- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- 1-475-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21187-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Civilinis ieškovas
- R. K.
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas, Valerij Kuvšinčikov
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K. (R. K.), jo atstovui advokatui Valerij Kuvšinčikov,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2018 m. gegužės 6 d. apie 15.40 val., būdamas neblaivus (1,87 nustatytas promilių neblaivumas), namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, grasino R. K. (R. K.) fiziniu susidorojimu bei paėmęs kastuvą ir mosikuodamas juo sakė, jog šį užmuš, tokiais visais savo veiksmais demonstruodamas, kad grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo R. K. sveikatą yra realūs ir gali būti įvykdyti.
Be to, V. A. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. gegužės 6 d. apie 15.40 val., būdamas neblaivus (1,87 nustatytas promilių neblaivumas), metė akmenį ir medinį rastą į R. K. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apgadindamas automobilio kairės pusės galines dureles, 100 eurų vertės, slenkstį, 100 eurų vertės, ir bamperį, 100 eurų vertės, o akmeniui atšokus nuo automobilio ir pataikius į namo sienos dailylentę, 20 eurų vertės, ją apgadino, tokiu būdu padarė bendrą 320 eurų turtinę žalą.
Be to, V. A. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 21.10 val., būdamas neblaivus, laikydamas rankose kirvį, atėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiemą, bei grasindamas nužudyti R. K. užsimojo kirviu ir norėjo juo suduoti, R. K. pagavo už kirvio koto ir kirvį atėmė, tokiais savo veiksmais demonstravo, kad grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo R. K. sveikatą yra realūs ir gali būti įvykdyti.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. A. nurodė, jog supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta. Gegužės 6 d. nukentėjusysis jį išvadino invalidu, taip ir išėjo. R. K. jį primušė kieme, jo petys ir koja buvo mėlyni. Tuo metu jis buvo kieme pas B. R., nes pas ją gyvena. R. K. jį kieme parvertė, išvadino invalidu, o jis R. K. įvairiais žodžiais. R. K. jį apvertė, primušė, paėmė kastuvą ir kirvį iš kiemo, pasakė: „tu invalide, aš tave pasodinsiu“. Nukentėjusysis pastatė sandėliuką B. R. teritorijoje. Jis neduoda jam tyčiotis iš šios moters. Kieme buvo kirvis ir kastuvas. Nieko nevyko su jais, R. K. pats paėmė kirvį ir kastuvą ir pasakė, kad jį pasodins, nes jis jiems neduoda valios ten. Daugiau nieko nevyko tą dieną. Jo koja buvo mėlyna ir R. K. pabėgo. Su nukentėjusiojo automobiliu nieko neatsitiko. Ten apačioje kažkokia plastmasinė detalė nuplėšta, o jis iš jo norėjo gauti 320 eurų, nors pats tą apmušalą kažkur nuplėšė. Įvykio dieną iš alkoholinių gėrimų jis gėrė alaus. Su nustatytu 1,87 promilių girtumu sutinka, gali būti nuo alaus. Jis gerai prisimena viską, nebuvo labai girtas. Kas buvo rugpjūčio mėnesį, neatsimena. R. K. pats pasiėmė kirvį ir kastuvą. Dėl rugpjūčio 10 d. jis nieko negali paaiškinti. Pagarsinus parodymų dalį iš bylos, kaltinamasis parodė, kad dėl gegužės 6 d. įvykių iš dalies pripažino, nes norėjo tik pagąsdinti nukentėjusįjį, nes šis neturi teisės užeiti į jų kiemą. Jis nemetė į jo mašiną žvyro. Jis kastuvo nemetė, ten tik smulkus žvyras buvo. Konfliktai tarp jų vyksta, nes R. K. lenda į jų žemę, pats inicijuoja konfliktus, lenda ten, kur nereikia. Jis neturi teisės vaikščioti po jų kiemą ir statyti sandėlį. Gegužės 6 d. konfliktas prasidėjo, nes R. K. jį pradėjo pravardžiuoti invalidu. Žmogus, kurį jis su kastuvu bandė išvaryti, buvo pas B. R. kieme prie jos šulinio. Nežino, kodėl R. K. vaikšto po jų kiemą. Jis tą dieną su kastuvu bandė R. K. išvaryti. Jis tik užsimojo, bet nemušė, tarp jų buvo atstumas gal 3 metrai, negalėjo nukentėjusiojo pasiekti, pasakė, kad eitų lauk. Kad sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą, nesakė, nukentėjusysis meluoja. Jis nieko nemetė į namą, ar automobilį. Namo „šaliuotė“ jau seniai buvo trūkusi. Na jis į nukentėjusįjį metė žvyro saują. Gal ir pakliuvo keli gabaliukai į mašiną, bet nepakenkė nieko, ten buvo smėlis. Ant namo „šaliuotė“ buvo sulaužyta seniai, kas sulaužė tą „šaliuotę“, jis nežino. Konfliktą matė B. R., daugiau niekas nematė. Kiti kaimynai gyvena gal už 10 metrų, o kita kaimynė gal už 15 metrų. Daugiau niekas negyvena. R. K. jį kieme parvertė, nepamena, tai buvo iki ar po to kai jis kastuvu užsimojo. Anksčiau su tuo kaimynu konfliktų nebuvo. Nukentėjusysis jį išvadino, ir jis jį išvadino. Nebuvo mesta nei akmens, nei rąsto, nukentėjusysis meluoja. Policiją iškvietė turbūt B., ten jos nuosavybė. Dėl antro epizodo kaltinamasis parodė, kad jie atjungė elektrą. Jiems (kaltinamajam ir B. R.) dingo šviesa, turbūt todėl ji kvietė policiją. Su kaimynu tą dieną konflikto nebuvo. R. K. paėmė iš kiemo kastuvą ir kirvį, neatsimena, kada. Nežino, ar tą dieną, ar birželio mėnesį. R. K. paėmė kirvį ir kastuvą iš jo kiemo. Jis jo nemušė, niekas nenukentėjo, tai jį primušė. Kur dingo kirvis, nežino. Su niekuo nebuvo pas jį konflikto gegužės ir rugpjūčio mėn. Nežino, ar buvo pas jį konfliktas su R. K.. Jam buvo galvos traumos, gydėsi.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. K. dėl pirmojo epizodo parodė, kad tuo metu jis nuėjo sutvarkyti sandėliuką, kuris yra žemiau sklypo, o D. G., jo būsima žmona, šienavo žolę. Išgirdo riksmus, išbėgo ir pamatė, kad jis (kaltinamasis) mėto akmenis. Paklausė, ko jis mėto tuos akmenis. Kaltinamasis griebė kastuvą ir jį puolė. Jis atėmė kastuvą ir nubėgo kviesti policiją. Išgirdo triukšmą ir atbėgo kaimynai, pradėjo kaltinamąjį raminti. Atėjo žentas, bet jis nesikišo. Atėjo dar kiti kaimynai, viena kaimynė Č. pradėjo filmuoti viską telefonu. Jis pats kvietė policiją, o kaltinamasis dar akmenis mėtė į jį. O antras atvejis buvo, kai iš kaltinamojo kirvį atėmė. Jis pats grįžo iš darbo, pamatė, kad kaltinamasis į jį bėga su kirviu ir šaukia „ubju“ (užmušiu), jis atsitraukė ir atėmė kirvį. Pasakė B., kad pažiūrėtų, ką V. A. daro. Kai atėmė kirvį, paslėpė jį po paletėmis. Kai atvažiavo policija, jis stovėjo su kaimynu ir pasirodė, kad policiją iškvietė V. A. ir B. R., kurie pranešė, jog jie jiems elektros skaitliuką atjungė. D. matė įvykį, nes V. A. į ją mėtė akmenis. Viską filmavo jų kaimynė, matė viską ir kaimynė Č.. Jis išsigando, nes kastuvas – ne dantų krapštukas, kai kaltinamasis per arti priėjo ir užsimojo, nebuvo kitos išeities, kaip atimti iš jo tą kastuvą. V. A. pagriebė, kas po ranka pakliuvo, nes geria nuolat. Kaltinamasis griebė kastuvą ir jį puolė, nes V. A. mėtėsi akmenimis, o jis padarė jam pastabą. Tuo metu kaltinamasis metė plytą, prieš tai žvyrą saujomis mėtė, po to paėmė plytą nuo pašto dėžutės ir metė į namą ir sulaužė dailylentes. V. A. grįžo atgal, paėmė plytą ir metė į jo pusę, bet nepataikė į jį, pataikė į mašiną. Fizinis poveikis nebuvo jam padarytas, tik porą kartų akmeniu pataikė į mašiną. Pas juos buvo malkos sudėtos, ten ir rąstai guli, nes daro remontą, V. A. paėmė rąstą ir metė į jo mašiną ir sulankstė mašiną. Matė įvykius ir kaimynai, bet tik vieni drįsta kažką pasakyti. Jis pagrasino sudeginti kaimynų namus, todėl jie bijo kažką pasakyti, nenori su juo prasidėti. Kaltinamasis ir B. R. buvo girti, jie blaivūs nebūna, nes nuolat girtauja ir triukšmauja. Ir rugpjūčio mėnesį jie girti buvo, kai buvo tiriamas įvykis. Su kirviu jis bėgo į jį šaukdamas „zarubaju“ (užkaposiu). O kaimynė sakė, kad kaltinamasis jau nuo vidurdienio lakstė aplinkui su kirviu, gėles išmėtė, išvartė. Su kirviu kaltinamasis ne sulėtintai ėjo, o skriejo į jį šaukdamas. Kaip galima nejausti pavojaus nuo kirvio? Gegužės mėnesio įvykio metu kaltinamasis užsimojo į jį kastuvu ir šaukė „užmušiu, užkaposiu“ ir kitus grasinimus. Kastuvą jis pats pasigavo jau prieš nosį, kaltinamasis taikė trenkti jam į galvą. Jei jis nepagautų kastuvo, jo jau nebūtų turbūt gyvųjų tarpe. Kai kaltinamasis rėkė gegužės mėnesį ir grasino užmušti, jis visą naktį nemiegojo, klausė, ar jis kur nevaikšto. Jie vaiko neišleidžia nuo to laiko į kiemą, nes bijo kaimyno grasinimų. Konfliktuoja su kaimynais dėl jų girtuokliavimo, nes šie prisigalvoja, kad jie nori jų žemę atimti, o tai yra jų fantazija. Anksčiau iš A. irgi yra buvę grasinimų nužudyti, pastoviai jis grasina. Tik tokie agresyvūs grasinimai buvo gegužės mėnesį, kai jis jau pradėjo ir pulti. Gegužės mėnesį, kai V. A. užsimojo į jį kastuvu grasindamas nužudyti ir mėtė akmenis, jis išsigando. Rąstą kaltinamasis metė į jo automobilį, sugadinimai automobiliui buvo padaryti tyčiniai. Visą vasarą buvo girdimi grasinamai iš kaltinamojo pusės. Rugpjūčio mėnesio įvykio metu jis tada atvažiavo, atkabino priekabą ir išgirdo, kad kaltinamasis bėga į jį ir rėkia „užmušiu“, šiuo atveju kaltinamasis tikrai kirviu ne malkas kapoti norėjo. Jei V. A. tada būtų pataikęs kirviu jam į galvą, galėjo baigtis mirtimi. Kaltinamasis nepataikė jam į galvą kirviu, nes jis greit sureagavo, prisėdo ir pagriebė iš jo kirvį. Iškart viską daro šaltai, o paskui kratyti jį pradėjo, kai jau viskas baigėsi. Po tų kartų D. filmavo ir įrašinėjo į diktofoną, kaip V. A. sakė, kad nueis ir nužudys juos.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja B. R. parodė, kad V. pas ją daug metų būna, jis pas juos gyveno, kai dar buvo gyvas vyras. Kaltinamasis jai pašalinis žmogus, tačiau gyvena pas ją, padeda namuose, ūkyje. Nurodė, kad su nukentėjusiuoju konfliktuoja dėl žemės, kuris lenda į jos žemę prie namo, todėl V. A. su kaimynu susimušė. Paaiškino, kad nepamena įvykių. Žino, kad jie (kaltinamasis su nukentėjusiuoju) susiginčijo, susimušė. R. K. sakė, kad A. jam mašiną sudaužė lenta, V. A. smėliu pylė, o R. K. stvėrė jį. K. kastuvą pastvėrė. Kastuvas – jos nuosavybė, jis stovėjo prie šulinio. Paskui R. ir V. nubėgo su kastuvu. Nematė, kad kas nors grasintų tą dieną. Dėl įvykio rugpjūčio 10 dieną tai kaltinamasis išėjo į lauką, o kaimynas atbėgo į jų kiemą, pargriovė ir pradėjo spardyti V. A. ir atėmė iš jo kirvį. Kirvis taip pat buvo jos. Abu konfliktai vyko jos kieme prie laiptinės. Paskui jai šviesą atjungė R. K., ji iškvietė policiją. Matė, kad kieme buvo mėtomas smėlis, tačiau ji nežino, į ką A. mėtė smėlį. R. K. sako, kad į mašiną. Ji nematė, kad V. būtų užsimojęs į K.. V. ėjo su kirviu jai malkas kapoti, laikė rankoje nuleistą kirvį. R. K. atbėgo į jos kiemą, pargriovė V. ant žemės, trenkė jam šepečiu per nugarą. Paskui R. K. nubėgo namo, o ji iškvietė policiją, nes jis jai šviesą atjungė. Kas atjungė šviesą, ji nematė, bet kai R. K. nubėgo, iškart dingo šviesa. Papildomai nurodė, kad N. Č. yra jos sūnėno žmona, jie atvažiuoja tik vasarą, jų santykiai neblogi. Nežino, ar ji matė tuos konfliktus, ji jos tuo metu nematė. Kaimynė L. (G.) toliau gyvena, ar ji matė jų konfliktus, nežino, ji tvora apsitvėrus. Pas ją rąstų kieme nėra, tik prie tvarto. Įvykio dieną ji nematė, kad V. būtų paėmęs rąstą ir metęs į mašiną. Papildė, kad gegužės 6 d. įvykio metu V. A. gal ir buvo išgėręs, o ji su juo gegužės 6 d. alkoholio nevartojo; rugpjūčio 10 d. gal V. A. ir buvo išgėręs(ką vartojo, nežino), ji buvo išgėrusi alaus.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. Č. parodė, kad jie važiuoja į sodą ir būna ten tik savaitgaliais. Jų sūnus draugauja su D. G. dukra, todėl dažnai pas juos žaidžia kieme. Jie visada girdi, kai yra triukšmas pas kaimynus. Tą dieną ji išgirdo triukšmą ir nubėgo savo vaiką paimti. Ji labai išsigando, kad iš A. jau kažkoks veiksmas vyksta, nes jis tai akmenį paima, tai dar ką nors. O kai pamatė, kad jis kastuvą paėmė, išvis išsigando. Paskui ji nubėgo ir telefoną paėmė, nes jau seniai buvo mintis nufilmuoti, nes baisu, kas darosi. Nubėgo, pradėjo filmuoti. Ten buvo žmonės, akmenys skraido, o jis rėkė ir grasino, kad su tuo kastuvu kažką padarys. Kadangi ji nubėgo paimti telefoną, todėl viso įvykio nematė, o tik matė, kad Romas kastuvą atėmė. Matė, kad akmenys skraidė. Paskui jis jau rąstą paėmė ir metė į mašiną. dabar jau visko neprisimena, nes ten tokie įvykiai dažnai būna. Liudytoja N. Č. paaiškino, kad įvykis vyko vasaros pradžioje, gal gegužės, gal kitas mėnuo. A. su savo sugyventine triukšmavo. Tą dieną konfliktas vyko su D. G. ir R. K.. Pirma buvo tie riksmai, kažkas bėga, kažkas rėkia, o A. ima akmenis nuo kelio ir mėtė į namą, į mašiną ir būtent tyčia, kad apgadinti. Pataikė jis, ji matė ir girdėjo, kaip byra akmenukai. Pataikė į mašiną ir į namą. Buvo toks garsas, kaip plastiko lūžtančio. Ten buvo žvyras, smėlis ir akmenų. Kai akmenis A. išmėtė, tada jau ėmė smėlį ir saujom mėtė. Kastuvo ji dabar neatsimena ryškiai. Ji tik pamatė A. su tuo kastuvu ir labai išsigando, nes jis pradėjo grasinti Romui kastuvu. Kai nubėgo paimti telefoną, kad viską filmuoti ir atgal atbėgo, kastuvas jau buvo atimtas. Ji priėjo su telefonu ir filmavo namą, kur buvo skylė. Ir mašiną filmavo, kur buvo sudraskyta, įlenkta. Matė mašiną ir namą sugadintą. Dar kaltinamasis nuo malkinės bandė rąstą numesti. Jis rąstą norėjo į mašiną mesti tyčia. Šiaip dažnai būna ten įvykiai, bet ne tokie rimti. Po to dar buvo įvykis. Jie važiavo į sodą, ten mama gyvena netoli. Kaimynė skambino mamai ir sakė, kad A. labai rėkia ir su kirviu yra ant to kelio, kur jiems reikia važiuoti. Jie privažiavo atsargiai, bet jau nieko nebuvo. Ji apžiūrėjo, bet jau nieko nematė. Žmonių nebuvo, mašinų nebuvo. O vakare vėl ten kažkas buvo. To įvykio dabar nelabai atsimena. Kaimynai vėliau atvažiavo. To įvykio su kirviu nematė, tik iš kaimynės žodžių žino. Ji buvo apklausta birželio 18 d. apie gegužės įvykius. Ji matyt kažką sumaišė, nes 23 d. irgi buvo įvykis pas juos su policija. Ji pamatė tik bendrą vaizdą. Paskui pradėjo suvokti, kas vyksta. Kastuvą ji tikrai matė, jis toks mažiukas. A. su kastuvu matė. Buvo baisu, jai vaiką reikėjo paimti iš kiemo. Patį konfliktą ji matė iš tolo – A. tai akmenis mėtė, tai rąstą. Ji nuo įvykio vietos buvo gal 20 metrų atstumu, prie savo namų. O kai atėjo filmuoti, tai ji jau priėjo prie kelio arčiau jų, tada jau gal 10 metrų atstumu buvo. Ji girdėjo A. grasinimus, neatkreipė dėmesio, ką jis sakė, jai atrodė, kad jis puola, grasina. Kaip atėmė kastuvą K., ji nematė. Ji paskui pamatė kastuvą rankose pas R. K.. Įvykio su kirviu ji nematė, tik girdėjo apie triukšmą ir kaimynė sakė, kad A. lakstė su kirviu. Šie kaimynai, kur gyvena A., jos nuomone, tai asocialūs žmonės. Ji atvažiuoja į sodą tik savaitgaliais ir beveik kiekvieną kartą, kas antrą savaitgalį tikrai, girdi, kaip jie konfliktuoja tarpusavyje ir su kaimynais. Konfliktą ji stebėjo iš savo sklypo, kuris yra per kelią – B. R. namas stovi prie pat kelio, o jos namas už 30 metrų, kitoje kelio pusėje. Jie vasarą visada būna lauke ir, kai kas nors ten vyksta, visada ne tik girdi, bet ir mato. Kelias yra apie 3 metrų pločio, sunkiai 2 mašinos prasilenkia. Automobiliai stovi kieme nuo gatvės pusės, jie matosi iš jos sklypo. Ji nematė, kaip A. pataikė akmenimis į namą, bet girdėjo tokius garsus, iš kurių sprendžia, kad pataikė. Kai kaltinamasis mėtė daiktus, ji buvo gal už 15 metrų. Ji matė, ką jis ėmė ir ką metė į tą pusę. Rąstą jis iš malkinės paėmė. Matė, kaip jis metė rastą, paskui ant žemės tą rąstą matė. Jis ne paėmė, o nustūmė tą rastą nuo malkinės. Automobilis nuo malkinės gal už 1-1,5 metro stovėjo. Praeiti tarp jų galima buvo. Kaimynė J. G., kuri gyvena šalia, irgi matė šį konfliktą.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. G. parodė, kad su nukentėjusiuoju kartu gyvena, su kaltinamuoju nėra susijusi giminystės ryšiais, jis kaimynas. Gegužės 6 d. įvykiai prasidėjo nuo to, kad ji kieme pjovė žolę, o A. pradėjo mėtyti akmenis į ją su grasinimais, kad užmuš. Akmenys praskriejo pro jos galvą, ji dukters paprašė bėgti namo, pakviesti R. ir iškviesti policiją. Bet R. pats išgirdo triukšmą ir išėjo pažiūrėti, kas atsitiko, ir ji išgirdo jo žodžius: „ką tu išdarinėji“. Tada A. nubėgo prie šulinio, paėmė ten stovėjusį kastuvą ir puolė R. su žodžiais „aš tave užmušiu“. Ji paskui pamatė, kad kastuvas jau R. rankose ir į namą skrieja akmenys. Ji nuėjo namo išgerti vaistų, nes jai bloga pasidarė. Paskui pamatė, kad skrieja rastas. Buvo girdėti atsitrenkusių akmenų smūgiai ir į automobilį, ir į namo sieną. Buvo apgadintos namo dailylentės. Jai išėjus į kiemą matėsi tik akmenys nubyrėję ir jau buvo susirinkę kaimynai. N. Č., J. G. ir L. G.. Jos ėjo link B. R. namo, norėdamos nuraminti jį. A. dar metė link namo kelis daiktus ir akmenį. N. Č. daugelį tų momentų nufilmavo telefonu, kur matosi ir žmonės, ir girdisi tie riksmai. Paaiškino, kad R. K. automobilis buvo sužalotas: slenkstis sulankstytas, dar kažkas, ekspertai aprašė smulkiai ir namo dailylentės sugadintos. Ji nematė, kokiu mechanizmu sužalojo dailylentes, tik garsą girdėjo, kuris skiriasi atsitrenkimo į metalą. Akmenys buvo iš pradžių mėtomi į ją, o paskui, kai iš A. buvo atimtas kastuvas, jis pradėjo mėtyti akmenis į nukentėjusįjį R. K.. Žmonės matė ir girdėjo A. riksmus, kad „aš jus visus išdaužysiu“. Rąstą ji per langą matė skriejantį, nes jų langai į tą pusę. Rąstas skrido link mašinos. Girdėjo krentančio rąsto trenksmą. Kastuvą ji matė iš nugaros, kaip V. A. griebė kastuvą nuo šulinio. Jis bėgo link R.. Paskui jau matė kastuvą R. rankose, jis sakė, kad atėmė kastuvą. Įvykio metu buvo kitų asmenų: L. G., B. R. sesuo viską matė, J. G. – kaimynė priešais, ir jos žentas, nežinau vardo ir pavardės. Dėl sekančio įvykio nurodė, kad V. A. agresijos aktas prasidėjo ryte, kai ji su dukra buvo namuose. V. A. beldė į sieną kumščiais ir rėkė su keiksmažodžiais. Ji pagarsino muziką, kad dukra negirdėtų, nes dukra užduoda klausimus, ką reiškia keiksmažodžiai. Ji su dukra apie 12 val. išvažiavo pas jos tėvą į Molėtus, kur buvo visą dieną ir apie 19 val. grįžo namo. Ji pamatė, kad išvartytos nuo palangės jos vazoninės gėlės. Ji viską sutvarkė. Atėjo N. Č. ir paklausė, ar ji žino, ką V. A. išdarinėja – lakstė po kiemą su kirviu, vartė viską, bėgo link skydinės, bet G. jį sustabdė. Natalija papasakojo, kad jai skambino L. G. ir įspėjo, kad jie čia nevažiuotų, nes jis laksto su kirviu ir gali blogai baigtis. Kai ji grįžo, pradėjo tvarkytis, atvažiavo R.. Jų namo langas buvo praviras, ji vėl išgirdo A. riksmą su grasinimais, jis judėjo link jų, rėkdamas: „aš jus visus išdaužysiu“. Romas atėjo nešinas kirviu ir pasakė, kad atėmė kirvį iš V. A.. Ji labai išsigando. Jie tada sprendė, ką toliau daryti, nes jis vis grasina. Atvažiavo policija, nes, pasirodo, B. R. pati iškvietė policiją, nes jiems kažkas šviesą išjungė. Ji buvo neblaivi, pradėjo flirtuoti su policininku. Kai tas paklausė, kodėl kviečia ne elektrikus, tai sakė, gal jis jai viską sutvarkys, o V. A. puolė plūsti ir įžeidinėti policininką. Jie parašė skundą policijai. Paskui ji griebė telefoną, kad įrašyti garso įrašą, nes V. A. jau buvo savo namuose, bet girdėjosi grasinimai, kad jis juos nužudys, kad jie čia negyvens. B. pasakė, kad tegul gyvena, bet kam tu jiems kirvį atidavei. Ji girdėjo patį grasinimą. Kaip puolė su kirviu, nematė, tik kai kirvį atsinešė R. matė. Iki šio įvykio namo sienos buvo sveikos, išskyrus viršutinę dalį, kurią A. sulaužė anksčiau. Namas priklauso jos tėvui M. A., malkinė 3 metrų atstumu nuo namo stovi. Automobiliai stovi kieme prie pat namo, o malkinė – iš kitos pusės. A. ne iš malkinės ėmė rąstą – kieme stovi stinta malkų sukrauta ir rastai kampe, o automobilis gal už 3 metrų stovėjo, tiksliai nepasakys. Rąstas, kurį paėmė A., tai iš seno namo sienos išpjautas gal 1 metro rastas. Ji irgi galėtų pakelti ir mesti, bet svorio jis turi. Ji matė tą skrendantį rąstą, bet kas jį metė, nematė. L. G. matė. Į kur rąstas atsitrenkė – nematė, į automobilį ar namo sieną. Nuolat vyksta tie konfliktai, kai išeina į kiemą pjauti žolę ar ravėti gėles, A. visada išeina į lauką rėkdamas, kad čia viskas jo, kad jis juos užmuš.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad jie yra kaimynai. Pas ją skardinė, nepermatoma tvora, įvykio metu nelabai ką ir matė. Tuo metu ji namuose prižiūrėjo anūką, kuris miegojo. Kieme buvo labai šaukiama, trukdoma, todėl ji išėjo iš namo pro vartelius ir paprašė V. A. kabėti tyliau ir eiti namo. Jis jos paklausė ir nuėjo. Įvykis buvo vasarą, gali būti, kad rugpjūčio mėnesį. Pažymėjo, kad pati nieko nematė, tik girdėjo šauksmus, kurie trukdė miegoti anūkui. Ji gyvena priešais, bet apėjo namą iš kitos pusės, kai jie buvo jau kieme – V. A. netylėjo, garsiai šaukė, tačiau, ką konkrečiai šaukė neatsimena, metai laiko jau praėjo. Paskui, kai V. nuėjo namo, ji matė kieme R. K.. Ji tada su kažkuo iš kaimynų kalbėjo, bet jų buvo daug susirinkę, su kuo konkrečiai kalbėjo, nežino, neprisimena, visi buvo susijaudinę. R. buvo susijaudinęs, sakė, kad iškvietė policiją. Ji išėjo namo, nes nenorėjo laukti policijos, jai reikėjo eiti pas anūką. Negali pasakyti, ką kas tada kalbėjo, neprisimena. Nematė nei apgadinto automobilio, nei namo. Ji atėjo iš kitos pusės, apėjo namą, ten ne jos namas, nežiūrėjo. Šauksmų turinio ji pasakyti negali, nes labai greit atbėgo ir išėjo. V. A. riksmus girdi dažnai, būna vartojamas alkoholis, tačiau ji nekreipia į V. A. dėmesio, jau daug metų pažįsta, jis visada šūkauja, ji jo nebijo, jis nieko tokio nedaro. Negali spręsti, ar R. K. gali bijoti V. A. – vienam nebaisu, kitam gal gali būti baisu.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 7 d. įtariamuoju apklaustas V. A. įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje apie 2 metus pas B. R., padeda jai atlikti namų darbus, nes ši jau sena ir neturi sveikatos. Namas, kuriame gyvena, yra padalintas pusiau, yra namo bendrasavininkė D. G.. Su D. G. gyvena daugiau nei pusę metų jos sugyventinis, kurio vardo nežino. Kiekvienas turi savo kiemą bei žemės plotą, jie turi savo įėjimą į namą, bet tas vyras labai dažnai naudojasi jų kiemu, atvarė traktorių į jų kiemą, atvežė kažkokias šiukšles. B. R. pareiškė vyrui pretenzijas dėl to, o jis atsakė, kad ją užmuš. Tai buvo prieš kelias dienas. 