Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-2749-2022 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas G. L. skundžia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. vasario 10 d., nutarimą, kuriuo jis nubaustas 520,00 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, policijos pareigūnui pareikalavus, siekiant atskleisti teisės pažeidimą, nepateikė ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų apie asmenį, kuris 2022 m. liepos 25 d. 16.21 val. (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį (administracinio nusižengimo b. l. 1).

2022 m. birželio 3 d. gautas (duomenys neskelbtini) viršininkės J. G. raštas Nr. 20-S-8164 atsakant į teismo 2022 m. gegužės 20 d. paklausimą, kuriame nurodyta, kad D. K. kontaktiniai duomenys gauti po to, kai administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas į savo elektroninio pašto dėžutę gavo laišką iš D. K., kuriame buvo pateikti duomenys apie asmenį, padariusį nusižengimą teisenoje ROIK 20123334698. Kadangi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyrius neturi galimybės ir prieigos matyti pareigūnų darbo duomenų bazėse istorijos, teismo siųstas paklausimas persiųstas Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 68). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. birželio 10 d. gauta Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. Administracinių nusižengimų registre, Polis naršyklėje II ir VRIS naršyklėje atliktus veiksmus ir vykdytas užklausas, iš kurio matyti kad pareigūnas paiešką administracinių nusižengimų registre atliko 2022 m. spalio 10 d. (b. l. 78–114).

2022 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės raštas dėl G. L. duomenų, kuriuo pateikta policijos duomenų bazėje esančios kontaktinių duomenų paieškos skilties ekrano fiksacijos kopija, iš kurios matyti, kad ATPR registre yra nurodytas G. L. elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) (b. l. 116–117).

Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju G. L. skundžiamu nutarimu administracine tvarka pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, policijos pareigūnui pareikalavus, siekiant atskleisti teisės pažeidimą, nepateikė ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų apie asmenį, kuris 2022 m. liepos 25 d. 16.21 val. (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, o ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė šį administracinį nusižengimą padarius pakartotinai. Pažymėtina, kad asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis (nusižengimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

Iš esmės byloje kilo ginčas dėl dviejų aplinkybių: 1. pranešimo su reikalavimu pateikti duomenis apie KET pažeidusį asmenį išsiuntimo tinkamumo ir gavimo nustatymo; 2. analizuojamo nusižengimo sudėties būtinojo požymio – kaltės pareiškėjo veiksmuose – nustatymo.

