- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-222-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04815-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- A. Z.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolos ir verslas“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovo A. Z. atstovo advokato Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8429-944/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolos ir verslas“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė B UAB „Baltic Ant“ (pakeista ieškove UAB „Skolos ir verslas“) ieškiniu (t. 1, b. l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovo 3 150 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Baltic Ant“ direktoriumi nuo 2008 m. vasario 8 d. iki 2008 m. gruodžio 8 d. buvo atsakovas, kuris pagal 2008 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BA, Nr. 000073 pardavęs katilą „Junkers Euroline“, gautų pinigų neįnešė į įmonės kasą, padarydamas įmonei 3 150 Lt žalą. 2014 m. kovo 19d. reikalavimo perleidimo sutartimi B UAB „Baltic Ant“ perleido reikalavimo teisę UAB „Skolos ir verslas“.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 42-44) ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė praleido sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą, nes, atsakovo nuomone, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013 m. gegužės 19 d., o ieškinys pateiktas 2014 m. kovo 17 d. Nurodė, kad ieškovė buvo pripažinta civiline ieškove dėl patirtos 3 150 Lt žalos atlyginimo ir šis ieškinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-348/2014. Nurodė, kad pinigines lėšas už katilą perdavė naujai paskirtam įmonės direktoriui L. B..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (t. 2, b. l. 7-10) ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei UAB „Skolos ir verslas“ 3 150 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95 Lt valstybei žyminiam mokesčiui apmokėti.
Teismas nustatė, kad ieškovei UAB „Baltic Ant“ 2010 m. balandžio 29 d. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto departamentas LT“. UAB „Baltic Ant“ direktoriumi nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. buvo paskirtas atsakovas, o nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gegužės 14 d. įmonės vadovu buvo L. B.. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu civilinio ieškovo UAB „Baltic Ant“ civilinį ieškinį dėl 3 150 Lt priteisimo paliko nenagrinėtą. 2014 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi BUAB „Baltic Ant“ perleido reikalavimo teisę UAB „Skolos ir verslas“. Byloje keliamas klausimas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, teismas nurodė, kad, iškėlus bankroto bylą UAB „Baltic Ant“, įmonės finansiniai dokumentai bankroto administratoriui iš karto nebuvo pateikti. Dėl prasidėjusio ikiteisminio tyrimo UAB „Baltic Ant“ dokumentai administratoriui grąžinti 2011 m. kovo 28 d., todėl nuo šios datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas, nes šis ieškinys teisme gautas 2014 m. kovo 17 d. Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, teismas nustatė, kad UAB „Baltic Ant“ pardavė 2008 m. lapkričio 5 d. A. Ž. turbo kamininį dujų katilą „Junkers Euroline“ ir kaminą dujų išmetimui, buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija BA, Nr. 000073, iš viso 3 150 Lt sumai (t. 1, b. l. 103). 2008 m. lapkričio 5 d. išrašytas pinigų priėmimo kvitas, serija BA, Nr. 1, 3 150 Lt sumai. A. Ž. šią sumą pervedė į asmeninę atsakovo sąskaitą 2008 m. lapkričio 10 d. mokėjimo pavedimu, o ne pinigų 2008 m. lapkričio 5 d. priėmimo kvitu, serija BA, Nr.1 (b. l. 104, 143). Minėtas pinigų priėmimo kvitas buvo išrašytas dėl katilo garantijos, šiuo kvitu nebuvo mokami jokie gryni pinigai, todėl kvitas neatliko mokėjimo funkcijos, tokiu būdu negalėjo būti išrašytas ir apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Teismas konstatavo, kad šio kvito pagrindu negalėjo būti apskaityta 3 150 Lt suma įmonės buhalterijoje, todėl šis kvitas nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas minėtas pinigines lėšas perdavė įmonei. Byloje neginčytinų duomenų, kad šis kvitas buvo apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra pateikta. Įmonės apskaitos registrai tvarkyti tik iki 2008 m. liepos 31 d., vėlesni apskaitos registrai neišsaugoti. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog A. Ž. jis nurodė pervesti pinigus už katilą į savo asmeninę sąskaitą dėl to, kad tuo metu Parex banko, kuriame įmonė turėjo sąskaitą, kilo mokumo problemų, kaip nepagrįstus. Nurodė, kad atsakovui nebuvo būtinybės nurodyti pirkėjui pervesti lėšas į savo asmeninę sąskaitą, nes byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad dėl banko Parex problemų, būtų iškilusios atsiskaitymo problemos. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis 3 150 Lt perdavė naujajam įmonės direktoriui L. B., kadangi baudžiamojoje byloje apklaustas liudytoju L. B. paneigė aplinkybę apie piniginių lėšų gavimą iš atsakovo. Aplinkybė, kad nuo atsakovo asmeninės sąskaitos 2008 m. gruodžio 1 d. nuimta 3 000 Lt, teismo vertinimu, neįrodo, kad šios lėšos perduotos įmonei pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir perduodamas pinigus be kasos pajamų orderio surašymo, elgėsi lengvabūdiškai, aplaidžiai, nerūpestingai, jo elgesys neatitiko minėtų teisės aktų reikalavimų. Teismas, remdamasis UAB „Baltic Ant“ buhalterinę apskaitą prižiūrėjusios D. M. parodymais, nurodė, kad į savo asmeninę sąskaitą gautas ir UAB „Baltic Ant“ priklausančias pinigines lėšas, pagal teisės aktų reikalavimus atsakovas įmonei galėjo perduoti tik dviem būdais, t. y. bankiniu pavedimu arba kasos pajamų orderiu. Byloje tokio pobūdžio dokumentų nėra pateikta. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas 3 150 Lt perdavė UAB „Baltic Ant“ pagal teisės aktų reikalavimus, todėl jo veiksmai laikytini neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų, ir pripažinti neteisėtais CK 6.246 str. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, todėl teismas ieškinį tenkino ir iš atsakovo ieškovei priteisė 3 150 Lt bei CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas, o 95 Lt žyminį mokestį priteisė valstybei, kadangi ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 16-21) atsakovo atstovas prašo panaikinti 2014 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti naujus įrodymus – 2014 m. spalio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-498/2014. Nurodė, kad šio įrodymo nebuvo galimybės pateikti, nes nuosprendis buvo priimtas po ginčijamo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą dėl bylos sustabdymo, tačiau teismas jį atmetė. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė tokius motyvus:
1. Teismas be pagrindo laikė atsakovo veiksmus neteisėtais. Šiuo konkrečiu atveju 3 150 Lt piniginės lėšos, gautos už katilą, buvo apskaitytos atsakovo avansinėje apyskaitoje ir laikomos atsakovo, kaip atskaitingo asmens asmeninėje, sąskaitoje. Atsakovo ūkinė grynųjų pinigų apskaitymo operacija buvo atlikta nepažeidžiant 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“. Nei atsakovas (vadovavo iki 2008 m. gruodžio 8 d.), nei L. B. (vadovavęs nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. balandžio 29 d.) nepažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų;
2. Ieškovė, kuriai tenka pareiga tai padaryti, neįrodė atsakovo padarytos žalos dydžio. Ieškovė nepateikė kasos knygos už 2009 m., atsakovo avansinių apyskaitų, BUAB „Baltic Ant“ debitorių sąrašo, UAB „Baltic Ant” 2008 m. balanso, kuriame atsispindėtų pirkėjų įsiskolinimai, jei tokie buvo 2008 m. gruodžio 31 d.;
3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad pinigų priėmimo kvitą 3 150 Lt sumai 2009 m. sausio mėn. į buhalteriją pateikė ne atsakovas, o UAB „Baltic Ant” direktorius L. B. ir bendrovės administratorė R. S.. L. B. iniciatyva 3 150 Lt suma už parduotą šildymo katilą buvo apskaityta bendrovės kasoje. Apskaičius šias lėšas bendrovės apskaitoje, bendrovės kasos knygoje grynųjų pinigų likutis padidėjo 3 150 Lt. Kadangi ieškovė nepateikė kasos knygos už 2009 m., atsakovas negali nurodyti, kur ir kaip bendrovės vadovas L. B. panaudotojo 3 150 Lt apskaitytus UAB „Baltic Ant” kasoje;
4. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl liudytojų E. M. ir V. V. parodymų, kurios patvirtino, kad 3 150 Lt buvo apskaityti bendrovės kasoje 2009 m. sausio mėnesį. Teismas rėmėsi vien L. B. parodymais baudžiamojoje byloje, neįvertinęs jų patikimumo aspektu. Teismas neįvertino, kad atsakovo ir L. B. santykiai yra priešiški, kad L. B. yra teisiamas dėl UAB „Baltic Ant” lėšų iššvaistymo laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. balandžio 29 d.;
