Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo S. L. atstovui advokatui R. V., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 straipsnis), todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

Motyvuojamoji dalis

Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu S. L. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 900 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. liepos 8 d. 22.15 val. Kaune, Šilainių pl., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,62 ± 0,02 promilės). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d., išnagrinėjęs Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo S. L. administracinio nusižengimo byloje, paliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkino. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 8 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. nutarime konstatavo, kad S. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo patrauktas nepagrįstai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, t. y. vieniems įrodymams nepagrįstai suteikiant didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus, nepašalinus esminių prieštaravimų dėl S. L. neblaivumo fakto. Teismas pripažino, kad neįrodyta S. L. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kadangi į bylą pateikti medicininės apžiūros aktas ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad alkoholio S. L. kraujyje nerasta, yra nepaneigti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarime nurodoma, <...> nagrinėjamu atveju ir byloje ištirtų įrodymų nustatyta, jog šių taisyklių nebuvo laikomasi, t y. patikrinus bekontakčiu alkotesteriu ir nustačius, jog asmuo gali būti neblaivus, pareigūnai, pagal minėtą Aprašą, turėjo įvertinti bendrą asmens būklę pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, ir tik po to, esant pagrįstam įtarimų dėl neblaivumo, tikrinti alkotesteriu. Tai yra, nustačius bekontakčiu alkotesteriu, kad asmuo gali būti neblaivus, pareigūnas turėjo patikrinti, ar asmuo gali eiti tiesia linija, ar gali pataikyti pirštu į nosies galą, ir tik po to, įvertinus bendrą būklę bei nustačius, kad yra pagrįstų įtarimų dėl neblaivumo, asmuo galėjo būti tikrinamas alkotesteriu, tačiau to nebuvo padaryta. <...> alkotesterio matavimo rezultatai negali būti vertinami kaip vienintelis galimas ir neginčijamas neblaivumo nustatymo šaltinis, o medicininės apžiūros metu nustatytas blaivumas ar neblaivumas negali būti visiškai atmetamas vien tuo pagrindu, kad jis atliktas vėliau nei tikrinimas alkotesteriu, nes priešingu atveju netektų prasmės minėtos teisės aktų nuostatos dėl asmens neblaivumo tikrinimo sveikatos priežiūros įstaigoje. Nei vienam iš minėtų įrodymų šaltinių negali būti suteikiama prioritetinė reikšmė, kiekvienas jų turi būti vertinamas visumoje su kitais įrodymais juos lyginant ir gretinant tarpusavyje ir taip nustatant jų patikimumą bei įrodomąją vertę. Nors byloje yra alkoholio patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad jo patikra įvykio metu buvo galiojanti, tačiau aplinkybės, kad nebuvo laikytasi alkoholio tikrinimo instrukcijos, t. y. nebuvo įvertinta bendra asmens būklė, asmuo nuo pat pradžių neigė vairavęs neblaivus, teigė, kad alkoholį vartojo prieš kelias dienas ir jam primygtinai prašant nebuvo leista pasitikrinti blaivumo antrą kartą, o visi kiti aukščiau aptarti duomenys, kurie vienas kitą papildo ir iš esmės vienas kitam neprieštarauja, patvirtina, kad 2020 m. liepos 8 d. S. L. transporto priemonę vairavo blaivus, sudaro pagrindą alkotesterio patikros rezultatus vertintini kritiškai. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis). Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikti duomenys, t. y. medicininės apžiūros aktas bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad alkoholio S. L. kraujyje nerasta, nepaneigti, jie prieštarauja alkotesterio patikros rezultatams – juos paneigia, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytomis teismo išvadomis, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-9-976/2020), konstatuojama, jog S. L. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 25 dalyje numatytą nusižengimą pripažintas ir nuobauda jam skirta nepagrįstai, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama.

Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartyje nurodė, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, taip pat įvertinęs skundžiamame nutarime bei institucijos viršininko skunde pateiktus argumentus bei motyvus, visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad ne teismo tvarka priimtu nutarimu S. L. buvo nepagrįstai pripažintas padariusiu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu dėl ANK 416 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Šio kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, kurie privalo būti nurodyti administracinio nusižengimo protokole. Vadovaujantis ANK 614, 615 straipsniu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka priskirta nagrinėti institucijai, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, t. y. policijai. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, kurie privalo būti nurodyti nutarime. ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodytos administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų teisės. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjamu atveju iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo matyti, jog Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta dėl to, nes S. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo patrauktas nepagrįstai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, t. y. vieniems įrodymams nepagrįstai suteikiant didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus, nepašalinus esminių prieštaravimų dėl S. L. neblaivumo fakto.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., LVAT 2016-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018, 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamos administracinės bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovės atstovas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą ir priimdamas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą, vieniems įrodymams nepagrįstai suteikiant didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus, nepašalinus esminių prieštaravimų dėl S. L. neblaivumo fakto, nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taigi iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Pabrėžtina, kad būtent Kauno apskr. VPK (jo pareigūnai), nagrinėdami pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą dar prieš priimant nutarimą ir bylai pasiekiant teismą, turėjo ištirti visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, teisingai įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, pašalinti byloje esančius prieštaravimus, pagrįsti savo vidinį įsitikinimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. surinkti neabejotinus įrodymus, kurių nebūtų galima paneigti kitais duomenimis, kad pareiškėjas vairavo automobilį turėdamas 0,62 promilių neblaivumo laipsnį, tačiau akivaizdu to nepadarė, kadangi, kaip minėta, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu pareiškėjo administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties, t. y. nesurinkus pakankamai įrodymų pareiškėjo padarytam pažeidimui konstatuoti. Kadangi institucijos pareigūnai neužtikrino gero administravimo principo taikymo, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, netinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas, tokiais veiksmais viešojo administravimo subjektai padarė pareiškėjui žalą, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais veiksmais, todėl teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Pareiškėjas teigia, jog dėl netinkamų pareigūnų veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 9987,09 Eur negautų pajamų. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (dėl neteisėto vairuotojo pažymėjimo paėmimo) pareiškėjas prarado darbą, negalėjo įsidarbinti 8 mėnesius. Pareiškėjas įsidarbino tik atgavęs vairuotojo pažymėjimą, t. y. 2021 m. kovo 4 d.

Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių žalą patyrusio asmens veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

Pareiškėjo byloje pateikti duomenys (darbo sutartis Nr. LT/288 bei pareigybės aprašymas (b. l. 42-46)) patvirtina, jog jis įvykio metu (2020-07-08) dirbo UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ prekybos atstovų grupės vadovu ir šioms pareigoms buvo būtinas vairuotojo pažymėjimas (B kategorija). Darbo sutartis nutraukta 2020 m. liepos 14 d. (b. l. 47). 2021 m. kovo 8 d. UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ pažyma apie darbuotojo pajamas patvirtina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio iki 2020 m. liepos mėn. buvo išmokėta 16540,92 Eur (b. l. 48). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-07-23 iki 2020-11-29 pareiškėjui išmokėta 2833,71 Eur nedarbo draudimo išmoka, nuo 2020-11-30 iki 2021-02-12 gavo pajamų – 3590,39 Eur iš UAB B. T.“, nuo 2021-02-17 iki 2021-03-07 išmokėta 389,51 Eur nedarbo draudimo išmoka, 2021 m. kovo 8 d. pareiškėjas priimtas dirbti UAB „Baumit“ (b. l. 96-98).

Iš pateiktos 2021 m. kovo 8 d. UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ pažymos apie darbuotojo pajamas (b. l. 48) nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio iki 2020 m. liepos mėnesio buvo priskaičiuota 26479,77 Eur ir išmokėta 16540,92 Eur. Tačiau iš šio laikotarpio išjungtini balandžio ir liepos mėnesių atlyginimai, kadangi buvo dirbta nepilni mėnesiai. Todėl darbo užmokesčio vidurkis skaičiuojamas už 2019 m. gegužės - 2020 m. birželio mėnesius ir jis yra toks: priskaičiuota 25324,01 Eur - vidurkis 1808,85 Eur, išmokėta 15687,46 Eur - vidurkis 1120,53 Eur.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamos bylos kontekste įrodymais pagrindė patirtos 8403,98 Eur turtinės žalos dydį (laikotarpiu nuo 2020-07-14 iki 2021-02-08), t. y. tikėtinas ir numatytas gauti pajamas esant normaliai veiklai ir kurios buvo negautos dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, kadangi be vairuotojo pažymėjimo negalėjo atlikti tinkamai pareigų. Tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-07-23 iki 2020-11-29 pareiškėjui išmokėta 2833,71 Eur nedarbo draudimo išmoka, nuo 2020-11-30 iki 2021-02-12 gavo pajamų – 3590,39 Eur iš UAB B. T.“, nuo 2021-02-17 iki 2021-03-07 išmokėta 389,51 Eur nedarbo draudimo išmoka, 2021 m. kovo 8 d. pareiškėjas priimtas dirbti UAB „Baumit“ (b. l. 96-98). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo 8403,98 Eur negautos pajamos mažintinos iki 1590,37 Eur (atėmus 3223,22 Eur išmokėtą nedarbo draudimo išmoką ir 3590,39 Eur gautas pajamas laikotarpiu nuo 2020-11-30 iki 2021-02-12 iš UAB B. T.“) ir 1590,37 Eur priteistina iš atsakovės pareiškėjui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Šiame sprendime konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, yra pagrindas spręsti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimą.