2018 m. gegužės 6 d. apie 15.40 val. buvo namie, buvo neblaivus, gėrė su B. ir jos sese. Tas vyras vėl vaikščiojo po jų kiemą, jis vyrui pasakė, kad šis nustotų čia vaikščioti, išbarė jį dėl to, o šis pasakė, kad jį primuš, o B. išvadino „kurva“ ir sakė, kad ją užmuš. Supyko ant vyro ir, norėdamas jį išvaryti iš kiemo, stvėrė kastuvą, užsimojo ant jo. Vyras yra aukštesnis ir stambesnis už jį, todėl taip pasielgė, nes vyras jam grasino. Pamatęs jį, vyras išėjo iš jų kiemo ir nuėjo namo. Jis numetė kastuvą prie šulinio. Kai jau ėjo į savo kiemą, paėmė nuo kelio saują žvyro, kuris yra papiltas ant jo kelio, ir metė vyrui iš paskos, taikėsi į jį patį, bet pataikė į automobilį, kuris stovėjo ant kelio, šalia jo namo. Matė, kaip pataikė tuo žvyru į automobilio šoną, į namą tikrai nepataikė. Jokių sugadinimų ant automobilio nematė, jokio pagalio į automobilį nemetė. Jų namo dailylentės ir plastmasės buvo suskilinėjusios anksčiau net keliose vietose (t. 1, b. l. 41, 42).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 15 d. įtariamuoju apklaustas V. A. įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad gyvena pas B. R., padeda jai atlikti namų darbus, nes ji jau sena ir neturi sveikatos. Namas, kuriame gyvena, yra padalintas pusiau. Kitoje namo pusėje gyvena D. G. su sugyventiniu R. K.. B. ir D. turi savo atskirus kiemus bei žemės plotą, Įėjimai į namą yra atskiri. R. sudeda malkas į B. sodą, todėl jie konfliktuoja. B. niekada neprašė, kad jai padėtų išsiaiškinti su kaimynais, tačiau jis tai daro savanoriškai. 2018 m. gegužės 6 d. apie 15.40 val. jis buvo namie, buvo išgėręs degtinės. Pamatė, kad į B. sodą atėjo R. K., Jis jam pasakė, kad nustotų čia vaikščiuoti, B. taip pat taip sakė, o R. pasakė, kad jį primuš, o B. išvadino „kurva“ ir kad ją užmuš. Jis supyko ant jo ir pradėjo konfliktuoti, stvėrė kastuvą ir užsimojo ant jo, tačiau pats pastatė kastuvą kieme. R. išėjo iš kiemo, jis paėmė nuo kelio saują žvyro, kuris yra papiltas ant jo kelio ir metė jam iš paskos, taikėsi į jį patį, bet pataikė į automobilį, kuris stovėjo ant kelio, šalia jo namo. Matė, kaip pataikė žvyru į automobilio šoną, į namą tikrai nepataikė. Jis nesugadino automobilio, jokio pagalio į automobilį nemetė. Namo dailylentės ir plastmasės buvo suskilinėjusios anksčiau keliose vietose. Matė, kad automobilis buvo apgadintas anksčiau. 2018 m. rugpjūčio 10 d. jokių gėlių kaimynams negadino. Tą dieną išgėrė du butelius degtinės ir nieko neprisimena. Neprisimena, kad tą dieną būtų atvažiavusi policija. Jokios elektros jis neatjunginėjo. Su kirviu kaimynui negrasino. Kaip pas kaimyną atsirado jo kirvis ir kastuvas, nežino, tikriausiai pats pasiėmė. Jis nesiruošia nužudyti kaimyno. Nesakė niekada, kad jį nužudys. Nori susitaikyti su kaimynu (t. 1, b. l. 76-77).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 14 d. įtariamuoju apklaustas V. A. įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad parodymus yra davęs, jų pakeisti ir papildyti nenori (t. 1, b. l. 79, 80).
Šalies argumentai
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 6 d. nukentėjusysis R. K. pareiškime nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su šeima turi nuosavą namą, kurį dalinasi per pusę su kaimynais: B. R. ir jos sugyventiniu V. A.. Šie kaimynai pastoviai girtuokliauja, o išgėrę kelia konfliktus, lenda prie jų, įžeidinėja jį, jo žmoną D. G. necenzūriniais žodžiais, taip pat ir jų vaikus. 2018 m. gegužės 6 d. apie 15.37 val. jo žmona kieme pjovė žolę. Į kiemą išėjo neblaivi kaimynė B., kuri įžeidinėjo jo žmoną, taip pat, atėjo ir jos sugyventinis V. A., kuris pradėjo mėtyti akmenis į jo žmoną. Žmona pakvietė jį ir jis atėjo prie jų. V., pamatęs, jog jis atėjo, pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais „pydarasi, huj sasat, kurva prastitutka“. V. buvo labai agresyvus, paėmęs kastuvą užsimojo juo ir pasakė „zarubaju“, bandė kastuvu jam suduoti tačiau buvo labai neblaivus, koordinacija sutrikusi, jis (R. K.) atsitraukė ir V. nesugebėjo pataikyti į jį, tačiau jo sveikatai buvo kilęs realus pavojus. Visa tai matė ir kaimynai iš gretimo namo, kurie liepė V. sustoti, apsiraminti. Užtaikė momentą, kuomet V. buvo nusisukęs, priėjo ir iš pastarojo rankų ištraukė kastuvą. Tuomet V. paėmė kieme esančius akmenis ir pradėjo į jį mėtyti, tačiau nepataikė. Tada V., paėmęs akmenį, metė į jo automobilio priekinį bamperį, akmuo atšoko ir atsitrenkė į namo sieną, sulūžo namo dailylentė, dėl ko jis neiškentė ir iškvietė policiją. Tuo metu V., paėmė medinį rasto gabalą, ir metė jį į jo automobilį, pataikė ir sugadino automobilio kairės pusės galines dureles, slenkstį. Pasakė V., jog bus blogai, kad atvažiuos policija, V. atsakė, jog jam nesvarbu, padegs jo mašiną, namus. Nori pasakyti, jog V. pastoviai grasina jam ir jo žmonai, jog padegs jų namus. Automobilis „Kasko“ draudimu nedraustas. Dėl apgadinto automobilio ir namo dailylentės jam padaryta apie 320 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 13-16).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 14 d. apklaustas nukentėjusysis R. K. nurodė, kad šiuo metu gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra vieno aukšto, nuosavas namas, kuriame gyvena ir kaimynai. Kaimynų įėjimas yra iš kitos namo pusės. Kaimynė yra B. R. ir pas ją gyvena sugyventinis V. A.. Kiek žino, pastarasis neturi, kur gyventi ir kaimynė jį priėmė gyventi. Kaimynai nuolatos girtauja ir tarpusavyje pykstasi, barasi, keikiasi ir galimai net mušasi. Kaimynų rytas prasideda nuo 5.00 val. su riksmais ir barniais. Parsineša alkoholio ir girtauja. Dėl to ne kartą buvo kviesta policija, nes kaimynai nuolatos triukšmauja, girtuokliauja ir neduoda ramybės nei jiems, nei kaimynams. 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 21.10 val. sugrįžo į namus su automobiliu. Išlipus iš automobilio ir priėjus prie priekabos bei norint išsikrauti krovinį, išgirdo riksmą ir atsisukęs pamatė atbėgantį kaimyną V., kuris dešinėje rankoje turėjo kirvį. Pribėgęs užsimojo, bet jis pribėgo arčiau keletą žingsnių ir čiupo už kirvio. Pradėjo atiminėti kirvį, o V. neatidavė ir laikė už rankenos, tačiau kirvis išslydo iš V. rankų ir jis kirvį atėmė. Pamatęs, kad kirvį atėmė, pradėjo bėgti link namų ir šaukė grasindamas, jog vis tiek jį nužudys. Taip pat nužudys ir sugyventinę D.. Bėgdamas nuo pašto dėžutės viršaus paėmė silikatinę plytą ir metė į jį, bet „nedametė“, nes, kaip suprato, buvo vėl girtas. Nubėgo į namus, o jis ėjo iš paskos. Įbėgo į namą, o kaimynė B. R. tuo metu stovėjo tarpduryje. Abu pradėjo šaukti, kodėl jis muša V.. Atsakė, jog nieko nemuša, o iš V. atėmė kirvį. Pamatęs, kad ir kaimynė yra neblaivi, kirvio negrąžino. Kaimynė pradėjo grasinti, kad iškvies policiją, jog jis vagis ir pavogė jų kirvį. Kadangi kaimynai nenorėjo taikiai išsiaiškinti ir bijodamas, jog vėl neužpultų, tai kirvio negrąžino, o paslėpė kieme. Sugrįžo prie automobilio ir išsikrovė atsivežtus daiktus. Išgirdusi triukšmą, į kiemą išėjo ir sugyventinė D.. Pasakė jai, jog kaimynai vėl girtauja ir buvo atėjęs V., iš kurio atėmė kirvį. Pokalbio metu išgirdo, jog kaimynai rėkauja namuose ir žodžiu grasina. Žmona nuėjo prie jų lango ir nufilmavo, kaip kaimynai namuose rėkauja ir V. grasina vis tiek su jais susidoroti, nužudyti. Tai jau ne pirmas kartas, kai V. grasina, bet anksčiau su kirviu nebuvo užpuolęs. Kaimynas yra neprognozuojamas ir galima iš jo tikėtis visko. Prašo sudrausminti kaimyną ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų jį nužudyti, nes mano, jog tai gali padaryti. Terorizuoja visus kaimynus ir jį su sugyventine Danguole (t. 1, b. l. 60).
