- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- AN2-522-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01567-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Advokatai
- Gintas Gustaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) direktoriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties D. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-3445-2019 D. P. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 520 eurų dydžio bauda už tai, kad jis Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri valdo transporto priemonę „BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vadovu, nenurodė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris 2018 m. balandžio 16 d. 21.00 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), automobilį „BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatė ir laikė kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 zonoje, nesumokėjus vietinės rinkliavos už tolesnį transporto priemonės stovėjimą, taip pažeisdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ 13 punktą, už kurio pažeidimą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 418 straipsnyje. Nutarime nurodoma, kad šiais savo veiksmai D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, D. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą SAVAD-19_ANR_N-3445-2019, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 4 d. nutartimi D. P. skundą tenkino iš dalies – panaikino Institucijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-3445-2019 ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui, motyvuojant tuo, kad Institucijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas remiantis administracinio nusižengimo protokolu, kuris neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų.
3.1. Grįsdamas tokią išvadą, apylinkės teismas nurodė, jog pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn ne už atskirus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, o už pareigos suteikti informaciją nevykdymą, todėl atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį kilti yra reikšmingas pareigūnų pareikštas reikalavimas pateikti informaciją, jo pateikimo data ir jo turinys, o ne atskirų tokiame pranešime nurodytų KET pažeidimų skaičius. Be to, 2018 m. rugsėjo 19 d. Institucijos pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pranešta apie galimai keturis skirtingose vietose ir skirtingu laiku su D. P. vadovaujamai bendrovei priklausančiomis transporto priemonėmis padarytus KET pažeidimus, ir pareikalauta pateikti duomenis apie asmenis, kurie naudojosi transporto priemonėmis ir galimai padarė administracinius nusižengimus. D. P. šių duomenų nepateikus, Institucijos Viešosios tvarkos skyrius surašė keturis administracinio nusižengimo protokolus ir jų pagrindu keturis nutarimus, kurių kiekvienu konstatavo ANK 431 straipsnio pažeidimą ir skyrė baudą. Šiuo atveju pareiga D. P. duomenis apie asmenis, kurie naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis ir galimai padarė administracinius nusižengimus, buvo suformuluota viename pranešime ir apėmė visus keturis atvejus, kuomet galimai buvo padaryti administraciniai nusižengimai, todėl ir šios pareigos nevykdymas, nepriklausomai nuo pažeidimų skaičiaus, vertintinas ne kaip keli atskirti pareigos pranešti apie automobilį naudojusį asmenį, pažeidimai, o kaip vienas šios pareigos pažeidimas, ir turėtų būti kvalifikuojamas kaip vienas ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. Taigi, šiuo atveju surašant keturis administracinio nusižengimo protokolus, nepagrįstai buvo išskaidyta 2018 m. rugsėjo 19 d. Institucijos pranešime suformuota vieninga pareiga pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalį, taip nepagrįstai pasunkinant D. P. teisinę padėtį.
