Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui N. Ž. dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuotas tinkamai, prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, paaiškinimų ar įrodymų taip pat nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. liepos 2 d. ieškovė iš AB „Omnitel“ įsigijo nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Idea Pad Y700 15,6“/i5-6300HQ/8GB/1TB“ už 1 109 Eur, mokant dalinėmis įmokomis per 36 mėn. 2016 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė iš AB „Omnitel“ įsigijo telefono aparatą „Huawei P9Lite VNS-L21 4G Gold 16GB dual SIM“ už 279 Eur, mokant dalinėmis įmokomis per 24 mėn., abonento numeris (duomenys neskelbtini), sutarties Nr. OM 1806445. Sutartis nutraukta 2018 m. kovo 12 d. 2020 m. balandžio 20 d. reikalavime atsakovui grąžinti kompiuterį arba sumokėti už jį 600 Eur kompensaciją ieškovė nurodo, kad kompiuteris atsakovui buvo perduotas laikinai ir neatlygintinai naudotis, taip pat nurodo, kad tai buvo žodinė panaudos sutartis, kuri su atsakovu nutraukiama.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už ieškovės vardu įsigytus ir pas atsakovą esančius ginčo daiktus, atsakovo nuomonė ir pozicija šiuo klausimu nežinoma. Ieškovė nurodo, kad šalys bendravo iki 2017 m. spalio mėn. pradžios, atsakovo prašymu ieškovė savo vardu sudarė sutartis dėl kompiuterio ir telefono aparato įsigijimo išsimokėtinai ir šiuos daiktus perdavė atsakovui. Taip pat ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šie daiktai atsakovui buvo reikalingi darbui, todėl už šiuos daiktus, šalių susitarimu, įmokas tam tikrą laiką mokėjo atsakovas. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nepateikta, tačiau atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir priešingų įrodymų, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Ieškovės poziciją, kad ji ginčo daiktus atsakovui perdavė, patvirtina aplinkybė, jog iki 2017 m. pabaigos įmokas už šiuos daiktus paslaugos teikėjui AB „Telia Lietuva“ (buvęs pavadinimas AB „Omnitel“) mokėjo būtent atsakovas (ieškovei duodavo tam tikras sumas grynaisiais įmokoms kreditoriui padengti) ir tik nuo 2018 m. gegužės mėn., šalių santykiams nutrūkus, įmokas pradėjo mokėti ieškovė, taip pat 2018 m. kovo 12 d. ieškovė nutraukė sutartį dėl telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo. Kadangi pagal 2016 m. liepos 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 7 d. sutartis pirkimo–pardavimo santykiai dėl ginčo daiktų buvo susiklostę tarp ieškovės ir paslaugų teikėjos AB „Telia Lietuva“, ieškovė buvo skolininkė kreditorės AB „Telia Lietuva“ atžvilgiu. Duomenų, jog ginčo kompiuteris ir telefonas atsakovui buvo suteikti neatlygintinai, nepateikta.

Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-486/2012).

Ieškovė savo reikalavimo teisės atsakovui atsiradimo faktiniu pagrindu nurodė tai, jog ji už atsakovą kreditorei AB „Telia Lietuva“ įvykdė piniginę prievolę, kylančią iš 2016 m. liepos 2 d., 2016 m. rugpjūčio 7 d. sutarčių dėl ginčo daiktų įsigijimo. Teigia, kad ginčo daiktus įsigijo atsakovo naudai, todėl atsakovui kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už ieškovės atsakovo naudai įvykdytą prievolę kreditorei AB „Telia Lietuva“ (buvęs pavadinimas AB „Omnitel“). Ginčo daiktai buvo įsigyti ieškovės vardu, tačiau jais naudojasi atsakovas ir jie buvo įgyti jo prašymu. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja pateiktais rašytiniais įrodymais – 2016 m. liepos 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 7 d. akcijos užsakymais, mokėjimo kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis J Nr. 262284, J Nr. 226830. Šiais dokumentais nustatyta, kad ginčo kompiuterio kaina yra 1 109 Eur su PVM, telefono kaina 279 Eur su PVM. Pagal šį akcijos užsakymą, ieškovė įsipareigojo UAB „Omnitel“ už perduodamą ginčo telefoną ir papildomą įrangą – kolonėlę, 24 mėnesius mokėti 9 Eur dydžio mėnesinį „Telefono mokestį“; už kompiuterį 36 mėnesius mokėti 32Eur dydžio „Kompiuterio mokestį“. AB Šiaulių bankopateiktais banko išrašais nustatyta, kad ieškovė AB „Telia Lietuva“ (buvęs pavadinimas AB „Omnitel“) kliento (mokėtojo) Nr. 635714, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. sumokėjo 1 445,63 Eur. Taigi, ieškovė dalinėmis įmokomis sumokėjo 1 445,63 Eur kreditorei AB „Telia Lietuva?“ ir būtent šios įmokos buvo skirtos įsigyti ginčo daiktus, kurie buvo įsigyti atsakovo naudai ir reikalingi atsakovui darbui. Įvertinus ieškovės dėstomas faktines aplinkybes, ji neturėjo tikslo šiuos daiktus įsigyti nuosavybės teise sau, o, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, atsakovo prašymu, prisiėmė prievolę kreditoriui savo vardu ir dalį prievolės įvykdė už atsakovą, t. y. sumokėjo 830 Eur, nors ginčo daiktai yra pas atsakovą, jis visą laiką jais naudojosi, ieškovei negrąžino.

