesį jis buvo grįžęs iš reiso jūroje, kurį laiką pagyveno kartu su atsakove ir vėl išvyko į reisą. Sužinojęs, kad ji laukiasi kūdikio, jis pradėjo pervedinėti jai pinigus pragyvenimui ir nuo tada jie pradėjo vesti bendrą ūkį. 2010 metų kovo mėnesį jis grįžo ir jie pradėjo kartu gyventi, bet ji nieko neinvestavo į tą butą, savo pajamas skyrė atsiskaityti už savo lizingo būdu įsigytą automobilį „F. S.“. Jų nesutarimai prasidėjo dėl skirtingo požiūrio į rūpinimąsi šeimą ir atsakovės užsispyrimo. 2012-04-13, jiems susipykus dėl smulkmenų, ji išvyko gyventi į Vėžaičius. 2012 m. rugpjūčio mėn. jis grįžo iš jūros ir įkalbėjo ją parvažiuoti. Per jo gimtadienį jam seneliai padovanojo 20 000 Lt, o mama - fotoaparato stovą, atsakovė tai matė. Jis buvo ir užsidirbęs pinigų, turėjo apie 50 000 Lt. Būdamas namuose, jis užsiėmė visa buitimi, tačiau išvykus į reisus tai tekdavo daryti atsakovei, o jai tai buvo per sunku, todėl bėgdavo pas tėvus, kad jai padėtų, jam grįžusiam priekaištaudavo dėl televizoriaus žiūrėjimo ar alaus gėrimo ir nesirūpino išsaugoti šeimos. Jis duodavo jai pinigų pragyvenimui, yra davęs ir 42 000 Lt, kuriuos liepė padėti banką, ji jam sakė, jog padėjo. 2013-02-01 jis išėjo į jūrą, palikęs 3 mėnesiams 3000 Lt, ji pasiėmė ir likusias santaupas ir vėl išvažiavo pas tėvus, todėl grįžęs namo jis šeimos neberado ir nusprendė skirtis. Paaiškino, jog vėliau jis iš banko išrašų suprato, jog yra apgautas, ji slėpė savo pajamas. Vaikų pašalpų ji neišleido, o pasisavino ir paslėpė, taip pat niekad neskyrė savo lėšų buičiai, automobilio remontui, pasisavino fotoaparatą ir bendras lėšas banke. Paaiškino, jog kiekvieno vaiko išlaikymui ji gali skirti po 350 Lt (100 Eur) į mėnesį, nes šiuo metu yra nedirbantis, socialiai nedraustas, dirba pagal vienkartinius kontraktus, ir pateikti jų negali, turėjo sveikatos problemų ir darėsi operaciją, po to 6 mėn. neturėjo darbo, tačiau nėra neįgalus. Išlaikytinių daugiau neturi. Vaikai lanko darželį, todėl atsakovė pati turi dirbti ir prisidėti prie jų išlaikymo. Jis prašo dalinti tik santuokoje įgytą turtą. Automobilį jis nusipirko 2011-2012 metais už 7500 Eur. Atsakovė prisidėjo prie automobilio 6000 Lt, pardavusi savo „F. S.“, kitus skyrė jis. Po ieškinio padavimo automobilis buvo parduotas jo draugui už 16000 Lt, nes jo būklė buvo labai pablogėjusi. Tuo automobiliu kai reikia ieškovas naudojasi ir dabar, paprašęs draugą jį paskolinti, tačiau jokios apgaulės tame nėra. Fotoaparatą jis nusipirko dar prieš santuoką užsienyje, dokumentai tai patvirtina, tačiau atsakovė jį pasiėmė ir išsivežė. Po 2 mėn. jie nusprendė, jog tegu ji naudojasi tuo fotoaparatu, nes ir jis yra nuvertėjęs, ieškovas siūlė susitarti, kad jis nemokės 8000 Lt už automobilį atsakovei ir iš jos nereikalaus fotoaparato, kurio vertę ji pati yra nurodžiusi ir jis jos neginčija. Paaiškino, jog bendri pinigai buvo tie 40 000 Lt ir dar 14 221 Lt, kurie buvo jo uždirbti santuokos metu jo sąskaitoje. 20 000 Lt yra nedalinami, nes jie jam buvo padovanoti. Jis banko sąskaitas turi bankuose AB Danske banke ir AB DNB banke, dėl grynųjų pinigų perdavimo atsakovei jis jokių rašytinių įrodymų neturi. Apie ketinimą parduoti automobilį, jis atsakovei nepranešė, tik po pardavimo ją informavo, o kainą nustatė pagal skelbimų orientyrus.

Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti jos priešieškinį. Papildomai atsakovė paaiškino, jog ji pas ieškovą nuo pat pradžių gyveno ne kaip nuomininkė, o kaip sugyventinė, nes jau spalio mėnesį buvo nėščia, tik sužinojo apie tai po poros mėnesių. Jai įsikėlus, vienas kambarys, vonia ir tualetas jau buvo suremontuoti, didysis kambarys ir virtuvė neįrengti, tebevyko buto apdailos darbai - buvo griaunama siena, perkamos ir klijuojamos plytelės, perkami baldai; ji tam skyrė lėšų, nuėmusi pinigų iš sąskaitos banke. Ieškovui esant jūroje ji pasitardama su juo projektavo virtuvės baldus. Už baldus ir medžiagas jie mokėjo abu. Tik 2013 m. gegužės mėn. butas buvo pilnai įrengtas ir apstatytas. Santuoką su atsakovu sudarė 2011-07-14, dukra gimė 2010-07-29. 2012 m. balandžio mėn. jie susipyko ir ji su vaikais išvažiavo pas tėvus, o ieškovas jai ir vaikams išlaikymo neteikė. Grįžęs rugsėjo mėn. jis jos paprašė taikytis, tačiau ji jo paprašė skirtis. Už tą laikotarpį kol jis neteikė jai išlaikymo ji iš jo paprašė po 500 Lt kiekvienam vaikui. Jis jai davė 4400-4800 Lt, kuriuos ji padėjo terminuotam indėliui banke vaikams. Vasario mėn. jis vėl išėjo į jūrą, jai išlaikymo neteikė, vaikai sirgo, jos trečias nėštumas buvo labai sunkus, buvo daug išlaidų, tačiau ieškovas jų neapmokėjo, teko jai pačiai verstis. Gegužės viduryje ji grįžo į butą Klaipėdoje, iš ten ieškovas ją su dukra parvežė į Vėžaičius, o kitą dieną jai parašė, jog automobilį pardavė už 16000 Lt. Jai automobilis buvo labai reikalingas, bet dėl tokių ieškovo veiksmų ji jo neteko. Ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu ir tai buvo jų nesutarimų pagrindas, taip pat jis buvo savanaudis - kai jo namie nebūdavo, tai jis ir pinigų nepalikdavo, jai teko išgyventi iš savo pajamų, pašalpų ir santaupų. Ieškovas nėra jai davęs didelės sumos padėti į banką, iki santuokos sudarymo ji pati banke buvo sukaupusi 22000 Lt, visa tai matosi bankiniame išraše. Augindama pirmą vaiką, ji pirmais metais gaudavo apie 1500 Lt / mėn pašalpą, o antrais metais - apie 1000 Lt/mėn.; gimus antram vaikui, pirmais metais gaudavo apie 1200 Lt/mėn., o antrais metais - apie 900 Lt/mėn., vėliau panašiai gavo ir už trečią vaiką. Nuo 2015 m. liepos mėn. iki ji buvo bedarbė, dabar dirba, gauna nedidelį atlygį, bet dar negali ieškoti intensyvesnio darbo dėl vaikų priežiūros rūpesčių, ligų ir pan. Mano, jog vaikams išlaikyti iš ieškovo reikia priteisti kiekvienam vaikui kas mėnesį po 500 Lt. Specialiųjų poreikių jų vaikai neturi, mokosi įprastai. Ji sutinka, jog tėvas vaikus pasiimtų šeštadieniais. Paaiškino, jog automobilis F. G. buvo įsigytas gimus antram vaikui, ieškovas jai sakė, jog automobilį jis pirko už 34 000 Lt, dokumentų ji nematė. Po kelių dienų jie pirko ratų ir ratlankių komplektą. Ji prisidėjo, duodama už parduotą savo automobilį F. S. gautus 6000 Lt. Paaiškino, jog fotoaparato stovą jis parsivežė iš komandiruotės užsienyje. Ji į Memelio kredito unijos sąskaitą buvo įdėjusi 40 000 Lt vyro patarta, iš jų 22 000 Lt ji turėjo sutaupiusi iki santuokos, o 18 000 Lt po santuokos sudarymo. Prašo priteisti jai neturtinę žalą iš ieškovo, nes skyrybos jo iniciatyva yra pradėtos esant jai nėščiai. Ji 2013 metais neinicijavo santuokos nutraukimo, o Vėžaičiuose gyveno todėl, kad jai sunku buvo nėščiai su dviem vaikais ir vežimėliu lipti į 3 aukštą. Gimtadienyje, kurio metu ieškovui būtų dovanoti pinigai, ji nedalyvavo, greičiausiai jau gyveno atskirai nuo jo Vėžaičiuose, jokių dovanojimo dokumentų ji nematė, ieškovas lyg ir buvo sakęs, kad gavo pinigų, bet jai nedavė ir nerodė. Paaiškino, jog dalį pinigų jis jai pervesdavo į sąskaitą, grynų jis neduodavo. Ji iš AB SEB banko sąskaitos nuėmė savo pinigus, sąskaitą pateikė teismui. Iki pradedant jiems gyventi kartu ieškovas turėjo piniginių lėšų, tačiau ji nežino kiek. Dėl turto režimo jie nebuvo sutarę, partnerystės iki santuokos nebuvo įregistravę. Gyvenant kartu nuo 2012 m, balandžio mėn. 5 mėnesius ir nuo 2013 metų vasario mėnesio iki liepos mėnesio jis neteikė išlaikymo vaikams, neteikia jo ir pastaruoju metu.

Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovo mama ir žino, kad 2010 metų vasario-kovo mėnesį ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi kartu. Butas buvo pusiau suremontuotas, sūnus toliau darėsi remontą, ar atsakovė prisidėjo prie remonto, ji nežino. Paaiškino, kad sūnaus gimtadienio proga jos tėvai jam padovanojo 20 000 Lt grynais iš savo santaupų, norėdami padėti jam išsaugoti šeimą. Sūnus nusipirko seifą ir įsidėjo ten tuos pinigus. Atsakovės nebuvo tame gimtadienyje. Ji pati yra padovanojusi sūnui fotoaparato stovą. Pasitikėdami vieni kitais, jie šeimoje jokių dovanojimo dokumentų nesudarinėdavo. Tik po to, kai reikėjo surinkti įrodymus, teismui jos mama parašė, kad padovanojo ieškovui pinigus, tai buvo 2013 m. Jos dukra J. K. su vyru Dmitrij matė tą dovanojimą.

