Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Erikos Pudžmytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „Ž“, anksčiau teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu už du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimi, subendrinus paskirtas bausmes visiškai sudedant, jam skirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliko 2020 m. sausio 27 d.;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam skirta 1 (vienerių) metų ir laisvės apribojimo bausmė su atitinkamais įpareigojimais ir draudimais, bausmę atliko 2023 m. gegužės 12 d. (teistumas neišnykęs),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei, o būtent: A. B. 2023 m. spalio 29 d., apie 01:00 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,32 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kaire koja spyrė sutuoktinei B. B. į nugarą, tokiu būdu nukentėjusiajai B. B. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. B. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei, o būtent: jis 2023 m. gruodžio 31 d., apie 21:30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė sutuoktinei B. B. į veido kairiąją pusę, po to, dešine ranka suėmęs už plaukų ją tempė, tokiu būdu nukentėjusiajai B. B. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. B. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, visiškai prisipažįsta įvykdęs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. 2023 m. spalio 28 d. apie 16-17 val., namuose, jis vienas gėrė degtinę „Absoliut“, kiek konkrečiai išgėrė, atsakyti negali. Kadangi maždaug prieš dvi, tris savaites, jis iš nepažįstamo vyro buvo gavęs žinutes, kad jis susitikinėja su jo žmona, vakare apie 24 val. tarp jo ir sutuoktinės B. B. kilo žodinis konfliktas dėl pavydo, kad ji jam yra neištikima. Jei reikės, minėtas žinutes galės tyrimo eigoje pateikti policijos pareigūnams. Konflikto metu jis norėjo patikrinti jos telefoną, tačiau ji jam neleido, todėl jie apsistumdė. Jis norėjo atimti jos telefoną, o ji jo. Konflikto metu jis specialiai sutuoktinės nemušė, tačiau neatmeta galimybės, kad konflikto metu, kai su ja stumdėsi, galėjo netyčia jai sukelti fizinį skausmą. Kai konfliktas kažkiek aprimo, sutuoktinė pasakė, kad iškvies policiją, jis atsakė, kad gali kviesti, tada ji ir paskambino iš savo telefono numerio bendruoju pagalbos telefonu. Maždaug po 10 minučių pas juos atvyko policijos pareigūnai, kurie pabendravo su juo ir su sutuoktine. Jie jam pasakė, kad jis yra sulaikomas dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl jie jį pristatė į policijos įstaigą. Konflikto metu namuose buvo jų nepilnametis sūnus, tačiau pačio konflikto jis nematė, nes buvo kitame kambaryje, jis prie jų atėjo vėliau, kai mama jau paskambino policijai. Dėl šio įvykio jis labai gailisi, savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, jis pripažįsta visiškai, tačiau nori pasakyti, kad labai myli sutuoktinę, todėl specialiai prieš ją nesmurtavo, o viskas įvyko tuo metu, kai jie vienas iš kito atiminėjo telefonus. Dėl smurto artimoje aplinkoje 2018 metais jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau buvo nutraukti, nes susitaikė. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis laikinai galės gyventi pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 1 d. įtariamuoju apklaustas A. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (dėl 2023 m. gruodžio 31 d. veikos) prisipažino visiškai ir parodė, kad lietuvių kalbą moka gerai, vertėjas jam nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantami. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta visiškai. Jis psichiatrijos ir narkologinėse įstaigose nesigydė. Jis su sutuoktine B. B. santuokoje gyvena apie 20 metų. Namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)., priklauso jam ir sutuoktinei B. B. bendros jungtinės nuosavybės teise. Jis ir sutuoktinė B. B. turi bendrą vaiką. 2023 m. gruodžio 31 d. apie 17:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis vienas pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, namuose buvo tik jis ir sutuoktinė B. B., sūnaus A. B. namuose nebuvo, jis buvo išėjęs iš namų. 2023 m. gruodžio 31 d. apie 21:30 val. tarp jo ir sutuoktinės B. B. kilo žodinis konfliktas, nes jis ją kaltino dėl neištikimybės ir dėl to, kad ji nori išeiti iš namų, kad ji elgiasi slaptai ir nenori jam nieko pasakyti. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis neatsimena, kaip jis smurtavo prieš sutuoktinę B. B., tačiau jis smurto fakto neneigia, prisipažįsta visiškai, kad smurtavo prieš sutuoktinę B. B. ir labai gailisi. Anksčiau yra smurtavęs prieš sutuoktinę B. B.. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, galėtų gyventi pas mamą T. B., adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko parodyti neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 27 d. įtariamuoju apklaustas A. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimus susipažino, kuo yra įtariamas supranta, savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl savo poelgių. Sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimus, t. y. pripažįsta, kad 2023 m. spalio 29 d. apie 01:00 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kaire koja spyrė sutuoktinei B. B. į nugarą. Taip pat pripažįsta, kad 2023 m. gruodžio 31 d. apie 21:30 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė sutuoktinei B. B. į veido kairę pusę ir dešine ranka suėmęs už plauką ją tempė. Taip pasielgė, nes minėtų įvykių metu buvo susinervinęs dėl šeimyninių aplinkybių, jų tarpusavio su žmona asmeninių santykių bei dėl to įvykusių žodinių konfliktų. Taip pat dėl to, kad įvykių metu buvo neblaivus. Jei būtų blaivus, nebūtų taip elgęsis, konfliktų metu nesusivaldė. Dėl savo tokių poelgių, dėl to, kad sutuoktinei B. B. sukėlė fizinį skausmą, labai gailisi. Jos dėl abiejų įvykių vėliau atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Jų santykiai dabar labai geri, jie yra darni šeima. Pasižada, kad ateityje fizinio smurto prieš sutuoktinę nenaudos. Daugiau nieko papildyti negali.

Kaltinamojo A. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje A. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo yra įrodyta visiškai. A. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš žmoną B. B. panaudojo fizinį smurtą. Be A. B. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios B. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės ir kiti surinkti ir aukščiau nurodyti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog A. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę B. B., atlikdamas smurtinius veiksmus jis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. A. B. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei, o būtent: A. B. 2023 m. spalio 29 d., apie 01:00 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,32 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kaire koja spyrė sutuoktinei B. B. į nugarą, tokiu būdu nukentėjusiajai B. B. sukėlė fizinį skausmą, taip pat A. B. 2023 m. gruodžio 31 d., apie 21:30 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė savo šeimos narei – sutuoktinei B. B. į veido kairiąją pusę, po to, dešine ranka suėmęs už plaukų ją tempė, tokiu būdu nukentėjusiajai B. B. sukėlė fizinį skausmą. A. B. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

A. B. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę. A. B. padarė du nesunkius smurtinius nusikaltimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas, baustas už administracinius nusižengimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. B. už 2023 m. spalio 29 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės pasiūlytą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, o už 2024 m. gruodžio 31 d. nusikalstamą veiką – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nurodytas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, A. B. skirtina subendrintina 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK straipsniu, A. B. skiriama 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę įskaitytinas A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 29 d. 02:05 val. iki 2023 m. spalio 29 d. 13:12 val. (viena diena) ir nuo 2023 m. gruodžio 31 d. 23:05 val. iki 2024 m. sausio 2 d. 15:27 val. (dvi dienos), 3 (tris) laikino sulaikymo dienas prilyginant 3 (trims) arešto paroms.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, nors buvo teistas, bet paskirtą bausmę atlikęs, dėl padarytų veikų gailisi, žmonos atsiprašė ir su ja susitaikė, dirba UAB „Ž“, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl A. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, laikytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be intensyvios priežiūros, tačiau paskyrus kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 5, 7, 10, 11 punktais, A. B. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), uždrausti nurodytu laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 ir 11 punktai).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kaltinamajam A. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2023 m. spalio 29 d.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2023 m. gruodžio 31 d.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, minėtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti A. B. subendrintą – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, A. B. paskirtą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 29 d. 02:05 val. iki 2023 m. spalio 29 d. 13:12 val. (vieną diena) ir nuo 2023 m. gruodžio 31 d. 23:05 val. iki 2024 m. sausio 2 d. 15:27 val. (dvi dienos), 3 (tris) laikino sulaikymo dienas prilyginant 3 (trims) arešto paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 5, 7, 10, 11 punktais, A. B. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, uždrausti nurodytu laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kaltinamajam A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.