- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- 1A-480-397/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00614-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Daiva Jankauskienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- T. I.
- Kategorijos
- 23.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. I. gynėjo advokato V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė pakeista į 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę ir subendrinta su 2023 m. rugsėjo 14 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi ir neatlikta subendrinta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius ir 7 (septynias) dienas laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią T. I. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. birželio 20 d., o T. I. lyginio paleidimo atveju, bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. I. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Pravieniškių 2-ajame kalėjime, esančiame Pravieniškių g. 18, Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, būdamas LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 15 būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje, neteisėtai laikė jo vilkimo chalato dirže užsiūtą ir tokiu būdu paslėptą tualetinio popieriaus lankstinuką, kurio viduje buvo 0,3040 g tabako, kuriame buvo 0,0005 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, iki kol 2023 m. lapkričio 10 d. 13.10 val. jo dalinės asmens kratos metu, šią medžiagą rado bei paėmė Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad T. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurių visuma patvirtina, kad T. I., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir savo vilkimo chalato dirže laikė užsiūtą ir tokiu būdu paslėptą tualetinio popieriaus lankstinuką, kurio viduje buvo nedidelis kiekis narkotinės medžiagos. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. I. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau teisiamojo posėdžio metu T. I. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė. Nors pripažino, kad 2023 m. lapkričio 10 d. 13.10 val. atliktos asmens kratos metu jo dėvimo chalato dirže buvo rasti daiktai – 0,3040 g tabako, kuriame buvo 0,0005 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, tačiau nurodė, kad šie daiktai priklausė ne jam – dvi dienas prieš kratą jis buvo įgijęs chalatą iš kito nuteistojo, kurio vardo, pavardės nenurodė (pastarojo nepažįsta), todėl teigė, kad jis nežinojo, kas yra chalato dirže. Apylinkės teismas, įvertinęs paties T. I. ir liudytojų parodymus, taip pat vaizdo įraše, tarnybiniame pranešime, specialisto išvadoje esančius bei kitus bylos duomenis, sprendė, kad T. I. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. 2024 m. liepos 17 d. T. I. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
1.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, tuo tarpu į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą kaip psichotropinės medžiagos, kurias draudžiama vartoti ne medicinos tikslams, nėra įtrauktos psichotropinės medžiagos su chemine formule: MDMB-4eil-PINACA (metil 3,3-dimetil-2-(l-(pent-4-en-l-il)-I H- indazol- 3karboksamido) butanoatas. Taigi baudžiamoji atsakomybė už jos laikymą negali būti taikoma.
1.2. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. I. lygtinio paleidimo dienos, tai yra nuo 2024 m. birželio 27 d. ir nustatyti, kad neatliktos bausmės terminas – 6 mėnesiai 7 dienos. Paaiškino, kad 2024 m. birželio 27 d. jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatbūta bausmė – 5 mėnesiai 20 dienų. Nuteistasis paaiškino, kad buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme 2021 m. ir bausmę pradėjo atlikinėti nuo 2021 m. birželio 1 d. 2023 m. sausio 25 d. T. I. buvo paleistas lygtinai, neatlikus 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, tačiau 2023 m. rugpjūčio 11 d. buvo vėl suimtas ir nusiųstas į laisvės atėmimo vietą. Suėmimo pagrindu buvo ne T. I. elgesys arba lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, o teismų padarytos klaidos nagrinėjant jo skundą dėl priimto nuosprendžio. Per lygtinio paleidimo laiką nuteistasis įsidarbino, lygtinio paleidimo sąlygų nebuvo pažeidęs, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis iš naujo pradėjo atlikinėti neatliktą laisvės bausmę, jam iš naujo reikėjo atitikti lygtinio paleidimo kriterijus ir sąlygas, jis turi teisėtų lūkesčių tikėtis, kad suėjus lygtinio paleidimo terminui, jis vėl nebus grąžintas į laisvės atėmimo vietą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo T. I. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl T. I. kaltės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
7. BK 259 straipsnio 2 dalis įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno arba siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Taigi, šio straipsnio dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais. Tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti minėto straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti vieną iš šio straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad T. I. kaltė dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir yra pagrįsta nuoseklia baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analize. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo motyvus, pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