Liudytojas D. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis yra atsakovės tėvas. Nurodė, kad dukra grįžo su vaikais gyventi į Vėžaičius, kai ieškovas ją su vaikais išmetė iš namų. Mažojo sūnaus ji dar tik laukėsi. Ieškovas po to atvažiuodavo retai, bet pasiimdavo su savimi vaikus, o pastaruoju metu ir išlaikymo nebemoka, ir nebelanko. Kai keitė dukros bute grindis, ieškovas jokių pinigų tam nebuvo davęs ir išvis į dukros butą (duomenys neskelbtini)nieko neinvestavo, nepirko jokių baldų, remonto medžiagų. Dukra grįžo, kai namai jau buvo suremontuoti. O ar dukra investavo į ieškovo butą jis nežino.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų byloje nustatytos faktinės aplinkybės: iš santuokos liudijimo (originalas) nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2011-07-16, jų santuoka įregistruota Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 452 (I t. 7 b.l.). Šalims gyvenant kartu iki santuokos sudarymo 2010-07-29 šalims gimė dukra M. S., po santuokos sudarymo jiems 2011-11-18 gimė sūnus V. S. ir 2013-07-04 sūnus E. S. (I t. 44-46 b.l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad ieškovo M. S. vardu pagal 2002-07-24 pirkimo-pardavimo sutartį yra įregistruota ½ dalis ir pagal 2010-08-12 mainų sutartį ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) (I t.13-14 b.l.), o atsakovės V. N.-S vardu ½ dalis žemės sklypo pagal 2002-03-20 pirkimo sutartį ir ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, pagal 2002-03-20 pirkimo pardavimo sutartį, adresu (duomenys neskelbtini).( I t.50-54 b.l.). Byloje esanti Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovas M. S. nuo 2013-05-13 yra registruotas darbo biržoje, jam suteiktas bedarbio statusas (I t., 9 b.l.). VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2013-05-24 M. S. socialiai buvo draustas laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2008-12-29, jo draudžiamosios pajamos už šį laikotarpį sudarė 2646,47 Lt (I t.,10 b.l.). Byloje esančios VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymos patvirtina, jog 2013-05-25 šalių vardu transporto priemonių nebuvo įregistruota (I t.15-16 b.l.). Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog 2013-05-15 ieškovas M. S. pardavė S. P. automobilį FORD GALAXY, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) už 16000 Lt (I t.17 b.l.). Iš AB DNB bankas sąskaitos išrašo nustatyta, jog ieškovo M. S. 2013-06-05 sąskaitų likučiai sudarė: einamosios sąskaitos -11,08 NOK, terminuoto indėlio sąskaitos-22800,00 NOK (terminas 2012-03-14 iki 2014-02-15), terminuoto indėlio sąskaitos -10050 NOK (terminas 2012-08-13 iki 2014-02-15), o iš Danske banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog likutis sąskaitoje 2013-06-18 buvo 19,42 Lt (I t., 18-19 b.l.). 2012-08-10 dovanojimo sutartimi M. J. ir A. S. padovanojo savo anūkui M. S. 20 000 Lt tikslu pirkti žemės sklypą arba statyti namą, liudininkė J. S. (I t. 20 b.l.). Byloje esantis kvitas patvirtina, jog Panasonic įkroviklis kainavo 119 Lt, o Canon blykstė 859 Lt (I t.22 b.l.). Byloje esantis AB SEB banko išrašas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2011-07-16 iki 2013-05-16 atsakovė V. N.-S gavo pastovias pajamas iš VSDFV Klaipėdos sk.; Ji 2011-11-10 įmokėjo 20 000 Lt indėlį, o laikotarpiu nuo 2012-01-31 iki 2013-05-15 nuėminėjo grynuosius pinigus iš savo sąskaitos sumoje po 1000-2000 Lt (I t.,58-74 b.l.). Iš AB DNB atsakovės sąskaitos išrašo nustatyta, jog atsakovė nuo 2010 m. mokėjo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas, 2010-02-05 ieškovas jai pervedė 1500 LT, 2010-12-17 pervedė 2000 Lt; 2011-03-21 atsakovė sumokėjo UAB „Šiaulių banko lizingas“ - 481,89 Lt už vandens filtravimo sistemą (I t., 72-76 b.l.). Byloje esanti 2011-11-16 sąskaita patvirtina, jog ieškovas M. S. nusipirko 2006 m., gamybos automobilį FORD GALAXY už 7500 Eur (II t.7 b.l.). Byloje esanti Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažymą patvirtina, jog M. S. Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitoje nėra (II t.93 b.l.). Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtina, jog 2014-10-23 ieškovas M. S. neteko bedarbio statuso neatvykus laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti priemonėse (II t.94-95 b.l.). Byloje esantis Kapitališkai suremontuoto buto, adresu Alksnynės g.15B-8, Klaipėdoje pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, jog 2009-10-30 buvo surašytas aktas apie tai, jog butas adresu (duomenys neskelbtini)yra kapitališkai suremontuotas ir jis atitinka nustatytus reikalavimus ir pripažįstamas tinkamu naudoti (II t.96 b.l.). VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma, išduota 2014-10-16 patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2009-10-16 iki 2014-10-16 M. S. nebuvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu (II t.96 b.l.). Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog 2014-06-04 J. K. pardavė, o L. G. nupirko automobilį FORD GALAXY, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) už 8000 Lt (II t.99 b.l.). Jūreivio darbo sutartis patvirtina, jog 2013-09-11 buvo sudaryta darbo sutartis tarp ieškovo M. S. ir laivo „Tina“, numatoma darbo pradžia 2013-09-11, darbo užmokestis 1642 JAV doleriai (II t.106-108 b.l.). Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, jog 2009-10-12 ieškovas M. S. sumokėjo 1500 Lt avansą UAB „Mūsų prekyba“ už šaldytuvą, orkaitę, kaitlentę AEG, 1994 Lt už pirkinius internetinėje svetainėje: indaplovę AEG F 65410VI ir gartraukį AEG DF 6260-ML-1(II t.110-111 b.l.). Nustatyta, kad 2011-11-22 J. S. pervedė į ieškovo M. S. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią Danske Bank 3000 Lt (II t.114 b.l.). M. S. iš savo atsiskaitomosios sąskaitos Danske Bank 2011-11-24 nuėmė 1000 Lt grynais ir 2011-11-24 – 2000 Lt (II t.115-116 b.l.). 2010-09-01 M. S. pravedė (duomenys neskelbtini) Lt už prekes –CANON PIXMA MP550 rašalinį spausdintuvą, foto popierių ir kt. prekes (II t.117 -118 b.l.). Byloje esantys kvitai patvirtina, jog 2011-02-14 ieškovas iš TOPO centras nusipirko dulkių siurblį ZELMER, kurio kaina 399 Lt; 2009-10-16 iš E. J. individualios įmonės telefono aparatą NOKIA 5800 (II t.119-120 b.l.). Nustatyta, jog 2011-07-21 ieškovas su „Minijos baldai“ sudarė sutartį Nr.KL 2 07/17 dėl baldų ( Heeros“ triviečio be miegamos dalies ir fotelio) pirkimo, kaina 3598 Lt, pinigų priėmimo kvitu ieškovas už baldus įmokėjo 1500 Lt (II t.121-122 b.l.). Iš privalomojo draudimo sutarties nustatyta, jog J. N. (atsakovės brolis) mokėjo už atsakovės automobilio FIAT STILO privalomąjį draudimą 2011-09-10, sumoje 226 Lt (II t.129-130 b.l.). Iš internetinio puslapio EMPREKIS apie automobilio rinkos kainas matyti, jog automobilio FORD GALAXY, 2006 metų gamybos, kaina 2013 m. rugpjūčio mėn., buvo apie 22678 Lt (II t.131 b.l.). Iš elektroninių laiškų matyti, jog ieškovas M. S. bendravo elektroniniais laiškais su atsakove V. N. 2010 m. kovo mėnesį dėl virtuvinių baldų užsakymo (II t.132-135 b.l.). 2011 balandžio mėnesį ieškovas elektroniniuose laiškuose rašytuose atsakovei vis pažymi: „Gersim“, „prisipirkom visokių gėrimų“, vakar prigėriau“, „dabar vartoju alų“ ( II t. 135 b.l.). Iš byloje esančio V. N. išrašo iš AB SEB bankas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-30 iki 2014-12-18 į atsakovės sąskaitą pervesta 140 286,53 Lt ( II t. 139-145 b.l.). VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis atsakovei V. N.-S laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-12-13 buvo priskaičiuotos ir išmokėtos 106 605,08 Lt (12817,26 Eur) piniginės lėšos (II t.146-153 b.l.). Iš pirkimo sutarties Nr.4931 nustatyta, jog V. N. iš L. B. pirko buitinę vandens valymo sistemą už 3500 Lt išsimokėtinai (II t.183 b.l.). Iš 2015-10-16 UAB „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė automobilio F. G. 2.0 TDCi DPF Ambiente, pagaminto 2006-2008 m. laikotarpiu, kaina Lietuvoje 2013 m. gegužės mėn. buvo 6768 Eur be PVM (III t., 4 b.l.). Iš internetinių duomenų nustatyta vidutinė ratlankių vertė (III t., 5-30 b.l.). Iš kredito unijos ‚Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 -2014 metų V. N. – S sąskaitos išrašų nustatytas piniginių lėšų judėjimas; 20 000 Lt suma šiuo laikotarpiu nebuvo įnešta ( III t., 31-46 b.l.). Atsakovės „Swedbank“ AB pensijų kaupimo sąskaitoje yra sukaupta lėšų 2012-12-31 – 2487,10 Lt (III t.62 b.l.). Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog butas adresu Alksnynės g.15B-8, Klaipėda yra nuo 2015-10-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas L. G. vardu (III t.73-74 b.l.). Iš atsakovės atstovo pateiktų internetinių skelbimų matyti rinkoje siūlomos analogiškų šalių dalinamiems baldams ir kt. kilnojamiems daiktams kainos (III t., 85-159 b.l.).UAB „Gargždų rangos darbai“ sudaryta lokalinė sąmata, buto remonto adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. kovo mėnesio kainas, iš kurios matyti, jog bendra darbų vertė yra 2 173,92 Eur (IV t.2-3 b.l.). Antstolės Brigitos Tamkevičienės pateikta pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą patvirtina, jog 2013-11-28 pravesta 889,96 Eur išieškotojai V. N.-S, kurie į antstolės sąskaitą pervesti iš areštuotų M. S. sąskaitų ir 2013-12-08 pervesta išieškotojai 151,47 Eur. Įsiskolinimas 2016-04-01 sudaro 2085,30 Eur (IV t.8 b.l.).

