Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-490-973/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-07
Bylos Nr.
1-490-973/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26849-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Vasiliauskienė
Kaltinamasis
D. J.
Advokatai
Laura Martinaitytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-490-973/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26849-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.;1.2.25.4.2.6.;2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 7 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,dalyvaujant prokurorei Danutei Rudienei,kaltinamajai D. J., jos gynėjai advokatei Laurai Martinaitytei,asmeniui, prašančiam skirti laiduotoju, R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, užimtumo tarnyboje neregistruota,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 16.00 val., Sodų g., Palangoje, ruože ties namu Nr. 1, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai 2021-08-06 16.16 val. alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0384 užfiksuotas 2,64 prom., 2021-08-06 16.32 tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 2.76 promilių neblaivumas, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. J. savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo labai gailėjosi. Paaiškino, kad sugrįžo iš Didžiosios Britanijos gyventi į Lietuvą. Išsinuomojo butą ir gyveno viena, tačiau dabar persikėlė gyventi pas dukrą. Namuose viena gėrė alkoholį ir su dukros sužadėtinio automobiliu važiavo pas draugę. Kodėl girta sėdo prie automobilio vairo, paaiškinti negali. Mano, kad nesusitvarkė su savo emocine būkle po grįžimo į Lietuvą. Su vienturte dukra jos santykiai yra labai artimi, su ja iki apsigyvenimo kartu bendraudavo praktiškai kasdien. Prašo paskirti ją laiduotoja.

Ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus įtarimą, D. J. kaltę taip pat pripažino, davė analogiškus parodymus (b. l. 65-66).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2021-08-06 16 val. policijai pranešta apie pašalinio asmens sulaikytą neblaivią vairuotoją, ties žiedu nestabiliai vairavusią automobilį „VW Golf“. Atvykę pareigūnai Palangoje, Sodų g. ties namu Nr. 1, rado automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo - D. J.. Patikrinus alkotesteriu D. J. užfiksuotas sunkus girtumas (b. l. 1, 5).

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-08-06 apie 15 val. 57 min. Palangoje kartu su patėviu E. G. važiavo automobiliu iš (duomenys neskelbtini) Priekyje važiavęs „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelis kartus stabdė, po to greitėjo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, po to vėl grįžo. Kai ties žiedu automobilis turėjo dėl spūsties sustoti, įtardamas, kad vairuotojui kažkas negerai, išlipęs priėjo prie minėto automobilio. Atidaręs duris nuo automobilį vairavusios moters pajuto stiprų alkoholio kvapą. Paprašyta užgesinti automobilį, moteris neklausė, atidarytomis vairuotojo durimis įvairavo automobilį į Sodų g. Nr. 1 daugiabučio namo kiemą. Bėgo automobiliui iš paskos, iškvietė policiją, iki atvykstant pareigūnams buvo prie automobilio kartu su jį vairavusia moterimi (b. l. 26-27).

Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-08-06 apie 16 val. važiuodamas su posūniu Palangos Sodų g. pamatė priekyje važiuojantį juodą „VW Golf“, kuris kelis kartus neaišku dėl ko stabdė, išvažiavo į priešingą eismo juostą, vos nesukėlė avarijos. Kai prie žiedo automobilis sustojo, posūnis išlipo pažiūrėti, kas tam vairuotojui yra. „Golf“-o vairuotoja pravėrė duris ir staiga atviromis durimis suko į daugiabučio kiemą. Posūnis ėmė bėgti automobiliui iš paskos, iškvietė pareigūnus. Kad moteris nepasišalintų, užstatė jos automobilį. Kol atvyko pareigūnai, laukė kieme kartu su moterimi, kuri bandė pasišalinti (b. l. 32-33).

Liudytojas B. V. parodė, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, buvo jį davęs naudotis savo sugyventinės R. J. motinai D. J. Kad J. vairavo jo automobilį neblaivi, nežinojo (b. l. 41)

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad apie 2003-2009 m. gamybos periodo (2007 m) automobilių „VW Golf TDI“ vidutinė kaina Lietuvoje - 3350 Eur (su PVM) (b. l. 38-39).

Iš D. J. patikrinimo alkotesteriu ir neblaivumo nustatymo akto duomenų matyti, kad 2021-08-06 16 val. 16 min. alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0384 jai užfiksuotas 2,64 prom.; 2021-08-06 16 val. 32 min. tuo pačiu alkotesteriu - 2,76 prom. neblaivumas; tikrinimo metu buvo jaučiamas tikrinamajai iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; tikrinamoji elgėsi neadekvačiai. Alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0384 patikra atlikta 2021-05-25, galiojo iki 2021-11-25 (b. l. 94-96).

