Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-27-907/2018 pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui E. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, E. P., institucija, byloje teikianti išvadą, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo E. K. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. Kadangi atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dukters tvirkinimo bei galimo seksualinio išnaudojimo, apeliantė prašo pakeisti skundžiamą sprendimo dalį nustatant minimalią atsakovo su dukra bendravimo tvarką.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį ir nustatydamas atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

9. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170, 3.175 straipsniai).

10. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas, 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

12. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde apeliantė, nurodydama esminį argumentą dėl atsakovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl dukters tvirkinimo bei galimo seksualinio išnaudojimo, prašo pakeisti skundžiamu sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką į minimalią.

13. Pažymėtina, jog pats faktas, kad apeliantės iniciatyva atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl dukters tvirkinimo bei galimo seksualinio išnaudojimo, nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo atsakovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, vertinant šalių konfliktiškus santykius, šiuo metu ir šioje tyrimo stadijoje dar nesudaro pagrindo riboti maksimalios tėvo teisės bendrauti su dukra. Esant tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek teismo nustatytai laikinai atsakovo bendravimo su dukra tvarkai, teisėjų kolegija vertina pačios ieškovės ir atsakovo tarpusavio priešiškumą, ir ieškovės pastangas trukdyti vaiko tėvui bendrauti su dukra, todėl apeliaciniame nurodyti argumentai dėl šios situacijos ir šios bylos nagrinėjimo metu negali būti vertinami kaip visiškai objektyvūs, ir turi būti vertinami visų bylos įrodymų kontekste.

14. 2017 m. rugsėjo 5 d.–lapkričio 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-158/2017 nurodoma, jog mergaitės motina su močiute atkakliai siekia riboti dukros pasimatymus su tėvu, mergaitė rodė ypatingą tėvo išsiilgimą bei norą su juo, kaip ir su seneliais iš tėvo pusės, bendrauti. Objektyvių duomenų, kurie pagrįstų mergaitės artimųjų baimes dėl esą tėvo naudotų tvirkinamųjų veiksmų dukros atžvilgiu, nėra. Mergaitei akivaizdžiai yra daromas poveikis, formuojant jos neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu, tačiau šis poveikis trumpalaikis – jos elgesys transliuoja priešingas nuostatas tėvo atžvilgiu (t. y. meilę, švelnumą, išsiilgimą, didžiulį emocinį skausmą išsiskiriant). Visa tai psichologiniu požiūriu yra vertinama kaip trukdymas mergaitei palaikyti santykius su tėvu ir senele iš tėvo pusės – kaip veikimas priešingai dukros interesams. Ekspertizės akte pažymėta, jog išskirtinis mergaitės santykis stebėtas su tėvu – ji akivaizdžiai jaučia bendravimo su tėvu deficitą, išsiskyrimas su juo jai yra emociškai skausmingas, traumuojantis. Tėvo elgesys su dukra pasižymėjo pozityvumu – jis adekvačiai ir jautriai reaguoja į dukros elgseną, jos reiškiamus norus ir poreikius, su ja bendrauja šiltai, atidžiai, rūpestingai. Tad objektyvių duomenų, kad E. K. nesugebėtų savarankiškai, be kitų asmenų pagalbos, tinkamai pasirūpinti dukra D. K. jų bendravimo metu, negauta. Atitinkamai šiuo metu negauta tokių duomenų, kurie rodytų, jog būtų reikalinga riboti tėvo ir dukros bendravimą. Reguliarus judviejų bendravimo užtikrinimas ne tik galimas, bet ir būtinas, priešingu atveju ateityje tikėtini D. K. elgesio ir (ar) emocijų sutrikimai, t. y. toks ribojimas tikėtinai sukels ilgalaikes pasekmes, kurios reikšis ir jai suaugus. D. K. aiškiai – tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – ir atkakliai siekia bendrauti su savo tėvu E. K., o taip pat ir senele E. P. (3 t., 60–73 b. l.).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog riboti tėvo su vaiku bendravimą, nustatant tik trumpalaikius susitikimus, būtų neteisinga vaiko atžvilgiu, neatitiktų vaiko interesų, tuo labiau, kad vaikui jau dabar nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (2 t., 158–159 b. l.), o ateityje tai gali pasireikšti dar didesnėmis atitinkamomis neigiamomis pasekmėmis, tai ekspertizės akte ir konstatavo specialistai. Kolegija mano, kad apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į vaiko norą bendrauti su tėvu ir tai, jog nėra jokių duomenų, kad bendravimas su tėvu keltų grėsmę vaiko interesams. Dėl to nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiko interesams, nustatoma tokia vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus ir galimybę vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Taip pat bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad jis turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, pagrįstai sprendė, kad atsakovo siūloma tėvo bendravimo su vaiku tvarka yra detalesnė, vaikui priimtinesnė ir patogesnė, labiausiai patenkins vaiko poreikį matyti tėvą ir su juo bendrauti nesukeliant jokios žalos, nei ieškovės ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka, be to, bendravimo tvarka teismo iniciatyva pakoreguota – atsakovo bendravimo metu su dukra dalyvauja ir atsakovo motina E. P.. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendravimo tvarkos susiaurinimas pažeistų dukros ir jos interesus, o tokiam susiaurinimui nėra ir pagrindų.

16. Apeliaciniame skunde apeliantė užsimena dėl teismo išvados, kuria santuoka nutraukta pripažinus abiejų sutuoktinių kaltę, tačiau jokių argumentų dėl to nepateikia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimo dalį tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo dalies naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18. Byloje nėra pateikta duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patirtas išlaidas ruošiant atsilipimą į apeliacinį skundą, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.