9. Nors apeliantas nurodo, kad Apylinkės teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi neatsižvelgė į tai, jog jo chalato dirže buvusi ir kratos metu paimta medžiaga, tai yra MDMB-4eil-PINACA (metil 3,3-dimetil-2-(l-(pent-4-en-l-il)-I H- indazol- 3karboksamido) butanoatas nėra įrašyta į į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau ir – Įstatymas) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą kaip psichotropinė medžiaga, kurią draudžiama vartoti ne medicinos tikslams, todėl ir baudžiamoji atsakomybė dėl jos laikymo kilti negali, šie nuteistojo teiginiai niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad remiantis šiuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 rekomendacijomis, sintetiniai kanabinoidai – MDMB yra 1971 m. Konvencijos I sąraše įrašyti 43 numeriu. Tuo tarpu MDMB-4eil-PINACA priklauso sintetinių kanabinoidų rūšiai. Nuteistojo nusikalstamos veikos įvykdymo metu, kaip teisingai nurodė Apylinkės teismas, galiojo sena Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 redakcija, kurioje MDB buvo įrašyta į I-ąjį sąrašą, priskiriant I-ajam suntetinių kanabinoidų darinių pogrupiui. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 rekomendacijomis, MDMB mažu kiekiu laikoma turint ne daugiau nei 0,2 g. šios narkotinės medžiagos, tuo tarpu nuteistasis su savimi turėjo 0,0005 g minėtos medžiagos, taigi, Apylinkės teismas nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai.
10. Aplinkybes, kad MDMB-4eil-PINACA priklauso sintetinių kanabonoidų rūšiai bei tai, kad jos buvo paimtos būtent iš nuteistojo, patvirtina ir byloje esantys įrodymai: Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr. 11-2653(23), kurioje konstatuota, kad ištyrus augalinės kilmės medžiagą, paimtą iš nuteistojo, buvo nustatyta, kad tai yra tabakas, kuriame pridėta psichotropinės medžiagos – 0,0005 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA (metil 3,3-dimetil-2-(1-(pent-4-en-1-il)-1H-indazol-3karboksamido)butanoatas). Specialisto išvadoje nurodyta, kad MDMB-4en-PINACA yra sintetinių kamabinoidų darinių grupės, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą, I-ajam sintetinių kanabinoidų darinių pogrupiui priskiriama psichotropinė medžiaga; Lietuvos Kalėjimo tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SVS nuteistojo asmens kratos protokolas Nr. SV-23-54332, kuriame nurodyta, kad pareigūnai atliktos asmens kratos metu, nuteistojo T. I. dėvimo chalato dirže rado tualetinio popieriaus lankstinuką, kuriame buvo rudos spalvos, augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinė ir kuris perduotas kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui; liudytojo, pataisos namų darbuotojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad užkalbinus T. I., šis jiems pasirodė labai sunerimęs, pasimetęs, todėl kilo įtarimas, kad nuteistasis su savimi gali turėti draudžiamų daiktų arba būti pavartojęs draudžiamų medžiagų, todėl buvo nuspręsta atlikti dalinę nuteistojo kratą. Kratos metu išardžius T. I. chalato diržą, jame buvo rastas tualetinio popieriaus lankstinukas su jame esančia rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga; Lietuvos kalėjimo tarnybos pirminės asmens priežiūros skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad T. I. laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpių LKT Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje 2024 m. sausio 17 d. buvo konsultuotas vidaus ligų gydytojo dėl diagnozės F19.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyviujų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas); vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip 00:01:42 min. pareigūnas prieina prie T. I. ir atlieka asmens kratą. 00:02:06 min. girdimas pareigūno balsas, sakantis: „Kas čia, ką mes čia turime?“ 00:02:12 min. nuteistasis pasako: „Tabakas“; kiti byloje esantys įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo vertinimu ir pats T. I. neabejotinai žinojo, kad medžiagos, kurios iš jo buvo paimtos kratos metu yra narkotinės, kadangi dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis yra teistas, buvo konsultuotas vidaus ligų gydytojo dėl diagnozės F19.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyviujų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas), taigi, akivaizdu, kad narkotinėmis medžiagomis jis disponavo ne kartą ir žino jų poveikį. Be to, BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – ji gali būti padaroma kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir panašiai. Įrodymai, patvirtinantys minėtą suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-84-489/2017). Nagrinėjamu atveju tai, kad T. I. narkotines medžiagas slėpė chalato dirže, o jas suradus asmens kratos metu melavo, kad tai tabakas, jautėsi sutrikęs, pasimetęs (kas pareigūnams ir sukėlė įtarimą), įrodo, kad pats nuteistasis aiškiai žinojo, kad medžiagos kurias jis slėpė yra draudžiamos ir jas pareigūnams aptikus jam grės baudžiamoji atsakomybė.