Iš policijos pareigūnų „body“ kamerų pirminių tyrimo veiksmų vaizdo įrašų duomenų matyti, kaip tikrinamas kaltinamosios neblaivumas, užfiksuoti pirminiai D. J. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad pradžioje ji savo kaltę neigė (CD laikmena voke prie bylos).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, kaltinamosios prisipažinimą, padarius nusikaltimą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji D. J. 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 16.00 val., Sodų g., Palangoje, ruože ties namu Nr. 1, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai 2021-08-06 16.16 val. alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0384 jai užfiksuotas 2,64 prom., 2021-08-06 16.32 tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 2.76 promilių neblaivumas, todėl jos padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

D. J. prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), laiduotoja paskiriant dukrą R. J., kuri sutiko, jog D. J. būtų perduota jos atsakomybei pagal laidavimą.

Laiduotoja R. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamoji yra jos motina. Motinos elgesį vertina kritiškai, nesupranta, kodėl motina taip pasielgė. Tuo metu mama gyveno atskirai, nežinojo, kad motinos emocinė būklė buvo negera. Šiaip su motina bendraudavo kasdien, mama nieko nepasisakė, jei būtų pasisakiusi, tai būtų sprendę šią problemą. Su motina jos santykiai artimi, ji yra artimiausias jos šeimos narys. Mano, kad būtų tinkama laiduotoja, nes mama dabar gyvena su jos šeima, todėl galės nuolat mamą stebėti ir daryti jai teigiamą įtaką. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 270 Eur išmoką, todėl prašė neskirti užstato.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų išvardintų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnyje yra numatyta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Kaltinamoji D. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir pasielgė itin neatsakingai ir pavojingai, tačiau savo poelgiu pasekmių nesukėlė, dėl savo poelgio labai gailisi. Kitų neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nėra. Šios aptartos ir kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad ji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.

Kaltinamosios laiduotoja siekianti būti R. J. yra kaltinamosios dukra. R. J. yra neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (2020-09-12 viršytas greitis, bauda sumokėta). Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose. Iki tol dirbo (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojama teigiamai. R. J. paaiškino, kad santykiai su motina yra artimi ir geri, jos šiuo metu gyvena kartu. Laiduotoja yra įsitikinusi, kad gali daryti jai teigiamą įtaką. Jokių neigiamai laiduotoją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorė taip pat neprieštaravo dėl laidavimo taikymo ir laiduotojos kandidatūros, todėl teismas daro išvadą, kad R. J. gali daryti D. J. teigiamą įtaką ir yra laikytina verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad D. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra neteista, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustačius visas BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas, ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo terminas nustatant vienerių metų laikotarpiui be piniginio užstato, o baudžiamoji byla nutrauktina. Teismo sprendimą netaikyti užstato lėmė laiduotojos turtinė padėtis. Iš byloje esančių duomenų ir pačios laiduotojos paaiškinimų nustatyta, kad ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir jos pajamos sudaro tik nedidelė pašalpa, todėl užstato skyrimas šiuo atveju laikytina neproporcinga priemone.

BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-599/2012). D. J. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdama Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jos kraujyje rasta 2,64, antru pūtimu 2,76 promilės, tai yra žymiai daugiau nei 1,51 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais ji kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Nors kaltinamoji savo kaltę pripažino ir išreiškė gailėjimąsi savo poelgiu, tačiau teismo nuomone, ji turi realiai pajusti savo netinkamo elgesio pasekmes, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudžiama 3 metus naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-08-07.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės -nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Byloje nustatyta, kad D. J., būdama neblaivi vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tai yra automobilį tiesiogiai panaudojo darydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-50-303/2020).

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pvz. Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Nors kaltinamąją charakterizuojantys duomenys yra teigiami, tačiau šioje byloje būtina įvertinti tai, kad D. J. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, ją sulaikė pašaliniai asmenys, nes ji dienos metu, kai eismas Palangoje vasaros metu ypač intensyvus, pavojingai vairavo kelyje ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Bendraudama su policijos pareigūnais ji savo kaltę neigė, net apklausiama po kurio laiko savo kaltės ji nenorėjo pripažinti. Įvertinus šias aplinkybes netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas (ar jo vertės) yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilis yra B. V. nuosavybė, todėl iš kaltinamosios konfiskuojama jo vertė- 3350 Eur.

Kaltinamajai D. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, – CD su vaizdo įrašais – paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis,

nusprendžia:

D. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. J. laiduotoja paskirti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti laiduotojai R. J., kad ji, kaip D. J. laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl D. J. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti D. J., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti D. J. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią 3350 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) sumą.

Kaltinamajai D. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, tai yra CD su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė