Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 2 976 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. liepos 19 d. grąžinti pradiniam kreditoriui UAB „Dropbyke“ 2 976 Eur skolą, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. 2018 m. lapkričio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Dropbyke“ perleido ieškovui UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į atsakovą V. Š..

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, jog atsakovas būtų pirkęs kokių nors prekių ar paslaugų, ar skolinęsis pinigų iš pradinio kreditoriaus UAB „Dropbyke“. Ieškovo pateiktą vekselį atsakovas vertina kaip nepakankamą įrodymą sutartinių įsipareigojimų tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo atsiradimui pagrįsti. Nurodė, jog vekselis pasirašytas ne atsakovo. 2020 m. sausio 15 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad paskirti rašysenos ekspertizę neprašo. Teismui pasiūlius atsakovui pasinaudoti advokato pagalba ir teikti papildomus įrodymus savo pozicijai pagrįsti, atsakovas šiuo teismo siūlymu nepasinaudojo, į teismo posėdį neatvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo V. Š. ieškovo UAB „Legal Balance“ naudai 2 976 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 236,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad iš 2018 m. rugsėjo 24 d. paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad šio vekselio davėjas atsakovas V. Š. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 2 976 Eur tiesiogiai įmonei UAB „Dropbyke“ mokant dalimis po 297,60 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. liepos 10 d. Vekselis pasirašytas atsakovo V. Š.. 2018 m. lapkričio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-11/26 vekselio gavėjas UAB „Dropbyke“ perleido ieškovui UAB „Legal Balance“ visas reikalavimo teises pagal atsakovo vekselį. Apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. lapkričio 6 d. pranešimu, siųstu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nurodant naujajam kreditoriui sumokėti 2 976 Eur skolą ir delspinigius, iš viso 3 006 Eur. Duomenų, jog atsakovas iki paskutinės skolos apmokėjimo datos, t. y. 2019 m. liepos 10 d., būtų atsiskaitęs su ieškovu, iš dalies padengęs skolą ar pareiškęs motyvuotus prieštaravimus dėl ieškovo reikalavimo, byloje nėra. Atsakovo prievolę patvirtina visi paprastojo vekselio rekvizitai, kurie yra išdėstyti atsakovo pasirašytame vekselyje, kuriuo V. Š. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui vekselyje nurodytą 2 976 Eur skolos sumą. Byloje pateikta vekselį, kurio apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, teismas vertino kaip skolos raštelį, o tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikė paskolos santykius reglamentuojančias normas.

5. Atsakovas, teigdamas, jog vekselio jis nepasirašė, o jame esantis jo parašas yra galimai suklastotas turi įrodyti šias aplinkybes. Atsakovui teisminio nagrinėjimo metu buvo pasiūlyta prašyti atlikti rašysenos ekspertizę, tačiau atsakovas ekspertizės skyrimo atsisakė, todėl teismas vertino, jog atsakovas teiginių, kad vekselis pasirašytas ne atsakovo – nepagrindė ir neįrodė. Atsakovas pažeidė prievolę sumokėti skolą, todėl teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl 2 976 Eur skolos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas V. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui į bylą trečiuoju asmeniu įtraukiant UAB „Dropbyke“. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, priimdamas sprendimą teismas neįsigilino, nevertino faktinių įrodymų nebuvimo fakto ir savo sprendimą grindė prielaidomis išsakytomis ieškovo prašyme.

7. Teigia, kad su įmone UAB „Dropbyke“ neturėjo jokių finansinių santykių, nepirko prekių ar paslaugų, nesiskolino iš jų pinigų, t. y. nebuvo jokio teisinio ar kitokio pagrindo pasirašyti skolos raštelį (vekselį). Ieškovas nepateikė teismui jokių teisėtų įrodymų, kad tokie santykiai egzistavo, tik pridėjo nežinia kieno pasirašytą skolos raštelį (vekselį). Teismas pasisakė, kad papildomų įrodymų nebuvimas yra nereikšmingas šioje byloje. Posėdžio metu teisėja pasiūlė prašyti paskirti rašysenos ekspertizę ir pranešė kad atsakovas turės sumokėti 600 Eur už jos atlikimą, atsakovas nurodė, jog yra bedarbis ir negalės už ją sumokėti – toks pareiškimas negali būti traktuojamas kaip atsisakymas. Byloje kilo ginčas dėl pačio skolos raštelio autentiškumo, ir atsižvelgiant į tai, kad rašysenos ekspertizė dėl lėšų stokos yra neįmanoma, teismas galėjo ir turėjo pareikalauti iš ieškovo ir pradinio kreditoriaus UAB „Dropbyke papildomų įrodymų ar paaiškinimų apie skolos atsiradimą. UAB „Dropbyke“ yra verslo subjektas, jis privalo vesti buhalterinę apskaitą. Jo apskaitoje privalo būti nurodyta paskolos suma su palūkanomis, akcininko sprendimas suteikti paskolą, kasos išlaidų orderis arba išrašas iš banko sąskaitos, kurie patvirtintų paskolos išdavimą, sąskaita-faktūra, kuri patvirtintų prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą. UAB „Dropbyke“ turėjo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatytos formos deklaraciją apie atsakovui suteiktą paskolą. Paskolų teikimo veiklą vykdyti gali tik kredito įstaigos, įrašytos į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. UAB „Dropbyke“ nėra į jį įtrauktas. Teismas buvo šališkas ir palaikė stipresnę pusę.