Byloje tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalyse apibrėžtą situaciją, kai prievolę už skolininką visiškai ar iš dalies įvykdo trečiasis asmuo, trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui. CK 6.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, yra įstatyme nustatytas reikalavimo teisės perėjimo kitam asmeniui atvejis – cesija (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininką įstatymo pagrindu įvyksta subrogacija, t. y. jis perima kreditoriaus reikalavimą pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininką.

Ieškovė, įgydama ginčo daiktus, skirtus atsakovo poreikių tenkinimui ir jo prašymu, kaip trečiasis asmuo, faktiškai už atsakovą įvykdė prievolę kreditorei AB „Telia Lietuva“ pagal sutartis (CK 6.50 straipsnis), o įvykdžiusi prievolę už atsakovą, tapo jo kreditoriumi, turinčiu reikalavimo teisę į sumokėtą įmokų dalį (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Atsakovo prašymas ieškovei už jį sumokėti už ginčo daiktus ir ieškovės sutikimas sumokėti už atsakovą nurodytose daiktų įsigijimo sutartyse nurodytas pinigų sumas, bei šių sumų sumokėjimas kvalifikuotinas kaip atsakovo ir ieškovės susitarimas (sutartis) dėl atsakovo prievolės įvykdymo (CK 6.154 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės vardu prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai dėl ginčo daiktų, skirtų atsakovo poreikių tenkinimui, įsigijimo, įvykdyti atsakovo lėšomis, šiuo metu daiktai yra jo žinioje ir jis jais naudojasi. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuo 2018 m. gegužės mėn. (kai nutrūko šalių santykiai) į ieškovės banko sąskaitą įnešti pinigai ieškovei nepriklausė arba kad šiuos pinigus atsakovas perduodavo ieškovei, kad ši mokėtų įmokas už daiktus. Bylos duomenimis nustatyta, kad šias įmokas atliko ieškovė, be to, ji neneigia, kad dalį įmokų atliko ir atsakovas, tuo patvirtindamas aplinkybę, kad jis turėjo tikslą įsigyti ginčo daiktus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas įsigijo ginčo kompiuterį ir telefoną ieškovės vardu sudarytų sutarčių pagrindu ir dalimi jos sumokėtų lėšų. Teismas konstatuoja, kad šios nustatytos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, jog atsakovo prievolę, kylančią iš 2016 m. liepos 2 d., 2016 m. rugpjūčio 7 d. sutarčių, sumokėti įmokas įvykdė trečiasis asmuo (ieškovė), todėl trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Kadangi tam tikrą laiką šalių santykiai buvo draugiški ir atsakovas mokėjo įmokas pagal ieškovės vardu prisiimtas prievoles, ginčo daiktai nuo jų įsigijimo dienos buvo jo žinioje, ieškovei negrąžinti, ir ieškovei faktiškai už atsakovą įvykdžius likusią dalį prievolės kreditorei, akivaizdu, kad atsakovas privalėjo suvokti savo pareigą visiškai atsiskaityti su ieškove už ginčo daiktus. Nustatyta, kad atsakovas savo piniginės prievolės, kylančios iš ieškovės įvykdytos piniginės prievolės už atsakovą, neįvykdė (ieškovei neatlygino jos patirtų išlaidų atsakovo naudai) ir atsisakė ją vykdyti, nors realiai naudojasi ginčo daiktais.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai, nes ieškovė iš dalies įvykdė prievolę nurodytai kreditorei už atsakovą ir dėl to jai perėjo kreditoriaus teisė dėl prašomos priteisti kompensacijos (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kad atsakovas būtų prieštaravęs trečiojo asmens – ieškovės – prievolės įvykdymui už jį taip pat nepateikta (CK 6.50 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė nurodė, kad 830 Eur sumą ji sumokėjo kreditorei iš savo lėšų, priešingų įrodymų byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 830 Eurginčo sumą iš atsakovo kaip jos asmenines lėšas, sumokėtas už atsakovo žinioje esančius daiktus, yra pagrįstas, todėl tenkintinas CK6.50 straipsnio pagrindu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 25 Eur žyminis mokestis ir 150Eur už teisines paslaugas.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurios iš viso sudaro 175 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo N. Ž. 830 Eur (aštuonių šimtų trisdešimties eurų) kompensaciją ir 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. P.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.