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

Šioje byloje buvo nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2013 metų gegužės mėnesio. Ieškovas įrodinėjo, kad tai įvyko dėl atsakovės kaltės – nesusitvarkymo su jai šeimoje tekusiomis pareigomis ir rūpesčiais, priekabumo, nesikalbėjimo ir realios pagalbos neieškojimo. Atsakovė įsitikinusi, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo polinkio į alkoholį, savanaudiškumo, lėšų šeimai neskyrimo ir jos poreikių netenkinimo. Įrodymų, kad sutuoktinių elgesys vienas kito atžvilgiu būtų peržengęs visuomenėje priimtas ribas, šalys nepateikė – byloje nėra duomenų apie atsakovo priklausomybę nuo alkoholio ar kenkimą šeimai, taip pat nėra ir duomenų apie atsakovės piktybišką savo pareigų šeimoje nevykdymą, apsileidimą ar pan., galinčių patvirtinti jų įrodinėjamas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje surinktą medžiagą, konstatuotina, šalių santuokiniai ryšiai nutrūko dėl jų abiejų kaltės, o pirmiausia – dėl pasisakymų teisme metu išryškėjusio jų nesuderinamumo. Kiekvienas iš šių sutuoktinių turi savo supratimą apie šeimos vertybes, pareigas ir atsakomybę, nei vieno supratimas ar veiksmai nebuvo kraštutiniai, pripažintini pažeidžiančiais visuomenės priimtas ribas, tiesiog dėl ilgus išsiskyrimus lemiančios ieškovo profesijos, trumpo šalių bendravimo iki santuokos ir nesugebėjimo susidoroti su išaugusia našta, pamečiui gimus keliems vaikams jie nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito ir nerado būdų savo šeimoje išgyventi sunkaus laikotarpio. Dėl to sutriko šeimai būtinas tarpusavio bendravimas, atsakovė nuo visų problemų įprato slėptis pas tėvus, ieškovas irgi nesiėmė radikalių priemonių situacijai pagerinti, o daugiau ieškojo kaip užsimiršti ir atsiriboti, tame tarpe ir su alkoholio pagalba, nebuvo ieškoma bendro sutarimo ir todėl jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Tokiu būdu santuoka iširo (nutraukiama) dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2d.).

Pripažinus abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, atsakovės reikalavimas priteisti jai iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos taip pat atmetamas. Atsakovės argumentai, kad ieškovas netikėtai paliko ją besilaukiančią, kas šiaip jau pripažįstama pakankamu pagrindu tokiai žalai priteisti, šioje byloje nebuvo įrodyti. Proceso metu išaiškėjo, kad pati atsakovė kelis kartus per neilgą santuokos laikotarpį buvo palikusi ieškovą, ilgam išvažiuodama gyventi pas savo tėvus į kitą vietovę, užuot sprendusi santuokos problemas su ieškovu; tokiomis aplinkybėmis įvyko ir galutinis šalių atsiskyrimas, atsakovei jau laukiantis trečio vaiko. Neabejotina, kad streso ir nusivylimo tokia santuokos baigtis sukėlė abiems sutuoktiniams, ieškovas dėl jos taip pat daug ko neteko, visų pirma – galimybės auginti šeimoje savo vaikus, todėl pripažinti jam prievolę sumokėti atsakovei neturtinę žalą šioje byloje nėra pagrindo.

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių, nutraukus santuoką.

Šioje bylos dalyje ginčo nėra, todėl atsakovei V. N.-S nutraukus santuoką jos prašymu paliekama N pavardė, ieškovui M. S.- S pavardė.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Kadangi reikalavimo šalys dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nereiškia, klausimas dėl tarpusavio išlaikymo nesprendžiamas (Lietuvos Respublikos CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos 3.169 str. 1 d. ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šioje byloje ginčas nekilo - tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Iš ieškovo, atsakovės bei institucijos teikiančios byloje išvadą, išvados nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, o atsakovas juos lanko tik retkarčiais, kadangi yra jūreivis, dažnai būna išvykęs ir net negalėtų suderinti darbo su kasdiene vaikų priežiūra. Tuo tarpu su mama vaikus sieja pakankamai glaudus ryšys, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovė elgtųsi su jais netinkamai ar vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeistų vaikų interesus. Įvertinant visus šiuo klausimu byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į tai, kad nuo pat gimimo šalių vaikai gyvena kartu su ieškove, ji užtikrina tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 3.169 str. 2 d., M. S., V. S. ir E. S. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (Lietuvos Respublikos CK 2.14 str., 3.168 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams, be to, tėvų teikiamas išlaikymas turi būtį vykdomas nuolat ir pastoviai (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 str., 11-14 str., 18 str.).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu šalių pateiktus duomenis apie jų darbo užmokestį, vaikų poreikius ir kitas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimai dėl priteistino vaikams išlaikymo iš jų tėvo dydžio yra pagrįsti ir tenkintini. Šalių turtinė padėtis yra panaši – nustoję kartu gyventi, abu jie turėjo po gyvenamąjį būstą, atsakovė – dar ir žemės sklypą, o ieškovas – automobilį. Šiuo metu ieškovas jokio registruojamo turto nebeturi, tačiau šis dėl neaiškių priežasčių jo priimtas sprendimas perleisti savo turtą kitiems asmenims jokiu būdu nerodo, kad jo turtinė padėtis daug blogesnė nei atsakovės ir negali įtakoti vaikų išlaikymui priteistinos sumos dydžio. Negali jos įtakoti ir atsakovo deklaruojama bedarbystė, nes jau ir santuokos metu jis neturėjo nuolatinio darbo Lietuvoje, bet visada gavo pakankamai pajamų iš darbo jūreiviu, kuriuo ir šiuo metu užsiima. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas turėtų didelių sveikatos problemų ar išties gyventų žemiau skurdo ribos dėl objektyvių priežasčių, o jo pasirinktas pajamų slėpimo būdas negali būti pagrindu sumažinti vaikams reikalingo išlaikymo dydį. Tuo tarpu atsakovė, viena augindama tris mažamečius vaikus ir prisiimdama visus su tuo susijusius rūpesčius, numanomus nedarbingumo dėl jų priežiūros ir slaugos laikotarpius ir ribotas galimybes ieškotis darbo toliau nuo gyvenamosios vietos, ilgesniems laikotarpiams ir pan., galiausiai – didelę dalį vaikams reikalingo išlaikymo teikdama savo darbu ir materialiai nevertinamomis paslaugomis, teismo pripažįstama kaip privalanti teikti mažesnę vaikams reikalingo išlaikymo dalį negu ieškovas.

Pri­tei­siant vai­kui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti pri­pa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 380,00 Eur. Nustatyta, kad šalių vaikai šiuo metu yra ikimokyklinio amžiaus, lanko ugdymo įstaigas, neturi didelių poreikių tinkamai sveikatos būklei užtikrinti, todėl teismas pripažįsta, kad kiekvieno jų išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 280,00 Eur suma (maistui, aprangai, būstui, sveikatai ir kt.). Ivertinus šalių turtinę padėtį ir kitas čia nurodytas aplinkybes, pripažįstama, kad ieškovas turi skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės.

