- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- 1-761-1011/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-1-00004-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Civilinis ieškovas
- G. K.
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. S. (S. S.), gim. 1988-01-26, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštesnysis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. S. kaltinamas tuo, kad jis 2014 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, piktnaudžiaudamas G. K. ir G. K. pasitikėjimu, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą ir jį panaudoti asmeniniams reikalams, iš anksto žinodamas, kad pažadėtos paslaugos nupirkti naudotus automobilius nevykdys ir tam tikslui gautų pinigų nepanaudos bei jų negrąžins, 2014 m. rugsėjo mėnesį Vilniuje pasiūlė G. K. savo paslaugas perkant naudotus automobilius Vokietijoje ir su juo susitarė, kad automobilius įsigyti pageidaujantis asmuo G. K. pervestų į jo (S. S.) asmeninę sąskaitą 30 446 Eur, kaip avansą S. S. pasiūlytų automobilių pirkimui.
G. K., pasitikėdamas S. S. ir nežinodamas jo tikrųjų ketinimų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų nupirkti dėvėtus automobilius Vokietijoje, į jo (S. S.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“:
2014-09-23 pats asmeniškai trimis mokėjimo pavedimais pervedė 7 000 Eur, 9 500 Eur ir 7 000 Eur;2014-09-24 per N. Č. sąskaitą pervedė 6 946 Eur; t. y. iš viso pervedė 30 446 Eur.
S. S., gavęs nurodytus 30 446 Eur, pervestus pinigus iš sąskaitos nusiėmė ir panaudojo savo asmeninėms reikmėms, pažadėtų automobilių neįgijo, gautų pinigų G. K. negrąžino.
Taip nurodytomis aplinkybėmis S. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 30 446 Eur, padarydamas G. K. didelę 30 446 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis S. S. padarė BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis S. S. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovas, gynėjas, todėl šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).
Kaltinamasis S. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2011 metų jis dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biure, tačiau tam, kad papildomai užsidirbti, remontuodavo automobilius. Atsilikus įvykiui, kai sudegė du jo remontuojami automobiliai, su šių automobilių savininkais jis atsiskaitė skolintais pinigais, dėl to pas jį atsirado skolos. Spręsdamas atsiradusias skolas jis skolinosi vis iš kitų asmenų ir skolintais pinigais dengdavo skolas kitiems, taip skolos nemažėjo, o keitėsi tik asmenys, kuriems jis buvo skolingas. Skolingas jis buvo apie 100 000 Lt. Asmenys, kuriems jis buvo skolingas, pradėjo reikalauti grąžinti skolas, o jis tokių lėšų neturėjo, todėl sugalvojo kaip grąžinti skolas. Savo pažįstamam G. K., kuris prekiavo naudotais automobiliais, pasakė, kad Vokietijoje yra du automobiliai, kurių kaina nėra didelė, o automobiliai yra geri, klausinėjo, gal žino, kas norėtų šiuos automobilius pirkti. Po kurio tai laiko, G. K. pasakė, kad yra asmuo, kuris norėtų pirkti šiuos automobilius, tuomet jis pasakė, kad reikalingas 50 procentų avansas, t. y. apie 30 000 Eur. Iš pradžių buvo sutarta, kad pinigus jis gaus grynais, pasienyje, tačiau kadangi jam skubiai prireikė pinigų skoloms grąžinti, nusprendė, kad pinigus galima būtų pervesti per banką. Jis G. K. pasakė savo banko sąskaitą, esančią Swedbanke ir 2014-09-23 į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai. Buvo padaryti trys pavedimai. 