8. Ieškovas UAB „Legal balance“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas turėjo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliaciniame skunde atsakovo nurodomos aplinkybės yra laikytinos jo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti įrodymais. Atsakovas tik išreiškia savo nepasitenkinimą jam nepalankiu teismo sprendimu. Atsakovas nenurodo teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Apeliacinio skundo argumentai yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovas prašo teismo priimti susirašinėjimus tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo, kurie įrodo, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir teikia teismui melagingus paaiškinimus, jog vekselis yra suklastotas. Atsakovas neįgyvendino savo teisės kreiptis į policiją dėl dokumentų klastojimo, neprašė byloje atlikti rašysenos ekspertizės. 2020 m. sausio 15 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovui buvo išaiškinta, jog jis turi galimybę teikti teismui prašymą dėl rašysenos ekspertizės ir būtent atsakovui yra nustatyta pareiga įrodyti, jog į bylą pateiktas vekselis yra suklastotas. Atsakovas šia teise nepasinaudojo. Posėdžio įrašu užfiksuotas atsakovo paaiškinimas prieštarauja atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, jog teismas neatsižvelgė į sunkią atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas nepateikė nei žodžiu, nei raštu duomenų, jog jis yra nedirbantis ir šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki, todėl teismas į šias aplinkybes ir neatsižvelgė. Atsakovas atsisakė apmokėti išlaidas už rašysenos ekspertizę, nes nenorėjo mokėti didesnių bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas galėjo pateikti į bylą papildomus dokumentus, tačiau buvo neaišku kokie dokumentai konkrečiai buvo reikalingi atsakovui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

10. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia naujus įrodymus: 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d. susirašinėjimus ir prašo juos šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju ieškovas šiuos įrodymus pateikė į bylą, atsižvelgdamas į atsakovo apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovo teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo atsakovui pateikus apeliacinį skundą, ieškovo teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, todėl yra pagrindas šiuos įrodymus prijungti prie bylos.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

11. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. paprastojo neprotestuotino vekselio davėjas atsakovas V. Š. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 2 976 Eur tiesiogiai įmonei UAB „Dropbyke“, mokant dalimis po 297,60 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. liepos 10 d. Vekselis pasirašytas atsakovo V. Š.. 2018 m. lapkričio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-11/26 vekselio gavėjas UAB „Dropbyke“ perleido ir ieškovui UAB „Legal Balance“ visas reikalavimo teises į vekselio davėją atsakovą 2 976 Eur V. Š.. Apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. lapkričio 6 d. pranešimu, siųstu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini, nurodant naujajam kreditoriui sumokėti 2 976 Eur skolą ir delspinigius, iš viso 3 006 Eur. Duomenų, jog atsakovas iki paskutinės skolos apmokėjimo datos, t. y. 2019 m. liepos 10 d., būtų atsiskaitęs su ieškovu, ar iš dalies padengęs skolą, ar pareiškęs motyvuotus prieštaravimus dėl ieškovo reikalavimo, byloje nėra.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jo teigimu, teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 6, 65, 66 straipsniai). Vien aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį, nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Atsakovas, manydamas, jog bylą nagrinėjantis teisėjas nėra nešališkas, turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka reikšti teisėjui nušalinimą, tačiau šia savo teise nesinaudojo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bylos aplinkybes ne taip, kaip to siekė apeliantas, nereiškia, jog teismas buvo šališkas.

13. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą, sprendimą grindė prielaidomis, turėjo pareikalauti papildomų įrodymų, tačiau to nepadarė. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Taigi, įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).

14. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

15. Taigi, įrodymų rinkimas ir teikimas yra proceso šalių pareiga. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus pagrindė į bylą pateikdamas atsakovo pasirašytą vekselį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, teigdamas, jog jis nėra tokio vekselio pasirašęs, turi šias aplinkybes įrodyti. Ieškovo į bylą pateiktas vekselis nėra nuginčytas, todėl nesant papildomų įrodymų, patvirtinančių jo nepagrįstumą, jis laikomas galiojančiu ir patvirtinančiu atsakovo skolos paėmimo faktą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo pateiktas vekselis yra suklastotas, jog atsakovas nėra jo pasirašęs. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nepasinaudojo savo teise prašyti skirti ekspertizę, siekiant nustatyti parašo autentiškumą, to negrindė ir jokiais kitais įrodymais. Taigi, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nėra pasirašęs ieškovo pateikto vekselio. Ieškovo papildomai į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2018 m. rugsėjo mėnesį susirašinėjo su pirminiu kreditoriumi, aptarė paskolos terminą, pradinės įmokos dydį, laiduotojo poreikį, kas paneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog jis su pradiniu kreditoriumi neturėjo jokių finansinių santykių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas nebuvo surašęs vekselio pradinio kreditoriaus naudai, kas leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo ieškinio reikalavimas yra pagrįstas.

16. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas nesigilino į bylos medžiagą, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus byloje esančius įrodymus ir paaiškinimus. Apelianto apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra grindžiami jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas nenurodo teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Apeliantas iš esmės tiesiog nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

17. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

19. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovui iš atsakovo priteisiant 121 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. Š. ieškovo UAB „Legal balance“ naudai 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.