- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-09-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-643-785/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00381-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Pažeidėjas
- L. M.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – L. M., protokolą surašiusios institucijos atstovui J. P., teismo posėdyje išnagrinėjo
L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2013-05-17 apie 22.38 val., Mažeikių m., Sedos - Aitvaro g. vairavo automobilį „Mini One“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyta policijos pareigūnų, atsisakė leisti būti patikrinama ar nėra neblaivi. Šiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 18 punktą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
L. M. teismo posėdyje nurodė, jog su pažeidimu sutinka iš dalies, nes ji nenorėjo tikrintis neblaivumo policijos pareigūnų automobilyje, tačiau nevengė pasitikrinti neblaivumo medicinos įstaigoje, ką ji vėliau savarankiškai ir padarė, kadangi policijos pareigūnai nepristatė jos į medicinos įstaigą neblaivumui nusistatyti. L. M. nurodė, kad buvo labai įtemta savaitė darbe, buvo labai pervargusi, nes labai daug dirbo, ir po darbo išgėrusi vieną taurę alaus darbinei įtampai nuimti, išvairavo automobilį ir buvo sustabdyta policijos pareigūnų, jų tarnybiniu automobiliu, įjungus švyturėlius. Policijos pareigūnas priėję prie jos automobilio paprašė reikalingų dokumentų, nepaaiškino, kodėl ją sustabdė ir griežtai pareikalavo eiti su juo kartu į tarnybinį automobilį, kuriame jai liepė alkotesterio pagalba pasitikrinti neblaivumą. Kadangi ji neseniai buvo išgėrusi taurę alaus ir bijodama, kada gali viršyti leistiną normą, nenorėjo policijos automobilyje alkotesteriu tikrintis neblaivumo. Ji buvo pasimetusi, išsigandusi, verkė ir kadangi policijos pareigūnams reikalaujant nesitikrino neblaivumo alkotesteriu, jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame rašytinį paaiškinimą ji užrašė savo ranka, tekstą diktuojant policijos pareigūnui. Po to, ji savarankiškai nuvyko į medicinos įstaigą, davė kraujo mėginį ir vėliau buvo nustatyta, kad jos kraujyje etilo alkoholio nerasta. Pripažįsta, kad šiek tiek išgėrusi alaus vairavo automobilį ir bijodama viršyti leistiną normą, nesitikrino neblaivumo policijos automobilyje, ir dėl to nuoširdžiai gailisi. L. M. nurodė, kad dirba transporto įmonėje, vadybininke ir jai teisė vairuoti yra neatsiejam ir būtina su jos atliekamomis pareigomis. Jeigu ji praras teisę vairuoti, ji gali prarasti ir darbą. Ji prižiūri senyvo amžiaus tėvus, kurie yra ligoti, mamą dėl širdies ligų, o tėvą, kuris savarankiškai beveik nejuda, dėl būtinos sąnario operacijos reguliariai reikia vežti po įvairias respublikines medicinos įstaigas, taip pat tėvus padeda išlaikyti ir materialiai. Jeigu praras teisę vairuoti bus realiai apsunkinta galimybė jai ir toliau vykdyti tėvų priežiūrą, jais rūpintis, ir netgi ji gali prarasti darbą ir gaunamas pajamas. Todėl teismo prašo skirti jai piniginę baudą ir neatimti jai teisės vairuoti transporto priemones.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas J. P. nurodė, kad policijos pareigūnų, surašiusių administracinį teisės pažeidimo protokolą, neteisėtų veiksmų nenustatytą, pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas ir vairuotojai nesutikus pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, teisėtai ir pagrįstai buvo surašytas protokolas dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą. Policijos pareigūnai neprivalėjo, vairuotojai sąmoningai atsisakius pasitikrinti neblaivumo alkotesteriu, ją pristatyti į medicinos įstaigą. Jeigu ji būtų pasitikrinusi neblaivumą ir nebūtų sutikusi su patikros rezultatais, tai ji savarankiškai gali pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje, ką ji šiuo atveju ir padarė. Todėl L. M. padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą teismo prašo jai skirti administracinę nuobaudą, įstatymo numatytos sankcijos ribose.
