Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-870-866/2021 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LDK investicijos“ ieškinį atsakovui E. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LDK investicijos“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo E. D. (toliau – ir atsakovas) 52 938,15 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesinės palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė ieškovei bankroto bylą. Atlikdamas bankroto procese veiksmus, nemokumo administratorius nustatė, kad ieškovės paskutinis vadovas buvo atsakovas. Ieškovės nemokumo administratorius gavo išrašus iš ieškovės banko sąskaitos (2015–2019 m.). Iš šių duomenų paaiškėjo, kad pinigų judėjimai vyko laikotarpiu, kai ieškovės vadovas buvo atsakovas (nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2019 m. spalio 17 d.). Tuo laikotarpiu buvo išgrynintos (per bankomatus) ir asmeniškai paimtos (išgrynintos) (per banko skyrius) piniginės sumos, priklausiusios ieškovei. Atsakovas išgrynino ir pasiėmė asmeniškai (per bankomatus ir banko skyrius), įskaitant ir išgryninimo mokestį (kuris buvo prarastas) – 58 153,15 Eur, o įnešė (grąžino) – 5 215 Eur. Taigi, atsakovas išgrynino ir pasiėmė 52 938,15 Eur (58 153,15 Eur – 5 215 Eur) sumą, kuri priklausė ieškovei. Administratorius neturi pirminių dokumentų, kurie pagrįstų, kokiam tikslui atsakovas išgrynino ir pasiėmė 52 938,15 Eur sumą, kuri laikytina ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala – prarastu ieškovės turtu.

3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, kaip buvęs ieškovės vadovas, visus veiksmus visuomet derindavo su ieškovės akcininkais R. J. ir A. K.. Tokia buvo susiformavusi ilgametė praktika ir atsakovas priimtas dirbti į ieškovės direktoriaus pareigas su sąlyga, jog visi jo veiksmai bus suderinti su ieškovės akcininkais. Su akcininkais buvo susitarta, jog atsakovo atlyginimas bus ne mažesnis kaip 1 000 Eur į rankas (atskaičius mokesčius), be to, atsakovui buvo leista, jog ieškovė be vystomų nekilnojamojo turto projektų taip pat galėtų užsiimti ir papildoma veikla, kurios pagrindinės pajamos atitektų atsakovui. Viena iš tokių veiklų buvo tarpininkavimo parduodant nekilnojamojo turto objektus veikla, už kurią mokamas tarpininkavimo mokestis, dalį mokesčio paliekant ieškovei, dalį išmokant atsakovui. Ieškovei klientai pervedė 23 474 Eur už atsakovo atliktus papildomus darbus. Nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2019 m. spalio atsakovui turėjo būti mokamas 1 000 Eur / mėn. atlyginimas. Bendra sutarta atlyginimo suma sudarė ne mažiau kaip 53 000 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas, jog atsakovas ieškovės vardu suteiks ieškovei nebūdingas paslaugas ir visų gautų piniginių lėšų 10 proc. bus skiriama ieškovei, o likusi suma bus išmokama atsakovui. Taigi atsakovui priklausanti suma sudarytų 21 126,60 Eur. Iš ieškovės pateiktų išrašų iš banko sąskaitų matyti, jog darbo užmokesčio mokėjimai atsakovui nebuvo atliekami, kadangi tokie mokėjimai buvo daromi grynaisiais, todėl net ir laikant, jog atsakovo alga buvo tik minimalus atlyginimas, per minėtą laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. atsakovui turėjo būti sumokėtas bendrai ne mažesnis nei 21 540 Eur atlyginimas. Sudėjus atsakovui priklausančią tik minimalią mėnesinę algą, kuri už minėtą periodą sudaro 21 540 Eur, ir atsakovui priklausančius mokėjimus už jo ieškovės vardu suteiktas paslaugas 21 126,60 Eur, susidaro 42 666,60 Eur. Dėl sudėtingos ieškovės veiklos (keleto vienu metu vykdomų kompleksinių nekilnojamojo turto projektų), didelio atsakovo užimtumo atstovaujant ieškovei, atsakovas su ieškovės akcininkais tinkamai visų savo darbo ir kitų dokumentų neįformino, nors faktiniai susitarimai buvo. Atsakovas ieškovės naudai ir interesais prisiėmė itin didelius finansinius įsipareigojimus, dėl kurių šią dieną į atsakovą asmeniškai yra nukreiptas išieškojimas. Atsakovas pats yra ieškovės kreditorius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo ieškovei 52 938,15 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat iš atsakovo priteisė valstybei 1 019 Eur žyminį mokestį.

3. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog būtent atsakovas išgrynino 52 938,15 Eur sumą, tačiau, atsakovo vertinimu, jis turėjo teisėtą pagrindą išgryninti šią sumą kaip atlygį už vadovavimą įmonei bei kaip teisėtą užmokestį už įmonės apyvartos kėlimą (tarpininkavimą sudarant sandorius, įmonės pridėtinės vertės kūrimą ir kt.).

4. Nors atsakovas teigė, kad ieškovei sudarant sandorius su trečiaisiais asmenimis atsakovas veikė kaip tarpininkas pagal individualią veiklą, tačiau teismas nustatė, jog byloje pateikti įrodymai rodo priešingai. Ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Ikeira“ sudarytą sutartį atsakovas pasirašė kaip ieškovės direktorius. Atsakovas į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurios, pasak atsakovo, įrodo, kad atsakovas vykdė papildomą veiklą ir didino ieškovės apyvartą. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų viseto negalima daryti išvados dėl šios atsakovo pozicijos, kadangi pateiktuose įrodymuose (PVM sąskaitose faktūrose, pačioje sutartyje ir kt.) nėra įrašų dėl minėtų aplinkybių. Tiek minėtų sutarčių, tiek PVM sąskaitų faktūrų sudarymo šalys yra ieškovė, o ne atsakovas, todėl teismas padarė išvadą, kad šalys turėjo tikslą nurodyti būtent tas šalis, kurios yra nurodytos. Atitinkamai, atsakovas, pasirašydamas sutartis kaip ieškovės atstovas, suprato arba turėjo suprasti, kad tai daro kaip įmonės atstovas, o ne individualiai dirbantis asmuo (nekilnojamojo turto brokeris).

5. Dėl byloje pateiktos sutarties, sudarytos UAB „Vilniaus Turtas“ ir UAB „Diurablis“, atsakovo teigimu, sudarant šią sutartį jis taip pat veikė kaip individualus asmuo, suteikiantis tarpininkavimo paslaugas. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė el. susirašinėjimą, kuriame nurodoma, kad atsakovas dalijasi komisinį atlyginimą už sudarytą sandorį. Įvertinus šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad net, jeigu atsakovas ir tarpininkavo sudarant šį sandorį, tai nereiškia, kad atsakovas turėjo teisę neapskaitęs šių lėšų pasisavinti jas iš ieškovės kaip savo asmenines lėšas.

6. Jeigu atsakovas veikė kaip asmuo (individuali veikla), jis turėjo nurodyti šias aplinkybes sutartyse arba tai turėtų būti matoma iš kitų rašytinių susitarimų su ieškove, kadangi neturint objektyvių įrodymų, darytina išvada, kad atsakovas veikė savo rizika. Šiuo atveju visos sutartys yra sudarytos ieškovės vardu. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų sudaręs sutartį su ieškove, todėl negalima teigti, jog ieškovė yra skolinga atsakovui už jo tarpininkavimą. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas yra jiems žinomas kaip nekilnojamojo turto brokeris, taip pat pateikta atsakovo individualios veiklos pažyma, tačiau tai nereiškia, kad atsakovui netaikomos pareigos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Atsakovas neturėjo teisės pasisavinti ieškovei priklausančio turto išgrynindamas 52 938,15 Eur iš ieškovės sąskaitos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.3. Atsakovas veikė teisėtai tarpininkaudamas nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriuose: turėjo individualios veiklos pažymėjimą, byloje aptariami tarpininkavimo sandoriai pradėti vykdyti dar prieš įsteigiant ieškovę; nėra įrodymų, jog ieškovė būtų perėmusi teises ir pareigas iš atsakovo; ieškovė niekada neteikė tarpininkavimo paslaugų; ieškovė buvo įsteigta nupirkti ir išvystyti (pastatyti) nekilnojamojo turto projektą ir jį pačiai parduoti.