12. Esant šių aplinkybių visumai abejonių tuo, kad T. I. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu, įgijo ir laikė narkotines medžiagas, teisėjų kolegijai nekyla. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad pagal galiojančią teismų praktiką, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai tokie atlygintini ar neatlygintini veiksmai kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad narkotinė medžiaga buvo rasta T. I. asmens kratos metu jo dėvimo chalato dirže, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju su drabužiuose rasta narkotine medžiaga nuteistasis elgėsi kaip su sava. Įvertintina ir tai, kad T. I. inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta pataisos namuose, kuriose narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolei yra skiriamas ypatingas dėmesys, tokių medžiagų laikymas yra baudžiamas itin griežtai, kas visumoje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog esant tokiai rizikai kiekvienas asmuo galėtų laikyti išimtinai tik jam priklausančias, tai yra jo įgytas, narkotines ir/ar psichotropines medžiagas. Tokiu būdu, teisėjų kolegija neabejoja, jog vertinamu atveju T. I. įgijo ir laikė psichotropines medžiagas.
13. T. I. skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
14. Apylinkės teismas, parinkdamas T. I. tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį, atsižvelgė į tai, kad T. I. anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, taip pat, baustas administracine tvarka, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, kad pataisos įstaigos nuteistasis charakterizuojamas neigiamai ir sprendė, kad T. I. skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis arešto bausmė.
15. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, T. I. paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.
Dėl bausmės pradžios ir bausmių subendrinimo.
16. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo lygtinio paleidimo dienos, tai yra nuo 2024 m. birželio 27 d. ir nustatyti, kad neatliktos bausmės terminas – 6 mėnesiai 7 dienos. Nurodė, kad 2024 m. birželio 27 d. jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatbūta bausmė – 5 mėnesiai 20 dienų. Nuteistasis paaiškino, kad buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme 2021 m. ir bausmę pradėjo atlikinėti nuo 2021 m. birželio 1 d. 2023 m. sausio 25 d. buvo paleistas lygtinai pirmąjį kartą, tačiau 2023 m. rugpjūčio 11 d. buvo vėl suimtas ir nusiųstas į laisvės atėmimo vietą. Suėmimo pagrindu buvo ne T. I. elgesys arba lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, o teismų padarytos klaidos nagrinėjant jo skundą dėl priimto nuosprendžio.
17. Teisėjų kolegija, vertindama minėto nuteistojo prašymo pagrįstumą byloje nustatytų aplinkybių kontekste pažymi, kad BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuomet, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuomet, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Nagrinėjamu atveju T. I. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje. Apylinkės nuosprendžio priėmimo dieną, tai yra 2024 m. birželio 20 d., T. I. vis dar atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu ir paskyrė jam galutinę subendrintą 6 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o T. I. lygtinio paleidimo atveju – nuo jo faktinio sulaikymo dienos. T. I. lygtinai paleistas buvo 2024 m. birželio 27 d., taigi, remiantis Apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmės pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo jo faktinio sulaikymo.
18. T. I. apeliaciniu skundu prašo nustatyti, kad bausmės vykdymo pradžia būtų laikoma jo lygtinio paleidimo diena – 2024 m. birželio 27 d. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi, kad toks apelianto prašymas teisiškai nepagrįstas, kadangi BK 64 straipsnio taikymas sietinas ne su nuosprendžio už naują nusikalstamą veiką priėmimo ar įsiteisėjimo data, o su naujos nusikalstamos veikos padarymo momentu. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, naujos nusikalstamos veikos padarymas bausmės atlikimo laikotarpiu sukelia nuteistajam teisinių pasekmių, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014, 2K-47-628/2014, 2K-56-495/2022). Analogiškai toks pat teisinis reglamentavimas galioja ir tuomet kai asmuo naują nusikalstamą veiką padaro įkalinimo įstaigoje, kas reiškia, kad net asmens lygtinio paleidimo atveju dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis nėra laikomas atlikusiu jam likusios bausmės. Nagrinėjamu atveju šiuo metu nuteistasis yra laisvėje, po Apylinkės teismo nuosprendžio jis sulaikytas nebuvo, todėl tenkinus nuteistojo prašymą ir nustačius, kad jo bausmės atlikimo pradžia būtų laikoma 2024 m. birželio 27 d., Apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės tikslai nebūtų pasiekti ir būtų pažeistas teisingumo principas, kadangi nuo T. I. lygtinio paleidimo dienos praėjo jau 5 mėnesiai (nuosprendžio priėmimo dieną), tuo tarpu nuteistojo probacija nelaikoma jam paskirtos bausmės atlikimu.