Liudytojas G. J. ir D. B. teismo posėdyje nurodė, kad jie tarnybiniu automobiliu, įsijungę švyturėlius, sustabdė L. M. vairuotą ir įtarimų sukėlusį automobilį, kadangi jis pavojingai manevravo. L. M. paprašius pateikti reikalingus dokumentus, dėl sklindančio alkoholio kvapo, kilo įtarimas, kad vairuotoja gali būti neblaivi. Tarnybiniame automobilyje praėjus pakankamai laiko po jos automobilio sustabdymo, L. M. buvo pasiūlyta, po to pareikalauta, pasitikrinti neblaivumą. Jai buvo išaiškintos jos teisės, gresianti atsakomybė už vengimą pasitikrinti neblaivumą, tačiau L. M. nesitikrino, ir tiek žodžiais, tiek veiksmais, tiek savarankiškai parašytu paaiškinimu atsisakė alkotesteriu, su uždėtu nauju antgaliu, pasitikrinti neblaivumą. Ji buvo susijaudinusi, verkė, o jie jos prašė nusiraminti ir vykdyti teisėtus jų nurodymus. L. M. atsisakius pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu jų tarnybiniame automobilyje, jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vengimą pasitikrinti neblaivumą. Jai buvo išaiškintą, kad jeigu ji pasitikrins neblaivumą ir nesutiks su gautais rezultatais, po 15 min. patikrinimą jie būtų pakartoję ir jeigu vairuotoja būtų nesutikusi ir su pakartotiniais neblaivumo patikrinimo rezultatais, ji savarankiškai gali pasitikrinti neblaivumą nuvykusi į medicinos įstaigą ir ginčyti pirminius alkotesteriu gautus rezultatus. Jie, L. M. atsisakius pasitikrinti neblaivumą, neprivalėjo jos pristatyti į gydymo įstaigą neblaivumui nustatyti, nes jie tokią techninę, faktinę ir juridinę galimybę turėjo. L. M. į gydymo įstaigą būtų pristatytą tik tada, jeigu ji nebūtų nesugebėjusi dėl savo fizinės, sveikatos būklės ar kitokių svarbių priežasčių, nusistatyti neblaivumo jų turėtu techniškai tvarkingu ir patikrintu alkotesteriu. Jie jokio nusistatymo prieš L. M. neturėjo, tiesiog vykdė savo pareigas, elgėsi taktiškai ir teisėtai ir mano, jokių neteisėtų ar nepriimtinų veiksmų nepadarė.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo.
Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 2 punkto 5 pastraipą tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, asmuo, sulaikytas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, yra neblaivus (girtas). Taisyklių 7 punktas numato, kad policijos pareigūnai, tikrinimo metu nustatę, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), ar jam nesutikus tikrintis, teisės aktų nustatyta tvarka surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, priima nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir informuoja transporto priemonės vairuotoją apie jo teisę apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Pagal Taisyklių 5 punktą policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 27 punktas suteikia asmeniui teisę, nesutikus tikrintis neblaivumo, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo bei Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą bei nešalina atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį. Transporto priemonės vairuotojo atsisakymas atlikti patikrinimą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti vertinamas kaip patikrinimo vengimas. Asmens veikai kvalifikuoti kaip vengimo pasitikrinti neblaivumą (ATPK 126 str. 4 d.) pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010).
Jeigu įtariamo neblaivumu vairuotojo tikrinimo negalimumą lemia objektyvios priežastys, pavyzdžiui, vairuotojo būsena, dėl kurios jis paprasčiausiai nesugeba atlikti būtinų tikrinimui veiksmų (liga, sunkus girtumas), tai nelaikytina vengimu tikrintis, o sudaro pagrindą policijos pareigūnams nustatyta tvarka tokį vairuotoja pristatyti į atitinkamą sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai.