3.2. Apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ANK 431 straipsnio 2 dalies nusižengimo sudėtį kvalifikuoja pakartotinumo požymis, tačiau jokių duomenų, kodėl D. P. inkriminuojamas nusižengimas vertinamas kaip pakartotinis, kokios aplinkybės sudaro pakartotinumą, nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos 2019 m. liepos 10 d. nutarime nenurodyta. Byloje yra duomenys, kad D. P. 2019 m. kovo 7 d. buvo baustas administracine tvarka už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą. Institucijos Viešosios tvarkos skyriaus pranešimas apie padarytus KET pažeidimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įteiktas 2018 m. rugsėjo 26 d. Būtent nuo įteikimo dienos ir turėtų būti skaičiuojamas 3 dienų terminas pateikti informaciją, o jam pasibaigus, laikoma, kad asmuo nepateikė informacijos, ir ta diena turi būti laikoma nusižengimo padarymo diena, tačiau dėl neaiškių priežasčių administracinio nusižengimo protokolas surašytas daugiau nei po pusės metų – 2019 m. gegužės 27 d., kuomet D. P. jau buvo nubaustas už ANK 431 straipsnio 1 dalį, ir dėl neaiškių priežasčių protokolo surašymo diena nurodyta kaip nusižengimo padarymo data, nors yra pagrindas manyti, kad paties nusižengimo data yra žymiai ankstesnė. Nusižengimo padarymo laikas yra vienas iš būtinųjų nusižengimo sudėties požymių, nes nuo jo šiuo atveju taip pat priklauso ir pakartotinumo požymio inkriminavimas arba neinkriminavimas. Nepagrįstai išskaidžius vieningą pareigą, sudarančią nusižengimo sudėtį, tokiu būdu nebuvo tinkamai suformuota nusižengimo esmė, nebuvo nurodyti būtini inkriminuojamo nusižengimo sudėtį sudarantys būtinieji požymiai, kas lėmė, jog nebuvo aiškiai apibrėžtos kaltinimo ribos, kas sutrukdė pareiškėjui efektyviai pasinaudoti teise į gynybą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir D. P. skundą dėl Institucijos 2019 m. liepos 10 d. atmesti.
4.1. Institucijos direktorius nurodo nesutinkantis, jog tai, kad administracinio nusižengimo protokole nebuvo pasisakyta apie 2018 m. rugsėjo 19 d. registruotą laišką ir 2018 m. rugsėjo 2 d. elektroninį laišką, yra esminis jo trūkumas. Tai nekeičia faktinės aplinkybės, jog šie laiškai buvo tinkamai įteikti D. P., jį informuojant apie Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą. Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo susisiekta su pačiu D. P., trumpuoju tekstiniu pranešimu 2018 m. balandžio 16 d. buvo atliktas mokėjimas už automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parkavimą laikotarpiu nuo 20.06 val. iki 20.36 val., kas sudaro pagrindą manyti, jog administracinio nusižengimo padarymo metu pats D. P. naudojosi paminėta transporto priemone. Be to, nuotraukose, kuriose užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas, matyti, kad ant transporto priemonės „BMW“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo buvo paliktas pranešimas Nr. 284545, kuriuo vairuotojas buvo informuotas apie padarytą vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, galima pagrįstai daryti išvadą, kad D. P. jau 2018 m. balandžio 16 d. pranešimu Nr. 284545 buvo informuotas ir žinojo apie transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytą vietinės rinkliavos pažeidimą ir, jei pats nevairavo transporto priemonės, pareigą pranešti apie nusižengimą padariusį asmenį. Taigi, neginčytina, jog pareiškėjas iš administracinio nusižengimo protokolo tikrai suvokė už kokią veiklą norima jam taikyti administracinę atsakomybę, t. y. žinojo protokole nurodytas aplinkybes.
4.2. Nepagrįstu laikomas ir pirmosios instancijos teismo teiginys, jog administracinio nusižengimo protokolas yra neteisėtas, kadangi Institucijos registruotas laiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įteiktas 2018 m. rugsėjo 26 d., o administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2019 m. gegužės 27 d. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 dienų terminas yra nustatytas automobilio savininkui, o ne savivaldybės administracijos įgaliotam pareigūnui surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Įstatymo leidėjas niekur nėra nurodęs, jog savivaldybės administracijos įgaliotas pareigūnas turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą sekančią dieną, pasibaigus automobilio savininkui nustatytam 3 dienų terminui. Priešingai, teismai ne kartą yra pasisakę, jog administracinio nusižengimo protokolas privalo būti surašytas per protingą terminą, sudarant galimybes automobilio savininkui įgyvendinti jo pareigą pranešti institucijai apie automobilį vairavusį ir nusižengimą padariusį asmenį. ANK 39 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi, Kauno miesto savivaldybės administracija nepažeidė nei administracinio nusižengimo protokolo nei nutarimo surašymo terminų.