Atsakovės prašymu, teismui aktyviai užtikrinant prioritetinėmis laikomas vaikų teises į tinkamą išlaikymą, iš ieškovo priteistinas ir tokio pat dydžio išlaikymo (150 Eur/mėn) įsiskolinimas: dukrai Martai ir sūnui Viktorui nuo 2013-02-01, kada ieškovas nustojo jais rūpintis, o sūnui Emilijui – nuo jo gimimo dienos 2013-07-04, kadangi ji priešieškinį su šiais reikalavimais pareiškė 2013-07-31 ( Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. ).

Šalims išaiškinama, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms ar vaikų poreikiams, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 3 d.).

Atsakovė paskirtina nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str.-3.186 str.), jai išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimas įpareigoti ją kas mėnesį teikti ataskaitas apie vaikų išlaikymui priteistų sumų panaudojimą atmetamas, kadangi jo vykdymas labai apsunkintų atsakovę, apribotų jos galimybes pigiau įsigyti maisto produktų turgavietėse ir pan. priteisiant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos pripažįstamą minimaliu išlaikymą nepilnamečiams vaikams, preziumuojama, kad jų išlaikymui reikia ne mažesnės sumos, todėl įpareigoti iki vaikų pilnametystės tai įrodinėti nėra jokio pagrindo.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo nustatyti jam teisę matytis su savo vaikais pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį nuo 12 iki 19 valandos jų gyvenamojoje vietoje, iki vaikams sukaks penkeri metai, o jiems suėjus – tuo pačiu metu, pasiimant juos į savo namus. Atsakovė apskritai prieštaravo ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymui, motyvuodama tuo, kad dėl to nėra atliktas Vaiko teisių apsaugos skyriaus tyrimas, neaišku, kodėl atsakovas nuo penkių metų pageidauja pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir kur juos vešis, jei dabar pats kaip ir nebeturi nuosavo gyvenamojo ploto, galiausiai – kaip jis įgyvendins tokią teismo nustatytą tvarką, būdamas jūreivis ir dažnai nebūdamas Lietuvoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.165 ir 3.170 str., tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena, neturi tam kliudyti. Teismo vertinimu, ieškovas prašo nustatyti jam minimalios apimties galimybę bendrauti su savo vaikais – dienos metu, laisvu nuo užsiėmimų mokykloje ar darželyje laiku, iš anksto atsakovei žinomomis dienomis, todėl tam kliūčių daryti nei teismas, nei atsakovė, siekianti harmoningo vaikų asmenybės vystymosi, neturėtų. Ieškovo prašomas bendravimo su vaikais laikas ir trukmė atitinka jų amžių ir poreikius ir neturėtų sukelti vaikams didesnio streso, o kaip tik – suteiktų jiems įvairesnių įspūdžių ir bendravimo galimybių, tačiau tėvams teks dėl to bendradarbiauti, paruošti vaikus tokiems susitikimams ir išvykoms, negąsdinti jų ir nenuteikinėti vienam prieš kitą. Tai, kad atsakovas neturi nuosavo gyvenamo ploto ir dažnai būna užsienyje, ne kliūtis nustatyti jam teisę bendrauti su savo vaikais tais jo prašomais savaitgaliais, kada jis bus Lietuvoje, o šalims vaikų labui bendradarbiaujant, galima ir lanksčiau tartis dėl susitikimų datų. Teismas neabejoja, kad ieškovas, ir neturėdamas nuosavybės teise gyvenamojo ploto, tinkamai rūpinsis savo vaikais, pasiėmęs juos kelioms dienos valandoms iš atsakovės namų. Visa tai lemia teismo išvadą, kad ieškovo reikalavimas šiuo klausimu tenkintinas visiškai, išaiškinant šalims, kad ir šiuo klausimu teismo sprendimas neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms ir šalims nesusitariant, galimas pakartotinis ieškinys dėl patikslintos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Dėl kompensacijos atsakovei už ieškovo asmeninio turto pagerinimų priteisimo ir iki santuokos įsigyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei padalijimo

Atsakovė šioje byloje pareiškė reikalavimus pripažinti, kad ji asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ieškovo buto (duomenys neskelbtini)įrengimo / remonto ir priteisti jai už tai 5000,00 Lt (1448,10 Eur) kompensaciją. Atsakovas šiam reikalavimui prieštaravo, nurodydamas, kad dar iki pradėdamas gyventi kartu su atsakove buvo visiškai suremontavęs ir įrengęs savo butą, o paskutiniai darbai, atlikti atsakovei jau bute gyvenant, buvo iš jo anksčiau supirktų medžiagų ir jam pačiam apmokant. Taip pat jis įrodinėjo, kad atsakovė keletą mėnesių jo bute gyveno panaudos pagrindu, mokėdama tik komunalinius mokesčius, o bendrą ūkį jie pradėjo vesti vėliau, todėl nėra jokio pagrindo bendro ūkio vedimo pagrindu pripažinti ją prisidėjus prie buto įrengimo darbų.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymėta, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymų, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti bendro gyvenimo nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan.

Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio ieškovo kvietimu įsikėlė gyventi į jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), įsipareigojusi mokėti komunalinių patarnavimų mokesčius. Kapitališkai suremontuoto buto pripažinimo tinkamu naudoti aktas, patvirtinantis šio buto remonto užbaigimą ir tinkamumą naudoti, surašytas 2009-10-30, t.y., atsakovei jau gyvenant šiame bute ir laukiantis pirmo bendro šalių vaiko, gimusio 2010–07-29. UAB „Gargždų rangos darbai“ sudaryta lokalinė sąmata patvirtina buto adresu (duomenys neskelbtini), bendrą remonto darbų vertę - 2 173,92 Eur ( 2016 m. kainomis).

Iš šių ir kitų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad šalys jau nuo 2009 m. rugsėjo mėn. vedė bendrą ūkį, gyvendamos tame pačiame bute, dalindamosi jo išlaikymo išlaidas ir planuodamos kurti šeimą ar partnerystės santykius, todėl nuo tada jų įsigytas turtas ar patirtos išlaidos laikytini bendrais. Vis dėl to remonto darbų atžvilgiu byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, įgalinančių teismą nustatyti, kurie darbai buvo atlikti iki 2009-09-01, o kurie – po to ir ar jiems nebuvo naudojamos anksčiau nupirktos medžiagos. Nesant tokių įrodymų ir vadovaujantis logika, nėra tikėtina, kad atsakovė nuo pat įsikėlimo gyventi pas ieškovą dienos būtų intensyviai investavusi į jo asmeninio buto remontą; komunalinių patarnavimų ir savo pačios pragyvenimo išlaidų padengimas nelaikytinas pagrindu priteisti jai iš ieškovo būtent buto remonto išlaidų dalį, todėl šioje dalyje priešieškinio reikalavimai atmetami.

