Vilniaus apygardos teismo nutartis

Neturtinės žalos priteisimą ieškovas grindė tuo, kad jo atžvilgiu buvo vykdomas ilgalaikis sistemingas persekiojimas, atsakovas tendencingai psichologiškai neigiamai veikė ieškovą bei siekė atleisti jį iš darbo, tame tarpe neteisėtu būdu - 2010 metais atsakovas įteikė apie aštuonis įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuos vėliau pats atšaukė; 2011 metais atsakovas įteikė penkis įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą; atsakovas 2011-09-22 raštu Nr. 3.18-34) SK4-4948 apšmeižė ieškovą Valstybinio socialinio fondo valdybai ir neatsiprašė; atsakovas 2012-05-07 raštu Nr.(1.23-11)-SK4-3440 apšmeižė ieškovą ir jo žmoną LR įmonių bankroto valdymo departamentui ir neatsiprašė; atsakovas, vykdydamas neteisėtą atleidimą iš darbo, teikė įvairius prasimanymus ir ieškovą šmeižiančius skundus LR Finansų ministerijai, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir kitoms institucijoms. Ieškovo teigimu, tokie darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, stresą, sveikatos pablogėjimą (sutrikimą), ko pasėkoje jis jau nuo 2011-03-04 gydosi pas neurologą dėl pablogėjusio psichoemocinės būsenos dėl nuolatinės stresinės įtampos darbe ir to pasėkoje atsiradusių ligų, jam buvo taikomas medikamentinis ir reabilitacinis gydymas, kurį rekomenduojama tęsti. Nurodyti atsakovo veiksmai sąlygojo pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi (t.2, 182-195, t.3, 9-17).

Dar prieš ieškovo atleidimą iš darbo, atsakovas 2011-02-25 pranešimu Nr. P7-3 (t.1, b.l. 34) informavo ieškovą apie ketinamas nustatyti naujas darbo apmokėjimo sąlygas ir pasiūlė jam iki 2011-03-26 pateikti savo atsakymą (sutikimą ar nesutikimą). Nesuėjus šiam paties atsakovo nustatytam terminui ir jo net nelaukiant, atsakovas tos pačios dienos, t.y. 2011-02-25, įsakymu Nr. P2-15 (t.1, b.l. 41), remdamasis LR Vyriausybės 2002-08-23 nutarimu Nr. 1341 ,,Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo, AB Turto bankas stebėtojų tarybos 2008-02-05 nutarimu Nr. P-1-4, 2010-05-20 nutarimu Nr. P-2-2 ir 2010-10-22 nutarimu Nr. P-12-6 bei Turto banko įstatų 37 p. 8 d., nustatė ieškovui naujas darbo apmokėjimo sąlygas, susiedamas jas su 5,58 MMA pastoviąja dalimi ir 2011 m. I ketvirčio 100 proc. mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio kintamąja dalimi, nurodant, kad įsakymas įsigalioja nuo 2011-03-26. Pats ieškovas per pranešime nustatytą terminą, t.y. iki 2011-03-26, pateiktais tarnybiniais pranešimais (t.1, b.l. 35-36, 37-38, 42) akcentavo atsakovo dėmesį, į neaiškų, netobulą ir neteisėtą darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimo mechanizmą. Kaip matyti, iš šių ieškovo pranešimų, ieškovo motyvacija šiuo klausimu yra gana išsami ir argumentuota, ieškovas siekė išsiaiškinti atsakovo jam siūlomas naujas darbo apmokėjimo sąlygas. Atsakovas gi 2011-03-29 įspėjimu Nr. P7-5 (t.1, b.l. 40), vadovaudamasis minėtu 2011-02-25 pranešimu ir tuo, kad negavo ieškovo sutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, įspėjo ieškovą, kad jis bus atleistas iš darbo LR DK 129 str. pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) pasibaigus įspėjimo terminui, t.y. 2011-07-29).

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2011-03-30 raštu Nr. (1.44-31)-SK4-1384 kreipėsi į AB Turto banko darbuotojų profesinę sąjungą (toliau tekste – DPS) su prašymu duoti sutikimą atleisti DPS Teisinių konsultacijų komiteto narį N. V. iš darbo, tačiau DPS 2011-04-12 raštu (t.1, b.l. 53-54) darbdavio prašyto sutikimo nedavė, išsamiai nurodydama to priežastis. Atsakovas šį atsisakymą apskundė teismui, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-08 sprendimu civ. byloje Nr. 2-630-430/2012 (t.1, b.l. 43-49) VĮ Turto bankas ieškinį atmetė, šį teismo sprendimą VĮ Turto bankas apskundė apeliacine tvarka , sprendimas neįsiteisėjęs. Be to, pas atsakovą veikė dar viena profsąjunga - Turto banko kolektyvo profesinė sąjunga, kuri apie ieškovo dalyvavimą jos renkamo organo - valdybos - veikloje atsakovui pranešė 2012-08-30 (t.1, b.l. 51-52). Bylos medžiaga nedviprasmiškai patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma apie ieškovo dalyvavimą abiejų profesinių sąjungų renkamų organų veikloje (t.1, b.l. 01, 103, 104123, 124125, 126, 127, 128). Atsižvelgiant į tai, atsakovas 2011-03-29 įsakymu Nr. P2-19 (t.1, b.l. 58) panaikino virš minėtą 2011-02-25 įsakymą, įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą nevienąkart nukeldavo vėlesniam laikui (t.1, b.l. 136, 50, 40; t.2, b.l. 115), o 2011-08-24 įsakymu Nr. P7-8 (t.1, b.l. 120) nurodė, kad šis terminas pratęsiamas iki teismo sprendimo civ. byloje Nr. 2-630-430/2012 įsiteisėjimo. Tačiau 2012-09-19 įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą (t.1, b.l. 50) atsakovas pranešė ieškovui, kad jo paskutinė darbo diena banke bus 2012-10-29, nes 2012-10-28 baigiasi ieškovo kadencija AB Turto bankas darbuotojų profesinės sąjungos teisinių konsultacijų komitete, į kurį jis buvo išrinktas 2 metams.

