Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. N. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12070-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12070-2024, kuriuo A. N. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, ir paskyrė 16 Eur dydžio baudą už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 19 d. 15.00 val. (duomenys neskelbtini). nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, savavališkai užtvėrė ženklais „Privati valda“ vietinės reikšmės kelią, einantį per (duomenys neskelbtini), kuri yra bendro naudojimo ir į savininkų žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas.

2. A. N. nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, padavė skundą, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimą, bylos medžiagą perduoti generalinei prokurorei ikiteisminio tyrimui pradėti, išreikalauti iš policijos ir prie bylos pridėti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36075-22 medžiagą.

3. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Institucijos nutarimas grindžiamas Švenčionių savivaldybės melu, kad kelias nėra įskaičiuotas į jam priklausančio žemės sklypo plotą. Jis nė kartą kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau buvo atsisakoma ginto jo pažeistas teises ir teisėtus interesus. 2023 m. rugsėjo mėn. vykdant statybos darbus sunkioji technika išvažinėjo jam priklausančio žemės sklypo pievą, nors apie tai ji informavo policijos pareigūnus, tyrimas nebuvo pradėtas. 2023 m. lapkričio 6 d. jam priklausančiame žemės sklype ant kelio pastatė ženklą „Privati valda“, nes taip daryti jam dar 2022 m. nurodė policijos pareigūnai, tačiau 2023 m. lapkričio 7 d. ryte rado abu ženklus išrautus ir numestus ant pievos. Tą pačią dieną ženklus jis ir vėl pastatė. 2013 m. lapkričio 19 d. naktį per langą pamatė važiuojančio automobilio šviesas, po to automobilį, važiuojantį link Bėlio. Automobilis buvo panašus tą, kuriuo naudojasi R. V.. 2023 m. lapkričio 20 d. ryte pamatė, kad abu ženklai nulaužtais stulpeliais guli ant kelio, ant vieno iš jų matėsi automobilio raštų protektoriaus žymės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas atmestinas.

5. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su Institucijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie nėra privalomi ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog Institucija netinkamai atliko administracinio nusižvengimo tyrimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius administracinio nusižengimą numatytą ANK 518 straipsnyje.

7. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei kituose įstatymuose). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

8. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, susipažinęs su skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nė vienam iš jų nesuteikė išskirtinės įrodomosios reikšmės, todėl pagrįstai 2024 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai: nutarimas, administracinio nusižengimo protokolas Nr. 92-ANR_P-1601-2023, A. N. 2023 m. lapkričio 20 d. pranešimas, A. N. 2023 m. lapkričio 21 d. skundas–pranešimas, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Dmitijaus Kolesovo (Dmitij Kolesov) 2023 m. gruodžio 12 d. tarnybinis pranešimas, R. V. 2023 m. lapkričio 20 d. skundas dėl kelio užtvėrimo, nuotraukos, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Laimutės Kuksienės raštas, Švenčionių savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T-68 patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialusis planas bei iš dalies paties administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens paaiškinimai patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 19 d. 15.00 val. (duomenys neskelbtini) A. N. savavališkai pastatė ženklus „Privati valda“ ant vietinės reikšmės kelio Nr. 261(4-2V), tokiu būdu apribodamas galimybę kitiems asmenims naudoti šiuo keliu.

9. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina, kad šis kelias yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir kelia užtvėrė norėdamas, kad per jam priklausančią teritoriją nebūtų važinėjama, nebūtų daroma žala jam priklausančiam turtui, teismas pažymi, kad Švenčionių savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T-68 patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialusis planas, jis yra viešai skelbiamas https://svencionys.lt/veiklos-sritys/teritoriju-planavimas-ir-statyba/specialieji-planai/, jame yra pažymėtas vietinis kelias Nr. 261(4-2V). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Laimutė Kuksienė nurodė, kad šis vietinės reikšmės kelias nėra įskaičiuotas į A. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą. Duomenų apie tai, kad šis kelias eitų per A. N. asmeninės nuosavybės priklausantį žemės sklypą taip pat nėra ir Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.262 straipsnio, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio nuostatos, kad įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas išsiaiškinti registruotino daikto statusą, dydį, savininką, planą, taikomus suvaržymus ir pan., turi teisę vadovautis viešo registro duomenimis ir preziumuoti, jog jie yra teisingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024).

10. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąvokos „kelias“ apibrėžimas, pagal kurį kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

11. Vien aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi į įvairiais valstybės institucijas bei teismus dėl klausimų, susijusių su žemės sklypo ribomis bei keliu, tačiau jo prašymai, pareiškimai, skundai nebuvo tenkinti, nesutarimai su kaimyninių žemės sklypų savininkais bei naudotojais, savaime nesuteikia teisės A. N. įgyvendinti turimas tikras ar tariamas teises įgyventi bet kokiu būdu.

12. Atitinkamai tai reiškia, kad šiuo vietinės reikmės keliu turi teisę naudotis, t. y. juo eiti ir važiuoti, ir kiti asmenys, ne vien administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Taigi, kelio viduryje pastatydamas ženklus „Privati valda“ A. N. savivaldžiavo, nes savo procesines teise įgyvendino pažeisdamas kitų asmenų teisę naudotis vietinės reikšmės keliu. Teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 518 straipsnį, nes nustatyti visi šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai, A. N. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.

13. Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Ja siekiama: (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija, tiek ir teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-511/2021, 17 punktas).

14. ANK 518 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą fiziniam asmeniui gali būti paskirta bauda nuo 16 Eur iki 60 Eur, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 Eur iki 140 Eur.

15. Administracinės nuobaudos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti ANK 34 straipsnyje. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Iš esmės tos pačios taisyklės taikytinos ir nustatant asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmę (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

16. Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimo, A. N. paskirta minimali ANK 518 straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, įvertinus tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl daroma išvada, kad Institucija skirdama administracinę nuobaudą nepažeidė ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. N. paskirtą administracinę nuobaudą buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Vien tai, kad kitiems asmenims už tam tikrus nusižengimus buvo paskirta kita administracinė nuobauda – įspėjimas, savaime nereiškia, kad ir nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turėjo būti paskiras įspėjimas, nes įspėjimas gali būti paskirti tik ANK specialiojoje dalyje numatytais atvejais (ANK 24 straipsnis), o ANK 518 straipsnio dispozicija nenumatė tokios administracinės nuobaudos rūšies. A. N. paskirta 16 Eur bauda yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja administracinės nuobaudos tikslams, todėl Institucijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo A. N. skundą ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12070-2024 nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.