Šalies argumentai
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 6 d. D. G. pareiškime nurodė, kad 2018 m. gegužės 6 d. apie 15.00 val. savo kieme žoliapjove pjovė žolę. Staiga iš savo namo dalies išbėgo B. R. ir ėmė plūsti ją necenzūriniais žodžiais, grasino, kad užmuš. Paskui ją išbėgo V. A. ir ėmė mėtyti į ją akmenis. Ji į pagalbą pasikvietė šalia ūkinio pastato besitvarkantį savo sugyventinį R. K., kad jis iškviestų policijos pareigūnus. R. K. priėjus prie namų, V. A. puolė jį su kastuvu. R. K. atėmė iš jo kastuvą, tuomet V. A. ėmė mėtyti akmenis, mėtė akmenis į R. K. ir šalia namo stovintį automobilį, aplamdė galines dureles ir slenkstį, priekinį bamperį ir dureles. Nuo mašinos atšokęs akmuo sulaužė namo dailylentę. Visą automobilio stogą apmėtė akmenimis. Tuo tarpu B. R. įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. V. A. jai antrino, spjaudėsi, grasino, kad užmuš ir padegs namus (t. 1, b. l. 12).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 14 d. apklausta liudytoja D. G. parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventiniu R. K. jos tėvui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kitoje gyvenamojo namo dalyje gyvena B. R. ir V. A., kurie nuolatos girtauja ir jų atžvilgiu vartoja įvairius necenzūrinius žodžius bei grasina įvairiais susidorojimais. 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 8.00 val. buvo namuose kartu su savo mažąja dukra. Kaip ir kiekvieną dieną, t. y. atsikėlusi ryte ji išgirdo beldimą į savo namo sieną. V. A. vėl pradėjo garsiai keiktis, visaip ją įžeidinėti, grasino susidoroti padegant namą ar net nužudyti. Nieko neatsakiusi tiesiog pagarsino muziką ir su dukra papusryčiavusi pradėjo ruoštis vykti pas tėvą į Molėtų rajoną. Apie 12.00 val. su dukra išvažiavo iš namų. Apie 19.00 val. kartu su dukra jos grįžo namo. Tuo metu jau namuose buvo grįžęs jos sugyventinis R. K., kuris pasakė, kad ji nueitų ir pažiūrėtų, kas yra padaryta su jos pasodintomis gėlėmis, kurios buvo padėtos ant palangių iš lauko pusės. Nuėjusi pamatė, kad visos jos gėlės, kurios augo vazonuose, buvo išmėtytos ir išlaužytos. Viską sutvarkiusi nuėjo namo. Neužilgo pas ją atėjo kaimynė N. Č., kuri vasaros metu gyvena savo vasarnamyje priešais jos namą, ir paklausė, ar ji žino, kas šiandien įvyko. Ji atsakė, kad nieko nežino. N. Č. papasakojo, kad, kai jų nebuvo namuose, V. A. pasiėmęs kirvį lakstė prie jų statomos malkinės ir kirvio bukąja dalimi daužė i malkinės sienas. Lakstė po visą kelią, nubėgo prie jų elektros skydinės ir norėjo kažką padaryti su elektros skydine. Tuomet kita kaimynė J. G. su savo žentu nuėjo prie V. A. ir pradėjo jį raminti. Po to berods V. A. nusiramino ir nuėjo namo. Pakalbėjusi su kaimyne, ji taip pat nuėjo namo. Gaminant valgį ji ir vėl už sienos išgirdo iš savo kaimynų įvairius grasinimus ir keiksmažodžius jos atžvilgiu. R. kaip tik tuo metu namuose nebuvo, kadangi jis buvo išvažiavęs atsivežti automobiliu įvairių statybinių medžiagų. Apie 21.10 val. jos sugyventinis automobiliu grįžo namo. R. K. pradėjo nešioti įvairias statybines medžiagas į malkinę. Netrukus išgirdo iš V. A., kuris tuo metu buvo lauke, įvairius keiksmažodžius R. atžvilgiu. V. A. reikalavo, kad R. įjungtų elektrą ir eilinį sykį jau R. atžvilgiu grasino jį užmušti šiandien ir jam vienodai, kas bus su juo. Netrukus iš kiemo atėjo R., rankose nešė kirvį. Paklausė, iš kur tas kirvis. R. pasakė, kad jam grįžus namo ir išlipus iš automobilio, V. A. jį pasitiko įvairiais keiksmažodžiais, įvairiais grasinimais susidoroti, užmušti ir pradėjo grasinti kirviu. Susiėmęs su V. A., R. atėmė iš jo kirvį ir parėjo namo. Jiems bešnekant, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnams bandant aiškintis, kas čia įvyko, V. A., dar būdamas atokiau, pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus, įvairiais žodžiais keiktis ir netrukus pabėgo. Policijos pareigūnams bandant įeiti i V. A. namus, to padaryti nepavyko, kadangi B. R. iš vidaus užsirakino namus ir nieko neįleido. Ji su R.u pabendravus su pareigūnais parašė dėl V. A. elgesio pareiškimą ir netrukus policijos pareigūnai išvažiavo. Tokie konfliktai su V. A. bei B. R. vyksta nuolatos, todėl ji bijo dėl savęs ir savo šeimos saugumo, kadangi V. A. yra neprognozuojamas, nestabilios psichikos (t.1, b. l. 63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 18 d. apklausta liudytoja N. Č.parodė, kad su vyru turi sodo sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. (duomenys neskelbtini), Vilniuje viename name, kuriame gyvena dvi šeimos, gyvena B. R. kartu su savo sugyventiniu V. A., kitoje pusėje gyvena D. G. su sugyventiniu R. K.. B. su V.u konfliktuoja su visais kaimynais, prie visų kabinėjasi, negali paaiškinti, dėl ko kabinėjasi, pravardžiuoja visus. Jie abudu vartoja alkoholinius gėrimus. B. ir V. sklypas yra priešais jų sklypą, todėl mato viską, kas ten vyksta. 2018 m. gegužės 6 d. apie 15.40 val. išgirdo riksmus, rėkė B. su V.u, jie barėsi su kaimyne D. G., kuri gyvena kitame namo gale su jais. B. ir V. barėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo ją. Matė, kaip V. paėmė nuo kelio žvyrą su akmenimis ir metė į šalia D. namo pusės stovėjusius du jų automobilius. V. metė žvyrą taip 3-4 kartus. Matėsi, kad jis nori pataikyti į automobilį. R. automobilis stovėjo arčiau praėjimo ir matė, kaip V. pataikė į jį žvyru, nes girdėjo garsą bei matėsi, kad akmenys atsimušė nuo automobilio. Taip pat išgirdo duslų garsą, iš kurio suprato, kad buvo pataikyta į namo plastikines dailylentes. Dar matė, kaip V. nustūmė medinį rastą ant R. automobilio. Kiek matė, rastas nukrito ant žemės, nes buvo duslus garsas, nematė, ar jis pataikė į automobilį. Nematė, kaip V. puolė su kastuvu R., kaip supranta, tai buvo dar iki tol, kol jis pradėjo mėtytis žvyru. Tuomet atėjo kiti kaimynai, kurie V. nuramino. Kažkas iškvietė policiją. Kai išvežė V., R. parodė, kad namo dailylentė vienoje vietoje yra sugadinta, išmušta skylė, jo automobilis buvo apibertas žvyru, automobilio slenkstis įlenktas, bet nepamena, kurios pusės. V. A. nuolat visiems grasina, kad sudegins namus, tai vyksta nuolat, jis yra neadekvatus (t.1, b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 16 d. apklausta liudytoja B. R.parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai yra nuosavas namas, padalintas į dvi dalis. Kitoje namo dalyje gyvena kaimynė D. G. su savo sugyventiniu R.u. Apie 20 metų jos namuose gyvena V. A.. Pastarasis neturi savo gyvenamosios vietos, neturi šeimos, neturi tėvų, gyvena pas ją nuo senų laikų, jį priglaudė jos vyras. Vyras dirbo šaltkalviu, o V. jam padėdavo. 2013 metais mirė vyras, o V. liko pas ją gyventi. V. jai labai padeda ūkio darbuose. V. turi problemų su galva, turėjo kelias rimtas galvos traumas ir tai atsiliepė jo psichikai. V. turi invalidumą, niekur nedirba, gyvena iš atsitiktinio uždarbio, padeda kaimynams. Ji pati duoda jam maisto. V. piktnaudžiauja alkoholiu, būna ji išgeria kartu. Jos ir kaimynės D. santykiai yra blogi, pastoviai konfliktuoja dėl žemės ribų. D. ir jos sugyventinis pastoviai deda savo daiktus, malkas jos sklypo teritorijoje. Kai padaro pastabą, jie ją įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, grasina. 2018 metais gegužės mėnesį, dienos neprisimena, V. buvo neblaivus. Prie jos namo įėjimo atėjo R.. Negali nurodyti aplinkybių, tačiau tarp R. ir V. kilo konfliktas. Matė, kaip V. užsimojo kastuvu. Automobilio V. nesugadino. Kai V. grasino R. kirviu, ji nematė, nes nebuvo namuose. R. yra daug stambesnis už V.. Tikrai nemano, kad V. jam gali kažką padaryti. Mano, kad konfliktai tik žodiniai. Ji niekada neprašė V., kad šis kažką padarytų D. ar R. dėl to, jog jie deda daiktus jos žemės sklype (t.1, b. l. 66).
Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vado V. Š. tarnybinio pranešimo dėl asmens pristatymo matyti, kad 2018 m. gegužės 6 d. apie 15.40 val. patruliuojant kartu su būrio vadu A. E. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus kaimynas mėto plytas ir akmenis į pranešėjo automobilį. Atvykus į vietą į juos kreipėsi R. K. ir D. G.. Pareiškėjai paaiškino, kad gyvena kartu (duomenys neskelbtini), kita namo dalis priklauso kaimynei B. R., kuri gyvena kartu su sugyventiniu, kaip vėliau paaiškėjo, V. A., kuris būdamas neblaivus konfliktavo su kitais gyventojais, mėtė akmenis į D. G., grasino susidoroti, paėmęs kastuvą bandė smūgiuoti R. K. (kuris atbėgo į pagalbą D. G.), paskui paėmęs akmenis ir medinius baslius svaidė juos į automobilį ir apgadino R. K. priklausantį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulankstė galines dešinės pusės dureles ir slenkstį, apgadino priekinį automobilio buferį ir sulaužė namo dailylentes, primėtė ant automobilio stogo akmenų, grasino fiziškai susidoroti, sudeginti namus bei automobilius. Užėjus į namo dalį, priklausančią B. R., aptiko V. A.. Vyras buvo neblaivus, elgėsi neprognozuojamai, neadekvačiai vertino situaciją, buvo agresyvus, ėmė šūkauti, kad yra neįgalus. Išėjęs į lauką kartu su jais pasiaiškinti, pradėjo jų akivaizdoje grasinti kaimynams, pradėjo spjaudytis, žadėjo sudeginti kaimynų automobilius, visiems girdint kaimynę išvadino necenzūriniais žodžiais, šūkavo, aiškino, kad turėjo su ja lytinių santykių ir dar ragino jį patenkinti oraliniu būdu ir t. t. V. A. netrukus buvo sulaikytas, jam uždėti antrankiai. Į lauką išėjusi B. R. taip pat pradėjo kelti sumaištį ir keiktis necenzūriniais žodžiais, todėl jai buvo paaiškinta, kad jei ji nedelsiant nenustos plūsti necenzūriniais žodžiais savo kaimynų, ji taip pat bus sulaikyta, neatsižvelgiant į jos garbų amžių. B. R. užsidarė savo namo dalyje, tačiau dar einant namo bandė imituoti kritimą ir šauktis pagalbos, kad ją muša policijos pareigūnai. Įvykį matė ir gali paliudyti N. Č.. V. A. apie 16.45 buvo pristatytas į 1 PK. VPK OVS buvo informuoti apie įvykio aplinkybes, kaimynams buvo paaiškinta, kad lauktų NVRS darbuotojų, kurie atvyks vakare (t.1, b. l. 11).
Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio M. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. dirbant 1 PK teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu A. L. apie 21.50 val. patruliuodami 1 PK teritorijoje iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaimynas atjungė elektrą. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi neblaivi pranešėja B. R., kuri paaiškino, kad kaimynai atjungė elektrą. Apžiūrėjus namus ir pabendravus su kaimynais, t. y. D. G., paaiškėjo, kad elektra ne atjungta, o iššoko saugikliai. Pranešėjos kaimynė paaiškino, kad moteris su sugyventiniu V. A. nuolat girtauja ir konfliktuoja, o šiandien jis išlaužė D. G. gėles, sudaužė vazonus, o vėliau V. A. su kirviu puolė D. G. sugyventinį R. K. ir grasino nužudyti, tačiau jis kirvį atėmė ir V. A. pabėgo. D. G. turėjo pretenzijų, todėl iš jos buvo priimtas pareiškimas. V. A. sulaikytas nebuvo (t.1, b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios 2018 m. gegužės 6 d. fotolentelės matyti įvykio vietos bendras vaizdas, automobilio „Toyta Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, prie automobilio gulinčio medinio rasto dalies bendras vaizdas, kastuvo bendras vaizdas (t.1, b. l. 17-19).
Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 8 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas plokščiagalis kastuvas, kurio darbinė plokštė yra metalinė, 20 cm ilgio ir 15 cm pločio. Medinis kotas – 71 cm ilgio. Darbinė plokštė prie medinio koto pritvirtinta vinimi (t.1, b. l. 21-22).
Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kirvis, kuris yra su metaline galva ir mediniu kotu. Kirvio galva yra apie 16 cm ilgio. Kirvio kotas yra apie 60 cm ilgio. Kirvis yra savadarbis, be jokių pažeidimų (t.1, b. l. 52-53).
Iš byloje esančio 2018 m. spalio 3 – lapkričio 9 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-215/2018 matyti, kad: 1) V. A. nuo 2016 m. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, byloje nagrinėjamų įvykių metu jam konstatuojama – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu bei priklausomybės nuo alkoholio sindromas; 2) byloje nagrinėjamų įvykių metu V. A. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (paprasto girtumo būsenoje), jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 3) V. A. byloje nagrinėjamų įvykių metu nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto būsenoje; 4) šiuo metu V. A. diagnozuojama – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu bei priklausomybės nuo alkoholio sindromas, jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; 5) dėl savo psichikos būklės V. A. galėjo ir šiuo metu gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio įvykių metu galėjo sąlygoti nepilną įvykių detalių suvokimą ir įsiminimą, todėl jo parodymai apie tai gali stokoti tikslumo, išsamumo ir vertintini kritiškai; 6) V. A. intelektiniai gebėjimai, jam būdingi pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatumai neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamų įvykių metu. V. A. gali teisingai suvokti reikšmingas bylos aplinkybes ir jas atgaminti, duodamas parodymus, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio įvykių metu galėjo sąlygoti nepilną įvykių detalių suvokimą ir įsiminimą, todėl jo parodymai gali stokoti tikslumo, išsamumo ir vertintini kritiškai. V. A. psichinės būsenos ypatumai neturi esminės įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamų įvykių metu. V. A. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis gali stoti prieš teismą. V. A. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo) (t. 1, b. l. 121-127).
Iš byloje esančių alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. gegužės 6 d. 16.46 val. V. A. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 33).
Į bylą pateiktas 2018 m. gegužės 6 d. vaizdo įrašas, iš kurio matyti asmenys, susirinkę po konflikto, matosi skriejantis akmuo, nukentėjusysis su kastuvu rankose, automobilio bei namo apgadinimai, prie automobilio nukritęs rąstas, prie namo – akmuo. Detalų vaizdo įrašę girdimų pokalbių turinį patvirtina į bylą pateikta išklotinė su pokalbių vertimų į lietuvių kalbą (t. 2, b. l. 62-63).
Į bylą pateiktas 2018 m. rugpjūčio 10 d. vaizdo įrašas, iš kurio girdėti dviejų asmenų (vyro ir moters) riksmai. Detalų riksmų turinį patvirtina į bylą pateikta išklotinė su pokalbių vertimų į lietuvių kalbą (t. 2, b. l. 63-64).
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, vaizdo įrašai, fotonuotraukos, taip pat kiti ankščiau nurodyti dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Byloje sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo V. A. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2018 m. gegužės 6 d. ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. įvykiai) ir 187 straipsnio 1 dalį.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.
BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje – turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų; pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek kaltinamasis V. A., tiek nukentėjusysis R. K. gyvena viename name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris padalintas į dvi atskiras dalis. Tiek iš kaltinamojo V. A., tiek iš nukentėjusiojo R. K. parodymų, duotų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų parodymų matyti, kad tarp asmenų, gyvenančių minėtose atskirose namo dalyse, vyksta konfliktai.
Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam V. A. pareikšti kaltinimai BK 145 straipsnio 1 dalį (2018 m. gegužės 6 d. bei 2018 m. rugpjūčio 10 d. įvykiai) ir 187 straipsnio 1 dalį pasitvirtino.