Dėl darbo santykių nutraukimo teisėtumo teismas nurodė, kad Darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2011, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012). LR DK 129 str. numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį LR DK 130 str. nustatyta tvarka. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius šiuo pagrindu negali būti narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu. Sutinkamai su LR DK 130 str. 1 d. nuostata, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš 2 mėnesius. Įspėjimo terminas gali būti pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.

Bylos medžiagos pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, pažeidė atleidimo procedūrą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, nesilaikė LR DK 130 str. 1 ir 7 d. d. numatytų tinkamo įspėjimo apie atleidimą terminų ir tvarkos. Savo išvadą teismas motyvavo tuo, kad VĮ Turto bankas veikia dvi profesinės sąjungos - VĮ Turto bankas darbuotojų profesinė sąjunga ir VĮ Turto bankas kolektyvo profesinė sąjunga. Atsakovui buvo žinoma apie ieškovo dalyvavimą abiejų profesinių sąjungų renkamų organų veikloje, kad jis buvo atsakovo darbo ginčų komisijos nariu, kad ieškovas yra išrinktas į VĮ Turto bankas kolektyvo profesinės sąjungos valdybą iki 2014-09-16 (t.1, b.l. 51-52). Pastarosios profesinės sąjungos sutikimo atsakovas nėra gavęs ir nėra duomenų, kad tokio prašė. Klausimas dėl VĮ Turto bankas darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą atleisti N. V. iš darbo užginčytas civilinėje byloje Nr. 2-630-430/2012, šiuo klausimu priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Ta aplinkybė, kad 2012-10-28 galimai baigėsi (tai pagrindžiančių objektyvių duomenų byloje nėra) ieškovo kadencija VĮ Turto bankas darbuotojų profesinės sąjungos Teisinių konsultacijų komitete, kuria atsakovas grindė 2012-03-19 naujai priimtą įspėjimą, savaime nerodo, jog baigėsi/-iasi jo narystė šioje profesinėje sąjungoje. Dėl to liko tinkamai neišspręstas LR DK 134 str. įtvirtintas papildomų garantijų darbuotojams klausimas tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d. įtvirtinta viena iš profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijų – draudimas darbdaviui atleisti iš darbo darbuotoją – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narį – negavus tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.

Dėl Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos taikymo apeliantas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-19 sprendimu faktiškai nusprendęs, jog N. V. atžvilgiu privalu taikyti Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatytą garantiją, savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nei vienu teisiniu argumentu nepagrindė ir nepaneigė apelianto teiginių, išdėstytų 2012- 12-21 atsiliepime ir 2013-02-27 raštiškame paaiškinime. Apeliantas akcentuoja, kad ieškovas negalėjo būti ne tik DPS ir/ar KP S nariu, tačiau ir šių profsaiungu renkamu organu nariu, todėl Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija, ieškovą atleidžiant iš darbo Turto banke, jam negali būti taikoma. Įmonės darbuotojų profesinė sąjunga buvo įregistruota 2009-10-21, o dar vieną įmonės Kolektyvo profesinę sąjunga (toliau - KPS) 7-8 įmonės darbuotojai įkūrė 2010 gruodžio mėnesį. Abiejų profsąjungų valdymo organų nariais pagrinde buvo ir savo pačių naudai sprendimus priiminėjo panaikinto teisės departamento teisininkai, kurių veiklai ilgą laiką betarpiškai vadovavo AB Turto banko administracijos vadovo pavaduotojas - Teisės departamento direktorius N. V.. Iki 2010-09-09 spėjimo apie atleidimą iš darbo įteikimo ieškovas profsąjungos nariu nebuvo. Į DPS šis darbuotojas įstojo 2010 metų spalio mėnesį ir iš karto buvo pakeisti šios profsąjungos įstatai. Tik dėl savanaudiškų ieškovo interesų (noras įgyti garantiją pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalį) buvo įkurtas Teisinių konsultacijų komitetas, kurio pirmininku buvo išrinktas N. V.. Apie tai, kad ieškovas iki 2012-10-28 yra išrinktas DPS atstovaujamojo organo nariu, ši profsąjunga darbdavį informavo 2010-12-03. Į KPS valdymo organą iki 2014-09-16 N. V. buvo išrinktas 2011-09-16. Taip atitinkama garantija ieškovas apsirūpino ilgam į priekį. Be to, DPS 2011-03-03 neteisėtai sušaukė įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimą (iš bendro 68 darbuotojų skaičiaus buvo pakviesti tik 32) ir pirminiame (ne pakartotiniame) susirinkime nesant reikiamo kvorumo (dalyvavo ir balsavo tik 27 darbuotojai) į įmonės Darbo ginčų komisiją (toliau - DGK) darbuotojų atstovais išrinko N. V., L. M. ir V. G.. Taip ieškovas su savo kolegomis papildomai užsitikrino sau dar ir Darbo kodekso 303 straipsnyje nustatytą garantiją nebūti atleistais iš darbo Turto banke.