Atsakovė taip pat prašė pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe iki santuokos įsigytus daiktus - fotoaparatą (Canon EOS 60D) su papildomu objektyvu ir blykste, vertė 7000 Lt; virtuvės baldus, vertė 2500,00 Lt., vandens filtrą, vertė 500,00 Lt., šaldytuvą, vertė 1000,00 Lt; indaplovę, vertė 500,00 Lt; gartraukį, vertė 100,00 Lt; orkaitę, vertė 100,00 Lt; viryklę, vertė 500,00 Lt; lovą su čiužiniu, vertė 800,00 Lt, kilimą, vertė 400,00 Lt; siurblį, vertė 300,00 Lt; užuolaidas, vertė 300,00 Lt., iš viso turto už 14 000 Lt (4 054,68 Eur). Ieškovas su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad lovą atsakovė yra pasiėmusi, o šaldytuvas, orkaitė ir viryklė buvo pirkti kartu už 1500 Lt 2009-10-12, kai šalys dar kartu negyveno. Teismui nustačius, kad šalys vedė bendrą ūkį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki santuokos sudarymo, o iš byloje esančių dokumentų paaiškėjus, kad 2009-10-12 buvo sumokėtas tik avansas už šiuos daiktus, jie pripažįstami bendrąja daline šalių nuosavybe, natūra priteisiami ieškovui, kurio bute jie yra sumontuoti, atsakovei priteisiant pusės šio turto vertės kompensaciją, atsižvelgiant į visuotinai žinomą tokio pobūdžio daiktų nuvertėjimą per 7 metus – 600 Lt (173,77 Eur). Vaikiškos lovos su čiužiniais priteisiamos atsakovei, su kuria gyvena visi trys vaikai, kompensacijos už tai ieškovui nepriteisiant.

Duomenų, kada buvo įsigytas 7 000,00 Lt vertės fotoaparatas Canon EOS 60D su papildomu objektyvu ir blykste, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu iki santuokos gyveno gan neilgai ir abi pripažįsta, kad šis daiktas buvo įsigytas ieškovo iniciatyva, nėra pakankamai pagrįsto pagrindo įtraukti jį į dalintino turto balansą ir šis daiktas, pripažįstamas ieškovo asmenine nuosavybe, turi būti natūra jam ir sugrąžintas, jei tai iki šiol nėra padaryta.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Nutraukiant santuoką, teismas turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (Lietuvos Respublikos CK 3.59 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.87 ir 3.88 str. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Lietuvos Respublikos CK 3.123 str. numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d. ir 2 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, likusių neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų dydis, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priteistinų turto dalių ir kompensacijų (Lietuvos Respublikos CK 3.118-3.119 str.). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos CK 3.119 str.), tačiau teismas pats šalių turto vertės nenustatinėja, remiasi šalių pateiktais įrodymais ar orientaciniais duomenimis, jeigu tikslesnio įvertinimo nebuvo pateikta, kadangi teismas šioje srityje nėra aktyvus.

Ieškovas bendru santuokoje įgytu turtu dalintinu prašo pripažinti sekciją 1900 Lt vertės, spintą 1300 Lt vertės, minkštą kampą 2800 Lt vertės, komodą 800 Lt vertės ir priteisti juos jam, atsakovei priteisiant kompensaciją, atitinkančią pusės šių daiktų vertę šiuo metu. Atsakovė tokiu turtu prašo pripažinti 3000 Lt vertės ratlankius, 500 Lt vertės fotoaparato stovą, 1500 Lt vertės virtuvės stalą su kėdėmis, 2800,00 Lt vertės minkštą kampą, 1500,00 Lt vertės svetainės baldus, 500,00 Lt vertės atminties bloką, 200,00 Lt vertės spausdintuvą, 1300,00 Lt vertės spintą koridoriuje ir prie virtuvės, ir 800,00 Lt vertės spintą balkone, iš viso turto už 12 100 Lt (3 504 Eur), ieškovui M. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti visus šiuos daiktus, o jai – 6050 Lt kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Iš ieškovo ir liudytojos J. S. parodymų buvo nustatyta, kad fotoaparato stovą ieškovui asmeniškai padovanojo jo mama, priešingų duomenų atsakovė nepateikė, todėl šis daiktas pripažįstamas asmenine ieškovo nuosavybe ir nedalijamas.

Dėl ratlankių byloje nėra pateikta įrodymų, kad jie būtų buvę pirkti atskirai nuo automobilio, taip pat – už kokią sumą. Ieškovas nurodo, kad jie buvo įsigyti kartu su automobiliu ir įėjo į jo kainą, atsakovė leistinais įrodymais nėra to paneigusi, o jos pateikti įrodymai apie ratlankių komplekto galimas kainas perkant atskirai nuo automobilio šios spragos neužpildo. Dėl šių priežasčių ši priešieškinio dalis laikoma neįrodyta.

Dėl spintos balkone. Nors atsakovė įkainojo ją 800 Lt, ieškovas nurodė, kad pats ją pagamino, pirkdamas tik dureles už bendrą 140 Lt sumą ir atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių jos versiją. Dėl šios priežasties galėtų būti dalinama tik atsakovo pripažįstama durelių vertė, tačiau atsižvelgiant į jos mažumą ir pačių durelių nusidėvėjimą ir nuvertėjimą per 6-7 metus, to daryti netikslinga.

Dėl likusių atsakovės prašomų padalinti daiktų ieškovas neprieštaravo, todėl jie įtraukiami į dalintino turto balansą, nustatant jų vertę pagal šalių poziciją ir byloje esančius įrodymus. Ginčas šioje vietoje kilęs tik dėl virtuvės stalo ir kėdžių komplekto vertės – atsakovė juos vertina 1500 Lt, ieškovas – 700 Lt, savo poziciją pagrindžiančių įrodymų nei vienas nėra pateikęs, todėl teismas, siekdamas išspręsti šį ginčą remdamasis protingumo kriterijais, nustato šio komplekto kainą – 1000 Lt (289,62 Eur).

Dėl kompensacijos už ieškovo parduotą automobilį priteisimo

Atsakovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti jai 17000 litų kompensaciją už ieškovo M. S. be atsakovės V. N.-S sutikimo parduotą šeimos turtą - bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę F. G., 2006 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas iš dalies sutiko su šiuo reikalavimu, siūlydamas priteisti iš jo ieškovei šiuo pagrindu 8000 Lt. Ginčo dėl šio turto buvimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilo, ieškovė yra nurodžiusi, kad skyrė lėšų jam įsigyti, pardavusi savo asmeninį automobilį, todėl šis turtas turi būti įtrauktas į dalintino santuokinio turto balansą. Tai padarius, tampa svarbu nustatyti jo vertę ir padalijimo būdą. Ieškovas įrodinėjo, kad automobilio vertė pardavimo metu buvo 16 000 Lt, už kiek jis jį ir pardavė kitam asmeniui, tuo tarpu atsakovė pateikė du UAB „Emprekis“ vertinimus ( II t., 131 b.l. ir III t., 4 b.l.), kuriuose preliminari tokio automobilio kaina nurodyta 22 678 Lt – 23 378 Lt (6768 Eur). Kadangi ieškovas pardavė šį brangų šeimos turtą be atsakovės sutikimo savo pasirinktam asmeniui, kuris, kaip jis pats pripažino, ir toliau leido jam šiuo automobiliu naudotis, o šiuo metu šis automobilis yra parduotas dabartinei ieškovo sugyventinei, teismas pripažįsta ieškovo nurodomą 16 000 Lt vertę pardavimo metu dirbtinai sumažinta ir labiau orientuojasi į nešališkos įstaigos, teikiančios duomenis apie transporto priemonių rinkos vertę, nurodytą kainą. Įvertinęs visa tai, teismas nustato atsakovei priteistinos iš ieškovo kompensacijos dydį - 3 330 Eur (11 500,00 Lt) ( Lietuvos Respublikos CK 3,123 str. 1d., 3.127 str. 3d.).