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-498/2014 atsakovas išteisintas dėl veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, konstatuojant, kad atsakovas gautas 3 150 Lt pinigines lėšas už parduotą šildymo katilą, perdavė L. B., kuris apskaitė jas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, todėl baudžiamojoje byloje ieškinys, pateiktas paliktas nenagrinėtas nesant ieškinio dalyko. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės dėl žalos padarymo fakto laikytinos prejudiciniu faktu (CK 182 str. 3 p.) šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. Nuosprendyje konstatuota, kad A. Z. gautas 3 150 Lt lėšas už katilą perdavė L. B., kuris gautas lėšas apskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
6. Nagrinėjant bylą pirmąja instancija, buvo pateikti rašytiniai įrodymai – 2013 m. kovo 22d. kaltinamasis aktas, neįsiteisėjęs 2014 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-348/2014, kuriuose nurodyta, kad BUAB „Baltic Ant“ pripažinta civiliniu ieškovu ir yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos 3 150 Lt. Tai yra ieškinio padavimo metu Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjamas ieškovės BUAB „Baltic Ant“ ieškinys atsakovui A. Z. ir tuo pačiu metu ieškovė BUAB „Baltic Ant“ pateikė civilinį ieškinį tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko Kauno apylinkės teismui. Teismas šiuo atveju turėjo atsisakyti priimti ieškovės BUAB „Baltic Ant“ ieškinį ir jo nenagrinėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Skolos ir verslas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Pagal Vyriausybės nutarimo „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punktą, atsakovas iš įmonės paimtas ir nepanaudotas pinigines lėšas turėjo grąžinti įmonei ne vėliau kaip iki mėnesio, kurį jos buvo paimtos, pabaigos, t. y. iki 2008 m. lapkričio 30 d. Lėšų grąžinimas turėjo būti įformintas kasos pajamų orderiu. 2009 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovo avanso apyskaitoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių 3 150 Lt sumos panaudojimo paskirtį ir/ar grąžinimą įmonei;
2. Aplinkybę, kad į asmeninę sąskaitą gautas UAB „Baltic Ant“ priklausančias lėšas atsakovas perdavė įmonei, turėjo įrodyti kasos pajamų orderiu, bankiniu pavedimu, priėmimo perdavimo aktu ir/ar pan. Atsakovas, teigdamas, kad jis 3 150 Lt sumą naujai paskirtam UAB „Baltic Ant“ direktoriui perdavė 2008 m. gruodžio 8 d. ir gavo pinigų priėmimo kvitą, privalėjo šį dokumentą išsaugoti. Tačiau jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių 3 150 Lt sumos perdavimą naujai paskirtam direktoriui, atsakovas nepateikė;
3. Pinigai pagal 2008 m. lapkričio 5 d. pinigų priėmimo kvitą Serija B A Nr. 1 nebuvo gauti, o pervesti į asmeninę atsakovo A. Z. sąskaitą. Minėtas pinigų priėmimo kvitas neatliko mokėjimo funkcijos ir negalėjo būti išrašytas ir apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tariamai apskaitytas kvitas įmonės buhalterijoje, nepanaikina atsakovo atsakomybės dėl žalos, padarytos neperdavus įmonei 3 150 Lt sumos, gautos į asmeninę atsakovo sąskaitą. Kadangi jokie pinigai pagal šį kvitą gauti nebuvo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas ginčo pinigines lėšas perdavė įmonei;
4. Laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 8 d. iki 2008 m. gruodžio 8 d. atsakovas buvo atsakingas už įmonės apskaitos dokumentų išsaugojimą. Kadangi atsakovas, turėdamas įstatymo nustatytą pareigą, veikė neatsakingai, t. y. nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių 3 150Lt sumos perdavimą naujai paskirtam direktoriui ir/ar grąžinimą į įmonės kasą, todėl atsakovui tenka atsakomybė už pasekmes, kurias sukėlė netinkamas jo, kaip įmonės vadovo, pareigų vykdymas, taigi ir pareiga atlyginti ieškovei atsiradusią žalą;
5. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniu faktu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas tyčinis UAB „Baltic Ant“ priklausančio turto pasisavinimas, tačiau teismo nuosprendžiu nebuvo įvertintos aplinkybės, ar atsakovas tinkamai vykdė įmonės direktoriaus pareigas, t. y., ar atsakovas nustatyta tvarka perdavė naujai paskirtam direktoriui 3 150 Lt sumą už parduotą dujų katilą. Atsakovo išteisinimas baudžiamojoje byloje nešalina atsakovo civilinės atsakomybės dėl žalos, padarytos neperdavus įmonei 3 150 Lt sumos, gautos į asmeninę atsakovo sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, t. y.: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apelianto argumentais, kad 2014 m. spalio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1A-498/2014, atsakovas negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmąja instancija, nes nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, sprendžia, kad yra pagrindas apelianto pateiktą įrodymą prijungti prie bylos (CPK 314 str.).
Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicinės galios
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-498/2014 A. Z. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl pinigų priėmimo kvito suklastojimo ir šio suklastoto dokumento panaudojimo), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl statybos rangos sutarties suklastojimo ir šio suklastoto dokumento panaudojimo), BK 209 straipsnį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtu nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalis (b. b. Nr. 1-50-348/2014) dėl UAB „Baltic Ant“ pareikšto civilinio ieškinio dėl 3 150 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš A. Z., kurioje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nutraukus baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu UAB „Baltic Ant“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, nes A. Z. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-498/2014 nustatytos aplinkybės dėl žalos padarymo laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo nurodyta, kad prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius, o išteisinamasis nuosprendis negali būti absoliučiai visais atvejais pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinę atsakomybę. Išteisinamasis nuosprendis absoliučiai visais atvejais negali būti pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2001). Išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan. Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).
Šioje byloje ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo buvo grindžiamas tuo, jog atsakovas pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, neapskaitė 3 150 Lt piniginių lėšų gautų už UAB „Baltic Ant“ priklausančio dujų katilo „Junkers Euroline“ pardavimą bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir minėtų lėšų neįnešė į bendrovės kasą. Baudžiamojoje byloje atsakovas buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Baltic Ant“ 3 150 Lt piniginių lėšų pasisavinimo ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, kadangi 3 150 Lt piniginių lėšų nepervedė į bendrovės sąskaitą ar kasą bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „Baltic Ant“ veikloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendyje (b. b. Nr. 1A-498/2014) nustatyta, jog A. Z. pinigų paėmimo kvitą pateikė UAB „Baltic Ant“ administratorei R. S., kuri minėtą kvitą į buhalterinę apskaitą pateikė pavėluotai ir dėl to šis kvitas nebuvo įtrauktas į 2008 metų įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat nustatyta, kad A. Z. 3 150 Lt pinigines lėšas, gautas už parduotą UAB „Baltic Ant“ priklausantį katilą „Junkers Euroline“ perdavė naujam UAB „Baltic Ant“ direktoriui L. B.. Remiantis aukščiau nurodytomis teismų praktikos nuostatomis, atsakovą išteisinantis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendis laikytinas rašytiniu įrodymu ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal bendras įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime konstatuota, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie 3 150 Lt piniginių lėšų įnešimą į UAB „Baltic Ant“ kasą ar pervedimą į jos banko sąskaitą, todėl atsakovo veiksmai laikyti neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateiktas rašytinis įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendis) yra tinkamas ir pakankamas įrodymas paminėtai pirmosios instancijos teismo išvadai paneigti. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendyje nustatyta, jog atsakovas pinigų priėmimo kvitą 3 150 Lt sumai perdavė UAB „Baltic Ant“ administratorei R. S., kuri minėtą kvitą į buhalterinę apskaitą pateikė pavėluotai, o 3 150 Lt pinigines lėšas, gautas už parduotą katilą, perdavė naujam UAB „Baltic Ant“ direktoriui L. B.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog neteisėtų veiksmų UAB „Baltic Ant“ atžvilgiu neatliko ir 3 150 Lt dydžio žalos bendrovei nepadarė. Nenustačius visų įstatymo nustatytų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, nėra teisinio pagrindo ieškinio patenkinimui, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokato (t. 1, b. l. 45), tačiau įrodymų apie atstovavimo išlaidas ir jų apmokėjimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 95 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 31) ir 1300Lt advokatui už apeliacinio skundo parengimą (t. 2, b. l. 32-33). Atsakovo už apeliacinio skundo parengimą advokatui sumokėta suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.9 punkte nurodyto 3 MMA dydžio (3105 Lt) (CPK 98 str. 2 d.). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama bankrutuojanti įmonė, o kiti dalyvaujantys asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius skundus. Nagrinėjamu atveju pradinė ieškovė BUAB „Baltic Ant“ nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, todėl atsakovas už paduotą apeliacinį skundą neprivalėjo mokėti žyminio mokesčio. Atsakovui už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistina 1 300 Lt (kas atitinka 376,51 Eur) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolos ir verslas“ (į. k. 303156769) 1 300,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų), kas atitinka 376,51 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 51 euro ct), išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Grąžinti atsakovui A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 95,00 Lt (devyniasdešimt penkis litus), kas atitinka 27,51 Eur (dvidešimt septynis eurus 51 euro ct), žyminio mokesčio sumokėto 2014 m. spalio 13 d. per „Swedbank“ AB, dokumento Nr. 58.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.