Kadangi pagal atsakovo Reglamentą įmonės administracija susideda iš valdybos pirmininko - administracijos vadovo ir jo pavaduotojų bei departamentų, skyrių, tarnybų ir kitų struktūrinių padalinių vadovų, tai N. V. priklausė įmonės administracijai. Administraciją sudaro pareigūnai, kurie turi teisę savo kompetencijos ribose duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. DSĮ 5 straipsnio 3 dalies (atitinkamai — DK 24 straipsnio 2 dalies) nuostata, kad darbdavio įgaliotas asmuo yra asmuo, kuriam darbdavys perdavė dalį savo teisių ir pareigų Darbo sutarties įstatymo klausimais, reiškia, kad įmonės vadovas klausimus, susijusius su darbo sutarties sudarymu, pasibaigimu ir kitus, gali spręsti ne pats vienas asmeniškai, o pavesti tai atlikti atskirų padalinių, cechų, darbinių struktūrų vadovams, jų vadovaujamų darbuotojų atžvilgiu. Sąvoka „ dalį savo teisių ir pareigų44 nereikalauja atskiro aptarimo, kai atstovavimo teisė kitiems asmenims atsiranda iš Perduotų įgalinimų apimties, pvz. nurodant spręsti Darbo sutarties įstatymo klausimus padalinyje. Dėl nurodytų priežasčių, Turto bankas visada laikėsi nuomonės, kad administracijos vadovo pavaduotojo – Teisės departamento direktoriaus N. V. narystės DPS ir KPS bei veiklos šių profsąjungų renkamuose organuose, kai ieškovas apsiskelbė pagal Darbo kodekso 19 straipsnį atstovaujantis įmonės darbuotojus, o į darbdavį, ir DGK, kai tai buvo daroma pagal Darbo kodekso 288 straipsnį, buvo nesuderinamos su šio darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų ir pareigų pagal darbo sutartį bei pareiginius nuostatus (I t., b. 1. 196- 199) atlikimu. Nors N. V. pareiginių nuostatų, su kuriais jis pasirašytinai susipažino 2008-05-30 buvo nustatyta, kad pagrindinis šio darbuotojo uždavinys savo kompetencijos ribose užtikrinti teisėtumą įmonės veikloje ir teisinės pagalbos teikimą Turto banko vadovybei, realybėje darbdavys prarado galimybę iš ieškovo gauti patikimas konsultacijas Darbo kodekso klausimais ir/ar pavesti jam Turto banko naudai atlikti su tuo susijusius kokius nors kitus veiksmus, įskaitant ir darbdavio atstovavimą santykiuose su įmonės darbuotojais. Ši problema Turto banke buvo įgavusi masinį pobūdį, kadangi visi septyni įmonės teisininkai (dėl darbovietės struktūrinių darbo organizavimo pertvarkymo specifikos dirbantys dviejuose savarankiškuose padaliniuose - Teisės departamente ir Teisės skyriuje) buvo abiejų profsąjungų atstovaujamųjų (renkamųjų) organų nariai, o du iš jų kartu su N. V. dar ir darbo ginčų komisijos nariai. Tai sąlygojo aplinkybę, kad darbdavys iš visų įmonės teisininkų negalėjo tikėtis gauti patikimų konsultacijų Darbo kodekso klausimais, kurią patvirtina ir rašytiniai įrodymai, t.y. 2011-08-11 Teisės departamento (II t., b. 1. 1-2) bei 2011-08-17 Teisės skyriaus (II t., b. 1. 3) raštai, kuriais Turto banko generaliniam direktoriui buvo nurodyta, jog vadovaujantis Darbo kodekso 19 straipsnio 2 dalimi darbdavio interesams negali atstovauti darbuotojų atstovai. Nurodytame Teisės departamento rašte, kurį pasirašė ne padalinio vadovas N. V., o trys jo pavaldiniai, buvo nurodyta, kad: „Teisės departamento direktorius N. V., kurį darbdavys paskatino 2010 m. rudenį įstoti į profesinę sąjungą pradėdamas ne itin pozityvius veiksmus jo atžvilgiu (įskaitant bet neapsiribojant lapelio apie numatomą atleidimą, įteikimu), taip pat prieš pat kolektyvinės sutarties projekto pateikimą darbdaviui (t.y. 2011 m. gegužės mėn.) analizavo 2011-06-08 pateiktą kolektyvinės sutarties su priedais projektą bei kaip AB Turto banko teisinių konsultacijų komiteto pirmininkas (išrinktas 2010 m. gruodžio 17 d. į šias pareigas teikė atitinkamas išvadas bei konsultacijas profesinės sąjungos komiteto nariams, rengusiems sutarties projektą, dėl kolektyvinės sutarties projekto atitikimo darbuotojų interesams bei teisės aktų reikalavimams. Siūlytume Jums pasitelkti iki tol buvusią praktiką ir atitinkamų darbdavio interesams apginti pageidaujamų išvadų santykiuose tarp darbuotojų bei darbdavių klausti ne pas darbuotojų atstovus, o tiesiogiai Turto banko savininko teises įgyvendinančios institucijos (apelianto pastaba - Finansų ministerijos), turinčios tikrai kvalifikuotų teisininkų korpusą, taip sutaupant Turto banko bei valstybės lėšas bei tuo pačiu metu užtikrinant tinkamą darbdavio interesų gynimą“. Už toki netinkama teisininkų darbo organizavimą ir funkciiu darbo teisės srityje vykdymą įmonėje betarpiškai buvo atsakingas N. V., tačiau bet kokie darbdavio bandymai kvestionuoti tokią nesąžiningą visu be išimties šios kategorijos Turto banko darbuotoju veiklą buvo aiškinami kaip siekis susidoroti su darbuotoju atstovais ir aktyviais profsąjungu nariais bei noru suvaržyti socialine partneryste įmonėje.

Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad darbdavys, jo įgaliotasis atstovas, negali būti jo įmonėje veikiančių profsąjungų nariu. Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ne tik įmonės vadovas bet ir kiti asmenys, t.y. administracijos pareigūnai. Iki 2011-04-01 galiojusiame akcinės bendrovės Turto banko administracijos darbo reglamente buvo numatyta, kad: „Kai valdybos pirmininko (administracijos vadovo) nėra, jo pareigas eina Banko administracijos vadovo pavaduotojas. Ši nuostata būdavo analizuojama Turto banko vadovui priimant atitinkamus įsakymus (II t., b. 1. 4), kuriais N. V. būdavo faktiškai paskiriamas atstovauti darbdavį. Kai Turto bankas tapo valstybės įmone ir minėtas reglamentas nustojo galioti, analogiškus pavedimus ieškovui savo įsakymu duodavo Finansų ministras (II ; b. 1. 5). Tokios dviprasmybės darbo teisiniuose santykiuose su N. V. vedamas, Turto bankas 2012-10-30 raštu (II t., b. 1. 6-8) kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją ir paprašė atitinkamos konsultacijos. Ši valstybės institucija įmonei raštu (II t., b. 1. 9-10) atsakė 2012-12-04 ir pateikė savo išvadą apie tai, kad: „... tuo atveju, jei įstaigos administracijos pareigūnas (jūsų atveju, administracijos vadovo pavaduotojas) tam tikrais atvejais vykdo įstaigos vadovo funkcijas, šis administracijos pareigūnas kaip darbdavio įgaliotasis atstovas, kuriam taikytinos minėtos Įstatymo 1 str. nuostatos, pagal kurias jis negali būti jo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančių profesinių sąjungų nariu". Siekiant nustatyti, ar N. V., įgyvendindamas savo darbo teises, veikė sąžiningai ir teisingai darbdavio atžvilgiu, ar nepiktnaudžiavo savo darbo teisėmis, t. y. ar nepažeidė Darbo kodekso 35 straipsnio imperatyvo, kuriuo reikalaujama, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, privalu ieškovo pareigybinį statusą ir atitinkamai turimo statuso nulemtus reikalavimus bei šio darbuotojo veiksmus vertinti taikant aukštesnius elgsenos vertinimo standartus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs taip: „ Nors kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti vieną ar kitą jam labiausiai priimtiną elgesio variantą, tačiau, rinkdamasis jam labiausiai priimtiną, asmuo negali pažeisti kito asmens teisių ir turi prisiimti galimus neigiamus tokio pasirinkimo padarinius. Taigi tais atvejais, kai darbuotojo atliekamos pagal darbo sutartį darbdavio naudai darbo funkcijos tiesiogiai lemia, kad darbuotojas yra atsakingas už atitinkamas veiklos sritis, kurios yra neatskiriama darbdavio veiklos dalis, darbuotojo naudojimasis turimu patyrimu, kompetencija toje srityje savo interesais ir atitinkamai nebendradarbiavimas su darbdaviu, sprendžiant darbuotojo kompetencijai priskirtus klausimus, nesvarbu, kokia forma tai daroma veikimu, t. y. sąmoningai ir tikslingai klaidinant darbdavį, ar neveikimu, t. y. nutylint reikšmingas atitinkamam klausimui spręsti aplinkybes ir neinformuojant apie jas darbdavio arba jo atstovo, reiškia, kad darbuotojas piktnaudžiauja savo teise, pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus bei atitinkamai darbdavio teises“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 551/2009).

Atsakovas 2011-08-24 įspėjimo Nr.P7-8 (1 t., b.l. 120) pratęsime įspėjimo terminą nukėlęs iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-08 sprendimas civ. byloje Nr. 2-630-430/2012 (1 t., b.l. 43) o po to 2012-09-19 įspėjime Nr. P7-5 (1 t., b.l. 50) nurodęs konkrečią ieškovo atleidimo iš darbo datą, pažeidė įspėjimo pateikimo procedūrą ir savo veiksmais buvo nenuoseklus, todėl 2012-09-19 turėjo ieškovui pateikti naują įspėjimą, o ne pratęsti ankstesnį, kurio terminas, sprendžiant iš turinio, net nebuvo pasibaigęs. Todėl ieškovo įspėjimo bei atleidimo iš darbo datos turėtų perkeliamos taip, kad būtų laikytasi LR DK 130 str. reikalavimų ir būtų išlaikytas keturių mėnesių įspėjimo terminas. Neįmanoma susirasti naują darbą, kai darbdavys įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodo, kad ieškovas bus atleistas ne anksčiau kaip teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o vėliau minėtą terminą pakeičia į vieno mėnesio laikotarpį. Akivaizdu, kad susirasti darbdavį, kuris lauks, kol pasibaigs ieškovo darbo sutartis, tai yra apie metus - yra tiesiog neįmanoma - per tą laikotarpį jis tiesiog įdarbins kitą asmenį. Taigi, šiuo atveju darbdavys grubiausiu būdu pažeidė Darbo kodekse nustatytų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo terminų laikymąsi, kas daro atleidimą iš darbo neteisėtu. Darytina išvada, kad 2012-09-19 įspėjimas nėra ir negali būti laikomas 2011-08-24 nustatyto įspėjimo tęsiniu, o yra visiškai naujas įspėjimas, kuriame nustatyta visiškai kita, žymiai ankstesnė nei 2012-09-19 pratęsime nurodyta data.