Institucijos teigimu tyrimą atliekantis pareigūnas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nustatęs, kad automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. spalio 1 d., 2020 m. gruodžio 16 d. ir 2021 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Juridiniu asmenų registre deklaruotu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė ir taip tą pačią minutę pristatė pranešimus su reikalavimais pateikti duomenis. 2021 m. lapkričio 29 d. pasibaigus duomenų pateikimo terminui duomenys pateikti nebuvo, dėl to G. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi pranešimas jam buvo įteiktas tinkamai. Vis tik su šiais institucijos argumentais teismas sutikti negali.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie <..> administracinį nusižengimą, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Toliau šioje straipsnio dalyje nurodyta, kad vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį, o šios pareigos neįvykdžius vadovas arba kitas atsakingas asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį. Taigi policijos pareigūnai nustatę padarytą administracinį nusižengimą, turi apie tai pranešti pirmiausia juridinio asmens vadovui. Pažymėtina ir tai, kad svarbiomis įrodinėtinomis aplinkybėmis laikytinos pranešimo gavimo diena ir subjekto, tai yra įmonės vadovo arba jo įgalioto asmens nustatymas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nustačius padarytą KET pažeidimą bei nustačius, kad jis padarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, tyrimą atliekantis pareigūnas, pasinaudojęs Juridinių asmenų registro informacija, pranešimą tris kartus išsiuntė registre nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Vis tik atsižvelgiant į viešoje elektroninėje erdvėje pateikiamą Juridinių asmenų registro paskirties informaciją (juridinių asmenų registravimas, metinių finansinių ataskaitų rinkinių teikimas, elektroninio sertifikuoto išrašo užsakymas, jungtinės pažymos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams, juridinių asmenų bei Juridinių asmenų registro tvarkytojo vieši pranešimai, pagalba ir atmintinės juridinių asmenų steigėjams bei vadovams), o taip pat į aptartą teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes (elektroninio pašto adresas nuo 2018 metų neveikia, dėl įmonėje pakeisto elektroninio pašto serverio, įmonės vadovas naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kas deklaruota Kontaktinių duomenų registre (b. l. 117)), tokie policijos pareigūno siųsti pranešimai negali būti laikytini tinkamu ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, tenkančios institucijai, vykdymu. Teismo iniciatyva išreikalavus duomenis apie policijos duomenų bazėje esančius registrus ir tyrimą atlikusio pareigūno veiksmus šiuose registruose, nustatyta, kad pareigūnas, turėdamas prieigą prie Kontaktinių duomenų registro, kuriame yra nurodytas pareiškėjo veikiantis elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), juo nepasinaudojo, kuomet turėjo prievolę pranešimą išsiųsti įmonės vadovui ir jį siuntė Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) tris kartus, kas parodo pareigūnui kilusią abejonę dėl tinkamo pranešimo gavimo. Be to, juridinių asmenų registre pateikta informacija sietina išimtinai su juridinio asmens prievolių įgyvendinimo užtikrinimu, tačiau analizuojamu atveju, kaip jau minėta, įstatymu įtvirtinta pareiga sietina su juridinio asmens vadovu, kuris, priešingai nei teigiama Institucijos atsiliepime, yra atskiras savarankiškas subjektas ir negali būti tapatinamas su įmone, kurioje eina šias pareigas.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.), be kita ko, buvo nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu; <..> kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-697/2022). Vertinant minėtas ANK normas sistemiškai, pareiga, šiuo atveju įvykdyti reikalavimą pateikti ANK 611 straipsnyje nurodytus duomenis, negali būti įgyvendinta, jei tokią teisę turintis asmuo nėra tinkamai gavęs pranešimo ar apskritai nėra informuotas apie vykstantį procesą, todėl ANK 573 straipsniu suteikta teise pranešimą siųsti elektroninio ryšio priemonėmis įmonės vadovui administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas negalėjo pasinaudoti, kadangi pareiškėjas, nežinodamas apie vykstantį procesą, negali būti laikomas procese dalyvaujančiu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos pareigūnas netinkamai vykdė jam įstatymu nustatytą pareigą apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, pranešti šios įmonės vadovui – G. L. – nors, naudodamasis policijos duomenų bazėmis turėjo tokią galimybę ir ja pasinaudojo tik siunčiant G. L. atžvilgiu priimtą administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 110), o pranešimo gavimas nėra patvirtintas jokiais objektyviais įrodymais byloje, darytina išvada, kad pranešimas G. L., kaip įmonės vadovui, įteiktas, ir šio vadovo gautas ANK 611 straipsnio prasme, nebuvo.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016). Pareiškėjo kaltės, kaip būtinojo administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymio, kontekste svarbu pažymėti, kad Konstitucinio teismo suformuotoje doktrinoje ne kartą nurodyta, jog vien formaliai <..> vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę ir turinį sudaro pareigos, įtvirtintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, o taip pat ir ANK 611 straipsnyje, nevykdymas. Tam, kad įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyta, kad: įmonės vadovui tinkamai pranešta apie padarytą teisės pažeidimą ir jis šį pranešimą gavo; įmonės vadovas, ar jo įgaliotas asmuo, per tris dienas nuo pranešimo apie padarytą teisės pažeidimą, gavimo dienos, šios informacijos nepateikia.