2014-09-23 jam į sąskaitą buvo pervesta 7 000 Eur, 7 000 Eur, 9 500 Eur, kuriuos pervedė G. K., o 2014-09-25 buvo pervesta 6946 Eur, kuriuos pervedė N. Č.. Šių asmenų jis nepažinojo. Taip pat G. K. jam elektroniniu paštu atsiuntė nuotraukas su pavedimais, kuriuos padarė aukščiau paminėti asmenys. 2014-09-24 jis iš savo sąskaitos išsigrynino 5 000 Eur ir 4 000 Lt., 2014-09-25 – 20 000 Lt., 2014-09-26 – 20 000 Lt., 2014-09-27 – 3 500 Lt, jis per banką pervedė E. S., kuriam buvo skolingas. Visus išgrynintus pinigus jis atidavė asmenims, kuriems buvo skolingas, taip pat išleido kelionėms, viešbučiams, kai važinėjo neva ieškoti tralo su automobiliais. Grąžinęs skolas jis nežinojo ką sakyti automobilių pirkėjams ir G. K., bandė išsisukti iš minėtos situacijos, todėl G. K. pasakė, kad 2014-09-23 jis išvažiavo į Vokietiją pirkti automobilių, nors niekur nevažiavo. Tuo metu, t. y. kol neva jis buvo Vokietijoje nuo 2014-09-23 iki 2014-09-28 su G. K. bendravo SMS apie tai, kad nuvažiavęs vieno iš parduodamų automobilių jau nerado, po ko pasakė, kad yra kitas automobilis. Vis G. K. meluodavo, nes norėjo kuo ilgiau užvilkinti laika. Po to sakė, kad Lenkijoje dėl netvarkingų dokumentų automobiliai yra sulaikyti ir uždaryti į policijos aikštelę. Jis išsijungdavo telefoną, kad su juo susisiekti nebūtų galima, nes neturėjo kitos išeities. Tačiau 2014-09-30 jis parašė G. K. SMS, kad jis namie, po ko G. K. pas jį atvyko ir pakalbėję susitiko su automobilių pirkėjais, kuriems jis vėl melavo, kad automobiliai sulaikyti Lenkijoje. 2014-09-30 jie visi nuvažiavo į Augustavą, neva atsiimti sulaikytų automobilių, tačiau sekančią dieną, t. y. 2014-10-01 jis vėl melavo neva automobilių neatiduoda, kad neva iš Vokietijos turi atsiųsti dokumentus, tačiau vakare, neturėdamas kitos išeities jis pasakė, kad dėl automobilių sulaikymo sakė neteisybę, nes iš tikrųjų automobilius į Lietuvą atveš asmuo ir automobiliai bus Lietuvoje. Tada jie grįžo į Lietuvą, kur išsiskirstė, o kitą dieną, t. y. 2014-10-02 susitikus jis laikėsi savo pozicijos toliau, t. y. kad automobiliai turi būti atgabenti ir apie tai jam praneš, toliau vilkino laiką. Laukiant jis pasiūlė vykti į PC „Mada“ pavalgyti, kur supratęs, kad neturi išeities, pasakė, kad eina į tualetą, po ko negrįžo į kavinę. Po to su G. K. susirašinėjo SMS ir pasakė, kad automobilių nebus ir jis ieškos, kur gauti pinigų, kad juos grąžinti (t. 3, b. l. 15–16). 2014-10-10 S. S. apklaustas įtariamuoju patvirtino savo duotus parodymus. Nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad iš anksto žinodamas, kad negrąžins pinigų, juos pasisavino (t. 3, b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis S. S. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad supranta savo veiksmus, dėl nusikalstomos veikos labai gailisi, su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka, dėl turtinės žalos pilnai sutinka, dėl neturtinės – palieka spręsti teismo nuožiūra.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. K. parodė, kad užsiima naudotų automobilių prekyba. Naudotus automobilius perka Europoje ir juos gabena į Rusiją, kur parduoda.
2014 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje jis iš savo pažįstamų sužinojo, kad Europoje (konkrečiai neįvardijant kur) yra automobiliai, kuriuos už nedidelę kainą galima nupirkti. Jis gavo siūlomų automobilių nuotraukas, iš kurių išsirinko tris automobilius M. B. S klasės, Audi Q7 ir Porche ir sutarė dėl jų pirkimo. Jam buvo pasakyta banko sąskaita, į kurią jis per kelis kartus pervedė reikiamą sumą, kaip avansą už automobilius. 2014-09-23 jis pervedė 9 500 Eur, kiti du pervedimai buvo po 7 000 Eur. Kadangi pinigų pervedimo limitas iš jo sąskaitos buvo viršytas, jis paprašė, kad dar 7 000 Eur pervestų sesuo N. Č., su kuria jis nuėjo į banką, davėjai pinigus, ji įnešė į savo sąskaitą ir pervedė. Apie pervestus pinigus jis informavo ir nusiuntė tai patvirtinančius pavedimus. Kad automobilius pirks S. S. jis žinojo, nors jo nepažinojo, tačiau darydamas pinigų pavedimus turėjo S. S. paso kopiją. 2014-09-26 jis atvyko į Vilnių apžiūrėti atvežtus automobilius ir jeigu jie būtų tinkami, būtų sumokėjęs likusius pinigus ir nupirkęs automobilius. Vilniuje jis susipažino su G. K.. Kadangi automobilius S. S. jau turėjo atvežti G. K. bandė su juo susisiekti, tačiau niekaip negalėjo prisiskambinti. Tuomet jis laukė kada automobiliai bus atvežti tralu. Nesulaukę, jie ieškojo S. S. ir automobilių. Važiavo į Kalvarijas, Suvalkus, Lazdijus, tačiau S. S. ir automobilių nerado. Visą ieškojimo laiką G. K. skambino S. S., tačiau telefonas buvo išjungtas. 2014-09-28 vakare G. K. prisiskambino ir S. S. pasakė, kad jis važiuoja į Lietuvą, tačiau po to vėl išjungė telefoną ir su juo susisiekti nebuvo galimybės. Kadangi nei S. S. nei automobilių nebuvo jis išvyko iš Lietuvos ir atvyko 2014-09-29. Pasak G. K. su S. S. buvo sutaria susitikti degalinėje Lukoii, Saltoniškių g., Vilniuje, tačiau į susitikimą S. S. neatvyko. Jie vėl ieškojo S. S., tačiau surasti jo nepavyko. 2014-09-30 G. K. jam pranešė, kad buvo susitikęs su S. S. kuris pasakė, kad automobiliai sulaikyti Lenkijoje, Augustave 2014-10-01 11.00 val. reikia automobilius ir tralą atsiimti. Tuomet jie nuvyko į Augustavą, tačiau ten S. S. pasakė, kad tralo ir automobilių Augustave nėra, tralas nėra sulaikytas, automobiliai yra pas pardavėją vokietį, kuris 2014-10-02 turi juos atgabenti į Vilnių, į Gariūnus. Tada jis pareikalavo S. S. grąžintų pinigas, o S. S. pasakė, kad turi 13 000 Eur, kurie yra pas jo motiną, o likusius pinigus grąžins užstatęs butą. Grįžę 2014-10-02 jie važiavo pas S. S. mamą į namus paimti pinigų, tačiau S. S. pasakė, kad pinigai mamos darbovietėje. Tuomet jie vyko pas mamą į darbą, tačiau ten S. S. pasakė, kad ir ten pinigų nėra. Tuomet jie nuvažiavo į prekybos centrą pavalgyti, kur S. S. pasakęs, kad jam skubiai reikia į tualetą, nuėjo ir nebegrįžo, t. y. pabėgo palikęs ir savo automobilį. Nuo to karto S. S. pradėjo slapstytis, neatsakinėti į skambučius, vengti susitikimų (t. 2, b. l. 170-172).
Papildomos apklausos metu G. K. parodė, kad bankiniais pavedimais S. S. jis pervedė 30 446 Eur, kaip avansą už naudotus automobilius, į S. S. sąskaitą jis pervedė du kartus po 7 000 Eur, 9 500 Eur ir 6 946 Eur. Šių pinigų S. S. jam negrąžino ir automobilių nenupirko bei neperdavė. Todėl jam padaryta 30446 Eur žala (t. 2, b.l. 198-199).
