- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-219-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18970-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- T. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7433-308/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Brunas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta, ieškinį atsakovui T. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, 24 000 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2018 m. gruodžio 20 d. turto priėmimo–perdavimo aktu buvęs BUAB „Brunas“ vadovas T. B. perdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentus (įmonės balansą, 2018 m. gegužės 22 d. aktą dėl aliumininės priekabos vertės Nr. 18-002, prekių likučius), tačiau administratoriui nebuvo perduota natūra aliumininė priekaba, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaityta 24 000 Eur verte.
Šalies argumentai
3. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti 24 000 Eur sumos ribose, pirmiausia areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai – ir pingines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo 24 000 Eur sumai atsakovui T. B. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, uždrausdamas atsakovui jais disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos), tačiau paliekant teisę juos valdyti ir naudotis jais; nesant daiktų ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui arba trečiajam asmeniui, uždrausdamas jomis disponuoti, tačiau leisdamas iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.
5. Teismas nurodė, kad įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalaujamą priteisti 24 000 Eur sumą, kuri pagal šiandieninę ekonominę situaciją atsakovui pripažintina didele, į tai, kad reikalavimas nėra užtikrintas, o atsakovo reali finansinė padėtis teismui yra nežinoma, teismas sprendė, kad yra pakankama tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
6. Teismas pažymėjo, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Todėl vien didelė reikalavimo suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovei ir jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
7. Nurodė, kad teisminė gynyba negali prarasti savo veiksmingumo. Šio principo laikymąsi užtikrina laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama, kad šalių finansinė padėtis ar pats ginčo objektas per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokie, kokie buvo prieš pradedant nagrinėti bylą. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo ir proporcingumo principais bei taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti, šį klausimą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė pirmiausia areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, tačiau neviršijant ieškinio reikalavimo sumos – 24 000 Eur, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas T. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų aiškiai sako, jog „<...> laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl, priešingai nei nurodo ieškovė, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Atmetus su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis nesusijusius ieškovės argumentus, galima teigti, jog iš esmės ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas didele ieškinio suma.
9.2. Iš naujausios teismų praktikos galima daryti išvadą, jog grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nustatoma ne tuomet, kai pareiškiamas ieškinys dėl didelės ginčo sumos, bet tik tuomet, kai yra duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nenurodė konkrečių faktų apie atsakovo ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį.
9.3. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-907-773/2018, konstatavo, kad nenustatytas suinteresuoto asmens T. B., kaip įmonės vadovo, akivaizdus aplaidumas ar sąmoningas neveikimas nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos UAB „Brunas“ iškėlimo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo apriboti suinteresuotam asmeniui T. B. teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dėl to, kad jis BUAB „Brunas“ tapus nemokiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nutartyje pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo T. B. ėmėsi veiksmų siekiant suteikti informaciją apie priekabos buvimo vietą. Ta aplinkybė, kad priekaba nebuvo pargabenta į Lietuvą negali būti vertinama vien tik kaip suinteresuoto asmens aplaidaus elgesio ar sąmoningo neveikimo pasekmė, kadangi nurodyta, jog to nebuvo galima padaryti tiek dėl įmonės finansinės padėties, tiek dėl santykinai trumpo laiko tarpo nuo sužinojimo 2018 m. liepos 23 d., kad aliuminio priekaba yra paruošta pargabenti į Lietuvą.
9.4. Pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovas T. B. kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas ir pateikė dokumentus, kurie leidžia pagrįstai spręsti ir sudaro teisinį pagrindą dėl galimai apgaulės ir sukčiavimo būdu užvaldyto didelės vertės turto. Turto vertė yra 24 000 Eur. Turto objektas – BUAB „Brunas“ priklausantis kilnojamas turtas – dviašė aliumininė priekaba. Ikiteisminio tyrimo Vyresnysis specialistas S. A. nurodė kad, Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2181-773/2018, iškėlė UAB „Brunas“ bankroto bylą. Administratoriumi buvo paskirta UAB „Finesta“, įgaliotas asmuo V. S.. Pagal Įmonių bankroto įstatymą bankrutuojančios įmonės interesus gina ir turto paiešką vykdo teismo paskirtas administratorius arba jo įgaliotas asmuo. Šiuo atveju dėl puspriekabės galimos vagystės yra administratoriaus pareiga kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos įstaigą.
9.5. Atkreipia dėmesį, kad proporcingumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai reikalauja įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu potencialiai sukeliamas teisines pasekmes su tomis pasekmėmis, kurios kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų akivaizdžiai neproporcingą atsakovo bei jo išlaikomų asmenų teisių suvaržymą, kuris nėra tikslingas neturint byloje duomenų apie grėsmę sprendimo įvykdymui.
9.6. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, jog jis yra vedęs, užtikrina šeimos, kurioje auga mažametė dukra S. B., išlaikymą (mažametės išlaikymo suma sudaro 400 Eur), kad šiuo metu jo sutuoktinė nedirba, nes prižiūri mažametę dukrą. Tik atsakovas išlaiko šeimą, namus, tenkina pagrindinius šeimos poreikius iš asmeninių lėšų. Bendrai šeimos išlaikymo sąnaudos sudaro 1190 Eur. Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1620 Eur, taip pat jis turi ir kitų finansinių įsipareigojimų (automobilio lizingas) 230 Eur sumai. Todėl akivaizdu, kad antstolės A. A. veiksmai, susiję su lėšų nurašymu neišsiaiškinus atsakovo turtinės padėties, yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, taip pat akivaizdus mažametės ir sutuoktinės teisių suvaržymas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė BUAB „Brunas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ginčo aliumininė priekaba saugoma atsakovo nurodytu adresu Werner & Wildemann Gmbh, Bielefelder str. 50, Hilter a.T.W., Niedersachsen, 49176 Germany. Atsakovas nepateikė jokių ginčo aliumininės priekabos priėmimo–perdavimo aktų ir/ar sutarčių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti aliumininės priekabos buvimo faktą atsakovo nurodytu adresu.