4.3. Skunde taip pat nesutinkama ir su skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, jog Institucija, surašydama keturis administracinio nusižengimo protokolus ir jų pagrindu keturis nutarimus, nepagrįstai išskaidė 2018 m. rugsėjo 19 d. Institucijos pranešime suformuotą vieningą pareigą pagal Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį. Institucijos 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešime nurodyti keturi administraciniai nusižengimai suponuoja išvadą, kad D. P. turėjo keturias pareigas ir reikalavimus atskleisti šiuos keturis nusižengimus ir nurodyti asmenis, kurie administracinių nusižengimų padarymo metu naudojosi įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis. Neįvykdęs keturių pareigų, D. P. padarė keturis atskirus ANK 431 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Anot Institucijos direktoriaus, priešinga pozicija prieštarauja aiškinamajame rašte (2010 m. kovo 19 d. XIP-1839) dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte ir ANK 415, 589, 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte nurodytai argumentacijai dėl ANK 611 straipsnio pakeitimų, kuriais siekiama teigiamų rezultatų - užtikrinti greitą, mažai darbo sąnaudų ir materialinių išteklių reikalaujantį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą, siekiant užkirsti vairuotojų, padariusių administracinius nusižengimus, atsakomybės neišvengiamumą. Be to, analogiškoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-325-954/2018 apylinkės teismas nesutiko su pažeidėjo skundo argumentais, kad tuo atveju, kai vienu pranešimu asmuo informuojamas apie pareigą pranešti apie du pažeidimus padariusius asmenis, ir jis šios pareigos nevykdo, pažeidėjo veiksmai turi būti traktuoti kaip vienas nepranešimas, surašant vieną nutarimą ir paskiriant vieną nuobaudą. Šiuo atveju vietinės rinkliavos pažeidimai buvo užfiksuoti ne vienu metu, o atskirai. Viešosios tvarkos skyriaus elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siunčiamame laiške, telefoninio pokalbio metu, o galiausiai registruotu laišku siunčiamame 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešime buvo išvardintos atskirai kiekvieno nusižengimo padarymo datos, laikai, vietos, transporto priemonės. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas byloje Nr. ATP-936-579/2015 pasisakė, kad transporto priemonės valdytojui pakanka tik žinoti, kad yra tiriamas administracinės teisės pažeidimas, o įstatymas nenumato kokia forma turi būti pateikiamas pareigūno reikalavimas nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės valdytojo transporto priemone, todėl laikytina, kad net ir žodinis pareigūno paklausimas yra pakankamas konstatuoti, jog toks pareikalavimas buvo pateiktas. Todėl laikytina, kad D. P. informuotas telefoninio pokalbio metu, elektroniniu laišku bei raštu apie keturis atskirus pažeidimus, žinojo apie juos ir turėjo juos atskleisti, pateikdamas reikalaujamą informaciją, o administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnį kyla už kiekvieną neatskleistą nusižengimą atskirai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą D. P. atstovas advokatas Gintas Gustaitis prašo Institucijos direktoriaus apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucijos direktorius nesutinka su apylinkės teismo pateiktu bylos duomenų vertinimu, teisės normų aiškinimu, teismo išvadomis bei jų pagrindu priimtu sprendimu panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimą SAVAD-19_ANR_N-3445-2019 ir D. P. administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai dėl esminių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat įvertinęs apylinkės teismo nutartyje bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė aiškius Institucijos priimto nutarimo panaikinimo ir D. P. administracinio nusižengimo bylos grąžinimo institucijai motyvus, kurių apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia. Apygardos teismas visiškai pritaria teismo išvadai, kad skundžiamoje nutartyje akcentuoti 2019 m. gegužės 27 d. administracinio nusižengimo protokolo trūkumai yra esminiai, nes jame nenurodyti būtinieji D. P. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai, kas užkirto galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, o apylinkės teismui išsamiai išnagrinėti jo skundą ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Kadangi šių trūkumų ištaisyti apylinkės teisme negalima, D. P. administracinio nusižengimo byla pagrįstai grąžinta administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai ir administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą surašiusiai institucijai. Atsižvelgdamas į tai, kad motyvai, kurių pagrindu žemesnės instancijos teismas grindė išvadą, jog Institucijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes egzistuoja esminiai administracinio nusižengimo protokolo, kurio pagrindu ir buvo priimtas nutarimas, trūkumai, yra detaliai išdėstyti šios nutarties 3.1-3.2 punktuose, apygardos teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog esminiu nagrinėjamoje byloje surašyto administracinio nusižengimo protokolo trūkumu negalima laikyti to, kad jame, aprašant D. P. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmę, nebuvo nurodyta, jog reikalavimas pateikti duomenis apie asmenį, kuris 2018 m. balandžio 16 d. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir ja padarė KET pažeidimą, D. P. buvo suformuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuotuose 2018 m. rugsėjo 2 d. elektroniniame laiške bei 2018 m. rugsėjo 19 d. registruotame laiške. Su šiuo skundo argumentu apygardos teismas sutikti negali, ir štai dėl ko.
10. Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolas D. P. buvo surašytas kaltinant jį administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymu. ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Tuo tarpu ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos.
11. Kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmę sudaro pareigos pateikti pareigūnui informaciją apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, nevykdymas. Kai transporto priemonės, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, pareiga pateikti visus duomenis tenka jo vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, ir šią pareigą jis turi įvykdyti per tris darbo dienas, kaip tai numatyta ANK 611 straipsnio 2 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole nenurodžius tikslios datos, kada pareigūnas pareikalavo pateikti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininko (valdytojo) transporto priemone, ir kada apie šį reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui) tapo žinoma, negalima spręsti kada suėjo trijų darbo dienų terminas, per kurį turėjo būti pateikti reikalaujami duomenys, taigi, ir nustatyti galimo administracinio nusižengimo padarymo laiko. O kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju nusižengimo padarymo laikas yra vienas iš būtinųjų D. P. inkriminuojamo nusižengimo sudėties požymių, kadangi nuo jo priklauso ir pakartotinumo požymio inkriminavimo pagrįstumas, o D. P. kaltinamas padaręs ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kurio sudėtį kvalifikuoja būtent pakartotinumo požymis, kuris administracinio nusižengimo protokole, išdėstant inkriminuojamo pažeidimo esmę, apskritai nenurodytas, t. y. nenurodyti jokie duomenys, kurie pagrindžia pakartotinumo požymio buvimą galimai padarytoje veikoje, kas laikytina dar vienu esminiu šioje byloje surašyto administracinio nusižengimo protokolo trūkumu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas yra itin svarbus procesinis dokumentas, kuriame asmeniui yra suformuojamas kaltinimas dėl vienokio ar kitokio administracinio nusižengimo. Tik surašius administracinio nusižengimo protokolą ir tinkamai šį įteikus, asmuo galutinai sužino, dėl kokio administracinio nusižengimo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo protokolas turi būti tikslus, konkretus bei atitikti visus imperatyvius jo turiniui keliamus reikalavimus, kadangi visa tai tiesiogiai lemia ir asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir efektyviai gintis nuo kaltinimo. Protokole administracinių nusižengimų esmė turi būti atskleista, o ne suformuota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis, tikintis, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvoks jam pareikšto kaltinimo turinį iš jam žinomų, tačiau protokole nenurodytų aplinkybių, kaip bandoma įrodyti apeliaciniame skunde (žiūrėti šios nutarties 4.1. punktą).
12. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylomis Nr. II-379-1108/2019, II-381-240/2019, II-378-1049/2019, taip pat įvertinęs D. P. paaiškinimus, be kita ko, nustatė, kad tuo pačiu Institucijos 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui buvo pranešta apie galimai keturis skirtingu laiku ir skirtingose vietose su jo vadovaujamai įstaigai priklausančiomis transporto priemonėmis padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Remiantis šiuo pranešimu D. P. buvo nubaustas keturiais atskirais Institucijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimais už tai, kad nepateikė informacijos apie asmenis, kurie naudojosi jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)i“ priklausančiomis transporto priemonėmis ir galimai padarė administracinius nusižengimus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju D. P. pareiga buvo suformuluota viename pranešime ir apėmė visus keturis atvejus, kuomet galimai buvo padaryti administraciniai nusižengimai, naudojantis įmonei priklausančiais automobiliais, todėl ir šios pareigos nevykdymas – nesuteikimas informacijos apie pranešime nurodytus atvejus, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, vertintinas ne kaip keli atskirti pareigos pranešti apie automobilį naudojusį asmenį, pažeidimai, o kaip vienas šios pareigos pažeidimas, ir turėtų būti kvalifikuojamas kaip vienas ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas.
13. Institucijos direktorius teigia priešingai, nurodydamas, jog, nepaisant to, kad D. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pareiga pateikti informaciją Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotam pareigūnui apie asmenis, kurie, naudodamiesi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis, padarė keturis administracinius nusižengimus, buvo suformuota viename 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešime, D. P., neįvykdęs šios pareigos, turi būti laikomas padariusiu keturis atskirus ANK 431 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kadangi turėjo pareigą atskleisti ne vieną, o keturis administracinius nusižengimus. Tokią savo poziciją jis grindžia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415, 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto turiniu bei apylinkės teismo nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-325-954/2018, kuriais vadovautis apygardos teismas nemato jokio pagrindo, kadangi minimas įstatymo projekto aiškinamasis raštas neturi teisės akto galios, o teismų praktiką administracinio nusižengimo bylose formuoja ne pirmosios, o aukštesnės instancijos teismai – apygardos teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tuo tarpu apygardos teismai, nagrinėję administracinio nusižengimo bylas, kuriose asmenims buvo inkriminuotas ANK 431 straipsnis, yra išaiškinę kad asmeniui gali būti surašyti atskiri administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 431 straipsnio atitinkamą dalį tik tais atvejais, kuomet minėtas asmuo nepateikia duomenų dėl kiekvieno KET pažeidimo, pagal atskirus, už kiekvieną iš pažeidimų pareigūno surašytus ir išsiųstus pranešimus dėl duomenų pateikimo (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-77-581/2018, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-432-593/2019). Įvertinęs apygardos teismų formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu, taip pat šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas pritaria ne apelianto pozicijai, o skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju Institucija, surašydama D. P. keturis administracinius nusižengimo protokolus ir jų pagrindu nutarimus, kuriais jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos, nepagrįstai išskaidė 2018 m. rugsėjo 19 d. institucijos pranešime suformuotą vieningą pareigą pagal Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, taip nepagrįstai pasunkindama jo teisinę padėtį, todėl jos 2019 m. liepos 10 d. priimtas nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu ir dėl šios priežasties.
14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Institucija šioje byloje nepažeidė nei administracinio nusižengimo protokolo nei nutarimo surašymo terminų. Ką konkrečiai šiuo skundo argumentu ginčija Institucijos direktorius apygardos teismui nėra aišku, kadangi apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tokio pobūdžio Institucijos padarytų pažeidimų nekonstatavo. Žemesnės instancijos teismas tik atkreipė dėmesį, jog dėl neaiškių priežasčių administracinio nusižengimo protokolas D. P. buvo surašytas daugiau nei po pusės metų, kuomet jis jau buvo nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamos nutarties motyvų taip pat matyti, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo laikas niekaip neįtakojo apylinkės teismo sprendimo panaikinti Institucijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimą ir grąžinti D. P. administracinio nusižengimo bylą Institucijos Viešosios tvarkos skyriui, todėl plačiau dėl šio skundo argumento nepasisakoma.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.