Nukentėjusysis G. K. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, papildomai nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį visa apimtimi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad S. S. pažįsta porą melų, su juo susipažino, nes S. S. remontavo jo automobilius. Su S. S. jis bendraudavo tik tuomet, kai reikėjo remontuoti automobilius. 2014 m. rugsėjo mėnesį jis susitiko su S. S., kuris susitikimo metu pasakė, kad Vokietijoje, (konkrečiai kur neminėjo) yra geri, naudoti, du automobiliai, kuriuos galima būtų perparduoti. S. S. parodė parduodamų automobilių Audi Q7 ir Toyota L. C. nuotraukas. Po šio susitikimo, apie S. S. siūlomus automobilius jis pasakė savo pažįstamiems Baltarusijoje, kurie automobilius pirkti pasiūlė G. K.. Su G. K. jis susipažino 2014-09-27 d., t. y. tuomet, kai jis, S. S. ir G. K. vyko į Lenkiją ieškoti automobilių, kurie pasak S. S. buvo sulaikyti. Kai G. K. susidomėjo automobiliais, jis apie tai pasakė S. S., kuris paprašė avanso, ir 30 446 Eur buvo pervesti į S. S. sąskaitą. Gavęs avansą S. S. turėjo vykti į Vokietiją, nupirkti ir atgabenti automobilius. 2014-09-23 S. S. jam pasakė, kad išvažiuoja į Vokietiją pirkti automobilių. Tos pačios dienos vakare jis iš S. S. sužinojo, kad Vokietijoje norimų automobilių jau nėra ir siūlė kitus naudotus automobilius Porsbe, Audi ir M. B.. Šią informaciją jis pranešė pirkėjams ir jie sutiko su kitais automobiliais. Kad pirkėjai sutinka, jis pasakė S. S. ir iš pokalbio suprato, kad S. S. automobilius jau nupirko. S. S. sakė, kad automobiliai bus atgabenti tralu, rašė SMS kur jis yra, t. y. kad važiuoja Miunchene, sakė, kad šeštadienį, t. y. 2014-09-27 bus Lietuvoje. 2014-09-27 į Vilnių apžiūrėti automobilių atvyko G. K., kuris laukė kada atvyks S. S. ir automobiliai. 2014-09-27 pirmą dienos pusę jis iš S. S. gavo SMS, kad S. S. važiuoja, pravažiavo Varšuvą, kitą SMS – kad važiuoja netoli sienos. Po to gavo SMS, kad jis sustabdytas muitinės, vyksta patikrinimas, po ko – kad viskas gerai, važiuoja toliau. Po to su S. S. ryšys nutrūko ir iki 2014-09-28 vakaro S. S. MRT buvo išjungtas. Per tą laiką jis su G. K. važinėjo ir bandė ieškoti S. S. Kalvarijose, Suvalkuose, Lazdijuose, tačiau S. S. ir automobilių nerado. 2014-09-28 apie 22 val. pavyko prisiskambinti S. S., kuris pasakė, kad jis buvo sulaikytas, šiuo metu paleistas ir važiuoja į Lietuvą. Po šio pokalbio su S. S. vėl dingo ryšys ir susisiekti su juo pavyko tik 2014-09-29, kai S. S. neva jau buvo grįžęs. Buvo sutarta susitikti degalinėje „Lukoil“ Saltoniškių g. Viliuje, tačiau S. S. į susitikimą neatvyko. 2014-09-30 jis vėl susisiekė su S. S. ir nuvyko pas jį į namus, kur S. S. jam papasakojo, kad važiuojant Lenkijoje buvo sulaikytas ir tralas su automobiliais yra Lenkijoje, policijos aikštelėje ir, kad 2014-10-01 11.00 val. reikia automobilius ir tralą atsiimti. S. S. sakė, kad sulaikytas buvo Augustave. Tuomet jis su S. S. nuvyko į Swedbank paimti jo sąskaitos išrašo, kurį jis peržiūrėjęs suprato, kad S. S. Vokietijoje nebuvo, nes tuo laikotarpiu, kai jis neva buvo Vokietijoje, pinigai buvo išgryninti Vilniuje. Tuomet S. S. paaiškino, kad tikrai Vokietijoje nebuvo, tačiau patikino, kad