Akcentuotina, kad neturtinės žalos atlyginimas yra skirtas kompensuoti pažeistas neturtines vertybes, o ne atlyginti patirtus nuostolius ar atkurti nukentėjusiojo turėtą padėtį, kaip kad yra turtinės žalos atlyginimo atveju. Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad, atsakovės atstovui priėmus vėliau nepagrįstu pripažintą nutarimą administracinio nusižengimo byloje (atimta teisė vairuoti transporto priemonę 14 mėn., skirta 900 Eur bauda), pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumų, išgyvenimų. Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamų emocijų, stresą, išgyvenimų, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomų laiko sąnaudų ir nepatogumų, papildomo įrodinėjimo nereikalauja.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikytinus neturtinės žalos vertinimo kriterijus tokio pobūdžio bylose, nustatytas faktines aplinkybes šioje administracinėje byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjo paaiškinimus dėl pareiškėjo patirtos skriaudos, emocinės būsenos, nuobaudos nuginčijimo proceso sukeltų papildomų nepatogumų, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovės priteistini 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Lietuvos Respublikos ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas.

Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.

BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teismų praktikoje pagal šį straipsnį tais atvejais, kai išteisintas kaltinamasis advokatą samdėsi pats, bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Tačiau vien dėl to, kad įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos iš kitos šalies, nėra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

Administracinių teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir (tais atvejais, kada tai teismo sprendimuose ir eksplicitiškai nebuvo nurodyta) pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą.

Kadangi įstatymuose aptariamu klausimu nebėra teisės spragos, konstatuotina, kad minėta ankstesnė teismų praktika susiklostė kitame kontekste. Teisinio reguliavimo pakeitimai šiuo atveju yra reikšmingi. Dėl jų tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiama teismų pozicija ankstesnėse bylose (šiuo atveju – argumentas, kad įstatymuose buvo teisės spraga), negali būti naudojami nagrinėjamoje byloje. Todėl ankstesnėse bylose suformuoti teismų precedentai, kuriais pripažinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu, nagrinėjamoje byloje neturi privalomos galios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Sprendžiant, ar taikant CK įtvirtintą deliktinės atsakomybės institutą turi būti atlyginamos išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje, patirtas asmens, kuriam administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta teismui pripažinus, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, sistemiškai atsižvelgtina į deliktinės atsakomybės sąlygas teismo procese patirtų išlaidų kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ATPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-861).

Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam Kauno apskr. VPK pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri vėliau buvo nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – pareiškėjas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje netenkintinas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti 2000 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už konsultavimą, papildomų įrodymų rinkimą, skundo parengimą, atstovavimą teisme (b. l. 92). Prašymas grindžiamas 2021 m. vasario 15 d. teisinių paslaugų sutartimi (b. l. 10), sąskaita už teisines paslaugas (b. l. 92), bei pinigų priėmimo kvitu (b. l. 93).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas iš dalies pareiškėjo naudai, taigi pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas – 2,5. Pareiškėjo skundas teisme buvo gautas ir užregistruotas 2021 m. gegužės 4 d. (b. l. 1), taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1524,2 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3810,5 Eur (1524,2 x 2,5). Pareiškėjo prašoma 2000 Eur suma neviršija maksimaliai nustatytos sumos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015, 2017-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas teismui reiškė du materialinius reikalavimus ir vienas iš jų patenkintas pilnai, o kitas – iš dalies (12 proc. (1590,37/13487,09). Atsižvelgiant į tai, priteistina išlaidų suma mažintina iki 62 proc. (50 proc. + 12 proc.) maksimaliai galimos priteisti sumos ir tai sudaro 1240 Eur. Atsižvelgiant į tai pareiškėjui iš atsakovės priteistina 1240 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1000 Eur neturtinės žalos ir 1590,37 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjui S. L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1240 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.