- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- ATP-362-316/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00381-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriuo L. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., paskirta administracinė nuobauda – 2500 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. nubausta už tai, kad 2013-05-17 apie 22.38 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve vairavo automobilį „Mini One“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyta policijos pareigūno, atsisakė leisti Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinama, ar nėra neblaivi, tuo pažeidė KET 18 p. reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27d. nutarimą ir administracinę teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-483-215/2013 nutraukti. Skunde analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys neblaivumo nustatymo tvarką, nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6 punktą, policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), įvertina bendrą asmens būklę pagal Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą metodiką. Ši metodika nustato požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, taip pat bendros asmens būklės vertinimo būdus. Po asmens būklės įvertinimo esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo" ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Skunde teigiama, kad transporto priemonės vairuotojui, prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, turi būti žodžiu paaiškinta atsisakymo tikrintis arba atlikti medicinine apžiūra asmens sveikatos priežiūros ištaisoje teisinius padarinius ir jis nedelsiant tikrinamas (jo sutikimu) arba pristatomas į asmens sveikatos priežiūros ištaigą atlikti medicininės apžiūros. Skunde taip pat nurodoma, kad Neblaivumo nustatymo taisyklių 27 p. numatyta, kad " Jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaiga, prašydamas jo lėšomis atlikti medicinine apžiūrą ". Apelianto nuomone, kai vairuotojas dėl objektyvių priežasčių negali atlikti būtinų neblaivumo (girtumo) tikrinimui veiksnių, jo neblaivumas turėtų būti nustatomas medicininės apžiūros metu.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N-5-393/2007 nurodė, kad vairuotojo būsena, dėl kurios jis paprasčiausiai nesugeba atlikti būtinų tikrinimui veiksmų, nelaikytina neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, o sudaro pagrindą vertinti, kad nėra objektyvios galimybės vairuotojo patikrinti, ir pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 5 punktą sudaro pagrindą tokį vairuotoją pristatyti medicininei apžiūrai.
Skunde apeliantė dėsto tokias bylos aplinkybes: stabdoma policijos darbuotojų smarkiai išsigando, drebėjo rankos, nesisekė greitai surasti policijos darbuotojo pareikalautų dokumentų. Policijos darbuotojas grubiai reikalavo skubiai pateikti dokumentus, išlipti iš automobilio, atidaręs dureles grasino jėga ištraukti iš automobilio. Nuėjus į policijos automobilį ir policijos darbuotojui parodžius alkotesterį, grubiai reikalaujant į jį pūsti, grasinant, pasijuto blogai, prašė trumpam išleisti iš mašinos, tačiau į jos prašymus niekas nereagavo, policijos darbuotojai elgėsi grubiai ir netaktiškai. Prašant pakeisti alkotesterio vamzdelį, atsisakė tai daryti. Dėl didelio nuovargio, pareigūno elgesio negalėjo net žodžio ištarti, virpėjo rankos, lūpos, pravirko, sėdėjo automobilyje paralyžuota šoko, baimės, bijodama kažką sakyti, o pareigūną linksmino jos tokia būsena ir bejėgiškumas. Buvo neseniai išgėrusi labai nedidelį kiekį alkoholio – alaus, ką, kaip ir jos psichologinę būseną, gali paliudyti liudytojai R. N. ir V. V., tačiau dėl pareigūnų veiksmų, būdama streso būsenos, netinkamai įvertino situaciją, pareigūnams nepaaiškinus atsisakymo pūsti į alkotesterį pasekmes, bijodama apsikrėsti pučiant į nesterilų alkotesterį, pareigūnams nesutikus vežti jos pasitikrinti į sveikatos priežiūros įstaigą, pareigūnų nurodymu, paaiškinime nurodė, kad atsisako tikrintis naudojant alkotesterį.
Apeliantės nuomone, policijos darbuotojai, surašydami L. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir konstatuodami, kad ji atsisakė Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti ar ji yra neblaivi, neįspėjo jos žodžiu ir nepaaiškino atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinių padarinių, dėl jos psichologinės būsenos, kuri laikytina objektyvia priežastimi dėl ko nebuvo galima atlikti būtinų neblaivumo (girtumo) tikrinimui veiksnių, neblaivumo nenustatinėjo normatyvinių aktų nustatyta tvarka atliekant jos medicininę apžiūrą. L. M. nurodytos aplinkybės rodo, kad policijos pareigūnams kilo pareiga pristatyti ją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą siekiant nustatyti jos neblaivumą. Protokole buvo nepagrįstai konstatuota, kad ji atsisakė nustatyta tvarka pasitikrinti, nes ji sutiko pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje, policijos darbuotojams nesutikus ją siųsti pasitikrinimui į medicinos įstaigą, pati per įstatymais nustatytą 1 vai. laikotarpį kreipėsi į ją, kur paėmus jos kraujo mėginį ir atlikus tyrimą, nustatyta, kad ji nebuvo neblaivi.
Atsiliepimas
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, policijos patruliai užfiksavę pažeidimą vadovavosi reglamentuojančiais teisės aktais, tinkamai įformino dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. M. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę padarius pažeidimą, teigdama, kad dėl jos psichologinės būsenos policijos pareigūnai neturėjo objektyvių galimybių patikrinti jos neblaivumo, todėl turėjo pristatyti į med. įstaigą apžiūrai. Skunde nurodyti du kviestini liudytojai, galintys patvirtinti skunde nurodytas aplinkybes: R. N. ir V. V.. Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-05-27 nutarimo matyti, kad nagrinėjant bylą teisme dalyvavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. M..
Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą žodine tvarka nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, nors iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo administracinėn atsakomybėn patraukta L. M.. Iš nutarimo nėra aišku, ar buvo aiškinamasi, kaip ir kokiomis aplinkybėmis L. M. buvo sustabdyta, kaip elgėsi protokolą surašę policijos pareigūnai, ar buvo išaiškintos atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmės, ar buvo pakeistas alkoholio matuoklio antgalis, kas yra būtina nustatyti sprendžiant administracinės atsakomybės šioje byloje klausimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. gegužės 27 d. nutarimą L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, neišsiaiškino visų bylai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, nevertino pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimo, todėl šis teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, yra naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.