automobiliai tikrai yra, stovi Augustave ir už automobilius atsiskaitė grynais. Pagal išrašą S. S. paaiškino, kad E. S., kuris neva ir yra tas vokietis dalį pinigų davė grynais, o dalį pervedė už automobilius. Apie tai, kad automobiliai yra Lenkijoje jis pasakė G. K. ir jie visi išvyko į Augustavą, tačiau automobilių ten nebuvo ir S. S. pasakė, kad tralo ir automobilių Augustave nėra, automobiliai yra pas pardavėją vokietį, kuris 2014-10-02 automobilius turi atgabenti į Vilnių, į Gariūnus. Tuomet G. K. pasakė, kad jam automobilių nebereikia ir pareikalavo S. S. grąžinti pinigus. S. S. pasakė, kad turi 13 000 Eur, kurie yra pas jo moliną, taip pat pasakė, kad užstatęs butą grąžins kitus pinigus. Tačiau G. K. iš S. S. pinigų neatgavo, kadangi S. S. pradėjo slapstytis, neatsakinėti į skambučius, vengti susitikimų (t. 3, b. l. 1–4).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad su S. S. yra pažįstamas, nes pastarasis remontuodavo jo automobilius. Susipažino per savo tėvą, kuris jam 2014 m. rugpjūčio pradžioje pasakė, kad S. S. siūlo pirkti pardavimui automobilius už gerą kainą. Jis pradėjo tuo klausimu kontaktuoti su S. S., kuris aiškino, kad automobiliai bus atgabenti iš Izraelio. S. S. pasiūlė už juos sumokėti pusiau, t. y. po pusę jų kainos. Kadangi S. S. buvo jo tėvo pažįstamas, jam jokių įtarimų nekilo ir jis jam per tris kartus perdavė 18 000 Lt. Automobiliai turėjo būti atgabenti 2014 m. rugsėjo pradžioje, bet jų vis nebuvo, S. S. sakydavo, kad jie vis dar Europoje, turi greit būti, tačiau jų vis nebuvo. Jis suprato, kad yra apgaudinėjamas, todėl paprašė, kad S. S. pasirašytų vekselį kaip garantiją, kad grąžins pinigus. S. S. neprieštaravo ir jį pasirašė. Vekselyje buvo prašyta, kad S. S. pinigus turi grąžinti iki 2014-09-26. Ir nors E. S. pinigų iki to lauko atgauti nesitikėjo, S. S. jam 2014-09-25 pervedė 20 000 Lt, t. y. papildomai pervedė dar ir 2 000 Lt, kuriuos jam buvo paskolinęs jo (E. S.) tėvas. Daugiau su S. S. jokių kontaktų nebepalaiko, pretenzijų jam neturi. Prie apklausos protokolo pridėjo S. S. pasirašyto vekselio kopiją (t. 3, b. l. 5–7).
Iš mobiliojo ryšio operatorių gavus informaciją – įtariamojo S. S. mobilaus ryšio telefono Nr. 860293033 ir liudytojo G. K. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines apie buvusius telekomunikacinius įvykius bei atlikus gautų duomenų analizę – nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2014-09-01 iki 2014-10-01 G. K. intensyviai bendravo su S. S., vienas kitam intensyviai siuntė SMS žinutes bei skambino (t. 1, b. l. 9–200, t. 2, b. l. 1–56, t. 2, b. l. 57–158).
Nukentėjusysis G. K. pateikė dokumentus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 2, b. l. 177), tame tarpe: N. Č. pareiškimą, kuriuo ji patvirtino, kad 2014-09-25 ji G. K. nurodymu pervedė 6 946 Eur, priklausančius G. K., į S. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB Swedbank (t. 2, b. l. 180–181); KB „Garant-Bank“ pareiškimus lėšų užsienio valiuta pervedimui, iš kurių matyti, kad 2014-09-23 G. K. iš savo sąskaitos šiame banke į S. S. sąskaitą banke AB Swedbank pervedė 9 500 Eur, 7 000 Eur, 7 000 Eur, o 2014-09-25 N. Č. – 6 946 Eur (t. 2, b. l. 186–196).