13.4. Atsakovas tarpininkavimo ir verslo konsultavimo veiklą buvo deklaravęs tiek akcininkams, tiek ir tretiesiems asmenimis – UAB „Vilniaus turtas“, UAB „Jutarė“ ir UAB „Ikeira“. Liudytojų paaiškinimai ir el. laiškai patvirtina, jog šios aplinkybės visiems suinteresuotiems asmenims buvo atskleistos, niekas dėl to nereiškė prieštaravimų ir visi sutiko dėl tokios atsakovo veiklos. Atsakovas tinkamai įvykdė jam tenkančias pareigas ieškovės atžvilgiu ir nesudarė interesų konflikto situacijos. Ieškovės akcininkai nereiškė pretenzijų atsakovui.

13.5. Atsakovo veiksmai fiduciarinių pareigų kontekste turėjo būti vertinami kartu su ieškovės veiklos laikotarpiais, būtent, nuo kada ieškovės finansinė padėtis pasunkėjo iki tokio lygio, kuris sukėlė jo fiduciarinių pareigų kreditoriams atsiradimą. Ieškovės finansinė padėtis tapo sunki 2018 m. gegužės 1 d., kai ieškovė negalėjo laiku atsiskaityti su pagrindine kreditore N. L.. Iki tol atsakovas neturėjo fiduciarinių pareigų, apie kurias kalbama sprendime.

13.6. Ieškovės akcininkas A. K., apklaustas liudytoju, patvirtino, jog atsakovui buvo nustatytas arti minimumo darbo užmokestis, patvirtino ir aplinkybę dėl sandorio su UAB „Ikeira“ (vienintelio, sudaryto formaliai ieškovės vardu), jog jis sudarytas atsakovui veikiant ne kaip ieškovės atstovui ir ieškovė nesiekė būti šio sandorio šalimi. Liudytojo paaiškinimai patvirtina, jog visus veiksmus, sandorius, atsakovas derindavo su ieškovės akcininkais. Atsakovas tik vieną sandorį su UAB „Ikeira“ formaliai perrašė ieškovės vardu, siekiant pakelti ieškovės apyvartą ir pagerinti kreditingumą, patikimumą, padidinti įvykdytų sandorių kiekį ir pan. Už tai atsakovas dar papildomai sutiko perleisti 10 proc. iš tokio sandorio uždirbtų piniginių lėšų. Faktas, jog vienas sandoris sudarytas ieškovės vardu, nepatvirtina teismo išvados, jog ne atsakovas, o ieškovė atliko visas pareigas, kylančias iš tokio sandorio.

13.7. Ieškovė teisiniuose santykiuose, kilusiuose iš šių sandorių, nedalyvavo, o ieškovei nepateikiant nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų priešingas aplinkybes, kyla klausimas, kokiu teisiniu pagrindu išrašytos atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos sąskaitos faktūros ir kokiu teisiniu pagrindu lėšos pervestos ieškovei. Vien sąskaitos faktūros, nesant kitokių įrodymų, nepatvirtina susiklosčiusių teisinių santykių tarp ieškovės ir UAB „Diurablis“, UAB „Vilniaus turtas“ ir UAB „Jutarė“. Bylos medžiaga patvirtina priešingas aplinkybes, jog teisiniai santykiai susiklostė būtent su atsakovu ir minėtais juridiniais asmenimis.