Atsakovas 2010-12-03 raštu (1 t., b.l. 104) buvo informuotas, kad ieškovas 2010-10-28 dviejų metų kadencijai išrinktas AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos Teisinių konsultacijų komiteto nariu, AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos 2012-10-01 raštu (1 t., b.l. 103) atsakovui buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į užsitęsusias derybas su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties projekto, kurią planuojama pateikti AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos visuotiniam susirinkimui, šiuo metu nešaukiamas ataskaitinis - rinkiminis AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos visuotinas susirinkimas, kuriame būtų renkami ir šios profesinės sąjungos Teisinių konsultacijų komiteto nariai, todėl dabartiniai profsąjungos renkamo organo nariai (Teisinių konsultacijų komiteto pirmininkas) eis savo pareigas iki tol, kol profsąjungos narių susirinkimas išrinks naujus renkamų organų narius ir jie Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bus įregistruoti Juridinių asmenų registre, todėl buvo atkreiptas atsakovo dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 str. 1 dalimi darbdavys neturi teisės atleisti iš darbo įmonės Darbuotojų profesinės sąjungos Teisinių konsultacijų komiteto pirmininko N. V. bei kitų AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos atstovaujamų (renkamų) organų narių iki AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos visuotinio ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo. Profsąjunga nurodė, kad pasikeitus Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos atstovaujamų (renkamų) organų narių sudėčiai, darbdavys bus informuotas nedelsiant. Kadangi visų AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos atstovaujamų (renkamų) organų narių nustatytas kadencijos laikas yra suėjęs arba neužilgo sueis, todėl profsąjungos rašte išsakytos nuostatos, dėl atstovaujamų (renkamų) organų narių kadencijos iki artimiausio AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos visuotinio susirinkimo, galioja ir kitų AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos atstovaujamų (renkamų) organų narių, t.y. Profesinės sąjungos pirmininko, Profesinės sąjungos komiteto, Profesinės sąjungos revizijos komisijos ir Teisinių konsultacijų komiteto narių atžvilgiu. Pagal apelianto logiką ne profsąjunga pati sprendžia dėl savo renkamų organų kompetencijos ir įgalinimų, bet už ją nusprendžia darbdavys. Pats atsakovas 2012-07-23 raštu Nr.(144-30)-SK4-5020 (1 t.., b.l. 127) kreipėsi į Darbuotojų profesinę sąjungą ir Kolektyvo profesinę sąjungą su pasiūlymu sušaukti VĮ Turto banko visuotinį darbuotojų susirinkimą, kuris darbdavio nuomone turėtų išreikšti nepasitikėjimą veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir būtų numatyti tarybos rinkimai. VĮ Turto banko darbuotojų profesinė sąjunga raštu nedelsiant sureagavo į atsakovo pasiūlymą ir išdėstė savo poziciją. Nors VĮ Turto banko profesinės sąjungos renkamų organų paskyrimo terminas įskaitant ir profsąjungos pirmininko yra suėjęs, bet jie teisėtai dirba iki bus išrinkti nauji renkami organai. Ir pats atsakovas savo informaciniame 2012-09-01 - 2012-09-30 biuletenyje Nr.8 pripažįsta, kad vyksta darbas su profesinėmis sąjungomis (11., b.l. 133). Atsakovas, net ir AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos 2012-10-01 raštu (1 t., b.l. 103) įspėtas apie neteisėtus veiksmus atleidžiant ieškovą, bei esant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-08 sprendimui civ. byloje Nr. 2-630-430/2012 (1 t., b.l. 43), vis vien atleido iš darbo ieškovą, t.y. Turto banko profesinių sąjungų renkamų organų narį, negavus šių profsąjungos sutikimo dėl ieškovo atleidimo. Atsakovas 2012-08-30 buvo informuotas, kad ieškovas yra kitos VĮ Turto banke veikiančios profesinės sąjungos - Turto banko kolektyvo profesinės sąjungos valdymo organo narys (1 t., b.l. 51), tačiau nepaisant to, atsakovas nesilaikė įstatymų reikalavimų ir atleido ieškovą iš darbo pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas, draudžiančias be profsąjungos sutikimo atleisti iš darbo renkamus jos valdymo organų narius. Atsakovas dar 2012 metų pradžioje demonstravo, kad jam žinoma apie ieškovo dalyvavimą abiejų profesinių sąjungų renkamų organų veikloje, minėtas aplinkybes pagrindžia atsakovo ieškovui adresuoti 2012-01-19 , Nr.(3.4-34)-SK4-534, 2012-01-19, Nr. (3.4- 34)-SK4-533, 2012-03-12, ?.(1.54-11)-SK5-139 ir 2012-03-08, Nr.(1.54-ll)-SK5-135 raštai (1 t., b.l. 101, 102, 123, 125), bet negavęs nei vienos profsąjungos sutikimo, pažeisdamas imperatyvias LR darbo teisės normas, atleido ieškovą iš darbo. Akivaizdu, kad toks ieškovo elgesys atleidžiant ieškovą iš darbo, pažeidžiant imperatyvias teisės normas (Darbo kodekso 134 str. 1 d., bei Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. ld.), yra akivaizdžiai neteisėtas.