19. Vis dėl to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas dviprasmišką nuteistajam T. I. paskirtos subendrintos bausmės pradžios datą, nesilaikė reikalavimo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, be to, teismo sprendimai negali būti sąlyginiai. Tuo tarpu kaip jau paminėta, Apylinkės teismas rezoliucinėje dalyje T. I. paskyrė galutinę subendrintą 6 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmę ir nurodė bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra, nuo 2024 m. birželio 20 d., o jo lygtinio paleidimo atveju – nuo faktinio jo sulaikymo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis lygtinai paleistas buvo tik 2024 m. birželio 27 d., o po nuosprendžio priėmimo jis iki šiol sulaikytas nebuvo, šiuo metu jį faktiškai sulaikius ir pasiuntus atlikti jam visą paskirtą 6 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmę būtų dirbtinai apsunkinta nuteistojo teisinė padėtis, kadangi bendras jo atliekamos bausmės laikas nepagrįstai prailgėtų net 7 dienomis. Tačiau paminėtina ir tai, kad Apylinkės teismas bendrindamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio priėmimo dieną T. I. neatliktos bausmės dalis buvo ne 5 mėnesiai 17 d., o 5 mėnesiai 27 d., kas lėmė neteisingą bausmių subendrinimą. Apylinkės teismas, vadovaudamasis 64 straipsnio 1, 2 dalimis ir prie neatliktos 5 mėnesių 27 d. bausmės visiško sudėjimo būdu pridėjęs nauju nuosprendžiu paskirtą 20 d. laisvės atėmimo bausmę, kaip galutinę bausmę turėjo paskirti ne 6 mėnesių 7 dienų, o 6 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmę.
20. Vis dėl to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo teisinė padėtis dėl aukščiau paminėtų aplinkybių negali būti apsunkinta, todėl, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas proporcingai sušvelninti T. I. teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad T. I. faktiškai jau yra atlikęs 7 dienų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal 2024 m. birželio 20 d. Apylinkės teismo nuosprendį, jo neatlikta bausmės dalimi laikytina ne 5 mėnesiai 27 dienos, o 5 mėnesiai 20 dienų, atitinkamai ši neatliktos bausmės dalis bendrinama su 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, T. I. Apylinkės teismo paskirtas bausmes subendrinant iš naujo (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), ir nurodant, kad: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeisti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę į 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo ir subendrinti su 2023 m. rugsėjo 14 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi ir neatlikta subendrinta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie didesnės neatliktos 5 mėnesių 20 dienų bausmės pridedant 10 dienų laisvės atėmimo bausmės paskirtos Apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties pradėjimo vykdyti dienos.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 19 d. pažyma Nr. APD-2024-08036 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad T. I. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 133,33 Eur.
22. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Šiuo atveju T. I. yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl jo galimybė užsidirbti ir padengti turimus skolinius įsipareigojimus yra apribota. Be to, nuteistojo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas vieno posėdžio, trukusio apytiksliai 15.00 min., metu (pirmasis posėdis buvo atidėtas), sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami. Paminėtina ir tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjas posėdyje nepasisakė, baigiamosiose kalbose nedalyvavo, kadangi nuteistasis jo paslaugų atsisakė (pasirinko savo gynėją) – visos išlaidos susidarė dėl kelionių ir pranešimo rengimo. Atsižvelgiant į paminėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl nuteistojo gynimo T. I. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių T. I. subendrinimo, nurodant, kad:
vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeisti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę į 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo ir subendrinti su 2023 m. rugsėjo 14 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi ir neatlikta subendrinta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie didesnės neatliktos 5 mėnesių 20 dienų bausmės pridedant 10 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį ir T. I. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią T. I. skaičiuoti nuo šios nutarties pradėjimo vykdyti dienos.
Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš T. I. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.