13.8. Ieškovė tarpininkavimo veikla niekada neužsiėmė, tarpininkavimo veikla pradėta dar prieš įsteigiant ieškovę – ieškovė įsteigta 2015 m. birželio 1 d., o kartu su 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovo pateiktame susirašinėjime el. laiškais tarp atsakovo ir UAB „Vilniaus turtas“ atstovu nurodyta, jog susitarta dėl apmokėjimo už jau suteiktas tarpininkavimo paslaugas dar 2015 m. kovo 25 d. UAB „Jutarė“ suteiktos verslo valdymo konsultacijos, tokių paslaugų ieškovė niekada neteikė, nebuvo sudaryta sutarčių dėl tokių paslaugų teikimo. Dėl UAB „Ikeira“ teisinių santykių aiškiai pasisakė A. K., liudijęs byloje ir nurodęs, jog ne ieškovė, bet atsakovas dalyvavo teisiniuose santykiuose su bendrove. Ieškovė turi įrodyti, kad ieškovė trečiajam asmeniui suteikė paslaugas, o šis jas gavo ir įsipareigojo sumokėti nustatytą pinigų sumą. Byloje nėra pasirašytų ginčo PVM sąskaitų faktūrų, byloje nėra įrodymų, ar paslaugos, nurodytos šiose sąskaitose faktūrose ieškovės buvo suteiktos.

13.9. Teismas nesiaiškino, o ieškovė neįrodinėjo, kodėl pinigines lėšas pervedė UAB „Vilniaus turtas“, o ne UAB „Diurablis“, kai atsakovo susirašinėjime su šiomis dvejomis įmonėmis buvo nuspręsta dėl komisinio atlygio mokėjimo iš abiejų šių bendrovių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių buvus teisiniams santykiams tarp UAB „Jutarė“ ir ieškovės, tačiau teismas nurodė, jog piniginės lėšos, pervestos ieškovei iš UAB „Jutarė“, priklauso ieškovei. Ieškovė neįrodinėjo egzistavusius teisinius santykius, suteiktas paslaugas ar kitokias aplinkybes, kurios leistų patvirtinti teisėto užmokesčio pervedimą ieškovei. Teismas byloje rėmėsi nepasirašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, nors kitų įrodymų apie suteiktas paslaugas nėra.

13.10. Viena vertus, teismas nustatė, kad atsakovui buvo nustatytas darbo užmokestis ir jis jam priklausė teisėtai. Kita vertus, teismas priėjo išvados, jog atsakovas neturėjo teisės realiai gauti (ar bankiniu pavedimu, ar nuimdamas nuo ieškovės banko sąskaitos grynaisiais) jam teisėtai priklausančio atlyginimo.

13.11. Iki 2018 m. gegužės buhalterinė apskaita ieškovės bendrovėje buvo vedama ir tai darė samdoma buhalterinių paslaugų įmonė. Ieškovė, atstovaujama administratoriaus, nekėlė pretenzijų atsakovui dėl neperduotų dokumentų, buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė visus dokumentus turėjo būti perdavusi ieškovei. Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atsakovui darbo užmokestis priklausė, tik ji nesutiko su atsakovo pozicija dėl tokio užmokesčio dydžio (1 000 Eur / mėn.), tačiau byloje niekas neprieštaravo, jog atsakovui turėjo būti atlyginta. Teismas priėjo išvados, jog vienintelis darbuotojas, buvęs įdarbintas pas ieškovę, neturėjo teisės gauti atlyginimo. Tai, kad teismas nurodė, jog atsakovas išsimokėtų pinigų neapskaitė kaip atlyginimo, nepaneigia fakto, jog jam turėjo būti išmokamas atlyginimas. Minėti tarpininkavimo bei verslo valdymo konsultacijų paslaugų santykiai taip pat nebuvo tinkamai įforminti.