Nei vienas AB Turto banko struktūrinio padalinio vadovas išskyrus valdybos pirmininką (administracijos vadovą), vadovaujantis AB Turto banko Įstatų 38 punkto 7) ir 8) papunkčiais, neturėjo teisės, atitinkamai neturi ir dabar, priimti sprendimus dėl darbo sutarties sudarymo, pasibaigimo ir kt. klausimų. Mano pareiginiai nuostatai taip pat nenumato teisės/pareigos pasirašyti už darbdavį darbo sutartis, pavaduoti Įmonės vadovą todėl aš turėjau pilną teisę būti įmonėje veikiančių profesinių sąjungų nariu. Atsakovas klaidina teismą, cituodamas akcinės bendrovės Turto banko administracijos darbo reglamento (galiojo iki 2011-04-01) tik dalį 5 punkto, nurodydamas, kad: „Kai valdybos pirmininko (administracijos vadovo) nėra, jo pareigas eina Banko administracijos vadovo pavaduotojas" atsakovas nutyli, kad minėtas 5 punktas turi antrą sakinį, kuris numato, kad: „Valdybos pirmininko (administracijos vadovo) pavedimu šias pareigas gali eiti ir kitas asmuo - valdybos narys." AB Turto banko įstatų ( 2001-06-26 įstatymo Nr. IX-405 priedelis, pakeista 2007-01-18 įstatymu X-1025) 39 punktas numato, kad „kai valdybos pirmininko nėra, jo pareigas eina valdybos pirmininko pavaduotojas. Valdybos pirmininko pavedimu šias pareigas gali eiti ir kitas asmuo - valdybos narys." Įstatų 37 punktas taip pat numatė, kad: „Administracijos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas, jis kartu yra ir administracijos vadovas.

Pacituotas AB Turto banko 39 įstatų punktas aiškiai nustato, kad Valdybos pirmininką (administracijos vadovą) (pagal AB Turto banko įstatus šios pareigos Turto banke buvo viename asmenyje) gali pavaduoti tik valdybos pirmininko pavaduotojas, o kadangi tokios pareigybės AB Turto banke paskutiniu metu nebuvo, tai įmonės vadovą pavaduoti galėjo tik valdybos narys. Vadovaujantis minėtą įstatų nuostata, ieškovas kaip valdybos narys (iki to momento, kol iš šių pareigų atsistatydinau), kartais buvo skiriamas pavaduoti valdybos pirmininką (administracijos vadovą), kaip nurodoma atsakovo pateiktame 2010-07-23 įsakyme Nr. P4-57. Kadangi ieškovas atsistatydino iš valdybos narių ir AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-08-31 nutarimu Nr. P-8-3 buvau atšauktas iš valdybos narių vadovaujantis AB Turto banko Įstatų 39 punktu (II t., b.l. 131, 11. b.l. 65) tai prarado galimybę pavaduoti valdybos pirmininką (administracijos vadovą), todėl 2010 m. spalio mėnesį įstojo į AB Turto banko darbuotojų profesinė sąjungą, tuo labiau, kad 2010-09-09 ieškovas buvau įspėtas apie atleidimą iš darbo panaikinus jo etatą. Vėliau, AB Turto bankui tapus VĮ, pavaduoti generalinį direktorių buvo skiriamas Turto banko Skolų valdymo tarnybos direktorius R. Ž. nors jis ir nebuvo generalinio direktoriaus pavaduotojas (tai patvirtina į bylą atsakovo pateikti daugiau, kaip už metus, įsakymai dėl Turto banko vadovo pavadavimo).

Ieškovo pareigos iki atleidimo buvo Administracijos vadovo pavaduotojas - Teisės departamento direktorius, nors Valstybės įmonėje, vadovaujantis įstatais, nebuvo tokios pareigybės, o buvo tik Generalinis direktorius, todėl atsakovas nepagrįstai bando teismą įtikinti, kad ieškovas pastoviai pavaduodavo įmonės generalinį direktorių, nors taip nebuvo ir pavaduoti generalinį direktorių buvo pavedama kitiems įmonės darbuotojams. Minėtas aplinkybes patvirtina atsakovo kartu su atsiliepimu (2 t., b.l. 86) VĮ Turto banko generalinio direktoriaus 2011-07- 07susitikimo su AB Turto banko darbuotojų profesine sąjunga protokolo Nr.K012-l 9 punktas, kuriame aiškiai pasisakyta, kad: „pagal Valstybės įmonių valdymo struktūrą įmonei vadovauja Generalinis direktorius, į šias pareigas yra paskirtas A. B.. Administracijos vadovo pavaduotojo pareigybė yra naikinama, generaliniam direktoriui nesant jį pavaduos Skolų tarnybos direktorius.

Vadovaujantis atsakovo nuomone, jei darbuotojas bent dienai, vieną kartą laikinai paskiriamas eiti gen. direktoriaus pareigas, jis jau negali būti profesinės sąjungos nariu. Teismui pritarus atsakovo samprotavimams, Turto banke niekas negalės būti profsąjungos nariais, nes atsakovas aktyvius profsąjungos narius arba atleis iš darbo arba paskirs vienai/pusei dienos l.e. gen. direktoriaus pareigas. Nurodydamas klaidingas arba tendencingai nutylėdamas atsakovui nepalankias aplinkybes, atsakovas 2012-10-30 suklaidino ir Valstybinę darbo inspekciją, kuri, nežinodama tikros situacijos, pateikė klaidingą konsultaciją. Atsakovas neinformavo Valstybinę darbo inspekciją, kad ieškovas paskutiniu metu nebuvo skiriamas pavaduoti gen. direktoriaus, nebuvo kviečiamas į administracijos darbinius susirinkimus, kuriuose pagal pareigas privalėtų dalyvauti (aplinkybės konstatuotos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-08 sprendimu civ. byloje Nr. 2-630-430/2012 (1 t., b.l. 43), taip pat neinformavo kad ieškovas neturėjo nei vieno pavaldinio, nors pagal pareigas vadinosi Administracijos vadovo pavaduotojas - Teisės departamento direktorius. Darbdavio ieškovo teorinių pareigų ignoravimą iš atsakovo pusės įrodo atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktas Akcinės bendrovės Turto banko darbuotojų, turinčių teisę pasirašyti banko dokumentų sąrašas (atsakovo atsiliepimo į ieškinį 19 priedas), kuriame numatyta, kad Teisės skyriaus viršininkės (kaip teigia atsakovas,- profsąjungos narės) įgaliojimai numatyti 4 punkte yra žymiai didesni nei 3 punkte numatyti Administracijos vadovo pavaduotojo - Teisės departamento direktoriaus. Minėtas aplinkybes nurodė ieškovas, su pastaba vizuodamas šį 2011 m. kovo 2 d. AB Turto banko valdybos pirmininko patvirtintą Akcinės bendrovės Turto banko darbuotojų, turinčių teisę pasirašyti banko dokumentus, sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ieškovo pareiginiuose nuostatuose nei žodžiu neužsimenama, apie funkcijas, liudijančias, kaip apeliantas teigia, darbdavio įgaliojimus. Vilniaus apygardos teismas analogiškoje darbo byloje 2013-02-01 priimtoje nutartyje civ. byl. Nr. 2A-159-653/2013 nurodė: „vertinant Valstybinės darbo inspekcijos raštą į atsakovo paklausimą pažymėtina, kad rašte pateikti išaiškinimai yra bendro pobūdžio, neanalizuojant konkrečių su sprendžiamo individualaus ginčo susijusių aplinkybių, be to, pačiame rašte nurodyta, kad ši konsultacija nėra privaloma. Taigi, minėtas rašytinis įrodymas neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių.