Dėl santuokos metu sukauptų lėšų padalijimo

1)Dėl 20 000 lt (5 792,40 Eur), esančių atsakovės sąskaitoje kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“ pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe.

Ieškovas savo parodymais ir liudytojos J. S. (savo motinos) įrodymais bei 2012-08-10 dovanojimo raštu įrodinėjo, kad yra gavęs iš senelių 20 000 Lt dovaną gimtadienio proga ir davęs šiuos pinigus atsakovei padėti į kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“ turimą sąskaitą. Liudytoja – jo motina J. S. tai patvirtino, nurodydama, kad pinigai buvo padovanoti jos tėvų asmeniškai savo anūkui (ieškovui), raštu tai nebuvo įforminta, tik prasidėjus bylai atgaline data buvo surašytas dovanojimo raštas. Pats dovanojimo raštas yra surašytas ranka ir datuotas 2012-08-10. Atsakovė nurodė apie tokias dovanas nieko nežinojusi, iš ieškovo tokios sumos negavusi, pati turėjo analogišką sumą santaupų. Jos sąskaitos kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“ išrašas liudija, kad 2012 metais atsakovė tokios sumos į šią sąskaitą neįnešė, buvo įnešusi 20 000 Lt indėlį į savo sąskaitą AB SEB banke 2011-11-10, kurioje esančias lėšas naudojo įvairiems mokėjimams.

Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. nurodyta, kad kol neįrodyta, kad konkretus turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, preziumuojama, kad tai yra bendroji abiejų sutuoktinių nuosavybė, o CK 3.89 str. įtvirtinti turto pripažinimo asmenine nuosavybe pagrindai. Įvertinus aptartą šiuo klausimu byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė savo asmeninės nuosavybės į 5 792,40 Eur atsakovės sąskaitoje esančių lėšų dalį: notarinė dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, teismui pateikta rašytinė sutartis vertinama kritiškai, nes neaiškios jos sudarymo aplinkybės ir kiek jos tekstas atitinka tikrovę. Net ieškovui akivaizdžiai palanki liudytoja – jo motina J. S. patvirtino, kad dovanojimo raštas buvo surašytas vėliau, kai teisme pradėta nagrinėti ištuokos byla. Net jei ieškovas šiuos pinigus ir gavo dovanų, nėra jokio pagrindo pripažinti įrodyta, kad jis davė juos atsakovei pasidėti į sąskaitą, kadangi byloje surinkus duomenis apie atsakovės sąskaitas, 2012 metais tokios sumos įnešimo nustatyta nebuvo. Dėl šių priežasčių lieka nepaneigtos atsakovės versijos, kad indėlis AB SEB banke yra jos asmeninės santaupos, susidariusios iki santuokos, kad ieškovas gautus pinigus pasiėmė, ruošdamasis pirkti sklypą namui statyti ir ji nežino, kur juos padėjo. Galiausiai dalinama ar pripažįstama asmenine nuosavybe nutraukiant santuoką gali būti tik toks materialus turtas, kuris yra išlikęs bylos nagrinėjimo metu, o ne sunaudotas iki tol; duomenų, kad būtent ši ieškovui dovanota suma būtų įnešta į bendrą šeimos biudžetą ir ten iki šiol išlikusi, nėra. Dėl visų šių priežasčių ši ieškovo reikalavimo dalis atmetama kaip neįrodyta.

2)Dėl ieškovo ir atsakovės sąskaitose esančių piniginių lėšų padalijimo

Ieškovas prašė susumuoti visas jo ir atsakovės sąskaitose esančias santuokos nutraukimo metu lėšas, pripažinti jas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe padalinti jiems abiems lygiomis dalimis. Atsakovė su tuo sutiko tik iš dalies, nurodydama, kad jos sąskaitose yra ir jos iki santuokos sukauptų asmeninių lėšų, jai mokėtų nėštumo ir gimdymo bei vaikų priežiūros pašalpų, valstybės išmokų vaikams ir kt., o ieškovas į šias sąskaitas didesnių lėšų nėra įnešęs, kas jo buvo įnešta – yra išleista šalims dar gyvenant kartu, kai ieškovas ir neskyrė pakankamai lėšų jai ir vaikams išsilaikyti, pats po kelis mėnesius būdamas jūroje, galiausiai panašią santuokos metu sukauptą pinigų sumą ir jis turi savo sąskaitoje, todėl šalims reikėtų palikti tai, ką kiekvienas yra sukaupęs ir kompensacijų šioje dalyje nepriteisti.

Šioje byloje išties sudėtinga nustatyti, kuri lėšų dalis pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi šalys iki 2009-09-01 bendro ūkio nevedė, nuo tada iki 2011-07-16 gyveno kartu nesusituokę ir todėl ne visas savo gaunamas lėšas privalėjo naudoti bendrai. Bendrąja jungtine jų nuosavybe turėtų būti pripažįstamos visos kiekvieno iš sutuoktinių gautos bet kokiu pavidalu (darbo užmokestis, pašalpos, išmokos, pensijos ir kt.) lėšos nuo santuokos sudarymo 2011-07-16, tačiau abi šalys pripažįsta, kad nuo 2013 m. vasario mėn. jos kartu nebegyvena, taigi laikotarpis, kai jos kūrė bendrą jungtinę nuosavybę, truko labai neilgai ir yra pasibaigęs prieš tris su puse metų. Be to, atsakovė 2010-07-29, 2011-11-18 ir 2013-07-04 pagimdė tris šalių vaikus ir dėl to ilgą laiką negalėjo dirbti , o ieškovas nuo 2013 m. vasario mėn. beveik neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, teismo posėdyje netgi pareiškęs, kad vaikus vietoj jo išlaikyti padėjo pašalpas mokėjusi valstybė. Sprendimo priėmimo metu nustatyti, kokios lėšos buvo sukauptos atsakovės sąskaitose 2013 m. vasario 1 dienai ir kuri jų dalis liko neišleista, jai pačiai iki šiol tik iš savo lėšų pragyvenant ir iš esmės išlaikant visus tris nepilnamečius vaikus ir pagrįstai atmesti iš šios sumos iki santuokos sudarymo atsakovės turėtas lėšas yra neįmanoma, kitaip tariant, šios savo reikalavimo dalies ieškovas nėra įrodęs. Reikalaudamas kaip bendrąja jungtine nuosavybe santuokoje įgytą turtą dalinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakovei kelerius metus mokėtas nėštumo ir gimdymo, vaikų priežiūros pašalpas ir išmokas vaikams – vieninteles jos šiuo laikotarpiu gautas pajamas, ieškovas neteikia duomenų apie savo tuo laikotarpiu uždirbtas pagal jūreivio kontraktus užsienyje lėšas ir atsakovė neturi galimybių pati šių įrodymų surinkti, nes kontraktų būta ne su viena užsienio įmone, ieškovas jų nėra įvardinęs ir uždarbio pažymų pateikęs. Nors jis, naudodamasis įstatymų spragomis, protarpiais registravosi ir dabar deklaruoja esąs bedarbis, jis pats yra parodęs ir apie savo kaip jūreivio darbo pobūdį, ir jo ilgalaikiai išvykimai santuokos metu bei vykstant teismo posėdžiams rodo, kad ieškovas tokiu būdu pakankamai daug dirba ir uždirba, tik naudojasi sisteminėmis spragomis to nedeklaruoti. Tuo tarpu atsakovė, gaudama oficialias, apmokestintas ir registruotas pajamas iš VSDFV, tokios galimybės neturi, tačiau tai nesudaro sąžiningo ir teisėto pagrindo dalinti tik jai pervestas lėšas, kurios buvo ir yra naudojamos ieškovei, likusiai be sutuoktinio palaikymo motinystės laikotarpiu, išsilaikyti ir išlaikyti šalių vaikams. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis byloje ištirtais įrodymais ir teisingumo bei sąžiningumo principais, kompensacijų šalims vienai iš kitos dėl asmeninėse sąskaitose sukauptų lėšų nepriteisia.