13.12. Atsakovas taip pat buvo prisiėmęs papildomus didelius asmeninius įsipareigojimus – laidavo / garantavo savo visu asmeniniu turtu ir prisiėmė įsipareigojimus ieškovės naudai prieš paskolos davėją N. L. 180 000 Eur sumai. Vertinant atsakovo ir A. K. paaiškinimus, už visą darbą ir prisiimtus papildomus įsipareigojimus atsakovui turėjo būti teisingai atlyginta. Atsakovui turėjo priklausyti ir būti išmokėtas bent jau minimalus mėnesinis atlyginimas, kuris per visą darbo pas ieškovę laikotarpį (nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d.), turėjo sudaryti ne mažiau kaip 21 540 Eur. Tačiau už papildomus įsipareigojimus, prisiimtus dėl ieškovės interesų ir jos naudai, atsakovui teisėtai turėjo priklausyti likęs papildomas atlyginimas. Kreditorė N. L. vykdo išieškojimą iš atsakovo ir kiekvieną mėnesį išskaičiuojama iš atsakovo algos po maždaug 700 Eur / mėn. Pagal tarpininkavimo / verslo konsultavimo paslaugas, atsakovui teisėtai priklauso 21 126,60 Eur. Sudėjus šią ir pagal minimalią mėnesinę algą atsakovui priklausančią sumą, gaunasi 42 666,60 Eur. Šią sumą atėmus iš ginčo sumos 52 938,15 Eur gautųsi tik 10 271,55 Eur suma, kurią padalijus per visus darbo santykių pas ieškovę metus (iš viso 53 mėn.), gaunasi papildomi 193,80 Eur / mėn. prie minimalios mėnesinės algos, teisėtai priklausančios atsakovui. Teismas nurodė, jog darbo užmokestis atsakovui buvo mokamas: taigi turėjo būti sumokėta maždaug 7 024,61 Eur ((109,89 Eur / mėn. x 49 mėn.) + 410 Eur / mėn. x 4 mėn. darbo santykių) ir tokia suma ieškinys turėjo būti atmestas vien tik remiantis teismo argumentais.

1. Atsiliepime ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „LDK investicijos“ prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Atsakovas savo teiginių neįrodė, nepateikė sutarties ar kito dokumento, kurio pagrindu teikė tariamas individualias tarpininkavimo paslaugas ieškovei. Pagal ieškovės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teiktus duomenis matyti, kad ieškovė nebuvo deklaravusi, jog atsakovui būtų išmokėjusi lėšas už tarpininkavimo ir (ar) kitas paslaugas. Atsakovas savo argumentus grindė į bylą pateiktomis sutartimis, tačiau pateiktose sutartyse kaip sutarties šalis buvo nurodoma ieškovė. Atsakovas neįrodė, kad teikė individualias tarpininkavimo paslaugas ieškovei.

14.2. Administratoriaus pateikti rašytiniai dokumentai paneigia atsakovo argumentus apie atsakovui tariamai turėtą mokėti 1 000 Eur į rankas darbo užmokestį. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovui priklausė 109,89 Eur dydžio atlyginimas iki mokesčių, atsakovas neturėjo teisės šios sumos savavališkai išsigryninti ir neapskaityti šios sumos ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Byloje tai pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovui išgryninus lėšas iš ieškovės banko sąskaitos, šios lėšos panaudotos kaip atsakovo darbo užmokestis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2532-866/2020 iškėlė bankroto bylą ieškovei. Ieškovės paskutinis vadovas, prieš iškeliant bankroto bylą, buvo atsakovas. Nuo 2015 m. iki 2019 m. atsakovas išgrynino ir pasiėmė asmeniškai (per bankomatus ir banko skyrius) 58 153,15 Eur sumą, taip pat įnešė (grąžino) 5 215 Eur sumą.