Iš banko AB Swedbank gauta informacija – įtariamojo S. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad 2014-09-23 G. K. į šia sąskaitą pervedė 9 500 Eur, 7 000 Eur, 7 000 Eur, o 2014-09-25 C. N. į šią S. S. sąskaitą pervedė 6 946 Eur. Tokiu būdu į nurodytą kaltinamojo S. S. sąskaitą buvo pervesta iš viso 30 446 Eur, iš kurių 20 000 Lt S. S. 2014-09-25 pervedė į E. S. sąskaitą, kitus nuėmė grynais arba panaudojo įvairiems mokėjimams atlikti (t. 2, b. l. 160, 166–168, 169).
Kaltinamasis S. S. nurodytos sąskaitos banke Swedbank išrašą su tokiais pačiais duomenimis pateikė ir savo iniciatyva (t. 3, b. l. 17–19).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 182 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.
BK 190 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
V. S. apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai, išskyrus atskirai nustatomą bazinis bausmių ir nuobaudų dydį, tai pat Vyriausybės 2014-09-10 nutarimu Nr. 924, BK 190 str. 1 d. nurodytas MGL yra lygus nustatytam bazinės socialinės išmokos dydžiui, t. y. 38 Eur.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino S. S. pareikštą kaltinimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme S. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes, patvirtino, kad nagrinėjamu atveju piktnaudžiaudamas G. K. ir G. K. pasitikėjimu, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą ir jį panaudoti asmeniniams reikalams, iš anksto žinodamas, kad pažadėtos paslaugos nupirkti naudotus automobilius nevykdys ir tam tikslui gautų pinigų nepanaudos bei jų negrąžins, 2014 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje, apgaule savo naudai įgijo svetimą G. K. priklausantį turtą, t. y. 30 446 Eur. S. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai sutampa su nukentėjusiojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teismo posėdžio metu patvirtintais parodymais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat pripažintina, kad S. S. nuskalstama veika įgyto turto vertė viršija 250 MGL sumą (30 446 Eur / 38 Eur = 801,74 MGL).
N. Č. 2014-10-27 pareiškimu, patvirtino, kad 6 946 Eur pingines lėšas į S. S. sąskaitą parvedė G. K. prašymu ir šios lėšos priklausė ne jai, o G. K. (t. 2, b. l. 180–181). Taigi, N. Č. nuo S. S. nusikalstamos veikos nenukentėjo, o kaltinamo gynėjo teismo posėdžio metu išreikštos abejonės, ar tinkamai byloje yra nustatyti nukentėjusieji asmenys, yra nepagrįstos.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, ir šia veika padarė BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.).
Byloje esančiais įrodymais jokių kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. S. taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą), tai, kad veika baigta, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: neteistas, ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, nedirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2014-04-24 iki 2014-04-30, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas.
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. S. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę negu sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgus į tai, kad S. S. nusikalstamą veiką bei savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir S. S. paskirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Teismas atsižvelgęs į tai, jog S. S. ankščiau teisiamas nebuvo, teismo posėdžio metu savo nusikalstamą veiką vertino išskirtinai neigiamai, dėl veikos padarymo nuoširdžiai gailėjosi, nekentėjusiojo G. K. atsiprašė, pažadėjo stengtis atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam BK 75 str. numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei nustatant pareigas: atlyginti nukentėjusiajam G. K. nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; teismo nustatytu laiku būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b.l. 31-32) – paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų pagrįstumo
Nukentėjusysis G. K. 2016-03-22 teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo S. S. priteisti 30 446 Eur turtinės žalos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visas turėtas proceso išlaidas (t. 3, b. l. 184–186). Kartu su ieškiniu buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad už teisminį atstovavimą bei teismui teikiamų dokumentų surašymą advokatui G. B. buvo sumokėti 500 Eur (t. 3 b. l. 187–188). Teismo posėdžio metu G. K. pateikė UAB „Geruda“ priklausančio motelio kvitą, iš kurio matyti, kad už suteiktas paslaugas (nakvynės) buvo sumokėta 32 Eur suma.
Pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusiajam G. K. padarytą neturtinę žalą bei jos dydį patvirtina byloje esančių mokėjimų pavedimų kopijos. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis G. K. turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų S. S. veiksmų, pareikštas civilinis ieškinys dėl nurodyto pobūdžio turtinės žalos tenkintinas pilnai, priteisiant iš kaltinamojo visą prašomą turtinę žalą.
Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis G. K. prašo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis įvertina 3 000 Eur suma. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma atlyginti neturtinė žala yra per didelė, dėl ko mažintina. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos A. T. praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).
Nagrinėjamu atveju teismu nekyla abejonių, jog dėl nusikalstamų S. S. veiksmų nukentėjusysis G. K. patyrė neigiamų emocijų bei išgyvenimų, pasijautė apgautas ir pažemintas, patyrė didelių nepatogumų vykdamas į kitą valstybę kviečiamas teisėsaugos instituciją bei teisminį bylos nagrinėjimą, taip pat neteko didelės vertės turto. Kita vertus, teismas, atsižvelgęs į S. S. turtinę padėtį, tai, kad jis šiuo metu nedirba, be minėto automobilio kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas ir padengta reali nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dalis, neturi, sprendžia, kad G. K. prašoma kompensaciją neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 2 000 Eur, kurie priteistini iš nusikaltimą padariusio S. S..
Pagal (duomenys neskelbtini)str. 2 d. nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis G. K. pateikė teismui prašymą atlyginti proceso išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti (iš viso 500 Eur) bei motelio (nakvynės) išlaidoms atlyginti, šį prašymą pagrindė pinigų priėmimo kvitais (t. 3, b. l. 187–188, 201). Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų Nr. 824633 ir 824634 matyti, jog nurodytos sumos apima „atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą“, detalesni duomenys, apibūdinantys teisines atstovavimo paslaugas, nepateikti.
Atsižvelgiant į tai, jog buvo teikiamas civilinis ieškinys, teismo vertinimu prašymas dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo yra objektyviai proporcingas suteiktai teisinei pagalbai, todėl turi būti kaltinamojo atlygintinas. G. K. taip pat priteisti 32 Eur patirtoms gyvenimo (nakvynės) išlaidoms atlyginti, kurios pagrįstos UAB „Geruda“ priklausančio motelio kvitu Eka Nr.9502647; t. 3 b. l. 201).
Atsižvelgus į tai, G. K. naudai iš S. S. iš viso priteistini 532 Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo taikymo
Generalinės prokuratūros 2014-11-03 nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, buvo laikinai apribotos kaltinamojo S. S. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – automobilį AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 metų laidos, raudonos spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-10-29 nutartimi buvo pratęstas iki 2016-02-03. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-02 nutartimi, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, buvo laikinai, trims mėnesiams, apribota kaltinamojo S. S. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą – automobilį AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 metų laidos, raudonos spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).
Kadangi nukentėjusiojo G. K. pareikštas civilinis ieškinys yra didelis ir didžia dalimi tenkintinas, siekdamas užtikrinti tinkamą teismo nuosprendžio įvykdymą, teismas mano, kad laikiną nuosavybės teisės apribojimą tikslinga palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies, kuria išspręstas civilinio ieškino ir proceso išlaidų atlyginimo klausimas, įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendė:
S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., ir skirti jam už tai 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.
V. B. kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant S. S. (S. S.):
per 3 (trejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nekentėjusiajam G. K. (G. K.)(gim. 1966-09-05; R. F. piliečio paso, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėti 30 446 (trisdešimt tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt šešis) Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 000 (du tūkstančius) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti;per 1 (vieną) mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo vykdymo pradžios nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
S. S. (S. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš S. S. (S. S.) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. (G. K.) naudai 30 446 (trisdešimt tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt šešis) Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 2 000 (du tūkstančius) Eur kompensaciją nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 532 (penkis šimtus trisdešimt du) Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-02 nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam S. S. (S. S.) priklausantį turtą – automobilį AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 metų laidos, raudonos spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies, kuria G. K. (G. K.) naudai priteistas turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimas, įvykdymo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.