10.2. Išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarė didelės žalos (24 000 Eur) ieškovei ir jos kreditoriams dėl neperduoto turto. Išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovas klaidina teismą ir administratorių dėl ginčo aliumininės priekabos buvimo vietos, siekdamas išvengti pareigų ieškovei ir jos kreditoriams vykdymo. Pažymi, kad įrodymai patvirtina ir atsakovas neginčija, jog ginčo aliumininė priekaba yra ir priklauso ieškovei, tačiau atsakovas šios priekabos neperduoda administratoriui.
10.3. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis kitų priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Išvardintos aplinkybės ir teikiami įrodymai patvirtina riziką, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas neįvykdys būsimo galimai palankaus ieškovei ir jos kreditoriams teismo sprendimo (antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina atskirojo skundo argumentus, ir prašo juos prijungti prie bylos.
12. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgus į tai, kad priešinga šalis su pateiktais įrodymais yra susipažinusi (jai buvo išsiųsti kartu su atskiruoju skundu, prieštaravimų dėl jų prijungimo nepareikšta, todėl teismas sprendžia, kad naujų įrodymų prijungimas prie bylos šalių teisių nepažeis ir bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl jie priimtini ir vertintini kartu su kitais įrodymais (CPK 314 str.).
Dėl atskirojo skundo
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą teisminę praktiką; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
17. Ieškovės teisių pažeidimas grindžiamas tuo, kad atsakovas, iškėlus ieškovei bankroto bylą, neperdavė įmonės administratoriui bendrovės buhalteriniuose dokumentuose apskaityto turto – aliumininės priekabos 24 000 Eur vertės, tokiu būdu ieškovei yra padaryta tokio dydžio žala. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimą, taip pat įvertinus su ieškiniu pateiktus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
18. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui pareikštas 24 000 Eur dydžio turtinis reikalavimas yra didelis, todėl tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
20. Pažymėtina, kad pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).).
21. Taigi, vien didelė ieškinio suma negali būti siejama su atsakovo nesąžiningumu ir grėsme teismo sprendimo vykdymui. Turto areštas taikytinas tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovo nesąžiningais pripažintų veiksmų, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, bet ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti.
22. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
23. Ieškovė nesąžiningo atsakovo elgesio, bandant paslėpti ar perleisti savo turtą, iš viso neįrodinėjo. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad byloje yra iškilęs ginčas dėl ieškovės vardu registruotos aliumininės priekabos būvimo vietos ir jos perdavimo bankrutuojančiai įmonei, tačiau tai yra šios bylos ginčo esmė ir sprendžiant byloje klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovo elgesio vertinimas (ne)sąžiningumo aspektu negali būti su tuo siejamas. Šioje proceso stadijoje argumentai dėl ginčo turto – aliumininės priekabos buvimo vietos nėra aktualūs, nes tai bus vertinama sprendžiant šalių ginčą iš esmės. Tokių aplinkybių vertinimas reikštų teismo įsiterpimą į šalių ginčo esmę, nors svarstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą toks procesinis veiksmas negalimas. Ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo padavimas pats savaime dar nereiškia, jog atsakovas yra nesąžiningas, o kitos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti objektyvias prielaidas dėl atsakovo nesąžiningumo, kiek tai sietina būtent su ketinimu iš esmės apsunkinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą, ieškovės nebuvo nurodytos.
24. Priešingai nei nurodo ieškovės atstovas, iš atskirojo skundo argumentų ir pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip nesąžiningo asmens, nes jis savo iniciatyva pats kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimai apgaulės ir sukčiavimo būdu užvaldyto didelės vertės turto. Nors Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2019 m. spalio 2 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau šiame nutarime yra konstatuota, kad dėl puspriekabės galimos vagystės administratorius turi pareigą kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos įstaigą.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje BUAB „Brunas“ bankroto byloje ieškovės bankroto administratorius prašė teismo apriboti atsakovui teisę 5 metus eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, kurį motyvavo būtent tos pačios aliumininės priekabos neperdavimo bankroto administratoriui faktu. Teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi šio prašymo netenkino todėl, kad nebuvo nustatytas apelianto akivaizdus aplaidumas ar sąmoningas neveikimas. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad T. B. teikė informaciją dėl įmonės turto – aliumininės priekabos – buvimo vietos bei ėmėsi tam tikrų veiksmų patikslinti jos buvimo vietą, todėl teismas konstatavo, kad tokie veiksmai negali būti vertinami kaip akivaizdžiai aplaidūs ar sąmoningi vengiant perduoti turtą bankroto administratoriui, kurių pagrindu būtų galimą apriboti teisę būti juridinio asmens valdymo organu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų taip pat nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningumą (jo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti) ar atlikti kitus sąmoningus veiksmus, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.
26. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria nutarta areštuoti 24 000 Eur vertės atsakovo T. B. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o tokių nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas šalies bankuose, yra nepagrįsta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės BUAB „Brunas“, atstovaujamos bankroto administratorės, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui, atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Brunas“ (j. a. k. 304110582), atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto atžvilgiu atmesti (Turto arešto aktas 2019066694).
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.