19. 2015 m. birželio 11 d. ieškovės visuotinio akcininkų neeilinio susirinkimo nutarimu Nr. 2 (protokolas Nr.1) buvo nutarta atsakovą skirti ieškovės direktoriumi, atsakovui buvo nustatytas 10 val. / sav. darbo laikas, mokant 100 Eur / mėn. atlyginimą. Į bylą yra pateikta 2015 m. liepos 31 d. pildyta darbo sutartis (nepasirašyta nei atsakovo, nei pagal minėto susirinkimo nutarimą įgalioto asmens R. J. (ieškovės akcininkės), pagal kurią atsakovui buvo mokamas 12,21 Eur / val. darbo užmokestis, nustatant 9 darbo valandas per mėnesį ir 109,89 Eur (12,21 Eur x 9 val.) mėnesinį atlyginimą iki mokesčių. Nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. rugpjūčio atsakovo darbo užmokestis buvo 109,89 Eur iki mokesčių. Nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. gruodžio atsakovo darbo užmokestis buvo 109,89 Eur iki mokesčių, o nuo 2018 m. sausio iki 2018 m. balandžio – 410 Eur iki mokesčių. Atsakovas iš apdraustųjų asmenų sąrašo išbrauktas nuo 2018 m. gegužės 1 d., nes ieškovė neteikė duomenų apie įmonės darbuotojus ir jų gaunamas pajamas bei priskaitymus.

21. Byloje pateikta 2017 m. sausio 15 d. ieškovės ir UAB „Ikeira“ paslaugų teikimo sutartis, 2015 m. kovo 2 d. UAB „Vilniaus Turtas“ ir UAB „Durablis“ paslaugų sutartis. Atsakovas į bylą pateikė elektroninius laiškus su O. K. ir A. K. dėl sutarčių derinimo ir apmokėjimo.

Dėl pagrindo paimti iš ieškovės banko sąskaitos ieškovei trečiųjų asmenų pervestas lėšas

2. Nagrinėjamu atveju ieškovei teko našta įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 ir kt.).

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

5. Šioje byloje atsakovas neginčijo, kad išgrynino ir pasiėmė 52 938,15 Eur sumą, tačiau teigė, kad šią sumą pasiėmė teisėtai kaip atlygį už vadovavimą įmonei bei kaip užmokestį už įmonės apyvartos kėlimą (tarpininkavimą sudarant sandorius, įmonės pridėtinės vertės kūrimą ir kt.).

7. Byloje pateikta 2017 m. sausio 15 d. ieškovės ir UAB „Ikeira“ paslaugų teikimo sutartis, kurios vykdytoja nurodyta ieškovė, o atsakovas nurodomas kaip ieškovės atstovas (vadovas). Pateikta ir 2015 m. kovo 2 d. UAB „Vilniaus Turtas“ ir UAB „Durablis“ paslaugų sutartis, kurioje nei ieškovė nei atsakovas neminimi. Taip pat pateiktos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „Ikeira“, UAB „Jutarė“ ir UAB „Vilniaus Turtas“, kuriose paslaugų teikėja / pardavėja nurodoma ieškovė, o atsakovas neminimas. Atsakovo teigimu, sudarant UAB „Vilniaus Turtas“ ir UAB „Diurablis“ sutartį jis taip pat veikė kaip individualus asmuo, suteikiantis tarpininkavimo paslaugas, o šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė el. susirašinėjimą, kuriame nurodoma, kad atsakovas dalijasi komisinį atlyginimą už sudarytą sandorį. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, jeigu atsakovas ir tarpininkavo sudarant šį sandorį, tai nereiškia, kad atsakovas turėjo teisę, neapskaitęs šių lėšų buhalterinėje apskaitoje, pasisavinti jas iš ieškovės sąskaitos kaip savo asmenines lėšas.

8. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai O. K. (UAB „Ikeira“ atstovė) ir A. K. (UAB „Vilniaus Turtas“ atstovas) patvirtino, kad bendradarbiavo su atsakovu, tačiau jiems neturėjo reikšmės, kokia forma atsakovas veikė (kaip ieškovės atstovas ar pagal individualios veiklos pažymą), o apmokėjimą už suteiktas paslaugas atliko ieškovei pagal ieškovės išrašytas sąskaitas. Atsakovas yra pateikęs elektroninius laiškus su O. K. ir A. K. dėl sutarčių derinimo ir apmokėjimo. Taip pat liudytoju apklaustas vienas iš ieškovės akcininkų A. K. nurodė, kad, jeigu atsakovas naudojosi ieškovės sąskaita tam, kad iš kitų asmenų būtų pervedamos lėšos už atsakovo kitiems asmenims suteiktas paslaugas, akcininkas tam neprieštaravo.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos įrodymų visuma nepatvirtina atsakovo teiginių, kad trečiųjų asmenų (UAB „Vilniaus Turtas“; UAB „Ikeira“; UAB „Jutarė“) ieškovei pervestos sumos priklauso būtent atsakovui, todėl jis šias sumas turėjo teisę paimti iš ieškovės sąskaitos (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Būtent ieškovė tiek sutartyje su UAB „Ikeira“, tiek visose tretiesiems asmenims (UAB „Vilniaus Turtas“; UAB „Ikeira“; UAB „Jutarė“) ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodoma kaip vykdytoja / paslaugų teikėja, o susitarimo, kad ieškovei pervestos lėšos turi atitekti atsakovui, bylos medžiaga nepatvirtina. Nors liudytojai ir nurodė, kad faktiškai paslaugas jiems suteikė atsakovas, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas turi teisę paimti iš trečiųjų asmenų ieškovei pervestas lėšas, ypač kai lėšos parvedamos ieškovei pagal jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pritartina pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad atsakovas, pasirašydamas sutartis kaip ieškovės atstovas, suprato arba turėjo suprasti, kad tai daro kaip įmonės atstovas, o ne individualiai dirbantis asmuo (nekilnojamojo turto brokeris). Jeigu atsakovas veikė kaip asmuo (individuali veikla), jis turėjo nurodyti šias aplinkybes sutartyse arba tai turėtų būti matoma iš kitų rašytinių susitarimų su ieškove.

10. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas teikdavo paslaugas ieškovei, už kurias ieškovė turėtų pareigą su atsakovu atsiskaityti. Taip pat nepagrįstas atsakovo teiginys, kad atsakovas yra ieškovės kreditorius, kadangi, kaip matyti iš ieškovės nemokumo bylos (Nr. eB2-274-866/2022) duomenų, atsakovo finansinis reikalavimas ieškovei nėra patvirtintas.

11. Dėl šioje nutarties dalyje aptartų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė teisinio pagrindo, kuris leido jam paimti iš ieškovės sąskaitos trečiųjų asmenų (UAB „Vilniaus Turtas“; UAB „Ikeira“; UAB „Jutarė“) jai pervestas lėšas.

Dėl pagrindo paimti iš ieškovės sąskaitos atsakovo darbo užmokestį

12. Atsakovo teigimu, dalį ieškovės reikalaujamos priteisti sumos atsakovas pasiėmė kaip atlygį už vadovavimą įmonei, kadangi su akcininkais susitarė, jog jam bus mokamas 1 000 Eur / mėn. darbo užmokestis, taip pat atsakovas prisiėmė turtinių įsipareigojimų ieškovės naudai.

