Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00610-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4

2024 m. lapkričio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. T-1143-1133/2024, kuria buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 2 dalį ir jam skirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu teismas nusprendė laikiną nuosavybės teisių apribojimą T. R. valdomam automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, po ko šį nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi tenkino T. R. įgaliotos atstovės A. M. prašymą ir panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

3. Nesutikdamas su minėta nutartimi pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo ją panaikinti nutarties nuorašo vykdymą, išduoti skundžiamos nutarties nuorašą.

3.1. Pareiškėjas skunde teigia, kad prieštarauja ir nesutinka su pateiktu teismo sprendimo nuorašu, kuriame nurodoma panaikinti laikinąsias apsaugos priemones transporto priemonei valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei grąžinti transporto priemonę nuosavybės teise ne transporto priemonės savininkui tai yra ponui T. R..

3.2. Pareiškėjas prašo atsakyti, kokiu pagrindu byloje buvo priimtas sprendimas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones transporto priemonei valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Neaišku, kokiu pagrindu nutarties nuoraše yra nurodyta transporto priemonę grąžinti nuosavybės teise T. R., kuris, remiantis transporto priemonės registracijos dokumentais, nėra transporto priemonės savininkas, o šio automobilio savininkas yra pareiškėjas.

3.3. Pareiškėjas prašo nurodyti, kodėl nėra iki šiol gavęs atsakymo į jo prašymą dėl nutarties nuorašo išdavimo. Informaciją apie tai, kad pareiškėjui teismo nutarties nuorašas nebus išduotas, jis sužinojo telefonu 2024 m. spalio 16 d. iš neprisistačiusio asmens. 2024 m. spalio 16 d. nuvykus į teismą pareiškėjas buvo informuotas, kad jo prašymas yra jau archyve ir niekam nėra žinoma, kodėl jis negavo atsakymo.

4. Atsiliepime į skundą nuteistojo T. R. įgaliotoji atstovė A. R. nurodo, kad pagal A. R. duotus parodymus teisme T. R. buvo pripažintas tikruoju šios transporto priemonės savininku. Liudytojas A. R. parodė, kad jo vardu registruotas automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas T. R., kuris su juo pilnai neatsiskaitė; T. R. šiai dienai jam yra sumokėjęs 10 000 eurų, liko skolingas 2000 eurų. A. R. teisme sako, kad yra sumokėta ne visa suma už automobilį, bet bendri susirašinėjimai su A. R. patvirtina, kad visa suma už transporto priemonę yra sumokėta ir joje matosi, kad pats A. R. lieka skolingas T. R.. Visos šitos aplinkybės dar kartą įrodo, kad ši transporto priemonė priklauso T. R. ir jis yra tikrasis turto savininkas.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylankės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos yra visiškai atlygintos, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas tapo nebereikalinga procesine prievartos priemone (BPK 151 straipsnio 8 dalis) ir yra panaikinamas. Tokias teismo išvadas patvirtina skundo medžiagoje pateikti duomenys.

7. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pareiškėjas savo skunde iš esmės kelia klausimą dėl to, kam nuosavybės teise priklauso aptariamas automobilis. Tačiau pažymėtina, kad šis klausimas skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą paliko galioti T. R. valdomam (pažymėta teismo) automobiliui „BMW“. Taigi aplinkybė, jog aptariamas automobilis priklauso konkrečiai T. R. ar pareiškėjui, teismo nebuvo konstatuota.

8. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį, tarp nuteistojo ir pareiškėjo yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas dėl automobilio pirkimo – pardavimo sandorio galiojimo. Baudžiamąją bylą ar pareiškėjų prašymus (teikimus) bei skundus nagrinėjantis teismas neturi teisės spręsti klausimų, kurie yra susiję su tarp šalių kilusiu ginču dėl nuosavybės teisės į aptariamą automobilį. Juo labiau – skundžiamas procesinis sprendimas iš esmės jokios teisinės reikšmės dėl kilusio ginčo neturi – skundžiama nutartimi buvo tik panaikinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Priėmus tokį sprendimą ginčo dalykas – automobilis iš esmės iš valstybės žinios pereiną į ginčo šalių žinią.

9. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra. Todėl pareiškėjo skundas yra atmetamas.

10. Skundu pareiškėjas taip pat prašo išduoti skundžiamos nutarties nuorašą. BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Aukštesnysis teismas priimtus procesinius sprendimus vertina tik juose nagrinėtų teisinių klausimų ribose. Todėl aukštesnysis teismas negali nagrinėti aptariamo pareiškėjo prašymo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad su šiuo prašymu pareiškėjas turi teisę kreiptis į skundžiamą nutartį priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti A. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.