Turto banke veikia dvi profesinės sąjungos, ir jos tarpusavyje nėra įkūrusios jungtinės šių profsąjungų atstovybės, dėl ko atsakovas negali susivokti kas yra laikytini įmonės darbuotojų kolektyvo atstovais. Pagal ieškovą, atsakovas nenurodo konkrečios teisės normos, kuri neva šio ginčo atveju suteikė teisę atsakovui net nesikreipti į Turto banko kolektyvo profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo atleisti iš darbo ieškovą, o imperatyvios teisės normos (t.y. Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. l d.; Darbo kodekso 134 str. 1 d.) labai aiškiai nustato draudimą darbdaviui atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal DK 129 str. ir savo valia, negavus tos profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo, šiose normose nėra jokių išlygų (apribojimų), apie kurių tariamą egzistavimą tvirtina atsakovas. Atsakovas savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad profesinės sąjungos narių atstovavimo jis netapatina su visų įmonės darbuotojų atstovavimu, todėl šiuo atveju atsakovas ir nesikreipė į profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo atleisti iš darbo ieškovą. Nors ieškovas yra abiejų Turto banke veikiančių profesinių sąjungų narys, o kai kuriais DK numatytais atvejais (pvz.: vedant derybas su darbdaviu dėl įmonės kolektyvinės sutarties; darbdaviui vykdant konsultacijas su darbuotojų atstovais dėl planuojamų struktūrinių pertvarkymų ir pan.) atstovauja ir kitus Turto banko darbuotojus, kurie nepriklauso Turto banko kolektyvo profesinei sąjungai (kurie nėra šios profsąjungos nariais), ir gina jų teises - todėl toks atsakovo teiginys, kad „dėl tos priežasties, jog Turto banko kolektyvo profesinė sąjunga nevykdo įmonės daugumos kolektyvinio ir individualaus atstovavimo, Turto bankas šiuo atveju neturėjo iš Turto banko kolektyvo profesinės sąjungos gauti išankstinio sutikimo atleisti ieškovą iš darbo“, yra neparemtas jokia teisės norma, prasilenkiantis su teisingumo ir protingumo principais, bei turintis net absurdo elementų. Nors ieškovas yra abiejų Turto banke veikiančių profesinių sąjungų renkamų organų nariu, bet atsakovas ignoravo teisės normas — jis net nesikreipė arba negavo sutikimo atleisti ieškovą iš darbo nei iš vienos Turto banke veikiančios profesinės sąjungos.

- Ieškovas akcentavo, kad atsakovas iki jo atleidimo iš darbo laikė abi profesines sąjungas teisėtai veikiančiais darbuotojų atstovais, bei pažymėjo, kad abi Turto banke veikiančios profsąjungos visą laiką laikėsi vieningos pozicijos santykiuose su darbdaviu (tiek derybose dėl kolektyvinės sutarties, tiek konsultacijose su darbdaviu, tiek ir visais kitais atvejais), jokių nesutarimų tarp šių profsąjungų niekada nebuvo ir šiuo metu nėra (šią aplinkybę įrodo pateikiamas profsąjungų bendras 2013-01-16 raštas, 2 t. 131 b.l.). Visą laika iki šiol abi įmonėje veikiančios profsąjungos (o ne kuri nors viena iš jų) atstovauja darbuotojų interesus darybose su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties bei konsultacijose dėl struktūrinių pertvarkymų, tad nelabai suprantamas šiuo atveju yra atsakovo noras įtikinti teismą, jog įmonės profesinės sąjungos neva tarpusavyje nesutaria, konkuruoja, kam atstovauti įmonės darbuotojams ir t.t. ir pan. Akivaizdu tik tai, kad šiuo atveju atsakovas ir vėl bando įteigti teismui, kad įmonės mažesnioji profesinė sąjunga, kurios renkamo-atstovaujamo organo nariu yra ieškovas, neva neturi lygių teisių su šiek tiek didesnį narių skaičių turinčia kita įmonės profsąjunga, kurios renkamo-atstovaujamo organo nariu taip pat yra ieškovas - bet juk tai yra akivaizdus mūsų šalies pagrindinio įstatymo - Konstitucijos 50 str. pažeidimas, kuriame sakoma, jog „visos profesinės sąjungos turi lygias teises“.