13. Tačiau, liudytoju apklaustas vienas iš ieškovės akcininkų A. K. atsakovo teiginių dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio nepatvirtino, o nurodė, kad buvo sutartas arti minimumo darbo užmokestis. Be to, iš byloje esančio 2015 m. birželio 11 d. ieškovės visuotinio akcininkų neeilinio susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovui nustatytas 10 val. / sav. darbo laikas, mokant 100 Eur / mėn. atlyginimą. Į bylą yra pateikta 2015 m. liepos 31 d. darbo sutartis (nepasirašyta), pagal kurią atsakovui galėjo būti mokamas 12,21 Eur / val. darbo užmokestis, nustatant 9 darbo valandas per mėnesį, o mėnesinis atlyginimas iki mokesčių – 109,89 Eur (12,21 Eur x 9 val.). Iš byloje esančių darbo užmokesčio priskaitymų žiniaraščių ir VSDFV duomenų matyti, kad nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. rugpjūčio atsakovo darbo užmokestis buvo 109,89 Eur iki mokesčių, nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. gruodžio 109,89 Eur iki mokesčių, o nuo 2018 m. sausio iki 2018 m. balandžio – 410 Eur iki mokesčių. Atsakovas iš apdraustųjų asmenų sąrašo VSDFV iniciatyva išbrauktas nuo 2018 m. gegužės 1 d., nes ieškovė neteikė duomenų apie įmonės darbuotojus ir jų gaunamas pajamas bei priskaitymus.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga nepatvirtina atsakovo teiginių, jog atitinkamo dydžio darbo užmokestį atsakovas teisėtai galėjo paimti grynaisiais iš įmonės banko sąskaitos per bankomatus ir banko skyrius. Byloje nėra kasos išlaidų orderių ar kitų apskaitos dokumentų, įmonės vadovo įsakymų ar kitokių įmonės lokalinių teisės aktų, kurie patvirtintų, kad atsakovo paimtos lėšos paimtos būtent kaip atsakovui tenkantis darbo užmokestis. Ieškovas neturėjo teisės savavališkai išsigryninti ieškovės lėšų ir neapskaityti jų ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovui periodiškai išgryninus lėšas iš ieškovės banko sąskaitos, šios lėšos buvo panaudotos kaip atsakovo darbo užmokestis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo pozicija, be to, papildomai pažymi, jog atsakovo pozicija tikėti nėra pagrindo, nes atsakovas kaip įmonės vadovas privalėjo žinoti ir žinojo, kad nuo išmokamo darbo užmokesčio valstybei turi būti mokami atitinkami mokesčiai, tačiau duomenų (pavyzdžiui, kad pats nuo išsimokėtų, bet neapskaitytų, lėšų būtų sumokėjęs Sodros ar Gyventojų pajamų mokestį valstybei) byloje irgi nėra, todėl minėta atsakovo teiginiai / pozicija yra nepagrįsti įrodymais.

15. Viena iš įstatyme įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas vadovui taikomą rūpestingumo pareigą, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

16. Kaip jau minėta, nuo 2018 m. gegužės 1 d. atsakovas yra išbrauktas iš apdraustųjų asmenų sąrašo VSDFV iniciatyva, nes ieškovė neteikė duomenų apie įmonės darbuotojus ir jų gaunamas pajamas bei priskaitymus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nuo 2018 m. gegužės ieškovės apskaita nebuvo tvarkoma, kadangi tai dariusi įmonė nutraukė sutartį su ieškove, o kita įmonė nebuvo pasamdyta. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai žiūrėjo į buhalterinės apskaitos tvarkymą ir nuo 2018 m. gegužės netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos.

17. Atsakovas taip pat teigia, kad garantavo savo turtu gaunant paskolą ieškovės vardu iš kreditorės N. L. ir atsakovui už tai turi būti atlyginta, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovas turėjo teisę į tam tikrą lėšų sumą dėl prisiimtų įsipareigojimų kreditorei. Šios aplinkybės nepatvirtino ir ieškovės akcininkas A. K..

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai dėl to, kad jis turėjo teisę išsigryninti ir pasiimti sau dalį ieškovės reikalaujamos priteisti sumos kaip atsakovui tenkantį darbo užmokestį už įmonės vadovo darbo funkcijų atlikimą, nėra įrodyti.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

19. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad jo veiksmai fiduciarinių pareigų kontekste turėjo būti vertinami kartu su ieškovės veiklos laikotarpiais, būtent nuo kada ieškovės finansinė padėtis pasunkėjo iki tokio lygio, kuris sukėlė jo fiduciarinių pareigų kreditoriams atsiradimą. Atsakovo teigimu, iki tol atsakovas neturėjo fiduciarinių pareigų. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovo vertinimu, kadangi vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019)

20. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas neteisėtai pasisavino 52 938,15 Eur sumą iš ieškovės banko sąskaitos (CK 2.87 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovui neteisėtai pasisavinus pinigines lėšas iš ieškovės banko sąskaitos, atsakovas sukėlė tiesioginius nuostolius ieškovei, kurių dydis lygus 52 938,15 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tarp atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino ginčui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo žalos atlyginimą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinant, atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovė nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.