3) Dėl atsakovės „Swedbank“ AB pensijų kaupimo sąskaitoje iki 2012-12-31 sukauptos sumos padalijimo

Ieškovas taip pat yra pateikęs reikalavimą padalinti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę 2487,10 Lt (720,31 Eur) sumą, susidariusią atsakovės vardu atidarytoje „Swedbank“ AB pensijų kaupimo sąskaitoje iki 2012-12-31, tačiau ir tam nėra pateikta pakankamai įrodymų. Byloje nebuvo nustatyta, kada ši sąskaita atidaryta; šalys susituokė ir bendrą jungtinę nuosavybę pradėjo kurti 2011-07-16, nuo tada iki 2012-12-31 praėjo tik 1,5 metų ir atsakovės pajamos buvo tik jai mokamos pašalpos; bendros dalinės nuosavybės kūrimo metu ( 2009-09-01 – 2011-07-15 laikotarpiu) ieškovas neįrodė investavęs į šią asmeninę atsakovės sąskaitą. Visa tai rodo, kad ieškovas grynai formaliai galėtų pretenduoti į labai nedidelę šios sąskaitos dalį, tačiau ir šioje vietoje teismas turi remtis ne vien formalaus pagrįstumo, bet ir teisingumo bei protingumo principais. Pats atsakovas duomenų apie savo vardu atidarytą tokio pobūdžio sąskaitą nėra pateikęs, kaip nėra pateikęs ir jokių įrodymų, kad bendro gyvenimo su atsakove laikotarpiu dėl svarbių priežasčių, ligų ir pan. būtų nedirbęs, negalėjęs dirbti ir pats tokiu pat būdu kaupti lėšas savo senatvei. Priešingai – šeimos automobilio pardavimas draugui, o po to – dabartinei sugyventinei, taip pat vienintelio jo turimo nekilnojamojo turto perleidimas šiam asmeniui rodo, kad ieškovas slepia savo turtą ir pajamas, todėl nebūtų teisinga ir sąžininga po tokio trumpo santuokos laikotarpio pripažinti jam teisę ir į šią atsakovės investiciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal šią taisyklę priteisiamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei ir advokatų pagalbos apmokėjimo išlaidos ieškovui ir atsakovei.

Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, byloje pateiktais duomenimis apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ( ieškovas – 1600 Lt (463,40 Eur), atsakovė – 868,86 eur) ir protingumo bei proporcingumo kriterijais, iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o iš ieškovo atsakovei priteisiama jų dalis, lygi 150 eur. Atsakovei buvo atidėta mokėtino pagal jos priešieškinio reikalavimus žyminio mokesčio dalis – 346,38 Eur, kurios paskirstymo klausimas teismo sprendimu taip pat turi būti išspręstas, todėl, įvertinant šalių pareikštų ir patenkintų reikalavimų proporciją, ieškovei nustatoma primokėti 150,00 Eur šio žyminio mokesčio, o atsakovui – 216,38 Eur dalis (Lietuvos Respublikos CPK 96 str.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 11,58 eur – taip pat proporcingai dalijamos tarp šalių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2011-07-16 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.452, tarp V. N. – S (iki santuokos sudarymo N a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. N. -S pavardę pakeisti į N, M. S. palikti S pavardę.

Atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina V. N.-S.

Priteisti iš atsakovo M. S. išlaikymą nepilnametei dukrai M. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2013-07-30 iki M. S. pilnametystės, ir išlaikymo įsiskolinimą šiai dukrai nuo 2013-02-01 iki 2013-07-29 – po 150,00 Eur už mėnesį.

Priteisti iš atsakovo M. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2013-07-30 iki V. S. pilnametystės , ir išlaikymo įsiskolinimą šiam sūnui nuo 2013-02-01 iki 2013-07-29 – po 150,00 Eur už mėnesį.

Priteisti iš atsakovo M. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2013-07-30 iki V. S. pilnametystės, ir išlaikymo įsiskolinimą šiam sūnui nuo 2013-07-04 iki 2013-07-29 – 135,00 Eur.

Paskirti V. N -S nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę teikti jam vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitas atmesti.

Nustatyti ieškovo M. S. bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią jis turi teisę matytis su savo vaikais M. S., V. S. ir E. S. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį nuo 12 iki 19 valandos jų gyvenamojoje vietoje, iki vaikams sukaks penkeri metai. Nuo tada, kai vaikui sueina penkeri metai, nustatyti ieškovo teisę bendrauti su vaiku (vaikais) tuo pačiu metu, taip pat ir pasiimant jį (juos) iš jų gyvenamosios vietos.

Atsakovės reikalavimą priteisti jai kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto Alksnynės g. 15B-8, Klaipėdoje pagerinimą atmesti.

Pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe iki santuokos įsigytus daiktus - virtuvės baldus, vandens filtrą, šaldytuvą, indaplovę, gartraukį, orkaitę, viryklę, lovą su čiužiniu, kilimą, siurblį, užuolaidas, iš viso turto už 6 500 Lt (1882,53 Eur). Lovą su čiužiniu priteisti atsakovei, visus kitus daiktus – ieškovui, priteisiant iš jo atsakovei už jam tenkančią didesnę šio turto dalį 780,00 Eur kompensaciją.

F. C. EOS 60D su papildomu objektyvu ir blykste bei fotoaparato stovą pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe, atsakovei nepriteisiant kompensacijos.

Pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe santuokos metu įsigytus daiktus sekciją 1900 Lt vertės, spintą 1300 Lt vertės, minkštą kampą 2800 Lt vertės, komodą 800 Lt vertės , virtuvės stalą su kėdėmis 1000 Lt vertės, 500,00 Lt vertės atminties bloką, 200,00 Lt vertės spausdintuvą, iš viso turto už 8 500 Lt (2 461,77 Eur). Priteisti ieškovui M. S. asmeninės nuosavybės teise šiuos daiktus natūra, atsakovei iš ieškovo priteisiant 1 230, 89 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Priteisti atsakovei V. N.-S iš ieškovo M. S. 3 330,00 Eur kompensaciją už ieškovo parduotą automobilį F. G., 2006 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

2013-10-08 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš ieškovo M. S. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S., V. S. ir E. S., panaikinti nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Priteisti iš ieškovo M. S. atsakovei V. N.-S 150,00 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos apmokėjimo) išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. S. 216,38 Eur žyminio mokesčio ir 7 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 223,38 Eur valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovės V. N.-S 150,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 154,58 Eur valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per tris dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.