Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sipnamas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalioji aukštuma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sipnamas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 30 d. nutartimi teismas nustatė šalims terminą iki 2020 m. lapkričio 27 d. pareikšti prašymus bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Šalys per nustatytą terminą ir iki šiol nepateikė teismui prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

11. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sipnamas“ (toliau – apeliantė), atstovaujama advokatės Svietlanos Baracevičienės, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė ginčo esmės, dėl to teismo sprendimas naikintinas.

12.2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, užkirto kelią atsakovei teikti paaiškinimus ir pažeidė teisę būti išklausytai, pateikti rašytinius įrodymus.

12.3. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, nenurodė, kokiu pagrindu skaičiuoja delspinigius. Pažymėjo, kad pamatų paruošimo darbai buvo užsakyti telefonu. Pagal ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą buvo atliktas avansinis mokėjimas. Kadangi ieškovė darbų nepradėjo, neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nesurašė darbų perdavimo–priėmimo akto, atsakovė pinigų nesumokėjo.

12.4. Teigia, kad nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Žalioji aukštuma“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovės atstovas, kaip įgaliotas juridinio asmens asmuo, turėjo pareigą domėtis iškelta civiline byla, tinkamai įvertinti kylančias pareigas, tinkamai atstovauti bendrovės interesams ir kreiptis teisinės pagalbos, jei trūksta kompetencijos šiuo klausimu.

13.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai šalis informavo apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Šalims buvo nurodyta teisė ir skirta pakankamai laiko pateikti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir papildomus įrodymus. Tačiau atsakovė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, laikėsi pasyvios šalies pozicijos byloje.

13.3. Patvirtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo pasirašyta sutartis, atlikti darbai nebuvo įforminti darbų perdavimo–priėmimo aktu, kadangi tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai santykiai ir jie visus darbo klausimus spręsdavo telefonu.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjau atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neinformavo atsakovės apie bylos nagrinėjimą, 2020 m. spalio 30 d. teismo nutartyje nebuvo nurodyta būtent šalių ginčo nagrinėjimo data.

16. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, konstatuojamas, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi, pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2015).

17. Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį apie teismo posėdžio laiką ir vietą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama teismo šaukimais ar pranešimais, o dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2021 m. sausio 19 d. 10.00 val. buvo informuotos išsiunčiant 2020 m. spalio 30 d. teismo nutartį. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad teismo nutartį gavo, tačiau teigia, kad nebuvo informuota, kad teismo nutartyje nurodytu laiku bus nagrinėjama civilinė byla dėl tarp šalių kilusio ginčo, nes nutarties rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyta, kad skiriama nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinė byla pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nutarties, kuria skiriamas bylos nagrinėjimas, rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė nagrinėtinos bylos šalis, tačiau tai vertina kaip rašymo apsirikimą. Taip pat pažymi, kad iš įžanginės ir aprašomosios nutarties dalių galima aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kad teismo nutartyje nurodytu laiku bus nagrinėjama civilinė byla būtent pagal ieškovės UAB „Žalioji aukštuma“ ieškinį atsakovei UAB „Sipnamas“ dėl skolos priteisimo. Be to, atsakovė, gavusi minėtą teismo nutartį ir turėdama abejonių dėl to, kokia byla bus nagrinėjama, kodėl tokia nutartis buvo išsiųsta būtent jai, nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išsiaiškinti, kokia civilinė byla bus nagrinėjama 2021 m. sausio 19 d. 10.00 val. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš sąlygų (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl šiame kontekste atmestini apeliacinio skundo argumentai kaip nepagrįsti.

18. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas neperžengiant paduoto apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

21. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė ginčo esmės, dėl to teismo sprendimas naikintinas. Taip pat nurodo, kad atsakovės atstovas dėl menko lietuvių kalbos supratimo ir teisinių žinių neišmanymo nesuprato, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės pateiktą procesinį dokumentą, įvardytą atsikirtimais, kad byla bus išnagrinėta ir ieškinys patenkintas nesant įrodymų rašytinio proceso tvarka ir kad atsakovei bus užkirstas kelias duoti paaiškinimus ir pateikti rašytinius įrodymus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo, kai ieškinio suma neviršija 2 000,00 Eur, ir ar tai yra pagrindas panaikinti priimtą sprendimą.

23. Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 2 000,00 Eur (CPK 441 straipsnis). CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnis), o sąvoka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos būtinumo, o jį pasirinkus – dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo: paruošiamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį. Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata kildinama iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės į viešą teisminį nagrinėjimą, kuris visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, kartu reiškia ir valstybės garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą bent vienos instancijos teisme (EŽTT 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas Salomonsson, Dory ir Lundevall byloje prieš Švediją).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Sipnamas“ 843,00 Eur skolą, 60,14 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 903,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei UAB „Žalioji aukštuma“. 2020 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gauti skolininkės prieštaravimai dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-9535-911/2020. Nurodė, kad su priimtu teismo įsakymu nesutinka ir prašo jį panaikinti. 2020 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi priėmė skolininkės prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir nustatė terminą ieškovei pareikšti ieškinį. 2020 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas ieškovės ieškinys, juo prašo priteisti iš atsakovės 843,00 Eur skolą, 60,14 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Žalioji aukštuma“ ieškinį atsakovei UAB „Sipnamas“ dėl skolos priteisimo, nustatė atsakovei 20 dienų terminą pateikti atsiliepimą ir panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-9535-911/2020. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. spalio 20 d. gauti skolininkės prieštaravimai dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. teismo įsakymo.

25. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sipnamas“ 2020 m. spalio 20 d. prieštaravimus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. teismo įsakymo, motyvuodamas tuo, kad klausimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. teismo įsakymo panaikinimo yra išspręstas; šiuo atveju teisme nagrinėjama byla ginčo teisenos tvarka pagal ieškovės UAB „Žalioji aukštuma“ ieškinį atsakovei UAB „Sipnamas“ dėl skolos priteisimo, todėl atsakovė teismo nustatytu terminu turi pateikti teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, o ne prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu, CPK 441 straipsnio 2 dalimi, nusprendė skirti bylos nagrinėjimą 2021 m. sausio 19 d. 10.00 val. rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, o tik pranešant jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Minėta nutartimi teismas informavo šalis, kad, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Taip pat išaiškino šalims, kad esant šalies rašytiniam prašymui, pareikštam iki 2020 m. lapkričio 27 d., bus sprendžiamas klausimas dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, ir nustatė terminą iki 2020 m. gruodžio 7 d. įskaitytinai pateikti ieškinio reikalavimus bei atsikirtimus į jį pagrindžiančius įrodymus.

26. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, 2020 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-540-911/2021, įvertinęs aplinkybę, kad byla yra dėl pinigų sumos, neviršijančios 2 000,00 Eur, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu ir CPK 441 straipsnio 2 dalimi, paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nutarties nuorašus išsiuntė šalims. Teismas išaiškino šalims, kad esant šalies rašytiniam prašymui, pareikštam iki 2020 m. lapkričio 27 d., bus sprendžiamas klausimas dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

27. Pažymėtina, kad, teisėjų kolegijai konstatavus, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka (nutarties 17 punktas), nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims, ir (ar) kad nagrinėjamu atveju šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo tinkamai informuotos apie ginčui taikytiną sumarinį procesą CPK 441 straipsnyje nustatyta tvarka, pažeidžiant ieškovo procesines teises žinoti ir dalyvauti nagrinėjant bylą teisme. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovė neginčija aplinkybės, kad jai teismo procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti, tačiau teigia, kad jos atstovas dėl kalbos menko supratimo ir teisinių žinių stygiaus nesuprato, kad atsakovės teikti teismui procesiniai dokumentai grąžinti, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir į teismo posėdį atsakovė nebus kviečiama.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai dėl kalbos nesupratimo ir civilinio proceso normų neišmanymas nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip pagrindas daryti išvadą, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos ir šis pažeidimas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės atstovui, kaip bendrovės direktoriui, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsakingumo reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, net nesuprantančiam kalbos, neturinčiam teisinių žinių asmeniui buvo pakankamai laiko kreiptis į vertėjus, teisininkus gauti kvalifikuotą pagalbą. Nuo ieškovės kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo 2020 m. rugpjūčio 27 d., teismo įsakymo priėmimo 2020 m. rugpjūčio 28 d., atsakovės prieštaravimų pateikimo teismui 2020 m. rugsėjo 16 d., ieškinio teismui pateikimo 2020 m. rugsėjo 24 d., teismo įsakymo panaikinimo priėmus ieškovės ieškinį 2020 m. rugsėjo 28 d., bylą nagrinėjančio teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties, kuria paskirtas bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka 2021 m. sausio 19 d., priėmimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės 2021 m. sausio 19 d. praėjo pakankamai laiko, per kurį atsakovė galėjo ir turėjo įgyvendinti savo kaip aktyvios proceso šalies teises ir pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pasyvumas negali būti pateisinamas menku lietuvių kalbos mokėjimu ir teisinių žinių stygiumi. Šios priežastys nevertintinos kaip svarbios, pateisinančios atsakovės neveikimą.

29. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas užkirto atsakovei kelią teikti paaiškinimus ir rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo teiginiais. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties turinio, teismas šalims išaiškino, kad esant šalies rašytiniam prašymui, pareikštam iki 2020 m. lapkričio 27 d., bus sprendžiamas klausimas dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Taip pat minėta nutartimi nustatė šalims terminą iki 2020 m. gruodžio 7 d. įskaitytinai pateikti ieškinio reikalavimus ir atsikirtimus į jį pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos aktyvius veiksmus siekiant įgyvendinti procesines teises, susijusias su įrodymų teismui teikimu, procesinių prašymų teismui pareiškimu ar tinkamu, savalaikiu kreipimusi teisinės pagalbos.

30. CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė kaip proceso šalis nuo pat proceso pradžios tampa aktyvi ir turi pareigą domėtis procesu, pateikti teismui visus įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo nesutikimą (atsikirtimus).

32. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

33. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

34. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

35. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

36. CPK 441 straipsnyje numatyti ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai. CPK 441 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumus, nurodytus šios nutarties 36 punkte, remdamasi kasacinio teismo praktika, formuojama dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, nurodyta nutarties 33 ir 35 punktuose, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė ginčo esmės, dėl to teismo sprendimas naikintinas.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo, siekia, kad byla būtų grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuodama tuo, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Tačiau apeliaciniu skundu iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys apeliaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtina, jog tarp šalių prievoliniai santykiai susiklostė žodinio susitarimo pagrindu, t. y. šalys dėl pamatų paruošimo paslaugų susitarė telefonu, ir tai buvo įprastas tarp šalių bendravimo būdas. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė atliko dalinį mokėjimą pagal ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės nurodytas aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės egzistavimo, t. y. kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai ir atsakovė savo prievolės neįvykdė (įvykdė iš dalies). Vien aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, tuo pažeisdamas procesinės ir materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalys turėjo visas galimybes teikti įrodymus, paaiškinimus, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo neatskleista bylos esmė ar buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas procesinis sprendimas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinės instancijos teismui savo nesutikimą pagrindžiančių įrodymų taip ir nepateikė. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes teismas, priimdamas sprendimą bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių 2 000,00 Eur, priteisimo, turėjo pareigą trumpai išdėstyti motyvus (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

39. Pažymėtina, kad procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos priteisimo buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

42. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

43. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.