Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. J. pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo S. V. J. atstovas advokatas Arūnas Bertulis palaikė pareiškimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo mamos vardu žemės sklypas buvo įregistruotas po jos mirties, todėl, jo nuomone, išviešinimo faktas nėra svarbus šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

4. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamoji senatis (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnio 2, 3 dalys) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje 3K-3-156/2010).

6. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-67/2011). Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Kito asmens nuosavybės teisė įregistruojama viešame registre esant nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui (pagrindams). Kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo (tačiau ne dėl procedūrinio registracijos pažeidimo), nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 straipsnio 1 dalyje. Kitaip aiškinant, būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 straipsnis), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

7. Bylos duomenimis pareiškėjo mama E. J. mirė (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 48S-1311 pareiškėjo mamai atkurtos nuosavybės teisės į 10,4000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. rugpjūčio 27 d. išviešintos Nekilnojamojo turto registre. Iš byloje esančio Gyventojų registro išrašo matyti, kad E. J. turi vaiką S. V. J.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra registruotų sudarytų E. J. testamentų, taip pat nėra įregistruotų palikimo priėmimo/ atsisakymo faktų. Iš byloje esančios notarės Sandros Vinciūnienės pateiktos informacijos matyti, kad po E. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

8. Pareiškėjas nurodo, kad nors niekas E. J. palikimo po jos mirties nepriėmė, tačiau faktiškai Sklypą pradėjo naudoti pareiškėjas ir nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo valdė jį kaip savo bei juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Nurodė, kad pareiškėjas buvo sąžiningas ir teisėtas Sklypo valdytojas, be to, jis nuo 2012 m. sausio 7 d. suteikė panaudai Sklypą žemės ūkio veiklai iki 2020 metų bei juo rūpinasi iki šiol. Pažymėjo, kad Sklypas visą pareiškėjo valdymo laikotarpį nepriklausė savivaldybei ar valstybei, todėl Sklypas gali būti įgyjamas šio teisinio instituto pagrindu. Aplinkybės, jog sklypo savininku viešame registre buvo registruota pareiškėjo mama, nesudaro pagrindo nesvarstyti pareiškėjo galimybės įgyti nuosavybės teises į Sklypą įgyjamosios senaties pagrindu.

9. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutiko su pareiškimu, savo nesutikimą argumentuodama tuo, jog Sklypas yra registruotas E. J. vardu, todėl šis žemės sklypas negali būti įgyjamas įgyjamąją senatimi.

10. Teismas, spręsdamas nuosavybės teisių nustatymo įgyjamosios senaties pagrindu klausimą, vertina sąlygas, kuriomis vadovaujantis gali būti konstatuojamas toks faktas.

11. Bylos duomenimis pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

12. Pažymėtina, kad sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į Sklypą, valdė sklypą kaip savo, jis laikytinas sąžiningu Sklypo valdytoju.

13. Vertinant sąlygą, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, pažymėtina, jog CK 4.23 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Bylos duomenimis nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas užvaldė svetimą turtą neteisėtai be mirusiosios valios, neturėdamas tam jokio pagrindo, kad neteisėtai juo naudojosi ir kt. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas teisėtai ir sąžiningai valdė Sklypą. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo sudaręs 2012 m. sausio 7 d. Sklypo panaudos sutartį iki 2020 m. bei rūpinasi Sklypu iki šiol. Taigi laikytina, kad pareiškėjas nepertraukiamai valdė Sklypą daugiau nei 10 metų. Vertinant daikto valdymo atvirumo sąlygą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo sudaręs Sklypo panaudos sutartį su trečiuoju asmeniu, laikytina, kad Sklypas pareiškėjo buvo valdomas atvirai ir nesislapstant.

14. Vertindamas nuosavybės teisių nustatymo įgyjamosios senaties sąlygas, teismas pažymi, kad ne mažiau svarbi sąlyga yra ta, jog daiktas negali būti įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog Sklypas įregistruotas mirusios E. J. vardu. Nors pareiškėjo atstovas teigė, jog ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga nustatant nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, tačiau teismas su šiuo argumentu nesutinka. Kaip minėta, CK yra imperatyviai įtvirtinta, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Taip pat ir teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog turto teisinė registracija kito asmens vardu yra reikšminga aplinkybė įgyjamosios senaties instituto taikymui (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-657-440/2016). Taigi Sklypui esant įregistruotam kito asmens vardu, konstatuotina, jog ši imperatyviai įstatyme nustatyta sąlyga nuosavybės teisės nustatymui įgyjamosios senaties pagrindu neišpildyta.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra visų CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, todėl pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 533 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo S. V. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį pripažinimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.