Dėl Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies taikymo ieškovas nurodė, kad LR Darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo (2012 m. birželio 26 d. Nr. XI-2127) 3 straipsnis numato, kad iki 2013 m. sausio 1 d. pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai baigiami nagrinėti ir piniginiai darbuotojų reikalavimai tenkinami vadovaujantis iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis. Kadangi ieškinys pateiktas 2012-11-23 ir atitinkamai ši darbo byla pradėta nagrinėti iki 2013 m. sausio 1 d., todėl apelianto nurodoma Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies redakcija, šiam darbo ginčui netaikoma.

Dėl atleidimo iš darbo. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 1997-01-27 darbo sutarties pagrindu nuo 1997-02-01 pradėjo dirbti AB Turto bankas Teisės departamente Teisės skyriuje specialisto pareigose. 1997-09-08 darbo sutartis pakeista, ieškovas pervestas dirbti į Teisės skyriaus Teisminio proceso poskyrio vadovo pareigas, nuo 1997-12-22 į Teisės departamento Teisės skyriaus viršininko pareigas, nuo 1998-03-03 į Teisės departamento direktoriaus pareigas (t.2, b.l. 108-110). Ieškovas taip pat iki 2010-08-31 buvo atsakovo valdybos nariu (t.2, b.l. 149). Bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2011-02-25 pranešimu Nr. P7-3 (t.1, b.l. 34) informavo ieškovą apie ketinamas nustatyti naujas darbo apmokėjimo sąlygas ir pasiūlė jam iki 2011-03-26 pateikti savo atsakymą , nesuėjus šiam paties atsakovo nustatytam terminui ir jo net nelaukiant, atsakovas tos pačios dienos, t.y. 2011-02-25 įsakymu Nr. P2-15 (t.1, b.l. 41), remdamasis LR Vyriausybės 2002-08-23 nutarimu Nr. 1341 ,,Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo, AB Turto bankas stebėtojų tarybos 2008-02-05 nutarimu Nr. P-1-4, 2010-05-20 nutarimu Nr. P-2-2 ir 2010-10-22 nutarimu Nr. P-12-6 bei Turto banko įstatų 37 p. 8 d., nustatė ieškovui naujas darbo apmokėjimo sąlygas, susiedamas jas su 5,58 MMA pastoviąja dalimi ir 2011 m. I ketvirčio 100 proc. mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio kintamąja dalimi, nurodant, kad įsakymas įsigalioja nuo 2011-03-26. Pats ieškovas per pranešime nustatytą terminą, t.y. iki 2011-03-26, pateiktais tarnybiniais pranešimais (t.1, b.l. 35-36, 37-38, 42) akcentavo atsakovo dėmesį, į neaiškų, netobulą ir neteisėtą darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimo mechanizmą. Kaip matyti, iš šių ieškovo pranešimų, ieškovo motyvacija šiuo klausimu yra gana išsami ir argumentuota, ieškovas siekė išsiaiškinti atsakovo jam siūlomas naujas darbo apmokėjimo sąlygas. Atsakovas gi 2011-03-29 įspėjimu Nr. P7-5 (t.1, b.l. 40), vadovaudamasis minėtu 2011-02-25 pranešimu ir tuo, kad negavo ieškovo sutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, įspėjo ieškovą, kad jis bus atleistas iš darbo LR DK 129 str. pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) pasibaigus įspėjimo terminui, t.y. 2011-07-29), o 2011-03-30 raštu Nr. (1.44-31)-SK4-1384 kreipėsi į AB Turto banko darbuotojų profesinę sąjungą (toliau tekste – DPS) su prašymu duoti sutikimą atleisti DPS Teisinių konsultacijų komiteto narį N. V. iš darbo. DPS 2011-04-12 raštu (t.1, b.l. 53-54) darbdavio prašyto sutikimo nedavė, išsamiai nurodydama to priežastis. Nors atsakovas šį atsisakymą apskundė teismui, įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą nevieną kartą nukeldavo vėlesniam laikui (t.1, b.l. 136, 50, 40; t.2, b.l. 115), o 2011-08-24 įsakymu Nr. P7-8 (t.1, b.l. 120) nurodė, kad šis terminas pratęsiamas iki teismo sprendimo civ. byloje Nr. 2-630-430/2012 įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2013-06-14 nutartimi atsakovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, todėl laikoma, kad AB Turto banko darbuotojų profesinę sąjungos 2011-04-12 atsisakymas liko galioti.

Apelianto nurodyti samprotavimai dėl DK 130 straipsnio taikymo nesudaro pagrindo padaryti kitokią, nei teismo padarytą išvadą, o apelianto teiginys, kad teismo sprendimo dėl profsąjungos atsisakymo duoti sutikimą atleisti ieškovą iš darbo įsigaliojimo teko laukti apie du metus, neturi teisinės reikšmės sprendimo teisėtumui ir negali įtakoti ieškovo teisių.

Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovui neturi būti taikoma Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija kuomet KPS valdymo organų nariai, įskaitant ir ieškovą , negali būti laikomi įmonės darbuotojų atstovais Darbo kodekso 19 straipsnio taikymo prasme, Turto bankas neturėjo iš KPS gauti išankstinio sutikimo atleisti iš darbo ieškovą dar ir dėl to, kad Turto banke veikia dvi profesinės sąjungos, ir jos tarpusavyje nėra įkūrusios jungtinės šių profsąjungų atstovybės, dėl klausimo, ar KPS atstovauja įmonės darbuotojų kolektyvą tarp profsąjungų ir darbdavio, vyksta ginčas, o Darbo kodekso 60 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad kelioms įmonėje veikiančioms profsąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas (konferencija). Kadangi DPS ir KPS atsisakė sušaukti susirinkimą, tokia padėtis leido Turto bankui spręsti, kad KPS renkamųjų organų narai neatstovauja įmonės darbuotojų Darbo kodekso 19 straipsnio taikymo prasme