Sutinkant su Institucijos argumentais, jog įmonės vadovas turi pareigą atnaujinti Juridinių asmenų registre deklaruotus duomenis, vis tik atkreiptinas dėmesys, kad duomenų neatnaujinimas neužtraukia atsakomybės pagal ANK 431 straipsnį. Šioje byloje tyrimą atlikęs pareigūnas pats pasirinko tokį dokumentų įteikimo būdą (elektroniniu paštu), dėl ko turėjo pareigą nustatyti įmonės vadovą, jo kontaktinius duomenis, jam įteikti pranešimą ir surinkti pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ne tik kad vadovas, bet ir kuris iš įstatyme nurodytų subjektų – vadovas ar jo įgaliotas asmuo – minimą pranešimą gavo ir jį gavęs turėjo vykdyti. Niekuo nepagrįsti Institucijos argumentai, kad ANK nuostatos neįpareigoja tyrimą atliekantį policijos pareigūną tikrinti ar asmuo iš tikrųjų gavo procesinius dokumentus ir su jais susipažino, ypatingai tais atvejais, kai gavimo aplinkybės nustatymas yra įrodinėtina aplinkybė byloje. Priešingai nei nurodė liudytojais apklausti policijos pareigūnai bei teigiama Institucijos atsiliepime, pranešimo gavimo data, nuo kurios yra skaičiuojamas trijų dienų ANK 611 straipsnyje nurodytos prievolės įvykdymo terminas, negali būti tapatinama su dokumento išsiuntimo data. Be to, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad institucijos pareigūnas turėjo galimybę sekti išsiųsto dokumento būseną, kuri, nagrinėjamu atveju sistemoje nurodyta kaip „Išsiųsta“, ir tą darė, nes pranešimą siuntė tris kartus, taigi akivaizdu jog suprato, kad pranešimas nėra gautas.

Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N62 – 3686/2008). Nors skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nurodė, kad G. L. neįvykdė prievolės pateikti prašomus duomenis siekdamas išvengti atsakomybės, o tai, kad juos pateikė vėliau nepašalina jo atsakomybės, tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka. Visų pirma byloje nėra objektyvių duomenų kurių pagrindu būtų nustatyta kad šiuo atveju įmonės vadovas, o ne jo įgaliotas asmuo, turėjo pareigą pateikti prašomus duomenis. Visų antra pareiškėjas gavęs jo atžvilgiu priimtą administracinio nusižengimo protokolą įpareigojo darbuotoją D. K. pateikti prašomus duomenis ir sumokėjo jam paskirtą baudą už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taigi atsakomybės nevengė. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad G. L. de facto iki skundo išnagrinėjimo dienos nėra gavęs ANK 611 straipsnyje nurodyto pranešimo, o duomenis policijos pareigūnui pateikė gauto protokolo pagrindu, kas de jure nėra laikoma pranešimu ANK 611 straipsnio prasme, todėl įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nėra prasidėjęs 3 dienų terminas prašomai informacijai pateikti. Šios aplinkybės patvirtina, kad pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną nei įmonės vadovui, nei jo įgaliotam asmeniui, nebuvo kilęs, todėl negalima daryti išvados, kad šiuo atveju įmonės vadovas savo tyčiniais veiksmais neįvykdė prievolės pateikti duomenis.

Nustačius, jog atliekant tyrimą nebuvo aiškinamasi ir nustatinėjama ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas gavo ANK 611 straipsnyje nurodytą pranešimą, kada gavo, jis ar jo įgaliotas asmuo turėjo pareigą pateikti reikalaujamus duomenis, tai yra neišsiaiškinus nusižengimo objektyviosios pusės, kas, atliekant tyrimą, buvo privaloma atlikti, taip pat nenustačius šiuo atveju atsakomybėn patraukto asmens – G. L. veiksmuose tyčios šių duomenų nepateikti, tai yra nusižengimo subjektyviosios pusės, teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių buvimą G. L. veiksmuose, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Remiantis tuo, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena G. L. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, tenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimą Institucijos pareigūnai atliko formaliai, nesistengė surasti papildomų duomenų, kurie padėtų byloje priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepagrįstai buvo perkelta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. L.. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas yra itin svarbus procesinis dokumentas, kuriame asmeniui yra suformuojamas kaltinimas <..>. Tik surašius administracinio nusižengimo protokolą ir tinkamai šį įteikus, asmuo galutinai sužino, dėl kokio administracinio nusižengimo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo protokolas turi būti tikslus, konkretus bei atitikti visus imperatyvius jo turiniui keliamus reikalavimus, kadangi visa tai tiesiogiai lemia ir asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir efektyviai gintis nuo kaltinimo. Protokole administracinių nusižengimų esmė turi būti atskleista, o ne suformuota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-522-317/2019), tačiau nagrinėjamu atveju nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime suformuluotuose kaltinimuose nėra nurodyta, kuo pasireiškė pakartotinumo požymis, kas, pripažįstant tai proceso pažeidimu, savaime sudaro pagrindą skundžiamą nutarimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu ir dėl to naikintinu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

G. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-2749-2022 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį G. L. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. 22155315488, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.