Pažymėtina, jog neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas ir transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems pagal ATPK laikytini atskirais pažeidimais, t.y. tai, kad asmeniui savo iniciatyva kreipusis į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumas nebuvo nustatytas, nešalina atsakomybės už jo jau padarytą pažeidimą – vengimą pasitikrinti neblaivumą (girtumą) (LVAT nutartys bylose Nr. N5-393/2007; Nr. N444-1686/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju L. M. aiškiai išreiškė valią nesitikrinti, kaip pati nurodė rašytiniame paaiškinime surašius protokolą, atsisakė pasitikrinti blaivumą, nes bijojo įpūsti, nors buvo išgėrusi labai nedaug. Teismo posėdyje teigė atsisakiusi pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu policijos tarnybiniame automobilyje, nors vėliau pati ir pasitikrino neblaivumą medicinos įstaigoje.
Policijos pareigūnai G. J. ir D. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog G. J. net keletą kartų reikalavo L. M. pūsti į alkotesterį ir išaiškino jai atsisakymo pasitikrinti pasekmes, tačiau L. M. vis tiek atsisakė tikrintis. Šias aplinkybes pareigūnai patvirtino ir teismo posėdyje. Atsižvelgiant į pareigūnų parodymus, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, nesant duomenų, jog L. M. būklė būtų buvusi tokia, dėl kurios patikrinimo nebūtų buvę galima atlikti, ir policijos pareigūnai būtų turėję pareigą pristatyti ją į sveikatos priežiūros įstaigą patikrinimui atlikti, vien ta aplinkybė, kad L. M. pati kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje buvo nustatyta, jog L. M. kraujyje etilo alkoholio nėra, nešalina jos atsakomybės pagal LR ATPK 126 str. 4 d., t.y. už vengimą pasitikrinti neblaivumą.
L. M. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, įrodyta teismo posėdyje ištirta ir byloje esančia rašytine medžiaga: 2013-05-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-2594993-13, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, G. J. ir D. B. tarnybiniais pranešimais, jų parodymais teismo posėdžio metu, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, laikantis teisės aktų bei atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 str.).
Motyvuojamoji dalis
L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji iš esmės pripažįsta pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, įstatymų leidėjas nustatė, kad asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą taikoma pagrindinė ir papildoma nuobauda – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo būtų galima tik pritaikius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ATPK 30-1 straipsnio nuostatas, t.y. paskyrus švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą. Administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30-1 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N17 - 103/2007).
Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-3-2011, 2AT-4-2011).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kompleksas išimtinų ir ypatingų aplinkybių visuma, leidžianti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikyti ATPK 30-1 straipsnį, yra tai, kad L. M., pasak jos, vairavo automobilį išgėrusi taurę alaus, ir bijodama įpūsti daugiau nei leistina įstatymo, atsisakė pasitikrinti girtumą alkoholio matuokliu policijos tarnybiniame automobilyje, tačiau vėliau savarankiškai pati nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kur paėmus kraują nustatyta, kad jos kraujyje etilo alkoholio nerasta, turi 11 metų vairavimo transporto priemones stažą, šiuo metu laikoma, kad administracine tvarka bausta nėra, už vairavimą neblaivia ar analogišką pažeidimą bausta nėra, yra dirbanti (duomenys neskelbtini) importo skyriaus vadove, kurioje charakterizuojamas kaip geras žmogus ir darbuotojas, neturinti žalingų įpročių, todėl teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su vykdoma veikla, bei artimųjų žmonių priežiūra, kitomis socialiai reikšmingomis aplinkybėmis.
Šias visas aplinkybes teismas vertina kaip išimtines, ypatingas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui liudijančias aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, manant, kad paskirtos nuobaudos tikslai bus pasiekti, L. M. skirtina trečdaliu mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta straipsnio, numatančio atsakomybę už pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., sankcijoje – 1400 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams (LR ATPK 21, 30¹, 126 str. 4 d.).
Vadovaujantis LR ATPK 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas
nutaria:
Pripažinti L. M. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
L. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Išaiškinti, kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6030), ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.
Jeigu pažeidėja negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis iki dvejų metų.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.