Kaip matyti iš kaltinamojo V. A. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam pareiktų kaltinimų jis nepripažino. Remiantis jo parodymais, duotais teisme, jis 2018 m. gegužės 6 d. įvykio metu su kastuvu bandė R. K. išvaryti iš kiemo, tik užsimojo, pasakė, kad eitų lauk, į namą ar automobilį jis nieko nemetė, nebent žvyro saują, kurio keli gabaliukai gal pakliuvo į automobilį, bet jo nepakenkė. Jo teigimu, nebuvo mesta nei akmens, nei rąsto, nukentėjusysis meluoja. Taigi kaltinamasis, nurodydamas, kad mėtė žvyrą, kuris galėjo pataikyti ant automobilio, neneigia, kad minėto įvykio metu buvo prie nukentėjusiajam priklausančio automobilio. Dėl įvykio 2018 m. rugpjūčio 10 d. teigė, kad su kaimynu tą dieną konflikto nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. K. teigė, kad 2018 m. gegužės 6 d. įvykio metu V. A. griebė, kas po ranka pakliuvo – griebė kastuvą ir jį puolė, mėtėsi akmenimis, metė rąstą, prieš tai žvyrą saujomis mėtė, akmenį metė į jo pusę, bet nepataikė į jį, pataikė į automobilį. Pažymėjo, kad jis išsigando kaltinamojo veiksmų su kastuvu, atsižvelgiant į šio objekto pobūdį, kai kaltinamasis per arti su kastuvu priėjo ir užsimojo, nebuvo kitos išeities, kaip jį atimti. Kaltinamasis rėkė ir grasino jį užmušti, o jis visą naktį nemiegojo, klausė, ar jis kur nevaikšto. Nebeišleidžia ir vaiko nuo to laiko į kiemą, nes bijo kaimyno grasinimų. Nors V. A. ir anksčiau yra buvę grasinimų, tačiau jie buvo ne tokie agresyvūs, kai jis jau pradėjo ir pulti. Įvykį filmavo kaimynė Č.. Kaip matyti iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis taip pat aiškino įvykio aplinkybes – V. buvo labai agresyvus, paėmęs kastuvą užsimojo juo ir pasakė „zarubaju“, bandė kastuvu jam suduoti, tačiau pataikyti į jį nesugebėjo, jis iš pastarojo rankų kastuvą ištraukė; vertino, kad jo sveikatai buvo kilęs realus pavojus; vėliau V. paėmė kieme esančius akmenis ir pradėjo į jį mėtyti, tačiau nepataikė; tada V., paėmęs akmenį, metė į jo automobilio priekinį bamperį, akmuo atšoko ir atsitrenkė į namo sieną, sulūžo namo dailylentė, dėl ko jis neiškentė ir iškvietė policiją, o tuo metu V., paėmė medinį rąsto gabalą, ir metė jį į jo automobilį, pataikė ir sugadino automobilio kairės pusės galines dureles, slenkstį.
Nukentėjusiojo parodymus, kad buvo mėtomi akmenys, kiti objektai, patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. gegužės 6 d. vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas nors ir ne pats įvykis, tačiau situacija po įvykio – matosi metamas akmuo į nukentėjusiojo ir su juo stovinčių asmenų pusę, vaizdo įraše užfiksuotas automobilis po apgadinimų, šalia jo gulintis rąstas, prie namo nukritęs akmuo.
Kaip matyti iš liudytoja teisiamajame posėdyje apklaustos N. Č. parodymų, minėtą vaizdo įrašą filmavo ji, filmuoti nusprendė, nes buvo baisu – matė, kad kaltinamasis paėmė kastuvą, akmenys skraidė, o kaltinamasis rėkė ir grasino, nukentėjusiajam kastuvu kažką padaryti, vėliau jau matė, kad R. K. kastuvą yra atėmęs (pačių veiksmų su kastuvu nematė, nes buvo pasišalinusi paimti telefoną filmavimui). Ši liudytoja taip pat parodė, kad matė, kaip kaltinamasis paėmė rąstą ir metė jį į automobilį mašiną, buvo mėtomi akmenys. Ji matė ir girdėjo, kaip byra akmenukai, kaltinamasis pataikė į automobilį ir į namą, buvo lūžtančio plastiko garsas. Kai akmenis kaltinamasis išmėtė, tada ir smėlį saujomis mėtė.
Taigi šios liudytojos parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad įvykio metu buvo mėtomi įvairūs objektai, jais žalojamas turtas, buvo grasinama nukentėjusiajam kastuvu, o tuo pačiu paneigia kaltinamojo V. A. duotus parodymus, kad turtas nebuvo žalojamas, jis mėtė tik žvyrą, kuris jokios žalos padaryti negalėjo. Tokia kaltinamojo pozicija laikytina jo gynybine pozicija. Tuo tarpu teismas neturi pagrindo abejoti minėtos liudytojos parodymais, kadangi ji neturi suinteresuotumo iškreipti bylai reikšmingų aplinkybių, o jos nurodomas aplinkybes iš dalies patvirtina ir vaizdo įrašo medžiaga.
Be to, įvykio aplinkybes, kurias nurodo nukentėjusysis bei liudytoja N. Č., patvirtina teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos D. G. parodymai, kuri parodė, kad 2018 m. gegužės 6 d. įvykiai prasidėjo nuo to, kad kaltinamasis pradėjo mėtyti akmenis į ją su grasinimais, kad užmuš – akmenys praskriejo pro jos galvą, ji dukters paprašė bėgti namo, pakviesti R. ir iškviesti policiją, bet R. pats išgirdo triukšmą ir išėjo pažiūrėti, kas atsitiko, ir ji išgirdo jo žodžius: „ką tu išdarinėji“. Tada kaltinamasis nubėgo prie šulinio, paėmė ten stovėjusį kastuvą ir puolė R. K. su žodžiais „aš tave užmušiu“. Ji paskui pamatė, kad kastuvas jau R. rankose ir į namą skrieja akmenys. Paskui ji nuėjo į namą ir per langą matė skriejantį rąstą, kuris skrido link mašinos, girdėjo krentančio rąsto trenksmą, taip pat buvo girdėti atsitrenkusių akmenų smūgiai ir į automobilį, ir į namo sieną. Jai vėl išėjus į kiemą matėsi akmenys nubyrėję, buvo apgadintos namo dailylentės, sužalotas R. K. automobilis. Jos teigimu, ir kiti žmonės matė ir girdėjo V. A. riksmus, kad „aš jus visus išdaužysiu“. Tokios aplinkybės yra nurodytos ir jos 2018 m. gegužės 6 d. pareiškime.
Vertinant liudytoja apklaustos B. R. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu atsižvelgtina į tai, kad jie nebuvo nuoseklūs – apklausiama teisme ji parodė, jog įvykių neatsimena, bet žino, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susimušė, nematė, kad kas nors būtų įvykio dieną grasinęs kastuvu, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad matė, kaip V. A. buvo užsimojęs kastuvu, bet automobilio nukentėjusiajam jis negadino.
Apžiūrint įvykio vietą po įvykio užfiksuota automobilio padėtis prie namo, medinio rąsto padėtis, namo sienos dailylentės bendras vaizdas, kiti duomenys, kurie sutampa su nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais.
Kaip Minėta, siekiant nustatyti, ar grasinimas BK 145 straipsnio prasme yra realus, turi būti pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas, vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Teismo vertinimu, tai, kad 2018 m. gegužės 6 d. įvykio metu kaltinamasis V. A. puolė nukentėjusįjį R. K. kastuvu, pagal tiesiogine tyčia padarytos veikos išraiškos formą jis galėjo tikėtis, kad nukentėjusysis grasinimą kastuvu suvoks kaip realų pavojų savo gyvybei. Įvertinus, kad tarp kaimynų vyksta nuolatiniai konfliktai, taip pat įvertinus nukentėjusiojo parodymus, kad jis pats suvokė išgąstį dėl panaudoto objekto, t. y. kastuvo, bei liudytojų parodymus dėl kaltinamojo išreikštų grasinimų, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog grasinimas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo realus. Byloje surinkti įrodymai, įvykių seka ir aplinkybės, susiklosčiusios iki įvykio, t. y. konfliktiški kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai, patvirtina kaltinamojo V. A. siekį įbauginti R. K., tuo pačiu tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis iš tikrųjų jautė baimę ir grasinimą kastuvu vertino kaip pavojingą jo gyvybei ar sveikatai.
Dėl to byloje įrodyta, kad V. A. 2018 m. gegužės 6 d. įvykio metu grasino R. K. fiziniu susidorojimu bei paėmęs kastuvą ir mosikuodamas juo sakė, jog šį užmuš, tokiais visais savo veiksmais demonstruodamas, kad grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo R. K. sveikatą yra realūs ir gali būti įvykdyti. Tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Be to, įvertinus nukentėjusiojo bei jo parodymus patvirtinančių liudytojų parodymus, vaizdo įrašo, fotonuotraukų duomenis, byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. A. savo tyčiniais veiksmais sugadino svetimą, t. y. jam nepriklausantį, turtą, R. K. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apgadindamas automobilio kairės pusės galines dureles, slenkstį, bamperį, o akmeniui atšokus nuo automobilio, apgadino namo sienos dailylentę. Bendra turtui padaryta žala vertinama 320 eurų). Kaip minėta, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto verte, tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. A. neteisėtais veiksmais yra sugadintas svetimas turtas, kurio vertė yra didesnė, negu 5 MGL, todėl ši jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Sprendžiant dėl 2018 m. rugpjūčio 10 d. įvykio, teismas vertina tai, kad, kaltinamojo teigimu, minėtą dieną jokio konflikto nebuvo, taigi jis savo kaltę dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo R. K. sveikatą, panaudojant kirvį, neigė. Tuo tarpu nukentėjusysis laikosi priešingos pozicijos. Remiantis nukentėjusiojo R. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, 2018 m. rugpjūčio 10 d. kaltinamasis V. A. su kirviu bėgo į jį šaukdamas „zarubaju“ (užkaposiu). Su kirviu kaltinamasis ne sulėtintai ėjo, o skriejo į jį šaukdamas, todėl jis jautė realų pavojų savo atžvilgiu, tačiau jam, greitai sureagavus, pavyko kirvį atimti, tačiau vėliau, suvokus situaciją, jį pradėjo „kratyti“. Tokios pačios pozicijos nukentėjusysis nuosekliai laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ir paaiškindamas, kad įvykio dieną išlipus iš automobilio išgirdo riksmą ir atsisukęs pamatė atbėgantį kaimyną V., kuris dešinėje rankoje turėjo kirvį, pribėgęs užsimojo, bet nukentėjusysis pribėgo arčiau keletą žingsnių ir čiupo už kirvio, pradėjo atiminėti kirvį, o V. neatidavė ir laikė už rankenos, tačiau kirvis išslydo iš V. rankų ir jis kirvį atėmė; pamatęs, kad kirvį atėmė, pradėjo bėgti link namų ir šaukė grasindamas, jog vis tiek jį nužudys.
Nukentėjusiojo parodymus, kad jo atžvilgiu buvo naudojami grasinimai, patvirtina liudytoja apklaustos D. G. parodymai, kuri nurodė, kad pro jų su nukentėjusiuoju namo atvirą langą išgirdo V. A. riksmą su grasinimais, kuris judėjo link jų, rėkdamas: „aš jus visus išdaužysiu“, o vėliau nukentėjusysis atėjo nešinas kirviu ir jai pasakė, kad atėmė kirvį iš V. A.. Ji labai išsigando, griebė telefoną, kad įrašyti garso įrašą, nes V. A. jau buvo savo namuose, bet girdėjosi grasinimai, kad jis juos nužudys, kad jie čia negyvens, o B. R. pokalbio metu kaltinamajam pasakė, kad tegul gyvena, bet kam tu jiems kirvį atidavei. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. taip pat buvo nurodžiusi iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes – iš lauke esančio V. A. ji R. K. atžvilgiu girdėjo įvairius keiksmažodžius, eilinį sykį R. grasino užmušti; netrukus iš kiemo grįžo R. K., rankose nešė kirvį; jo paklausus, iš kur tas kirvis, buvo atsakyta, kad V. A. jį pasitiko įvairiais keiksmažodžiais, grasinimais susidoroti, užmušti ir pradėjo grasinti kirviu, susiėmęs su V. A., R. atėmė iš jo kirvį ir parėjo namo. Atsižvelgiant į viso proceso metu duotų parodymų nuoseklumą, teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais.
Aplinkybę, kad minėto įvykio metu būtent V. A. turėjo kirvį, patvirtina liudytojos B. R. parodymai, kai ji paaiškino, kad V. A. ėjo kapoti malkų, laikė rankoje kirvį.
Pateiktas į bylą 2018 m. rugpjūčio 10 d. vaizdo įrašas patvirtina D. G. nurodytas aplinkybes, kad V. A. bendraudamas su B. R. reiškė grasinimus, o ji apgailestavo dėl atimto kirvio.
Teismo vertinimu, tai, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. įvykio metu kaltinamasis V. A. puolė nukentėjusįjį R. K. kirviu, pagal tiesiogine tyčia padarytos veikos išraiškos formą jis galėjo tikėtis, kad nukentėjusysis grasinimą kirviu suvoks kaip realų pavojų savo gyvybei. Įvertinus, kad tarp kaimynų vyksta nuolatiniai konfliktai, kad nukentėjusiajam jau buvo grasinta kastuvu 2018 m. gegužės 6 d., taip pat įvertinus nukentėjusiojo parodymus, kad jis suvokė bėgančio į jį kaltinamojo su kirviu ir grasinimais veiksmus, liudytojos parodymus dėl kaltinamojo išreikštų grasinimų nukentėjusiojo atžvilgiu, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog grasinimas nukentėjusiojo atžvilgiu minėto įvykio metu buvo realus. Teismo vertinimu, tai, kad nukentėjusysis iškart nesikreipė į policiją dėl kaltinamojo veiksmų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog jis nebuvo išsigandęs ir nevertino kaltinamojo grasinimų kaip realių. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, policiją 2018 m. rugpjūčio 10 d. iškvietė B. R. dėl atjungtos elektros, o policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą pagal minėtą iškvietimą, jie, be kita ko, buvo informuoti apie tai, kad V. A. su kirviu puolė R. K. ir grasino nužudyti, tačiau jis kirvį atėmė ir V. A. pabėgo, buvo rašomas pareiškimas. Byloje surinkti įrodymai, įvykių seka ir aplinkybės, susiklosčiusios iki įvykio, t. y. konfliktiški kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai, patvirtina kaltinamojo V. A. siekį įbauginti R. K., tuo pačiu tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis iš tikrųjų jautė baimę ir grasinimą kirviu vertino kaip pavojingą jo gyvybei ar sveikatai. Tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Teismas pažymi, kad iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad dėl grasinimo padegti namą (2018 m. gegužės 6 d. epizodas) bei kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. įvykio metu nuo pašto dėžutės viršaus paėmė silikatinę plytą, metė ją į R. K. pusę ir pabėgo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad šių aplinkybių nepatvirtino nei liudytojai, duodami parodymus, nei kita bylos medžiaga, išskyrus pirminius nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Dėl bausmės skyrimo
Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, laisvės atėmimą iki dvejų metų. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Spręsdamas dėl bausmės skyrimo V. A. teismas be kita ko atsižvelgia į byloje esančio ekspertizės akto Nr. 78TPK-215/2018 duomenis, kad V. A. nuo 2016 m. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, byloje nagrinėjamų įvykių metu jam konstatuojama – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu bei priklausomybės nuo alkoholio sindromas; byloje nagrinėjamų įvykių metu jis nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (paprasto girtumo būsenoje), jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, byloje nagrinėjamų įvykių metu nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto būsenoje; V. A. diagnozuojama – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu bei priklausomybės nuo alkoholio sindromas, jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Dėl bausmės skyrimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį (2018 m. gegužės 6 d. įvykis) teismas pažymi, kad kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. A., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti 2 nesunkūs tyčiniai nusikaltimai), nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, nevedęs, nedirbantis, jam nustatytas neįgalumas, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, baustas administracine tvarka, neteistas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam V. A. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, skyrus 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Dėl bausmės skyrimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugpjūčio 10 d. įvykis) teismas pažymi, kad kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. A., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas nesunkus tyčinis nusikaltimas pavojingas žmogaus sveikatai ar gyvybei), nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, nevedęs, nedirbantis, jam nustatytas neįgalumas, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, baustas administracine tvarka, neteistas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam V. A. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina V. A. galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsniu, V. A. įpareigotinas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 str. 6 d. 1 p.), bei jam uždraustina bendrauti su nukentėjusiuoju R. K. (BK 48 str. 5 d. 2 p.).
V. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 6 d. 16.45 val. iki 2018 m. gegužės 7 d. 14.00 val. (vieną dieną), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi jam skirtas suėmimas nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms, į galutinę V. A. skirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įskaitytini laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūti laikotarpiai.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nagrinėjamoje byloje R. K. pareiškė civilinį ieškinį, kurio reikalavimai buvo tikslinami, prašydamas priteisti iš V. A. 452,99 Eur turtinės žalos, susijusios su jam priklausančio automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimą, pripažinti procesinėmis išlaidomis, jas priteisiant iš V. A. 120 Eur, sumokėtų turto vertintojui už atliktą turto vertinimą, bei 700 Eur advokato išlaidų atlyginimą.
Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas į bylą pateiktu turto vertintojo E. L. transporto priemonės Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliktu turto vertinimu, iš kurio matyti, kad transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą – 452,99 Eur (t. 2, b. l. 26-36). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta, jog R. K. priklausantis automobilis buvo apgadintas kaltinamojo neteisėtų veiksmų pasekoje, įvertinęs su civiliniu ieškiniu į bylą pateiktus duomenis, pagrindžiančius žalos dydį, sprendžia, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo V. A. civiliniam ieškovui R. K. 452,99 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Kaip minėta, civiliniame ieškinyje be kitų reikalavimų prašoma priteisti išlaidų, turėtų advokato pagalbai, atlyginimą. Į bylą pateiktas 2019 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20190128 patvirtina, kad R. K. už advokato pagalbą, į kurią įėjo civilinio ieškinio surašymas ir atstovavimas teisme, turėjo 700 eurų išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo V. A. priteistina nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K. 700 eurų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo.
Kaip minėta, R. K. taip pat prašė pripažinti proceso išlaidomis 120 Eur, sumokėtų turto vertintojui už atliktą turto vertinimą. Proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK 104 straipsnis, kurio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Į bylą pateikta 2018 m. gruodžio 12 d. sutartis patvirtina, kad R. K. sudarė sutartį Nr. N181201, kuria turto vertintojas E. L. įsipareigojo atlikti automobilio Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą. Į bylą pateikta sąskaita faktūra bei kasos pajamų kvitas patvirtina, kad R. K. sumokėjo E. L. už transporto priemonės vertinimą 120 Eur. Teismas sprendžia, kad minėtos R. K. išlaidos yra pagrįstos ir pripažintinos procesinėmis išlaidomis, todėl, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, išieškotina iš V. A. 120 Eur proceso išlaidų, susijusių su atliktu automobilio vertinimu.
Dėl kitų klausimų
V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastuvas ir kirvis, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, grąžintini jų teisėtam savininkui BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu B. R. akcentavo, kad minėti daiktai priklauso jai, prieštaravimų nebuvo, todėl kirvis ir kastuvas grąžintini B. R..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Pripažinti V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gegužės 6 d. epizodas), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Pripažinti V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. rugpjūčio 10 d. epizodas), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti V. A. (V. A.) galutinę 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Į galutinę V. A. skirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įskaityti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms šiuos laikotarpius: V. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 6 d. 16.45 val. iki 2018 m. gegužės 7 d. 14.00 val. (vieną dieną); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi skirto, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. pratęsto suėmimo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti V. A. (V. A.) visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždrausti V. A. (V. A.) visą bausmės laiką bendrauti su nukentėjusiuoju R. K..
Išaiškinti V. A. (V. A.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti civiliniam ieškovui R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 452,99 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus devyniasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti civiliniam ieškovui R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo.
Išieškoti iš V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) proceso išlaidų, susijusių su atliktu automobilio vertinimu.
V. A. (V. A.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastuvą ir kirvį, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti B. R..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.